Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-768-331-2010].doc
Bylos nr.: I-768-331/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                                             Administracinė byla Nr. I-768-331/2010

                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-02219-2009-8

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 6.8, 74.

                                                                                                                                                           (S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui D. T., jo atstovei advokatei Lilijai Semaško, atsakovės atstovėms Viktorijai Vasiljevai ir Aidai Marčiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau − NDNT), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui (toliau − Alytaus teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                    

 

n u s t a t ė :

 

2009-05-18 NDNT Alytaus teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į siuntimo į ligos istoriją, papildomus medicininius tyrimus, konsultantų išvadas, apžiūros ir pokalbio metu nustatytus duomenis, D. T. nustatė 95 proc. darbingumo lygį (b. l. 65). Nesutikdamas su tokiu sprendimu jis kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių prašydamas peržiūrėti NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2009-05-18 sprendimą. Sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjęs jo prašymą 2009-06-04 priėmė sprendimą,  kuriuo nustatė 100 proc. darbingumo lygį (b. l. 6−8). Nesutikdamas ir su šiuo sprendimu jis kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau − Komisija), kuri 2009-11-12 sprendimu Nr. S-169 tenkino pareiškėjo prašymą − nustatė 85 proc. darbingumo lygį ir įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo pakeisti 2009-06-04 sprendimą Nr. SS-136, nustatant D. T. 85 proc. darbingumo lygį (b. l. 9−13). Vykdant šį Komisijos sprendimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. SS-2650 (b. l. 36).

Nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais pareiškėjas D. T. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 15, 3−5, 100−102) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pakeisti Komisijos 2009-11-12 sprendimą Nr. S-169, nustatant pareiškėjui 65 proc. darbingumo lygį; 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-08 sprendimą Nr. SS-2650, kuriuo buvo įvykdytas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-11-12 sprendimas Nr. S-169.

Paaiškino, kad Komisija vadovaudamasi Darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašu bei vertindama medicininius kriterijus, teisingai nustatė pažeidimą NDNT priimtame sprendime, jog II, IV, V pirštų netekimas turėtų būti vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo XIV dalies 84.22.3 punktą kaip atitinkamų trijų pirštų netekimas diagnozuojant 65 proc. bazinį darbingumą. Tačiau vertindama III piršto kontraktūrą, netikslingai apsiribojo Komisijai skundžiamo NDNT darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 961 nustatytais duomenimis, jog apžiūros metu kairės plaštakos jėga pakankama, kairės plaštakos griebimo funkcija patenkinama. Komisija nepagrįstai rėmėsi šiais NDNT nustatytais duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad tarnybos sprendimą bei nustatytus duomenis būtent ir skundė Komisijai. Pareiškėjo kairės plaštakos jėga bei griebimo funkcija akivaizdžiai yra nepatenkinama, apžiūros metu ši aplinkybė nebuvo tiriama, o tik paviršutiniškai įvertinta elementariais veiksmais. Komisija, atsižvelgdama į jai suteiktas teises, turėjo pasitelkti ekspertus ar reikiamus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius objektyviai pakartotinai įvertinti jo kairės plaštakos jėgą bei griebimo funkciją. Tinkamai įvertinus šį kriterijų, turėtų būti nustatyta piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė ir atitinkamai nustatytas dėl to bazinis darbingumas. Įvertinus bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus bei nustatytus faktus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais, pareiškėjo bazinis darbingumas turi būti 65 proc. Kiti kriterijai, kuriuos būtina įvertinti nustatant darbingumo lygį yra funkciniai, profesiniai ir kiti, turintys įtakos asmens darbingumui, kurie nustatomi vadovaujantis Kriterijų aprašo 2-u priedu. Komisija teisingai įvertino nustatytą bazinį darbingumo lygį kaip palankią aplinkybę, o įgytą profesinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją kaip vidutinio palankumo aplinkybes. Tačiau pareiškėjas nesutinka su Komisijos nustatytų valandų, kurias gali dirbti skaičiumi. Vertindama šį kriterijų komisija bei NDNT atsižvelgė tik į nustatytą bazinį darbingumo kriterijų, nekreipdama dėmesio į realią situaciją bei esmines faktines aplinkybes. Nustatant valandų skaičių jo manymu, neracionalu vadovautis vien darbingumo kriterijumi, kuris yra išskirtas į atskirą kriterijų, pavadintą darbingumo lygiu, svarbu įvertinti tai, jog netekus trijų plaštakos pirštų, o plaštakos funkcijoms smarkiai sutrikus, visas krūvis tenka dešiniajai rankai. Tai itin svarbu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra įgijęs tik profesinį išsilavinimą, taip pat į tai, jog yra dirbęs tik fizinį darbą − statybos bei apdailos srityje. Pareiškėjo įgytas išsilavinimas bei turimi darbiniai įgūdžiai suponuoja fizinį darbą, o tai yra apkrova vienai rankai. Sunkiai suvokiama sveiku protu, kaip esant tokioms aplinkybėms įmanoma dirbti fizinį darbą daug šešias valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Tinkamai įvertinus aukščiau minėtus akivaizdu, jog toks Komisijos sprendimas buvo nepagrįstas ir keistinas į 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, kas vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Komisija taip pat nepagrįstai darbo patirtį bei darbinius įgūdžius, kuriuos gali panaudoti darbo vietoje, pripažino palankia aplinkybe. Iki nelaimingo atsitikimo 2009-01-21 pareiškėjas dirbo du metus statybos, apdailos srityje. Nelaimingo atsitikimo metu netekęs trijų rankos pirštų nebegali panaudoti darbinių įgūdžių, to negalės padaryti ir ateityje, atsižvelgiant į traumos pobūdį. Statybos, apdailos veikla reikalauja daug fizinės veiklos ir be abejo dviejų rankų. Šioje veiklos srityje naudojama daug įrenginių, kurių naudojimui vienos plaštakos funkcijų neužtenka.

Fizinės, informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus, pareiškėjo nuomone, neteisingai įvertintas kaip palankus. Akivaizdu, kad neturėdamas trijų pirštų kairėje rankoje, didesnis krūvis tektų rankai, o tai reiškia, kad dirbdamas fizinį darbą jis negalės būti lygus kitiems, dirbti su įprastais darbo įrankiais, jų specialiai nepritaikius. Atsižvelgiant į tai, darbinės veiklos pritaikymo kriterijus laikytinas vidutinio palankumo aplinkybe. Bendrai įvertinus Kriterijų apraše nustatytus kriterijus, darbui palankių suma tampa lygi 2, vidutinio palankumo − 4, nepalankių − 1. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu nustatomas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas − 1. Darbingumo lygis nustatomas bazinio darbingumo procentą dauginant iš darbo ir kitų aplinkybių koeficiento. Bazinio darbingumo procentinę išraišką (65 proc.) padauginus iš koeficiento 1 nustatomas 65 proc. darbingumo lygis. Netektas darbingumo lygis 35 proc.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė advokatė Lilija Semaško prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė NDNT su pareiškėjo patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į patikslintą skundą paaiškino, kad atsižvelgiant, jog NDNT Alytaus teritorinis skyrius yra NDNT struktūrinis padalinys, teikia vieną bendrą atsiliepimą į patikslintą skundą. Atsiliepimuose (b. l. 31−34, 106−107)  paaiškino, kad D. T. darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis Siuntime į NDNT nurodyta diagnoze pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau vadinama − TLK-10) kodą, nurodytą pagrindinėje diagnozėje: S68.2 Trauminė atskira dviejų ar daugiau pirštų amputacija (visiška) (dalinė)(kairės plaštakos II, IV, V pirštų trauminė amputacija, III piršo kontraktūra); ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau vadinama − Kriterijų aprašas), 1-ojo priedo XIV dalies 84.22.3 punktu ir XIV dalies 84.20.4. punktu, asmeniui nustatytas 65 proc. bazinis darbingumo lygis.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodą S68.2, vadovautasi Kriterijų aprašo 1-o priedo XIV dalies 84.22.3. punktu, kuris taikomas dėl antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) pirštų netekimo. Įsakymas šiuo atveju numato konkrečią 65 proc. vertę, todėl tiek ir vertintas asmens bazinis darbingumas. Dėl šio sužalojimo (pagal TLK-10 kodą S68.2) taip pat taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XIV dalies 84.20.4 punktas, kurio dispozicija taikoma esant vidutinei piršto kontraktūrai arba antrojo piršto sąnario ankilozei. Šiuo atveju, įsakymas numato konkrečią 95 proc. bazinę vertę, todėl tiek ir vertinta bazinis darbingumas. Žemesnės procentinės vertės nenaudojamos, nes asmuo yra dešiniarankis, o jam sužalota kairioji plaštaka, dėl to nustatyta 95 proc. bazinė vertė negali būti mažinama 5 proc. (tai leidžiama daryti dešiniarankio asmens dešinės rankos (arba kairiarankio − kairės) sužalojimo atveju). Asmens bazinio darbingumo nustatymui neturi įtakos, ar asmens kairės plaštakos III piršto kontraktūra vertinama taikant XIV dalies 84.20.4. punktą, ar XIV dalies 84.20.5. punktą, kadangi, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2007 m. rugsėjo 20 d. redakcija, jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra daugiau nei 80 proc. (šiuo atveju − 95 proc. ar 90 proc.), bazinį darbingumą mažinantis koeficientas netaikomas.

Vertinant funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms, NDNT, atsižvelgiant į D. T. funkcinius ir profesinius veiksnius, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, nustatė, jog dauguma yra palankių aplinkybių, todėl, remiantis Kriterijų aprašo 19 punktu, taikytas koeficientas 1,3, suapvalinta ir nustatytas 85 proc. darbingumo lygis (DL= 65 proc. x 1,3). Bazinis darbingumas įvertintas kaip palanki aplinkybė. Kadangi asmens bazinis darbingumas yra 65 proc., o tai patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 60 iki 100 proc., todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, šis kriterijus vertinamas kaip palankus.

Įvertinus esamą asmens būklę dėl kairės plaštakos pirštų dalinės amputacijos, taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo laikomas darbingu, pareiškėjui yra rekomenduojama dirbti daugiau
kaip 6 valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, o tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo
punktu, yra palanki aplinkybė. Vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į asmeniui nustatytą bazinį
darbingumo lygį bei sveikatos būklės ypatumus, kurie tiesiogiai įtakoja asmens galimybę dirbti
valandų, dienų skaičių. D. T. turi profesinį išsilavinimą − 2001 m. baigė Veisiejų žemės ūkio
mokyklą, kur įgijo ūkininko miškininko kvalifikaciją, todėl šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, vertinamas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Asmuo turi ūkininko miškininko profesinę kvalifikaciją, tačiau prašyme nurodo, kad pagal įgytą kvalifikaciją nedirbo, todėl traktuojama, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinė kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos
kvalifikacijos darbus, o tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 punktu, vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Darbo patirties ir darbinių įgūdžių, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje kriterijus pagrįstai įvertintas kaip palankus, kadangi asmuo nurodo turįs 2 metų darbo stažą, dirbo iki nelaimingo atsitikimo, t. y. 2009 m. sausio 21 d., todėl neturi ilgesnės nei 3 metų darbo pertraukos, dėl kurios galėtų būti pripažintas kaip praradęs darbinius įgūdžius. Atsižvelgiant į tai traktuojama, jog asmuo turi darbo patirties ir darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti, ir tai vertinama kaip palankus kriterijus. Pažymėtina, kad šiuo kriterijumi vertinamas asmens gebėjimą: būti aktyviu darbo santykių dalyviu. D. T. atveju, jis įvertintas kaip palankus, nes asmens sveikatos funkciniai sutrikimai, vertinant per medicininę prizmę, iš esmės neatima galimybės panaudoti turimų įgūdžių darbo patirčiai pritaikyti. D. T. yra 27 metų amžiaus, o tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, pagrįstai vertinama kaip palanki aplinkybė, nes asmens amžius patenka į amžiaus diapazoną nuo 18 iki 45 metų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų asmeniui nereikalingas darbinės aplinkos pritaikymas, tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, šis kriterijus yra įvertintas kaip palankus. Pažymėtina, kad darbinės aplinkos pritaikymas traktuojamas kaip nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis yra 30 − 55 proc. Taigi darbingumo lygis asmeniui nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, naikinti pareiškėjo skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 85 proc. darbingumo lygis, nėra jokio teisinio pagrindo.

Per teismo posėdį atsakovės atstovės Viktorija Vasiljeva ir Aida Marčiulaitytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Alytaus teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

Ginčo esmė − ar pareiškėjui D. T. teisėtai ir pagrįstai nustatytas 85 procentų darbingumo lygis. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiškėjo darbingumo lygį visi kriterijai (tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai.

Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomu darbingais.

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 p. įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t.y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.

 

Dėl Komisijos 2009-11-12 sprendimo Nr. S-169 teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Byloje nustatyta, kad 2009-05-14 VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu Nr. 286 D. T. nukreiptas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (b. l. 84−85). Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Danijoje, patyrė traumą − grandininiu pjūklu susižalojo kairės plaštakos pirštus. Pirmoji pagalba jam buvo suteikta Zelandijos regiono ligoninėje, vėliau, siekiant išsaugoti II ir IV pirštakaulius, buvo perkeltas gydymui į traumų centrą, tačiau nesant normalios nervų ir kapiliarų reakcijos, buvo atlikta dalinė II, IV ir V pirštų amputacija (iš medicinių dokumentų). Nuo 2009-02-19 gydymas tęsiamas Druskininkų PSPC, Viečiūnų ambulatorijoje.

Siuntimo sveikatos būklės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi kairės rankos pirštų ir plaštakos skausmu, patinimu. Apžiūros duomenys: amputuoti kairės rankos II ir IV pirštai ties proksimalinės falangos sąnariu, V pirštas ties proksimalinės falangos viduriu. Siuntime nurodoma pagrindinė diagnozė, Tarptautinio ligų klasifikatoriaus − 10 (toliau − TLK-10) kodu: kairės plaštakos II, IV, V pirštų amputacijos; III piršto kontraktūra (S.68.2). Funkcijos sutrikimas − vidutinis.

2009-05-18 Alytaus teritorinio skyriaus sudarytame darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 2088 nurodyta pagrindinė diagnozė, TLK-10 kodu S68.2 – trauminė atskira dviejų ar daugiau pirštų amputacija (visiška) (dalinė) (kairės plaštakos II, IV, V pirštų amputacija, III piršto kontraktūra). Rankų funkcijos sutrikimas atžymimas lengvu. Įvertinus šią diagnozę D. T. buvo nustatytas 95 proc. darbingumo lygis (b. l. 65). Nesutikdamas su tokiu sprendimu D. T. kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių prašydamas peržiūrėti NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2009-05-18 sprendimą dėl darbingumo lygio.

Remiantis objektyvios apžiūros duomenimis, nustatyta, kad asmuo yra dešiniarankis, stebima kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio bigė, IV piršto pamatinio pirštakaulio bigė, V piršto pamatinio pirštakaulio bigė, III piršto vidutinio laipsnio kontraktūra, asmens kairės plaštakos jėga pakankama, kairės plaštakos griebimo funkcija patenkinama (b. l. 55−61, 74, 75, 76). 2009-03-12 atlikus kairės plaštakos dviejų krypčių rentgenogramą Nr. 4227/4228, matomos V, IV, II pirštų amputacijos per proksimalines falangas (b. l. 74). 2009-04-17 Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai diagnozuoja kairės plaštakos II, IV, V pirštų defektus, III piršto kontraktūra (b. l. 76). 2009-03-27 VšĮ Druskininkų ligoninės išrašo ir medicininių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad dėl III piršto kontraktūros rekomenduota piršto mankšta, perspektyva vertinama kaip gera (b. l. 75).

Sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2009-06-04 priėmė sprendimą „Dėl D. T. darbingumo lygio“ Nr. SS-1361, kuriuo nustatė 100 proc. darbingumo lygį (b. l. 6−8). Nesutikdamas su tokiu sprendimu jis kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2009-11-12 sprendimu Nr. S-169 tenkino pareiškėjo prašymą − nustatė 85 proc. darbingumo lygį ir įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo pakeisti 2009-06-04 sprendimą Nr. SS-1361 „Dėl D. T. darbingumo lygio“, nustatant D. T. 85 proc. darbingumo lygį (b. l. 9−13). Vykdant šį Komisijos sprendimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. SS-2650 (b. l. 36).

Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad vertinant funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms, NDNT, atsižvelgiant į pareiškėjo funkcinius ir profesinius veiksnius, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, nustatė, jog dauguma yra palankių aplinkybių, todėl, remiantis Kriterijų aprašo 19 punktu, taikytas koeficientas 1,3, suapvalinta ir nustatytas 85 proc. darbingumo lygis (DL= 65 proc. x 1,3) (b. l. 39−45).

Pareiškėjas nesutinka su funkcijų, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui, vertinimu. Jo nuomone, vidutinio palankumo aplinkybių turėtų būti daugiau ir tuomet medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas 65 proc.,  turėtų būti dauginamas iš vieneto ir tada gautųsi 65 proc. darbingumo lygis. Komisija nustatė, kad pirmasis bazinis darbingumas yra 65 proc., t. y. palanki aplinkybė ir su tuo pareiškėjas visiškai sutinka. Tačiau sekantis kriterijus: valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičius – Komisijos buvo nustatyta, kad pareiškėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną, ir daugiau kaip 5 dienas per savaitę. Tai buvo palaikyta palankia aplinkybe. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir mano, kad jis galėtų dirbti tik 4-5 val. per dieną, šis kriterijus turėtų būti vertinamas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, turi būti pritaikytas Kriterijų aprašo 18 punktas, taikytas koeficientas 1. Teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į jo specialybę (miškininko), kuri suponuoja sunkų fizinį darbą, iš ko seka, kad visas krūvis atitektų vienai rankai. Todėl dirbti ilgiau negu 6 val. per dieną ir daugiau negu 5 dienas per savaitę pareiškėjas negalėtų, nes jam būtų per sunku.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais dėl 4-5 darbo valandų per dieną trukme nesutinka, nes jis yra jaunas vyras (27 metų amžiaus), turi ūkininko miškininko kvalifikaciją, gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, nebūtinai miškininku, turi darbo patirties, 3 metus dirbo statybose, turi pilną įsidarbinimo galimybę, nes gydytojai jo kairės plaštakos jėgą vertina kaip pakankamą, kairės plaštakos griebimo funkcija patenkinama.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos vertinimu, kad aplinkybė: darbinė patirtis ir darbiniai įgūdžiai, vertinama kaip palanki aplinkybė.

Visus pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjui nustatant darbingumo lygį turi būti  taikoma daugiau vidutinių galimybių, teismas nesutinka. Darbo valandų skaičiaus aplinkybė vertintina kaip palanki, nes vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į asmeniui nustatytą bazinį darbingumo lygį bei sveikatos būklės ypatumus, kurie tiesiogiai įtakoja asmens galimybę dirbti valandų, dienų skaičių. Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad D. T. gali dirbti 6 valandas per dieną, kadangi gydytojai nustatė, kad D. T. yra dešiniarankis, kairės plaštakos jėga pakankama, kairės plaštakos griebimo funkcija patenkinama, jis turi profesinį išsilavinimą − 2001 m. baigė Veisiejų žemės ūkio mokyklą, kur įgijo ūkininko miškininko kvalifikaciją (b. l. 86). Darbo patirties ir darbinių įgūdžių, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje kriterijus pagrįstai įvertintas kaip palankus, kadangi pareiškėjas 2 metų darbo stažą, dirbo iki nelaimingo atsitikimo, t. y. 2009 m. sausio 21 d., todėl neturi ilgesnės nei 3 metų darbo pertraukos, dėl kurios galėtų būti pripažintas kaip praradęs darbinius įgūdžius. Jis yra jaunas, turi darbo patirties ir darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti, t. y. gali būti aktyvus darbo santykių dalyvis. Pareiškėjo sveikatos funkciniai sutrikimai, vertinant per medicininę prizmę, iš esmės neatima galimybės jam panaudoti turimų įgūdžių darbo patirčiai pritaikyti (turi abi rankas, yra dešiniarankis). Specialių aplinkos sąlygų pareiškėjui nereikia.

Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybės, įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo darbingumo lygis asmeniui nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, naikinti pareiškėjo skundžiamo Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 85 proc. darbingumo lygis, nėra jokio teisinio pagrindo.

 

Dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-08 sprendimo Nr. SS-2650, kuriuo buvo įvykdytas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-11-12 sprendimas Nr. S-169.

 

2009-11-12 Ginčų komisija sprendimo Nr. S-169 2 punktu įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo pakeisti 2009-06-04 sprendimą Nr. SS-1361 „Dėl D. T. darbingumo lygio“, nustatant D. T. 85 procentų darbingumo lygį. Vykdant šį Komisijos sprendimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. SS-2650 (b. l. 36).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad teismas pripažino Komisijos 2009-11-12 sprendimą Nr. S-169 teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009-12-08 sprendimo Nr. SS-2650 skunde išdėstytais argumentais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

 

n u s p r e n d ė :

                                                                                                                                           

atmesti pareiškėjo D. T. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 Kolegijos pirmininkas                                                                          Henrikas Sadauskas                                          

 

 Teisėjai                                                                                                 Rūta Miliuvienė

 

                                                                                                                        Irena Paulauskienė