Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-383/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28499-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Žiemeliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Z. B. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. A., A. A., A. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista A. A. iš civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialą, 305 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. A. iš civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialą, priteista 866,23 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. A. iš civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialą, priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad 2020 m. liepos 18 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas G. R. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus: sukdamas į kairę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio (duomenys neskelbtini) lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., ir su juo susidūrė, dėl įvykusio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. R. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, todėl V. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams, perduodant Z. B. atsakomybėn.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir skirti įpareigojimus: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 7 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį ir nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino laiduotojos tinkamumą. Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) duomenimis už penkerius metus (2020 m. liepos 22 d. duomenų išrašas) V. R. administracine tvarka baustas už tai, kad jis: 1) 2015 m. gruodžio 5 d. būdamas neblaivus (1,40 promilių girtumas) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (paskirta bauda sumokėta); 2) 2016 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį 70 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h (paskirta bauda sumokėta). Kadangi duomenys buvo tik už penkerius metus, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva buvo patikrinęs V. R. administracinius nusižengimus už pastaruosius penkerius metus, ir pagal 2021 m. spalio 13 d. ANR duomenų išrašą, V. R. administracine tvarka baustas du kartus už tai, kad jis: 1) 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti pažeisdamas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus (paskirta 15 Eur bauda sumokėta 2021 m. sausio 2 d., administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. liepos 3 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 32 km/h, važiavo 82 km/h greičiu (paskirta 60 eurų bauda sumokėta 2021 m. liepos 4 d., administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini). Taigi, V. R. administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau, kadangi duomenys ANR išrašuose nurodomi tik už penkerius metus, todėl 2021 m. spalio 13 d. ANR išraše baustumai, nurodyti ankstesniame 2020 m. liepos 22 d. ANR išraše nėra nurodyti.
3.2. Skunde teigiama, kad 2021 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teismas gavo kaltinamojo V. R. rašytinį prašymą pridėti prie bylos naujus dokumentus – 2021 m. spalio 14 d. R. R. prašymą (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, 2021 m. spalio 15 d. R. R. surašytus du administracinio nusižengimo protokolus ir mokėjimo nurodymą. Pateiktuose administracinio nusižengimo protokoluose su administraciniais nurodymais, nurodyta, kad R. R. 1) 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti pažeisdamas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus (2021 m. spalio 15 d. paskirta 15 Eur bauda, nors sumokėta); 2) 2021 m. liepos 3 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 32 km/h, važiavo 82 km/h greičiu (2021 m. liepos 3 d. paskirta 60 eurų bauda, nors sumokėta). Abu administraciniai nurodymai 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. surašyti V. R. buvo įvykdyti, baudos sumokėtos, todėl administracinių nusižengimų teisena buvo baigta ir negalėjo būti pradėta. ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Nuo pažeidimo, padaryto 2020 m. gruodžio 31 d. yra praėję daugiau, nei 6 mėnesiai. Be to, V. R., teikdamas teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tarp priedų pridėjo ir išrašą iš Policijos elektroninių paslaugų sistemos, kuriame fiksuota, kad jis yra baustas už 2020 m. gruodžio 31 d. padarytą KET pažeidimą, tuo pats pripažindamas padaręs šį KET pažeidimą.
3.3. Prokurorės teigimu, kadangi V. R. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais ANK nustatyta tvarka panaikinti nebuvo, jie anuliuoti, todėl protokolai, surašyti jo sūnaus R. R. vadu, negali būti laikomi teisėtais ir jais vadovautis. V. R. surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl jo padarytų KET pažeidimų yra galiojantys, kol jie nepakeisti ar nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to laikytina, kad V. R. yra 4 kartus baustas administracine tvarka.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pažeidimai šiurkštūs, administracine tvarka baustas ir už KET pažeidimą iki nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimas šiurkštus. Tai jį charakterizuoja kaip neatsakingą ir nedrausmingą, neatidų ir neapdairų vairuotoją, taip pat neigiamai apibūdina jo asmenybę bei rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir išvadų dėl netinkamo elgesio nedaro. Pažymėtina ir tai, kad jis administracine tvarka baustas ir už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, yra teistas Lenkijos Respublikoje. Įvertinus visas bylos aplinkybes, V. R. charakterizuojančius duomenis, pakankamo pagrindo manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra.
3.5. Prokuroro vertinimu,, nors V. R. 1 000 Eur įnešė į teismo depozitinę sąskaitą nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nesutiktina su tuo, kad tuo jis stengėsi sušvelninti kilusius padarinius. Eismo įvykio metu A. A. buvo sužalotas sunkiai, 12 parų buvo komoje, ilgai gydytas stacionariai, jam buvo taikoma reabilitacija. Tuo metu galiojo karantinas dėl Covid ligos, kas apsunkino tėvų galimybę sūnaus slaugai, tėvai nuolat važinėjo į Kauno klinikas, pirko slaugos ir higienos priemones, vaistus, turėjo slaugyti sūnų, prarado darbo pajamas, todėl patyrė ne tik sunkius emocinius išgyvenimus, bet ir materialinius nuostolius ir būtent tada šeimai buvo reikalinga pagalba, kurios, kaip nurodė A. A. tėvai, kaltinamasis jiems nesuteikė, niekaip neprisidėjo prie padarinių sušvelninimo. Atsižvelgiant į V. R. darbo veiklos pobūdį – transporto priemonių priežiūra ir remontas, galimybę teikti materialinę ar kitokią pagalbą, turėjo. V. R., nors ir turėjo kontaktą su sužalotojo tėvais, 1000 eurų pervedė ne į jų banko sąskaitas, o į teismo depozitinę sąskaitą. Pavedimą padarė tik 2021 m. gegužės 24 d., kai byla buvo perduota teismui, kartu su prašymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ši aplinkybė vertinama ne kaip jo siekis sušvelninti kilusius padarinius, o kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.
3.6. Skunde taip pat pažymima, kad Z. B. 2 kartus bausta administracine tvarka, tačiau teismas apie šiuos pažeidimus nepasisakė ir jų neanalizavo. Šios aplinkybės liudija, kad laiduotoja linkusi nesilaikyti įstatymų. Nors laiduotoja teigė retai vairuojanti, tačiau yra padariusi 2 šiurkščius KET pažeidimus. Nors Z. B. teigė, kad vieną KET pažeidimą padarė jos anūkas, tačiau ji apie šias aplinkybes nepranešė policijai ir tai rodo netinkamą požiūrį į daromus teisės pažeidimus ir ydingą jų vertinimą, galimybės išvengti atsakomybės toleravimą. Laiduotoja nepaaiškino kokiu būdu darys teigiamą įtaką žentui. Nors santykiai su V. R. artimi, dažnai bendraudavo, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui.
4. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovė I. S. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo atsakovo E. I. S. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują: pripažinti civilinio ieškovo A. A. kaltus veiksmus dideliu neatsargumu. Priteistos turtinės žalos atlyginimo sumas - A. A. - 305,00 Eur, A. A. - 866,23 Eur - mažinti 50 proc. Priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą A. A. mažinti iki 8 000 Eur. Civilinių ieškovų A. A. ir A. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas civilinių ieškinių reikalavimus, netinkamai įvertino civilinio ieškovo A. A. veiksmus, ko pasėkoje netinkamai nustatė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Ieškovui A. A. padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė paties ieškovo neatsakingi veiksmai, jo veikimas savo rizika. Teismas turėjo įvertinti ir konstatuoti kokia apimtimi dėl eismo įvykio kilimo ir jo padarinių yra atsakingas ir kitos transporto priemonės - motociklo ,,Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų eismo įvykio metu analizė yra pateikta ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktoje eismo įvykio ekspertizėje. Atlikto ekspertinio tyrimo išvados patvirtina, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas pažeidė KET 9 punktą, 127 punktą, 128 punktą, 129 punktą, ko pasėkoje yra pagrindas konstatuoti, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.
4.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog paties nukentėjusiojo A. A. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, neteisingai išsprendė priteistinos turtinės žalos dydžio klausimą: nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nevertintinas kaip didelis neatsargumas, nurodydamas, kad greičio viršijimas 24 km/h nėra labai žymus ir keliantis didelę riziką. Motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A. A. akivaizdžiai ignoravo imperatyvius, pakankamai aiškius saugumo kelyje reikalavimus, privalomus visiems eismo dalyviams, todėl tokie jo veiksmai pripažintini dideliu neatsargumu. Ekspertiniu tyrimu, kurio išvados nėra paneigtos, nustatyta, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A. A. gyvenvietėje (mieste) važiavo apie 74 km/h greičiu; motociklas ,,Yamaha“ su automobiliu ,,Ford Transit“ susidūrė judėdamas 60km/h greičiu. Jei motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A. A. būtų laikęsis KET reikalavimų ir būtų važiavęs ne didesniu, nei 50 km/h greičiu - būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs labai neseniai - 2018 m., taigi neturi didelio vairavimo stažo, yra priskirtinas pradedančiųjų vairuotojų kategorijai, todėl turėtų ypatingai atidžiai laikytis KET reikalavimų. Ekspertinis tyrimas patvirtina, jog būtent dėl viršyto maksimaliai leistino greičio, ieškovas nespėjo sustabdyti vairuotos transporto priemonės ir išvengti eismo įvykio, o susidūrimas įvyko motociklui ,,Yamaha“ judant 60 km/h greičiu (didesniu nei leistinas greitis), kas neabejotinai sąlygojo sunkesnes eismo įvykio pasekmes.
4.3. Skunde nurodoma, kad esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, teismas, priteisdamas turtinę žalą, ją privalėjo mažinti atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę, o, esant pagrindui, vertinti nukentėjusiojo kaltus veiksmus kaip didelį neatsargumą - teismo nustatytas turtinės žalos atlyginimo sumas priimtu nuosprendžiu buvo pagrindas mažinti 50 proc. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog A. A. ir A. A. patyrė neturtinę žalą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis priteisiant A. A. ir A. A. neturtinę žalą nepagrįstas.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jūratė Štreimikytė palaikė savo pačios paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Žiemelis prašė apeliacinius skundus atmesti.
6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su priteista turtine ir neturtine žala nukentėjusiesiems, prašoma pripažinti nukentėjusiojo A. A. veiksmus dideliu neatsargumu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą, dėl nukentėjusiojo A. A. veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, turtinės bei neturtinės žalos dydžiui.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo išsamiai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas turtinės ir neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
9. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
10. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. V. R. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas. V. R. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertino savo veiksmus ir gailėjosi. Byloje buvo gautas Z. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Šių teismo nustatytų aplinkybių prokurorė neginčija. Vis dėlto, prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga (pagrindas manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), taip pat netinkamai įvertintas laiduotojos tinkamumas.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad V. R. praeityje nėra teistas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumą aplinkybių. Kolegijos vertinimu, V. R. asmenybė leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.
12. Esminis prokurorės argumentas, nesutinkant su laidavimo instituto taikymu V. R. atžvilgiu, yra asmens baustumai administracine tvarka. Iš byloje esančio 2020 m. liepos 22 d. ANR išrašo matyti, kad V. R. per 5 metus yra 2 kartus baustas administracine tvarka (2016 m. balandžio 16 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, o 2015 m. gruodžio 5 d. – pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį), paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 120-121). Iš šių aplinkybių matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo V. R. 2 kartus buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti administraciniai nusižengimai padaryti pakankamai senai ir atkreiptinas dėmesys, kad po šių nusižengimų padarymo iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos V. R. 4 metus daugiau nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad V. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Sutiktina su prokurore, kad byloje esančiame 2021 m. spalio 13 d. ANR išraše nurodoma, kad V. R. per 5 metus yra baustas 2 kartus administracine tvarka (2020 m. gruodžio 31 d. paliko automobilį stovėti kelio ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje, ROIK: (duomenys neskelbtini), o 2021 m. liepos 3 d. – vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį, ROIK: (duomenys neskelbtini); 3 t., b. l. 143-144). Vis dėlto, V. R. teismui pateikė duomenis, kad pastaruosius administracinius nusižengimus padarė ne jis, o sūnus R. R.. Iš 2021 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad išties R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. paliko automobilį stovėti kelio ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje, ROIK: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 176-177). Tą pačią dieną R. R. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. liepos 3 d. vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį, ROIK: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 178-179). Atsižvelgiant į tai, V. R. buvo anuliuoti 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. administracinių nusižengimų protokolai (4 t., b. l. 28-29, 36-37). Šią aplinkybę patvirtina ir ANR 2022 m. balandžio 5 d. išrašas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad V. R. elgesys net ir po nusikalstamos veikos padarymo buvo nepriekaištingas, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad V. R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laidavimo institutą, spręsdamas, kad jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ateityje V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Prokurorė 2022 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. sausio mėn. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (duomenys neskelbtini) R. V. veiksmų (toliau – Patikrinimo išvada). Šioje išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. V., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytos tvarkos, neturėdamas įgaliojimų, pripažino V. R. surašytus administracinio nusižengimo protokolus su administraciniais nurodymais negaliojančiais ir surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolus su administraciniais nurodymais. Pažymėtina, kad šioje byloje yra vertinamas laidavimo instituto taikymo V. R. atžvilgiu pagrįstumas, o prokurorės pateikta Patikrinimo išvada ir joje nustatytų aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANR duomenys turi oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomąją galią ir iki tokie duomenys nepaneigti, nėra pagrindo juos vertinti kaip netikrus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikytina, kad V. R. 4 kartus baustas administracine tvarka.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
16. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl Z. B. tinkamumo ir realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. R.. Skunde nesutikimas dėl Z. B. kaip galimos laiduotojos iš esmės grindžiamas dvejomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad ji du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus ir tuo, kad neturi realių galimybių daryti teigiamą įtaką V. R.. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl Z. B. laiko tinkama laiduotoja. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Z. B. yra V. R. žmonos motina, neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensinio amžiaus, nedirba, tačiau iki 2020 m. liepos mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja auklėjamajam darbui, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, charakterizuojama teigiamai. Neigiamai Z. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Z. B. yra 2 kartus bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, įvertintina, kad padaryti administraciniai nusižengimai pakankamai senai (2019 m. spalio 22 d. ir 2016 m. spalio 28 d.) ir jie nėra šiurkštūs (paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje zonoje, viršijo leistiną greitį). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad Z. B. nuolatos ir piktybiškai pažeidinėja KET ar daro kitus administracinius nusižengimus. Teismas taip pat vertino, kad laiduotoja gerai pažįsta V. R., su juo reguliariai bendrauja, juos sieja glaudūs giminystės ryšiai. Pirmosios instancijos teisme Z. B. paaiškino, kad V. R. yra jos žentas jau 26 metai, ryšys su juo yra labai artimas. Nurodė, kad dažnai važiuoja į dukros ir V. R. namus, ten nakvoja, per savaitę su žentu matosi 4-5 kartus, dažnai kalbasi telefonu. Vasaros metu dažnai visi kartu leidžia laiką sodyboje. Nurodė, kad V. R. labai ja pasitiki, kreipiasi patarimo ir jam ji yra autoritetas, kartu diskutuoja įvairiais gyvenimo klausimais. Taip pat nurodė, kad daro įtaką V. R. gyvenimui, tvirtino, kad padės jam savo patarimais, jog kelyje būtų dar atidesnis, darys teigiamą įtaką, kad tokie įvykiai nesikartotų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla abejonių dėl Z. B. kaip laiduotojos tinkamumo ar galėjimo daryti įtaką dukros vyrui.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. R. ir laiduotojos Z. B. asmenybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas, atleidus V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį šioje dalyje. Be to, prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo daryti įtaką teismo išvadoms dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.
Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo
19. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam A. A. padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika. Atsižvelgiant į tai, civilinio atsakovo atstovės vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir turėtų būti pripažįstami kaip didelis neatsargumas, mažinantis priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Reikalavimams atlyginti neturtinę žalą sveikatos sužalojimo atveju šios normos išimčių nenustatyta.
21. Nagrinėjamu atveju kaltu dėl eismo įvykio kilimo buvo pripažintas V. R., kadangi jis pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms), kas lėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. Būtent šie V. R. veiksmai pripažinti būtinąja eismo įvykio kilimo sąlyga. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad motociklu per sankryžą tiesiai važiavęs nukentėjusysis A. A. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Pažymėjo, kad jei kaltinamasis, sankryžoje sukdamas į kairę, būtų vykdęs KET 157 punkto reikalavimus ir nebūtų užtvėręs kelio motociklui, eismo įvykis nebūtų kilęs. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien dėl nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo, kai greitis viršytas apie 24 km/h, transporto priemonės nebūtų susidūrę. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu ir neturėjo pareigos stebėti, koks eismas vyksta priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams, norintiems sukti į kairę. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad V. R., važiuodamas pagrindiniu keliu ir atlikdamas posūkio manevrą į kairę, važiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ir nepraleido priešpriešais važiuojančio nukentėjusiojo, kuris nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Tokį autoįvykio mechanizmą patvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas. Nukentėjusiojo A. A. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus (viršytas maksimalus leistinas greitis), tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.
22. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).
23. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis A. A. viršijo leistiną maksimalų greitį 24 km/h. Kaip buvo minėta aukščiau, nors nukentėjusysis įvykio metu viršijo leistiną greitį, tačiau jo veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą faktinių aplinkybių, apibūdinančių nagrinėjamą eismo įvykio situaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukentėjusiojo A. A. veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą. Nukentėjusiojo elgesys, viršijant leistiną greitį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai neprognozuojamas ar labai rizikingas. Sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad greičio viršijimas nėra labai žymus ir keliantis didelę riziką. Nesant nukentėjusiojo kaltės dėl didelio neatsargumo, nėra pagrindo dar labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių.
24. Pasisakant dėl nukentėjusiojo A. A. tėvams priteistos neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad dėl sūnaus A. A. sveikatos sutrikdymų ir jo tėvai patyrė didžiulį stresą, jaučia nerimą dėl sūnaus sveikatos būklės ateityje ir galimybių juo pasirūpinti. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiesiems A. A. ir A. A. priteisė po 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jų nurodytus dvasinius išgyvenimus, sunkumus dėl sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. 1 500 eurų neturtinė žala laikytina proporcinga, pagrįsta, kadangi įvertintina, jog nors ir jie neabejotinai patiria dvasinius išgyvenimus, rūpestį dėl sūnaus ateities, atsiradusius sunkumus, tačiau sužalojimai padaryti ne patiems A. A. ir A. A., bet jų sūnui. Tuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems A. A. ir A. A. yra teisingos, proporcingos jų patirtiems išgyvenimams, skausmui ir kitiems neigiamiems padariniams, atitinka teismų formuojamą praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo A. A. ir A. A. taip pat paliekamas galioti.
25. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Svetlana Jurgaitienė
Valdas Vitunskas