Civilinė byla Nr. 2A-2288-345/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43097-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.9.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5915-734/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui I. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 895 Lt skolą, 141 Lt palūkanas, 250 Lt skolos administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas, būdamas sodininkų bendrijos „Bebrynė“ (toliau – Bendrija) nariu turi atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas. Kadangi savo prievolių sodininkų bendrijai atsakovas 2003-2012 metais nevykdė, susidarė įsiskolinimas. Reikalavimo teises į atsakovą sodininkų bendrija 2012 m. rugsėjo 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/20/3 (toliau – Sutartis) perleido ieškovui.
Atsakovas ieškovo reikalavimus prašė atmesti, nurodydamas, kad jis nėra Bendrijos narys. Taigi jis neturi jokių teisių ir pareigų, susijusių su naryste sodininkų bendrijoje. Ieškovo reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad jie paremti galimai neteisėtai priimtais, t. y. nesant būtinos bendrijos narių daugumos, sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimais. Be to, 385 Lt dalis reikalaujamos priteisti skolos nepagrįsta jokiais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 780 Lt skolą, 141 Lt palūkanų, 250 Lt skolos administravimo išlaidų, procesines palūkanas; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nėra Bendrijos narys. Vis dėlto 2004 m. rugsėjo 11 d. Bendrijos narių susirinkime nuspręsta, kad sodininkai, kurie nenori tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos ar pašalinti, moka mokestį lygų nario mokesčiui kaip ir sodininkų bendrijos nariai; išlaidos yra visiems vienodos. Nors atsakovas nėra Bendrijos narys, tačiau jis yra teisinių santykių, susijusių su asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Teismas pabrėžė, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.76 straipsnis). Nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, jog Bendrija pateikinėjo atsakovui sąskaitas už paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimosi objektais, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti šiuos mokesčius, t.y. pačiam būti sąžiningu, žinant jog jis turi tokią prievolę.
Bendrijos narių 2004 m. rugsėjo 11 d., 2006 m. liepos 2 d., 2008 m. liepos 5 d., 2010 m. birželio 20 d. susirinkimų protokolais užfiksuoti narių susirinkimų sprendimai dėl bendrijos narių mokesčių dydžio, anot teismo, patvirtinta, kad atsakovo skola yra 780 Lt. Įrodymų, kad Bendrijos narių susirinkimų sprendimai būtų neteisėtai, nėra. Teismas pabrėžė, kad kitoje dalyje ieškovo reikalavimai yra neįrodyti. Už praleistą prievolės vykdymo terminą teismas iš atsakovo taip pat priteisė 141 Lt palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovo turėtas skolos administravimo išlaidas teismas pripažino jo nuostoliais, atsiradusiais ieškovui siekiant ne teisminiu būdu išieškoti skolą iš atsakovo, kuriuos šis turi apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde teigiama, kad:
1. Apeliantas nėra Bendrijos narys. Taigi jam nekyla pareiga mokėti bendrijos nario mokesčio. Teismas bendrijos nario mokestį sutapatino su įmokomis, kurias apeliantas privalo sumokėti už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas. Akivaizdu, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, netinkamai taikė SBĮ 7 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 1 dalies normas.
2. Bendrijos narių protokolai apeliantui negali sukurti. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytas išlaidas įrodančių dokumentų ieškovas nepateikė – neįrodo savo reikalavimo.
3. Teismas sprendimą priėmė remdamasis 2004 m. rugsėjo 11 d. Bendrijos narių ataskaitinio susirinkimo protokolu Nr. 3, kuris pateiktas po teismo posėdžio. Apie jo pateikimą apeliantas nebuvo informuotas, atitinkamai jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Dėl nurodyto dokumento tikrumo apeliantas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Jis pažymi, kad Bendrijos narių 2004 m. rugsėjo 11 d. ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 1 priede nustatyta, kad ne bendrijos nariai, įskaitant ir iš jos išstojusius, moka mokestį lygų nario mokesčiui. Šis dokumentas, priešingai nei teigia apeliantas, pateiktas iki teismo posėdžio. Be to, jis buvo pateiktas apeliantui bandant susigrąžinti skolą neteisminiu būdu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Bendrijos teritorijoje (b. l. 41). Apeliantas nėra Bendrijos narys (b. l. 67-68).
Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.
Sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (žr. kasacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). Mėgėjų sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas įgyvendinami per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis).
Buvimas sodininkų bendrijos narių nėra privalomas, o grindžiamas savanoriškumo principu. Vis dėlto žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas ir nebūdamas bendrijos nariu yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; kasacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkas yra sodininkų bendrijos narys, ar ne, jis yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl privalo apmokėti išlaidas jiems išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis, CK 4.76 straipsnis; kasacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014).
SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
Byloje nustatyta, kad Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2004 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimus, kuriais nustatė, kad bendrijos nario mokestis lieka 30 Lt metams, ir jį turi mokėti visi asmenys, įsigiję žemės sklypą sodo teritorijoje; taip pat nustatė, kad jie turės mokėti tikslinius įnašus, jeigu šie bus renkami, bendrijos gerbūviui gerinti, kelių remontui ir kitiems ūkiniams reikalams (b. l. 86). 2006 m. liepos 2 d., 2008 m. liepos 5 d. ir 2010 m. birželio 20 d. vykusių Bendrijos visuotinių narių susirinkimų metu priimti sprendimai nustatyti bendrijos nario mokesčio dydžius: už 2007 metus – 5 Lt už arą; už 2008 - 2010 metus – 5 Lt už arą plius 100 Lt; nuo 2011 metų – 20 Lt už arą (b. l. 36-38). Be to, 2008 m. liepos 5 d. susirinkimo metu Bendrijos nariai priėmė sprendimą 2008 m. įvesti papildomą 100 Lt mokestį, tikslu surinkti trūkstamas lėšas kelių remontui (b. l. 36). Taigi apeliantui Bendrija skaičiavo ne tik nario mokestį, bet ir mokestį, skirtą kelių remontui. Šie mokesčiai pagal savo paskirtį ir tikslą nėra tapatūs, t. y. mokestis kelių remontui tiesiogiai susijęs su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išsaugojimu, tuo tarpu bendrijos nario mokestis įprastai yra pagrindinės bendrijos pajamos, iš kurių finansuojama bendrijos veikla. Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui: plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Dėl to vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jį mokėti. Be to, negalima tapatinti situacijų, kai sodininkų bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą rinkti tam tikrą mokestį, ir kai bendrija turi konkrečių išlaidų ar yra aiškus būsimas jų dydis. Vadinasi, bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Ši taisyklė taikytina visų sodininkų bendrijos reikalaujamų mokėti įmokų atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrijos visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kuriais nustatyti nario mokesčio dydžiai, pakanka nustatyti apelianto prievolės dydį. Tokia teismo pozicija paneigia ne tik faktinius bendrijos veiklos ypatumus, bet ir asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, pasirinkimo teisę nestoti į bendriją, t. y. jiems priskiriama prievolė dengti neįrodytas bendrijos išlaidas, galimai netgi nesusijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Pažymėtina, kad iš procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovui turi / turėjo būti žinoma, kad vien tik Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės į apeliantą dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias apeliantui suteiktas paslaugas, t. y. Bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Jų į bylą pateikta nebuvo, nors šis klausimas keltas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 12, 178 straipsniai). Nesant aptartų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ieškinį esant pagrįstą.
Dėl nustatytų aplinkybių visumos apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, kaip nepagrįsti atmestini ir išvestiniai (priteisti palūkanas ir nuostolius).
Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Jos nemažinamos ir priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliantui iš ieškovo priteisiama 54 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės atskirai nepasisakoma.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ (juridinio asmens kodas 302680936) atsakovui I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 54 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Henrichas Jaglinskis