Civilinė byla Nr. 3K-3-404-969/2016

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir I. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams V. V. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Byloje sprendžiama dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – kai Žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.
2. Pareiškėjos – V. V. teisių perėmėjos L. V. ir I. C. prašo teismo atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 ir peržiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės M. B. ieškinys, priteisiant jai 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų V. V. ir M. Ž.
3. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu atsakovai V. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 99 straipsnyje, o ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą paliekant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas ir kasacinis teismas paliko nepakeistą.
4. Ieškovė M. B. 2004 m. gruodžio 20 d. pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo už tėvo J. A. žūtį, 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo už dėdės A. A. žūtį, taip pat priteisti iš atsakovų solidariai 16 600 Lt (4807,70 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
5. Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad reikalavimą priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą ieškovė pareiškė 2005 m. sausio 14 d., jį grindžia tuo, jog atsakovai genocido nusikaltimu, įvykdytu 1953 m. sausio 2 d., padarė jai neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad nors nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atlyginama nusikaltimu padaryta neturtinė žala, tačiau civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad atsakovų nusikalstami veiksmai, iš kurių ieškovė kildina jai padarytą neturtinę žalą, atlikti 1953 m. sausio 2 d., teismas sprendė, jog šioje byloje netaikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Teismas konstatavo, kad ieškinys priteisti turtinės žalos atlyginimą dėl išlaikymo negavimo pareikštas po beveik penkiasdešimties metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos ir praėjus trisdešimt septyneriems metams nuo tada, kai asmuo tapo pilnametis, laikytinas pareikštu akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 150 000 Lt (43 443 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visi deliktinės atsakomybės taikymui būtini teisės pažeidimo sudėties elementai, t. y. civilinės atsakomybės sąlygos, buvo nustatyti teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu. Kolegija sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, būtina įvertinti istorines aplinkybes – Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kuriomis buvo padaryti nusikalstamais pripažinti atsakovų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos partizanų kovas už Lietuvos valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Kolegijos nuomone, istorinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovė turėjo teisę į žalos atlyginimą po nusikalstamų veiksmų atlikimo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ši teisė Lietuvos okupacijos sąlygomis negalėjo būti įgyvendinama. Kolegija sprendė, kad 150 000 Lt (43 443 Eur) neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis) ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartimi sumažino solidariai iš atsakovų priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 50 000 Lt (14 481 Eur). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasatoriams atsakomybė taikytina ne dėl visų ieškovės nurodytų jos patirtų neigiamų padarinių, o dėl tų, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais kasatorių neteisėtais veiksmais, dėl kurių ieškovė neteko tėvo J. A. ir dėdės A. A. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, į tai neatsižvelgė. Be to, kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, kasatoriai nusikaltimą, kuriuo padarytos neturtinės žalos atlyginimo reikalauja ieškovė, įvykdė veikdami kartu su LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Šakių rajono pareigūnais bei kariais. Proporcingumo principas reikalauja, kad vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį būtų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra. Bendriausia prasme šiuo aspektu svarbu užtikrinti, kad atsakingiems asmenims nebūtų uždėta pernelyg didelė našta priteisiant akivaizdžiai nepakeliamą žalos atlyginimą.
8. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 35343/05), konstatavo, kad Lietuvos teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 straipsnį, kuriame įtvirtintas principas nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) draudžia asmenį nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie, remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise, nebuvo laikomi nusikaltimais. Nurodytas Konvencijos straipsnis buvo pažeistas nuteisiant V. V. už Lietuvos gyventojų politinės grupės genocidą (dalyvavimą nužudant du Lietuvos partizanus 1953 m.) (BK 99 straipsnis), nes partizanų nužudymo metu nuteisimas už genocidą dėl tokios veikos (politinės grupės genocidas) nebuvo numatomas.
9. Pareiškėjos L. V. ir I. C. 2016 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 nurodyto EŽTT sprendimo pagrindu ir priimti naują nutartį, kuria ieškovės M. B. ieškinį atmesti bei taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Pareiškėjų nuomone, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėtų būti atnaujintas, nes jo praleidimo priežastys yra labai svarbios: nors V. V. apie jam palankų EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimą sužinojo tą pačią dieną, jis 2015 m. lapkričio 7 d. mirė; sprendimas buvo paskelbtas anglų ir prancūzų kalbomis, o pareiškėjos apie esamą sprendimo vertimą į lietuvių kalbą sužinojo 2016 m. vasario 23 d.; L. V. susirgus sunkia liga, buvo kreiptasi į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo; Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu L. V. pripažinta neveiksnia, o I. C. paskirta jos globėja. Be to, kadangi šiuo konkrečiu atveju civilinė atsakomybė tiesiogiai susijusi su baudžiamąja atsakomybe ir iš jos atsiradusi, terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 458 straipsnį, baudžiamosiose bylose nustatantį 6 mėnesių terminą prašymui dėl bylos atnaujinimo paduoti.
11. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į nurodytą EŽTT sprendimą, nesant baudžiamosios atsakomybės, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes ji kildinama iš baudžiamosios atsakomybės už BK 99 straipsnyje nustatytą baudžiamąją veiką.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 priimtas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartimi mirusi pradinė atsakovė M. Ž. pakeista jos teisių perėmėju R. Ž., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 12 d. nutartimi miręs pradinis atsakovas V. V. pakeistas jo teisių perėmėjomis L. V. ir I. C.
14. Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą ieškovė M. B. prašo proceso neatnaujinti, pažymėdama, kad visi V. V. turtiniai praradimai, susiję su teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymu, yra visiškai atlyginti EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, todėl, taikant sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, pareiškėjų padėtis nepagrįstai pagerėtų. Be to, pareiškėjos praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, skaičiuojamą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytą penkerių metų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo ar nutarties, priimtų prašomame atnaujinti procese, įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

15. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalimis, priimtas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, siekiant nustatyti, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir ar paduotas nepraleidus terminų, nurodytų CPK 368 straipsnyje. Tai, kaip įvykdyti šie įstatymo reikalavimai, lemia sprendimą dėl proceso atnaujinimo – teismas nutartimi atnaujina procesą arba atsisako jį atnaujinti, konstatavęs, kad pateiktas prašymas neatitinka bent vieno iš pirmiau nurodytų reikalavimų.

Dėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo

16. Pareiškėjos teigia, kad, sužinojusios apie priimtą EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir paveldėjimo būdu perėmusios pradinio atsakovo V. V. teises, kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu prašymu pareiškėjos kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurį reglamentuoja CPK normos, todėl nepagrįstas jų argumentas, kad turėtų būti vadovaujamasi BPK 458 straipsniu, nustatančiu 6 mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso baudžiamosiose bylos atnaujinimo.
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.
19. Pareiškėjos prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamos tuo, kad jo praleidimo priežastys yra labai svarbios: nors V. V. apie jam palankų EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimą sužinojo tą pačią dieną, jis 2015 m. lapkričio 7 d. mirė; sprendimas buvo paskelbtas anglų ir prancūzų kalbomis, o pareiškėjos apie esamą sprendimo vertimą į lietuvių kalbą sužinojo 2016 m. vasario 23 d.; L. V. susirgus sunkia liga, buvo kreiptasi į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo; Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu L. V. pripažinta neveiksnia, o I. C. paskirta jos globėja ir turto administratore.
20. Pareiškėjos prašo atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartimi. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą pateikimo 2016 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui praėjo daugiau kaip penkeri metai, taigi nurodytas terminas praleistas. Taip pat praleistas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pareiškėjos sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
21. Teisėjų kolegija, nustačiusi nurodytų terminų praleidimo faktą, įvertina tai, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. vasario 22 d. nutartimi išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. V. nuteistas už genocidą, jis per pakankamai trumpą laiką – 2005 m. liepos 30 d. – kreipėsi į EŽTT su peticija dėl Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo. Tuo metu, kai EŽTT, išnagrinėjęs bylą pagal V. V. peticiją, priėmė 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, dar nebuvo suėjęs nė vienas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą, tačiau dar prieš jiems baigiantis V. V. mirė. Nustatyta, kad pareiškėja I. C. V. V. palikimą priėmė 2016 m. sausio 28 d., o L. V. – 2016 m. balandžio 27 d., t. y. po to, kai įsiteisėjo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas, kuriuo L. V. pripažinta neveiksnia, o I. C. paskirta jos globėja ir turto administratore. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos neturėjo objektyvių galimybių kreiptis su prašymu atnaujinti procesą prieš pasibaigiant CPK 368 straipsnyje nustatytiems terminams.
22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011), o tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; kt.).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą byloje (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu

24. Minėta, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimo pagrindu.
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT priėmė 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, išnagrinėjęs bylą pagal V. V. peticiją, kurioje jis skundėsi, kad jo nuteisimas už genocidą pažeidė Konvencijos 7 straipsnį, nes nacionalinių teismų platus šio nusikaltimo išaiškinimas neturėjo pagrindo pagal tarptautinę teisę. Iš EŽTT sprendimo matyti, kad nagrinėjant peticiją Teismui, be kita ko, buvo žinoma Lietuvos teismuose nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-70/2011 dėl žalos atlyginimo, pasibaigusi įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartimi (EŽTT sprendimo 42–45 punktai).
27. Nurodytame EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendime buvo konstatuota, kad Konvencijai prieštarauja V. V. nuteisimas baudžiamojoje byloje dėl genocido, tačiau EŽTT nekonstatavo Konvencijos pažeidimo priimant sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams V. V. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo.
28. Būtent civilinėje byloje priimto sprendimo neatitiktis Konvencijai galėtų sudaryti prielaidą spręsti dėl proceso atnaujinimo toje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriame konstatuotas Konvencijos 7 straipsnio pažeidimas, Lietuvos teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą, negali būti pripažintas pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje ne tik vadovaujantis formaliais įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo kriterijais, bet ir atsižvelgiant į šio proceso atnaujinimo tikslus bei Europos Tarybos institucijų rekomendacijas dėl jo taikymo.
30. EŽTT jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad proceso atnaujinimas turėtų būti priemonė, sudaranti kuo didesnes galimybes pasiekti restitutio in integrum (asmens grąžinimas į padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo) (žr. Piersack prieš Belgiją, 1984 m. spalio 26 d. sprendimas).
31. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą (Konvencijos 46 straipsnis), 2000 m. sausio 19 d. rekomendacijoje Nr. 2 valstybėms narėms ,,Dėl bylų peržiūrėjimo ar proceso atnaujinimo nacionaliniu lygmeniu po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų priėmimo“ (toliau – Rekomendacija) konstatavo, kad tam tikromis aplinkybėmis tam, kad būtų pasiektas asmens teisių gynimo tikslas – grąžinti jį į tą padėtį, kurioje buvo iki Konvencijos pažeidimo (restitutio in integrum), gali nepakakti Konvencijos 41 straipsnyje įtvirtinto teisingo atlyginimo, todėl pasiūlė valstybėms nacionalinėse teisės sistemose nustatyti priemones, įskaitant proceso atnaujinimą, kad būtų užtikrinta galimybė peržiūrėti bylas, kuriose Teismas konstatavo Konvencijos pažeidimą.
32. Rekomendacijoje, be kita ko, Susitariančiosios Šalys skatinamos išnagrinėti savo nacionalines teisines sistemas siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai Teismas nustato Konvencijos pažeidimą, būtų atitinkamos galimybės pakartotinai nagrinėti bylą, įskaitant ir bylos atnaujinimą, ypač: (i) kai nukentėjusioji šalis dėl priimto ginčijamo nacionalinio sprendimo ir toliau patiria labai didelius neigiamus padarinius, kurie nėra tinkamai atlyginami paskiriant teisingą atlyginimą ir negali būti pašalinami kitomis priemonėmis, išskyrus pakartotinį bylos nagrinėjimą ar atnaujinimą, ir; (ii) Teismo sprendimas leidžia daryti išvadą, kad (a) ginčytinas nacionalinis sprendimas savo esme prieštarauja Konvencijai, arba (b) pažeidimas yra nustatytas dėl esminių procedūrinių pažeidimų arba trūkumų, kurie kelia rimtų abejonių dėl ginčytino nacionalinio proceso rezultatų.
33. Teisės doktrinoje, nagrinėjant EŽTT sprendimų vykdymo ypatumus, taip pat pažymima, kad vadovaujantis Rekomendacija, sprendžiant dėl būtinumo atnaujinti procesą po EŽTT sprendimo priėmimo, siūlytina atsižvelgti į tai, ar yra šios aplinkybės: pirma, teisės pažeidimas turi būti esminis, sukeliantis dideles abejones dėl apskųsto nacionalinio teismo sprendimo pagrįstumo; antra, asmuo toliau patiria tokio sprendimo sunkius neigiamus padarinius, kurie negali būti pašalinti kitaip nei sprendimą peržiūrint ar byloje atnaujinant procesą. Būtina įvertinti asmens padėtį po EŽTT sprendimo priėmimo – ar jis vis dar patiria sunkias neigiamas pažeidimo pasekmes (Lambert Abdelgawad, Elisabeth. The execution of judgments of the European Court of Human Rights, Human rights files, No. 19. Strasbourg: Council of Europe Publishing, 2008, p. 19, 21.).
34. Išdėstytos nuostatos leidžia spręsti, kad proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtis – užtikrinti galimybę pašalinti Konvencijos pažeidimo padarinius, išlikusius po EŽTT sprendimo priėmimo. Dėl to proceso atnaujinimas nėra automatiška EŽTT sprendimo, kuriuo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, pasekmė. Kiekvienu atveju esminis kriterijus, kuris turi būti įvertintas, – ar neatnaujinus proceso asmuo patirtų (patiria) nepatogumų, kurių neįmanoma išvengti kitaip, kaip tik atnaujinus procesą.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra išdėstęs poziciją, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali būti konstatuotas tada, kai EŽTT konstatavus Konvencijos pažeidimą, tam, kad pažeistos teisės būtų atkurtos neviršijant Konvencijoje ar valstybės vidaus įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų, reikia taikyti papildomas nacionalines teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008).
36. Nagrinėjamu atveju EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendime, konstatavęs Konvencijos pažeidimą, padarytą Lietuvos teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą, nurodė, kad pareiškėjas V. V., skųsdamas jo nuteisimą už genocidą, kartu reikalavo atlyginti 53 173 Lt (15 400 Eur) žalą, patirtą dėl Lietuvos teismų patenkinto M. B. civilinio ieškinio. Nustatęs, kad pareiškėjas V. V., vykdydamas teismų sprendimus, priimtus nurodytoje civilinėje byloje, sumokėjo 34 778 Lt (apie 10 072 Eur), EŽTT priteisė pareiškėjui 10 072 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodytoje civilinėje byloje yra mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad kitą priteistos sumos dalį kreditorei už solidariąją skolininkę M. Ž. sumokėjo R. Ž. (4 t., b. l. 24). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 yra įvykdyta (4 t., b. l. 25). Dėl to, EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimu priteisus V. V. jo turėtų išlaidų, vykdant nurodytą nutartį, atlyginimą, pareiškėjoms, kaip V. V. teisių perėmėjoms, proceso atnaujinimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo negali sukelti jokių turtinių pasekmių.
37. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimu V. V. (jo teisių perėmėjų) atžvilgiu yra pasiektas restitutio in integrum (asmens grąžinimas į padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo). Dėl to pakartotinai spręsti V. V. patirtų išlaidų, vykdant teismų sprendimus civilinėje byloje, atlyginimo klausimą nėra teisinio pagrindo.
38. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą, todėl pareiškėjų prašymas jį atnaujinti negali būti tenkinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 1 dalimi, 365 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atnaujinti terminą pareiškėjoms L. V. ir I. C. paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė