Administracinė byla Nr. eA-2475-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03866-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 24S156408 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą? išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvoje iš? naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S55783 nesuteikti prieglobsčio, o patį pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus bei įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje eI3-4405-484/2022 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą jį tenkino iš dalies: pakeitė sprendimo rezoliucinės dalies 3-4 punktus dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedimo į SIS perspėjimą laikotarpio (sutrumpindamas uždraudimo atvykti bei įvedimo SIS persėjimo terminą iki 2 (dvejų) metų), likusią skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino visa apimtimi bei įpareigojo atsakovą prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad Migracijos departamentas nevertino prieglobsčio prašytojo DSSH modeliu, todėl atvejis nebuvo visapusiškai išnagrinėtas. Papildomai atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento sprendime pareiškėjo pasakojimo nepatikimumas iš esmės yra grindžiamas amžiaus nustatymo tyrimu, kuriuo nustatyta, kad jis teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo amžiaus. LVAT vertinimu, ši aplinkybė per se (pati savaime) nesuponuoja, kad pareiškėjo pasakojimas apie galbūt patirtą persekiojimą kilmės valstybėje yra išgalvotas.
5. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą išnagrinėjo iš naujo ir priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; 5) pavesti išsiuntimo vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).
6. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad jis yra homoseksualus, o kilmės šalyje už priklausymą LGTB bendruomenei asmenys yra persekiojami, jiems gresia baudžiamasis persekiojimas, todėl jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes gali netekti laisvės, gali būti pasikėsinta į jo sveikatą ar gyvybę.
7. LGBT grupei priklausančių asmenų prieglobsčio prašymo nagrinėjimui būtinas specialus pasirengimas ir specialios žinios, tačiau įvertinus Migracijos departamento sprendimo turinį kyla abejonių, ar atsakovas laikėsi visų standartų ir ar atsakovo kompetencija yra pakankama tinkamai užduoti ir tinkamai įvertinti klausimus, kai naudojamas DSSH metodas. Atliekant apklausą su pareiškėju, nepaisant jo situacijos specifikos, buvo užtikrintos tik minimalios priemonės ir jokie specialistai, pvz., psichologai kurie galėtų užtikrinti, kad klausimai yra užduodami tinkamai, o atsakymai yra interpretuojami tinkamai, nedalyvavo.
8. Migracijos departamento pareigūnas skyrė mažai dėmesio ir pastangų išsiaiškinti pareiškėjui labai jautrius jo lytiškumo aspektus. Klausimai užduoti paviršutiniškai, formaliai, mažai tikslinančių klausimų, o apklausiantis asmuo neįgijo pareiškėjo pasitikėjimo apklausos metu, kad pastarasis galėtų atsiverti jam. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnio 3 dalis numato, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.
9. Migracijos departamentas atmetė organizacijos „Gydytojai be sienų“ (toliau – ir GBS) pažymas, kuriose diplomuoti medikai (įskaitant psichologą) išreiškė savo nuomonę, kad „pacientui pasireiškia psichologinė reakcija, atitinkanti jo teiginius“. GBS gydytojai patvirtino pareiškėjo pasakojimo patikimumą, o atsakovas, be jokios kitos psichologinės ekspertizės, profesionalių diplomuotų gydytojų išvadas paneigė vien tik savo teiginiais, kad GBS pažymos patvirtina tik fizinių sužalojimų faktus, o ne jų aplinkybes, nes pareiškėjas yra nepatikimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas jau kartą įvertino, kad pareiškėjo pasakojimas yra patikimas, nes pats savo sprendime juo pasirėmė paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą, o Migracijos departamentas buvo įpareigotas išsiaiškinti pareiškėjo sužalojimo aplinkybes.
11. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčijamas Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, jog, išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
13. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
14. 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, apklausa buvo išsami, detali. Apklausoje dalyvavo advokatas, t. y. jis galėjo užduoti papildomus klausimus, todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas skyrė mažai dėmesio ir pastangų išsiaiškinti pareiškėjui labai jautrius jo lytiškumo aspektus.
15. Atsižvelgiant į tai, kad DSSH modelis buvo sukurtas būtent prieglobsčio prašymus nagrinėjantiems specialistams, o ne psichologams, pareiškėjo teiginiai, jog Migracijos departamentas privalėjo apklausoje pasitelkti psichologinį išsilavinimą ir kompetencijas turinti žmogų, nėra pagrįsti nei pabėgėlių teisės normomis, nei taikoma praktika ir laikytini pasirinkta gynybine pozicija, siekiant įrodyti neegzistuojantį procedūrinį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju specialisto ar eksperto neprireikė, pats pareiškėjas bei jo advokatas dalyvavęs apklausoje tokios valios neišreiškė.
16. Pareiškėjo pasakojimas apie kitų asmenų požiūrį į jo homoseksualumą ir savo pojūčius dėl to buvo fragmentiškas ir prieštaraujantis (viena vertus, pareiškėjas pasakodamas apie 2019 m. lapkričio mėn. įvykį teigė, kad atvykus pareigūnams ir įvertinus jo sužeidimus, jis buvo nuvežtas į ligoninę tvarstymams, o vėliau grąžintas kalėti 3 mėn. laikotarpiui. Kita vertus, teisėsaugos pareigūnai įkalino jį 3 mėn. laikotarpiui ir tik atvykus dėdei, kuris sumokėjo baudą už jį ir jis buvo paleistas į laisvę gydytis).
17. GBS pažymoje pateikiama klinikinės apžiūros epikrizė (sužeidimai ir žaizdų pobūdis, vieta) bei papildomi paaiškinimai, konstatuojami tik sužeidimų faktai bei pateikiama pareiškėjo istorija iš jo paties žodžių. Įvertinus pateiktą dokumentą, vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužeidimai įvyko būtent dėl 2019 m. lapkričio mėn. incidento, neįmanoma. Pažyma negali patvirtinti iš kur, kada ir kokiu būdu buvo sukeltos minėtos žaizdos. Pažymoje nėra nurodyti jokie gydytojo atlikti veiksmai ir metodologija, kuo remiantis jis nustatė pareiškėjo nurodomus sveikatos sutrikimus.
18. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022. Priešingai nei nurodo pareiškėjas skunde, LVAT minėtoje byloje nepripažino jo pasakojimo patikimu. LVAT sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas neatliko DSSH modelio 4 elementų vertinimo (35 punktas). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT nustatytus trūkumus (35, 36 ir 37 punktai), atliko papildomą pareiškėjo apklausą vadovaudamasis DSHH modeliu bei atliko surinktų ir gautų pasakojimų bei duomenų vertinimą per 4 elementų (kitoniškumas, stigma, gėda, žala) prizmę.
II.
19. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą patenkino. Panaikino Migracijos departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 24S156408 ir įpareigojo Migracijos departamentą? iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvoje. Priteisė pareiškėjui D. B. 1 222,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas nustatė, kad:
20.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis 2021 m. liepos 5 d. perėjo Lietuvos Respublikos sieną ir paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad jis yra homoseksualus, o kilmės šalyje už priklausymą LGBT bendruomenei asmenys yra persekiojami, jiems gresia baudžiamasis persekiojimas, todėl jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini).
20.2 Migracijos departamentas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu nesuteikė prieglobsčio.
20.3 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje eI3-4405-484/2022 iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Migracijos departamentą prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.
20.4 Išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo, Migracijos departamentas 2024 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S156408, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
21. Vertindamas šias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento apklausose pareiškėjas teigė, jog yra (duomenys neskelbtini). Kilmės šalį paliko dėl grėsmės, kuri jam kyla dėl seksualinės orientacijos. Teigė, jog nuo 14–15 metų palaikė santykius su kitu vaikinu. Todėl 2019 m. jie buvo užpulti, sumušti, pareiškėjo draugas po sumušimo mirė, o pareiškėjas buvo 3 mėnesiams areštuotas, dėl sužalojimų jam amputavo vieno rankos piršto dalį. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė sveikatos pažymą, kurioje konstatuota, kad jam dalinai amputuotas dešinės rankos ketvirtas pirštas.
22. Įvertinęs pareiškėjo apklausose duotus paaiškinimus bei informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu. Pareiškėjas apklausose nurodė pakankamai faktinių aplinkybių, susijusių su jo individualia situacija, be kita ko, apie patirtą smurtą, areštą dėl homoseksualių santykių, kurias atsakovo darbuotojai privalėjo sugretinti su informacija apie kilmės šalį. Teismo vertinimu, ši pareiga nebuvo atlikta tinkamai.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualumas yra kriminalizuotas, o socialinė ir teisinė diskriminacija yra plačiai paplitusi. LGBT asmenys dažnai susiduria su smurtu ir prievarta tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš bendruomenės narių, o jų padėtis – viena prasčiausių pasaulyje. LGBT asmenys (duomenys neskelbtini) išlieka labai pažeidžiami. Homoseksualūs asmenys dažnai patiria smurtą ir diskriminaciją tiek viešojoje erdvėje, tiek iš teisėsaugos pareigūnų, o socialinė stigmatizacija yra tokia stipri, kad dauguma LGBT asmenų pasirenka slėpti savo seksualinę orientaciją. Nuo 2016 m. įsigaliojusioje (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso redakcijoje 274 straipsniu homoseksualūs santykiai yra išskiriami kaip „nederami“ ir „nedori“ ir veikiantys prieš gamtos valią, todėl asmuo, pripažintas kaltu dėl homoseksualaus akto, baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo 6 mėn. iki 3 metų ir bauda. LGBT asmenys neretai susiduria su valstybinių institucijų užgauliojimu ir persekiojimu, todėl homoseksualūs asmenys yra priversti mokėti kyšius, kad išvengtų sulaikymo.
24. Atsakovas Sprendime pažymėjo, jog tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas priklausytų LGBT bendruomenei, todėl grėsmės, kuri galėtų kilti jam jo kilmės valstybėje, kaip LGBT bendruomenės nariui, vertinimas nėra atliekamas.
25. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atsakovo tyrimo medžiagą, nustatė, kad, nors atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko informaciją apie saugumo lygį kilmės valstybėje, taip pat surinko informaciją apie tai, kokia yra kilmės valstybėje situacija dėl seksualinės orientacijos vertinimo, tačiau pareiškėjo individuali situacija (prašyme suteikti prieglobstį nurodytos priežastys, paaiškinimai apklausose) nebuvo įvertinta kilmės valstybės kontekste. Atsakovui neįvertinus pareiškėjo situacijos aptariamu aspektu teisės aktų nustatyta tvarka liko neišnagrinėti esminiai jo prašymo suteikti prieglobstį aspektai, t. y. dėl pareiškėjo priskyrimo socialinei grupei fakto; dėl pareiškėjo vykdyto persekiojimo vykdytojų; dėl pareiškėjo vykdyto persekiojimo veiksmų ir priežasčių buvimo.
26. Teismas darė išvadą, kad, vertinant prašymą suteikti prieglobstį, kuris grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su prieglobsčio prašytojo seksualine orientacija, šios aplinkybės laikomos pagrįstomis, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad su tuo susiję prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su kilmės šalies informacija. Tik nustačius, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, aptartos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, gali būti atmetamos.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinimai, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, yra nuoseklūs. Tačiau atsakovas, taikydamas DSSH modelį, konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinimai dėl jo seksualinės orientacijos nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu. Atsakovo teigimu, „kitoniškumo“ elemento pareiškėjo pasakojime vertinimas kelia pagrįstų įtarimų dėl jo nuoširdumo bei suponuoja prielaidą, kad jo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas turint tikslą pagrįsti prieglobsčio prašymą.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį, be kita ko, grindė ir aplinkybe, kad kilmės valstybėje už homoseksualius veiksmus yra baudžiama. Atsakovas šiuo aspektu surinko informaciją apie kilmės valstybę. Tačiau, nustačius, kad atsakovo išvada dėl pareiškėjo paaiškinimų dėl jo seksualinės orientacijos, yra nepagrįsta, akivaizdu, kad ši kilmės valstybės informacija nepagrįstai nebuvo įvertinta pareiškėjo individualios situacijos kontekste.
29. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, pareiškėjo individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojamas, neįvertinęs esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai.
30. Pareiškėjas apklausos metu nurodė pakankamai individualių faktinių aplinkybių (vardus, vietoves), kurias atsakovo darbuotojai privalėjo sugretinti su jų turima informaciją apie kilmės šalį bei socialinės grupės, kuriai teigia priklausantis pareiškėjas, realią padėtį šioje šalyje. Ši pareiga, teismo nuomone, buvo atlikta paviršutiniškai. Sprendime nurodyti argumentai apie tai, kad „Freedom House“ ir kitos organizacijos neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostatų taikymą už homoseksualius santykius, nepaneigia pareiškėjo nurodytų faktų apie jo asmeninį persekiojimą. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nesurinkta. Todėl teismo įsitikinimu, pareiškėjo pasakojimui turėtų būti taikoma abejonės privilegija.
31. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami skundžiamam Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas. Surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti. Migracijos departamentas nerinko jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytų įvykių buvimą.
32. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo apklausą, vadovavosi prielaida, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti bei, atitinkamai, paneigti. Tačiau pagrįstos baimės paneigimui sprendžiant dėl tokių asmenų teisinės padėties atsakovas turi taikyti tokį įrodymų visapusiškumo ir patikimumo standartą, kurių teisinis vertinimas leistų remtis principu „faktas nustatytas“, o ne principu „mažiau tikėtina, nei ne“ (žr., pvz., LVAT 2022 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1480-415/2022). Šiuo atveju tai reiškia, kad iš esmės nereikšmingi yra pareiškėjo paaiškinimų neatitikimai, o atsakovo argumentai, kad nurodytą atsakovo prielaidą paaiškina prieglobsčio prašytojo negebėjimas plačiau papasakoti apie savęs suvokimą, kaip „kitokio“, pareiškėjo tvirtinimo, kad jis yra homoseksualus asmuo, savaime nepaneigia.
33. Atsakovas surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija. Tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis aptartu reglamentavimu bei ESTT išaiškinimais, pareiškėjo apklausoje plačiau nenagrinėtos ir skundžiamame Sprendime liko neįvertintos pareiškėjo akcentuotos aplinkybės, kurios kilmės valstybės informacijos kontekste galėtų būti vertinamos kaip persekiojimas dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos: pareiškėjas apklausose nurodė, kad 3 mėnesius praleido kalėjime dėl savo seksualinės orientacijos; pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo sumuštas, dėl sužalojimų komplikacijų neteko piršto, jo draugas nuo sumušimų mirė. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina tikimybę, kad pareiškėjas dėl savo priklausymo LGBT bendruomenei galėjo būti įkalintas (areštuotas), patirti smurtą.
34. Teismo įsitikinimu, Sprendimas pripažintinas nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) ir 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir nurodytos LVAT praktikos.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Migracijos departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir sprendimas panaikinamas.
36. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą, todėl Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir įvertinti jo nurodytas aplinkybes dėl jam kylančios grėsmės dėl seksualinės orientacijos, kuriomis jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).
III.
37. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šias aplinkybes:
38.1 Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, sprendime motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
38.2 Atsakovo vertinimu, vien tai, kad asmens pasakojimas yra suderinamas su kilmės valstybės informacija, savaime nepagrindžia asmens patikimumo. Asmens kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) 90 proc. gyventojų yra (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, pareiškėjui esant (duomenys neskelbtini), informacija, kad šalyje yra diskriminuojami ir tam tikrais atvejais persekiojami homoseksualūs asmenys laikytina visuotinai žinoma informacija.
38.3 Teismas ignoravo tai, kad pareiškėjo pasakojimai buvo prieštaringi (pareiškėjo pasakojimai apie aplinkybes, kaip jis buvo užtiktas besibučiuojantis su tos paties lyties vyru buvo prieštaraujančio pobūdžio, taip pat jo pasakojimas apie kitų asmenų požiūrį į jo homoseksualumą ir savo pojūčius dėl to buvo fragmentiškas). Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu teikė prieštaringą informaciją (atsakydamas į klausimą, kaip jis jautėsi dėl savo seksualinės orientacijos 2019 m., pareiškėjas nurodė, kad jautė gėdą ir baimę, o 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu nurodė, kad jam nereikėjo su niekuo susitaikyti, jam tai buvo natūralu ir normalu (garso įrašas nuo 37 minutės).
38.4 Teismas nekvestionavo Migracijos departamento atlikto DSSH modelio vertinimo, kuris buvo atliekamas patikimumo nustatymui, tačiau sistemingai jį ignoravo ir nepaaiškino, kodėl DSSH atliktas vertinimas nepagrindžia Migracijos departamento padarytų išvadų apie pareiškėjo patikimumą.
38.5 Teismo sprendimas yra prieštaringas ir selektyvus, t. y. viena vertus teismas nurodo, kad Migracijos departamentas nesurinko naujausios kilmės valstybės informacijos, kita vertus, teismas vadovaudamasis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą Sprendimą.
38.6 Migracijos departamentas tyrimo metu surinko ir vadovavosi naujausia prieinama kilmės valstybės informacija (2023 m.). Naujesnės, patikimesnės ar Migracijos departamento surinktą informaciją paneigiančios kilmės valstybės informacijos nepateikė nei pareiškėjas, nei teismas, todėl nėra žinoma, kuo remiantis teismas teigia, kad nėra surinkta naujausia informacija.
38.7 Kilmės valstybės informacija prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste yra aktuali dviem etapais: vertinant asmens patikimumą ir vertinant asmeniui kylančią grėsmę patirti persekiojimą. Pirmiausia atliekamas patikimumo vertinimas siekiant nustatyti materialinius faktus, o grėsmės patirti persekiojimą vertinimas atliekamas tik nustatytų materialinių faktų kontekste. Nagrinėjamu atveju, surinkus duomenų visumą ir atlikus DSSH modelio apklausą, aplinkybė, kad pareiškėjas yra homoseksualus nebuvo pripažinta kaip faktinė aplinkybė, atitinkamai Migracijos departamentas pagrįstai neatliko tolimesnio vertinimo grėsmės patirti persekiojimą kontekste. Todėl teismo motyvai, kad pareiškėjo individuali situacija (prašyme suteikti prieglobstį nurodytos priežastys, paaiškinimai apklausose) nebuvo įvertinta kilmės valstybės informacijos kontekste yra nepagrįsti.
38.8 Nesant įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo priklausymą homoseksualių asmenų grupei, o jo pasakojimo nepripažinus patikimu, asmens priskyrimo socialinei grupei, persekiojimo vykdytojo, priežastinio ryšio su konvencinėmis priežastimis, kuris nustatomas po persekiotojo nustatymo, vertinimas nėra tikslingas bei prasmingas, todėl nebuvo atliekamas. Atitinkamai, nepripažinus pareiškėjo pasakojimo patikimu, nėra tikslo vertinti jo nurodytų aplinkybių kilmės valstybės informacijos kontekste.
38.9 Vien prieglobsčio prašytojo teiginio, jog jis priklauso LGBT bendruomenei, nepakanka, kad toks teiginys būtų vertinamas kaip nustatytas materialinis faktas. Tai tik patikimumo vertinimo pradžia, o ne nenuginčijama išvada. LVAT išaiškinimas 2022 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1480-415/2022 negali būti laikomas kaip universalus, nes prie tokios išvados teismas priėjo vertindamas konkrečios bylos aplinkybes ir išimtinai tos bylos surinktų duomenų kontekste. Atitinkamai, teismo sprendime nurodomų LVAT bylų (eA-3023-821/2022; eA-3235-520/2022 ir eA-1480-415/2022) ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.
38.10 Pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtį yra prieštaringas, grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti jam atskleisti savo vidines patirtis. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, labai tikėtina, kad jo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas siekiant „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Teismas tinkamai nepasisakė dėl šio aktualios ir reikšmingos aplinkybės.
38.11 Migracijos departamentas pareiškėjui sudarė sąlygas būti išklausytam, pateikti norimus įrodymus bei laisvai ir netrukdomai atsakyti į papildomus klausimus, remdamasis jo pasakojimu surinko aktualią ir išsamią kilmė valstybės informaciją. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022 atliko papildomą apklausą, atliko DSSH modelio vertinimą, nepažeidė jokių procedūrinių reikalavimų, vadovavosi aktualia nagrinėjamai bylai teismų praktika.
39. Pareiškėjas D. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Migracijos departamentas pareiškėjo individualios situacijos neįvertino kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatė visų aplinkybių, neįvertino esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, todėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgelio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; pavesti išsiuntimo vykdymą VSAT, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį.
42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 24S156408 ir įpareigojo Migracijos departamentą? iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, kad Sprendimas pripažintinas nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija.
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
44. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
45. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
46. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
47. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
48. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
49. Nagrinėjamu atveju įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, atliko išsamų tyrimą.
50. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3600-502/2022, pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą atliko vadovaudamasis DSSH modeliu, kuris remiasi 4 elementų (kitoniškumas, stigma, gėda ir žala) vertinimu ir Sprendime priėjo išvadą, kad prieglobsčio prašytojo homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria jis grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra išgalvotas, siekiant tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
51. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą administracinį sprendimą ir įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės motyvavo, tuo, kad atsakovas nepakankamai išsamiai išanalizavo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl persekiojimo baimės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas administracinis sprendimas pripažintinas nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinka Įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) ir 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, sprendžia, jog jis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Atsakovas ginčijame administraciniame spendime įvertino visas esmines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvoje, iš esmės nenurodė jokių naujų konkrečių aplinkybių, kurias Migracijos departamentas, naujai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėtų papildomai išsiaiškinti ir įvertinti.
53. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
54. ABTĮ 86 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).
55. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirdamas, turėjo galimybę išspręsti ginčą iš esmės, t. y. savarankiškai iš esmės įvertinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
56. Pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
58. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
59. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys