Civilinė byla Nr. 2A-1727-480/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00193-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.5.2.;
(S)
44.5.2.14.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Lozoraitytės, Ramūno Mitkaus, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ir atsakovo R. D. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-547/2012 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams R. D. ir L. P. dėl vagystės metu patirtos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 7-14) prašė priteisti iš atsakovų R. D. ir L. P. solidariai 348 000 Lt patirtų nuostolių, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi pastarieji įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už svetimo turto pagrobimą. Ieškovui padaryta žala yra lygi analogiškų įrengimų rinkos vertei teismo sprendimo priėmimo metu. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė didelį šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kadangi privalėjo vykti į apklausas bei teisminį procesą dėl įvykusios vagystės, dėl ko ne savo noru turėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo. Neigiamos pasekmės nuo vagystės dienos tęsiasi iki šiol. Atsižvelgdamas į kaltininkų veiksmus, asmenybes, žalos pobūdį bei mastą, į tai, kad atsakovai nesistengė bent iš dalies kompensuoti padarytos žalos, ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 44-51) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė D. S. iš R. D. ir L. P. solidariai 27 423,74 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sprendime nurodyta, kad byloje esančiais rašytiniais pirkimo pardavimo dokumentais – sutartimis įrodyta, kokiomis kainomis įrenginiai buvo įsigyti, sąskaitose faktūrose (3 t., b.l.41-42) nurodoma, kad presą D. S. įsigijo už 4000 Lt (su PVM 4720 Lt), kitus įrengimus pirko S. S. ir už juos mokėjo su PVM 30 000 Lt. Teismas, atmesdamas ieškovo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, laikė, kad tiesioginė žala ieškovui buvo padaryta turtą vertinant pagal jo įsigijimo kainą. Pagal 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį tarp D. S. ir S. S. įrengimai D. S. buvo parduoti už 32 423,74 Lt. Liudytoju apklaustas P. M. taip pat nurodė, kad įrengimus pardavė po 34 000 Lt S. S. ir V. K.. Teismas sprendė, kad ši nurodyta pardavimo kaina yra reali ir tokioje sumoje atlygintina ieškovui už jam padarytą žalą. Byloje buvo nustatyta, ir tai patvirtinama ieškovo parašu baudžiamojoje byloje, kad jam buvo grąžinta 10 tonų metalo laužo, kas vertinama nuo 5000 iki 5500 Lt, todėl teismas 5000 Lt suma sumažino priteistiną žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iki šio civilinio ieškinio nagrinėjimo praėjo daug laiko, tačiau atsakovai nebendravo su ieškovu ir neieškojo jokių galimybių bent dalinai atlyginti padarytą žalą, ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stresą, dėl to turėjo daug nepatogumų. Teismas laikė, kad ieškovo nurodyta 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinkanti besiformuojančios teismų praktikos neturtinės žalos klausimu, ir ją sumažino iki 5000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu (b.l. 55-61) prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir priteisti D. S. solidariai iš atsakovų R. D. ir L. P. 348 100,00 Lt patirtų nuostolių, 50 000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrobto turto vertė, kuri nustatoma kvalifikuojant nusikalstamą veiką ir yra lygi pavogtų įrengimų įsigijimo kainai, negali būti prilyginama nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiui. Teismas apelianto patirtos žalos dydį nepagrįstai vertino pagal pavogtų įrengimų įsigijimo kainą, dėl ko pažeidė CK 6.249 str. ir 6.251 str. nuostatas, bendruosius žalos atlyginimo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Remiantis įstatymu ir suformuota teismų praktika, žalos atlyginimu yra siekiama ne kompensuoti prarasto daikto vertę pinigais, o atstatyti nukentėjusios pusės turtinės padėties sumažėjimą iki tos, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Šiuo atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad pavogti įrengimai buvo sugadinti nepataisomai. Nors jie buvo nenauji, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įranga buvo naudota tik vieną mėnesį, todėl nebuvo nusidėvėjusi. Skundžiamu sprendimu priteista suma, lygi įrengimų įsigijimo kainai, visiškai nekompensuoja apelianto patirtų nuostolių. Įsigyti adekvačius įrengimus už pavogtų įrenginių įsigijimo kainą šiuo metu objektyviai yra neįmanoma. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovas už pavogtos įrangos transportavimą sumokėjo 1998,92 Lt, tačiau šios išlaidos nepagrįstai nepriteistos iš atsakovų, nors įrengimų transportavimo išlaidos taip pat įskaitytinos į tiesioginius apelianto nuostolius. Atsakomybė dėl vagystės negali būti perkeliama ieškovui tuo pagrindu, kad vagystės dalykas tariamai nebuvo tinkamai saugomas. Turto vertinimo ataskaitos yra parengtos pagal jų parengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytas sąlygas, atitinka jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl turi juridinę galią. Byloje esančių turto vertinimų ataskaitų skirtumai yra pagrįsti, ir tai nepaneigia jų įrodomosios galios, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jomis vadovautis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo remtis vėlesne pavogtų daiktų vertinimo pažyma, tai yra 2011-04-02 UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikta kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 5/1923, kurioje nustatyta, kad atsakovų pavogtų daiktų vertė vertinimo datai yra lygi 348 100,00 Lt. Be to, teismas iš priteistų nuostolių sumos nepagrįstai išskaičiavo 5000,00 Lt sumą už apeliantui grąžintą metalo laužą, kadangi byloje nėra jokių dokumentų dėl grąžinto metalo laužo vertės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas šią sumą nurodė remdamasis tik savo nuomone, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien abstrakčiais pamąstymais ir vertinimais. Atsakovai, siekdami sumažinti reikalaujamą priteisti nuostolių sumą, leistinais ir neabejotinais įrodymais turi įrodyti, koks turtas buvo grąžintas apeliantui ir kokia jo reali vertė sprendimo priėmimo metu. Apelianto manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino nepagrįstai. Atsižvelgiant į dėl kaltininkų veiksmų apeliantui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o taip pat į kaltininkų asmenybes, tai yra, kad jie per visą laikotarpį nesistengė kokiu nors būdu bent dalinai kompensuoti apeliantui padarytos žalos, pripažintina, kad apelianto įvertintas neturtinės žalos dydis - 50000,00 Lt yra pagrįstas ir nelaikytinas per dideliu. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog ieškovo reikalavimas priteisti 5% dydžio palūkanas yra tenkintinas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje klausimas dėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistinų procesinių palūkanų nėra išspręstas.
Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu (b.l. 63-66) prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad žala ieškovui atsirado dėl jo kaltų veiksmų ir nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kad tarp jo konkrečių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Apeliantas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šis supjaustė ar nepataisomai sugadino ieškovo turtą, tai neginčijamai įrodyta tiek baudžiamosios bylos medžiagoje, tiek šioje civilinėje byloje. Žala ieškovui atsirado ne dėl turto pagrobimo ir pridavimo į metalo laužą, bet dėl turto sugadinimo įrenginius supjaustant. Bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad būtent UAB „Metransa“ supjaustė ir išvežė į metalo laužą ieškovo įrenginius, o jis su L. P. už šį metalo laužą gavo pinigus – 4000 litų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės dėl žalos bei nuostolių atsiradimo aiškiai neatitinka bylos aplinkybių. Ieškovas neįrodė žalos dydžio. Turto vertės nustatymo aktų kaip prieštaringų teismas nevertino pagrįstai. Ieškovas dalį pavogto turto susigrąžino ir šią dalį galėjo naudoti pagal paskirtį, todėl šio turto vertė negali būti laikoma ieškovo nuostoliais. Ieškovas neturtinės žalos nepatyrė, teismas ieškovo nurodytus faktus ir aplinkybes kaip sąlygojusius jo patirtą neturtinę žalą vertino neteisingai.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (b.l. 71-75) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju atsakovai įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti už baigtos nusikalstamos veikos (vagystės) padarymą, kas reiškia, kad jie pripažinti kaltais dėl ieškovui priklausančių įrenginių neteisėto fizinio užvaldymo - pervežimo iš ieškovo tėvui priklausančios teritorijos į metalo laužo supirktuvę. Tai, kad įrengimams supjaustyti atsakovai pasamdė UAB „Metransa“, jų kaltės dėl įrenginių supjaustymo ir nepataisomo sugadinimo neeliminuoja. Ieškovas patyrė žalą būtent dėl atsakovų veiksmų, kadangi jie sumanė pavogti įrenginius, iškvietė UAB „Metransa“ šiems įrenginiams supjaustyti ir išvežti. Atsakovai už parduotą metalą gavo atlygį - 4000,00 Lt, kurį pasidalijo per pusę. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298/2010. Šiame nuosprendyje pripažinta, kad pjaustant ir kraunant metalą R. D. ir L. P. suprato, kad jie daro vagystę. Jeigu atsakovai nebūtų vogę įrenginių, jie nebūtų buvę supjaustyti ir nepataisomai sugadinti, todėl ieškovo patirti nuostoliai yra tiesioginis atsakovų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.), t.y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (vagystės) ir ieškovui atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.). Įsiteisėjusiu ir šalims prejudicinę galią turinčiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad R. D. ir L. P. pagrobė ieškovui priklausantį turtą, kurio įsigijimo kaina buvo lygi 32 423,74 Lt, todėl atsakovo R. D. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visas 2007-10-03 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas turtas buvo pavogtas, yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Šiame įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodyta, jog įrengimai supjaustyti ir sugadinti nepataisomai. Šiuo atveju vien turtinės žalos atlyginimas neatitiktų visiško žalos atlyginimo principo, todėl teismas pagrįstai priteisė ir neturtinę žalą, tačiau nepagrįstai sumažino jos dydį.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 78-81) atsakovas R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai neatitinka įstatymų nuostatų dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi priteistina tik realiai padaryta žala, teismas negali priteisti tokios sumos, už kurią ieškovas galėtų įsigyti daug geresnės kokybės daiktą negu pavogtasis, nes tai reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą atsakovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatyta pagrobto turto verte ir šios vertės nustatymo metodika, kadangi kitokios turto vertės nustatymo metodikos ieškovas nepateikė. Tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių - įrenginių praradimo dėl jų sunaikinimo nėra priežastinio ryšio, kadangi ne dėl pastarojo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius. Jeigu UAB „Metransa“ nebūtų supjausčiusi ieškovo įrenginių, pastarasis šiuo atveju, kai vagystė buvo atskleista ir visi įrenginiai jam buvo sugrąžinti, būtų nepatyręs jokios žalos ar nuostolių. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo veiksmai (neveikimas) rodo, jog labiau tikėtina, kad įrenginiai nebuvo tokie brangūs, kaip teigia ieškovas, ir teisingai sumažino nuostolių dydį, kadangi dėl nuostolių atsiradimo kaltas ir ieškovas, nes nebuvo rūpestingas ir apdairus tiek, kiek atitinkamomis sąlygomis, elgiantis su tokiais brangiais įrenginiais, buvo būtina. Pagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos negali būti vertinamos kaip leistini įrodymai, kadangi jose yra netikslumai ir nesutapimai, nebuvo organizuota vertinamo turto apžiūra, atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas nebuvo įsitikinęs ir neturėjo galimybės patikrinti, ar įranga buvo veikianti. Be to, turto vertinimo ataskaitose buvo vertinamas ne tas turtas, kuris buvo pavogtas ir sunaikintas, bet kitas visiškai naujas turtas. Taip pat ieškovo pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 5/1923(Var):11 visiškai neatitinka tokiai ataskaitai keliamų reikalavimų, turto vertinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl turto vertinimo metodikos“ nustatytus reikalavimus. Faktas, kad ieškovas neįrodė jam grąžinto turto sudėties ir realios vertės, taip pat lėmė teisingą teismo sprendimą, kad teismas pats įvertino grąžinto turto vertę ir atitinkamai sumažino atlygintinos žalos dydį, kadangi teismui tokią teisę suteikia įstatymas. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo reikalaujama 50 000 Lt neturinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga. Šiuo atveju jokia neturtinė žala neturėjo būti priteista, kadangi ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai nepriteisė 5 procentų dydžio metinių palūkanų.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 89-92) atsakovas L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad savo atsiliepime ieškovas ir jo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys šioje byloje yra iš esmės labai tampriai susijęs su kaltinamųjų padarytos baudžiamosios veikos teisine kvalifikacija. Teismo išvada, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiesioginės žalos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas, o taip pat tai, kad tiesioginė žala ieškovui šiuo atveju buvo padaryta turtą vertinant pagal jo įsigijimo kainą, kuri teisingai nustatyta pagal 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį tarp D. S. ir S. S., pagal kurią įrengimai ieškovui buvo parduoti už 32 423,74 Lt, yra pagrįsta. Be to, pagrįsta teismo išvada, kad tarp atsakovo L. P. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Teismas teisingai išsprendė ir apeliantui atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika, Nr. 29, psl. 440). Nors ginčo sprendimas priimtas atskirai užvestoje byloje, tačiau ši byla buvo nagrinėjama pagal patikslintą civilinį ieškinį baudžiamoje byloje pagal CPK taisykles, todėl toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti.
Pagal ieškovo D. S. ir atsakovo R. D. apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro su turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymu susiję procesinės teisės ir materialinės teisės normų taikymo klausimai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos sąvokos reikšmę, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.) (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika, Nr. 29, psl. 496).
Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos turtinės žalos (atsakovų atsakomybės) dydis buvo nustatinėjamas pagal pavogtų daiktų įsigijimo kainą – 32 423,74 Lt, mažinant priteistinos žalos atlyginimo sumą gražinto metalo laužo verte – 5000Lt.
Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad atsakovai R. D. ir L. P., kartu veikdami pagrobė svetimą turtą 2007 m. spalio 8 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 15.30 val. Vilniaus apygardos teismas 2010-06-14 nuosprendžiu pakeitė 2009-12-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį; R. D. ir L. P. veiką pagrobiant svetimą turtą kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir sumažino iš jų solidariai priteistą padarytos turtinės žalos atlyginimo sumą iki 32 423,74 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžių dalis dėl civilinio ieškinio; civiliniam ieškovui D. S. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas yra pateikęs dvi kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitas – 2008-08-05, kuria įrengimai įvertinti 256 400,00 Lt (baudž.b. l. 32-52, t.1), ir 2011-04-20, kuria įrengimai įvertinti 348 100,00 Lt. ( b.l. 30-51), t.y. ta suma, kurią ieškovas prašo priteisi vagystės metu patirtai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto D. S. motyvais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis vėlesne pavogtų daiktų vertinimo pažyma, t.y. 2011-04-02 UAB „Auditas ir konsultacijos„ atlikta kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 5/1923(Var):11, nes per abi ataskaitas skiriantį trijų metų laikotarpį pasikeitė rinkos sąlygos, kas ir lėmė skirtingą to paties turto vertės nustatymą, o turto vertinimu buvo siekiama nustatyti ne įrengimų vertę po jų sugadinimo, o sąraše nurodytų daiktų vertę sprendimo priėmimo metu siekiant apskaičiuoti apeliantui padarytą žalą, kadangi tik už tokią sumą apeliantas galėtų įsigyti atitinkamos kokybės ir nusidėvėjimo kitus įrenginius, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, taikymo ir aiškinimo praktiką, pagrobto turto vertė nustatoma pagal daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą, o be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovų veika yra kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., t.y. paprasta svetimo turto vagystė be jokių šią veiką kvalifikuojančių požymių. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo dvi paminėtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, konstatavo jų netikslumus ir, kolegijos nuomone, pagrįstai jomis nesivadovavo kaip neginčijamu įrodymu. Be to, pažymėtina dar ir tai, jog iš turto vertinimo ataskaitų akivaizdžiai (pvz. fotonuotraukos, bauž. b.l. 45-48, 115-125 t.1, b.l.45-48) matyti, kad buvo vertinamas ne tas turtas, kuris buvo pavogtas ir sunaikintas (supjaustytas), o veikianti medžio pjuvenų granulių gamybos linija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiesioginė žala ieškovui buvo padaryta turtą vertinat pagal jo įsigijimo kainą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje jau yra konstatavęs, kad nenaujų įrengimų vertė – 32 423,74 Lt buvo nustatyta 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp D. S. ir S. S., sudaryta likus penkioms dienoms iki įrengimų vagystės (2007-10-08), per kurias, akivaizdu, turtas nebuvo pagerintas. Akivaizdu ir tai, jog per tokį trumpą laikotarpį negalėjo keistis ir turto nusidėvėjimas. Tačiau, kaip nurodo apeliantas R. D. savo apeliaciniame skunde, ir teisėjų kolegija su tokiu jo argumentu sutinka, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visas 2007-10-03 pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytas turtas, kurio vertė 32 423,74 Lt, ieškovo negrįžtamai buvo prarastas. Pats ieškovas pripažįsta, jog ieškinį jis reiškia tik dėl tų daiktų, kurie buvo supjaustyti. Jo teigimu, dalis pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų įrenginių buvo po stogu, dalis jų buvo lauke, supjaustyta buvo dalis lauke laikytų įrenginių (b.l. 34-38). Reikšdamas patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas nurodė, o bylos medžiaga šios aplinkybės nepaneigtos, kad vagystės metu buvo pavogtos ir sugadintos šios medžio pjuvenų granulių gamybos linijos dalys:
1. Sijojimo agregatas su varikliu;
2. Medienos skiedrų padavimo transporteris įsijojimo agregatą;
3. Dūmų ištraukimo sistemos dalys: ventiliatorius, ketinė variklio atrama, recirkuliacija;
4. Deginimo produktų pašalinimo ortakis (600X600mm);
5. Šaldymo sistemos ciklonas su ventiliatoriumi ir šnekiniu transporteriu;
6. Presas (granuliatorius) markė BG-DGV;
7. Norija ilgis 7,5 metro;
8. Ciklonas su ventiliatoriumi, ortakiu (200x200mm) su mažaisiais ciklonais bei ventiliatoriais (baudž.b.l. t. 1, b.l. 26-27).
2007 m. spalio 3 d. pirkimo –pardavimo sutartyje (baudž.b. t.1, b.l. 60), kurioje nurodoma atskirų įrengimų, o ne vientisos gamybos linijos įsigijo kaina, paminėti pavogti įrengimai buvo įvertinti:
1.Sijojimo agregatas su varikliu – 500,00 Lt (Sutarties 1.2.3 p.);
2. Medienos skiedrų padavimo transporteris į sijojimo agregatą – 500,00 Lt (Sutarties 1.2.5 p.);
3. Dūmų ištraukimo sistemos dalys: ventiliatorius, ketinė variklio atrama, recirkuliacija -1000,00 Lt (Sutarties 1.2.13 p.);
4. Deginimo produktų pašalinimo ortakis (600X600mm) – 800,00 Lt (Sutarties 1.2.3 p.);
5. Šaldymo sistemos ciklonas su ventiliatoriumi ir šnekiniu transporteriu – 1600,00 Lt (Sutarties 1.2.6 p.);
6. Presas (granuliatorius) markė BG-DGV – šį įrengimą ieškovas D. S. įsigijo 2007-08-22 pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 07/08/22 iš UAB „Namų fabrikas“ už 4 720,00 Lt (su PVM) sutartinę kainą (baudž.b. t. 1 b.l. 59);
7. Norija ilgis 7,5 metro – 1000,00 Lt (Sutarties 1.2.8 p.);
8. Ciklonas su ventiliatoriumi, ortakiu (200x200mm) su mažaisiais ciklonais bei ventiliatoriais – 1600, Lt (Sutarties 1.2.7 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, vagystės metu buvo pavogti ir sugadinti įrengimai, kurių vertė 11720,00 Lt. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas D. S. iš UAB „Metransa“ atsiėmė 10 tonų supjaustytų gamybinės linijos detalių metalo laužo (baudž.b. t. 1, b.l. 126, 127), kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovui grąžinant metalo laužą dalis žalos atlyginta. Tačiau ieškovas įrodymų apie grąžinto metalo laužo vertę į bylą nėra pateikęs, o tik duodamas paaiškinimus teisme nurodęs, jog metalo laužo supirkimo kaina galėtų siekti nuo 500 iki 550 Lt už toną ( b.l. 37). Atsakovas R. D. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo vienareikšmiai nustatyta ir įrodyta, kad metalo laužo buvo išvežta apie 10 tonų įrenginių, nes daugiau automobilis negalėjo pavežti ( baudž. b. 3 t. b.l. 120-127), jis sutinka, kad metalo laužo rinkos kaina paaugo ir yra 500 Lt už toną ir ieškinį apie 5000 Lt pripažįsta ( b.l. 38). Atsakovas L. P. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, o atsiliepime į ieškovo D. S. apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2012-05-02 sprendimas yra pagrįstas, teismo išvados padarytos įvertinus konkrečią civilinės bylos medžiagą ir yra visiškai teisingos ( b.l. 89-92). Pažymėtina, jog minėtame sprendime teismas 5000 Lt sumažino priteistiną žalos atlyginimą. Nesant byloje kitų įrodymų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos grąžinto metalo laužo įvertinimu 5000,00 Lt suma bei išvada, kad šia suma priteistinas žalos atlyginimas mažintinas (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą visa 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta įrengimų įsigijimo kaina, ją mažindamas grąžinto metalo laužo suma, neteisingai įvertino paminėtas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas, solidariai priteistą 27 423,74 Lt žalos atlyginimo sumą sumažinat iki 6 720,00 (11720,00 Lt – 5000,00 Lt) Lt.
Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad turtinė žala padaryta ne tik dėl įrengimų pagrobimo, bet ir dėl jų sugadinimo, tačiau ieškinyje jis nenurodė ir byloje neįrodinėjo, kokias konkrečiai jis turėjo išlaidas (tiesioginius nuostolius) dėl turto sugadinimo. Tik apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad už pavogtos įrangos transportavimą jis sumokėjo 1 998,92 Lt, kurių teismas nepriteisė iš atsakovų, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nebuvo pareiškęs, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį.
Neturtinės žalos būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnis.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nėra visiškai laisvas. Įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pvz. vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio minimalių ir maksimalių ribų įstatymas nenustato.
Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.
Atkreipiamas dėmesys, jog atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika.
Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų L. P. ir R. D. veiksmais pagrobiant svetimą turtą. Be abejonės, dėl pagrobtų įrengimų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau, remiantis nustatytais bylos duomenimis, kad įsigyjant šiuos įrenginius ieškovas aiškaus tikslo dėl jų panaudojimo neturėjo, juos įsigijo, nes buvo tokia galimybė, pavogtus įrenginius laikė prie apleisto pastato lauke, po atviru dangumi suverstus ir žolėmis apaugusius, ieškovo reikalaujama 50 000,00 Lt neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, savo sprendimą motyvavo dar ir tuo, kad dėl pavogto turto ieškovas patyrė daug nepatogumų, nes turėjo dalyvauti procesuose, dėl ko turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo, o atsakovai per tokį ilgą procesą neatlygino ieškovui nei kiek žalos. Pažymėtina ir tai, kad priteista neturtinės žalos suma yra artima vagystės metu patirtai turtinei žalai.
D. S. skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Keisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.
Dėl palūkanų
Ieškovas D. S., patikslinęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašė priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė priteistų palūkanų dydžio ir laikotarpio. Apelianto D. S. prašymas priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nes jam žala padaryta ne civiliniais teisiniais santykiais, o R. D. ir L. P. nusikalstama veika.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti:
priteistą D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 27 423,74 Lt žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 6720,00 Lt (šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt litų), 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą palikti nepakeistą ir iš viso D. S. iš R. D. ir L. P. priteisti solidariai 11 720,00 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt litų).
Teisėjai Virginija Lozoraitytė
Ramūnas Mitkus
Albina Rimdeikaitė