Baudžiamoji byla Nr. 1-280-1037/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29001-2017-5

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                          1.2.4.4.1.; 2.12.1.3.

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

L. T. 2017 m. liepos 1 d., apie 20.20 val., gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje tarp jo ir V. Š. kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą įspirdamas koja V. Š. į kairį šoną, ne mažiau kaip du kartus į kairę ranką, vieną kartą į galvos sritį bei vieną kartą į dešinį šoną, padarė jam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, kairio peties sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, kairės plaštakos sumušimą su minkštųjų audinių sutinimu ir V delnakaulio lūžiu, t. y. nesunkiai sužalojo V. Š..

Kaltinamasis L. T. apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos mėn. pradžioje su S. L. ir V. Š., namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme stovinčiame automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir V. Š. kilo konfliktas, kurio metu jis sugriebė V. Š. už rūbų, įstūmė į daugiabučio namo laiptinę bei 2-3 kartus kumščiu sudavė jam į kairį šoną, kairę ranką. Po smūgių V. Š. laiptinėje nugriuvo ant laiptų ir liko gulėti. Pripažįsta, kad savo smūgiais padarė sužalojimus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau nepripažįsta, kad spyrė kojomis
(b. l. 98-99, 105).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir paties kaltinamojo prisipažinimu. Vien tik aplinkybė, kad įtariamasis nurodė, kad kojomis nespyrė nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Įvertinęs kaltinamojo parodymų turinį teismas daro išvadą, kad kaltinamas pripažino esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taip pat kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo Vladislovo apklausos, kuriose nurodyta, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 20 val. su L. T. pastarojo automobilyje vartojo alkoholį. Išgertuvių metu kilo konfliktas, kuriam pasibaigus, jis nuėjo į namo laiptinę, o atėjęs L. T. vieną kartą įspyrė jam į kairį šoną, į galvą, į šonus bei rankas, iš viso sudavė 4-5 smūgius (b. l. 14, 18-19, 25-26). Apklausų metu nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas (b. l. 68-70).

Specialisto išvada Nr. G1281/2017 (03) patvirtina, kad V. Š. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, kairio peties sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, kairės plaštakos sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu ir V delnakaulio lūžiu. Kairės plaštakos sumušimo pasekoje padarytas V delnikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui), todėl V. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodoma, kad sužalojimai patirti įtarime nurodytu laiku (b. l. 42-43). Papildoma specialisto išvada patvirtina, kad V. Š. padaryti sužalojimai išsidėstę veide ir kairėje kūno pusėje, todėl jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai kritimo ar griuvimo metu atsitrenkus į kietus bukus daiktus (b. l. 46-47)

Aplinkybę, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką netiesiogiai patvirtina ir liudytojas S. L., kuris apklausos metu nurodė, kad 2017 m. liepos mėn. L. T. priklausančiame automobilyje vyko išgertuvės. Kilusio konflikto metu L. T. sugriebė V. Š. už rūbų ir ištempė iš automobilio. Tuo metu jis irgi išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Eidamas matė, kad V. Š. eina link namo laiptinės (b. l. 28-29, 30-31).

Liudytojo A. K. apklausa taip pat netiesiogiai patvirtina kaltinamojo kaltę. Iš apklausos turinio matyti, kad jis dirba Telšių apskrities VPK ir 2017 m. liepos mėn., datos tiksliai nepamena, apie 20 val. vyko į iškvietimą(duomenys neskelbtini). Nuvykus pranešėjas paaiškino, kad jį kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas sumušė kaimynas. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 33-34).

Liudytoja I. J. nurodė, kad dirbant greitojoje medicinos pagalboje, 2017 m. vasarą vyko į iškvietimą(duomenys neskelbtini). Nuvykus ten prie greitosios medicinos pagalbos automobilio priėjo vyriškis, sakydamas, jog jam reikalinga pagalba. Vyras sakė, kad jį sumušė kaimynas. Jis laikė kažkurią savo ranką kitoje rankoje ir sakė, kad skauda (b. l. 36-37).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), laiptinė (b. l. 9-11).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. T. 2017 m. liepos 1 d. tyčia fizinio kontakto metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, suprasdamas, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to norėjo. L. T. veika kvalifikuotina pagal
LR BK 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. L. T., neišnykus teistumui už anksčiau padarytą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su kito asmens sveikatos sutrikdymu. L. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Ši situacija ir nusikalstamos veikos būdas, veikos padarymo aplinkybės suponuoja išvadą, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis - laisvės apribojimas neatitiktų bausmės paskirties ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Pažymėtina, jog LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimas yra švelniausia bausmė už šią nusikalstamą veiką ir jos skirti šiuo atveju nėra pagrindo, kai asmuo jau teistas už smurtą prieš kitą asmenį. L. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - areštas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto dydis yra penkiolika, o maksimalus  - devyniasdešimt parų (LR BK 49 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo L. T. veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iki nusikalstamos veikos padarymo L. T. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nesant duomenų apie objektyviai jam nustatytą neblaivumą ir neblaivumo įtaką nusikalstamos veikos padarymui, nėra pagrindo nustatyti LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę. Taip pat teismas įvertino ir kitas aplinkybes, t. y. veikos padarymo kaltės formą bei rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia) (LR BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas(LR BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama didesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl teismas skiria kaltinamajam 60 parų arešto bausmę (LR BK 49 straipsnis).

Kaltinamasis L. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 24 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus skaitmeniniu garso įrašu, grąžintinas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų areštą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 24 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus skaitmeniniu garso įrašu, grąžinti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui.

Išaiškinti L. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                Tomas Pukšmys