Administracinė byla Nr. I-1126-189/2013
Proceso Nr. 3-61-3-01744-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjui J. P.,
pareiškėjo atstovui P. R.,
atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Alionai Gaiderovič,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tele-3“ atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB „Tele-3“ – viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas); G. K. – televizijos laidos „Prieš srovę“ rengėjas),
n u s t a t ė:
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Inspektorius) 2012-05-24 sprendimu „Dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-51 (toliau – ir Sprendimas, b. l. 6–10, 82) pripažino pareiškėjo 2012-01-13 skundą dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos nepagrįstu.
Skunde Inspektoriui pareiškėjas siekė įrodyti, kad minėtoje laidoje paskleista informacija yra šališka ir neobjektyvi, t. y. žurnalistai, pasinaudodami savo padėtimi, siekė dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti scientologiją visuomenės akyse, įrodyti, jog tai yra pavojinga sekta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu (b. l. 6, 82), skunde (b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (b. l. 26–30) prašė teismo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-05-24 sprendimą „Dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-51 bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pabrėžė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes buvo sukurtas tik vaizdas, kad tyrimas buvo atliktas, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis buvo atliktas blogai. Pagrįsdamas šiuos teiginius nurodė, kad laidos „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) reklamoje buvo paskelbta, jog „Pasaulyje draudžiama sekta bando įtraukti mūsų Seimo narius“. Pareiškėjo manymu, šie teiginiai yra dezinformacija, o norėdamas tai patvirtinti jis kreipėsi į Inspektoriaus tarnybą ir pateikė atitinkamus klausimus (Kurioje šalyje scientologija yra uždrausta?; Kaip žodis sekta yra susijęs su Scientologijos bažnyčia?; Koks buvo laidos tikslas: ar televizijos laidos žiūrovus informuoti, ar dezinformuoti?), tačiau atsakymų negavo. Būtent dėl to, nesulaukęs atsakymo į užduotus klausimus, pareiškėjas kreipėsi į Inspektorių siekdamas, kad UAB „Tele-3“ paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją ir pateiktų įrodymus, kuriais remiantis laidoje buvo apkaltinta Scientologijos bažnyčia. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Inspektorius ignoravo faktą, kad UAB „Tele-3“ neatsakė į pateiktus klausimus, o tai reiškia, kad laida buvo sukurta remiantis gandais ir nepagrįsta baime.
Paaiškino, kad nepagrįstai Inspektorius ignoravo pareiškėjo, kaip profesionalo, nuomonę (scientologijos organizacijose dirba apie 10 metų), nes minėtos laidos dalyviai ir pati laidos vedėja, pasak pareiškėjo, neturėjo supratimo, kuo skiriasi scientologija nuo krikščionybės.
Vertindamas atsakovės Sprendimo argumentus pažymėjo, kad Sprendimas buvo grindžiamas tik subjektyvia UAB „Tele-3“ direktorės ir laidos vedėjos „Prieš srovę“ nuomone. Be to, iš Sprendimo turinio pareiškėjas suprato, kad UAB „Tele-3“ direktorės yra menkinamai įžeidinėjamas, o tam nebuvo jokio pagrindo, nes direktorė pareiškėjo nėra mačiusi, net nežino jo charakterio. Taigi UAB „Tele-3“ direktorė vietoj to, kad būtų ėmusis šalinti trūkumus, tik gynė neteisėtus laidos „Prieš srovę“ rengėjų veiksmus.
Pabrėžė, kad prašymą pateikti faktus, kuriais remiantis buvo sukurta laida, grindė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 str. 8 d. 1, 2, 4, 7 ir 8 punktų nuostatomis. Todėl atsakovas atlikęs tyrimą jau vien tik Įstatymo 22 str. 8 d. 4 p. pagrindu („neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų faktais neparemtų kaltinimų“) būtų veikęs teisinga linkme ir vykdęs strateginį Inspektoriaus tarnybos tikslą – žmogaus teisių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse.
Prieštaravo laidoje išdėstytiems faktams dėl Scientologijos bažnyčiai mokamos 10 proc. sumos nuo pajamų. Atkreipė dėmesį, kad laidoje dalyvavęs scientologijos „ekspertas“ G. G.-K., nurodydamas tokio pobūdžio informaciją, neturėjo nė vieno tai pagrindžiančio dokumento (dėl 10 proc. mokėjimo). Šiuo aspektu nurodė, kad nė viena Scientologijos bažnyčia Vokietijoje negauna jokių 10 proc., o gyvuoja tik iš savo paslaugų, teikiamų parapijiečiams, t. y. žinios, kursai, už kuriuos parapijiečiai įneša atitinkamai nuo 66 iki 200 litų sumas, atsižvelgiant į kursų trukmę, tačiau ne privalomus 10 proc.
Paaiškindamas scientologijos prigimtį pabrėžė, jog tai mokslas apie žinojimą, o jos filosofijos pagrindas yra vedos, induizmas, budizmas, kitokios filosofijos, taip pat žinios iš atominės fizikos bei iš inžinerijos. Todėl, kaip klaidingai yra linkę manyti žurnalistai, scientologija nėra toks pat tikėjimas kaip ir krikščionybė. Pagrįsdamas šiuos teiginius pateikė užsienio filosofų (prof. Urbanos Galonso Avan, dr. Bryano Ronaldo Wilsono) mintis apie scientologijos religiją bei akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylą „Scientologinė Maskvos cerkvė prieš Rusiją“ (pareiškimo Nr. 18147/02), kurioje scientologijos religijai buvo patvirtintos tokios pat teisės kaip ir bet kokiai kitai religijai Europoje.
Nurodė, kad UAB „Tele-3“ direktorė, vardindama šalis, kuriose scientologija yra pripažinta, iškraipė faktus, kadangi neįvardijo net pusės valstybių (iš jų Austrijos, D. K., Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Rusijos, Vengrijos ir kt.), kuriose scientologija yra pripažinta, taip pat ji, nurodydama, kad kitose valstybėse scientologija nepripažįstama religija, o laikoma kaip sekta arba komercinė organizacija, neįvardijo, kuriose valstybėse taip skelbiama. Pabrėžė, kad Inspektorių, priimant Sprendimą, labiau domino tie informaciniai šaltiniai internete, kuriuose būtent ir yra demonstruojamas priešiškumas scientologijai, jos niekinimas, melas, faktų iškraipymas, todėl, pareiškėjo teigimu, Inspektoriaus tiesos kriterijumi nagrinėjamu atveju tapo krikščioniškame žurnale apie Dievą ir Jo pasaulį atspausdintas melagingas straipsnis apie scientologiją arba dokumentinis filmas „Scientologija. Neskelbti faktai“, kurio herojai už nesugebėjimą laikytis etikos normų iš Scientologijos bažnyčios išvaryti nariai.
Apibendrindamas skundų teismui argumentus akcentavo, jog Inspektorius priimdamas Sprendimą nesivadovavo faktais, kurie būtų kaip įrodymas, kad laidoje paskleista informacija yra tiesa, taip pat Inspektorius neatsakė nė į vieną pareiškėjo pateiktą klausimą UAB „Tele-3“ administracijai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunduose išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba remdamasi atsiliepimo (b. l. 40–42) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjo skundas Inspektoriui buvo nagrinėjamas tiek, kiek pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su jo teisių ir Įstatymo pažeidimu. Dėl kitų pareiškėjo skundų motyvų nurodė, jog jis nėra tinkamas ir įgaliotas Scientologijos bažnyčios atstovas ginti jos teises. Pažymėjo, kad Inspektorius Sprendimu tik vertino, ar ginčo laidoje paskleista informacija, kad Scientologijos bažnyčia yra sekta, pareiškėjas sektantas ir ar ji yra draudžiama, buvo paskleista sąžiningai, taip pat ar toks paskleidimas pažeidė Įstatymo nuostatas. Taip pat, atsakovės teigimu, sprendžiant iš paskleistos informacijos laidoje, buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams. Todėl Inspektorius pagrįstais vertino laidos žurnalistės paaiškinimus, kad epizodu apie Scientologijos bažnyčią buvo siekiama ne sužinoti apie šią organizaciją, tačiau išsiaiškinti, ar pasaulio žiniasklaidoje yra fiksuota šios organizacijos, kuriai priklauso laidos pašnekovo žmona, veiklos faktų, kai organizacija imasi persekiojimo, grasinimo, gąsdinimo ir t. t.
Pabrėžė, kad nepagrįstais buvo įvertinti ir pareiškėjo teiginiai, kad Inspektorius ignoravo jo nuomonę apie scientologijos organizacijas, nes, pasak pareiškėjo, atliekant tyrimą turėjo būti vertinami ne tik jo, tačiau ir kitos šalies pateikta informacija, net jei ji ir nesutampa su pareiškėjo nuomone. Dėl šio aspekto atsakovė pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pasaulyje Scientologijos bažnyčia ir scientologija yra vertinamos prieštaringai, ir šiuos argumentus grindė viešuosiuose interneto portaluose („Teismas atmetė Scientologijos Bažnyčios apeliaciją dėl sukčiavimo“ – www.delfi.lt, 2012-02-02; „Scientologija“ – www.prizme.lt; „Žinoma sekta veikė kriminaliniais metodais“ – www.respublika.lt, 200911-20; dokumentinis filmas „Scientologijos paslaptys“ – www. bbc.co.uk, 2010-09-28 ir kt.) skelbiama informacija. Todėl remiantis surinkta informacija ir buvo priimta išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl informacijos iškraipymo nepagrįsti.
Nukreipdama argumentus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2011-04-18 Nr. A-525-897/2011, 2011-11-07 Nr. A-492-3337/2011) nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, jog atsakovė kreipdamasi dėl paaiškinimų pateikimo į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) tik sukūrė vaizdą, jog tyrė pareiškėjo skundą. Paneigdama šiuos argumentus taip pat pabrėžė, jog dėl paskleistos informacijos teisingumo Tarnyba įpareigota pirmiausia kreiptis į atitinkamą informaciją parengusius ir ją paskelbusius asmenis, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.
Dėl skundų teiginio, kad atsakovė ignoravo faktą, kad UAB „Tele-3“ neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, nurodė, kad, kaip nurodyta Sprendime, iš pareiškėjo Inspektoriui pateiktame skunde nurodytos medžiagos matyti, kad UAB „Tele-3“ su pareiškėju bendravo, pasiūlė interneto portale užpildyti prašymą, jei jis norėtų aptarti skundžiamą televizijos laidą dėl „Tele-3“ etikos kodekso nuostatų laikymosi. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad informacijos rengėjas (skleidėjas) nesilaikė Įstatymo nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju bet koks nurodymas, kokio turinio turėtų būti atsakymas pareiškėjui, būtų laikytinas kišimusi į informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą bei kompetencijos viršijimas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele-3“ remdamasi atsiliepimo (b. l. 94) argumentais pažymėjo, jog informacijos skleidėjai ir rengėjai turi ne tik teisę, bet ir pareigą skleisti informaciją visuomenei aktualiais klausimais. Tačiau skleidimas tik teigiamų dalykų bei reiškinių, kaip ir šiuo atveju, nesiderintų su žurnalisto profesine pareiga teikti tik teisingas ir nešališkas žinias. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidoje yra gausu informacijos ir apie prieštaringą scientologijos veiklos vertinimą, šios informacijos ignoravimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
Akcentavo, kad laidos tikslas nebuvo išsamiai išanalizuoti scientologijos veiklą, jos privalumus ar trūkumus, tačiau tai buvo laida, kurioje buvo nagrinėjamos kelių žmonių istorijos, susijusios su Scientologijos organizacija, o laidos rengėjų tikslas tik buvo rasti atsakymą į klausimą, ar iš tiesų pasaulyje yra šias neigiamo turinio istorijas pagrindžiančių faktų. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su laidos turiniu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad paskleista informacija yra šališka ar neobjektyvi.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos sutartimis, Europos Sąjungos aktais, Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Žurnalistų etikos inspektorius savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, nes yra valstybės pareigūnas, kuriam pavesta Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo kontrolė ir su tuo susijusi nepavaldžių subjektų priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 7 d., 5 str. 2 p.). Inspektoriui pateikto skundo nagrinėjimas yra administracinė procedūra, kuri turi būti atliekama laikantis Viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje numatytų reikalavimų. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šių įstatymo nuostatų buvo nesilaikyta.
Pareiškėjas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos. Skunde nurodė, kad paskleista informacija yra šališka ir neobjektyvi: žurnalistai, pasinaudodami savo padėtimi, siekė dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti scientologiją visuomenės akyse, įrodyti, jog tai yra pavojinga sekta. Pareiškėjas prašė ištirti skundą ir priimti įstatymų nustatytą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskelbtos informacijos šališkumo, objektyvumo, atitikties tikrovei. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu Žurnalistų etikos inspektorius vertino, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Remdamasis šia įstatymo nuostata Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėjo, ar skundžiama televizijos laida atitiko Lietuvos Respublikos Konstituciją, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitus teisės aktų reikalavimus, taip pat ar skundžiamoje laidoje informacija apie scientologiją buvo paskleista sąžiningai.
Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 dalimi, viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. O Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis, apibrėžiantis neskelbtiną informaciją, nustatė, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 8 dalį viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (1 p.). Taip pat viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 p.). Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.
Iš pareiškėjo skundo tiek inspektoriui, tiek teismui matyti, kad pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4, 7, 8, punktais. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokiais viešosios informacijos skleidėjo ir / ar rengėjo veiksmais buvo pažeistos konkrečios teisės normos. Remiantis bylos duomenimis, laidoje nebuvo siekiama atlikti žurnalistinio tyrimo apie Scientologijos organizaciją, išsamiai išanalizuoti jos veiklą, privalumus, trūkumus, nuveiktus darbus ir atliktus veiksmus. Laidoje buvo nagrinėjamos kelių žmonių asmeninės istorijos, kurias jie sutiko papasakoti laidos rengėjams. Atsižvelgiant į nelaimingas laidos dalyvių gyvenimo istorijas, kurias jie sieja su Scientologijos organizacija, laidoje rengėjai siekė rasti atsakymą į klausimą, ar iš tiesų pasaulyje yra faktų, kai ši organizacija imasi persekiojimo, grasinimų, gąsdinimo, pasitelkia politikų ir jėgos struktūrų pagalbą savo tikslams pasiekti. Inspektorius sprendime pažymėjo, kad, sprendžiant iš paskleistos informacijos, laidoje buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams, žmonių asmeniniams gyvenimams ir pan. Nelaikytinas pagrįstu pareiškėjo teiginys, kad inspektorius ignoravo pareiškėjo nuomonę apie Scientologijos organizacijas. Inspektorius, atlikdamas tyrimą, vertino ne tik pareiškėjo, bet ir kitos šalies pateiktą informaciją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde teiginys, kad Scientologijos sekta yra pasaulyje draudžiama, vertinamas kaip kaltinamas, melas ir dezinformacija. Atsakydama į šiuos argumentus TV-3 pažymėjo, kad pripažindami, jog teiginys „pasaulyje draudžiama Scientologijos sekta“ gali būti suprantamas nevienareikšmiškai ir prieštaringai (ir dėl sąvokos „pasaulyje draudžiama“, ir dėl sąvokos „sekta“), negalima neatkreipti dėmesio, kad vienareikšmio ir visuotinai pripažinto scientologijos vertinimo taip pat nėra. Savo paaiškinimuose inspektoriui TV-3 taip pat nurodė žinomus faktus apie prieštaringą Scientologijos organizacijos vertinimą (http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_status_by_country;http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_controversies). Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad skelbti tik teigiamas žinias apie scientologiją ir scientologus būtų nepagrįsta ir neatitiktų aptartų teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastebėtina, kad Scientologijos bažnyčia nėra visuotinai pripažinta kaip religinė organizacija ir šios organizacijos pažiūros nėra vien religinio pobūdžio, todėl reikalavimas aiškiai pristatyti Scientologijos bažnyčią kaip religinę organizaciją, kuri nėra pripažinta religine bendruomene Lietuvoje, negali būti grindžiamas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 8 punktu. Žurnalistų etikos inspektorius savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad teisinėje valstybėje Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisvė yra esminis demokratinės visuomenės pamatas, viena iš pagrindinių demokratinės visuomenės sąlygų. Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, saviraiškos laisvė demokratinėje visuomenėje turi esminę reikšmę; ji taikoma plačiam informacijos ir idėjų spektrui, įskaitant tokias, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Saviraiškos laisvės išimtys, nustatytos Konvencijos 10 straipsnyje, turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas – nustatomas įtikinamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktika“, Nr. 28, P. 374).
Žurnalistų etikos inspektorius, atlikęs tyrimą, sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog paskelbta informacija yra iškraipyta ir tendencinga, laikytini nepagrįstais. Laidoje paskleisti palyginimai, nevisiškai tikslios frazės, apibūdinančios Scientologijos organizaciją, nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisės skleisti informaciją pažeidimu. Iš žiniasklaidos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik sąžiningai elgtis, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Teismų praktikoje konstatuota, kad iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti visiško tikslumo, tačiau jis privalo elgtis sąžiningai – nepažeisti asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, pasakytina, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), remdamasis jam garantuojama teise skleisti informaciją, vertino organizacijos statusą ir Scientologijos bažnyčią įvardijo kaip „pasaulyje draudžiamą sektą“. Tačiau Scientologijos bažnyčios statuso vertinimas nagrinėjamu atveju nereiškia piktnaudžiavimo teise skleisti informaciją.
Pažymėtina, kad inspektorius, tirdamas skundą, turi pareigą spręsti, remdamasis pareiškėjo, informacijos rengėjo ir skleidėjo pateiktais duomenimis, dėl paskelbtos informacijos atitikties Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams (2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-492-333/2011). Nurodytos tvarkos nagrinėjamu atveju buvo laikytasi (Inspektoriaus sprendime išvados priimtos vadovaujantis pareiškėjo, atsakovės trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, įrodymais ir t. t.), todėl pareiškėjas yra neteisus, nurodydamas, kad inspektorė rėmėsi tik atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teiktais duomenimis, o kreipdamasi paaiškinimų į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), tik sukūrė vaizdą, kad tiria pareiškėjo skundą.
Minėta, kad analizuojamos programos paskirtis buvo ne išsamiai analizuoti skirtingus scientologijos aspektus, kad būtų suteikta galimybė žiūrovams apsispręsti, kaip vertinti scientologiją, o analizuoti, kokią įtaką gali daryti asmenų, besiremiančių scientologijos mokymu ir veikla, privačiam gyvenimui ir politikai. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas dėl programos rengėjų savanaudiškumo, neobjektyvumo ir šališkumo. Pažymėtina, kad skundo dalyje dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo reiškiami argumentai susiję ne su programos rengėjų pozicija, o Scientologijos bažnyčios statusu Lietuvoje ir kitose šalyse bei scientologijos aspektais, kurie laidoje nebuvo analizuoti (pavyzdžiui, scientologijos pradininko ir kai kurių garsių scientologijos šalininkų sveikata, dianetikos esmė, scientologijos mokslų interpretacija ir pan.), dėl to šie argumentai nenagrinėjami.
Skundžiamoje televizijos laidoje taip pat yra pateikiamas Seimo narės D. T. pasakojimas apie bendravimą su Scientologijos bažnyčios atstovu. Pareiškėjas mano, kad šiuo pasakojimu jis buvo pristatytas kaip sektantas, bandęs įtraukti Seimo narę į draudžiamą sektą. Skunde teismui pareiškėjas Seimo narės išsakytus žodžius dėl sektos vertina kaip neigiamus. Teisėjų kolegija pažymi, kad inspektorius sprendime pagrįstai pažymėjo, kad „Tarptautinių žodžių žodynas“ sektą apibrėžia kaip religinę grupę, atsiskyrusią nuo didžiųjų bažnyčių ir veikiančią pagal savo organizacinius ir doktrinos principus (V. Vaitkevičiūtė, leidykla „Žodynas“, Vilnius, 2007). Taigi pagal savo prasmę žodis „sekta“ apibrėžia kitą, nei didžiųjų bažnyčių pripažįstamą, religiją, tačiau neigiamos ar žeidžiamos prasmės neturi. Remdamasi byloje ištirtų šalių pateiktų procesinių dokumentų, sprendimo, skundo, atsiliepimo į skundą, pareiškėjo ir šalių atstovų paaiškinimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie scientologiją ir pan., žeminanti pareiškėją.
Byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Bylos medžiaga patvirtina, jog sprendimas priimtas nustatyta tvarka įvertinus visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl skundas netenkintinas.
Nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, teismo išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 44 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
atmesti pareiškėjo J. P. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Bronius Januška
Liudmila Zaborovska