Administracinė byla Nr. eI-2744-426/2019

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00963-2019-3

           Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3; 57.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. U. skunde teismo prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – atsakovė, Taryba) 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. KT-S-16 (19) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. sausio 15 d. su skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo eksperto R. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo, ekspertas) veiksmų, prašė įvertinti 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškėjusius šio teismo eksperto veiksmus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) paskirtos statybos techninės ekspertizės ir įvertinus Etikos kodekso pažeidimų sunkumą, teismo ekspertui taikyti vieną iš Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų sankcijų. Taryba skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto 6 mėnesių skundo padavimo termino.

Pareiškėjas su atsakovės Sprendimu nesutinka, mano, kad Taryba neturėjo pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, pagal teisinį reglamentavimą 6 mėnesių senaties termino pradžia siejama su jo sužinojimu apie pažeidimą diena, o ne nuo ekspertizės akto surašymo ar jos pateikimo į bylą data. Pareiškėjas mano, šiuo atveju Taryba netinkamai nustatė teisės paduoti skundą atsiradimo momentą, konstatuodama, jog jis pareiškėjui atsirado nuo 2018 m. balandžio mėn., ekspertui į bylą pateikus ekspertizės aktą, nurodydama, kad jis būtent tada sužinojo apie neteisėtus teismo eksperto veiksmus. Tvirtina, kad atsakovės Sprendimas buvo priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių, tik paviršutiniškai įvertinus ekspertizės akto pateikimo į bylą faktą, nesiaiškinant, kada realiai paaiškėjo teismo eksperto veiksmų neatitiktis Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatoms.

Skunde pareiškėjas aiškina, kad 2019 m. sausio 15 d. skundžiami teismo eksperto veiksmai jam paaiškėjo 2018 m. lapkričio 27 d. ekspertą apklausus teismo posėdyje. Skundą Tarybai padavė per 2 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl pareiškėjui akivaizdu, kad 6 mėnesių senaties terminas nebuvo praleistas, todėl atsakovė turi priimti nagrinėti skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė statybinę ekspertizę, pavedė atlikti teismo ekspertui R. M.. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)  (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 29 d. pranešimu Nr.D-2018/029 „Dėl dokumentų pateikimo ir grąžinimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)  pateikė UAB (duomenys neskelbtini) Statybos techninę ekspertizę Nr.18-03E, pasirašytą teismo eksperto (toliau – Ekspertizės aktas), kurioje nurodyta, kad buto dalyje egzistuojančių remonto darbų (tarp jų ir statybinių medžiagų bei įrangos), atliktų R. V., faktinė vertė atlikimo metu vertinta atsižvelgiant į teismo pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria 2016 m. kovo 24 d. pastaroji  įsigijo tiriamas patalpas. Pateikiamos vertės suskaičiuotos pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias kainas.

Pažymi, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo Ekspertizės akte nurodė, jog skaičiuojant statybos darbų, medžiagų ir įrengimų vertes, buvo remiamasi 2016 m. kovo mėn. vyravusiomis kainomis. Su Ekspertizės aktu pateiktoje Lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, kad ji sudaryta pagal 2016 kovo mėn. kainas. Teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 27 d. apklausiamas teismo ekspertas taip pat patvirtino, kad atliktų remonto/pagerinimo darbų vertės buvo suskaičiuotos pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias vidutines kainas, pasitelkiant kompiuterinę programą „Sistela“ (posėdžio garso įrašo 1 val. 30 min. 09 sek. – 1 val. 31 min. 10 sek.). Toliau apklausiamas ekspertas, pats sau prieštaraudamas, ne kartą teigė, kad dalis medžiagų, įrangos kainų buvo nustatytos teismo eksperto bendradarbiams (padėjėjams) važinėjant po parduotuves ir surašinėjant analogiškų prekių vidutines vertes. Ekspertizės akte nurodyta, kad darbų, medžiagų ir įrangos kainos nustatytos naudojantis minėta programa, pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias kainas. Vėliau tame pačiame                                    2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teismo ekspertas nurodė, kad nustatinėjant įrangos, konkrečių medžiagų, įrangos vertę vadovavosi ne jų faktine verte atlikimo metu, o 2018 m. vyravusiomis kainomis (posėdžio garso įrašo 1 val. 39 min. 10 sek. – 1 val. 39 min. 25 sek.; 2 val. 33 min. 10 sek. – 2 val. 33 min. 30 sek.). Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad apie neteisėtus teismo eksperto veiksmus sužinojo ne 2018 m. balandžio mėn., kai Ekspertizės aktas buvo formaliai pateiktas į bylą, o 2018 m. lapkričio 27 d., todėl, pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo minėtos datos.

Skunde atkreipia dėmesį, kad atsakovė skundžiamame Sprendime to neįvertino ir tinkamai nemotyvavo savo atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą. Tvirtina, kad Sprendime nėra motyvuoto, objektyviais faktiniais duomenimis grįsto atsakymo, kodėl Taryba skundo padavimo termino pradžią skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio mėnesio, o ne nuo                             2018 m. lapkričio 27 d., kai pareiškėjas sužinojo apie pažeidimą, ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti jo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą.

Atsakovė Taryba nesutinka su skundo reikalavimais.

Atsiliepime paaiškina, kad, gavusi pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą, nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui. Teismo ekspertui atlikus ekspertizę, 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas buvo išsiųstas teismui, tą pačią dieną buvo užregistruotas. Teisėjos 2019 m. balandžio 6 d. rezoliucija ekspertizės aktas buvo pridėtas prie bylos medžiagos, o 2018 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas elektroniniu parašu. Atsakovė akcentuoja, kad proceso šalys turėjo galimybę susipažinti su ekspertizės aktu nuo tos dienos. Pateikus ekspertizės aktą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o                                     2018 m. balandžio 23 d. įvyko teismo posėdis, kuriame nebuvo keltas klausimas dėl gauto ekspertizės akto, nebuvo prašoma apklausti teismo ekspertą. Pažymi, kad tik 2018 m. rugsėjo 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atstovės prašymas apklausti teismo ekspertą, siekiant išspręsti klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Atsakovė nurodo, jog šiuo atveju esminis momentas yra tas, kad pareiškėjas apie galimai pažeistas Etikos kodekso nuostatas turėjo sužinoti per 6 mėnesius nuo ekspertizės akto pateikimo į bylą, kas laikytina objektyviuoju kriterijumi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie galimus Etikos kodekso pažeidimus sužinojo tik 2018 m. lapkričio 27 d., šiuo atveju yra laikoma subjektyviuoju kriterijumi. Pažymi, kad veiksmų, siekiant įvertinti ekspertizės aktą, buvo imtasi tik tada, kai pasikeitė pareiškėją atstovaujantys advokatai, tačiau tai negali būti laikoma objektyviuoju kriterijumi, darančiu įtaką sužinojimui apie galimus Etikos kodekso pažeidimus. Pareiškėjas ekspertizės akto pateikimo į bylą metu buvo atstovaujamas advokato, todėl ekspertizės aktas turėjo būti įvertintas per protingą terminą ir, kilus abejonėms teismo eksperto veiksmų atitikčiai Etikos kodekso nuostatoms, per                        6 mėnesius kreiptis į Tarybą. Atsakovė nurodo, kad ekspertizės aktas buvo pateiktas 2018 m. balandžio mėnesį, o pareiškėjo atstovė tik 2018 m. rugsėjį kreipėsi į teismą, prašydama apklausti teismo ekspertą. Tai, kad ekspertas buvo apklaustas tik 2018 m. lapkričio 27 d., negali būti laikoma objektyviu kriterijumi, nustatant sužinojimo apie galimai neetiškus teismo eksperto veiksmus laiką.

Be kita ko, iš 2019 m. sausio 15 d. skundo matyti, kad keliami klausimai ne dėl duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, tačiau dėl ekspertizės akto, įskaitant jo turinį ir išvadas. Pažymi, kad nurodyti skundo argumentai iš esmės yra susiję su ekspertizės aktu, o ne duotais paaiškinimais teisme. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nebuvo nustatyta, kad nustatyti galimus Etikos kodekso pažeidimus per 6 mėnesius nuo ekspertizės akto pateikimo, nebuvo objektyvių galimybių.

Atsakovė pažymi, kad Tarybos sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teismo eksperto veiksmų neapriboja bei nesuvaržo jo teisės ginti teisėtus interesus ir siekti ekspertizės išvadų nuginčijimo, kadangi klausimai, susiję su ekspertizės akto teisėtumu ir pagrįstumu, spręstini teisme, kuriame yra pateiktas ekspertizės aktas.

Pažymi, kad Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, todėl, jeigu teismo sprendimas bus priimtas ne atsakovės naudai, prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. M. nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, jog teismo pavedimu civilinėje byloje atliko statybos techninę ekspertizę. 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje atsakė į teismo, proceso dalyvių užduotus klausimus. Į du klausimus teisėjos paprašė leisti atsakyti raštu. Atsakymus pateikė 2018 m. gruodžio 7 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad nepažeidė nė vieno teismo eksperto profesinės veiklos principo, išaiškino statybos techninės ekspertizės aktą, atsakė į visus klausimus.

Atsiliepime nurodo, jog, užfiksavęs esamus matomus įrenginius, jų kainos ir galimų pokyčių per 2 metus kartu su techniniais darbuotojais ieškojo internete ir važinėjo po parduotuves. Prašo skundą atmesti.

Pareiškėjas teismo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. su skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo eksperto veiksmų, prašydamas įvertinti 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškėjusius šio teismo eksperto veiksmus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  paskirtos statybos techninės ekspertizės ir, įvertinus Etikos kodekso pažeidimų sunkumą, teismo ekspertui taikyti vieną iš Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų sankcijų.

Taryba skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Tarybos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 9.2 papunkčiu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą, konstatavusi, kad praleistas 6 mėnesių skundo padavimo terminas. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Ekspertizės aktu dar 2018 m. balandžio mėnesį, jis teisme buvo gautas ir priimtas                     2018 m. balandžio 6 d.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovės išvada dėl sužinojimo apie pažeidimą momento pradžios, yra nepagrįsta.

Taigi, iš esmės byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4-1 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų

Pagal Reglamento 1 punktą, jis nustato skundų (pranešimų) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau − skundai) pateikimo Tarybai, jų priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, taip pat tarybos darbo organizavimo tvarką. 5. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau − pareiškėjas) turi teisę tarybai pateikti skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (Reglamento 5 punktas).

Reglamento 9.2 papunktyje nustatyta, kad užregistruotas skundas perduodamas Tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia 9.2. atsisakyti priimti skundą nagrinėti, be kita ko, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Tarybos pirmininkas turėjo teisę spręsti dėl skundo priėmimo ir šiuo atveju priėmė Sprendimą, remdamasis minėtu punktu, skundą atsisakyti priimti nagrinėti.

Atsakovas savo poziciją grindė iš esmės tuo, kad Ekspertizės aktas teisme buvo gautas                2018 m. balandžio 6 d. ir teigia, jog pareiškėjas nuo šio momento turėjo galimybę suvokti, kad teismo eksperto veiksmai netinkami.

Teismas tokį Tarnybos vertinimą pripažįsta formaliu ir konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos individualios aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos. Vien tik teismo eksperto Teismo išvados pateikimas teismui savaime nesuponuoja sužinojimo apie teismo eksperto Etikos kodekso galimus pažeidimus.

Skundžiamame Sprendime nevertinama, jog teismo posėdžio metu apklausus teismo ekspertą pareiškėjui ir paaiškėjo, jog ekspertas, atlikdamas ekspertizę, vadovavosi ne atliktų darbų  faktine verte jų atlikimo metu, t. y. 2016 m. kovo mėnesį, o 2018 m. vyravusiomis kainomis. Tai užfiksuota civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)  teismo posėdžio garso įraše. Tokių duomenų Ekspertizės akte nėra užfiksuota. Be to, keliami ir kiti Ekspertizės akte nurodyti trūkumai, t. y. eksperto netinkama kvalifikacija, kad nebuvo ištirtos visos teismo nutartyje nurodytos patalpos. Tokią informaciją Taryba galėjo patikslinti išreikalaudama papildomus duomenis (Reglamento 12.1 papunktis). Be to, jai su skundu buvo pateikta civilinės bylos medžiaga, įskaitant ir teismo posėdžio garso įrašą. Pareiškėjas detaliai skunde nurodė aplinkybes apie vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes, tačiau atsakovė į jas neatsižvelgė ir visiškai nevertino. Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą, kurį įgaliota priimti Taryba. Tačiau akivaizdu, kad duomenys Ekspertizės akte savaime nepatvirtino, jog pareiškėjas apie galimus etikos principų pažeidimus galėjo ir turėjo žinoti nuo šio akto pateikimo į bylą momento. Be to, ta aplinkybė, kada buvo pareikštas prašymas apklausti teismo ekspertą, neeliminuoja teismo eksperto pateiktų atsakymų esmės ir momento, t. y. 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis. Pati Taryba nurodo, jog individualiai turi būti vertinamas sužinojimo momentas, tačiau jį siejo tik su Ekspertizės akto pateikimu į bylą, o ne realios ir faktinės susiklosčiusios individualios pareiškėjo skunde nurodytos informacijos įvertinimu. Toks tyrimas pažeidžia ir gero administravimo principą, o priimtas Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

Taigi, Taryba turėjo individualiai ištirto pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą, kuris būtų grindžiamas visapusišku skunde nurodytų faktų ištyrimu bei analize.

Konstatuotina, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Prie prašymo pridėjo 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei tos dienos mokėjimo nurodymą 500 Eur sumai pagal kurį pareiškėjas advokatei apmokėjo už teiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Jį byloje pagal                          2018 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė Evelina Bakienė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, kadangi skundas surašytas 2019 m. kovo 8 d., tai taikytini 2018 m. III ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai – 935,70 Eur.

Už skundą pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Detaliame skaičiavime nurodoma, kad maksimali už skundo parengimą galima suma yra 2 238 Eur.

Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė ir, teismo vertinimu, yra teisinga, todėl priteistina. Be to, pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris taip pat priteistinas.

Teismas nenustatė pagrindų dėl kurių galėtų būti mažinama priteistina suma.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. U. skundą tenkinti.

Panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. KT-S-16 (19) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigoti pareiškėjo M. U. 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui M. U. iš Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos        Jolanta Malijauskienė

        Rūta Miliuvienė

               Jolanta Vėgelienė