Civilinė byla Nr. e2A-738-1092/2022

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01430-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei J. Š. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės J. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui M. K. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 

1.1.                      pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4444-351/2019 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, nustatant, kad ieškovas mokės A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę J. Š. (toliau – ir atsakovė) paliekant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šią sumą ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos, o atsakovė įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

1.2.                      Nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1.2.1.                      Nuo sprendimo priėmimo šioje byloje ieškovas su A. bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 17 val. (vaiko pasiėmimas) iki kito sekmadienio 17 val. (vaiko grąžinimas). M. K., atėjus jo laikui bendrauti su vaiku, visada jį pasiima iš jo gyvenamosios vietos savo lėšomis ir savo transportu. Tuo atveju, kai pats negali pasiimti sūnaus, jį gali pasiimti ieškovo motina A. K., tėvas A. K. arba sesuo V. K. ir sūnų pristato jam iki tos pačios dienos 20 val. Atsakovė, pasibaigus ieškovo ir vaiko bendravimo laikui, t. y. sekmadienį 17 val., pasiima sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos savo lėšomis ir transportu.

1.2.2.                      Sūnui A. susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus tėvo ir sūnaus susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią datą vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras tėvo ir vaiko bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būtų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios; apie priežastis, atsiradusias dėl to, kad neįvyko susitikimas, atsakovė ieškovą informuoja SMS žinute.

1.2.3.                      Metų šventes (šv. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, Tėvo dieną, Motinos dieną, gimtadienį) tėvai praleis su vaiku rotacijos principu: neporiniais metais A. leidžia laiką su tėvu per šv. Kūčias nuo 12 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laiką su motina per šv. Kūčias nuo 12 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laiką su tėvu per Šv. Kalėdas nuo 12 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laiką su motina per šv. Kalėdas nuo 12 val. iki šv. Kalėdų antros dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laiką su tėvu per šv. Velykas nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laiką su motina per šv. Velykas nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; neporiniais metais A. leidžia laiką su tėvu šv. Velykas antrą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laiką su motina Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laiką su tėvu paskutinę gruodžio mėnesio dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laiką su motina paskutinę gruodžio mėnesio dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; neporiniais metais A. leidžia laiką su tėvu sausio pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laiką su motina sausio pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laiką su tėvu tikrąją sūnaus gimimo dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laiką su motina tikrąją sūnaus gimtadienio dieną nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; kiekvienais metais A. leidžia laiką su tėvu per kalendorinę Tėvo dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 12 val.;

1.2.4.                      kiekvienais metais A. leidžia laiką su motina per kalendorinę Motinos dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 12 val.

1.2.5.                      Tais atvejais, kai tėvo / motinos bendravimo laikas (nepertraukiamos septynios dienos) su nepilnamečiu vaiku sutampa metų švenčių dienomis, jos yra įskaitomos į septynių dienų (savaitės) bendravimo tvarką. Jeigu nesutampa, vaikas grąžinamas tam tėvui, su kuriuo vaikas leidžia nepertraukiamas septynias dienas arba pristatomas į ugdymo įstaigą.

1.2.6.                      Abu tėvai turės lygias teises bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, lankytis jo auklėjimo ir švietimo įstaigose. Nė vienas iš tėvų neturės teisės savo aktyviais veiksmais ir (ar) neveikimu apriboti galimybes kitam iš tėvų matytis su nepilnamečiu vaiku. Šalys lygiai atsakys už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir vystymąsi, švietimą, privalės rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

1.2.7.                      Ieškovas nevaržomai bendrauja su A. ryšio priemonėmis, jei tai netrukdo sūnaus ugdymui ir poilsiui nuo 8 val. iki 20 val.

1.3.                      Įpareigoti atsakovę savo lėšomis gauti notarinį sutikimą tais atvejais, kai vykstant į užsienio valstybę yra toks sutikimas reikalingas, ir pateikti jį ieškovui likus iki kelionės 7 kalendorinėms dienoms.

1.4.                      Ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų apie numatomą kelionės datą.

1.5.                      Nustatyti, kad sūnus nevaržomai gali bendrauti su ieškovo tėvais A. K., A. K., seserimi V. K. bei kitais giminaičiais ir artimaisiais, esant ir nesant atsakovei ar ieškovui kartu su sūnumi.

1.6.                      Priteisti iš atsakovės J. Š. visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo jo kaip tėvo teisės būti su sūnumi pamažu yra apsunkinamos dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nevykdo minėtu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovas nori konkretesnės bendravimo tvarkos ir galimybės su sūnumi matytis dažniau, nes tarp jo ir sūnaus yra susiklostęs puikus ryšys, tai jo vienintelis sūnus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis turi žemės sklypą, kuriame yra naujai pastatytas gyvenamasis namas. Jame įrengtas sūnui skirtas apie 14 kv. m kambarys, kuriame yra miegamoji lova, rašomasis stalas, kėdė, žaislų lentyna, komoda. Ieškovas gali suteikti labai geras sąlygas gyventi jo namuose savo sūnui, kad jo interesai būtų užtikrinti.

3.       Nutraukiant šalių santuoką, nepilnamečio vaiko išlaikymui yra priteista po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau ieškovo finansinė situacija nuo 2019 m. iki dabar yra smarkiai pablogėjusi. Ieškovas dirbo savarankiškai individualios veiklos pagrindu. 2020 m. deklaravo 39 129 Eur pajamas, t. y. mėnesio pajamos sudarė 3 260,75 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (už 9 mėnesius) ieškovas deklaravo tik iki 14 000 Eur sumą, t. y. per mėnesį jo pajamos sudarė 1 166,66 Eur. Realiai pajamos yra sumažėjusios apie 50 proc. Nuo pajamų kiekvieną mėnesį yra sumokami mokesčiai, savarankiškai mokamos įmokos, susijusios su vykdoma individualia veikla. Kadangi jo veikla susijusi su produkcijos perpardavinėjimu, pelno gavimui, jis patiria ir išlaidų, kurios 2020 metais sudarė 22 704,71 Eur, o 2021 metais buvo 6 335,90 Eur. Per tą laiką pardavė transporto priemonę „Volvo“ ir įsigijo „Audi A6“ automobilį. Statomo gyvenamojo namo užbaigtumas yra 70 proc., jame ieškovas ir gyvena. Už elektrą sumoka apie 100 Eur, už vandens tiekimą – apie 20 Eur, taip pat dar patiria išlaidų už internetą, televiziją. 2021 m. gruodžio mėnesį namo išlaidos (elektra, vanduo) buvo 178,50 Eur, namo draudimas – 19,97 Eur, mobiliojo telefono, interneto, televizijos išlaidos mėnesiui  – 53,19 Eur, iš viso – 251,66 Eur, maisto išlaidos mėnesiui apie 250 Eur, automobilio kuro ir draudimo išlaidos – apie 100 Eur, laisvalaikio – apie 50 Eur, iš viso – 400 Eur.

4.       Nuo 2021 m. balandžio mėn. niekur nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, nebeužsiėmė verslu, nes pats stato savo namą. Nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes nematė poreikio. Gyveno iš santaupų, kurioms mažėjant atnaujino verslą, 2022 m. kovo pabaigoje išsiėmė verslo liudijimą kovo 28, 30 ir balandžio 5, 14, 22, 28 dienoms, kuriomis dirbs. Kitu laiku nedirbs, bus namuose. 2022 m. gegužės, birželio mėnesiais dirbs antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais kas antrą savaitę. Todėl teismui nustačius jo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, jis galėtų maksimaliai leisti laiką su sūnumi.

5.       Atsakovė J. Š. su ieškovo M. K. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 

5.1.                      pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtintos šalių   2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkto sąlygą, kurioje buvo nurodyta, kad „Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: 3 dienos į savaitę. Susitikimai planuojami bendru sutarimu“, nustatant ieškovo ir sūnaus A. K. bendravimo tvarką:

5.1.1.                      Ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

5.1.2.                      Ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį nuo 17 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.

5.1.3.                      Ieškovas kiekvienais metais liepos mėnesio 13 d. nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą liepos 23 d. iki 18 val., taip pat kiekvienais metais rugpjūčio 1 d. nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 10 d. iki 18 val.

5.1.4.                      Atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sūnumi kiekvieną vasarą, apie konkretų atostogų laiką informuodama trumpąja žinute arba elektroninėmis priemonėmis M. K. ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios. Tuo laiku netaikoma M. K. ir sūnaus bendravimo tvarka pagal šią sutartį.

5.1.5.                      Kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį, t. y. per Tėvo dieną, ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą.

5.1.6.                      ieškovas sūnaus gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tą pačią dieną iki 18 val. 30 min.

5.1.7.                      Kiekvienais metais M. K. jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

5.1.8.                      Kiekvienais poriniais metais šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d., ieškovas nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir mamos bendravimui.

5.1.9.                      Kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. ieškovas nuo 15 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir mamos bendravimui.

5.1.10.                      Kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieškovas nuo 16 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir mamos bendravimui.

5.1.11.                      Kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš šv. Velykas M. K. nuo 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą šv. Velykų dieną iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir mamos bendravimui.

5.1.12.                      Kiekvienais neporiniais metais pirmą šv. Velykų dieną nuo 15 val. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir mamos bendravimui.

5.1.13.                      Ieškovas turi teisę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su sūnumi telefonu ar per kitas internetines programas.

5.1.14.                      Kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį sūnus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu.

5.1.15.                      Kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (atsakovės gimimo dieną) sūnus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu.

5.1.16.                      Ieškovas, negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sūnumi, atsakovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su sūnumi laiko pradžios.

5.1.17.                      Tuo atveju, jei sūnus sirgs ir atsakovė dėl jo ligos turės nedarbingumą, tuomet ieškovui netaikoma ši bendravimo tvarka, tačiau tokiu atveju jis turi teisę aplankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje.

5.1.18.                      Tuo atveju, jei ieškovas vėluos atvykti pasiimti sūnų 30 min., tuomet atsakovė pasilieka teisę laiką su sūnumi leisti savo nuožiūra.

5.1.19.                      M. K. bendravimo su sūnumi metu turi būti su sūnumi, jis neturi teisės palikti sūnų su kitais asmenimis, išskyrus su savo tėvais A. K. ir A. K..

5.1.20.                      Šalys privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos sutrikimus.

5.1.21.                      Šalys turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovo bendravimo su sūnumi laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti.

5.1.22.                      5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka yra netaikoma šventinėms dienoms, kurios yra aptartos atskirai.

5.2.                      Priteisti iš ieškovo M. K. visas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su šalių vaiku, priėmimo praėjo beveik dveji metai, paaiškėjo, kad ji yra visiškai nekonkreti, nuolat kelianti ginčus tarp šalių dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko, nėra nustatytas ieškovo bendravimo laikas švenčių metu, dėl to tarp šalių dažnai kyla ginčai. Ieškovas nori kiekvieną savaitgalį praleisti su vaiku, nepalikdamas jai viso savaitgalio pabuvimui su vaiku, teigdamas, kad jis turi teisę tris dienas per savaitę bendrauti su vaiku, o konkrečios dienos sutartyje nėra nustatytos. Jis nori bendrauti su vaiku tokiu laiku, kuris yra patogus tik jam, visiškai nepaisydamas atsakovės norų. Tiesiog konstatuoja faktą, kad pasiims vaiką konkrečią dieną, ir į jokius kompromisus nesileidžia, kartu nusistato konkretų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, bet ieškovas labai dažnai jo nesilaiko. Be to, būna taip, kad ieškovas vaiką palieka pas jam svetimus žmones, o pats išvyksta, todėl tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaikui turi būti užtikrintas stabilumas, saugumas, dienos režimas, tai šiuo metu nepavyksta. Atsakovės manymu, jos prašoma bendravimo tvarka įneš šalims ir vaikui aiškumą, stabilumą, užtikrins geriausius vaiko interesus, saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su tėvu nuolatinį palaikymą ir nepažeis nei šalių, nei vaiko interesų, o priešingai – juos užtikrins.

7.       Atsakovės manymu, ieškovas neužtikrina saugių tiek fizine, tiek ir psichologine prasme gyvenimo sąlygų sūnui, dėl to ji prašo teismo nustatyti vieną iš sąlygų, kad M. K. bendravimo su sūnumi metu turi būti su sūnumi ir neturi teisės palikti sūnų su kitais asmenimis, išskyrus su savo tėvais A. K. ir A. K.. Nustatyti 50/50 proc. bendravimo tvarką, kai ieškovas tiek daug dirba, nuolat palieka vaiką kitiems asmenims, kai vaiko santykiai su ieškovo sugyventine bei jos sūnumi nėra geri, nėra galimybės, nes tokia bendravimo tvarka akivaizdžiai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovo bendravimo su vaiku tvarka per šventes yra teisinga ir protinga, užtikrina geriausius vaiko interesus.

8.       Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo priteisto išlaikymo sumažinimui nepilnamečiam sūnui. Nors ieškovas teigia, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas vaikui išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau tai nėra tiesa. Ieškovas sąmoningai nuo 2020 m. balandžio mėnesio perveda sūnaus išlaikymui mažiau nei priteista vaiko išlaikymui, t. y. po 215–220 Eur, išskyrus 2020 m. gruodžio mėnesį ir 2021 m. sausio mėnesį, ir tai daro ne dėl to, jog finansiškai negali skirti 300 Eur per mėnesį vaikui, bet dėl to, kad jis tiesiog mano, kad priteista 300 Eur suma, kurią jis pats pasiūlė, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra per didelė. Dėl to, kad ieškovas neteikė priteisto dydžio išlaikymo, atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovo gyvenamasis namas jau yra pastatytas ir, kaip supranta atsakovė, įrengtas, nes jame ieškovas su sugyventine ir jos vaiku jau gyvena ir, kaip jis teigia, yra įrengęs sūnui kambarį, kurio nuotraukas pateikė. Taigi per metus laiko ieškovas pasistatė gyvenamąjį namą ir įsikėlė į jį gyventi, tai rodo puikią jo finansinę padėtį.

10.       Nors ieškovas teigia, kad jo pajamos sumažėjo, tačiau, kaip matyti iš pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų, yra priešingai. Sprendimas priteisti sūnui išlaikymą yra priimtas 2019 m. lapkričio 6 d., tai reiškia, kad ieškovas tuo metu įvertino savo finansinę padėtį ir pats pasiūlė teikti sūnui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį. Jis deklaravo savo pajamas už 2019 m. ir jos sudarė tik 6 067,83 Eur. Tuo tarpu 2020 m. jo pajamų suma sudarė net 39 129 Eur, tai rodo, kad jo pajamos itin padidėjo. Už 2021 m. ieškovas pateikė tik jo pajamas sausio–vasario mėnesiais, iš to matyti, kad per du mėnesius ieškovo pajamos siekė net 10 333,75 Eur, tai reiškia, kad daugiau nei 5 000 Eur per mėnesį, todėl daugiau nei akivaizdu, kad jo finansinė padėtis leidžia teikti ne tik 300 Eur dydžio išlaikymą, o ir dar didesnį, todėl mažinti priteisto išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo. Nors ieškovas teigia, kad šiais metais yra deklaravęs tik 14 000 Eur, tačiau pateikia teismui tik dalį kvitų, t. y. tik už sausio ir vasario mėnesius. Kadangi, kiek atsakovei žinoma, ieškovas dirba tą patį darbą, t. y. veža žlaugtus, todėl visiškai yra nerealu, kad per sausio–vasario mėnesius jo pajamos siekė virš 10 000 Eur, o per kovo–rugsėjo mėnesius tik virš 30 00 Eur. Tuo tarpu ieškovės pajamos yra tik 590 Eur per mėnesį.

11.       Atsakovė pastebi, kad, vaikui augant, jo poreikiai tik didėja. Šalių sutarimu jų sūnus pradėjo lankyti sportinių šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“, už kurį per mėnesį reikia mokėti 30 Eur, o dar reikalinga pirkti treniruočių, būsimų varžybų aprangą (apie 70 Eur) bei avalynę, tai pakankamai brangiai kainuoja. Be to, sūnus dažnai serga peršalimo, virusinėmis ligomis, todėl reikia pirkti vaistus, vitaminus.

12.       Ieškovas su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies, t. y. ieškovas sutiko mokėti vaikui 200 Eur išlaikymą kas mėnesį ir 50 Eur už sūnaus darželį. Nurodė, kad atsakovė draudžia bendrauti sūnui su jo tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis, pusbroliais. Ieškovas su drauge A. gyveno drauge nuo rugsėjo mėn., bet šiuo metu nebegyvena kartu, tik bendrauja. Ieškovas paaiškino, kad jo ryšys su sūnumi yra labai glaudus. Po santuokos nutraukimo niekada nebuvo, kad sūnus galėtų pabūti pas jį ilgesnį laiką – savaitę ar mėnesį. Prašė atsakovės leisti sūnui pasilikti pas jį bent dvi naktis, nes sūnus nespėja apsiprasti ir reaguoja isteriškai, kai reikia grįžti pas mamą. Ieškovas paaiškino, kad CD diske esanti vaizdo ir garso medžiaga įrodo, jog jo sūnus grįžta namo pas mamą ne išsitepęs tepalais, kaip teismui teigia atsakovė, o galbūt išsitepęs akvareliniais dažais. Iš vaizdo ir garso medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas rūpinasi vaiku, geba jį prižiūrėti. 2022 m. balandžio 2 d. pateikti duomenys rodo, kad ieškovas geranoriškai tariasi su atsakove dėl vaiko pasiėmimo, kad stengiasi, jog sūnaus psichologinė ir emocinė būsena būtų gera. Pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovo pajamos yra sumažėjusios.

13.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima tarnybai nėra žinoma, tarnyba nėra gavusi nepilnamečio tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Šalių nepilnametis vaikas išreiškė nuomonę, kad jam patinka būti pas tėtį. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam A. K..

14.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė papildomai paaiškino, jog vaiko ryšiai su abiem tėvais yra artimi. Vaiko poreikiai po tėvų santuokos nutraukimo yra išaugę (ir dėl sveikatos problemų). Vaiko interesus geriausiai užtikrina bendravimas su abiem tėvais. Vaikui žinoma bendravimo tvarka, jis žino, kada važiuos pas tėtį. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kad kuo mažiau skirtųsi nuo dabar esančios tvarkos. Turint omenyje, kad tėvas nepripažįsta, jog vaikui reikalingas gydymas, teismui nustačius bendravimo su tėčiu tvarką savaitėmis, abejotina, ar tėvas tinkamai užtikrintų pasirūpinimą jo sveikatos būkle.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino visiškai – teismas pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu A. K. bendravimo tvarką ir nustatė tokią tvarką:

15.1.                      Ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

15.2.                      Ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.

15.3.                      Ieškovas kiekvienais metais liepos 13 d. nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą liepos 23 d. iki 18 val., taip pat kiekvienais metais rugpjūčio 1 d. nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 10 d. iki 18 val.

15.4.                      Atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sūnumi kiekvieną vasarą, apie konkretų atostogų laiką informuodama trumpąja žinute arba elektroninėmis priemonėmis ieškovą ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios. Tuo laiku netaikoma nustatyta M. K. ir sūnaus bendravimo tvarka.

15.5.                      Kiekvienais metais pirmą birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dieną, ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą.

15.6.                      Ieškovas sūnaus gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tą pačią dieną iki 18 val. 30 min.

15.7.                      Kiekvienais metais ieškovas jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sūnų iš jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

15.8.                      Kiekvienais poriniais metais šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d., ieškovas nuo 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas atsakovės ir sūnaus bendravimui.

15.9.                      Kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. ieškovas nuo 15 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas atsakovės ir sūnaus bendravimui.

15.10.                      Kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieškovas nuo 16 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas atsakovės ir sūnaus bendravimui.

15.11.                      Kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš šv. Velykas ieškovas nuo 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą šv. Velykų dieną iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas atsakovės ir sūnaus bendravimui.

15.12.                      Kiekvienais neporiniais metais pirmą šv. Velykų dieną nuo 15 val. ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas atsakovės ir sūnaus bendravimui.

15.13.                      Ieškovas turi teisę bet kuriuo metu, išskyrus nakties laiką, bendrauti su sūnumi telefonu ar per kitas internetines programas.

15.14.                      Kiekvienais metais pirmą gegužės mėnesio sekmadienį sūnus praleidžia su atsakove, nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu.

15.15.                      Kiekvienais metais atsakovės gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) sūnus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu.

15.16.                      Ieškovas, negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sūnumi, atsakovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su sūnumi laiko pradžios.

15.17.                      Tuo atveju, jei sūnus sirgs ir atsakovė dėl jo ligos turės nedarbingumą, tuo laiku netaikoma nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, bet ieškovas turi teisę aplankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje.

15.18.                      Tuo atveju, jei ieškovas vėluos atvykti pasiimti sūnų 30 min., tuomet atsakovė pasilieka teisę laiką su sūnumi leisti savo nuožiūra.

15.19.                      Ieškovas ir atsakovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos sutrikimus.

15.20.                      Ieškovas ir atsakovė turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovo bendravimo su sūnumi laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti.

15.21.                      15.1 ir 15.2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka yra netaikoma šventinėms dienoms, kurios yra aptartos atskirai.

16.       Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 1 883 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 7,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

17.       Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

17.1.                      Teismas konstatavo, kad šalių susitarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netenkina jų abiejų, abu patvirtino, jog ji yra nekonkreti, reikalaujanti nuolatinio tarimosi. Dėl bendravimo tvarkos laikymosi kyla konfliktai tarp šalių, todėl abi šalys pateikė, jų manymu, geriau vaiko interesus atitinkančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas, iš kurių matyti, jog ieškovas siūlo 50:50 procentų laiko bendravimo modelį, t. y., kad vieną savaitę vaikas nepertraukiamai bendrauja su ieškovu, kitą – su atsakove, o atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su vaiku dvi dienas per savaitę, pasiimant vaiką nuo 17 val. iš jo ugdymo įstaigos, bei 2–3 savaitgalius per mėnesį nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat šalys pateikė siūlymus, kaip jos bendrautų su vaiku švenčių dienomis.

17.2.                      Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad abi šalys yra rūpestingi, mylintys tėvai, aktyviai dalyvaujantys vaiko gyvenime. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtų atsakingiau vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Įskaitant ir tai, kad, jei šalys yra susitarusios nekelti vaiko nuotraukų į socialinius tinklus (abu tai patvirtino), ieškovas turi pareigą su šia informacija supažindinti savo artimuosius, pasirūpinti, kad jie paisytų šalių, privalančių užtikrinti vaiko teises, bei jų nepilnamečio vaiko interesų.

17.3.                      Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo medžiagos ir kaip pažymi atsakovė bei institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, ieškovas kvestionuoja vaikui diagnozuotus neurologinius sutrikimus, jų gydymo reikalingumą, jo užtikrinimą, paskirtų medikamentų tikslingumą. Nors šalys kaltina viena kitą sukėlus situacijas, dėl kurių sūnus patyrė emocinius išgyvenimus ir dėl to jam atsirado nevalingi akių ar kt. judesiai (tikai), tačiau bylos medžiaga nepatvirtina konkrečios tikų atsiradimo priežasties ar vieno kažkurio iš tėvų kaltės.

17.4.                      Teismas nustatė, kad VšĮ Psichologinės pagalbos ir švietimo centro 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultavimo išvadose / rekomendacijose nurodyta, kad „<...> kaip vaikui reikalingas naujumas ir įvairūs išgyvenimai, jam yra svarbu patirti pastovumą, aiškumą, kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, tai reiškia, jog vaiko nevertėtų apkrauti įvairia informacija ar specialiu ugdymu, bei dažnu gyvenamos vietos keitimu<...>“. Taip pat nurodyta, kad „<...> rekomenduotina berniukui palaikomoji individuali psichoterapija, o tėvams orientuota į gilesnį savęs pažinimą bei asmenybinę korekciją. Atsižvelgiant į A. šiuo metu išgyvenamas raidos formavimosi krizes, kad vaikas galėtų jas produktyviai pereiti, būtų tikslinga nekeisti gyvenamosios vietos<...>“.

17.5.                      Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tamprų santykį, artimą ryšį su abiem tėvais, jo sveikatos būklę, psichologo rekomendacijas, šalių užimtumą, nedidelį atstumą tarp jų gyvenamųjų vietų (gyvena tame pačiame nedideliame mieste), atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, nusprendė, kad atsakovės priešieškiniu reikalaujama pakeisti / nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančios, tačiau kartu yra konkretesnė, aiškesnė, eliminuojanti nuolatinį šalių tarimąsi (o kartu ir galimus nesutarimus) dėl konkrečių ieškovo bendravimo dienų su vaiku. Šalių bendravimo su vaiku trukmė (apimtis) iš esmės vienoda. Lyginant su anksčiau nustatyta, ieškovo bendravimo su vaiku trukmė nesumažės. Priešingai, ieškovas netgi turės galimybę būti su vaiku daugiau savaitgalių (nepertraukiamai, su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio) nei atsakovė. Juolab, ieškovas turi galimybę pats nuspręsti, kuriomis dienomis dirba. Be to, būtų užtikrintas didesnis emocinis stabilumas vaikui, jis galės nuolat, periodiškai matyti abu tėvus, su jais bendrauti, o pagal ieškovo siūlomą tvarką vaikas nematytų vieno iš tėvų visą savaitę, be to, šalims nenumatyta net galimybė tuo laiku susisiekti su vaiku ryšio priemonėmis.

17.6.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės siūlomoje bendravimo tvarkoje neįvertinta, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, pasikeis jo buvimo ugdymo įstaigoje trukmė, ji pritaikyta laikui, kol vaikas lanko priešmokyklinę / ikimokyklinę įstaigą, o bendravimo tvarka nustatoma kuo ilgesniam laikui, todėl teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, tikslina atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatant, kad ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., ir 2 punktą, nustatant, kad ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.

17.7.                      Atsižvelgiant į tai, kad vaiko buvimo laikas ugdymo įstaigoje gali būti trumpesnis (pamokos gali baigtis ir 13 val., 14 val. ir pan.), teismas patikslino bendravimo tvarkos 6 punktą ir nustatė, kad ieškovas sūnaus gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tą pačią dieną iki 18 val. 30 min. Taip pat teismas patikslino 7 punktą, nustatydamas, kad kiekvienais metais ieškovas jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sūnų iš jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

17.8.                      Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 19 punkte nurodytos sąlygos įtraukimo į bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip įstatymų numatytas atstovas, bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti jo teises ir interesus, draudimas jam palikti vaiką su kitais asmenimis, išskyrus seneliais, teismui atrodė nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko teises. Skyriumi gyvenantys vaiko tėvai savarankiškai planuoja savo ateitį, jų gyvenime / namuose atsiranda kiti partneriai, su kuriais neišvengiamai tenka būti ir vaikui. Be to, šalys turi artimų giminių, su kuriais bendrauti turi būti užtikrinta vaiko teisė, tačiau nebūtinai, kartu būnant vienam iš tėvų. Pagal atsakovės siūlomą 19 punkte esantį draudimą gali susidaryti situacijos, kai vaikas bendravimo su tėvu dieną negalės būti paliktas kito suaugusio asmens priežiūroje be jo, pvz.: gimtadienyje draugo, į kurį vaikas pakviestas, ir pan. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, norėdama uždrausti ieškovui palikti vaiką kitiems asmenims, sau tokios pareigos nenustatė.

17.9.                      Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja su mažesnėmis deklaruotomis pajamomis. Nors lyginant 2019 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, pajamas su 2020–2021 m. pajamomis, akivaizdu, kad jos nesumažėjo. Ieškovas nurodo, kad tuo metu, kai neužsiėmė verslu, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes nematė poreikio. Gyveno iš santaupų, kurioms mažėjant atnaujino verslą. Vadinasi, ieškovo turtinė padėtis buvo tokia, kad jis galėjo sau leisti nedirbti. Tai buvo jo asmeninis apsisprendimas. Byloje nenurodoma, kad verslo ieškovas vykdyti negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių. Teigia, kad tuo metu padėjo tėvui, turinčiam verslo liudijimą.

17.10.                      Teismas nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2020 gegužės 18 d. išdavė ieškovui leidimą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jis nėra įregistruotas viešajame registre. Jau paduodamas teismui ieškinį ieškovas nurodė savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Teigia, kad namo statybos baigtumas yra 70 proc., tačiau nurodo jame gyvenantis, pateikia sūnui įrengto kambario nuotraukas. Ieškovas teismui teigė nežinantis, kokia šio namo vertė šiuo metu, statė jį iš viso gyvenimo santaupų.

17.11.                      Teismo vertinimu, pateiktas dviejų mėnesių ieškovo banko sąskaitos išrašas, neturint duomenų, ar tai vienintelė ieškovo banko sąskaita, neatspindi jo turtinės padėties.

17.12.                      Dėl visų nurodytų aplinkybių teismui kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovas sąžiningai procese įrodinėjo savo turtinę padėtį. Ieškovas, pateikęs tik duomenis apie 2019–2021 m. pajamas deklaracijose ir išlaidas versle, reikšmingai nutylėdamas apie turėtas santaupas, statomo namo vertę, neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovas akcentuoja turintis daug laisvo nuo darbo laiko, todėl, teismo manymu, ieškovas turi galimybę ieškoti papildomo darbo ir taip gauti daugiau pajamų, kurios leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius.

17.13.                      Teismas padarė išvadą, kad nuo teismo sprendimo priėmimo nesumažėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Šalių sūnus nuo 2021 m. lapkričio 15 d. lanko sportinių šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio mokestis yra 30 Eur. Medicinos dokumentų išrašai / siuntimai patvirtina, kad vaikui diagnozuoti čiurnos ir pėdos iškrypimas į išorę bei tikai.

17.14.                      Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ar vaiko poreikio sumažėjimo, todėl sumažinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš jo priteistą nepilnamečiui sūnui A. K. išlaikymą nuo 300 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti nepilnametį vaiką A. K. ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

18.1.                      Teismas sumažino iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos nusistovėjusią nepilnamečio šalių sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarką, kurios pagrindu ieškovas su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitę po 3 dienas, tai reiškia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieškovą 2–3 naktis per savaitę. Nors teismas pažymėjo, jog abi šalys yra rūpestingi, mylintys tėvai, aktyviai dalyvaujantys vaiko gyvenime, nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, jog yra pagrindas sumažinti vaiko ir tėvo bendravimo dienų skaičių taip visiškai minimalizuojant bendravimo tvarką. Be to, teismas 2022 m. sausio 24 d. posėdyje nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę po 3 dienas, yra minimalus bendravimas, todėl nėra suprantama, kodėl teismas dar labiau sumažino vaiko ir tėvo bendravimą.

18.2.                      Teismas neteisingai nustatė ir aplinkybę, jog atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančios. Atsižvelgiant į tai, kad iki sprendimo priėmimo dienos vaikas su ieškovu bendraudavo 3 dienas kiekvieną savaitę, tai reiškia, jog ieškovas su sūnumi praleisdavo panašų skaičių dienų, kiek vaikas praleisdavo ir su atsakove (tris dienas iš septynių), dėl to ieškovo reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas antrą savaitę nepertraukiamai, yra kur kas labiau panaši į bendravimo tvarką, prie kurios yra įpratęs sūnus. Dar daugiau, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios pagrindu vaikas su kiekvienu iš tėvų nepertraukiamai bendrautų po septynias dienas, yra kur kas aiškesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietą keisti taip dažnai, kaip tai buvo daroma nuo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ginčo šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos.

18.3.                      Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, siekdamas priimti kiek įmanoma labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų išgirsta nepilnamečio sūnaus nuomonė, tačiau vaikas šiuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologui.

18.4.                      Nors teismas konstatavo, kad ieškovas kvestionuoja vaikui diagnozuotus neurologinius sutrikimus, jų gydymo reikalingumą, jo užtikrinimą, paskirtų medikamentų tikslingumą, tačiau nurodytos išvados padarytos neįsigilinus nei į pateiktus rašytinius įrodymus, nei į paties ieškovo išsakytą poziciją teismo posėdžių metu. Byloje yra pateikta ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovas pripažįsta vaikui diagnozuotus akių tikus, sutinka vesti pas atitinkamus specialistus, susirašinėdamos bylos šalys dažnai bendrauja apie vaiko savijautą ir sveikatą, klausia vienas kito, ar šiandien buvo pastebėti akių tikai, ieškovas nurodo, kad juos dažniausiai pastebi, jeigu vaikas yra pavargęs.

18.5.                      Nors ieškovas yra parašęs atsakovei trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jis nesutiko ir niekada nesutiks, kad nepilnamečiam vaikui būtų skirti psichotropiniai vaistai, tačiau teismo posėdžiuose ieškovas patikslino savo poziciją, nurodydamas, jog  sutinka su neurologės G. M. išvada dėl sūnaus tiko. Ieškovas pripažįsta tiek sūnui nustatytą diagnozę, tiek pats stebi vaiko savijautą, tačiau ieškovui yra svarbu, kad vaikui būtų paskirtas toks gydymas, kuris labiausiai atitiktų jo amžių bei interesus. Ieškovas užtikrina, kad vykdys paskirtą gydymą, t. y. pasirūpins, jog paskirtus vaistus vaikas vartotų, toliau lankytųsi pas paskirtus specialistus tuo laikotarpiu, kuriuo vaikas bus pas ieškovą. Ieškovui buvo nurodyta, kad yra galimybė vaikui skirti homeopatinius vaistus, dėl tos priežasties ieškovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad šią dieną nesutiktų, kad jo nepilnametis vaikas vartotų psichotropinius vaistus, kadangi yra kitų, alternatyvių būdų, kuriuos galima išbandyti, ir tik jeigu jie nepadėtų, ieškovas apsvarstytų galimybę skirti kitus, psichiką veikiančius, vaistus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šią dieną nėra paskirti jokie psichiką veikiantys vaistai, tik hormoniniai, žolelių pagrindu, su kurių skyrimu ieškovas sutinka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas neužtikrins vaiko sveikatos būklės.

18.6.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi VšĮ Psichologinės pagalbos ir švietimo centro psichologės D. L. 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacija, tačiau netinkamai ją įvertino. Konsultacija nėra niekaip susijusi su ieškovo reikalavimu nustatyti bendravimą su vaiku kas antrą savaitę, t. y. psichologės konsultacijoje nėra nurodoma, kad vaikas patirtų neigiamus išgyvenimus nebendraudamas su atsakove kontaktiniu (gyvu) būdu septynias nepertraukiamas dienas, taip pat nėra nurodoma, kad vaikui ieškovas daro blogą įtaką, konsultacija yra visiškai neindividualizuota, joje yra aprašoma įprasta tokio amžiaus vaikų raida, adaptacijos požymiai, nurodoma, kokio amžiaus vaikai gali patirti socialinę raidos krizę, tačiau nėra nurodytos jokios ypatingos reikšmės analizės, susijusios su A. K., jo, kaip individualaus asmens, emocine būsena ar norais. Nors psichologė nurodė, kad vaikui nėra rekomenduojama dažnai keisti gyvenamąją vietą, tačiau tokią išvadą psichologė padarė atsižvelgdama į bendrines tokio amžiaus vaikų patiriamas adaptacijas (nors, remiantis suformuota teismų praktika, tokio amžiaus vaikai gali su kiekvienu iš tėvų bendrauti nepertraukiamai savaitę laiko), o ne į individualią vaiko situaciją, be to, nekonstatavo, kad vaikas neturėtų dažnai keisti gyvenamosios vietos dėl nustatytos diagnozės (akių tikas). Psichologė konstatavo, kad yra nepatartina dažnai keisti vaiko gyvenamąją vietą, o ne tai, jog yra nerekomenduojama vaikui be motinos būti ilgą dienų skaičių. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės reikalavimus, ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios pagrindu ieškovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitę, t. y. vertinant, kad mėnesį sudaro keturios savaitės, vaiko buvimo (ne gyvenamoji) vieta keistųsi keturis kartus per mėnesį, tuo tarpu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį taip pat reikštų, kad vaiko buvimo vieta keistųsi keturis kartus per mėnesį, nurodytais atvejais skirtųsi tik laiko tarpas, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų. Be to, tėvas su sūnumi bendrautų ir du kartus per savaitę darbo valandomis, taigi vaiko buvimo vieta keistųsi papildomai dar aštuonis kartus per mėnesį. Taigi teismo išvada, jog atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu tėvas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį, labiau atitiktų psichologo rekomendacijas, yra nepagrįsta.

18.7.                      Psichologė D. L. yra pačios atsakovės artima pažįstama, tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiama informacija iš interneto svetainės www.facebook.com, kurioje matoma, kad D. L. drauguose yra atsakovė. Be to, ieškovui kreipusis į tą pačią psichologę, ji atsisakė ieškovui parengti išvadą apie vaiką, todėl ieškovui kyla klausimas, kodėl atsakovei be teismo nurodymo ta pati psichologė parengė išvadą, tačiau to prašant ieškovui išvados parengti nesutiko.

18.8.                      Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, siekdamas priimti kiek įmanoma labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų išgirsta nepilnamečio A. K. nuomonė, tačiau vaikas šiuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo dalyvaujant teismo psichologui. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, susipažinę su ieškovo ieškiniu, 2021 m. lapkričio 11 d. apklausė nepilnametį vaiką, tačiau neuždavė nė vieno klausimo, kuris būtų susijęs su tuo, kaip vaikas pageidauja bendrauti su tėčiu. Vaikas pokalbio metu nurodė, kad pas tėtį jam būti patinka, pasakojo, ką kartu veikia, tačiau nenurodė, kaip pageidauja bendrauti su tėčiu (ar jis pageidauja su tėčiu praleisti daugiau laiko, ar jis pageidautų su tėčiu būti tiek pat laiko, kaip ir su mama ir pan.).

18.9.                      Ieškovo vertinimu, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta pakeisti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, remiantis teismų praktika, atsirastų būtinybė peržiūrėti ir išlaikymo dydį, atsižvelgiant į vaiko faktiškai praleidžiamą laiką su abiem tėvais.

18.10.                      Ieškovas taip pat mano, kad kai kurie atsakovės pasiūlyti bendravimo tvarkos punktai yra nekonkretūs bei pažeidžiantys tėvų lygiateisiškumo principą. Bendravimo tvarkos 2  punkte numatyta, jog ieškovas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val. Atsižvelgiant į kitų bendravimo tvarkos punktų nuostatas, vaiką ieškovas turi teisę parvežti ir vėliau (pavyzdžiui, remiantis bendravimo grafiko l punktu, antradieniais ir ketvirtadieniais ieškovas vaiką į jo gyvenamąją vietą parveža 19 val.), atsižvelgiant į tai, kad vaikas šią dieną vis dar miega pietų miegą, be to, vaikas turi teisę ir visas galimybes su ieškovu sekmadieniais bendrauti ilgiau, tai nesutrukdys vaiko dienos ritmo, nes, kaip nurodoma, vaiką ieškovas kitomis bendravimo grafiko nuostatomis gali parvežti ir daug vėliau (tai reiškia, kad vaikas vakaro miegui ruošiasi vėliau), laikytina, kad bendravimo grafiko 2 punktas turėtų būti pakeistas, suteikiant teisę ieškovui su sūnumi bendrauti nuo penktadienio 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki sekmadienio 19 val. Kitu atveju susidarytų situacija,  kai ieškovas net kas antrą savaitgalį neturėtų galimybės praleisti su sūnumi tiek pat laiko, kiek ir atsakovė.

18.11.                      Bendravimo tvarkos 3 punktu ieškovui yra nustatytos tikslios atostogų datos, kuriomis jis bendrauja su sūnumi, o tuo tarpu bendravimo tvarkos 4 punkte nurodoma, jog atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sūnumi kiekvieną vasarą, apie konkretų atostogų laiką informuodama trumpąja žinute arba elektroninėmis priemonėmis ieškovą ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios. Tuo laiku netaikoma nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, t. y. atsakovė turi teisę pati derinti atostogų laiką prie savo užimtumo. Manytina, kad tokiu būdu teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, Teismas privalėjo arba abiem tėvams nustatyti tikslias atostogų dienas, kuriomis jie nepertraukiamai bendraus su vaiku ir tuo laiku nebus taikoma įprastinė bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis, arba nurodyti, kad tėvai turi tarpusavyje susitarti apie tikslų nepertraukiamą bendravimą su vaiku atostogų metu (bendru sutarimu nusistatyti atostogų grafiką).

18.12.                      Ieškovui taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė ieškovui galimybę tik 20 dienų ir tik vasaros atostogas praleisti su vaiku. Teismui manant, kad nėra galimybės vaikui su tėvu bendrauti nepertraukiamai kas antrą savaitę, teismas turėjo kitais būdais siekti kiek įmanoma labiau suvienodinti vaiko bendravimo tvarką su tėvu savaitgaliais, švenčių dienomis bei vaiko atostogų metu. Viešai žinoma informacija, kad vaikai atostogauja vasarą, rudenį, žiemą ir pavasarį, todėl akivaizdu, kad teismas turėjo paskirstyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką ir kitais atostogų laikotarpiais, jas paskirstyti vienodai, t. y. sudarant galimybę tėvui su vaiku bendrauti per vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai. Manytina, kad sprendimu nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu yra minimali, neatitinkanti vaiko interesų, pažeidžianti teisę vaikui bendrauti su tėvu atostogų metu.

18.13.                      Ieškovas nesutinka, kad bendravimo tvarkos 5 punktas atitinka vaiko interesus. Nurodytas punktas teigia, kad kiekvienais metais pirmą birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dieną, ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas mano, kad tokia nuostata, jog, jeigu vaikas tuo laiku nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas privalo vaiką į jo gyvenamąją vietą parvežti 8 val. ryto, yra pažeidžianti vaiko teisę į poilsį, tokia nuostata pati savaime yra neadekvati, kadangi, vaikui nelankant ugdymo įstaigos, nėra jokios būtinybės trikdyti vaiko miego režimą, dėl to parvežimo laikas turėtų būti prailgintas iki 10 val.

18.14.                      Bendravimo tvarkos 7 punkte yra nurodoma, kad kiekvienais metais ieškovas jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sūnų iš jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Atsižvelgiant į tai, kad užsiėmimai ugdymo įstaigoje baigiasi iki 17 val., tokiu atveju vaikas su tėčiu per ieškovo gimimo dieną bendrautų vos l val., į kurią įeitų ir vaiko parvežimas į jo gyvenamąją vietą, tokia nuostata neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškovui turėtų būti suteikta teisė su vaiku gimimo dieną praleisti su nakvyne, vaiką sausio 14 d. 8 val. pristatant į ugdymo įstaigą, o jeigu vaikas tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, 10 val. pristatant į gyvenamąją vietą.

18.15.                      Bendravimo tvarkos 14 punkte nurodyta, jog kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį sūnus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi, remiantis skundžiamu sprendimu, privalo bendrauti, be visa ko, kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, pasiimant vaiką 17 val. penktadieniais ir grąžinant vaiką 15 val. sekmadieniais, kyla pagrįstas klausimas, kokiu metu vaikas turėtų būti perduotas sekmadienį, jeigu tai yra motinos diena. Nors 14 punkte numatoma, kad atsakovė bendrauja su vaiku nepriklausimai nuo to, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu, tačiau akivaizdu, kad vaikas su tėvu bendraus jau nuo penktadienio, todėl sekmadienį, kai tai yra motinos diena, turėtų įvykti vaiko perdavimas, tačiau apie perdavimo tvarką teismas nenurodė, dėl to sprendimas tampa neaiškus.

19.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

19.1.                      Teismo sprendimu nustatytas bendravimo laikas praktiškai atitinka tą bendravimo laiką, kuris yra vykdomas iki šiol, ir nustatyta bendravimo tvarka, priešingai nei teigia ieškovas, nepažeidžia vaiko interesų, nesumažina nusistovėjusios ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Ieškovo teiginiai, kad vaikas miega pas jį tris nakvynes per savaitę, yra visiškas melas, nes tai yra itin reti atvejai.

19.2.                      Teismas, remdamasis tiek paties ieškovo teismo posėdyje išsakytais teiginiais, kad jis nesutiko su gydytojos paskirtais vaikui vaistais, nes nerimauja dėl įrašo, kad vaikui nepakenktų ateityje, norint darbintis, eiti į kariuomenę, policiją, tiek ir šalių susirašinėjimo žinutėmis, iš kurių matyti, kad ieškovas prieštarauja gydytojos neurologės paskirtų vaikui vaistų vartojimui, padarė visiškai pagrįstas ir teisingas išvadas. Faktas tas, kad ieškovas į vaiko sveikatos būklę žiūri aplaidžiai, yra įrodytas ir byloje esančia rašytine medžiaga.

19.3.                      Šiuo metu nėra dienos, kad vaikas nematytų mamos, nėra savaitės, kad vaikas nematytų tėčio, o atsakovas siekia, kad vaikas net 7 dienas nematytų tėčio, kitas 7 dienas – mamos, todėl jo siūloma bendravimo tvarka visiškai neatitinka šiuo metu esančios bendravimo tvarkos. Be to, vaikų neurologė ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad A. yra rekomenduojamas režimas, stabilaus emocinio fono palaikymas.

19.4.                      Nors atsakovas teigia, kad jis neprieštarauja homeopatinių vaistų vartojimui, tačiau atsakovė pateikė jo vasario 14 d. rašytą žinutę atsakovei, patvirtinančią, kad yra priešingai. Iš ieškovo teiginių galima suprasti, jog jis mano, kad jis geriau už pačius gydytojus žino, kokius vaikui vaistus geriau vartoti ar išvis vartoti, todėl teismo abejonės, kad jis gali neužtikrinti vaiko teisės į sveikatą, yra visiškai pagrįstos.

19.5.                      Ieškovas įrodymus vertina pagal savo supratimą, o ne objektyviai. Psichologo išvadoje nurodyta, kad būtų tikslinga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, tai reiškia, kad psichologė mano, jog vaikui gali pakenkti, jei jis keis gyvenamąją vietą kas savaitę, nes bendravimas kas savaitę faktiškai reiškia gyvenamosios vietos keitimą ir nustatymą su abiem tėvais. Priešingai nei teigia ieškovas, šioje išvadoje yra nurodyta vaiko emocinė būsena, jo jausmai ir kt., o rekomendacijas psichologė padarė atsižvelgdama į individualią A. emocinę būseną, jo dabartinę situaciją. Lankymasis pas ieškovą teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, priešingai nei teigia ieškovas, nelaikytina gyvenamosios vietos keitimu, nes vaikas negyvens su ieškovu, o pas jį svečiuosis. Todėl teismas visiškai teisingai aiškino psichologės pateiktas išvadas / rekomendacijas.

19.6.                      Socialiniame tinkle „Facebook“ draugėmis atsakovė su psichologe tapo gerokai vėliau nei buvo parašyta minėta išvada, t. y. 2022 m. kovo 12 d., ir tai nutiko dėl to, kad psichologė dėl vaiko emocinės būsenos rekomendavo nupirkti šuniuką ir ji žinojo, kur jį galima įsigyti, todėl tam, kad galėtų atsiųsti nuotrauką, jos ir tapo „Facebook?o“ draugėmis ir iš pateikto susirašinėjimo informacijos matyti, kad tą pačią dieną po priėmimo į draugus ir vyko susirašinėjimas dėl šuniuko.

19.7.                      Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas sako tiesą dėl psichologės atsisakymo pateikti jam išvadą, atsakovės atstovė pateikė užklausimą psichologei ir gavo atsakymą, kad ieškovas kreipėsi į ją antros konsultacijos, nustatydamas sąlygas, kad ji pateiktų psichologinę išvadą, jog vaikui pasireiškiantys nerimastingumo simptomai yra priežastis, kad jis negyvena su tėvu po vieną savaitę nepertraukiamai. Taigi daugiau nei akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo vertinti minėtą psichologės išvadą kritiškai, nes ji yra objektyvi, atspindinti realybę, o patį ieškovą reikia vertinti kaip itin nesąžiningą šioje byloje, kuris gali paminti vaiko interesus vardan savų.

19.8.                      Būtent ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismas konstatavo, kad 50:50 procentų laiko bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, įvertinęs vaiko socialinius ryšius su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumą ir t.t. Šiuo atveju, atsižvelgus į vaiko sveikatos būklę ir kitas šios bylos aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovo prašoma nustatyti 50:50 bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, dėl to teismas pagrįstai ir atmetė ieškinį.

19.9.                      Byloje įrodyta, kad ieškovo tiek gaunamos pajamos, tiek ir turtas stipriai padidėjo nuo teismo sprendimo priteisti išlaikymą priėmimo dienos, o per tą laiką ir vaiko poreikiai stipriai išaugo dėl sveikatos būklės, lankomo sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“, priešmokyklinės grupės lankymo ir nuo šių metų rugsėjo l d. mokyklos lankymo, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo mažinti priteisto vaikui išlaikymo dydžio.

19.10.                      Ieškovas nesutinka, kad vaiką reikės grąžinti sekmadieniais iki 15 val., pageidauja, kad būtų pakeistas laikas iki 19 val. Su tokia pozicija atsakovė nesutinka, nes mano, jog sekmadienį nuo 15 val. vaikas turėtų pasiruošti pamokas, susiruošti mokyklai, todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisinga. Pažymėtina tai, kad A. jau seniai nemiega pietų miego, todėl jo parvežimas 15 val. nesutrukdys jo dienos ritmo.

19.11.                      Pats ieškovas teigė, kad jis dirba savarankiškai, todėl pats gali nuspręsti, kada jam dirbti, o kada ne, todėl jokių keblumų jam dėl atostogų neiškils, tuo tarpu atsakovė dirba valstybinėje įstaigoje ir detalaus atostogų laiko pasirinkti kaip ieškovas neturi galimybės, todėl šiuo atveju teismo sprendimas yra teisingas. Be to, ieškovas iš viso neprašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarkos per atostogas, todėl nesuprantama, kodėl šiuos klausimus pradėjo kelti apeliaciniame procese.

19.12.                      Dėl vaiko parvežimo birželio 2 d. į gyvenamąją vietą 10 val., jei jis nelanko ugdymo įstaigos, atsakovės vertinimu, tokiu atveju šalys tikrai galės pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir susitarti.

19.13.                      Priešingai nei teigia ieškovas, vaikas nuo rugsėjo l d. lankys mokyklą, todėl pamokos jam baigsis pradinėse klasėse iki 12–13 val., vėlesnėse klasėse – šiek tiek vėliau, o ne 17 val., todėl vaiko pabendravimui su tėvu iki 18 val. bus pakankamai laiko. Atsakovė supranta, kad gali būti išimtinių atvejų, kai išties vaikas su tėvu norės pabūti ilgiau per gimtadienį, tuomet šalys tikrai galės pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir susitarti.

19.14.                      Priešingai nei teigia ieškovas, teismo sprendimu nustatyta, kad jis vaiką pasiima ne kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, o kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį, todėl ir Motinos dieną vaikas dažniausiai nebus pas ieškovą. Ieškovas kelia klausimą, jei vaikas tą dieną vis dėlto bus pas jį, tai, neaišku, kada vaiką reikės grąžinti mamai. Kadangi sprendime nurodyta, kad tą dieną atsakovė su vaiku praleidžia, tai logiška, kad ryte vaiką reikia parvežti mamai. Manytina, kad šioje vietoje šalys turėtų vadovautis protingumo principu, pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir sutarti, kad vaiką mamai ieškovas parvežtų 10 val., nes būtent nuo 10 val. ieškovas pasiima vaiką per Tėvo dieną.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21.       Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo vertinimu, yra būtina apklausti šalių nepilnametį vaiką teismo posėdžio metu, taip pat nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes pakartotinai arba papildomai ištirti įrodymus. Atsakovė nesutinka su tokiu ieškovo prašymu, nurodydama, jog visos aplinkybės yra aiškios, apeliacinės instancijos teismui reikia tik įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visumą šioje byloje ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo surengti žodinio bylos nagrinėjimo. 

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

23.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

24.       Nagrinėjamu atveju šalys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde, atsiliepime ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo posėdyje nepilnametį šalių vaiką yra netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl vaiko nuomonės išklausymo, apklausiant jį teismo posėdyje su psichologo pagalba, teisėjų kolegija daugiau pasisakys ir kitoje šioje procesinio sprendimo dalyje (žr. šios nutarties 43 ir 44 punktus).   

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – interneto puslapio Facebook ekrano nuotrauką. Ieškovo vertinimu, šis naujas įrodymas patvirtina atsakovės ryšius su psichologe D. L., taip pat ieškovas pabrėžia, kad šis naujas įrodymas yra tik vieno lapo ir neužvilkins bylos nagrinėjimo.

27.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės ir ieškovo susirašinėjimų išrašus, atsakovės ir psichologės D. L. susirašinėjimo interneto puslapyje „Facebook“ išrašą, taip pat atsakovės atstovės prašymo ir psichologės D. L. atsakymo kopijas. Atsakovės vertinimu, pateikiami nauji įrodymai paneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir patvirtina atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytus teiginius.

28.       Ieškovas 2022 m. liepos 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – garso įrašo laikmeną ir pažymą apie išklausytą Pozityvios tėvystės mokymų kursą. Ieškovas pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir garso įrašu įrodinėja, jog jis, priešingai nei argumentuoja atsakovė, nedarė jokios įtakos psichologei, tiesiog prašė konkretesnės išvados, ar vaikui nustatyti tikai gali trukdyti vaikui gyventi vieną savaitę pas vieną iš tėvų, o kitą savaitę pas kitą iš tėvų. Ieškovas laikosi nuomonės, kad jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nedarytų jokios blogos įtakos vaikui, o pateikiama pažyma apie išklausytą Pozityvios tėvystės mokymų kursą patvirtina, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek po bylos išnagrinėjimo ieškovas lankė kursus, tai tik parodo, kad jis yra atsakingas tėvas, siekiantis kaip įmanoma geriau užtikrinti vaiko interesus.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad abi šalys yra susipažinusios su teikiamais naujais įrodymais, dėl daugumos jų pateikusios savo nuomonę, daro išvadą, kad naujų įrodymų ir ieškovo rašytinių paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių teikiamus naujus įrodymus ir ieškovo rašytinius paaiškinimus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

30.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

31.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas sumažino iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos nusistovėjusią nepilnamečio šalių sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarką, kurios pagrindu ieškovas su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitę po 3 dienas, tai reiškia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieškovą
2–3 naktis per savaitę, be to, pasak ieškovo, jo siūlytas 50:50 bendravimo tvarkos modelis labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančio, o prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra kur kas aiškesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietą keisti taip dažnai, kaip tai buvo daroma nuo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ginčo šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo su ieškovu tvarkos. 

32.       Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

34.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tačiau dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka yra iš principo galima.

35.       Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

36.       Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti šalių nepilnamečio vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog A. K. 2022 m. sausio 7 d. nustatyti lėtiniai judesių arba balso tikai. Remiantis gydytojos vaikų neurologės S. J. 2022 m. sausio 7 d. rekomendacija, gydytoja rekomendavo, be kita ko, palaikyti vaiko stabilų emocinį foną. Pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą VšĮ Psichologinės pagalbos ir švietimo centro psichologės D. L. 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacijos lapą psichologė pažymėjo, jog vaikui yra svarbu patirti pastovumą, aiškumą, kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, ir, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko šiuo metu išgyvenamas raidos formavimosi krizes, kad vaikas galėtų jas produktyviai pereiti, būtų tikslinga dažnai nekeisti gyvenamosios vietos.

37.       Kaip jau minėta, bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas A. K. turi neurologinių sveikatos problemų, ir tiek gydytojas vaikų neurologas, tiek psichologas pateiktose rekomendacijose iš esmės rekomenduoja užtikrinti kiek įmanoma stabilesnę vaiko aplinką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju didesnį pastovumą ir stabilumą užtikrintų ta tvarka, kurią skundžiamu sprendimu ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos (aplinkos) keitimas kiekvieną savaitę, bet iš esmės pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos (aplinkos) išlaikymas su vienu iš tėvų (šiuo atveju atsakove), užtikrinant sūnaus įprastinį bendravimą su kitu iš tėvų (ieškovu), vaikui turiningai praleidžiant tam tikrą laiką su ieškovu ir reguliariai lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bendravimo tvarkos užtikrinimas su vienu iš tėvų yra ypatingai svarbus vaikui nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradedant lankyti mokyklą ir išgyvenant adaptacijos krizę, kuri vaikui yra papildomas streso šaltinis.    

38.       Visi kiti šalių nurodyti ir ginčijami aspektai (tėvų nesutarimai dėl vaiko vaistų vartojimo, dėl vaiko susižalojimų, kad vaikas vieną dieną teigiamai, o kitą dieną neigiamai atsiliepia apie ieškovo sugyventinės vaiką ar apie pačią sugyventinę), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminiai veiksniai dėl tokios ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku nustatymo. Natūralu, kad tėvų požiūriai dėl vaiko gydymo, dėl rekomenduojamų vaistų vartojimo ir kitų vaiko priežiūros aspektų gali išsiskirti, o vaikui augant ir siekiant pažinti pasaulį gali nutikti ir nelaimingų atsitikimų (traumų ar pan.). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiūriai ar elgesys su vaiku būtų tokio pobūdžio, jog galėtų tikėtinai padaryti reikšmingą žalą geriausiems vaiko interesams. Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieškoti bendro sutarimo, kad būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Tačiau šie aspektai nėra lemiantys veiksniai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako ir tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka turėtų prisidėti prie didesnio vaiko gyvenimo stabilumo, kurio jam šiuo metu reikia. 

39.       Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi laikui bėgant ir vaikui augant, nustatytą bendravimo tvarką galima keisti ir gali būti svarstoma dėl didesnio nepilnamečio vaiko laiko praleidimo su ieškovu, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę.

Dėl bendravimo trukmės

40.       Ieškovo įsitikinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka sutrumpinamas jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku laikas, nes iki šiol ieškovas su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitę po 3 dienas, tai reiškia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieškovą
2–3 naktis per savaitę ir ieškovas su sūnumi praleisdavo panašų skaičių dienų, kiek vaikas praleisdavo ir su atsakove (tris dienas iš septynių), dėl to ieškovo reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas antrą savaitę nepertraukiamai yra kur kas labiau panaši į bendravimo tvarką, prie kurios yra įpratęs sūnus, taip pat yra kur kas aiškesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietą keisti taip dažnai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai ieškovo nuomonei.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo sutrumpintas ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi laikas. Remiantis Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4444-351/2019 patvirtinta ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, šalys sutarties 3.1 punktu susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su atsakove. Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos – 3 dienos per savaitę, susitikimus planuojant bendru sutarimu (sutarties 3.3 punktas). Šalys sutarties 3.4 punktu taip pat susitarė, kad bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, ankstesniu teismo sprendimu nustatytoje ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkoje net nebuvo konkrečiai užsiminta apie vaiko nakvojimą pas ieškovą. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vaikas retkarčiais (paprastai dvi naktis per savaitę) pernakvodavo ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pradinuko mokykliniai užsiėmimai paprastai netrunka ilgiau nei iki 13 val., teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas su šalių nepilnamečiu vaiku turės pakankamai laiko po dvi darbo dienas per savaitę (iš esmės nuo 13–14 val. iki 19 val.) ir nustatytais savaitgaliais praleisti aktyviai, turiningai ir pilnavertiškai. Vadinasi, per dvejų savaičių laikotarpį vaikas su ieškovu iš esmės praleis apie 7 dienas (pusdienius; 4 kartus darbo dienomis ir iš esmės 3 dienas nuo penktadienio popietės iki sekmadienio kartą per dvi savaites), o tai reikšmingai nesiskiria nuo 6 dienų per dvi savaites, kurios buvo sutartos šalims nutraukiant santuoką, ir nuo pastaruoju metu įprasto vaiko bendravimo su tėvu režimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.  

42.       Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia ieškovas, skundžiamu sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka yra stabilesnė ir artima tai, kuri buvo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kai vaikas praleidžia vieną savaitę su vienu iš tėvų, o kitą – su kitu, būtų kur kas radikalesnė esamai ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Vaiko aplinkos keitimas pagal ieškovo prašomą nustatyti tvarką būtų esminis pokytis vaikui, kuris, be kita ko, vyktų kas savaitę, todėl turėtų kur kas didesnį neigiamą poveikį vaiko aplinkos pastovui ir stabilumui, nei vaiko susitikimai su tėvu pagal nustatytą tvarką, iš esmės išlaikant jo (pagrindinę) gyvenamąją vietą su mama.

Dėl vaiko nuomonės išklausymo ir psichologės rekomendacijų šališkumo

43.       Ieškovas apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016, kurioje buvo pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tokia tvarka gali būti nustatoma, be kita ko, jei būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus ir su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Ieškovo nuomone, šalių nepilnametis vaikas šiuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu ieškovo argumentu.

44.       Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir specialistų pateiktas rekomendacijas, geriausių vaiko interesų neatitinka, todėl šioje byloje nebūtina nustatyti, ar vaikas konkrečiai pritaria ar nepritaria ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai. Be to, vaikas buvo apklaustas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės D. L., kuri pateikė išvadą byloje, taip pat vaikas bendravo su psichologe D. L.. Nors ieškovas akcentuoja, kad vaikui nebuvo užduotas klausimas, kaip vaikas norėtų bendrauti su tėčiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečiui vaikui, neturinčiam 7 metų, nei teismas, nei tėvai negali perkelti atsakomybės priimti sprendimą, kas jam šioje situacijoje yra geriausia ir kokia konkrečiai bendravimo su tėvais tvarka turėtų būti nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas labai nori bendrauti su abiem tėvais ir abu juos labai myli, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių (tėvų skyrybų) vaikas nebegali didžiausią dalį laiko leisti su abiem tėvais, todėl reikia priimti sprendimą, kuris atitiktų geriausius vaiko interesus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu ir atitinka geriausius šalių nepilnamečio sūnaus interesus, o papildoma vaiko apklausa teismo posėdyje, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, artimą ryšį su abiem tėvais, nėra tikslinga ir reikalinga.

45.       Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, jo vertinimu, psichologė D. L. yra pačios atsakovės artima pažįstama, tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiama informacija iš interneto svetainės Facebook, kurioje matoma, kad D. L. drauguose yra atsakovė. Be to, ieškovui kreipusis į tą pačią psichologę, ji atsisakė ieškovui parengti išvadą apie vaiką, todėl ieškovui kyla klausimas, kodėl atsakovei be teismo nurodymo ta pati psichologė parengė išvadą, tačiau to prašant ieškovui, išvados parengti nesutiko. Teisėjų kolegija tokius ieškovo samprotavimus atmeta kaip nepagrįstus.

46.       Visų pirma draugystė Facebook?e niekaip neįrodo, kad asmenys iš tiesų yra draugai. Antra, atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti susirašinėjimo su D. L. išrašai patvirtina, kad atsakovė su D. L. Facebook?o draugais tapo jau po 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacijos lapo parengimo. Trečia, kaip patvirtino ir pats ieškovas, jis kreipėsi į D. L., prašydamas konkretesnės išvados, ar vaikui nustatyti tikai gali trukdyti vaikui gyventi vieną savaitę pas vieną iš tėvų, o kitą savaitę – pas kitą iš tėvų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tvirtai atsakyti į klausimą, ar vaiko tikai paaštrėtų ar išnyktų vaikui pradėjus gyventi kitokiu režimu, yra be galo sudėtinga, o galbūt net ir sunkiai įmanoma. Todėl psichologės atsisakymas pateikti ieškovo prašomą išvadą teisėjui kolegijai nesudaro pagrindo abejoti psichologės nešališkumu ir objektyvumu.

Dėl bendravimo tvarkos 2 punkto (šios nutarties 15.2 punktas)

47.       Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į kitas nustatytas bendravimo tvarkos nuostatas, bendravimo tvarkos 2 punktu turėtų būti nustatyta ieškovo teisė parvežti vaiką iki sekmadienio 19 val. vietoje nustatytos 15 val. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo nuomone, kad jam turėtų būti suteikta teisė parvežti vaiką vėlesniu laiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui po praleisto savaitgalio ne įprastoje gyvenamojoje vietoje reikia laiko grįžti į normalų ritmą, prisitaikyti prie pokyčio, taip pat reikia laiko pasiruošti mokyklai, daro išvadą, kad ieškovas šalių nepilnametį vaiką po praleisto savaitgalio kartu turėtų parvežti 17 val.

Dėl šalių atostogų laiko nustatymo su nepilnamečiu vaiku (šios nutarties 15.3 ir 15.4 punktai)

48.       Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tikslias ieškovo atostogų su šalių nepilnamečiu vaiku datas, o atsakovei paliko teisę pačiai derinti atostogų laiką prie savo užimtumo. Ieškovo manymu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo arba abiem tėvams nustatyti tikslias atostogų dienas, kuriomis jie nepertraukiamai bendraus su vaiku ir tuo laiku nebus taikoma įprastinė bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis, arba nurodyti, kad tėvai turi tarpusavyje susitarti apie tikslų nepertraukiamą bendravimą su vaiku atostogų metu (bendru sutarimu nusistatyti atostogų grafiką). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovo argumentais.

49.       Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta tokia tvarka, kai ieškovui nustatomos konkrečios atostogų su šalių nepilnamečiu vaiku datos, o atsakovei – ne, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo ir suteikia pernelyg nepagrįstą pranašumą atsakovei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktai atitinkamai keistini, nustatant, kad iki kiekvienų metų gegužės 20 d. šalys gali tarpusavyje susitarti dėl jiems patogių atostogų su šalių nepilnamečiu sūnumi laikotarpių du kartus po 10 dienų per tų metų vasarą, o tuo atveju, jeigu šalims nepavyksta susitarti,  – atsakovė iki kiekvienų metų gegužės 27 d. turi nurodyti atsakovui datas, kada ji atostogauja du kartus po 10 dienų su vaiku, tuomet ieškovas turi teisę pasirinkti kitas datas, negu nurodė atsakovė, ir, įspėjęs atsakovę prieš 14 d., pasiimti šalių nepilnametį vaiką atostogų. Šiuo atveju prioritetas pasirinkti atostogų datas suteikiamas atsakovei, nes jos darbo grafikas, kaip pripažino ir pats ieškovas, yra mažiau lankstus.

50.       Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės kelia naują reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo per nepilnamečio sūnaus pavasario, rudens ir žiemos atostogas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, dėl jo pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir nesprendė, taip pat netgi pats ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė, kaip tokia tvarka šalių nepilnamečio sūnaus pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu galėtų būti organizuojama. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų (šios nutarties 15.1, 15.5, 15.7 ir 15.14 punktai)

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tėvų lygiateisiškumo principą, nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku tikslintina, nustatant, kad: jeigu vaikas kitą dieną po Tėvo dienos nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas vaiką turi parvežti į jo gyvenamąją vietą iki 10 val. (bendravimo tvarkos 5 punktas); kiekvienais metais ieškovas jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sūnų iš jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą iki 10 val. (bendravimo tvarkos 7 punktas); kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį (motinos dieną) ieškovas šalių nepilnametį vaiką turi parvežti į jo gyvenamąją vietą iki 10 val. (bendravimo tvarkos 14 punktas).

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl trumpo bendravimo darbo dienomis (apeliacinio skundo 11 punktas), taip pat tikslina bendravimo tvarkos 1 punktą taip, kad vaikui nelankant ugdymo įstaigos ieškovas jį galėtų pasiimti nuo 10 val. ryto.

Dėl išlaikymo dydžio

53.       Ieškovas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta pakeisti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, remiantis teismų praktika, atsirastų būtinybė peržiūrėti ir išlaikymo dydį, atsižvelgiant į vaiko faktiškai praleidžiamą laiką su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (tik patikslintini atskiri nustatytos bendravimo tvarkos punktai), ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė iš esmės teisingas išvadas dėl nustatytinos ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patikslinant atskirus nustatytos bendravimo tvarkos punktus atsižvelgiant į šios nutarties motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik papildomai nurodo, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad byloje nebuvo surinkti visi būtini įrodymai, nebuvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Teisėjų kolegijos manymu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti teisingą sprendimą byloje, ir pirmosios instancijos teismas juos tinkamai įvertino. Be to, tai, kad teismas priėmė atsakovei palankų sprendimą nereiškia, kad teismas išreiškė akivaizdų prielankumą atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo ieškinys visiškai atmestas, atsakovės priešieškinis beveik visiškai patenkintas, o apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka patikslinta, atsižvelgiant į ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovas laimėjo 6 proc., o atsakovė 94 proc. bylos. Pagal šias proporcijas perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos:

57.1.                      ieškovui iš atsakovės nepriteisiama žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, dalis, nes ieškovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, už kuriuos jis sumokėjo žyminį mokestį, buvo atmesti;

57.2.                      atsakovei iš ieškovo priteisiama 78,02 Eur (83 Eur x 94 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, ir 1 692 Eur atstovavimo išlaidų (1 800 Eur x 94 proc.);

57.3.                      iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 7,31 Eur (7,78 Eur x 94 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis iš atsakovės nepriteisiama, nes nesiekia minimalaus teisės aktais nustatyto dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

58.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovas pareiškė pagrindinį reikalavimą tenkinti jo ieškinį (jį sudarė du reikalavimai – dėl bendravimo tvarkos ir vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo) ir pagal savo pobūdį alternatyvų reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos tam tikras nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies (60 proc.) tenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą, todėl laikytina, kad tenkinta 20 proc. (60 / 3) jo apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau:   

58.1.                      ieškovui iš atsakovės priteisiama 18,80 Eur (94 Eur x 20 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 700 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (3 500 Eur (ši ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių) x 20 proc.);

58.2.                      atsakovei iš ieškovo priteisiama 800 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (1 000 Eur x 80 proc.).  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatant, kad M. K. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 2 punktą, nustatant, kad M. K. kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktus, nustatant, kad iki kiekvienų metų gegužės 20 d. ieškovas M. K. ir atsakovė J. Š. gali tarpusavyje susitarti dėl jiems patogių nepertraukiamų atostogų su šalių nepilnamečiu sūnumi A. K. laikotarpių du kartus po 10 dienų per tų metų vasarą, o tuo atveju, jeigu šalims nepavyksta susitarti – atsakovė iki kiekvienų metų gegužės 27 d. turi nurodyti M. K. datas, kada ji atostogauja du kartus po 10 dienų su vaiku (šiuo laiku netaikoma nustatyta M. K. ir sūnaus bendravimo tvarka), tuomet ieškovas turi teisę pasirinkti kitas datas, negu nurodė atsakovė, ir, įspėjęs atsakovę prieš 14 d., pasiimti šalių nepilnametį vaiką vasaros atostogų du kartus po 10 dienų.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 5 punktą, nustatant, kad kiekvienais metais pirmą birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dieną, M. K. pasiima sūnų A. K. iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą iki 10 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 7 punktą, nustatant, kad kiekvienais metais M. K. jo gimimo dieną. t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sūnų iš jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį kitą dieną iki 8 val. į jo ugdymo įstaigą, o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamąją vietą iki 10 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo M. K., atsakovės J. Š. ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 14 punktą, nustatant, kad kiekvienais metais pirmą gegužės mėnesio sekmadienį sūnus praleidžia su mama J. Š., nepriklausomai ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu, o ieškovas M. K. šią dieną įsipareigoja šalių nepilnametį vaiką parvežti į jo gyvenamąją vietą iki 10 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo M. K. priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir:

–       priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo M. K. 1 770,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

–       priteisti valstybei iš ieškovo M. K. 7,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo M. K. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui M. K. iš atsakovės J. Š. 718,80  Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.