Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-485-397/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00274-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties S. A. administracinio nusižengimo byloje ir 

n u s t a t ė :

1.       S. A. 2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 195 eurų baudą iki 2019 m. liepos 3 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdė buvusios picerijos „(duomenys neskelbtini)“ griovimo-ardymo darbus. S. A. nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. liepos 2 d. (Nr. IX-1007) Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį.

2.       Iki nustatyto termino nesumokėjus baudos, Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) Vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2019 m. liepos 8 d. nutarimu, S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 745 eurų nuobauda.  

3.       Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, S. A. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kurie 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skundo netenkino ir  Institucijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog Institucija nagrinėdama S. A. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai S. A. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą.

4.       Skundu apygardos teismui S. A. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį pripažįstant, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat prašo dėl apeliacinio skundo pradėtą bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka bei iškviesti į teismą apeliaciniame procese apklausai liudytoju M. B..

4.1.                      Skunde nurodė, jog Alytaus apylinkės teismas arba nesuprato arba neįsigilino kas yra individuali veikla ir kokie tiksliai požymiai būdingi tokios veiklos apibūdinimui ir identifikavimui. Pareiškėjo teigimui, kad jam būtų pritaikyta atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, privalėjo būti nustatyta: 1) kad vykdyti ardymo darbai buvusioje griaunamoje picerijoje turėjo būti atliekami kažkieno naudai pagal civilinę sutartį arba S. A. buvo kažkieno pasamdytas; 2) kad vykdyti ardymo ir griovimo darbai vyko su tikslu gauti iš kažko ekonominę naudą; 3) kad darbai ar paslaugos teikiamos savo arba nuomojamose patalpose (vietovėje) už atlygį. Pareiškėjo manymu, individuali veikla turi būti būtinai susijusi su trečiųjų asmenų naudai darbų ar pasaugų teikimu arba prekiavimas savo paties arba trečiųjų asmenų naudai. Jeigu darbai buvo vykdomi arba suteikiamos paslaugos kažkieno naudai be jokios sutarties, tuomet tai buvo nelegalus darbas, o ne individuali veikla. Jeigu asmuo atlieka darbus išimtinai savo turto pagerinimui ir su jo paėmimu susijusius darbus, tai nėra jokia individuali veikla.

4.2.                      Skundo autoriaus teigimu, 2019 m birželio mėnesį jis sutiko pažįstamą M. B., kuris pasakė, kad yra nupirkęs ardymui Alytaus mieste didelį pastatą ir jį pigiai pardavinėja dalimis. Pareiškėjas susidomėjo jo pasiūlymu ir su draugu bei kaimynu N. Ž. atvyko apžiūrėti ką galime nupirkti iš M. B.. Kadangi juos domino langai ir kitos medienos dalys, sutarė juos nupirkti sumokant po 200 eurų. Už tokią pačią kainą langų ir medienos nutarė nupirkti ir Nerijaus brolis S. Ž.. 2019 m. birželio 16 d. atvyko ardyti nusipirktų langų. Tą pačią dieną M. B. užpildė tris blankus sutarčių ir padavė pasirašyti, o jie jam sumokėjo pinigus. Antrų egzempliorių M. B. jiems nepaliko, jie ir neprašė. 2019 m. liepos 18 d. atvykę VDI inspektoriai kaip vėliau suprato juos tikrino dėl galimai nelegalaus darbo, klausė ar jie turi darbo sutartis, apie kitas sutartis nebuvo jokios kalbos. Pareiškėjo teigimu, jie niekada nebuvo susidūrę su tokia situacija todėl manė, kad bus baudžiami už nelegalų darbą, nes tuo metu M. B. picerijoje nebuvo ir tik vėliau suprato, jog nepasakė inspektoriams, kad turi sudarę su juo sutartis, tačiau nei VDI inspektoriai, nei teismas nesiteikė apklausti M. B.. Pareiškėjo įsitikinimu, VDI inspektoriai aptikę juos darbuojantis svetimame objekte, privalėjo fiksuoti nelegalų darbą, nes jie tuo metu nepateikė jokių sutarčių. Nors pradėjus tyrimą M. B. pats atvyko apklausai pas tyrimą atlikinėjusius VDI inspektorius, tačiau šie jį išvijo, o pateikus sutartis S. A. bei kitus apiformino kaip vykdžiusius individualią veiklą, bet jos neįregistravus mokesčių inspekcijoje. Pareiškėjo manymu, pasiimti išsimontuojant savo jėgomis ir savo sąskaita jam nuosavybės teise įgytus daiktus, nedraudžia joks teisės aktas ir joks teisės aktas nereikalauja šiam veiksmui atlikti jokių verslo liudijimų, nes jis niekam jokių paslaugų neteikė ir niekieno naudai neveikė.  

4.3.                      Skunde pažymima, jog ANK 589 straipsnyje pateiktas administracinius nusižengimus tiriančių ir protokolus surašančių pareigūnų sąrašas pagal jų kompetencijai priskirtus tirti administracinių nusižengimų straipsnius. ANK 589 straipsnio 58 punkte pateikta ANK straipsniai, pagal kuriuos tyrimą atlieka ir protokolus surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog ANK 150 straipsnis yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tyrimui ir protokolų surašymui, todėl neginčytinai nustatyta, kad prieš S. A. protokolą ir nutarimą surašęs Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. viršijo tarnybinius įgaliojimus. Pareiškėjo teigimu,  apylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė dėl ANK 589 straipsnio 58 punkto nuostatos, kad pagal ANK 150 straipsnį pažeidimus tiria ir protokolą su nutarimu surašo ne VDI, o mokesčių inspekcijos pareigūnai ir neteisėtai konstatavo, kad VDI inspektoriai turėjo teisę spręsti ir nagrinėti tokios kategorijos bylas.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašė, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

6.        S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

7.       Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

8.        Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog S. A. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

9.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. 

10.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės S. A. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ANK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos išvadomis ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik S. A. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

11.       Administracinę atsakomybę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar ūkinę veiklą. Tiek Institucija 2019 m. liepos 8 d. nutarime, tiek ir  apylinkės teismas skundžiama nutartimi analizuodamas ANK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius S. A. veiksmuose, nurodė į GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir Taisyklių 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrą FR0792 formą. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualios veiklos sąvoką, jog tai – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ir nors, S. A. teigimu, jis analizuojamu atveju jokios individualios veiklos nevykdė, niekam jokių paslaugų neteikė, dėl ko neturėjo verslo liudijimo, ir tik norėjo pasiimti išsimontuojant savo jėgomis ir savo sąskaita jam nuosavybės teise įgytus daiktus, tačiau tikėti šiais pareiškėjo objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais, teisinio pagrindo nėra. 

12.       Pažymėtina, jog pagrindiniai įrodymai neteisėto (nelegalaus) darbo kategorijos bylose yra pirminiai patikrinimo metu neteisėtai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su dirbusiuoju, parodymai. Neteisėtai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant S. A. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti galimai neteisėtai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

13.       Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. A. parodė, kad patikrinimo metu jokios individualios veiklos nevykdė, o tik ėmė nuo sienų vatą, ardė nusipirktus langus, lentas, duris ir kitas medžiagas. Iki pareigūnų atvykimo ardė kelias dienas. Pareigūnams paklausus ar jis turi individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pasakė, kad neturi, nes jam niekas nieko nemokėjo. Apie pirkimo-pardavimo sutartį pareigūnams taip pat nieko nesakė, nes neturėjo jos su savimi. Vertinant šių S. A. parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tą pačią patikrinimo dieną savo paties paaiškinime S. A. nurodė, kad su S. Ž. ir N. Ž. statybos objekte ardė buvusios picerijos pastatą, neturėdamas verslo liudijimo. Paaiškinime, nurodydamas asmens duomenis, punkte „5. Darbovietė“ nurodė, jog yra dirbantis savarankiškai, punkte „6. Pareigų pavadinimas“ nurodė – griovikas (b. l. 4).  Tai, kad patikrinimo metu, statybos objekte (duomenys neskelbtini) buvo patikrinti ir rasti asmenys, neteisėtai vykdantys pastato ardymo darbus, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas A. B., kuris nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. vykdant statybviečių ir kitų statybos objektų patikrinimus viename iš objektų, pastato viduje buvo rasti dirbantys keturi asmenys – N. Ž., S. Ž., S. A., E. Ž.. Pas viduje buvusius asmenis paklausus kokiu pagrindu jie dirba, jiems buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimus. Visi parašė paaiškinimus. Vėliau priimant nutarimus S. A. atnešė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patikrinimo metu nebuvo pateikta.  Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais, savo tarnybines pareigas vykdžiusio darbo inspektoriaus duotais paaiškinimais.  Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip matyti iš byloje esančio  2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini),  nelegalaus darbo patikrinimo metu, dalyvaujant vyriausiesiems darbo inspektoriams A. B. ir N. L., patikrinti asmenys vykdantys statybos griovimo darbus Alytuje, Rotušės a. 2, prie buvusios picerijos griovimo darbų. Pastato griovimo darbus vykdė S. A. ir dar trys asmenys. S. A. paaiškino, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios paslaugos tiekimo yra susitaręs su asmeniu, kurio nenurodė. Dirba su savo įrankiais. Jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo sudaręs neturi. Į darbą atvyksta su vienu iš dirbančių kartu, automobiliu. S. A. nurodė, kad teikti atlygintinas pastato ardymo-griovimo paslaugas verslo liudijimo įsigijęs neturi, taip pat nėra įregistravęs ir individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl dirba neteisėtai. Kiti dirbę asmenys pateikė atskirus paaiškinimus (b. l. 9-10). Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, jog S. A. vykdė individualią veiklą, t. y. ardė pastatą jau ne vieną dieną, jokių sutarčių nebuvo sudaręs, dėl darbo susitarė su asmeniu, kurio neįvardijo, neturi įsigijęs verslo liudijimo ar deklaravęs individualios veiklos mokesčių inspekcijoje. S. A. jau po patikrinimo pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį ir iškeltą versiją, kad jis ardė nusipirktas pastato konstrukcijas, kurias pats ir pasiėmė, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi patikrinimo metu S. A. apie jokios sutarties buvimą ar nusipirktas medžiagas nenurodė.

14.       Kritiškai vertintinos tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde S. A. nurodytos aplinkybės, jog vykdę patikrinimą darbo inspektoriai A. B. ir N. L. juos užsipuolė kaip nusikaltėlius, naudojo prieš juos psichologinį smurtą bei vertė prisipažinti, kad dirba nelegaliai, tuo viršydami tarnybinius įgaliojimus. Visų pirma pažymėtina, jog S. A. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą nurodyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta jo duotame paaiškinime, tačiau neteisėtai dirbęs S. A. savo parašu patvirtino savo paties paaiškinimų teisingumą. Pažymėtina ir tai, jog dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigūnų elgesio į jų vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų – A. B. ir N. L. elgesiu pagal nustatytas funkcijas.

15.       Kaip nepagrįsti vertintini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai, jog ANK 150 straipsnis yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tyrimui ir protokolų surašymui, todėl neginčytinai nustatyta, kad prieš S. A. protokolą ir nutarimą surašęs darbo inspektorius A. B. viršijo tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, jog ANK 589 straipsnyje yra nurodyti administracinių nusižengimų teiseną pradedantys, administracinių nusižengimų tyrimą atliekantys ir administracinių nusižengimų protokolus surašantys, institucijų pareigūnai. Minėto straipsnio 58 punkte yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai administracinių nusižengimus tiria ir protokolus surašo –  dėl ANK  95, 96, 97, 98, 981, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22, 23 dalyse, 3081 straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Kaip matyti iš aptarto ANK straipsnio, priešingai nei teigiama S. A. skunde,  būtent ANK 150 straipsnis yra priskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tyrimui ir protokolų surašymui, todėl teigti, jog Institucijos pareigūnas A. B. surašydamas S. A. administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį viršijo tarnybinius įgaliojimus, nėra jokio teisinio pagrindo.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

            Teisėjas                                         Gytis Večerskas