Civilinė byla Nr. e2-1771-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankroto administratorės ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ prašymai pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankrotą tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Costum“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir atsisakė iškelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Costum“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“.

2.       BUAB „Costum“ bankroto administratorė 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, kadangi: 1) UAB „Costum“ 2015 m. balandžio – gruodžio mėnesių laikotarpiu nepagrįstai sumokėjo UAB „Daugirda“ 837 164,44 Eur (apie 70 proc. mokėjimų atlikti grynais pinigais), 2) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte konstatavo, jog bendrovės finansinė apskaita tvarkyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pagerinimo ir nuomos sandoriai bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi, buto įsigijimo ir nuomos sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų; 4) UAB „Costum“ mokėjimus vykdė nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimų (UAB „Daugirda“ mokėjimus atliko turėdama kitų pradelstų reikalavimų).

3.       Suinteresuoti asmenys A. B. ir L. B. prašė atmesti bankroto administratorės prašymą pripažinti UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Kauno apskrities VMI 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte nustatyti bendrovės apskaitos pažeidimai ir papildomai apskaičiuoti mokesčiai bei baudos negali būti pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, nes dėl akte konstatuotų aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. vasario 28 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. pareikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų. Taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1148-260/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-699-273/2019 ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. vasario 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad UAB „Costum“ ir UAB „Daugirda“ sudaryti sandoriai bei atlikti mokėjimai nebuvo fiktyvūs, nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi UAB „Costum“.

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pripažino atsakovės UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl UAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Lemora“ pateiktu teismui pareiškimu tai pat prašė pripažinti UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindus, o už UAB „Costum“ tyčinį bankrotą atsakingais laikyti jos direktorių ir valdybos narį A. B., buhalterę L. Š. – B. (akcininko P. Š. dukrą) ir akcininką bei valdybos narį P. Š..

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškėjų pareiškimus dėl tyčinio bankroto prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „Costum“ mokestinį patikrinimą 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 31 d. metų laikotarpiu surašė 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo aktą, kuris patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu. Patikrinimo aktas ir sprendimas nebuvo apskųsti ar nuginčyti, todėl yra galiojantys. BUAB „Costum“ bankroto administratorė pagrįstai įrodinėja aplinkybes dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu vadovaudamasi mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nustatytais faktais dėl pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių mokėjimo vengimo ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo, buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimų.

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė prašymus pripažinti BUAB „Costum“ bankrotą tyčiniu.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, kad byloje reikia nustatyti tikslų UAB ,,Costum“ nemokumo momentą; įvertinti bendrovės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir delsimo įvykdyti bendrovės vadovui tenkančią pareigą laikotarpiu; įvertinti neteisėtų atsiskaitymų mastą, palyginti jį su turėtu bendrovės turtu ir prioritetiniais įsipareigojimais; nustatyti, ar liko / neliko bendrovės turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus; identifikuoti, ar atlikti veiksmai ir / arba sudaryti sandoriai buvo / nebuvo nukreipti į bendrovės finansinės padėties esminį bloginimą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad VMI 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte yra konstatuoti įstatymų reikalavimų pažeidimo faktai, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimai. Todėl byloje spręstina dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo / netaikymo (dėl bendrovės valdymo organų nevykdytų arba netinkamai vykdytų įstatymuose nustatytų pareigų). Kitoks nustatytų aplinkybių teisinis kvalifikavimas, nei ieškovas nurodė, nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio (netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. atmetė pareiškėjų BUAB „Costum“ bankroto administratorės ir UAB „Lemora“ prašymus pripažinti UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas, vertindamas atsakovės turto vertę ir spręsdamas dėl 2016 m. ir 2017 m balanse apskaitytų 4 medžio anglies gamybos krosnių pagrįstumo nustatė, kad UAB „Listas“ ir UAB „Costum“ 2013 m. vasario 5 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Costum“ įsipareigojo atlikti statybos darbus, o UAB „Listas“ įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti objekte Kikalavo k., Ignalinos raj. UAB „Listas“ ir UAB „Costum“ 2013 m. kovo 7 d. sudarė įrangos tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Costum“ įsipareigojo pagaminti ir perduoti UAB „Listas“ nuosavybės teisę į technologinius įrenginius ir mechanizmus, skirtus medžio anglies gamybai užtikrinti, o UAB „Listas“ įsipareigojo už prekes sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal pastarąją sutartį UAB „Costum“ 2014 m. birželio 30 d., be kita ko, UAB „Listas“ perdavė segmentuoto medžio anglies gamybos liniją „Coal&Coal Premium“ su įrengimo darbais pagal 2014 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą COS Nr. 0000946, suma – 2 143 422,23 Eur. Minėto 2014 m. spalio 15 d. susitarimo 17 punkte šalys konstatavo, kad UAB „Listas“ neįvykdė įsipareigojimų ir sutartis buvo nutraukta, 1 838 100,74 Lt dydžio avansas pagal sutarties Nr. 2013/03/07-1 4.2.1 punktą negrąžinamas ir lieka UAB „Costum“, o įranga, kuri buvo perduota pagal sąskaitą COS Nr. 0000946, lieka UAB „Costum“ nuosavybe. Šio susitarimo 18 punkte šalys susitarė, kadangi įranga yra įkeista, ją saugo UAB „Listas“ teritorijoje Mikalavo k., Ignalinos raj. To paties susitarimo 20 punkte šalys susitarė, kad UAB „Listas“ iki 2015 m. sausio 31 d. sumokės 505 396,21 Lt skolą, o UAB „Costum“ pakartotinai perduos UAB „Listas“ įrangą pagal įrangos tiekimo sutartį Nr. 2013/03/07-1, t. y. medžio anglies gamybos liniją „Coal&Coal Premium“ – 4 vnt. už avansui lygią sumą: 1 838 1000,74 Lt su PVM, tuo suteikdamas prekybinę nuolaidą 305 321,49 Lt nuo sutartinės kainos, kuri buvo 2 143 422,23 Lt. Susitarimo 21 punkte šalys susitarė, kad iki 2015 m. sausio 30 d. UAB „Listas“ nuims įkeitimą, kuriuo prekės yra įkeistos kredito unijos „Amber“ naudai. Susitarimo 22 punkte šalys, be kita ko, nurodė, kad jeigu iki 2015 m. sausio 31 d. UAB „Listas“ nesumokės 505 396,21 Lt skolos, tokiu atveju UAB „Listas“ įsipareigojo užtikrinti, kad pagal sąskaitą COS Nr. 000946 perduotos įrangos – segmentuoto medžio anglies gamybos linija „Coal&Coal Premium“ – 4 vnt., įkeitimas bus panaikintas ir įranga grąžinta UAB „Costum“. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Listas“ bankroto bylą, o 2017 m. vasario 7 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukė BUAB „Costum“ su 208 867,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

11.       Teismas konstatavo, kad nors realiai UAB „Costum“ anglių deginimo krosnimis nedisponavo, tačiau už jas UAB „Listas“ nebuvo atsiskaitęs visą kainą, dėl ko, vadovaujantis UAB „Listas“ ir UAB „Costum“ 2014 m. spalio 15 d. susitarimu, anglių degimo krosnys liko UAB „Costum“ nuosavybė, taigi ir į 2016 m. bei 2017 metų įmonės balansus jų vertė buvo įtraukta teisėtai ir pagrįstai.

12.       Teismas nustatė, kad UAB „Costum“ kreditorius UAB „Visas labas“ dar 2017 m. balandžio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Costum“ iškėlimo. Atsakovei UAB „Costum“ pateikus teismui 2016 m. ir 2017 m. balandžio 14 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovė atsisakė ieškinio, nes sprendė, kad pagal pateiktus dokumentus akivaizdu, kad UAB „Costum“ yra moki ir bankroto byla jai nebus keliama. Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. balandžio 14 d. UAB „Costum“ vadovo turimi balanso duomenys jokio įmonės nemokumo nerodė.

13.       Teismas nustatė, kad UAB „Lemora“ ir UAB „Costum“ 2009 m. kovo 12 d. pasirašė sutartį, pagal kurią pardavėja UAB „Lemora“ įsipareigojo tiekti prekes pirkėjai UAB „Costum“, pirkėja įsipareigojo už gautas prekes nustatytais terminais atsiskaityti. UAB „Lemora“, UAB „Costum“ ir įkaito davėjai M. Š. bei I. Š. 2015 m. gegužės 4 d. priedu Nr. 09031201/6 susitarė dėl tinkamo prievolių įgyvendinimo užtikrinimo. Sutarties šalys ir įkaito davėjai 2016 m. birželio 16 d. pasirašė Priedą Nr. 09031201/7 prie 2009 m. kovo 12 d. sutarties, kuriuo susitarė prievolės įvykdymo terminą pratęsti iki 2017 m. kovo 31 d., patvirtinant įkeitimo sandorio pakeitimą su galimybe pratęsti terminą bendru šalių ir įkaito davėjų sutarimu. Kreditorės UAB „Lemora“ teigimu, šiuo priedu buvo aiškiai fiksuota UAB „Costum“ skola jai – 405 263,31 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytame 2016 m. birželio 16 d. priede Nr. 09031201/7 skolos dydis nėra nurodytas, taip pat nenurodyta, kad šis dokumentas yra detalizuotas šalių pasirašytais dviem tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktais, kuriuose fiksuotos skolos 268 745,09 Eur ir 136 518,22 Eur, iš viso – 405 263,31 Eur.

14.       Iš kreditorės UAB „Lemora“ pateiktų Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktų teismas nustatė, kad viename UAB „Costum“ skola 2016 m. balandžio 30 d. fiksuota 268 745,09 Eur. Kitame Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodyta, kad skola 2016 m. gruodžio 31 d. yra 136 518,22 Eur. Teismas sutiko su kreditorės argumentais, kad šiuose skolų suderinimo aktuose yra nurodytos skirtingos sąskaitos už skirtingus laikotarpius ir jų bendra suma yra 405 263,31 Eur, tačiau juose nėra nurodytos pasirašymo datos, todėl nėra galimybės nustatyti, kada šalys šiuos aktus pasirašė ir ar būtent juose fiksuotų UAB „Costum“ įsipareigojimų kreditorei UAB „Lemora“ sumokėjimo terminas pagal 2016 m. birželio 16 d. pasirašytą priedą buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d.

15.       Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Lemora“ 2017 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu skolininkei UAB „Costum“ atsiuntė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame prašė patvirtinti įmonės skolos likučius 2016 m. gruodžio 31 dienai ir kuris siekė 51 312,62 Eur. Netrukus po šio dokumento pateikimo skolininkei, kreditorė UAB „Lemora“ 2017 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu skolininkei UAB „Costum“ atsiuntė dar vieną tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame prašė patvirtinti įmonės skolos likučius 2017 m. kovo 31 d. ir kuris siekė 139 552,79 Eur. Iš šiame akte nurodytų sąskaitų numerių ir sumų galima daryti išvadą, jog šiuo aktu yra patikslintas prieš tai 2017 m. kovo 7 d. siųstas skolų suderinimo aktas 51 312,62 Eur sumai, nes papildytas sąskaitomis nuo 2015 m. balandžio 16 d., kaip ir buvo nurodyta skolų suderinimo akte dėl suderintos 136 518,22 Eur sumos. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, ar 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktus skolininkė pasirašė, bet pagal juose nurodytą informaciją, skolininkės nutylėjimo atveju, kreditorė pati pripažino, kad skolos mokėjimo terminai bus pratęsti.

16.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia kreditorės UAB „Lemora“ argumentus, kad skolininkės vadovas A. B. ir vyriausioji buhalterė L. B. 2017 m. balandžio 1 d. neabejotinai turėjo žinoti, kad skola kreditorei UAB „Lemora“ yra pradelsta. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y. kad UAB „Costum“ turėjo pagrindą manyti, kad jos skola kreditorei yra tik 136 518,22 Eur ir jos mokėjimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes būtent tokią datą nurodė pati kreditorė UAB „Lemora“, ir būtent tik dėl šios skolos dalies apmokėjimo termino pratęsimo tarp šalių vyko susirašinėjimas.

17.       UAB „Lemora“ 2018 m. kovo 21 d. skolininkei UAB „Costum“ siuntė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Audikona“ atlieka UAB „Lemora“ 2017 metų finansinės atskaitomybės auditą, dalį audito sudaro pirkėjo skolų patvirtinimas, todėl prašė patvirtinti UAB „Costum“ įsiskolinimą 2017 m. gruodžio 31 d. ir kurio suma nurodyta 136 518,22 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ar šį aktą UAB „Costum“ pasirašė, tačiau UAB „Lemora“ skolos neįtraukimas į pradelstų įsipareigojimų sąrašą rodo, kad UAB „Costum“ laikė, kad skolos mokėjimo terminą kreditorė pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje yra nustatyta, kad UAB „Costum“ skola kreditorei UAB „Lemora“ yra 405 263,31 Eur ir jos mokėjimo terminas suėjo 2017 m. kovo 31 d., tačiau atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad UAB „Costum“ buvo suklaidinta pačios kreditorės veiksmais, dėl to laikė, kad ši skola yra tik 136 518,22 Eur ir jos mokėjimo terminas yra pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

19.       Teismas atmetė kreditorės UAB „Lemora“ argumentus dėl į įmonės balansą nepagrįstai įtrauktų 335 587 Eur dydžio gautinų sumų iš debitorių UAB „Ateities kuras“, UAB „Difera“ ir UAB „Eurodesa“, UAB „Good factor“, UAB „Listeka“, Medžio anglies gamintojų asociacija, Verslo rizikos valdymas, UAB „Remitalis“. Teismas nustatė, kad UAB „Costum“ debitoriams buvo iškeltos bankroto bylos, UAB „Costum“ buvo įtraukta į kreditorių sąrašus, tačiau sprendimai dėl įmonių pabaigos ir jų išregistravimo priimti tik 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų laikotarpiu, todėl nurašyti šias skolas nebuvo teisinio pagrindo, nes likviduojant įmones yra pardavinėjamas jų turtas ir atsiskaitoma su kreditoriais.

20.       Teismas sprendė, kad UAB „Costum“ po 2017 m. balandžio 1 d. buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau ji toliau vykdė ūkinę veiklą, vykdė sudarytas sutartis, jos vadovas, siekdamas stabilizuoti įmonės veiklą, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškeldamas UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė akivaizdaus įmonės nemokumo, kas paneigia pareiškimų argumentus, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2017 m. balandžio 1 d., be to, nemokumo momentas 2017 m. spalio 2 d. buvo nustatytas tik retrospektyviai išnagrinėjus teisme kilusį ginčą.

21.       Vertindamas dėl nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, teismas pripažino, kad kitose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl UAB „Costum“ įvykdyto 837 204,44 Eur mokėjimo UAB „Daugirda“ už atliktus darbus turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamo klausimo dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertinimui, todėl kreditorės UAB „Lemora“ argumentus, kad šis sandoris bankrutavusiai įmonei buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas atmetė kaip nepagrįstus.

22.       Teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą UAB „Costum“ ir sąmoningą tyčinį įmonės privedimą prie jos nemokumo, dėl ko įmonė bankrutavo. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1093-413/2019 pagal ieškovės UAB „Rangon“ ieškinį atsakovei BUAB „Costum“ dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį. Taigi, teisme kilęs ginčas dėl nurodyto sandorio šalių yra išspręstas taikiai. Teismas nustatė, kad butas buvo suremontuotas ir apstatytas baldais UAB „Costum“ lėšomis (išleista 20 493,22 Eur) bei pagal 2015 m. gegužės 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį išnuomotas M. Š. (UAB „Costum“ akcininko P. Š. sūnui ir jo sutuoktinei už 100 Eur su PVM / mėn. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad UAB „Costum“ akcininkui P. Š. šios aplinkybės buvo žinomos ir jis sutiko, kad bendrovės butą už mažus nuompinigius naudotų jo sūnus bei marti. Teismo vertinimu, šio sandorio nesąžiningumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ sudaryta 2016 m. lapkričio 30 d. preliminari pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo (kurioje buvo numatyta, kad UAB „Costum“ panaikins buto įkeitimą, atsiskaitydama su hipotekos kreditoriumi, ir sutartyje susitarus, kad pardavėjui nesudarius pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties turės sumokėti 300 000 Eur baudą) nebuvo bendrovei nuostolinga ar ekonomiškai nenaudinga, nes realiai neįvykdyta (butas neparduotas ir bauda sumokėta).

23.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrįsto pagrindo išvadai, kad UAB „Costum“ tyčia sudarė nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, dėl kurių įmonė buvo privesta prie bankroto.

24.       Spręsdamas, ar šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 2 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, teismas pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jame nustatyta mokėjimo eiliškumo tvarka netaikoma vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 15 d. (bendrovės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu) mokėjimo eiliškumo tvarka pagal CK 6.9301 straipsnį netaikoma ir skolų išieškojimas darbuotojams ir kitiems kreditoriams (UAB „Visas labas“) buvo sustabdytas. Kreditorės UAB „Rangon“ 105 100 Eur skola buvo įskaityta anksčiau, t. y. tarp susijusių UAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ bei M. Š. sudaryto 2016 m. lapkričio 30 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto Nr. 1/2016 pagrindu. Tuo tarpu darbuotojui P. G. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos už 2016 m. sausio–birželio mėn. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatyta, kad galiojant Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarčiai, buvo atlikti mokėjimai kreditoriams UAB „Eskavaras“ (2017 m. gruodžio 22 d. sumokėta 2000 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. sumokėta 250 Eur ir 2018 m. vasario 19 d. sumokėta 7560 Eur) ir UAB „Gruntivesta“ (2018 m. vasario 19 d. sumokėta 6 220 Eur; iš viso 16 030 Eur). Teismas pripažino, kad mokėjimų eiliškumas buvo iš dalies pažeistas, tačiau jo pažeidimo mastas, palyginus su įmonės turėto turto verte, yra nedidelis ir negalėjo turėti lemtingos įtakos UAB „Costum“ nemokumui ar tyčiniam privedimui prie bankroto.

25.       Teismas pažymėjo, kad dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio (netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26.       Pareiškėja UAB „Lemora“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė neteisingą įmonės turto vertę pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą bei neteisingą pradelstų skolų dydį. UAB „Costum“ tapo nemokia vėliausiai nuo 2017 m. balandžio 1 d., nes nuo 2017 m. balandžio 1 d. (suėjus 2016 m. birželio 6 d. susitarime nustatytam skolos kreditoriui UAB „Lemora“ sumokėjimo terminui) vien pradelsta skola kreditorei UAB „Lemora“, kurios dydis 405 263,21 Eur, viršijo į UAB „Costum“ 2016 m. birželio 31 d. balansą įrašyto turto realią vertę, kuri buvo ne didesnė kaip 213 440 Eur.

26.2.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Costum“ 2016 m. gruodžio 31 d. realiai disponavo anglių krosnimis. Suinteresuoti asmenys A. B. ir L. B. neneigia šios aplinkybės. Ši aplinkybė taip pat nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje (kuria atsisakyta iškelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą) ir turi prejudicinę galią. Nustačius, kad UAB „Costum“ realiai nedisponavo anglių krosnimis ir šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratorei, vertinant UAB „Costum“ nemokumą pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turi būti laikoma, kad šis turtas buvo nelikvidus ir jo vertė neturi būti įtraukiama į realią įmonės turto vertę.

26.3.                      Iš UAB „Costum“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitytos turto balansinės vertės (1 140 965 Eur) taip pat turi būti atimta 335 587 Eur dydžio iš UAB „Ateities kuras“, UAB „Difera“ ir UAB „Eurodesa“, UAB „Good factor“, UAB „Listeka“, Medžio anglies gamintojų asociacija, Verslo rizikos valdymas, UAB „Remitalis“, gautina suma, nes šie UAB „Costum“ debitoriai buvo bankrutavę. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad šias skolas buvo galimybės atgauti. Tai, kad nebuvo priimti sprendimai dėl minėtų įmonių pabaigos, nereiškia, kad šias skolas buvo reali galimybė atgauti.

26.4.                      Iš UAB „Costum“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitytos turto balansinės taip pat turi būti atimta 381 570 Eur įkeisto nekilnojamojo turto vertė, nes šis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui Danske bank A/S už UAB „Šeba“ prievoles, o įsipareigojimai kreditoriui Danske bank A/S į balansą prie įsipareigojimų nebuvo įtraukti. Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakydamas iškelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą, skaičiuodamas UAB „Costum“ realią turto vertę, į ją neįtraukė įkeisto turto vertės. Be to, UAB „Costum“ bankroto byloje pardavus įkeistą turtą, visa gauta lėšų suma atiteko hipotekos kreditoriui, o kiti UAB „Costum“ kreditorių reikalavimai jokia apimtimi nebuvo tenkinami.

26.5.                      Teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytą prejudicinį faktą, kad pradelsta skola kreditorei UAB „Lemora“ buvo 405 263,21 Eur (136 518,22 Eur + 268 745,09 Eur). Nuo 2017 m. kovo 31 d. visa UAB „Costum“ 405 263,31 Eur suma turi būti laikoma pradelsta, nes toks apmokėjimo terminas buvo nustatytas 2016 m. birželio 6 d. susitarime ir vėliau šis apmokėjimo terminas nebuvo pakeistas. Šalys 2016 metais buvo sudarė du skolų suderinimo aktus, iš kurių vienu 2016 m. balandžio 30 d. suderino UAB „Costum“ 268 745,09 Eur skolą pagal 2014 m. birželio 12 d. – 2016 m. balandžio 21 d. laikotarpiu UAB „Lemora“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o kitu aktu suderinta 2016 m. gruodžio 31 d. 136 518,22 Eur skola pagal 2015 m. balandžio 16 d. – 2016 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu UAB „Lemora“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Teismo argumentai, kad yra neaišku, kada šie aktai pasirašyti, yra nepagrįsti, nes aktuose nurodytos skolų suderinimo datos, o byloje nebuvo ginčo, kad šiais aktais suderintos 2016 metais susidariusios skolos. Tai, kad šalys vėliau 2017 ir 2018 metais derino skolų sumas, yra įprasta buhalterinė praktika. Nė viename iš skolų suderinimo aktų nebuvo nurodyta, kad yra pratęsiamas skolos suderinimo terminas.

26.6.                      Tai, kad UAB „Costum“ dalis skolos – 350 000 Eur kreditorei UAB „Lemora“ buvo užtikrinta svetimo turto hipoteka, neturi jokios reikšmės apskaitant UAB „Costum“ įsipareigojimus ir šis faktas pradelstų įsipareigojimų nepadaro nepradelstais. Aplinkybė, kad direktorius A. B. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateisina jo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

26.7.                      Vertinant UAB „Costum“ 2017 m. spalio 2 d. ir 2018 m. gegužės 22 d. balanso duomenis, įmonės turto vertė sumažėjo nuo 1 422 276 Eur iki 906 290 Eur (sumažėjimas 515 986 Eur), o įmonės įsipareigojimai padidėjo nuo 741 659 Eur iki 1 022 200 Eur (padidėjo 280 541 Eur). Nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. UAB „Costum“ patyrė net 796 527 Eur nuostolį.

26.8.                      Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo vertinti, ar mokesčių administratoriaus nustatytas netinkamas UAB „Costum“ apskaitos tvarkymo ir netinkamo mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo faktas sudaro ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. UAB „Costum“ nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai yra nustatyti Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte Nr. (7.45). Mokestinio patikrinimo aktas ir sprendimas dėl jo patvirtinimo yra oficialūs aukštesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai. UAB „Costum“ vadovo A. B. ir vyriausiosios buhalterės L. B. padaryti apskaitos ir mokestiniai pažeidimai sukėlė didelę žalą įmonei ir tai yra priežastiniu ryšiu susiję su jau nemokios įmonės esminės padėties pabloginimu, nes priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių ir baudų suma ženkliai viršija į UAB „Costum“ balansą įrašyto turto realią vertę.

26.9.                      Kaip įmonei žalingi sandoriai turi būti vertinami įkeisto buto (duomenys neskelbtini), pirkimo, remonto, nuomos sandoriai. Šis butas įsigytas nepaisant to, kad jam galiojo hipoteka. Įsigyjant šį butą nebuvo siekiama gauti ekonominės naudos, bet buvo siekiama, kad M. Š. apsigyventų įmonės sąskaita šiame bute bei taip pat buvo siekiama neteisėtai pasinaudoti PVM atskaita. Pagal 2015 m. gegužės 25 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šis butas buvo išnuomotas M. ir I. Š. už simbolinį nuomos mokestį – 100 Eur su PVM/mėn. UAB „Costum“ bankroto byloje įkeistas turtas, esant hipotekos kreditoriaus M. Š. sutikimui, buvo perduotas M. Š. valdomai įmonei UAB „Rangon“. Iš šio buto perleidimo sandorio nebuvo gauta jokių lėšų, skirtų UAB „Costum“ kreditorinių reikalavimų patenkinimui.

26.10.                      Teismas sutiko, kad sudarant minėto buto įsigijimo ir nuomos sandorius UAB „Costum“ vadovai pažeidė lojalumo pareigą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad šio sandorio nesąžiningumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis sandoris nebuvo įmonei nuostolingas. Lojalumo pareigos pažeidimas yra svarbus tyčinio bankroto kontekste ir turi būti vertinamas. Bankroto byloje pagal taikos sutartį šis turtas atiteko UAB „Rangon“, o iš šio turto pardavimo UAB „Costum“ ir jos kreditoriai jokių lėšų negavo, nes visos lėšos atiteko hipotekos kreditoriui.

26.11.                      Kaip įmonei žalingi sandoriai taip pat turi būti vertinami sandoriai su UAB „Listas“ ir UAB „Atiltas“. Pirmosios instancijos teismas iš dalies formaliai aprašė sandorius su UAB „Atiltas“, iš mokestinio patikrinimo akto perrašydamas tam tikras pastraipas, tačiau aprašytų sandorių nuostolingo pardavimo aspektu nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl nuostolingų sandorių su UAB „Listas“. Teismas neatskleidė bylos esmės.

26.12.                      Įmonei žalingi sandoriai turi būti vertinami 4 medžio anglies gamybos krosnių įsigijimo sandoriai. Iškėlus UAB „Costum“ bankroto bylą, anglių krosnys bankroto administratoriui nebuvo perduotos. Tuo buvo padaryta ne mažesnė nei 340 000 Eur žala, nes nebuvo perduotas ir neaišku, kur dingo šis turtas.

26.13.                      UAB „Costum“ atsiskaitymus organizavo taip, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo vykdomi darbų ginčų komisijos sprendimai ir teismų sprendimai. Nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais, kuriems skolos buvo priteistos pagal darbo ginčų komisijos sprendimus, taip pat su kitais darbuotojais. Nebuvo atsiskaitoma su kreditoriumi UAB „Visas labas“, kuriam buvo priteista skola teismo sprendimu. Nebuvo atsiskaitoma su vienu didžiausiu kreditoriumi UAB „Lemora“. Atsiskaitymai buvo organizuojami taip, kad pirmenybė buvo teikiama susijusioms įmonėms UAB „Rangon“, UAB „Gruntinvesta“, UAB „Eskavaras“, nors su šiomis įmonėmis turėjo būti atsiskaitoma vėlesne eile. Byloje nėra jokių įrodymų, kad visi 2017 m. liepos 12 d. – 2018 m. vasario 15 d. laikotarpiu UAB „Costum“ atlikti mokėjimai buvo susiję su UAB „Costum“ vykdoma veikla ir tai buvo einamieji mokėjimai. Be to, paskutiniai du mokėjimai UAB „Eskavaras“, viso 13 780 Eur, atlikti jau po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „Costum“ yra nemoki.

26.14.                      Yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp mokestinio patikrinimo akte nustatytų UAB „Costum“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, mokesčių vengimo fakto ir nemokios įmonės esminės padėties pabloginimo. Mokestinio patikrinimo aktu priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai ir baudos viršija UAB „Costum“ turimo turto vertę ir vien dėl to UAB „Costum“ tampa nemokia.

27.       Suinteresuoti asmenys A. B. ir L. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

27.1.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Costum“ pagrįstai tiek į 2016 m., tiek į 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. spalio 2 d. balansus įtraukė 210 313 Eur dydžio anglies krosnių įrangos vertę. Iškėlus UAB „Listas“ bankroto bylą, minėtos įrangos grąžinimas UAB „Costum“ nuosavybėn buvo apsunkintas, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Costum“ įtraukus į kreditorių sąrašą su 208 867,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, todėl bet kokiu atveju ši suma turėjo būti apskaityta įmonės balanse, tačiau jau kaip trumpalaikis turtas.

27.2.                      UAB „Costum“ turėjo pagrindą manyti, kad jos skola kreditorei UAB „Lemora“ yra tik 136 518,22 Eur ir jos mokėjimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes būtent tokią datą nurodė pati kreditorė UAB „Lemora“, ir būtent tik dėl šios skolos dalies apmokėjimo termino pratęsimo tarp šalių vyko susirašinėjimas. Dėl kitos 268 745,09 Eur skolos dalies pagal tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, byloje nėra jokių įrodymų. UAB „Costum“ reikalavimams užtikrinti fiziniai asmenys M. Š. ir I. Š. įkeitė kreditorei UAB „Lemora“ jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė buvo 350 000 Eur, ir didelę dalį kreditorinio reikalavimo UAB „Lemora“ patenkino iš įkeisto turto.

27.3.                      Balanse nurodyto turto tikroji reali vertė buvo nustatyta faktiškai retrospektyviai, atlikus tam tikrus turto vertės perskaičiavimus tiek Kauno apygardos teismui priimant 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Costum“, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavus UAB „Costum“ nemokumą ir panaikinus Kauno apygardos teismo nutartį dėl UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl negalima daryti neginčijamos išvados, kad UAB „Costum“ vadovas jau 2017 m. balandžio 1 d., remdamasis 2016 m. balanso duomenimis, turėjo objektyviai suvokti, kad bendrovė yra nemoki.

27.4.                      UAB „Lemora“ teiginys, jog atsakovės vadovas tikrai turėjo žinoti apie 2017 m. kovo 31 d. atsiradusią šiai kreditorei pradelstą 405 263,31 Eur skolą, nes vėliau prievolės vykdymo terminas nebuvo pratęstas, nepatvirtina, kad bendrovės vadovas vien dėl to turėjo suprasti apie atsiradusį nemokumą, kadangi balanse buvo apskaitytas didesnės vertės turtas, kurio tikroji reali vertė buvo nustatyta tik vėliau.

27.5.                      Kreditorė UAB „Lemora“ 2018 m. kovo 21 d. el. laišku ir pasirašytu tarpusavio skolų suderinimo aktu aiškiai patvirtino, kad pradelsta skola ji laiko tik 136 518,22 Eur (2017 m. gruodžio 31 dienai).

27.6.                      Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad atsakovė 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. UAB „Costum“ patyrė net 796 527 Eur nuostolių. Dalis šių nuostolių buvo patirta anksčiau.

27.7.                      Nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Costum“ vadovas sąmoningai blogai valdė įmonę, siekė dar labiau pabloginti jos veiklą. Priešingai, įmonės vadovas dėjo visas pastangas išsaugoti įmonę restruktūrizavimo pagalba. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės vadovas nedelsiant ėmėsi ĮBĮ nustatytų veiksmų inicijuojant įmonės bankroto bylą.

27.8.                      Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad UAB „Costum“ buvo nemoki nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (balanso pasirašymas) iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas nesudarė jokių nuostolingų sandorių, neatliko jokių kreditorių interesus pažeidžiančių veiksmų, t.y. nebuvo jokio sąmoningo siekimo privesti įmonę prie bankroto.

27.9.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti šių aplinkybių.

27.10.                      VMI sprendimas, kuriuo konstatuoti įstatymų reikalavimų pažeidimo faktai, atsakovės atilgiu buvo priimtas tada, kai atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl buvęs jos vadovas A. B. nebeturėjo galimybės tokio VMI sprendimo kvestionuoti teismine tvarka.

27.11.                      Kitose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl UAB „Costum“ įvykdyto 837 204,44 Eur mokėjimo UAB „Daugirda“ už atliktus darbus turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamo klausimo dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertinimui, todėl teismas pagrįstai atmetė UAB „Lemora“ argumentus, kad šis sandoris bankrutavusiai įmonei buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas.

27.12.                      UAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ sudaryta 2016 m. lapkričio 30 d. preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo (kurioje buvo numatyta, kad UAB „Costum“ panaikins buto įkeitimą, atsiskaitydama su hipotekos kreditoriumi, ir sutartyje susitarus, kad pardavėjui nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties turės sumokėti 300 000 Eur baudą) nebuvo bendrovei nuostolinga ar ekonomiškai nenaudinga, nes realiai neįvykdyta (butas neparduotas ir bauda sumokėta).

27.13.                      Teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo BUAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindais. Nors mokėjimų eiliškumas buvo iš dalies pažeistas, tačiau jo pažeidimo mastas, palyginus su įmonės turėto turto verte, yra nedidelis ir negalėjo turėti lemtingos įtakos UAB „Costum“ nemokumui ar tyčiniam privedimui prie bankroto.

27.14.                      Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

28.       Atsakovė BUAB „Costum“ prašo dėl kreditorės UAB „Lemora“ atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl pateiktų paaiškinimų

30.       Apeliantė UAB „Lemora“ po atskirojo skundo pateikimo, 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė jais vadovautis nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą.

31.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus teismui. Šia teise galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017). Tačiau pripažįstama, kad jei teismui pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ar duomenys praėjus atskirojo skundo padavimo terminui, teismas juos turi atsisakyti priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-464/2018).

32.       Kadangi apeliantės paaiškinimai (atskirojo skundo papildymas) pateiktas praėjus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako prijungti prie bylos.

Dėl ginčo esmės

33.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantė UAB „Lemora“ atskiruoju skundžia nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų BUAB „Costum“ ir UAB „Lemora“ prašymus pripažinti BUAB „Costum“ bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuria ginčas dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžintas nagrinėti iš naujo, nurodant, kokias bylai reikšmingas aplinkybes turi nustatyti pirmosios instancijos teismas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ginčo ribas, įvertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nagrinėjo kelis ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytus tyčinio bankroto pagrindus. Dėl kiekvieno jų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

35.       Byloje kilo ginčas BUAB „Costum“ įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį vykdymo. Ginčo šalys nesutaria, kada BUAB „Costum“ tapo nemokia ir įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

36.       Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

37.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

38.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

39.       Tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

40.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. BUAB „Costum“ susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonė siekė juos spręsti restruktūrizavimo būdu. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2431-264/2017 UAB „Costum“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismas nustatė, kad net ir iš įmonės balansinės turto vertės atėmus bankui įkeisto turto vertę, pradelstų įsipareigojimų suma (247 223, 58 Eur) neviršija pusės įmonės turto vertės (643 690,78 Eur/2=321 845,39 Eur). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-449-241/2018 panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė kelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą, kadangi nustatė įmonės nemokumą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad įmonės turto vertė yra 453 665,78 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma šiuo metu sudaro ne mažesnę kaip 515 968,67 Eur sumą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nenustatė konkretaus UAB „Costum“ nemokumo momento.

41.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1764-273/2018, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Lemora“ pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Costum“, jį tenkino ir bankroto bylą iškėlė. Teismas nustatė, kad UAB „Costum“ yra nemoki, jos pradelstų įsiskolinimų suma (812 624,22 Eur) viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (453 162 Eur).

42.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-857-230/2020 netenkino pareiškėjų BUAB „Costum“ ir UAB „Lemora“ prašymų pripažinti BUAB „Costum“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020 panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei nurodė įvertinti tikslų BUAB „Costum“ nemokumo momentą bei bendrovės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu.

43.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenustatė konkretaus BUAB „Costum“ nemokumo momento. Teismas tik nustatė, kad pagal įmonės balanso duomenis, įmonė 2017 m. balandžio 1 d. nebuvo nemoki. Tačiau dėl šios teismo išvados šalys nesutaria. Todėl nagrinėjamu atveju reikšminga yra nustatyti momentą, kada BUAB „Costum“ valdymo organai turėjo pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada įmonė buvo nemoki.

44.       Apeliantė argumentuoja, kad BUAB „Costum“ nemokia vėliausiai tapo 2017 m. balandžio 1 d. Jos nuomone, sprendžiant dėl BUAB „Costum“ nemokumo momento ir nustatant į įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyto turto realią vertę, iš šiame balanse apskaitytos turto balansinės vertės (1 140 965 Eur) turi būti atimta: i) 210 368 Eur vertės anglių degimo krosnių vertė, ii) 335 587 Eur dydžio nelikvidūs kreditoriniai reikalavimai į bankrutavusius skolininkus ir iii) 381 570 Eur įkeisto nekilnojamojo turto vertė. Todėl 2016 m. gruodžio 31 d. reali įmonės turto vertė buvo ne didesnė kaip 213 440 Eur. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą su šiais argumentais nesutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas. Taigi, šalys iš esmės ginčija BUAB „Costum“ balanse nurodyto turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Tinkamai nustačius įmonės turėtą turtą ir jo vertę bei pradelstus įsipareigojimus, galima spręsti, kada įmonė faktiškai tapo nemokia.

45.       BUAB „Costum“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad įmonė turėjo turto už 1 140 968 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 516 989 Eur.

46.       Visų pirma, byloje ginčas kilo dėl įmonės balanse apskaitytų 210 240 Eur vertės anglių deginimo krosnies. Įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad mašinos ir įrenginiai sudaro 210 368 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad nors realiai UAB „Costum“ šiuo turtu (anglių deginimo krosnys) nedisponavo, tačiau už jį UAB „Listas“ nebuvo atsiskaičiusi visą kainą, dėl ko, vadovaujantis UAB „Listas“ ir UAB „Costum“ 2014 m. spalio 15 d. susitarimu Nr. 2014-10-15-1, anglių degimo krosnys liko UAB „Costum“ nuosavybė, taigi ir į 2016 m. bei 2017 metų įmonės balansus jų vertė buvo įtraukta teisėtai ir pagrįstai. Suinteresuotų asmenų teigimu, iškėlus UAB „Listas“ bankroto bylą, minėtos įrangos grąžinimas BUAB „Costum“ nuosavybėn buvo apsunkintas, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Costum“ įtraukus į kreditorių sąrašą su 208 867,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, bet kokiu atveju ši suma turėjo būti apskaityta įmonės balanse, tačiau jau kaip trumpalaikis turtas.

47.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad įmonė realiai anglių deginimo krosnimis nedisponavo, jos nebuvo perduotos bankroto administratoriui. Be to, ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje.

48.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien aplinkybė, kad BUAB „Costum“ anglių deginimo krosnimis faktiškai nedisponavo, nereiškia, kad šis turtas neturėjo būti įtrauktas į įmonės turto balansą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad šios krosnys liko BUAB „Costum“ nuosavybė, todėl nors faktiškai jas valdė kitas asmuo, nuosavybės teisę į šį turtą įmonė išlaikė. Aplinkybė, kad šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, minėtos išvados nepaneigia, kadangi ji susijusi su bankroto administravimo procesu, bet ne įmonės turto balanso vertinimu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nepaneigė, kad šis turtas negalėjo būti įtrauktas į BUAB „Costum“ balansą, bet nurodė, kad kyla abejonių dėl jo vertės. Apeliantė duomenų, paneigiančių į balansą įrašyto minėto turto vertę, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl į BUAB „Costum“ turto balansą įtraukto 210 368 Eur vertės turto yra pagrįsta.

49.       Antra, šalys nesutaria dėl kreditoriui UAB „Lemora“ pradelstos 405 263,31 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvertinus pačios UAB „Lemora“ veiksmus, BUAB „Costum“ buvo suklaidinta kreditorės, todėl laikė, kad skola kreditorei yra tik 136 518,22 Eur ir jos mokėjimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

50.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. vien pradelsta skola kreditoriui UAB „Lemora“ sudarė 405 263,21 Eur ir tai patvirtina šie bylos rašytiniai įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino: i) bankroto administratoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kurio 4 punkte nurodyta „visa bendra 405 263,31 Eur dydžio UAB „Costum“ skola kreditoriui UAB „Lemora“ nuo 2017 m. balandžio 1 d. buvo pradelsta“; ii) UAB „Lemora“ ir UAB „Costum“ pasirašytas 2016 m. birželio 16 d. susitarimas, kuriuo UAB „Costum“ skolos mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d., o nuo 2017 m. balandžio 1 d. skola laikoma pradelsta; iii) Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo suderinta UAB „Costum“ 268 745,09 Eur skola pagal 2014 m. birželio 12 d. – 2016 m. balandžio 21 d. laikotarpiu UAB „Lemora“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras; iv) Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo suderinta UAB „Costum“ 136 518,22 Eur skola pagal 2015 m. balandžio 16 d. – 2016 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu UAB „Lemora“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

51.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorės UAB „Lemora“ finansinis reikalavimas kyla iš 2009 m. kovo 12 d. tarp UAB „Lemora“ ir UAB „Costum“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09031201, pagal kurią UAB „Lemora“ įsipareigojo tiekti prekes pirkėjai, o UAB „Costum“, įsipareigojo už gautas prekes nustatytais terminais atsiskaityti.

52.       2015 m. gegužės 4 d. priedu Nr. 09031201/6 UAB „Lemora“, UAB „Costum“ ir įkaito davėjai M. Š. bei I. Š. susitarė dėl tinkamo prievolių įgyvendinimo užtikrinimo.

53.       2016 m. birželio 16 d. sutarties šalys ir įkaito davėjai pasirašė Priedą Nr. 09031201/7 prie 2009 m. kovo 12 d. sutarties Nr. 09031201, kuriuo susitarė prievolės įvykdymo terminą pratęsti iki 2017 m. kovo 31 d., patvirtinant įkeitimo sandorio pakeitimą su galimybe pratęsti terminą bendru šalių ir įkaito davėjų sutarimu.

54.       Suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad dėl pačios UAB „Lemora“ veiksmų UAB „Costum“ laikė, kad skolos mokėjimo terminą kreditorė pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiuos teiginius pagrindžia byloje esantys duomenys: 2017 m. kovo 7 d. el. laiškas, prie kurio pridėtas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas 51 312,62 Eur sumai (prašoma patvirtinti likutį 2016 m. gruodžio 31 d. ir grąžinti iki 2017 m. kovo 10 d.); 2017 m. balandžio 10 d. el. laiškas, prie kurio pridėtas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas 139 552,79 Eur sumai (prašoma patvirtinti likutį 2017 m. kovo 31 d. ir grąžinti iki 2017 m. balandžio 18 d.); 2018 m. kovo 21 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad UAB „Audikona“ atliko UAB „Lemora“ 2017 m. finansinės atskaitomybės auditą ir prašo patvirtinti UAB „Costum“ 2017 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimą UAB „Lemora 136 518,22 Eur.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Lemora“ reikalavimo termino suėjimo, vertino tik skolų suderinimo aktus, bet nenustatė, kad šalys abipusiu susitarimu būtų pakeitusios 2016 m. birželio 16 d. susitartą prievolių vykdymo terminą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomi skolų suderinimo aktai nereiškia, kad šalys buvo susitariusios pakeisti prievolių vykdymo terminą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl BAUB „Costum“ 268 745,09 Eur skolos dydžio dalies, iš byloje esančio BUAB „Costum“ ir UAB „Lemora“ tarpusavio įsiskolinimu suderinimo akto matyti, kad BUAB „Costum“ mokamas likutis 2016 m. balandžio 30 d. yra 268 745,09 Eur. Šiame akte nurodyta, kad likutis turi būti grąžintas iki 2016 m. gegužės 28 d. Šis aktas yra patvirtintas abiejų įmonių atstovų. Teismas neturi pagrindo abejoti šio akto patikimumu. Šalys nepateikė duomenų, paneigiančių jame nurodytų duomenų teisingumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodomais apeliantės argumentais, kad BUAB „Costum“ 2017 m. balandžio 1 d. vien pradelsta skola kreditoriui UAB „Lemora“ sudarė 405 263,21 Eur, o ne 136 518,22 Eur.

56.       Trečia, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad į UAB „Costum“ 2016 m. balansą pagrįstai įtrauktos 335 857 Eur dydžio debitorinės skolos (skolininkių UAB „Ateities kuras“ – 108 983,15 Eur, UAB „Difera“ – 2145,55 Eur, UAB „Eurodesa“ – 106 047,73 Eur, UAB „Good factor“ – 105 611,89 Eur, UAB „Listeka“ – 3231,36 Eur, Medžio anglies gamintojų asociacija – 7963,28 Eur, Verslo rizikos valdymas – 1602,57 Eur, UAB „Remitalis“ – 1,39 Eur). Šie debitoriai bankrutavo ir buvo likviduoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendimai dėl įmonių pabaigos ir jų išregistravimo priimti tik 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų laikotarpiu, todėl nurašyti šias skolas nebuvo teisinio pagrindo, nes likviduojant įmones yra pardavinėjamas jų turtas ir atsiskaitoma su kreditoriais. Taigi, tik išregistravus įmonės skolininkes iš Juridinių asmenų registro, UAB „Costum“ atsiranda pagrindas šias skolas nurašyti.

57.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vertinant 335 587 Eur skolų realumą ir nurašymą, yra akivaizdu, kad UAB „Costum“ direktorius A. B. ir vyr. buhalterė L. B. neabejotinai žinojo, kad skolos nebus atgautos ir jas reikia nurašyti, tačiau nurašius šias skolas įmonės turtas būtų sumažėjęs 335 587 Eur suma ir todėl jas delsė nurašyti. Apeliantės teigimu, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais.

58.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sutinka, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog skolų susigrąžinimas iš bankrutuojančių debitorių yra ribotas. Tačiau vien debitoriaus bankroto proceso pradėjimas neturi būti vertinamas kaip aplinkybė, dėl kurios įmonė iš karto turėtų laikyti, kad skola nebus grąžinta. Bankroto procesas būtent ir vyksta siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus iš šiame procese sukaupto ir realizuoto įmonės turto. Aplinkybė, kad debitorius skolos negrąžins visiškai ar iš dalies, paaiškėja tik išnagrinėjus bankroto bylą iš esmės ir nustačius nepadengtus kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimai dėl minėtų BUAB „Contum“ debitorių pabaigos ir išregistravimo priimti tik 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje, pagrįstai teigė, kad šios skolos galėjo būti įtrauktos į BUAB „Contum“ 2016 m. balansą.

59.       Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, rodančių, kad jau pradėjus minėtų BAUB „Contum“ debitorių bankroto procesus, skolų grąžinimas iš karto tapo neįmanomas. Apeliantė, teigianti, kad debitorinės skolos turėjo būti nurašytos kaip beviltiškos jau 2017 m. kovo mėn., turėjo įrodyti, kad atitinkamos aplinkybės iš debitorių bankroto bylų duomenų tuo metu jau buvo žinomos. Tačiau tokių duomenų apeliantė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 335 587 Eur debitorių skolų įtraukimo į BUAB „Contum“ balansą.

60.       Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės nemokumo klausimą, sprendė, kad 381 570,00 Eur vertės pastatai ir statiniai, įkeisti kreditoriui Danske bank A/S, neturi būti įtraukiami į įmonės balansą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai turi būti eliminuojami skaičiuojant atsakovės turto vertę, nes jie yra apsunkinti hipoteka trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai ir jų vertė bus skiriama šio hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, aplinkybė, kad 381 570 Eur suma nepagrįstai buvo įtraukta į BUAB „Costum“ balansą, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

61.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tik BUAB „Costum“ skolos suėjimo terminą UAB „Lemora“. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Costum“ pradelsta skola UAB „Lemora“ jau 2017 m  kovo 31 d. sudarė 405 263,21 Eur. 

62.       Minėta, kad įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas įmonės turtas 1 140 965 Eur, o įsipareigojimai 516 989 Eur. Iš šio turto reikia atimti įkeistą 381 570,00 Eur vertės turtą (1 1 40 695-381 570=759 395 Eur). Taigi, sprendžiant iš balanse nurodytų duomenų, įmonės pradelsti įsiskolinimai sudarė daugiau nei pusę jos turimo turto. Tai reiškia, kad įmonė 2017 m. balandžio 1 d. buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

63.       Sprendžiant dėl UAB „Costum“ mokumo, reikšminga įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis, kadangi įmonės nemokumo vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visuma.        Įmonės nemokumo situacijos vertinimui reikšmingas ir įmonės prievolių vykdymas, komercinės veiklos padėtis ir perspektyvos.

64.       Remiantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (7.45)FR0682-290, kurio patvirtintas atliktas BUAB „Contum“ mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., papildomai apskaičiuota 514 646,79 Eur mokesčių suma, 156 157,85 Eur delspinigiai ir paskirta 51 455 Eur bauda. Byloje nėra duomenų, kad šis patikrinimo buvo apskųstas teismui. Tai rodo, kad BUAB „Contum“ netinkamai vykdė mokestines prievoles ir atitinkamai į jos 2016 m. balansą turėjo būti įrašyti didesni įsipareigojimai kreditoriams. Tokios neįvykdytos mokestinės prievolės, palyginus su įmonės turėtu turtu, leidžia teigti, kad įmonė 2017 m. aiškiai susidūrė su mokumo problemomis.

65.       Suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą argumentuoja, kad įmonės mokumą 2017 m. balandžio 1 d. paneigia tai, kad bendrovės vadovas kreipėsi į restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir ji buvo iškelta 2017 m. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

66.       Vien aplinkybė, kad 2017 m. BUAB „Contum“ siekė inicijuoti restruktūrizavimo procesą, nereiškia, kad įmonė buvo moki 2017 m., kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatė, kad įmonė yra nemoki. Praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog esant įmonei nemokiai, akcininkas ir/ar direktorius kreipiasi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateisina jų delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą ir nepaneigia įmonės tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019). Tai reiškia, kad įmonės vadovas, galėdamas suprasti, kad įmonė yra nemoki, atsižvelgiant pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (ĮBĮ), turėjo pareigą inicijuoti ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnis).

67.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodyta pozicija, kad BUAB „Contum“ jau 2017 m. balandžio 1 d. buvo nemoki. Kadangi pareiškimas dėl BAUB „Contum“ bankroto bylos iškėlimo pateiktas įmonės kreditoriaus 2018 m. balandžio 3 d., o bankroto byla iškelta 2018 m. gegužės 9 d., darytina išvada, kad BAUB „Contum“ valdymo organai pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad BAUB „Comtum“ valdymo organai, net ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nurodžius įmonės nemokumo faktą, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, šios pareigos pažeidimas yra pagrindas pripažinti BUAB „Contum“ bankrotą tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

68.       Atitinkamai, šiuo atveju nustačius, kad BUAB „Contum“ bankrotas yra tyčinis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apeliantės argumentų dėl šio punkto pažeidimų dėl netinkamos įmonės apskaitos tvarkymo.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

69.       Ginčas byloje kilo dėl BUAB „Costum“ sudarytų sandorių ekonominio naudingumo. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

70.       Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

71.       Nagrinėdamas šį tyčinio bankroto pagrindą, pirmosios instancijos teismas vertino tokius pagrindus: 1) BUAB „Contum“ įvykdytą 837 204,44 Eur mokėjimą UAB „Daugirda“ už atliktus darbus ir įrengimų nuomą grynais pinigais, 3) BUAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ sudarytą 2016 m. lapkričio 30 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto pardavimo ir 3) UAB „Listas“ ir UAB „Atiltas“ parduotą atsakovės įrangą. Apeliantė atskirajama skunde teigia, kad visi šie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi BUAB „Costum“

72.       Pirma, vertinamas atsakovės įvykdytas 837 204,44 Eur mokėjimas UAB „Daugirda“ už atliktus darbus ir įrengimų nuomą grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1148-260/2019 atmetė ieškovės BUAB „Costum“ ieškinį atsakovams A. B. ir L. B. dėl padarytos žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-525-781/2020 Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Šioje byloje ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad piniginių lėšų gavėjui UAB „Daugirda“ buvo išmokėta 837 164,44 Eur, tačiau teismai nurodytose bylose konstatavo, kad pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad su UAB „Daugirda“ buvo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, darbus ir medžiagas pagal 2015 m. kovo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/03/03-1 ir tai buvo daroma už realiai suteiktas paslaugas bei atliktus darbus minėtuose statybos objektuose pagal byloje esančius atliktų darbų aktus bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškinio argumentus, BUAB „Costum“ nepagrįstai sumokėjo 837 164,44 Eur UAB „Daugirda“ atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

73.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad argumentai, kad šis sandoris BUAB „Costum“ buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų, dėl šios teismo išvados pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui. Iš esmės apeliantės ginčijamo sandorio teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pakartotinai nėra nagrinėjamas.

74.       Antra, vertinama BUAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ sudaryta 2016 m. lapkričio 30 d. preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto pardavimo. Vertinant BUAB „Costum“ ir UAB „Ragon“ 2016 m. lapkričio 30 d. sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties dėl buto pardavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1093-413/2019 pagal ieškovės UAB „Rangon“ ieškinį atsakovei BUAB „Costum“ dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Pareikštu ieškiniu UAB „Rangon“ prašė: 1) pripažinti 2016 m. lapkričio 30 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia 1/18 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi; 2) nustatyti, kad UAB „Rangon“ privalo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti BUAB „Costum“ likusią 1/18 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kainos dalį – 123 630,31 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį. Taigi, teisme kilęs ginčas dėl nurodyto sandorio, šalių yra išspręstas taikiai. 

75.       Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog buto įsigijimas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą BUAB „Costum“ ir sąmoningą tyčinį įmonės privedimą prie nemokumo, dėl ko įmonė bankrutavo. Tačiau teismas nurodė, kad sudarytas sandoris pažeidė BAUB „Costum“ vadovui taikytą lojalumo pareigą, bet sprendė, kad šios pareigos pažeidimas nereiškia tyčinio bankroto požymio.

76.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad buto (duomenys neskelbtini)įsigijimo, remonto (buto pagerinimo) ir nuomos sandoriai yra nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingas sandoriai, dėl ko UAB „Costum“ patyrė 297 256,90 Eur išlaidų (276 763,89 Eur buto įsigijimo išlaidos + 20 493,22 Eur buto remonto išlaidos) ir gavo tik 3 434,64 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismas šiuo apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

77.       Minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalios 2 punkte nustatytas tyčinio bankroto pagrindas siejamas su tokiais ekonomiškai įmonei nenaudingais sandoriais, kurie turėjo tiesioginę įtaką jos nemokumo atsiradimui. Net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad minėto sandorio teisėtumas jau yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas sandoris nulėmė įmonės nemokumą. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurie pagrįstų, kad 2011 m. sudarytas sandoris yra tiesiogiai susiję su 2017 m. atsiradusiu BUAB „Costum“ nemokumu. 

78.       Trečia, vertinamas UAB „Listas“ ir UAB „Atiltas“ parduotas įrangos teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš Kauno apskrities VMI 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte nustatyta, kad BUAB „Costum“ ir UAB „Atiltas“ sudarė 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl medžio anglies gamybos krosnių (4 vnt.), malkų skaldymo staklių ir hidrauliniam rąstų pardavimui skirtų staklių (1 vnt.), teleskopinio krautuvo, krautuvo, ratinio krautuvo su svarstyklėmis pakavimo ant palečių įrenginio, benzopjūklo ir drėgmačio (3 vnt.) už 3 213 442,00 Lt (557 704,81 Lt PVM). Taip pat nustatyta, jog BUAB „Costum“ ir UAB „Listas“ sudarė 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl segmentuotos medžio anglies gamybos linijos „Coal&Coal Premium“, susidedančios iš 4 medžio anglies gamybos krosnių, automatinės temperatūros matavimo sistemos ir šilumos kolektorių su pilnu jos įrengimu, montavimu ir darbuotojų apmokymu dirbti, malkų pjovimo bei skaldymo staklių, krautuvo, ratinio krautuvo be svarstyklių, ratinio krautuvo su svarstyklėmis, konvejerinės linijos (2 vnt.), temperatūros matuoklių, benzopjūklo už 3 207 634,98 Lt (556 697,00 Lt PVM). UAB „Listas“ pagal BUAB „Costum“ išrašytą 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl segmentuotos medžio anglies linijos įforminimo, gautą įrangą įkeitė kredito unijai „Amber“; apie šio įkeitimo nutraukimą mokestinio patikrinimo metu duomenų negauta.

79.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB „Costum“ 4 medžio anglies krosnis įmonė realiai turėjo ir jos buvo pagrįstai įrašytos į balansą. Teismas nenustatė, kad minėti sandoriai buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi ir susiję su jos nemokumu. Pažymėtina, kad apeliantė jokių argumentų, susijusių su šių sandorių ekonominiu nenaudingumu, atskirajame skunde nenurodė ir nepagrindė, kad jie yra susiję su BUAB „Costum“ nemokumu. Todėl apelaintės argumentai dėl šių sandorių ekonominio nenaudingumo atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl 4 medžio anglies gamybos krosnių įsigijimo sandorių ekonominio nenaudingumo. Pareiškėja nenurodo argumentų, kaip šio turto įsigijimas yra susijęs su BUAB „Costum“ nemokumu ir kelia klausimus dėl šio turto neperdavimo bankroto administratoriui. Tačiau tokie klausimai yra susiję su bankroto administravimo procedūromis, bet ne BUAB „Costum“ tyčinio bankroto pagrindų vertinimu.

80.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo spręsti, jog BAUB „Costum“ tyčia sudarė nuostolingus ar ekonomiškai įmonei nenaudingus sandorius, yra pagrįstos. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavimo nagrinėjamam klausimui aktualias ginčo aplinkybes ar netinkamai taikė tyčinį bankrotą reglamentuojančias normas. Todėl apeliantės argumentai, kad BUAB „Costum“ bankrotas turi būti pripažįstamas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis 2 punktą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

81.       Byloje ginčas dėl kilo dėl galimo BUAB „Costum“ atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą ribojimo. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu yra nustatyta, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

82.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

83.       Apeliantė nurodo, kad 2016-2017 metais buvo priimti teismų sprendimai, kuriais BUAB „Costum“ darbuotojams buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat tokius sprendimus dėl darbo užmokesčio priėmė darbo ginčų komisijos, teismo sprendimu kreditorei UAB „Visas labas“ priteista skola, tačiau UAB „Costum“ šių sprendimų nevykdė, nors vykdė mokėjimus UAB „Rangon“ (2016 m. lapkričio 30 d. trišaliu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu buvo užskaityta 105 100 Eur), UAB „Gruntivesta“ (2018 m. vasario 19 d. sumokėta 6 220 Eur), UAB „Eskavaras“ (2017 m. gruodžio 22 d. sumokėta 2 000 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 250 Eur ir 2018 m. vasario 19 d. – 7 560 Eur).

84.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad kreditorės UAB „Rangon“ 105 100,00 Eur skola buvo įskaityta anksčiau, t. y. tarp susijusių UAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ bei M. Š. sudaryto 2016 m. lapkričio 30 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto Nr. 1/2016 pagrindu buvo įskaityta 105 100,00 Eur suma. Be to, mokėjimai kreditoriams UAB „Eskavaras“ (2017 m. gruodžio 22 d. sumokėta 2 000,00 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. sumokėta 250,00 Eur ir 2018 m. vasario 19 d. sumokėta 7 560,00 Eur) ir UAB „Gruntivesta“ (2018 m. vasario 19 d. sumokėta 6 220,00 Eur; iš viso 16 030,00 Eur) atlikti galiojant Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarčiai. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar šie mokėjimai savo dydžiu negali patvirtinti sąmoningo siekio apsunkinti kitų kreditorių išieškojimo galimybes, ar finansinių sunkumų turėjusios UAB „Costum“ turtinė padėtis pradėto restruktūrizavimo proceso metu nebuvo sumažinta nurodytiems kreditoriams sumokėtomis sumomis ir visi atsakovės kreditoriai neprarado galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Costum“ sumokėtas lėšas.

85.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad BUAB „Costum“ mokėjimų eiliškumas buvo iš dalies pažeistas, tačiau jo pažeidimo rimtumas, palyginus su įmonės turėto turto verte, yra nedidelis ir negalėjo turėti lemtingos įtakos UAB „Costum“ nemokumui ar tyčiniam privedimui prie bankroto.

86.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Costum“ darbuotojui P. G. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos už 2016 m sausio – birželio mėnesius. Tai patvirtina darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. DGKS-3093, kuriuo darbuotojo P. G. naudai iš UAB „Costum“ buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

87.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2649-1043/2017 išnagrinėjo ieškovo V. K. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Costum“ neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. sausio-birželio mėnesius ir nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Costum“ 740,59 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, 353,40 Eur kompensacijos už kilnojamąjį darbo pobūdį, 1 072,26 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir kitas išmokas. Teismas 2017 m. spalio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą.

88.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11701-950/2017 išnagrinėjo ieškovės UAB „Visas Labas“ ieškinį atsakovei BUAB „Costum“ dėl 12 035,96 Eur skolos, 785,23 Eur delspinigių priteisimo ir jį tenkino. Teismas 2017 m. gegužės 25 d. išdavė vykdomąjį raštą.

89.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditorės UAB „Rangon“ 105 100 Eur skola buvo įskaityta tarp susijusių BUAB „Costum“ ir UAB „Rangon“ bei M. Š. sudaryto 2016 m. lapkričio 30 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto Nr. 1/2016 pagrindu. Šalys šio įskaitymo neginčija. Tačiau tuo metu BUAB „Costum“ jau turėjo neįvykdytų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams. Taigi, BUAB „Costum“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai turėjo įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams

90.       Nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 15 d. BUAB „Costum“ mokėjimo eiliškumo tvarka pagal CK 6.9301 straipsnį netaikoma ir skolų išieškojimas darbuotojams ir kitiems kreditoriams buvo sustabdytas (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).

91.       Sprendžiant dėl susijusioms įmonėms atliktų mokėjimų, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar BUAB „Costum“ mokėjimai, atlikti kai buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo proceso pradėjimo, atitinka einamųjų mokėjimų sampratą ir jie nepažeidžia kitų kreditorių teisių gauti savo reikalavimo patenkinimą.

92.       Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 9 dalimi, einamosiomis įmokomis laikoma visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Einamosiomis laikomos laikinosiomis įmokos, užtikrinančios įmonės komercinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).

93.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėjimai UAB „Eskavaras“ buvo atlikti kaip subrangovui, kadangi BUAB „Costum“ 2017 m. liepos 11 d. buvo sudariusi Projektavimo darbų sutartį su UAB „Kėdainių butai“. Vykdydama šią sutartį BUAB „Costum“ pirko projektavimo paslaugas iš subrangovo UAB „Eskavaras“, kuris išrašė BUAB „Costum“ PVM sąskaitą faktūrą 7 650 Eur sumai. Tuo tarpu BUAB „Costum“ už subrangovo UAB „Eskavaras“ suteiktas projektavimo paslaugas savo sutarties kontrahentui (užsakovui) UAB „Kėdainių butai“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 12 024,64 Eur sumai. Paslaugos subrangovas UAB „Eskavaras“ perdavė darbų rezultatą tiesiogiai užsakovui UAB „Kėdainių butai“.

94.       Taip pat pažymėtina, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, kai kurie mokėjimai, pavyzdžiui, 2018 m. vasario 19 d. 7 560,00 Eur mokėjimas UAB „Eskavaras“, 2018 m. vasario 19 d. 6 220,00 Eur mokėjimas UAB „Gruntivesta“ buvo atlikti jau Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartyje aiškiai nustačius įmonės nemokumą. Tai reiškia, kad mokėjimai buvo atlikti, kai įmonei nebuvo taikomos ĮRĮ nustatytos mokėjimų taisyklės ir ji turėjo pareigą, būdama nemokia, išsaugoti savo turtą. Tokie po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties priėmimo atlikti mokėjimai negali būti laikomi einamaisiais mokėjimais.

95.       Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

96.       Nagrinėjamu atveju nustatyti BUAB „Costum“ mokėjimai rodo, kad įmonė, turėdama reikalavimus aukštesnės eilės kreditoriams, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Taip pat 2018 m. įmonei aiškiai esant nemokiai, atlikti mokėjimai buvo nukreipti ne į įmonės veiklos išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsiskaitymų su kreditoriai eilės pažeidimas savaime nėra tyčinio bankroto požymis, nesant aiškiai sąmoningo blogo įmonės valdymo įrodymų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Costum“ ne vieną kartą pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą reglamentuojančias taisykles, laiku nemokėjo su darbo santykiais susijusių mokėjimų (nevykdė teismo, darbo ginčų komisijos sprendimų, kuriais priteistas darbo užmokestis ir kitos išmokos). Tokie veiksmai rodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos.

97.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Teismas nevertino, kad įmonė sistemingai pažeidinėdavo atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, laiku nemokėjo darbuotojams priteistų sumų. Tokie veiksmai rodo sąmoningą tikslą apsunkinti įmonės kreditorių galimybes atgauti savo reikalavimų patenkinimą ir įmonės privedimą prie bankroto tyčia.

Dėl bylos baigties

98.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertinto ginčui reikšmingas aplinkybes ir neteisingai kvalifikavimo BUAB „Costum“ tyčinio bankroto požymius. Apeliacinės instancijos teismas, pagal ginčo ribas įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad BUAB „Costum“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 dalyse nustatytais pagrindais. 

99.       Kiti apeliantės argumentai dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl tariamo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto pagrindo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020 nurodė, kad nėra pagrindo BUAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes patikrinimo akte nustatytas aplinkybes galima patikrinti iš mokesčių administratoriaus surinktų (perduotų) atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

101.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

102.       Kadangi UAB „Lemora“ atskirasis skundas tenkintinas ir BUAB „Costum“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu, apeliantė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

103.       Pareiškėja UAB „Lemora“ iš suinteresuotų asmenų P. Š., K.Š., A. B. ir L. B. prašo priteisti 5 227,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymais (sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas bei suteiktų teisinių paslaugų detalizacija). Atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą, byloje organizuotų žodinių posėdžių skaičių, apeliantės prašomos priteisti sumos yra pagrįstos. Šios išlaidos priteistino iš apeliantei iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (po 1 306,80 Eur).

104.       UAB „Lemora“ pateikė prašymą priteisti 847,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą iš suinteresuotų asmenų. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas bei suteiktų teisinių paslaugų detalizacija). Atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą, apeliantės prašomos priteisti sumos yra pagrįstos. Šios išlaidos priteistinos apeliantei iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (po 211,75 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų P. Š., K. Š., A. B. ir L. B. 5 227,20 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (po 1306,80 Eur (tūkstantį tris šimtus šešis eurus aštuoniasdešimt centų) iš kiekvieno suintersuoto asmens) pareiškėjos uždarosios akcininės bendrovės „Lemora“ naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų P. Š., K. Š., A. B. ir L. B. 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (po 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų septyniasdešimt penkis centrus) iš kiekvieno suintersuoto asmens) pareiškėjos uždarosios akcininės bendrovės „Lemora“ naudai.

Teisėjas                                             Vytautas Zelianka