Civilinė byla Nr. e2A-391-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00337-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko AGROTECH“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-154-569/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trotas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Račkausko AGROTECH“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kelmės rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trotas“ (toliau ir – ieškovė) 2021 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės UAB „Račkausko AGROTECH“ (toliau – ir atsakovė) pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. SD-1042/2019 neteisėtu ir atleisti ieškovę UAB „Trotas“ nuo tolesnio 2019 m. rugpjūčio 1 d. „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutarties Nr. 2019/08/01 vykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Račkausko AGROTECH“ 225 821,02 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir trečiasis asmuo) ir atsakovė 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1151. Atsakovė ir ieškovė 2019 m. kovo 22 d. sudarė „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartį Nr. 2019/03/22. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliko darbų už 329 448,39 Eur, atsakovė juos priėmė ir už juos sumokėjo. Lygiagrečiai šiems darbams, ieškovė, įvertinusi subrangos sutarties projektą, pateikė pastabas atsakovei dėl subrangos sutartyje nurodytų punktų ir pareikalavo, kad nurodyti punktai būtų išbraukti iš subrangos sutarties, tačiau atsakovė be esminių pradinės subrangos sutarties projekto, parengė 2019 m. rugpjūčio 1 d. „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutartį Nr. 2019/08/01 (toliau – Subrangos sutartis), kurią pasirašė ieškovė ir atsakovė. Sudarius subrangos sutartį, buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2019/08/01-1, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal techninį projektą už 1 400 000 Eur (su PVM). 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudarytas statybvietės priėmimo-perdavimo aktas, kurio pagrindu atsakovė perdavė ieškovei statybvietę, taip pat šalys susitarė, kad preliminari darbų pabaigos data yra 2020 m. liepos 10 d. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atliko už 87 390,66 Eur sumą darbus, kuriuos atsakovė taip pat priėmė ir už juos sumokėjo. Iki 2019 m. lapkričio mėnesio ieškovė atliko darbų dar už 95 606,76 Eur, tačiau atsakovė jų nepriėmė ir už juos neatsiskaitė. Ieškovė taip pat atliko už 130 214,26 Eur darbus, kurių atsakovė taip pat nepriėmė ir jų neapmokėjo.
3. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. SD-1042/2019, kuriuo pranešė, kad Subrangos sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo, t. y. dėl to, kad: 1) ieškovė darbus atliko be darbo projekto, 2) dėl vėlavimo atlikti statybos darbus, 3) ieškovė nesutiko atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą, 4) ieškovė de facto (faktiškai) visiškai neatlieka statybos darbų ir savavališkai apleido statybvietę. Atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad 2019 m. lapkričio 21 d. kreipsis į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ dėl 115 700 Eur išmokos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-00-SB-419658, jeigu ieškovė nesumokės atsakovei 80 000 Eur ir nepateiks jai su Subrangos sutartimi susijusios dokumentacijos.
4. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Subrangos sutartį, nes: 1) pagal Subrangos sutarties 5.1 papunktį šalys susitarė, jog ieškovė nerengs darbo projekto, 2) ieškovė nepraleido Subrangos sutarties 6.1 papunktyje nustatytų darbų atlikimo terminų, 3) pranešimą dėl subrangos sutarties nutraukimo pasirašė atsakovės darbuotojas, kuris neturėjo įgaliojimo nutraukti Subrangos sutartį. Pažymėjo, kad nors ieškovė pagal Subrangos sutartį atliko statybos darbus, tačiau atsakovė už juos nesumokėjo ir liko skolinga 225 821,02 Eur.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos (2 500 Eur) pervedant atsakovei. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo pat darbų pradžios ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – netinkamai atliko darbus, bandė aktuoti realiai neatliktus darbus ir neatliktus darbų kiekius, reiškė nepagrįstas ir neteisėtas pastabas atsakovei dėl papildomų darbų, darbo projekto trūkumų, nors pagal Subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 papunkčius ieškovė privalėjo parengti tinkamą darbo projektą, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė subrangos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalis) ir visiškai atsiskaitė su ieškove už atliktus ir priimtus darbus. Nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškinys buvo paduotas pagal J. V. pasirašytą įgaliojimą, nors J. V. ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškovės vadovas ir neturėjo jokios teisės atstovauti UAB „Trotas“ arba kitaip veikti jos vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – 1) pripažino atsakovės pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“
Nr. SD-1042/2019 neteisėtu, 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 225 821,02 Eur skolą ir 9 744 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nustatė, kad ieškovės vadovas J. V. 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš vadovo pareigų, ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d., pasirašytas advokato G. Ž., su kuriuo teisinių paslaugų sutartį 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarė UAB „Trotas“ direktorius J. V.. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio pateikimo metu advokatas buvo įgaliotas pateikti ieškinį pagal teisinių paslaugų sutartį, o buvęs ieškovės vadovas turėjo teisę sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Subrangos sutarties turinys yra prieštaringas ir neatspindi tikrosios šalių valios, nes pagal byloje pateiktą 2019 m. kovo 22 d. „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ šalių subrangos sutarties projektą, sutarties pavadinimas projekte nurodytas „darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartis“, nors ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Subrangos sutartis buvo įvardinta kaip „rangos darbų sutartis“. Teismas nustatė, kad nors Subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 papunkčiuose buvo nustatyta ieškovės pareiga parengti darbo projektą, tačiau Subrangos sutarties 5.1 papunktyje nurodyta, jog ieškovė nerengia darbo projekto. Taip pat nustatė, kad pagal subrangos sutarties 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovė įsipareigoja sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pranešimo dėl vienašališko Subrangos sutarties nutraukimo turinį, padarė išvadą, kad atsakovė nenurodė konkrečių darbų, kuriuos ieškovė vėlavo atlikti. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. atliko darbų už 416 839,05 Eur (su PVM), jie atsakovės buvo apmokėti, tačiau atsakovė nėra priėmusi ieškovės atliktų darbų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., nors ieškovė objekte nurodytu laikotarpiu dirbo ir atliko darbų iš viso už 225 821,02 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį, pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytais faktiniais pagrindais, nes tokie pagrindai neegzistavo.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais atliko darbų už 95 606,76 Eur ir 130 214,26 Eur, iš viso už 225 821,02 Eur, tačiau atsakovė jų nepriėmė (atsisakė pasirašyti užbaigtų darbų aktus) nenurodžiusi objektyvių priežasčių. Taip pat nustatė, kad ieškovės atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, iš esmės atitinka statybos žurnale nurodytus atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei už atliktus darbus.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovė teikė į bylą suklastotus įrodymus ar melagingą informaciją, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo apgaudinėjimą ir priesaikos sulaužymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį. Subrangos sutartyje ieškovė pripažino savo pareigą parengti darbo projektą (Subrangos sutarties 2.1.2, 5.5 papunkčiai), kurį pati ieškovė ir parengė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir neatskleidė bylos esmės. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, iki vienašališko Subrangos sutarties nutraukimo, ieškovė savavališkai paliko statybų objektą ir nuo 2019 m. lapkričio 4 d. jokių statybos darbų neatliko, todėl atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
12.2. Ieškovė, prieš sudarydama Subrangos sutartį, nuslėpė informaciją nuo atsakovės, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-420-457/2019 UAB „Trotas“ buvo pripažinta kalta ir nubausta už esminių imperatyviųjų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąmoningą ir piktybinį nesilaikymą. Jeigu ieškovė nebūtų nuslėpusi šios informacijos, atsakovė nebūtų sudariusi Subrangos sutarties.
12.3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 225 821,02 Eur skolą už laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. atliktus darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės darbuotojų statybų objekte nebuvo nuo 2019 m. lapkričio 4 d., todėl ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui suklastotus atliktų darbų aktus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad statybos darbų žurnale buvo nurodyta, jog 2019 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. gruodžio mėn. statybos darbus atliko pati atsakovė ir ieškovė šios aplinkybės nepaneigė.
12.4. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad J. V. nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nėra UAB „Trotas“ nei vadovas, nei darbuotojas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. V. teismo posėdžiuose prisistatydavo kaip ieškovės vadovas. Šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas spręsti procesinį klausimą dėl civilinės bylos (civilinio proceso) tolesnio galimumo ir eigos, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. spalio 8 d. ieškovui atstovavo asmuo (J. V.), neturintis tam jokios teisės. Taip pat yra pagrindas skirti J. V. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalis) ir 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą (CPK 186 straipsnio 6 dalis).
13. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir neskirti J. V. baudos pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir 186 straipsnio 6 dalį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nepadarė jokio Subrangos sutarties pažeidimo, kurie nurodyti pranešime dėl Subrangos sutarties nutraukimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, ir iš esmės pakartojo pranešimo dėl Subrangos sutarties nutraukimo turinį ir net neginčijo, kad nėra pateikusi į bylą įrodymų dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, dėl jų atlikimo nekokybiškai. Be to, atsakovė neteisėtai nurodo naujas faktines aplinkybes, kurios tariamai įrodo Subrangos sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau remtis jomis nėra jokio pagrindo, kadangi jos nebuvo nurodytos įteikiant ieškovei pranešimą dėl Subrangos sutarties nutraukimo, be to, tai negali sudaryti apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyko, nes nurodomos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.
13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės į bylą pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti ieškovės, o ne atsakovės. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija nei to, kad ieškovės nurodytuose atliktų darbų aktuose įrašyti darbai atlikti, nei to, kad juos atliko būtent ieškovė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šių darbų atsisakymą priimti ir apmokėti atsakovė grindžia visai kitokiomis aplinkybėmis, t. y. tuo, jog atliktų darbų aktą pasirašė netinkamas subjektas, aktai pateikti nesilaikant subrangos sutartyje numatytų aktų pateikimo terminų ir kt.
13.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byla nutrauktina, nes ieškinys buvo paduotas pagal J. V. pasirašytą įgaliojimą, kuris ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškovės vadovas ir neturėjo jokios teisės atstovauti UAB „Trotas“ arba kitaip veikti ieškovės vardu. Priešingai, ieškovė ir jos atstovas teisinių paslaugų sutartį sudarė J. V. būnant UAB „Trotas“ vadovu. J. V. ieškovo valdymo organo (vienasmenio vadovo) nariu nebėra nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau pasirašant teisinių paslaugų teikimo sutartį, juo buvo.
13.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl baudos skyrimo J. V., nes J. V. nors ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu kaip ieškovės vadovas, taip elgėsi tik vieno teismo posėdžio metu. Be to, net jeigu nagrinėjamoje byloje ir būtų turėjęs pasisakyti tikrasis ieškovės vadovas, tai jis nebūtų davęs paaiškinimų, nes nebuvo susijęs su Subrangos sutarties vykdymu.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. birželio 7 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 202 m. birželio 7 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus.
18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė papildomai nenurodė naujų apeliacinio skundo argumentų ar faktinių aplinkybių, tačiau nurodė ginčui aktualią teismų praktiką, kuria apeliacinės instancijos teismas gali vadovautis vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šie rašytiniai paaiškinimai priimami į bylą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1151. Pagal sutarties 6.2 papunktį darbų atlikimo terminas buvo numatytas 18 mėnesių nuo darbų pradžios. Pagal sutarties 6.3 papunktį atsakovė darbus įsipareigojo vykdyti pagal grafiką, nurodytą veiklų sąraše.
20. Apeliantė 2019 m. kovo 19 d. raštu Kelmės rajono savivaldybės administracijai pateikė pastabas dėl techninio darbo projekto trūkumų.
21. Ieškovė ir apeliantė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutartį Nr. 2019/08/01 (Subrangos sutartis). Pagal Subrangos sutarties 2.1 papunktį ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o apeliantė įsipareigoja sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą. Pagal subrangos sutarties 2.1.2 papunktį šalys susitarė, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškovė parengs darbo projektą ir vykdys rangos darbus pagal techninį projektą Nr. ENERO-31 (2016)-TIP „Tytuvėnų urbanistinio draustinio dalies sutvarkymas ir pritaikymas lankymui. Pažintinio tako koncepcija“ ir techninę specifikaciją, perduos atliktų darbų rezultatus atsakovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
22. Subrangos sutarties 5.1 papunktyje taip pat numatyta, kad ieškovė nerengia darbo projekto, privalo vykdyti ir užbaigti statybos darbus pagal sutartį, vadovaudamasi techniniu projektu ir technine specifikacija, laikydamasi veiklos sąraše pateikto grafiko.
23. Subrangos sutarties 5.5 papunktyje nustatyta, kad ieškovės parengtas darbo projektas turi būti pateiktas statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti.
24. Subrangos sutarties 6.2 papunktyje nustatyta, kad darbų atlikimo terminas – pagal Kelmės rajono savivaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką. Per du mėnesius nuo statybos objekto perdavimo dienos turi būti parengtas darbo projektas.
25. Subrangos sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad ieškovė darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą veiklų sąraše.
26. 2019 m. rugpjūčio 5 d. statybvietės perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad planuojama statybos darbų pradžia 2019 m. rugpjūčio 1 d., planuojama statybos darbų pabaiga – 2020 m. liepos 10 d.
27. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad ieškovė pagal subrangos sutartį atliko darbų iš viso už 329 448,39 Eur, pagal atliktų darbų apmokėjimo pažymą Nr. 2 ieškovė atliko darbų už 87 390,66 Eur.
28. Pagal 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3 ir prie jos pridėtų darbų atlikimo aktus, ieškovė yra užaktavusi darbų už 95 606,76 Eur, apeliantė šių darbų atlikimo aktų nepasirašė ir už atliktus darbus nesumokėjo. Pagal likusių darbų atlikimo aktų už 2019 m. lapkričio mėnesį, kurie yra be numerių arba pažymėti Nr. 2, ieškovė yra užaktavusi darbų už 130 214,26 Eur, tačiau darbų atlikimo aktų apeliantė nepasirašė ir už atliktus darbus nesumokėjo.
29. 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. statybvietės apžiūros aktuose buvo nustatyta, kad apžiūrint statybos objektą, komisija, susidedanti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovo, apeliantės atstovo ir Tytuvėnų seniūnijos atstovo, nustatė, jog statybos objekte ieškovės darbuotojų nerasta.
30. 2019 m. lapkričio 15 d. apeliantė raštu Nr. SD-1042/2019 pranešė ieškovei, jog nutraukia 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartį (Subrangos sutartį) CK 6.217 straipsnio ir subrangos sutarties 12 punkto numatyta tvarka ir terminais.
31. Apeliantė 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SD-1327/2019 atmetė ieškovės siųstus 2019 m. lapkričio mėnesio aktus be numerių bei atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3 ir už atliktus darbus nesumokėjo.
Dėl apeliantės vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepadarė jokio Subrangos sutarties pažeidimo, kurie buvo nurodyti Pranešime dėl sutarties nutraukimo (nutarties 30 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. atliko darbų už 416 839,05 Eur (su PVM), kurie atsakovės buvo apmokėti, tačiau apeliantė nėra priėmusi ieškovės atliktų darbų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., nors ieškovė objekte nurodytu laikotarpiu dirbo ir atliko darbų iš viso už 225 821,02 Eur. Teismas padarė išvadą, kad apeliantė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį, pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytais faktiniais pagrindais, nes tokie pagrindai realiai neegzistavo. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad Subrangos sutartyje ieškovė pripažino savo pareigą parengti darbo projektą (Subrangos sutarties 2.1.2, 5.5 papunkčiai), kurį pati ieškovė ir parengė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir neatskleidė bylos esmės. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, iki vienašališko Subrangos sutarties nutraukimo, ieškovė savavališkai paliko statybų objektą ir nuo 2019 m. lapkričio 4 d. jokių statybos darbų neatliko, todėl atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu nutraukė Subrangos sutartį nes: 1) ieškovė darbus atliko be darbo projekto, nors darbo projekto parengimas (pagal atsakovę) yra imperatyvi ieškovės pareiga pagal subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 papunkčiais; 2) ieškovė itin ženkliai vėlavo atlikti statybos darbus; 3) ieškovė nesutiko atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą; 4) ieškovė de facto (faktiškai) visiškai nebeatliko statybos darbų ir savavališkai apleido statybvietę.
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.125 straipsnio 2 dalį, prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).
35. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vienašalį Subrangos sutarties nutraukimą inicijavo, nes ieškovė neparengė darbo projekto (Subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 papunkčiai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Subrangos sutarties 5.1 papunktį ieškovė neprivalėjo parengti darbo projekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, Subrangos sutartyje esant prieštaravimams dėl ieškovės ir apeliantės pareigų vykdant įsipareigojimus, nurodyta sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus ir jų veiksmus po sutarties sudarymo. Pagal Subrangos sutarties 5.5 papunktį, darbo projektas turėjo būti paruoštas ir pateiktas Statinio priežiūros vadovui patvirtinti, nuo Subrangos sutarties pasirašymo dienos, tačiau ieškovė sutartus darbus atliko (už kuriuos apeliantė atsiskaitė (nutarties 27 punktas)) ir nesant patvirtintam darbo projektui. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu statybos objekto techninės priežiūros vadovas R. P. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovė turėjo parengti darbo projektą.
37. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, apeliantė leido ieškovei atlikti darbus ir neparengus darbo projekto, priešingu atveju, apeliantė reikalavimą įvykdyti Subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 papunkčius ieškovei būtų pareiškusi pradinėje Subrangos sutarties pasirašymo stadijoje.
38. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovė itin ženkliai vėlavo atlikti statybos darbus. Pažymėtina, kad pagal Subrangos sutarties 6.2 papunktį darbų atlikimo terminas nustatytas pagal Kelmės rajono savivaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką. Pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. statybvietės perdavimo – priėmimo aktą planuojama statybos darbų pradžia 2019 m. rugpjūčio 1 d., pabaiga – 2020 m. liepos 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepraleido galutinio darbų atlikimo termino, taip pat apeliantė neįrodė, kad ji dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus patyrė nuostolius, todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada šiuo pagrindu apeliantė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį.
39. Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad Subrangos sutartis pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta ir tuo pagrindu, jog ieškovė savavališkai apleido statybos aikštelę. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. statybvietės apžiūros aktuose nurodyta, kad apžiūrint vykdomą projektą „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, adresu Skogalio g. 5C, Tytuvėnų mieste, dalyvaujant Kelmės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistui V. S., UAB „Račkausko AGROTECH“ direktoriui P. R., Tytuvėnų seniūnijos seniūnui R. Č., UAB „Trotas“ darbuotojai darbų nevykdė.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atsisakiusi vykdyti sutartinius įsipareigojimus, taip pat nėra duomenų, jog apeliantės sudaryta komisija buvo nustačiusi, kad ieškovė negalės baigti darbų iki jų atlikimo termino pabaigos (Subrangos sutarties 12.4.3 papunktis). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, liudytojas V. S. parodė, jog jis yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, tačiau, kai atvykdavo į statybos objektą, jis dirbančių asmenų netikrindavo, jų neidentifikuodavo, liudytojas Ž. J. parodė, kad jis dirba UAB „Trotas“ bei patvirtino, jog statybos objekte atliko įvairius statybos rangos darbus laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., taip pat nurodė, kad nurodytu laikotarpiu statybos objekte dirbo ir kiti UAB „Trotas“ darbuotojai, liudytojas V. S. parodė, kad jis dirba UAB „Trotas“ ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. statybos objekte atliko statybos rangos darbus, statybos objekte dirbo tik UAB „Trotas“ darbuotojai. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, neturėdama teisinio pagrindo, nepagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį nurodytais pagrindais (nutarties 33 punktas), nes byloje esantys duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovė statybos objekto neapleido, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl skolos už atliktus priteisimo
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais atliko darbų už 95 606,76 Eur ir 130 214,26 Eur, iš viso už 225 821,02 Eur, tačiau apeliantė jų nepriėmė (atsisakė pasirašyti užbaigtų darbų aktus), nenurodžiusi objektyvių priežasčių. Taip pat sprendė, kad ieškovės atliktų darbų aktuose nurodyti darbai iš esmės atitinka statybos žurnale nurodytus atliktus darbus. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 225 821,02 Eur skolą už laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. atliktus darbus, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės darbuotojų statybų objekte nebuvo nuo 2019 m. lapkričio 4 d., todėl ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui suklastotus atliktų darbų aktus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad statybos darbų žurnale buvo nurodyta, jog 2019 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. gruodžio mėn. statybos darbus atliko apeliantė ir ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3 ir prie jos pridėtų darbų atlikimo aktus, ieškovė yra užaktavusi darbų už 95 606,76 Eur, pagal likusių darbų atlikimo aktų už 2019 m. lapkričio mėnesį, kurie yra be numerių arba pažymėti Nr. 2, ieškovė yra užaktavusi darbų už 130 214,26 Eur. Nurodyti atliktų darbų aktų atsakovė nepasirašė ir už atliktus darbus nesumokėjo.
43. Šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681–6.699 straipsniai). Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
45. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
46. Pagal Subrangos 9.5 papunktį rangovas apmoka subrangovui už atliktus darbus ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ir šalių pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto arba kito darbų atlikimą patvirtinančio dokumento gavimo dienos. 5 (penkis) procentus nuo sutarties kainos rangovas apmoka subrangovui po objekto pridavimo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų, jie pasirašyti tik ieškovės, be to, aktuose nėra žymos, kad atsakovė atsisakė aktus pasirašyti. Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovė nesiekė vienašališkai perduoti darbus apeliantei (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 28 d. el. paštu ir 2019 m. gruodžio 2 d. registruotu laišku pateikė apeliantei atliktų darbų aktus už 95 606,76 Eur, taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. el. paštu pateikė atliktų darbų aktus už 130 214,26 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad ieškovė tinkamai informavo apeliantę apie jos pareigą priimti ieškovės atliktus darbus, apeliantė nuo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. žino apie ieškovės sudarytus atliktų darbų aktus ir taip pat žino apie ieškovės vienašališkai pasirašytus ir apeliantei pateiktus atliktų darbų aktus.
47. Ieškovės atliktus statybos darbus taip pat patvirtina ir duomenys, nurodyti statybos žurnale laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 25 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. yra įrašyti ir pasirašyti statybos vadovo A. B. bei techninio prižiūrėtojo R. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie atliktus darbus, sudarė ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus ir vykdė subrangovo pareigas, susijusius su atliktų darbų perdavimu.
48. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nepaisant to, kad atliktų darbų aktai ir nepasirašyti apeliantės, tačiau apeliantei pradėjus faktiškai naudotis ieškovės atliktais darbais, jai tenka pareiga už atliktus darbus atsiskaityti.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priesaikos sulaužymą
49. Apeliantė prašo skirti J. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo apgaudinėjimą ir priesaikos sulaužymą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog J. V. nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nėra UAB „Trotas“ nei vadovas, nei darbuotojas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. V. teismo posėdžiuose prisistatydavo kaip ieškovės vadovas, t. y. ieškovei atstovavo asmuo, neturintis įgaliojimų atlikti šias pareigas (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnio 6 dalis). Ieškovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad J. V., nors ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu kaip ieškovės vadovas, taip elgėsi tik vieno teismo posėdžio metu, taip pat jeigu byloje ir būtų turėjęs pasisakyti tikrasis ieškovės vadovas, tai jis nebūtų davęs paaiškinimų, nes jis nebuvo susijęs su Subrangos sutarties vykdymu.
50. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
51. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurie patvirtintų, kad J. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė melagingus parodymus, tokiu būdu sulaužydamas teisme duotą priesaiką. Vien aplinkybė, kad J. V. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kaip ieškovės vadovas, nors nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. juo nebebuvo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priesaikos sulaužymo CPK 186 straipsnio 6 dalies prasme, tuo labiau kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn.) J. V. buvo ieškovės vadovas ir akcininkas. Be to, šio asmens paaiškinimams pritaria ieškovė, atsikirsdama į apeliacinį skundą, todėl J. V. elgesys gali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas dėl tinkamai tolesnio atstovavimo ieškovei santykių neįforminimo CPK 51, 57 straipsnių prasme (lygiagrečiai veikė teisinis atstovas). Atsižvelgiant į aptartą situaciją, atsisakytina tenkinti apeliantės prašymą skirti J. V. baudą už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
54. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, atstovaujama advokato G. Ž., ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus J. V., ir advokatas G. Ž. teisinių paslaugų sutartį sudarė 2015 m. rugpjūčio 21 d., t. y. J. V. turint įgaliojimą atstovauti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinį teismui pateikė neįgaliotas asmuo.
55. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, o šioje nutartyje minėtas procesinės teisės normos (CPK 186 straipsnio 6 dalis) pažeidimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
57. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, taip pat nurodė, kad už atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas apeliantės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, negali būti priteisiamos, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1060-516/2021 apeliantės atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties buvo patenkintas, t. y. apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo.
60. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 233,79 Eur (1,3 x 1 718,30 Eur ). Kadangi ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalų priteistiną dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
61. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-1060-516/2021 atidėjo apeliantei 1 669 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas apeliantei atidėtas iki sprendimo (nutarties) Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo (CPK 84 straipsnis), priteistina valstybei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko AGROTECH“, juridinio asmens kodas 162402010, prašymą skirti baudą J. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priesaikos sulaužymą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trotas“, juridinio asmens kodas 145421777, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko AGROTECH“, juridinio asmens kodas 162402010, 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko AGROTECH“, juridinio asmens kodas 162402010, 1 669 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas