Civilinė byla Nr. e2-77-798/2026
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00462-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“ 61 828,54 Eur finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Svaras“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Svaras“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Gamtutė“. Nutartis įsiteisėjo
2024 m. sausio 18 d. Teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kurį vėliau patikslino 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. nutartimis. Šioje bankroto byloje, be kita ko, yra patvirtintas ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Muzita“ 191 678,54 Eur finansinis reikalavimas.
2. Suinteresuotas asmuo I. L., buvęs LUAB „Svaras“ vadovas, 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą LUAB „Svaras“ bankroto byloje, nustatant tik faktiniais įrodymais pagrįstą jo dydį. Nurodė, kad tarp LUAB „Svaras“ ir UAB „Muzita“ niekada nebuvo susiklostę 191 678,54 Eur prievoliniai teisiniai santykiai. Šalis siejo tik 2 625 Eur prievolė, kuriai taikomas išieškojimas vykdomojoje byloje. Likusi suma, t. y. 189 053,54 Eur, yra grindžiama 2023 m. spalio 13 d. pretenzijoje nurodyta tariama žala ar negautomis pajamomis, tačiau jų pagrįstumas nebuvo įrodytas objektyviais ar patikimais dokumentais. UAB „Muzita“ nepateikė įrodymų, kad egzistuoja: 1) aiškus priežastinis ryšys tarp LUAB „Svaras“ veiksmų (ar neveikimo) ir tariamos žalos; 2) faktinė žala (negautos pajamos) būtų realiai patirta, o ne deklaratyviai apskaičiuota; 3) žalos dydis būtų pagrįstas objektyviais duomenimis – rinkos verte, miškininkystės specialisto išvada, realiais lūkesčių skaičiavimais ir pan. Suinteresuoto asmens vertinimu, išlaidos dėl miško apsaugos (samdant UAB „Ekskomisarų biuras“) turėjo būti pagrįstos sutartimi, konkrečiu faktiniu poreikiu saugoti mišką bei sąskaitomis faktūromis. Lygiai taip pat 6 850 Eur teisinių paslaugų išlaidos galėtų būti pripažintos tik tuo atveju, jei jos būtų tiesiogiai susijusios su ginču dėl miško bei pagrįstos sutartimis su advokatais, teisinių paslaugų ataskaitomis, sąskaitomis faktūromis ir apmokėjimo dokumentais. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad reikalavimai dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti vertinami pagal tai, ar tokios pajamos tikrai būtų buvusios gautos (o ne tik hipotetiškai tikėtinos), kiek konkrečiai turėta miško, kokia buvo jo rinkos vertė, koks buvo planuojamas pelnas ir pan. Kartu su pretenzija nebuvo pateikti įrodymai, kurie pagrįstų: kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti (pvz., neteisėtas kirtimas, pasisavinimas), ar tokie veiksmai iš viso įvyko ir kas juos atliko, koks žalos dydis konkrečiai dėl jų atsirado. Pasak suinteresuoto asmens, tokie vien deklaratyvūs teiginiai be faktinių ir teisiškai reikšmingų įrodymų negali būti pakankami tam, kad būtų patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje. Tokios nepagrįstos sumos įtraukimas į kreditorių sąrašą iškraipo bankroto proceso tikslus, pažeidžia kitų, reikalavimus pagrindusių, kreditorių teises ir mažina jų galimybes atgauti dalį skolos. Todėl, suinteresuoto asmens nuomone, UAB „Muzita“ reikalavimas turi būti tikslinamas, paliekant tik pagrįstą ir įrodymais patvirtintą sumą.
3. Kreditorė UAB „Muzita“ prašė atmesti I. L. prašymą kaip nepagrįstą ir skirti suinteresuotam asmeniui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
4. Kreditorė nurodė, kad LUAB „Svaras“ ir jos vadovas I. L. veikė nesąžiningai ir apgaulės būdu pasisavino UAB „Muzita“ priklausančią medieną bei apsunkino sutarčių vykdymą, taip pat padarydamas jai reikšmingą turtinę žalą. Detalizuodama nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta stataus miško (medienos) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021-1, pagal kurią UAB „Muzita“ sumokėjo 30 000 Eur, o LUAB „Svaras“ įsipareigojo perduoti statų mišką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). LUAB „Svaras“ sutartį neteisėtai nutraukė, todėl kilo teisminis ginčas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir LUAB „Svaras“ buvo įpareigota atkurti sutarties galiojimą, tačiau ši įmonė sprendimo nevykdė – pati iškirto parduotą mišką ir žemės sklypą perleido su ja susijusiai įmonei UAB „VIP Crayfish“, taip užkirsdama kelią UAB „Muzita“ įvykdyti sutartį. LUAB „Svaras“ neinformavo nei pirkėjo, nei kitų šalių apie UAB „Muzita“ teises į statų mišką (medieną), veikė nesąžiningai ir apgaulės būdu perleido turtą susijusiems asmenims.
5. Be to, 2021 m. gegužės 14 d. tarp LUAB „Svaras“ ir UAB „B2BWOOD“ buvo sudaryta stataus miško pirkimo–pardavimo sutartis dėl stataus miško, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „B2BWOOD“ tą pačią dieną bankiniu pavedimu sumokėjo LUAB „Svaras“ 25 000 Eur ir tą pačią dieną UAB „B2BWOOD“ pagal teisių ir prievolių pagal sudarytą stataus miško (medienos) pirkimo–pardavimo sutartį už 25 500 Eur, kurie buvo sumokėti bankiniu pavedimu, perleido UAB „Muzita“ visas teises ir pareigas į sutartį, kurią 2021 m. gegužės 14 d. sudarė LUAB „Svaras“ ir UAB „B2BWOOD“. Tačiau ir šį miško paskirties žemės sklypą LUAB „Svaras“ taip pat neteisėtai perleido UAB „VIP Crayfish“, neinformavęs UAB „Muzita“, kad UAB „Muzita“ negalėtų įvykdyti sutarties ir išsikirsti stataus miško (arba itin apsunkintų sutarties vykdymą). Šiais veiksmais LUAB „Svaras“ padarė UAB „Muzita“ žalą: 4 203,54 Eur dėl miško apsaugos ir teisinių išlaidų, 6 850 Eur dėl bylinėjimosi ir konsultacijų bei 73 000 Eur negautų pajamų už iškirstą medieną, iš viso 84 053,54 Eur.
6. Negana to, UAB „Muzita“ 2021 m. lapkričio 30 d. sudarė medienos (stataus miško) pirkimo–pardavimo sutartį su K. K,, pagal kurią, pasitelkdama rangovus, įsigytą mišką iškirto ir susikrovė atitinkamuose vietose miške – miško sandėliuose. Tačiau vėliau LUAB „Svaras“ direktorius I. L., veikdamas kartu su broliu N. L., vadovaujančiu MB „Traukveža“, neteisėtai išsivežė UAB „Muzita“ priklausančią medieną, padarydami 72 000 Eur žalą. Tuo tarpu pagal 2022 m. sausio 28 d. sutartį su UAB „CEZA“ UAB „Muzita“ įsigijo statų mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurį taip pat iškirto ir susikrovė atitinkamose vietose miške – miško sandėliuose. Vis dėlto, dalį šios medienos taip pat pasisavino LUAB „Svaras“ vadovas I. L., padarydamas papildomą 33 000 Eur žalą.
7. LUAB „Svaras“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Gamtutė“, atsiliepime prašo suinteresuoto asmens prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą kreditorės UAB „Muzita“ 61 828,54 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Svaras“ bankroto byloje, tenkintiną antrąja eile.
9. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. vykdomojo rašto
Nr. e2-1868-615/2022 pagrindu antstolė Gita Andrijauskienė atliko priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0088/22/01733 išieškant 2 625 Eur skolą iš LUAB „Svaras“ UAB „Muzita“ naudai. Iškėlus LUAB „Svaras“ bankroto bylą, vykdomoji byla buvo užbaigta, ir vykdomasis dokumentas perduotas į LUAB „Svaras“ bankroto bylą. Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl ji pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
10. Teismas taip pat nustatė, kad LUAB „Svaras“ ir UAB „Muzita“ 2021 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2021-1 sutarė, kad pardavėja (LUAB „Svaras“) įsipareigoja perduoti pirkėjai (UAB „Muzita“) nuosavybės teise priklausantį statųjį mišką (medieną), esantį miške, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,7 ha; sutarties kaina – 35 000 Eur (pirkėja sutarties kainą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: po šios sutarties pasirašymo pirkėja sumoka pardavėjai 30 000 Eur, o likusią 5 000 Eur sumą – pardavėjai gavus leidimus miškui kirsti). Pavedimas 30 000 Eur sumai atliktas 2021 m. gegužės 7 d. Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl ji pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
11. Šio miško saugojimui UAB „Muzita“ su UAB „Ekskomisarų biuras“ 2021 m. spalio 1 d. sudarė saugos paslaugų sutartį Nr. 1301412; sutartyje numatytas 1 452 Eur avansas, kuris turi būti sumokėtas iki paslaugų teikimo pradžios, bei UAB „Muzita“ įsipareigojimas už saugos paslaugą mokėti 300 Eur ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už vieną apsaugos parą. 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija EBV Nr. 20229189 išrašyta 4 203,54 Eur pagal sutartį Nr. 1301412. Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl ji taip pat pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
12. UAB „B2BWOOD“ ir UAB „Muzita“ 2021 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sutarė, kad pardavėja (UAB „B2BWOOD“) įsipareigoja perduoti pirkėjai (UAB „Muzita“) nuosavybės teise priklausantį statųjį mišką (medieną), esantį miške, kurio kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20 ha; sutarties kaina – 25 000 Eur (pirkėja sutarties kainą įsipareigojo sumokėti sutarties pasirašymo metu). Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl ji pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
13. UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą taip pat grindžia nuostoliais (žala) dėl LUAB „Svaras“ buvusio direktoriaus I. L., jo brolio N. L. ar kitų asmenų sprendimų UAB „Muzita“ parduoto stataus miško (medienos) iškirtimo bei žemės sklypų, kuriuose buvusią medieną įsigijo UAB „Muzita“, perleidimu tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
14. Nagrinėjamu atveju UAB „Muzita“ nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti realios žalos atsiradimą, jos dydį ir priežastinį ryšį būtent su LUAB „Svaras“ veiksmais. Kreditorės pateikti paaiškinimai yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviu įsitikinimu, kad nuostoliai kilo dėl buvusio direktoriaus I. L. ar kitų asmenų veiksmų, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos objektyviais įrodymais (teismų sprendimais, ekspertiniais vertinimais ar faktiniais duomenimis apie medienos praradimą ir jos vertę). Be to, kreditorė neįrodė, kad tariamus neteisėtus veiksmus atliko būtent LUAB „Svaras“, o ne tretieji asmenys, veikę savarankiškai ar be bendrovės valdymo organų įgaliojimų. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti LUAB „Svaras“ civilinės atsakomybės už galimai padarytą žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad kreditorės UAB „Muzita“ finansinio reikalavimo dalis, grindžiama nuostolių (žalos) atlyginimu, yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl ši dalis nepatvirtinta.
15. Kreditorė UAB „Muzita“ atsakovei LUAB „Svaras“ taip pat reiškė finansinį reikalavimą dėl 6 850 Eur dėl bylinėjimosi ir konsultacijų išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas šių išlaidų taip pat nepripažino įrodytomis, nes byloje nėra duomenų, kad 2022 m. sausio 24 d. sąskaita faktūra Nr. 2022-1 dėl 6 850 Eur yra apmokėta. Sąskaitą išrašė UAB „Bilijonai“, kuri, pagal viešai prieinamus duomenis, verčiasi automobilių nuoma, o ne teisinių paslaugų teikimu, o taip pat nėra pateikta paslaugų detalizacija, patvirtinanti, kad 6 850 Eur už pareiškimų, pretenzijų ir pranešimų LUAB „Svaras“ rengimą ir konsultavimą yra tiesiogiai susijusi su ginčo objektu.
16. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas LUAB „Svaras bankroto byloje patvirtinti patikslintą kreditorės UAB „Muzita“ 61 828,54 Eur (2 625 + 30 000 + 4 203,54 +25 000) finansinį reikalavimą. Kitos finansinio reikalavimo dalies nepatvirtino.
17. Teismas netenkino kreditorės prašymo dėl baudos suinteresuotam asmeniui I. L. skyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
18. Kreditorė UAB „Muzita“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą gali ginčyti tik kreditorius arba administratorius. Nagrinėjamu atveju kreditorė finansinį reikalavimą kildino dviejų šaltinių pagrindu: a) 2023 m. spalio 13 d. patikslintos pretenzijos LUAB „Svaras“ dėl 189 053,54 Eur ir b) reikalavimo vykdomojoje byloje Nr. 0088/22/01733 dėl 2 625 Eur.
18.2. 2023 m. lapkričio 8 d. kreditorė prisidėjo prie nemokumo bylos iškėlimo LUAB „Svaras“ pateikdama teismui patikslintą pretenziją kaip pagrindą patvirtinantį finansinį reikalavimą. Pareiškėjos finansinio reikalavimo nurodytos dalies neginčijo nei LUAB „Svaras“, nei I. L. Kreditorės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas nemokumo byloje, o I. L. konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad neprieštarauja kreditorės pretenzijai.
18.3. Kauno apygardos teismas, priimdamas nagrinėti I. L, procesiškai netinkamo subjekto, prašymą (pareiškimą), viršijo kompetenciją ir priėmė neteisėtą sprendimą.
18.4. I. L. buvo praleidęs ir kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimo terminus bei nepateikė aplinkybių, kurios bent kiek pagrįstų tokį pavėluotą kreipimąsi.
18.5. Pažymėjo ir tai, kad finansinių reikalavimų tikslinimas galimas iki juridinio asmens pabaigos, tačiau tik esant naujoms aplinkybėms ir tik suinteresuotam subjektui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, o I. L. negali būti laikomas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) prasme.
18.6. Pretenzija buvo kildinama iš žalos, kuri buvo padaryta LUAB „Svaras“ iškirtus dalį stataus miško, kuris jau buvo parduotas kreditorei. Taigi, nei 25 000 Eur, nei
30 000 Eur neįskaičiuota į pareiškėjos patirtą žalos sumą dėl to, kad status miškas žemės sklypuose, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,7 ha ir kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20 ha, priklausė pareiškėjai visą laiką po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo ir lėšų sumokėjimo, o pareiškėja iki pat 2025 m. spalio 7 d. stataus miško perleidimo trečiajam asmeniui disponavo stačiu mišku nurodytuose žemės sklypuose. Kauno apygardos teismas neįvertino to, kad žemės sklypuose likęs status miškas liko pareiškėjai.
18.7. Kauno apygardos teismas nevertino ir I. L. nesąžiningumo, tiek teikiant tiesos neatitinkančius duomenis, tiek manipuliuojant procesinėmis teisėmis – netgi tomis, kurių faktiškai jis neturi. Be to, I. L. atžvilgiu dėl LUAB „Svaras“ vadovo veiklos yra nagrinėjama baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme (apeliacine tvarka), o pirmosios instancijos teismo I. L. jau yra pripažintas kaltu, todėl pagrindo tikėti I. L. teiginiais nėra, o teismo posėdžio metu pats I. L. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie pretenzijas ir jis jas buvo gavęs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės UAB „Muzita“ prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Svaras“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad LUAB „Svaras“ Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi bankroto byla iškelta kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva. 2023 m. lapkričio 14 d. kreditorė UAB „Muzita“ įtraukta į bylą bendraieške.
22. 2024 m. kovo 13 d. teismo nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir UAB „Muzita“ 191 678,54 Eur antros eilės finansinis reikalavimas.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nenustatyta, kad I. L. būtų įtrauktas į kreditorių sąrašą ar teismo nutartimi būtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
24. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvusiam LUAB „Svaras“ vadovui I. L. paskirta 200 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei dokumentus ir turtą neįvykdymą.
25. 2024 m. rugsėjo 9 d. LUAB „Svaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
26. 2025 m. spalio 16 d. teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. L. skundą dėl nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų, kaip subjekto, neturinčio teisės tokį prašymą byloje teikti.
Dėl I. L. suinteresuotumo nagrinėjama byla
27. Kreditorė UAB „Muzita“ nesutikdama su apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, kad I. L. negali būti laikomas suinteresuotu subjektu JANĮ prasme ir neturi teisės teikti prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo peržiūrėjimo.
28. Teisėjų kolegija su tokiais kreditorės argumentais sutinka tik iš dalies. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014). Nors JANĮ tiesiogiai nėra išvardinti subjektai, galintys ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į iki tol kasacinio teismo suformuotą praktiką, matyti, kad asmuo tokią teisę įgyja, kai jis pagrindžia savo suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra įtraukiamas į bankroto bylą kreditoriumi ar trečiuoju asmeniu ir jam yra priskiriamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-881/2021).
29. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, pagrįstai, gavęs prašymą, neapsiribojo vien formaliomis priežastimis pakartotinai neperžiūrėti įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Esant duomenų, kad kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, gali būti nepagrįstas, teismas turėjo imtis ir ėmėsi visų įmanomų priemonių šio finansinio reikalavimo teisingumui patikrinti bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutavusios bendrovės interesams užtikrinti.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi kreditorė pirmosios instancijos teisme nekvestionavo I. L. suinteresuotumo nagrinėjama byla ir nekėlė klausimo dėl jo teisės teikti prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo tikslinimo, apeliacinės instancijos teismas šių kreditorės argumentų plačiau nenagrinėja.
Dėl UAB „Muzita“ priklausančio miško ir jo kainos
31. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad LUAB „Svaras“ ir UAB „Muzita“ 2021 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2021-1 sutarė, kad pardavėja (LUAB „Svaras“) įsipareigoja parduoti pirkėjai (UAB „Muzita“) nuosavybės teise priklausantį statųjį mišką (medieną), esantį miške, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,7 ha; sutarties kaina – 35 000 Eur (pirkėja sutarties kainą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: po šios sutarties pasirašymo pirkėja sumoka pardavėjai 30 000 Eur, o 5 000 Eur – pardavėjai gavus leidimus miškui kirsti). Pavedimas 30 000 Eur atliktas 2021 m. gegužės 7 d. Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl ji pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
32. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „B2BWOOD“ ir UAB „Muzita“ 2021 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sutarė, kad pardavėja (UAB „B2BWOOD“) įsipareigoja perduoti pirkėjai (UAB „Muzita“) nuosavybės teise priklausantį statųjį mišką (medieną), esantį miške, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20 ha; sutarties kaina – 25 000 Eur (pirkėja sutarties kainą įsipareigojo sumokėti sutarties pasirašymo metu). Ginčo dėl šios sumos nekyla, todėl teismas nusprendė, kad ji pagrįstai įtraukta į UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą.
33. Tačiau, įskaičiuodamas nurodytas sumas į kreditorės UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą, kurio pagrindą sudarė žalos atlyginimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad kreditorės pretenzija buvo pagrįsta ne sumokėta miško kaina. Todėl tvirtinti finansinį reikalavimą dėl 25 000 Eur ir 30 000 Eur nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šios sumos nebuvo įskaičiuotos į kreditorės patirtą žalą.
34. UAB „Muzita“ paaiškino, kad status miškas žemės sklypuose kurio kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,7 ha ir kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20 ha, priklausė pareiškėjai visą laiką po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo ir lėšų sumokėjimo. Jis nebuvo nei perleistas, nei įkeistas. Šios aplinkybės taip pat buvo konstatuotos Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2022, kurioje procesiniu sprendimu už akių teismas pripažino pareiškėjos UAB „Muzita“ ir LUAB „Svaras“ sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigojo LUAB „Svaras“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kitaip sakant, kreditorė iki 2025 m. spalio 7 d. stataus miško perleidimo trečiajam asmeniui disponavo stačiu mišku nurodytuose žemės sklypuose. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad Kauno apygardos teismas to neįvertino, todėl nepagrįstai patvirtino finansinį reikalavimą, dėl kurio prašymas teismui nebuvo pareikštas.
Dėl UAB „Muzita“ reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo
35. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad UAB „Muzita“ nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti realios žalos atsiradimą, jos dydį ir priežastinį ryšį būtent su LUAB „Svaras“ veiksmais. Kreditorės pateikti paaiškinimai yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviu įsitikinimu, kad nuostoliai kilo dėl buvusio direktoriaus I. L. ar kitų asmenų veiksmų, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos objektyviais įrodymais (teismų sprendimais, ekspertiniais vertinimais ar faktiniais duomenimis apie medienos praradimą ir jos vertę). Be to, kreditorė neįrodė, kad tariamus neteisėtus veiksmus atliko būtent LUAB „Svaras“, o ne tretieji asmenys, veikę savarankiškai ar be bendrovės valdymo organų įgaliojimų. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti LUAB „Svaras“ civilinės atsakomybės už galimai padarytą žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad kreditorės UAB „Muzita“ finansinio reikalavimo dalis, grindžiama nuostolių (žalos) atlyginimu, yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl šios dalies nepatvirtino.
36. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, 51 punktas).
37. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Bankroto procesui būdingas ir visų jo procedūrų vykdymo metu turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas, laikomasi stadijų eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021, 33 punktas).
38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo ar kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų tikslinimas ir kreditorių šalinimas taip pat galimas, nustačius tam teisines prielaidas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese negalima koreguoti jau patvirtintų kreditorių sąrašų (ar jų reikalavimų apimties), kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-446-910/2023, 49 punktas).
39. Kreditorių reikalavimai tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 139).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorės UAB „Muzita“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi. Nemokumo administratorė prieštaravimo dėl šio finansinio reikalavimo nereiškė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kreditorės finansinis reikalavimas buvo vienas iš bankroto LUAB „Svaras“ kėlimo pagrindų.
41. Suinteresuotas asmuo I. L. prašymą dėl kreditorės reikalavimo patikslinimo teismui pateikė 2025 m. gegužės 9 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo nutarties priėmimo dienos. Kartu su prašymu dėl finansinio reikalavimo patikslinimo suinteresuotas asmuo pateikė
2023 m. spalio 13 d. pretenziją, kurią į bylą jau buvo pateikusi kreditorė UAB „Muzita“. UAB „Muzita“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ne ginčo tvarka, nepatikrinus jo pagrįstumo iš esmės. Tačiau teismas, iš buvusio vadovo gavęs duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti patvirtinto reikalavimo dalies pagrįstumu, turėjo teisę ir savo iniciatyva imtis ne ginčo tvarka patvirtinto reikalavimo peržiūros.
42. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kreditorės UAB „Muzita“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, nes žalos dydžio faktas, priežastinis ryšys ir pan. nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
43. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota nuostata, jog kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
44. Pagal JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, o taip pat atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kurioje prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
45. Minėta, kad šiuo atveju kreditorės UAB „Muzita“ reiškiamas finansinis reikalavimas kildinamas iš žalos atlyginimo, todėl atitinkamai tai yra prilyginama ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį nagrinėjant turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
46. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-684/2024, 18 punktas).
48. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad UAB „Muzita“ nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti realios žalos atsiradimą, jos dydį ir priežastinį ryšį būtent su LUAB „Svaras“ veiksmais, o jos paaiškinimai yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviu įsitikinimu, kad nuostoliai kilo dėl buvusio direktoriaus I. L. ar kitų asmenų veiksmų, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos objektyviais įrodymais (teismų sprendimais, ekspertiniais vertinimais ar faktiniais duomenimis apie medienos praradimą ir jos vertę). Tačiau teismas nutartyje nieko nepasisakė ir netyrė, ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-573/2025 gali turėti įtakos reikalavimui dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje, nes paminėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad LUAB „Svaras“ buvęs vadovas suinteresuotas asmuo I. L. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu.
49. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje I. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., būdamas LUAB „Svaras“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kitiems kreditoriams, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, bendrovei tapus nemokiai ir nebelikus galimybės atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, I. L. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos juridinio asmens vadovo pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
50. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2022 buvo nuspręsta pripažinti atsakovės LUAB „Svaras“ 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimą ieškovei UAB „Muzita“ dėl 2021 m. gegužės 6 d. Stataus miško pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2021-1 nutraukimo neteisėtu ir atkurti šalių padėtį iki sutarties nutraukimo, įpareigojant atsakovę LUAB „Svaras“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje buvo patvirtintos aplinkybės dėl to, kad LUAB „Svaras“ neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties dėl stataus miško pirkimo– pardavimo. Aktualu yra ir tai, kad LUAB „Svaras“ nagrinėjamoje byloje pateikęs atsiliepimą, tripliko nepateikė, dėl to ir buvo priimtas sprendimas už akių, o 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12877-615/2022 teismas atmetė LUAB „Svaras“ pareiškimą dėl Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2022 peržiūrėjimo.
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visų nurodytų aplinkybių kontekste LUAB „Svaras“ civilinė atsakomybė už kreditorei UAB „Muzita“ padarytą žalą, leidus išskirsti jai perleistą statų mišką tretiesiems asmenims, įstatymų numatyta tvarka yra galima, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo tvirtinimo LUAB „Svaras“ bankroto byloje, privalėjo išsamiai išanalizuoti, ar egzistuoja visos atsakovės LUAB „Svaras“ civilinės atsakomybės sąlygos.
52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgus į kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo reikšmę ir svarbą viešojo intereso užtikrinimo aspektu, apskųsta teismo nutartis nelaikytina teisėta ir pagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Muzita“ finansinio reikalavimo dalį patvirtino (o dalį jo atmetė), neatlikęs bylos duomenų, susijusių su ginčijamo finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumu, tyrimo ir vertinimo, ypač lakoniškais motyvais. Teismas neįvykdė pareigos būti aktyvių ir, esant pagrindui, pareikalauti proceso dalyvius pateikti ar pats rinkti ginčo klausimui reikšmingus įrodymus, taip pat ex officio (pagal pareigas) įvertinti, ar egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos klausimui dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė.
53. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
54. Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas