Civilinė byla Nr. e2-53-943/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21279-2020-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.1.1.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės sabiedriba ar ierobežotu atbildibu ,,Real Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė sabiedriba ar ierobežotu atbildibu (toliau – SIA) „Real Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technodvaras“ 122 573,65 Eur skolą, 6 procentu? dydžio metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir byline?jimosi is?laidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 122 573,65 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad ieškinio prima facie pagrįstumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eL2-26909-964/2020 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-26909-964/2020. Atsižvelgiant į atsakovės, jos vadovybės bei akcininkų ryšį su Baltarusijos Respublika, atsakovė gali bandyti perleisti visą savo turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė neturės galimybės atgauti skolos, nes atsakovės direktorius F. D. bei vienintelis akcininkas I. C. – Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie ne tik nesilanko Lietuvos Respublikoje, tačiau ir piktybiškai vengia komunikuoti, geranoriškai padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė jau atliko veiksmus, kuriais jai priklausantis turtas, nepaisant vykstančio proceso, perleistas Baltarusijos Respublikos kompanijai, t. y. atsakovė jai priklausančius traktorius ir puspriekabes, sandėliuojamus Lietuvos Respublikoje, išvežė į užsienį (Baltarusijos Respubliką) ir realizavo (perleido). Atsakovė kreipėsi į nuomotoją UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ dėl skubaus prekių (traktorių ir puspriekabių) grąžinimo su tikslu kuo skubiau išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Ketinimus skubiai Lietuvos Respublikoje sandėliuojamą turtą realizuoti užsienyje atsakovė operatyviai įvykdė, sumažindama galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

3.       Atsakovės nesąžiningumą, be kita ko, patvirtina ir kitos aplinkybės: 1) atsakovė ilgą laiką neapmoka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų; 2) ignoruoja ieškovės raginimus apmokėti įsiskolinimą; 3) jos atžvilgiu vykdomi išieškojimai kitose vykdomosiose bylose. Baltarusijos Respublika įtraukta į koronaviruso (COVID-19) paveiktų šalių sąrašą, todėl egzistuoja objektyvios kliūtys (apribojimai), kurie taikomi Baltarusijos Respublikos piliečiams, norintiems įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pavyzdžiui, privaloma 14 dienų izoliacija. Šie apribojimai gali paskatinti atsakovės dalyvius vengti bendradarbiauti įgyvendinant teismo įsakymą ar kitaip apribojant teismo įsakymo įvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovei 122 573,65 Eur suma – didelė, jai slepiant ir perleidžiant turtą, o nuo 2017 metų periodiškai turint įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

6.       Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog iš UAB „Valu? mechaninės dirbtuvės“ išvežta žemės ūkio technika jai nuosavybės teise nepriklausė, faktiškai tarp atsakovės ir OAO „Kontroliuojančiosios bendrovės valdymo įmonės „Bobruiskagromash“ susiklosčius tarpininkavimo santykiams, nepagrįsti. Teismas nustatė, kad sutarties 1.1 papunkčiu OAO „Kontroliuojančiosios bendrovės valdymo įmonė „Bobruiskagromash“ įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovės nuosavybėn nurodytas prekes, o ši – prekes priimti ir laiku už jas atsiskaityti pagal sutartį (sutarties 1.1 papunktis). Atsakovė pagal sutarties 3.1 papunktį per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo sumokėti 15 procentų dydžio visos sumos avansą, o likusią sumą – pagal mokėjimo grafiką (per 175 dienas po avanso), OAO „Kontroliuojančiosios bendrovės valdymo įmonei „Bobruiskagromash“ pristačius prekes.

7.       Teismo vertinimu, sutarties dalyką apibrėžianti sutarties 1.1 papunkčio nuostata atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, remiantis kuria susiklosčiusios situacijos kontekste galima teigti, kad sutartimi atsakovei prekės perduotos nuosavybės teise. Sutarties 1.3 papunktis nesudaro pagrindo išvadai, kad OAO „Kontroliuojančiosios bendrovės valdymo įmonę „Bobruiskagromash“ ir atsakovę siejo tarpininkavimo teisiniai santykiai, kitaip tariant, kad jos susitarusios dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo. Be to, tai patvirtina ir šalių susitarimo dėl žemės ūkio technikos grąžinimo preambulėje nurodytas susitarimo tikslas – sudaromas dėl sutarties sąlygų, susijusių su atsiskaitymu už pristatytas prekes, pažeidimo, bei VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro (toliau – Turto arešto aktų registras) 2020 m. liepos 7 d. išrašas (turto arešto aktas 2020032272) bei Turto arešto aktų registro 2020 m. liepos 24 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-20-083347, kuriuose atsakovės sutartimi įsigytų atskirų žemės ūkio vienetų savininke įvardyta būtent ji.

8.       Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kokio konkrečiai dydžio sumą UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ atsakovė yra sumokėjusi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ saugotų 15 vienetų žemės ūkio technikos, jai buvo grąžinta tik 10 vienetų, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog su UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ atsiskaityta dalinai, visa 190 351,41 Eur skola negrąžinta.

9.       Nors atsakovė teigė, kad, remiantis finansinio balanso duomenimis, yra pajėgi įvykdyti ieškovės reikalavimus, tačiau teismas, įvertinęs kad: susitarimas dėl žemės ūkio technikos grąžinimo sudarytas dėl sutarties sąlygų, susijusių su atsiskaitymu už pristatytas prekes, pažeidimo; UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ skola negrąžinta; žemės ūkio technika perduota skirtingomis dienomis, galimai atsakovei mokėjus dalimis; pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turtas iš viso sudaręs 2 301 190,06 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, dėl kurių nepasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1484-656/2020, – 2 160 713,53 Eur, darė išvadą, jog ieškinio sumos dydis atsakovei – reikšmingas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir šalių nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė atsakovės nesąžiningumą, jos įvykdytą ketinimą perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą, tokiu būdu apsunkinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Technodvaras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ laikyta technika priklausė nuosavybės teise atsakovei. Atsakovės įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad vien dėl to, kad sutarties 1.1 punktas atitiko pirkimo–pardavimo apibrėžimą, atsakovė buvo įgijusi nuosavybės teisę į žemės ūkio techniką. Nuosavybės teisė atsakovei niekada neperėjo ir pereiti negalėjo, kadangi sąskaitos faktūros už žemės techniką niekada nebuvo apmokėtos. Atsakovė, grąžindama žemės ūkio techniką teisėtam jos nuosavybės teisės turėtojui, jokiu būdu nesiekia ir nesiekė pakenkti būsimam teismo sprendimo vykdymui, kadangi žemės ūkio technika niekada nuosavybės teise atsakovei nepriklausė. Be to, tokiu būdu atsakovė elgėsi sąžiningai siekdama mažinti bet kokias nepagrįstas išlaidas. Tai tik parodo, kad atsakovė rūpinasi tiek savo, tiek jos kreditorių interesais. 

8.2.       Teismo argumentas, kad žemės ūkio technika buvo areštuota, todėl priklauso atsakovei, yra paremtas išimtinai vienašališkais ieškovės pateiktais duomenimis, kadangi antstolė areštavo šį turtą pagal UAB „Agrodetalės“ ir išieškotojo pateiktus duomenis. Teismo išvada dėl UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ pranešime nurodyto 190 351,41 Eur tariamo atsakovės įsiskolinimo UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ buvo padaryta remiantis melagingais teismui pateiktais įrodymais. Įskaičius atsakovės ir UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ priešpriešinius reikalavimus viena kitai, būtent UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ yra skolinga 8 144,70 Eur (12 696,65 – 4 551,95 Eur) atsakovei, tačiau jokiu būdu ne atsakovė UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ pranešime nurodomą 190 351,41 Eur sumą.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė SIA „Real Service“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       Atsakovė nesąžiningai ir nepagrįstai neigia sutarties, kaip pirkimo–pardavimo, pobūdį, tuo pačiu nenurodo, kokios rūšies yra sudarytoji sutartis. Ieškovės nuomone, būtų neįmanoma  įregistruoti nuosavybės teisę į žemės ūkio techniką viešuosiuose registruose, nesant daiktų savininku. Be kita ko, pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinio pobūdžio, todėl padariniai sandorio šalims atsiranda nuo sutarties sudarymo, valios išreiškimo momento, o ne paties daikto ar pinigų perdavimo, todėl atsakovės teiginiai dėl nuosavybės teisės į prekes yra nepagrįsti.

9.2.       Atsakovė yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“. Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą. Atsakovės teiginiai, kad atsakovės skola UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ yra sufalsifikuota dėl glaudžių santykių su ieškove yra niekuo nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis).

4.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė įrodymus: 2019 m. birželio 14 d. žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m. spalio 7 d. papildomą susitarimą prie sutarties, UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ 2020 m. spalio 2 d. pranešimą, 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „TECHNODVARAS“ finansinį balansą, 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės raštą tiekėjui OAO „Kontroliuojančiosios bendrovės valdymo įmonės „Bobruiskagromash“, 2020 m. rugsėjo 17 d. tiekėjo raštą atsakovei; 2020 m. liepos 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-5300 ir JŠ-5301, antstolių informacinės sistemos išrašus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, susirašinėjimą su antstolės padėjėja, Domreg.lt išrašą dėl domeno, 2020 m. liepos 7 d. antstolės turto arešto aktą Nr. AR15/20/00744, 2020 m. liepos 3 d. antstolės turto arešto aktą Nr. AR15/20/00744/00743, 2018 m. liepos 2 d. atsakovės ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nuomos sutartį, 2019 m. lapkričio 4 d. atsakovės ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nuomos sutartį, 2020 m. sausio 9 d. atsakovės ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, pažymi, kad dalis atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų jau yra nagrinėjamoje byloje. Šiuos įrodymus pati atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui, kai buvo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl kitų papildomai teikiamų įrodymų priėmimo atsakovė argumentuotai nenurodo kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors iš jų sudarymo laiko matyti, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgęs į pavėluotą įrodymų pateikimą, priežasčių dėl tokio vėlavimo nenurodymą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

6.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

8.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, bei įvertinęs faktą, jog pateikto ieškinio suma (122 573,65) atsakovei yra didelė, įvertinus atsakovės turimą turtą bei įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė išgabeno jai priklausantį kilnojamąjį turtą (žemės ūkio techniką) į Baltarusijos Respubliką. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga ir gali kilti grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

10.       Atskirajame skunde yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ laikyta technika priklausė nuosavybės teise atsakovei. Atsakovės įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad vien dėl to, jog 2019 m. birželio 14 d. technikos sutarties 1.1 punktas atitiko pirkimo–pardavimo apibrėžimą, atsakovė buvo įgijusi nuosavybės teisę į žemės ūkio techniką. Ji teigia, kad nuosavybės teisė atsakovei niekada neperėjo ir pereiti negalėjo, kadangi sąskaitos faktūros už žemės techniką niekada nebuvo apmokėtos.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad sutartis atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratą. Iš pateiktos sutarties teksto matyti, kad sutarties dalykas yra prekių pagaminimas ir perdavimas atsakovės nuosavybėn (1.1 punktas), sutarties 3 dalyje išdėstoma atsiskaitymo už prekes tvarka. Toks sutarties dalykas atitinka prekių–pirkimo pardavimo sampratą. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apeliantės argumentus, kad nuosavybės teisė į prekes atsakovei neperėjo, nes atsakovė pilnai neatsiskaitė su tiekėju. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalis), daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, kad sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 14 d. tarp atsakovės ir Baltarusijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „Bobruiskagromash“ LLC sudaryta žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad nuosavybės teisės perleidimo momentas sutartimi nėra aptartas, todėl nagrinėjamu atveju teigti, jog sutartimi įsigyta technika atsakovei nepriklauso nuosavybės teise nėra teisinio pagrindo. Šias išvadas patvirtina tiek jau byloje esantys Turto arešto aktų registro 2020 m. liepos 7 d. išrašas (turto arešto aktas 2020032272) bei Turto arešto aktų registro 2020 m. liepos 24 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-20-083347, tiek šiai dienai aktualus Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO Turto arešto aktų registro išrašas apie apeliantės areštuotą turtą. Pagal nurodytus duomenis vykdant skundžiamą teismo nutartį buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas – žemės ūkio technikos priemonės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantės argumentai, kad antstolė areštavo turtą (technikos priemones) pagal UAB „Agrodetalės“ ir išieškotojo pateiktus duomenis, neįrodyti, byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų panaikinęs areštą atsakovės turtui (jo daliai) dėl tos priežasties, jog tai nėra skolininkui priklausantis turtas (CPK 178 straipsnis).

12.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nėra grąžinusi visos 190 351,41 Eur skolos UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“, nurodydama, kad ne apeliantė, o būtent UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ yra skolinga apeliantei. Apeliantė nurodo, kad atsakovei nėra žinoma kokiais pagrindais UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nustatė 190 351,41 Eur atsakovės įsiskolinimo dydį, apeliantės vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad pranešimas apie įsiskolinimą buvo sudarytas ieškovės spaudimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, be to aplinkybė kokio dydžio yra ieškovės ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ tarpusavio įsiskolinimai nėra reikšminga sprendžiamam klausimui. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl šių šalių tarpusavio teisinių santykių, todėl nėra poreikio nustatyti galimų skolų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų duomenų pakako pirmosios instancijos teismui nuspręsti dėl galimo apeliantės nesąžiningumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu yra pakankamai duomenų pripažinti egzistuojant grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė