Civilinė byla Nr. e2A-688-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01984-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.2; 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Smart Continent LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „TAEM Urbanistai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) 2018 m. spalio 12 d. sprendimą; panaikinti 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti ieškovės projektus Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41 ir traukti juos į ieškovės specialisto Nr. 8 patirties kriterijų T2; panaikinti 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti ieškovės projektus Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41 ir traukti juos į ieškovės specialisto Nr. 8 patirties kriterijų T2, bei įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir suskaičiuoti pasiūlymui skiriamą ekonominio naudingumo balą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovės 2017 m. spalio 20 d. paskelbto pirkimo Nr. 350914 (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapo esamos būklės įvertinimo dalies parengimo paslaugų pirkimas) laimėtoju pripažinta UAB „TAEM Urbanistai“ (toliau – trečiasis asmuo), veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su VĮ Valstybės žemės fondu, VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir UAB „Sweco Lietuva“. Su trečiuoju asmeniu sudaryta pirkimo sutartis buvo nutraukta ir nutarta pirkimą aukščiau nurodytoms paslaugoms (3 iš 10 sektorių įvertinimui) įsigyti rengti iš naujo. 2018 m. birželio 30 d. atsakovė paskelbė pirkimą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapo esamos būklės įvertinimo (3 sektorių) ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) dalies parengimo paslaugoms įsigyti (toliau – ir Pirkimas). Pagal Pirkimo sąlygų 11 punktą, pirkimą laimėjęs pasiūlymas renkamas pagal ekonominio naudingumo balą, apskaičiuojamą sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kriterijaus (T), kurį sudaro 4 subkriterijai, vertinimo balus. Vienas iš subkriterijų (T2) – specialisto Nr. 8 patirtis. Ieškovė su jungtinės veiklos partneriu UAB „Smart Continent LT“ pateikė pasiūlymą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei paprašius ieškovės pagrįsti, kaip konkretūs specialisto Nr. 8 projektai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimą dėl parengtų dokumentų įgyvendinimo darnaus vystymo principus ar tikslus, ieškovė 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pateikė paaiškinimą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu netinkamai apskaičiavo ieškovės pasiūlymui skiriamą ekonominio naudingumo balą, todėl ieškovė 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė pretenziją. 2018 m. spalio 1 d. sprendimu atsakovė pripažino tinkamais dar tris ieškovės nurodytus specialisto Nr. 8 projektus, perskaičiavo ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo balą – jį pakėlė nuo 37,85 iki 40,7. Ieškovė teigia, kad aplinkybes, kuriomis atsakovė grindžia savo neteisėtą atsisakymą vertinti ieškovės specialisto Nr. 8 įvykdytus projektus, ji sužinojo tik gavusi atsakovės 2018 m. spalio 1 d. sprendimą. Kadangi atsakovė kelia naujus, neišviešintus reikalavimus pateikti detalų projektų darnaus vystymosi tikslų paaiškinimą, ieškovė 2018 m. spalio 11 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimų. 2018 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovė atsisakė vertinti ieškovės 2018 m. spalio 11 d. pretenziją dėl jos pakartotinumo. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos vertinimas kaip pakartotinės negalimas, nes joje nurodyti nauji atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentai. Ieškovė teigia, kad iki 2018 m. spalio 1 d. jai nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, jog atsakovė atsisako vertinti projektus, jei tiekėjas nepateikia detalaus paaiškinimo apie tokių projektų įgyvendintus darnaus vystymosi tikslus, konkrečiai įvardijant tikslus ir aprašant jų pasiekimą. Atsakovės atsisakymas vertinti specialisto Nr. 8 projektus yra nepagrįstas, nes ieškovės pasiūlymas ir jame nurodyti specialisto Nr. 8 atlikti projektai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ieškovė paaiškinimais nekeitė pasiūlymo esmės, pagal atsakovės prašymą plačiau paaiškino bei pagrindė, kokius darnaus vystymosi tikslus įgyvendino konkretus eksperto atliktas projektas. Be to, Pirkimo sąlygos reikalavimo, numatančio daugiau nei vieno darnaus vystymo tikslo įgyvendinimą, nenustatė.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovės pateikti specialisto Nr. 8 projektai neatskleidė reikiamos specialisto kompetencijos atlikti valstybinės reikšmės strateginį teritorijų planavimo dokumentą. Atsakyme į ieškovės pretenziją nurodyta, kad specialisto pateikti projektai negali užtikrinti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Atsakovė neatsisakė vertinti ieškovės specialisto Nr. 8 projektų, jie buvo priimti, įvertinti ir atsakovės pozicija dėl jų atitikimo darnaus vystymosi tikslams buvo išdėstyta 2018 m. spalio 1 d. rašte. Ieškovė galimybe patikslinti pasiūlymą atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 9 dalies pagrindu pasinaudojo tinkamai. Ieškovei pateikus pasiūlymo paaiškinimą, atsakant į atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą bei pateikus 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenziją, atsakovei neaiškumų dėl ieškovės pasiūlymo nekilo. Ieškinys pareikštas praleidus jo senaties terminą, nes ieškinys pateiktas 2018 m. spalio 22 d., o terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo nuo pirmos ieškovės pretenzijos atmetimo (2018 m. spalio 1 d.). Pakartotinės pretenzijos teikimu ieškovė siekė tapačių tikslų – specialisto Nr. 8 projektų pakartotinės peržiūros, dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo atlikti tų pačių ieškovės pateiktų dokumentų tapatų vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė, 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovės sprendimą tiekėjams paskirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo balus vertindama kaip nepagrįstą, teisę ginčyti atsakovės sprendimą realizavo – VPĮ 102 straipsnyje nustatytais terminais pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenziją. Antroji pretenzija dėl atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimų pateikta 2018 m. spalio 11 d. Teismas sprendė, kad ieškovės 2018 m. rugsėjo 21 d. bei 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos yra tapačios, nes buvo pareikštos dėl to paties atsakovės sprendimo ir tuo pačiu pagrindu – dėl ieškovės pasiūlyme nurodyto specialisto Nr. 8 projektų tinkamumo. Ieškovė apie savo teisę reikšti ieškinį sužinojo 2018 m. spalio 1 d., kai atsakovė išnagrinėjo ieškovės 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenziją, todėl nuo 2018 m. spalio 1 d. turi būti skaičiuojamas terminas pateikti teismui ieškinį. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 22 d., todėl ieškinys pateiktas, praleidus senaties terminą (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis). Teismas, nenustatęs priežasčių, sudariusių kliūtis ieškovei laiku parengti ir pateikti ieškinį bei pagrindų atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinį atmetus dėl senaties termino praleidimo, teismas dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovės specialisto Nr. 8 projektų (ne)atitiktimi Pirkimo sąlygoms, plačiau nepasisakė. Tačiau pažymėjo, kad atsakovė VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teise prašyti tiekėjo paaiškinti savo pasiūlymą pasinaudojo tinkamai. 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte ieškovei išdėstytas lingvistine prasme aiškus bei konkretus prašymas. Teiginių, kodėl ieškovės pateiktas pasiūlymo paaiškinimas atsakovės turėjo būti vertinamas kaip neaiškus ar netikslus ir kad dėl to ji turėjo kreiptis į ieškovę su prašymu patikslinti pateiktus duomenis, ieškovė nepagrindė. Ieškovės argumentus, kad atsakovė nepateikė prašymo ieškovei patikslinti savo pasiūlymą ir kad neįvertino ieškovės pateikto pasiūlymo, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, ieškovė argumentų dėl trečiojo asmens protegavimo, jo įgyto konkurencinio pranašumo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimų kitų tiekėjų atžvilgiu objektyviais bylos duomenimis nepagrindė. Tai, kad ankstesnio pirkimo pagrindu sudaryta sutartis buvo nutraukta bei kad vienas iš ankstesnį pirkimą laimėjusių jungtinės veiklos dalyvių buvo ir tiekėjas nagrinėjamoje byloje, ieškovės nurodomų aplinkybių apie atsakovės veiksmų neteisėtumą nepatvirtina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir rungimosi principą, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir galimai šališkas.
6.2. Teismas apribojo apelianto teisę susipažinti su bylos medžiaga ir teikti dėl jos paaiškinimus. Teismas nepagrįstai trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinančius dokumentus pripažino konfidencialiais ir nepagrįstai apribojo apeliantės teisę skųsti šią nutartį. Teismas neišviešino apeliantei nei išreikalautų trečiojo asmens dokumentų, nei atsakovės lydraščio, kuriame turėjo būti suformuotas atsakovės prašymas laikyti pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiagos dalimi. Pastarasis atsakovės procesinis prašymas negali būti neviešas.
6.3. Teismas nepagrįstai nekonfidencialius duomenis ir informaciją pripažino konfidencialiais ir nevieša bylos medžiaga. Pateikti trečiojo asmens dokumentai yra susiję su jo pirkime siūlomo specialisto profesine patirtimi teritorijų planavimo dokumentų rengime, todėl nei specialisto Nr. 8 vardas ir pavardė, nei profesinė patirtis negali būti laikoma nevieša bylos medžiaga. Be to, apeliantė kaip pirkimo dalyvis turi teisę susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais pagal VPĮ 20 straipsnį. Teismas, neleisdamas apeliantei susipažinti su viešais bylos dokumentais, pažeidė rungimosi principą ir suvaržė apeliantės teisę teikti paaiškinimus.
6.4. Byla išnagrinėta šališko teismo (teisėjo), turėjusio išankstinę nuomonę apie bylos baigtį. Teisėjas, nepaskelbęs galutinio teismo sprendimo, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje išreiškė palankumą atsakovei bei pateikė išankstinę nuomonę. Šios aplinkybės sudarė nušalinimo pagrindą.
6.5. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos nėra tapačios. Apeliantė tik 2018 m. spalio 1 d. sužinojo atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtinančias aplinkybes, iki tol, apeliantė neturėjo informacijos ir nežinojo aplinkybių, jog atsakovė atsisako vertinti projektus, jei tiekėjas nėra pateikęs detalaus paaiškinimo apie tokių projektų įgyvendintus darnaus vystymosi tikslus, konkrečiai įvardinant tikslus ir aprašant jų pasiekimą. Tokie reikalavimai Pirkimo sąlygose nebuvo keliami ir 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime nenurodyta, kad, nesant nurodytų konkrečių tikslų ir jų įgyvendinimo detalaus paaiškinimo, šie projektai atmetami ir netraukiami į patirtį. Dėl šių aplinkybių apeliantė 2018 m. spalio 11 d. pateikė pretenziją.
6.6. 2018 m. spalio 11 d. apeliantės pretenzija nebuvo pakartotinė, nes joje nurodyti nauji 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentai, kuriuos apeliantė sužinojo tik gavusi 2018 m. spalio 1 d. sprendimą. Teismas, nevertindamas apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijų ir atsakymų turinio, nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. spalio 11 d pretenzija buvo pakartotinė.
6.7. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliantės argumentų ir pateiktų įrodymų, kad apelianto specialisto Nr. 8 įgyvendinti projektai atitiko Pirkimo reikalavimus.
6.8. Teismas formaliai sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė protegavo kitą tiekėją. Apeliantės teikti argumentai, dokumentai ir aplinkybės patvirtina, kad pirkimas buvo organizuojamas, jo sąlygos parengtos ir procedūros vykdomos taip, kad jį laimėtų būtent atsakovės pasirinktas tiekėjas.
7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes apeliantė praleido terminą ieškiniui pareikšti. Apeliantė apie savo teisę reikšti ieškinį sužinojo 2018 m. spalio 1 d., kai atsakovė išnagrinėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. apeliantės pretenziją. Apeliantė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 22 d., t. y. praleidus terminą.
7.2. Apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos tapačios. 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos pateikimu apeliantė siekė tapačių tikslų kaip ir 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenzija, t. y. projektų pakartotinės peržiūros. Todėl atsakovei nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atlikti pakartotinį tų pačių dokumentų vertinimą.
7.3. Teismas pagrįstai 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutartį, kuria dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo pasiūlymo dalis specialisto Nr. 8 patirčiai įrodyti yra konfidenciali informacija. Todėl atsakovė, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei VPĮ 20 straipsnio 1 dalies ir 58 straipsnio 5 dalies reikalavimai, prašė teismo šią bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša.
7.4. CPK nenustatyta, kad nutartis dėl bylos medžiagos pripažinimo konfidencialia (nevieša) būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami byloje esančios medžiagos pripažinimo konfidencialia informacija klausimai, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl nėra skundžiamos.
7.5. Apeliantės reiškiami kaltinimai dėl tariamo teismo (teisėjo) šališkumo ir neobjektyvumo nepagrįsti jokiais duomenimis ir tik patvirtina apeliantės nederamą procesinį elgesį. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savalaikiai nepasinaudojo CPK suteikiama teise reikšti nušalinimus teisėjui dėl jo nešališkumo.
7.6. Nepagrįsti apeliantės kaltinimai atsakovei dėl tariamo kito tiekėjo protegavimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė siekė ir siekia maksimalios tiekėjų konkurencijos ir kokybiško Lietuvos Respublikos bendrojo plano parengimo.
7.7. Atsakovė 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 rugsėjo 21 d. sprendimais neatsisakė priimti apeliantės paaiškinimų, taip pat neatsisakė vertinti apeliantės projektų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tai, kad atsakovė įvertino apeliantės pateiktus projektus, kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimų, nesudaro pagrindo spręsti dėl sprendimų neteisėtumo.
8. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos yra tapačios, jų turinys tapatus, nes juose formuluojamas tas pats prašymas iš naujo perskaičiuoti apeliantės pasiūlymui skirtą balą ir pakeisti atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.
8.2. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo apeliantei prasidėjo 2018 m. spalio 1 d. Gavusi 2018 m. spalio 1 d. sprendimą, apeliantė nesužinojo jokių naujų projektų netinkamumo aplinkybių. 2018 m. spalio 11 d. apeliantės pretenzijoje nurodyti argumentai buvo įvertinti ir išanalizuoti 2018 m. spalio 1 d. sprendimu.
8.3. Praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl teismas neturėjo pareigos nagrinėti ir sprendime pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Be to, teismas pasisakė dėl apeliantės argumentų apie neva atsakovės pareigą pakartotinai prašyti apeliantės pasiūlymo paaiškinimo ir šiuos argumentus pagrįstai atmetė.
8.4. Net ir tuo atveju, jei teismas būtų nagrinėjęs apeliantės argumentus apie specialisto Nr. 8 patirtį ir atsakovės atliktą projektų vertinimą, jie būtų atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantė, teikdama pasiūlymą, nenurodė dvejų darnaus vystymosi tikslų, kuriuos įgyvendino specialisto Nr. 8 projektai, bei jų nedetalizavo. Apeliantė netinkamai parengė savo pasiūlymą, nesilaikė Pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė už netinkamus projektus skirti ekonominio naudingumo vertinimo balus.
8.5. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl pirkimo procedūrų neskaidrumo. Visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes parengti tinkamus, Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius pasiūlymus. Nustačiusi nurodytų projektų netinkamumą, atsakovė privalėjo sumažinti skiriamų balų kiekį, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovė neobjektyviai vertino ar buvo šališka kurio nors tiekėjo atžvilgiu.
8.6. Teismas, laikydamasis proceso teisės normų, tinkamai išnagrinėjo bylą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės prašymą dokumentus pripažinti esant konfidencialiais ir neteikti jų susipažinti trečiojo asmens konkurentui. Apeliantei nepalankūs procesiniai teismo sprendimai nesudaro pagrindo teigti teisėją buvus šališką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapo esamos būklės įvertinimo (3 sektorių) ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) dalies parengimo paslaugoms įsigyti viešąjį pirkimą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu įvertino tiekėjų pasiūlymų techninę dalį ir apeliantės pasiūlymui paskyrė 37,85 techninių duomenų vertinimo balą. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pripažino iš dalies pagrįsta bei patvirtino naują apeliantės techninių duomenų vertinimo balą – 40,70. Apeliantė 2018 m. spalio 11 d. pateikė pretenziją, kurios atsakovė 2018 m. spalio 12 d. sprendimu kaip pakartotinės nenagrinėjo. Apeliantė padavė ieškinį dėl atsakovės 2018 m. spalio 12 d. sprendimo, 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalies bei 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalies panaikinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs pakartotinės pretenzijos pateikimą bei ieškinio senaties termino praleidimą, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
12. Apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir rungimosi principą; šalies teisę susipažinti su bylos medžiaga bei dėl jos teikti paaiškinimus; nepagrįstai trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinančius dokumentus pripažino konfidencialiais ir apribojo apeliantės teisę skųsti nutartį, kuria šie dokumentai pripažinti nevieša bylos medžiaga; byla išnagrinėta šališko teismo (teisėjo). Taip pat skundžiamo sprendimo neteisėtumas grindžiamas ir tuo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos nėra tapačios, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas; teismas nepagrįstai nenagrinėjo apeliantės specialisto Nr. 8 įgyvendintų projektų atitikimo pirkimo reikalavimams bei nepagrįstai sprendė, kad neįrodytas kito atsakovės tiekėjo protegavimas. Dėl kiekvieno iš šių argumentų teisėjų kolegija pasisako žemiau.
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
13. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino apeliantės prašymą ir išreikalavo iš atsakovės trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, aktualius vertinant T2 kriterijų. Atsakovė šiuos dokumentus pateikė bei prašė juos laikyti nevieša bylos medžiaga. 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas išreikalautus trečiojo asmens dokumentus – 2018 m. lapkričio 30 d. rašto kopiją ir specialisto Nr. 8 patirties kopiją – pripažino nevieša bylos medžiaga. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtus dokumentus pripažino konfidencialiais. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
14. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pateiktų duomenų konfidencialumo laikomasi pozicijos, kad tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais; dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktas; 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018 40 punktas). Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, jie iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-381/2018, 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-458-302/2019).
15. Pažymėtina, kad šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui.
16. Atsakovė prašymą pripažinti trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinančius dokumentus nevieša bylos medžiaga grindė tuo, kad juose yra pateikiami byloje nedalyvaujančių asmenų duomenys bei tuo, kad apeliantei nesuteikta teisė šią informaciją gauti bei su ja susipažinti (VPĮ 20 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį, kuria minėtas atsakovės prašymas buvo patenkintas, grindė tik vieninteliu argumentu – apeliantė nepatenka į VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų, galinčių susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija, sąrašą.
17. VPĮ 58 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kas gali susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija, t. y. komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Taigi, ši norma numato asmenis, kuriems perkančioji organizacija turi leisti susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija vykdomų pirkimo procedūrų metu, tačiau VPĮ 58 straipsnio 5 dalis netaikytina ginčams, kurie nagrinėjami teisme, t. y. nagrinėjant civilinę bylą. Civilinio proceso normos užtikrina šalių teisę susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, išskyrus ta, kuri teismo nutartimi yra pripažinta nevieša, t. y. kuri sudaro asmens profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 10 straipsnio 4 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, CK 1.116 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašyme pripažinti trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinančius dokumentus nevieša medžiaga nenurodė, kodėl konkreti teikiama informacija yra laikytina konfidencialia, kokią komercinę vertę bei pranašumą ji turi. Trečiojo asmens dokumentai, pagrindžiantys specialisto Nr. 8 patirtį, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo bei neatskleidžia trečiojo asmens komercinių paslapčių. Sutiktina su apeliante, kad specialisto Nr. 8 nurodyti vardas ir pavardė, profesinė patirtis, taip pat ir užsakovas nėra laikytini konfidencialia informacija, nes tokio pobūdžio informacija neturi komercinės paslapties CK 1.116 straipsnio 1 dalyje numatyta prasme savybių (žr. šios nutarties 14 punktą).
19. Todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi nepagrįstai trečiojo asmens dokumentus – 2018 m. lapkričio 30 d. rašto kopiją ir specialisto Nr. 8 patirties kopiją, pripažino nevieša bylos medžiaga bei nepagrįstai neteikė jų susipažinti kitiems proceso dalyviams – apeliantei. Taip pat sutiktina su apeliante, kad nepagrįstai jai nebuvo leista susipažinti ir su atsakovės 2018 m. gruodžio 20 d. raštu, kuriuo buvo teikiami teismui pirmiau minėti trečiojo asmens dokumentai bei prašymas juos pripažinti nevieša bylos medžiaga. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokiais veiksmais padarė procesinės teisės normos pažeidimus bei nepagrįstai apribojo apeliantės teisę susipažinti su atsakovės teikiamais trečiojo asmens dokumentais.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis yra neskundžiama, apeliantės argumentai dėl teisės skųsti šią nutartį apribojimo pripažįstami nepagrįstais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018 konstatavo, kad tarpinė nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015; 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinantys dokumentai nelaikytini nagrinėjimo ginčo dalyku. Iš ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko, kurie būtent ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) matyti, kad apeliantė nesutinka su perkančiosios organizacijos apskaičiuotu apeliantės pasiūlymui skirtu ekonominio naudingumo balu, t. y. dėl jai skirto T2 balo (specialisto Nr. 8 patirtis). Taigi, byloje nekvestionuojamas trečiajam asmeniui patvirtintas ekonominio naudingumo balas, todėl teismo išreikalauta ir konfidencialia pripažinta trečiojo asmens pasiūlymo dalis, patvirtinanti trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį, iš esmės neturi įtakos šio ginčo išsprendimui. Be to, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareikštų reikalavimų pagrįstumą, iš esmės ištiria bei įvertina ir nevieša bylos medžiaga pripažintus dokumentus.
Dėl teismo (teisėjo) šališkumo
22. Apeliaciniame skunde keliamas ir bylą nagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo klausimas. Apeliantės teigimu, teisėjas, dar nepaskelbęs galutinio teismo sprendimo, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi ir kitais procesiniais veiksmais nagrinėjamoje byloje išreiškė išimtinį palankumą atsakovės pozicijai ir pateikė išankstinę nuomonę apie bylos baigtį. Tačiau sutikti su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).
24. Apeliantė bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą įrodinėja 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi ir teismo procesiniais veiksmais, susijusiais su atsakovės pateiktų trečiojo asmens dokumentų neviešinimu. Minėta nutartimi teismas nagrinėjo atsakovės prašymą dėl trečiojo asmens pateiktų dokumentų, pagrindžiančių specialisto Nr. 8 patirtį, pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Iš nutartyje nurodomų argumentų matyti, kad jie yra susiję tik su atsakovės pareikšto prašymo nagrinėjimu, kurių pagrindu teismas nutarė trečiojo asmens dokumentus pripažinti nevieša bylos medžiaga. Kitų argumentų, nesusijusių su nagrinėjamu prašymu, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje teismas nenurodė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje buvo pateikta teismo (teisėjo) išankstinė nuomonė apie bylos baigtį.
25. Apeliantė teismo procesinius veiksmus, kuriais esą buvo išreikštas palankumas atsakovei, grindžia tuo, kad apeliantei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės pateiktu prašymu dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša bei buvo apribota apeliantės teisė skųsti 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį. Dėl pastarojo argumento pirmiau minėta, kad tokia nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, yra neskundžiama (šios nutarties 21 punktas). Dėl kito argumento, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantei ir nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės pateiktu prašymu iki jo išnagrinėjimo, tačiau apeliantė iš esmės pasinaudojo savo teise teikti paaiškinimus bei argumentus šiuo klausimu, nes pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 26 d. pateikė prašymą dėl į bylą pateiktų trečiojo asmens specialisto Nr. 8 patirtį patvirtinančių dokumentų pripažinimo vieša bylos medžiaga bei jame išdėstė su tuo susijusius išsamius argumentus.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovės procesinio prašymo išsprendimas nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantei) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjo šališkumo atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir nepalankūs apeliantei, savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo bei išankstinės nuomonės apie bylos baigtį įrodymas.
27. Apeliantės teiginys, kad bylą nagrinėjęs teisėjas privalėjo būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, nepagrįstas. Bylos duomenimis, apeliantė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo pirmosios instancijos teisme padavė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2019 m. sausio 3 d. nutartimi jį atsisakė priimti. Pažymėtina, kad nušalinimas teisėjui turi būti pareikštas prieš nagrinėjant bylą iš esmės, o vėliau nušalinimą pareikšti galima tik tais atvejais, kuomet pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinimui sužino vėliau, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne jau po bylos išnagrinėjimo (CPK 68 straipsnio 2 ir 4 dalys). Po bylos išnagrinėjimo klausimas dėl teismo šališkumo gali būti keliamas apeliaciniame skunde, tokia teise apeliantas pasinaudojo, be to apeliacinės instancijos teismui pateikė ir rašytinius paaiškinimus šiuo klausimu, todėl šį pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo aspektą apeliacinės instancijos teismas įvertino.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei apelianto nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesuponuoja išvados dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo (CPK 64-66 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties ir pretenzijų (ne)tapatumo
29. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminai nustatyti CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnis). Viešuosiuose pirkimuose ieškinio pareiškimo terminai nustatyti VPĮ, pagal kurio 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą, o nenustatęs priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo ieškinio pateikti laiku bei pagrindų šio termino atnaujinimui, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Apeliantės teigimu, ji ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovė) 2018 m. rugsėjo 11 d. informavo apeliantę apie atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo rezultatus. 2018 m. rugsėjo 21 d. apeliantė pateikė pretenziją, kurią atsakovė išnagrinėjo ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino iš dalies, tą pačią dieną apie priimtą sprendimą pranešdama apeliantei. 2018 m. spalio 11 d. apeliantė pateikė dar vieną pretenziją, kurią atsakovė vertino kaip pakartotinę ir 2018 m. spalio 12 d. atsisakė nagrinėti. Apeliantė ieškinį teismui pateikė 2018 m. spalio 22 d. Apeliantės teigimu, jos 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos nėra tapačios, todėl 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos laikyti pakartotine ir spręsti, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018). Todėl, visų pirma, vertintinos apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos bei tai, ar atsakovė pagrįstai 2018 m. spalio 11 d. pretenziją laikė pakartotine.
33. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (pvz., skirtingos pirkimo sąlygos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018). Be to, VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nenagrinėti teikiamos pakartotinės pretenzijos dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.
34. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas apeliantės 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijas vertino kaip tapačias. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas pretenzijas, priešingai išvadai pagrindo nenustatė. Visų pirma, abi šios pretenzijos buvo pareikštos dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo – 2018 m. rugsėjo 11 d. Antra, abi šios pretenzijos pareikštos tuo pačiu pagrindu – dėl apeliantės pasiūlyme nurodyto specialisto Nr. 8 patirties (projektų) vertinimo. Trečia, abiejų pretenzijų dalykas yra tas pats – apeliantė nesutinka su atsakovės atliktu apeliantės specialisto Nr. 8 nurodomų projektų Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-24, 25, 26-41 vertinimu, t. y. atsisakymo šiuos projektus pripažinti tinkamais. Minėtus projektus atsakovė vertino kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimų, nes pateiktas tik vienas iš darnaus vystymosi tikslų. Pažymima, kad 2018 m. spalio 11 d. pretenzijoje iš esmėms prašoma pakartotinai įvertinti minėtus projektus ir atitinkamai perskaičiuoti T2 balą, apeliantui teigiant, kad projektai Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-24, 25, 26-41 atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl turėjo būti priimti kaip tinkami ir už juos skirti balai. Ketvirta, abiejose pretenzijose pareikštas tapatus prašymas – perskaičiuoti apeliantei T2 balą (specialisto Nr. 8 patirtis).
35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad 2018 m. spalio 11 d. pretenzija nebuvo pakartotinė bei laiko pagrįstais atsakovės argumentus, kad 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos teikimu apeliantė siekė tapačių tikslų, t. y. projektų Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41 pakartotinės peržiūros. Kaip minėta, pretenzijų pakartotinumui įvertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių perkančiosios organizacijos sprendimų bei tiekėjo pretenzijų turinys. Minėti apeliantės projektai atsakovės buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta atsakovės 2018 m. spalio 1 d. sprendime, kuriuo buvo išnagrinėta 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenzija. Todėl pirmiau išdėstyti argumentai suponuoja pakankamą pagrindą konstatuoti 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pretenzijų tapatumą bei 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos pakartotinumą. Tokiu būdu atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nenagrinėjo apeliantės 2018 m. spalio 11 d. pakartotinės pretenzijos.
36. Remiantis šios nutarties 29 ir 32 punktuose nurodytais išaiškinimais, darytina išvada, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo nuo pirmosios pretenzijos išnagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė apie savo teisę reikšti ieškinį sužinojo 2018 m. spalio 1 d., kai atsakovė išnagrinėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenziją, todėl terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2018 m. spalio 11 d. Ieškinį pateikus 2018 m. spalio 22 d., pagrįstai konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas (šios nutarties 29 punktas).
37. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).
38. Apeliantė prašymo atnaujinti praleistą terminą nepareiškė. Apeliantė nenurodo ir termino praleidimo priežasčių, nes viso proceso metu apeliantė laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimams taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinio netenkino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
39. Pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to kasacinis teismas savo praktikoje bylos dalis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti tiekėjo pretenzijas ar jų neišnagrinėti nutraukia, jeigu to nebūna padarę bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018).
40. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl apeliantės reikalavimų panaikinti atsakovės 2018 m. spalio 12 d. sprendimą, kuria apeliantės pretenzija nenagrinėta, ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria apeliantės pretenzija netenkinta, turėjo nutraukti, o ne priimti sprendimą šiuos reikalavimus atmesti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl apeliantės specialisto Nr. 8 patirties atitikimo pirkimo reikalavimams
41. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo argumentų dėl specialisto Nr. 8 projektų atitikimo pirkimo reikalavimams.
42. Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl apeliantės nurodytų specialisto Nr. 8 projektų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Apeliantės nurodomus projektus Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41 atsakovė atsisakė vertinti, nes projektai pripažinti netinkamais dėl to, kad pateiktas tik vienas iš darnaus vystymosi tikslų, be to, prie projektų Nr. 17-19, 25 nurodyta, kad atliktas tyrimas – tai ne strategija. Apeliantės teigimu, jos specialisto Nr. 8, kurio patirtis vertinta T2 vertinimo kriterijumi, įgyvendinti nurodyti projektai atitiko pirkimo reikalavimus, todėl atsakovė privalėjo šiuos projektus įtraukti skaičiuojant T2 balą.
43. Pirkimų sąlygų 7 priede numatyta, kad specialisto Nr. 8 patirtis: „per pastaruosius 5 (penkis) metus (iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu buvo parengti darnaus judumo planai (studijos), ar inovatyvius, sumanius susisiekimo komunikacijų sprendimus apimantys specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, ar schemos, ar strategijos, įgyvendinančios darnaus vystymosi principus ar darnaus vystymosi tikslus, skaičius (vnt.)“. Taigi, ginčas kilo dėl projektuose įgyvendintų tikslų skaičiaus, nes apeliantė nesutiko su atsakovės pozicija, kad pirkimo dokumentuose yra reikalavimas tiekėjams pateikti projektus, kuriuose būtų įgyvendinti ne vienas, o bent du tikslai. Be to, apeliantės teigimu, apeliantės nurodyti projektai atitinka mažiausiai tris darnaus vystymosi tikslus.
44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad pirkimo dokumentuose yra vartojama sąvoka „tikslai“ (daugiskaita), įpareigojanti tiekėjus pateikti projektus, kuriuose būtų prašoma daugiau nei dviejų tikslų įgyvendinimo. Todėl atsakovė pagrįstai nevertino ir neįtraukė į T2 balą tų apeliantės projektų, kuriuose buvo pateiktas tik vienas iš darnaus vystymosi tikslų.
45. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu prašė apeliantės paaiškinti pasiūlymą dėl specialisto Nr. 8 vykdytų projektų, t. y. pagrįsti, kaip jie atitinka pirkimo sąlygose nustatytą pirmiau minėtą reikalavimą. Apeliantė pateikė paaiškinimus, į kuriuos priimant 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl pasiūlymo techninių duomenų vertinimo, atsakovės teigimu, buvo atsižvelgta. Sutiktina su atsakove, kad apeliantės pateikta informacija, kad jos minimi projektai atitinka mažiausiai 3 darnaus vystymosi tikslus pateikta jau po to, kai apeliantė buvo informuota apie vertinimo rezultatus. Taigi, apeliantė (tiekėjas) negali keisti pasiūlymo ir/ar jo išaiškinimo po jo įvertinimo, o atsakovė (perkančioji organizacija) negali ir neprivalo keisti savo vertinimo, remdamasi vėliau pateikta informacija, kuri nesutampa su informacija, pateikta iki vertinimo. Pažymėtina, kad negali būti tikslinami, papildomi, pateikiami nauji dokumentai ar duomenys susiję su pirkimo objektu ir jo techninėmis charakteristikomis (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis). Taip pat tiekėjas, pateikdamas naują papildomą informaciją, tokiu būdu keičia pasiūlymą, ir dėl to iš neatitinkančio pasiūlymo siekia, kad jo pasiūlymas taptų atitinkančiu, kas prieštarauja VPĮ 55 straipsnio 9 daliai.
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nesilaikė pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų, todėl jos reikalavimas panaikinti atsakovės 2018 m. rusėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti apeliantės projektus Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41, laikytinas nepagrįstu.
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti atsakovės vykdomo pirkimo procedūrų neskaidrumą. Bylos duomenimis, visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes parengti tinkamus, pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Vien tai, kad dėl pateiktų projektų neatitikimo apeliantei buvo sumažinti skiriami balai, nepatvirtina, kad atsakovė neobjektyviai vertino ar protegavo kurį nors tiekėją.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Kaip minėta, konstatuoti pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teisėjų kolegija nenustatė, kad byla būtų išnagrinėta neteisingai.
49. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimas dėl 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta vertinti atsakovės projektus, paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Nutarties 39-40 punktuose konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė bylos dalies dėl ieškovės reikalavimų panaikinti 2018 m. spalio 12 d sprendimą ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, ši bylos dalis nutraukiama apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
51. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovė ir trečiasis asmuo.
52. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 1 028,50 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2019 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 935,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija sumos, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, todėl prašymas tenkinamas ir trečiajam asmeniui iš apeliantės priteisiama 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijos 8.11 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti ieškovės projektus Nr. 5-6, 8-15, 17-19, 21-41 bei įtraukti juos į ieškovės specialisto Nr. 8 patirties kriterijų T2, ir civilinę bylą dėl šių reikalavimų nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TAEM Urbanistai“ (juridinio asmens kodas 126163297) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ (juridinio asmens kodas 122206363) 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Egidija Tamošiūnienė
Aldona Tilindienė