Civilinė byla Nr. A2-3053-835/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00776-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.9.; 3.3.4.3.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. balandžio 12 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. K. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-2758-835/2018 pagal pareiškėjų S. K., G. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. 2SP-2758-835/2018 procesą atnaujinti, 2018-03-19 nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl 2018-03-09 taikos sutarties patvirtinimo patenkinti.
Pareiškėjos procesą byloje prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodo, kad teismas 2018-03-19 nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.191 straipsnis imperatyviai draudžia susitarti dėl pilnamečio vaiko turto - išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise, nes tokia teisė pasibaigė vaikui tapus pilnamečiu. Su tokiu teisės normos aiškinimu ir taikymu nesutinka, nes CK 3.191 straipsnio 1 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant baigiasi nepilnamečio vaiko tėvų uzufrukto teisė į vaikų turtą, tačiau ši teisės norma nereglamentuoja ir nedraudžia pilnamečiam ir veiksniam fiziniam asmeniui susitarti dėl jo pilnamečio vaiko turto - išlaikymui skirtų lėšų - tvarkymo uzufrukto teise. Šalys, 2018-03-09 sudarydamos taikos sutartį, nustatė tarpusavio teises ir pareigas, tačiau teismas, taikęs CK 3.191 straipsnio nuostatas, imperatyviai reguliuojančias visiškai skirtingus teisinius santykius ir nustatančias teisines pasekmes, nepagrįstai atsisakė tvirtinti šalių teisėtą ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią taikos sutartį. Šalys sutinka, kad nepilnamečiam asmeniui tapus pilnamečiu pasibaigia tokio asmens turto valdymas uzufrukto teise ir tolimesnis turto valdymas nesant teisinio pagrindo, t. y. įstatymo, sukelia CK 3.191 straipsnyje nustatytas pasekmes, tačiau tai nedraudžia šalims ateityje susitarti dėl pilnamečiam asmeniui skiriamo išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise, nes uzufrukto nustatymas yra galimas sandorio pagrindu, o uzufrukto objektu gali būti kilnojamieji daiktai (kur pinigai daiktinės teisės kontekste yra kilnojamasis turtas plačiąja prasme). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str.). Vadinasi, šalys susitarė dėl išlaikymo, kuris S. K. pilnametei besimokančiai gimnazijoje, yra būtinas, teikimo, taip pat susitarė, kad G. K. nurodomu laikotarpiu S. K. išlaikymui skirtas lėšas tvarkys uzufrukto teise. Vadinasi, prievolės šalys - tėvas su pilnamete dukra bei motina susitarė dėl dukrai reikalingo išlaikymo dydžio, periodiškumo bei skiriamo išlaikymo tvarkymo būdo, t. y. kad uzufrukto teise išlaikymą tvarkys motina. Vadinasi, taikos sutarties (sandorio) pagrindu šalys sukūrė teisinį pagrindą, kuriuo nustatė G. K. teisę uzufrukto teise tvarkyti S. K., išlaikymo pinigus. Toks susitarimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes veiksnus fizinis asmuo gali pats nuspręsti, kokias teises susikurti ir pareigas įgyti, kaip jam tvarkyti savo turtą - pačiam ar suteikti (perleisti) teise kitam asmeniui, kaip šiuo atveju pareiškėja S. K., perleido uzufrukto teise tvarkyti jos išlaikymui skirtas lėšas motinai G. K.. Taikos sutartimi sandorio šalys, susitarė dėl visų esminių išlaikymo prievolės sąlygų ir pareiškėja G. K., išreiškė sutikimą tapti uzufruktoriumi.
Suinteresuotam asmeniui A. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į prašymą bei prašymų negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
prašymas atmestinas.
Iš civilinės bylos Nr. 2SP-2758-835/2018 duomenų nustatyta, kad pareiškėjos S. K. ir G. K. bei suinteresuotas asmuo A. K. kreipėsi 2018-03-14 į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka bei prašė patvirtinti 2018-03-09 sudarytą taikos sutartį dėl pilnamečio vaiko išlaikymo. Alytaus apylinkės teismas 2018-03-19 nutartimi, pareiškėjų prašymą atmetė bei nutartyje konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms CK 3.191 straipsnio nuostatoms, nustatančioms, jog tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Pareiškėjos S. K. ir G. K. procesą byloje Nr. 2SP-2758-835/2018 prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Pateikta „aiškios“ teisės normos taikymo klaidos sąvoka yra vertinamoji ir jos turinio įstatymas neatskleidžia, todėl tai, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Pabrėžtina, kad lingvistiškai įstatyme pavartota sąvoka „aiški“ aiškintina kaip akivaizdi, lengvai suvokiama (suprantama). Be to, atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik nustačius, jog teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro teismo sprendimą neteisėtą.
Pareiškėjos prašyme teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 3.191 straipsnio 1 dalį. CK 3.191 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai: 1) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas; 2) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką; 3) vaikas sulaukia pilnametystės; 4) teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo; 5) teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.
Šalys 2018-03-09 taikos sutartimi susitarė, kad A. K. teiks savo pilnametei dukrai S. K. išlaikymą, o šias išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys jos motina G. K..
Tiek pilnamečio, tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtos lėšos priklauso vaikui, t. y. vaiko nuosavybė. Kol vaikas nesulaukė pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvai teismo sprendimo (nutarties) pagrindu. Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą, uzufrukto teisė baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės, tai imperatyvi įstatymo nuostata. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kadangi S. K. yra pilnametė, todėl uzufrukto teisė tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas negali būti nustatyta, kadangi įstatymas numato tik nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkymą uzufrukto teise vienam iš tėvų ir jis baigiasi, kai vaikas tampa pilnamečiu (CK 3.191 str. 1 d. 3 p., 3.192 str. 1 d.).
Pilnamečių vaikų išlaikymo priteisimą reglamentuoja CK 3.1921 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąrašas įstatymo nuostatų, kurios taikomos vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis, t. y. CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Nė vienoje iš šių teisės normų nėra reglamentuotas uzufrukto nustatymas piniginių lėšų tvarkymui, todėl siekiant nustatyti piniginių lėšų nagrinėjamu atveju uzufruktą taikytinos uzufrukto nustatymo nuostatos, reglamentuotos CK 4.141-4.159 straipsniuose.
Pareiškėjos prašyme nurodo, kad taikos sutartis yra sandoris, kurio pagrindu šalys sukūrė teisinį pagrindą, kuriuo nustatė G. K. teisę uzufrukto teise tvarkyti S. K. išlaikymo pinigus. Iš pareiškėjų prašyme nurodytu motyvų darytina išvada, kad taikos sutartį jos laiko sandoriu, kurio pagrindu nustatytas uzufruktas. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 str. 1 d.). Įstatymas nenumato, kad gali būti nustatomas uzufruktas piniginėms lėšoms, teikiamoms kaip išlaikymas vieno iš tėvų pilnamečiam vaikui. Tokio įstatymo, kuris numatytų, kad prašomas uzufruktas gali būti nustatytas teismo sprendimu, pareiškėjos nenurodė, tačiau teigia, kad gali būti nustatomas ir prašo nustatyti uzufruktą teismo nutartimi, patvirtinat šalių taikos sutartį. Teismas, kaip jau minėta, nustatyti uzufruktą gali tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 str. 4 d.). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 str.). Teismų sprendimais uzufruktas gali būti nustatomas tik tada, kai tai numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju, o būtent nustatyti motinai uzufruktą į jos pilnamečio vaiko išlaikymo pinigines lėšas, įstatymas tokios galimybės nenumato, todėl siekiamas nustatytas uzufruktas gali būti nustatomas sudarius susitarimą tarp S. K. ir G. K., o toks jų susitarimas tvirtintinas tokiai sandorių formai nustatyta įstatymų tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti kitų institucijų, atliekančių joms įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – sandorių tvirtinimo.
Pateikta teismui tvirtinti taikos sutarties dalis dėl uzufrukto nustatymo savo esme yra sandoris dėl uzufrukto nustatymo tarp pareiškėjos S. K. ir G. K., ginčo tarp jų dėl uzufrukto nustatymo nėra, galimybei jam kilti taip pat nenustatyta, todėl uzufrukto nustatymas turi būti tvirtinimas ne teismo, o įstatymų nustatyta tvarka tokios formos sandoriams, nes teismas neatlieka sandorių tvirtinimo funkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad teismas atmesdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kitų proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjos nenurodė ir byloje tokių nenustatyta.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą byloje atmestinas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
pareiškėjų S. K. ir G. K. prašymą atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-2758-835/2018 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Aldona Sakalauskienė