Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-356-227/2015
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00123-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Rokiškio pragiedruliai“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-384-839/2015 pagal ieškovo UAB ,,Rokiškio pragiedruliai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB ,,Rokiškio pragiedruliai“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. K. 10.047,82 € už rangos darbų trūkumų pašalinimą. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012, kuris paliktas nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013-03-26 nutartimi, iš dalies tenkino ieškovo ieškinį atsakovui dėl dalies išmokėto avanso, negrąžinto turto išieškojimo, nuostolių atlyginimo ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, įpareigojimo grąžinti asmeninius daiktus ir nusprendė įpareigoti atsakovą ieškovui grąžinti priklausančius daiktus (naudotą šiferį, langus), o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui 6.965 Lt nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus pagal 2010-05-03 sutartį. Nurodė, kad civilinėje byloje buvo nustatyta, jog 2010 m. balandžio mėn. sutartimi šalys susitarė dėl apdailos darbų atlikimo, atsakovas atliko darbų už 27.065 Lt. Teismų įvertinta, kad byloje nėra pateiktų įrodymų dėl šalių sutartų darbų apimties, nes dauguma nurodytų defektų vertintini kaip papildomi darbai, kurių atsakovas neatliko ir ieškovas neapmokėjo, dėl kurių šalys nesitarė, todėl pripažino, kad jų negalima konstatuoti kaip defektų, atsiradusių dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje teigė, kad teismai vertino firmos ,,Tyrimai ir projektai“ atliktų darbų ir defektų tyrimo aktą, kuriame buvo nurodyti ir tie darbai, kuriuos teismas vertino kaip papildomus ir kurių atsakovas neatliko, tačiau atsakovas nuslėpė lokalinę sąmatą, kaip priedą Nr. 1 prie rangos sutarties pagal ieškovo užduotį, kurioje nurodyti visi rangovo atliktini darbai už tą pačią sutartą sumą tik didesne darbų apimtimi. Nurodė, kad garantiniu laikotarpiu išryškėjo darbų trūkumai, kuriuos ištaisant reikalinga permontuoti lubas už 15.928,02 Lt (4.613 €), taip pat dalį defektų ieškovas ištaisė pats už 18.765,08 Lt (5.434,74 €).
Utenos rajono apylinkės teismas 2015-02-05 nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėse civilinėse bylose, ir kurios, ieškovo nuomone, yra pakankamos ieškinio pagrindo pasikeitimui konstatuoti; ieškinyje nurodyti aplinkybes, susijusias su pateiktais dokumentais: medžiagų (darbų) sąmatos kopija, 2015-01-22 pažyma apie darbuotojams apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimą bei 2012-10-01 PVM sąskaita – faktūra Nr. 0667 ir kasos pajamų orderiu kvitu serija CMT Nr. 095; šiuo dokumentus susieti su ieškinio pagrindu ir dalyku, paaiškinti kokią reikšmę bylai turi aplinkybės dėl atsakovo įkaušimo ir sąmatos pateikimo bei šaipymosi ir pan., bei nurodyti kokie liudytojai šias aplinkybes galės patvirtinti, o ištaisius trūkumus ieškinį pateikti, kaip vientisą dokumentą ir atitinkantį LR CPK 111, 113 – 114 straipsniuose bei 135 straipsnyje numatytus reikalavimus.
2015-02-19 teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame jis papildomai nurodė, jog garantiniu laikotarpiu yra išryškėję tam tikri darbų trūkumai ne tik išvardinti firmos ,,Tyrimai ir projektai“ atliktų darbų ir defektų tyrimo akte, bet ir papildomi, kuriuos konstatavo antstolis ir šios aplinkybės nebuvo tirtos ankstesnėse civilinėse bylose. Nurodė, kad dėl darbų defektų ištaisymo ieškovas kreipėsi į UAB „Šveicariškos sistemos“, kuri pateikė pasiūlymą rangovo atliktų lubų darbų defektų ištaisymui 15.928,02 Lt sumai. Teigė, kad kitą dalį defektų ištaisė pats ieškovas, darbus dirbo ieškovo darbuotojai, kuriems buvo išmokėtas 6464,86 Lt atlyginimas, taip pat buvo perkamos statybinės medžiagos už 10297,40 Lt. Ieškovas taip pat nurodė liudytojų, kurie patvirtins jo nurodomas aplinkybes, duomenis. Pakartotinai nurodė, kad nors teismas vertino firmos ,,Tyrimai ir projektai“ atliktų darbų ir defektų tyrimo aktą, tačiau tyrė atsakovo pateiktą ,lokalinę sąmatą (be papildomų darbų), o teikiamą atsakovo paruoštą lokalinę sąmatą, kaip priedą Nr. 1 prie sutarties, kurioje nurodyti visi darbai ir kuriuos atsakovas atliko už 27.065Lt, atsakovas nuslėpė. Teismas, neturėdamas teikiamos lokalinės sąmatos, negalėjo analizuoti ir jos vertinti, todėl teismas vertino atsakovo pateiktą, tačiau ieškovo nepasirašytą lokalinę sąmatą , kaip papildomus darbus, kurių atsakovas tariamai neatliko ir kurių ieškovas neapmokėjo ir dėl kurių nesitarė. Šią sąmatą atsakovas nuslėpė ir jam įteikė tik 2015-01 mėn.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti ieškovui, bei grąžinant sumokėtą 301 € žyminį mokestį. Išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, dėl kurių procesinis dokumentas buvo grąžintas, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su procesiniu dokumentu bendra tvarka ar kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje.
Teismas nustatė, kad ieškovas pašalino tik dalį 2015-02-05 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Pažymėjo, kad ieškovas prašomos priteisti sumos dydį grindžia firmos ,,Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktu, kuris jau buvo įvertintas ankstesnėse išnagrinėtose bylose, tačiau teismai neturėjo atsakovo parengtos lokalinės sąmatos, kurioje nurodyti visi darbai ir kuriuos atsakovas atliko už 27.065 Lt sumą. Nurodė, kad iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių neaišku, ar ieškinys teismui nėra reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Pažymėjo, kad ieškovo nurodomos lokalinės sąmatos neįmanoma identifikuoti kaip dokumento, nes ji yra be dokumentui būtinų požymių: sudarytojo parašo, sudarymo laiko, vietos ir kt., todėl kyla pagrįstų abejonių ar ši sąmata išvis yra sudaryta atsakovo, kaip nurodo ieškovas ir kokią įtaką ji turi ieškovo nurodomos žalos dydžiui, jos atsiradimui, nes sąmatoje nurodyti tik darbai ir jų įkainiai. Ieškovas nurodo, kad jis buvo kreipęsis dėl 32.038 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir teismas išnagrinėjo lokalinę sąmatą, tačiau sprendimą priėmė neįvertinęs naujai pateikiamoje sąmatoje, kuri buvo nuslėpta nuo teismų, papildomų nurodytų darbų. Atkreipė dėmesį, kad naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, atsiranda galimybė spręsti dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, bet ne naujos bylos iniciavimą. Nors ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas kitais pagrindais, nes skiriasi ieškinių sumos, tačiau sprendė, kad vien tik tai nėra pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa, nes pateikiama sąmata nepasirašyta, neaišku kieno sudaryta. Konstatavo, kad teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo yra neįvykdyta, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Rokiškio pragiedruliai“ prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas, vykdydamas Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį, pašalino visus trūkumus: paaiškino, kad ieškinys teikiamas naujais pagrindais, skiriasi ieškinio dalykas, paaiškinta dėl medžiagų (darbų) sąmatos kopijos, apie jos patekimą pas ieškovą, dėl 2015-01-22 pažymos apie darbuotojams paskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą už rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimą, dėl 2012-10-01 PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderio kvito, UAB „Šveicariškos sistemos“ pateikto pasiūlymo defektų ištaisymui, nurodė liudytojų duomenis ir kokias aplinkybes liudytojai galės paaiškinti. Teigia, kad visos aplinkybės teismui turėjo būti aiškios, o neesminius neaiškumus buvo galima išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Apie lokalinės sąmatos sudarymo ir pateikimo aplinkybes, teismas galėjo išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovui neigiant surašius sąmatą, ieškovas prašytų paskirti rašysenos ekspertizę. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad lokalinės sąmatos neįmanoma identifikuoti, nes ji yra be dokumentui būtinų požymių – sudarytojo parašo, laiko ir vietos, nepasirašyta, neaišku, kieno surašyta, pažeidė procesines teisės normas, nes ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl ieškinio pagrįstumo.
Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje numatyta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, o teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.,135 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys, kaip specialusis šalies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento, t. y. ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pastebėtina, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartyje buvo nurodyta, kad iš pateiktos patvirtintos medžiagų (darbų) sąmatos kopijos nėra aišku, kokias ieškinyje nurodytas aplinkybes šis dokumentas pagrindžia, pažymėta, jog sąmatoje nenurodytas jos sudarytojas, laikas, sudarymo vieta, sąmata nepasirašyta, ieškinyje dokumentas plačiau neaptartas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas nepašalino visų Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartyje įvardintų trūkumų, kadangi negalima konstatuoti, jog ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa su kitos išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio dalyku ir pagrindu, dėl to, jog pateikiama lokalinė sąmata nepasirašyta, neaišku kieno sudaryta, jos negalima identifikuoti kaip dokumento. Skundžiamoje nutartyje nėra įvardinami kiti ieškovo nepašalinti trūkumai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.) arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 str.1 d). Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pastebėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškovo teisė įrodinėti pareikštą reikalavimą ir rinktis kokiais įrodymais tai padaryti. Teismas byloje esančius įrodymus vertina tik priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str).
Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kritiškai pasisakydamas dėl medžiagų (darbų) sąmatos kopijos, kaip dokumento sudarymo aplinkybių, taip pat pažymėdamas, kad neaišku, kokią įtaką ši sąmata turi ieškovo nurodomos žalos dydžiui, jos atsiradimui, jau ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovo pateikiamą įrodymą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu, grąžino ieškovui dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo vien tuo pagrindu, kad pateikiama sąmata nepasirašyta, neaišku, kieno sudaryta. Sutiktina su apeliantu, kad apie medžiagų (darbų) sąmatos sudarymo aplinkybes teismas gali išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, o atsakovui neigiant surašius sąmatą ieškovas turėtų teisę prašyti skirti rašysenos ekspertizę.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek pradėjus bylą nagrinėti iš esmės gali svarstyti klausimą dėl to, ar ieškinys nėra pareikštas atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, bei atitinkamai spręsti dėl atsisakymo ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ar civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Manytina, kad tokio klausimo išsprendimo pirmosios instancijos teismui tikslinga išsireikalauti iš Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-168-504/2012.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartis laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui, kaip nepašalinus ieškinio trūkumų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo UAB ,,Rokiškio pragiedruliai“ ieškinio atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Margarita Dzelzienė