Administracinė byla Nr. eI-3599-342/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02325-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.6; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,
sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,
2016 m. gruodžio 15 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui L. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 54,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog 2011-10-26 Pagėgių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-148 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (vėliau išdėstyti nauja redakcija), už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Teigia esanti Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Pagėgių rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai pagal Nuostatus pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T1-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2012-04-26 Tarybos sprendimu Nr. T-103 išdėstyti nauja redakcija; toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui. Tokiu atveju, atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovui nustatyta, kad nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 atsakovas nesumokėjo 54,33 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Ginčo dėl mokėjimo pranešimais apskaičiuotų vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumų nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 yra nesumokėjęs 54,33 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjai.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 179901854, 54,33 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 33 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė