Adm. byla Nr.I-5-142/10
Proc. Nr. 3-61-3-00338-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3,
14.5; 15.2
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus
Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui
ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams J.
V., J. L. ir V. M., atsakovo atstovei Renatai Mikalavičiūtei, trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovui advokatui Viktorui Onačko, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. L., V. M.
ir J. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo
Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo
plano tvirtinimo“ panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui Vilniaus
miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems
asmenims UAB „Kartonas“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir
n u s t a t ė:
pareiškėjai
M. M., V. M. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą,
kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21
sprendimą Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių
detaliojo plano tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjams kiekvienam neturtinės
žalos atlyginimą po 5 000 Lt. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti
skundo padavimo terminą. Teismo posėdyje 2009 11 16 vietoje mirusios M. M.
pareiškėjos teises ir pareigas perėmė jos įpėdinė J. L.
Pareiškėjai
paaiškina, kad skundžiamu detaliuoju planu detaliai suplanuota 45000 kv.m.
ploto teritorija, nustatytas teritorijos naudojimo rėžimas. Planavimo sąlygose
detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodyta, kad pareiškėjas yra UAB
„Kartonas“.
Pareiškėjai
susipažino su UAB „Kartonas“ teiktais dokumentais ir nustatė, kad juose nebuvo
duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio
nekilnojamojo turto savininkai yra ir pareiškėjai. Kartu su atsakovo 2009 03 05
raštu pareiškėjai gavo ir skundžiamo sprendimo brėžinį, iš kurio gali spręsti,
kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jų teises.
Remiasi
Konstitucijos 23 straipsniu ir aiškina, kad detaliuoju planu vietoj namo, kurio
unikalus Nr. 1094-0006-9016 1A3p, numatyta pastatyti didelį naują statinį, t. y.
planuojama griauti 1904 metais statytą neorenesanso stiliaus namą, kurio dalis
nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Akivaizdu, kad patvirtintas detalusis
planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. reikalavimą.
Aiškina, kad pažeidžiamas Statybos įstatymo 35 straipsnis. Niekur planavimo
dokumentuose nenurodyta, kad dalis nurodyto pastato yra privati nuosavybė –
priešingai, nurodyta, kad objekto nuosavybės forma yra akcinė ar valstybinė.
Tai rodo, kad projektą derinusios institucijos net nesvarstė klausimo, ar
detalusis planas nepažeis nekilnojamojo turto savininkų teisių, ar planavimo
organizatorius suderino ketinimus plėsti nekilnojamojo turto verslą su
bendrasavininkiais.
Pažymi,
kad tai, kad pareiškėjų nekilnojamasis turtas bus naikinimas be jų sutikimo ir
neteisėtai, buvo didelis emocinis sukrėtimas. Pareiškėjų turimos patalpos –
gyvenamieji būstai, jų netekimas – didelis nuostolis pareiškėjų šeimoms. Pareiškėjai
su baime laukia leidimo griauti statinius, vadovaujantis esamu detaliuoju
planu, alina savo sveikatą, jaučiasi beteisiais Lietuvos piliečiais. Mano, jei
UAB „Kartonas“ ketinimai yra suprantami, tai atsakovo, turinčio užtikrinti
piliečių teises, neteisėti veiksmai – nepateisinami. Mano, kad atsakovas turi
kompensuoti pareiškėjų emocinės būklės pablogėjimą, baimės, netikrumo jausmus,
kuriuos sukėlė ginčijamais sprendimais.
Kartu
su skundu pareiškėjai teismui padavė prašymą atnaujinti terminą skundui
paduoti. Prašyme paaiškina, kad 2008 11 12 kreipėsi į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktorių, prašydami informuoti apie detaliojo
planavimo procedūrą bei pateikti visų dokumentų, susijusių su planavimo
procedūra, kopijas. 2008 11 26 gavo Miesto plėtros departamento raštą Nr.
A21-26035(10.9)-MPD-0), kuriame pateikiama informacija apie Vilniaus miesto
45000 kv.m. teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo
planavimo procedūrą, tačiau pareiškėjams planuojamoje teritorijoje esančio namo
(duomenys neskelbtini) bendraturčiams nėra pateikta prašyta
dokumentacija, kurios pagrindu būtų galimybė nuspręsti, ar rengiamas planas
nepažeis pareiškėjų teisių. Pareiškėjai 2008 12 12 kreipėsi į Vilniaus
apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2008 01 23 priėmė sprendimą Nr.
S-7-(A(G)-193, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją
pareiškėjų prašymą dalyje dėl informacijos pateikimo išnagrinėti pakartotinai. Tik
2009 03 05 pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr.
A51-5084(2.15.1.21-MP2), kuriuo buvo informuoti, kad Vilniaus miesto
savivaldybės taryba 2009 01 21 priėmė sprendimą Nr. I-832 dėl detaliojo plano
tvirtinimo. Kartu pareiškėjams pateiktos dokumentų kopijos, sprendimo brėžinys,
iš kurio buvo galimybė spręsti, kad grubiai pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Prašo
atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teismo
posėdžiuose pareiškėjai palaikė skundo reikalavimus, skunde išdėstytus motyvus.
Paaiškino, kad tik po to, kai detalusis planas buvo patvirtintas, pasitelkus
specialistus, pareiškėjams paaiškėjo, kad pastatą, kuriame yra jiems
priklausantys butai, detaliuoju planu numatyta griauti ir jo vietoje statyti
kitą, 3 kartus didesnį, pastatą. Pripažino, kad detalųjį planą reikia naikinti
tik dalyje, kurioje yra numatytas jų pastato rekonstravimas. Paaiškino, kad
detalaus plano rengėjas UAB „Kartonas“ matomai suklaidino savivaldybę, kadangi
savivaldybės neinformavo, kad pastate yra ir kitų savininkų. Mano, kad lygiai
taip pat atsitiks išduodant leidimą pastato griovimui. Nurodo, kad detaliuoju
planu pažeidžiama jų nuosavybės teisė. Dėl detalaus plano viešo svarstymo
paaiškina, kad viešo svarstymo metu nebuvo kalbos apie jų pastato
rekonstravimą. Pagal patvirtintą planą jau galima jų pastatą griauti, o iš
praktikos žinoma, kad pirmiau pradedami statybos darbai, tik po to gaunamas
leidimas. Palaikė reikalavimą ir dėl žalos atlyginimo, kadangi, kai butų
savininkai sužino, kad kažkoks juridinis asmuo disponuoja jų nuosavybe, tai yra
didelis emocinis sukrėtimas. Pareiškėjas V. M., kuris dalyvavo detalaus plano
viešo svarstymo procedūroje, 2009 11 16 teismo posėdyje (t. II, b.l. 32-36) paaiškino,
kad svarstymo metu buvo garantuojama, kad su jų pastatu nieko nebus daroma.
Patvirtinus planą, jo jau konkrečiai paklausė iš UAB „Kartonas“ atėjęs žmogus,
ko jis nori už savo butą – pinigų, kito buto, ar dar ko nors. Toks pokalbis
reiškė tik tai, kad vis tiek iš jo butas bus atimtas. Nuo tada jis yra sunkioje
būklėje, nes pastoviai nervinasi.
Pareiškėjai
aiškino, kad nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad detalusis planas leidžia
griauti ir rekonstruoti pastatą, kuriame yra jiems priklausantys butai, ir
pažeidžia jų teises.
Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento atsiliepime į skundą (t.
I, b. l. 118—123) pasisakoma, kad atsakovas su skundu nesutinka.
Pažymi,
kad skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas
vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, aplinkos ministro 2006 10 18
įsakymu Nr. D1-473 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, Vilniaus
miesto bendruoju planu.
Teigia,
kad pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad ginčijamas detalusis planas
neatitiko Bendrojo plano ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio
teisinio pagrindo naikinti detalųjį planą. Faktą, kad detalusis planas
patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, patvirtino ir valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekant institucija.
Pažymi,
kad informacija apie rengiamą detalųjį planą buvo skelbiama viešai, taip kaip
numato Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis. Visi suinteresuoti
asmenys galėjo pareikšti nuomonę ar prieštaravimus dėl rengiamo detaliojo plano
ir jo sprendinių. Byloje esantys dokumentai liudija, kad pareiškėjams buvo
žinoma apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius, tačiau nebuvo gauta
jokių nusiskundimų ar prieštaravimų.
Nesutinka
su pareiškėjų teiginiais, kad ketinama sunaikinti jų nuosavybę ir nugriauti
pastatą, kuriame yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis
turtas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir brėžinyje nėra nurodyta, kad
planuojama griauti pastatą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio
3 punktu, kuriame apibrėžiama detalaus plano sąvoka, ir aiškina, kad detaliuoju
planu nustatoma tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos,
tačiau konkrečių statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisęs aktai, kurie
nustato, kaip atliekamas statinių griovimas.
Mano,
kad ginčijamas aktas negali būti panaikintas, nes yra teisėtas. Remiasi ABTĮ 92
straipsniu ir aiškina, kad panaikinus skundžiamą aktą turi būti atkuriama
buvusi padėtis, atkuriamos pareiškėjo pažeistos teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjai nenurodo, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas įtakotų jų
teises, kaip būtų apginta pažeista subjektinė teisė, neįrodo, kad jų
subjektinės teisės yra pažeistos.
Nesutinka
su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiasi Civilinio kodekso 6.250
straipsniu. Teigia, kad ginčijamas aktas niekaip neįtakoja pareiškėjų teisių ir
nesukelia jiems jokių pasekmių. Mano, kad neegzistuoja ir visos civilinės
atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti.
Teismo
posėdžiuose atstovė palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad teritorijos
planavimas ir statyba yra visiškai skirtingos procedūros. Be bendraturčių
sutikimo niekas neišduos leidimo griovimui. Be to, detaliajame plane
nenumatytas pastato griovimas. Visa po pastatu esanti žemė yra UAB „Kartonas“
nuosavybė, todėl UAB „Kartonui“ pagrįstai buvo perduotos detalaus plano
organizatoriaus teisės. Palaikė argumentą, kad pareiškėjai nenurodė, kokiu ABTĮ
89 str. numatytu pagrindu prašo tenkinti reikalavimą. Paaiškino, kad visiškai
nepagrįstai prašoma panaikinti visą detalųjį planą, kuris apima labai didelę
teritoriją. Prašė skundo netenkinti. Teismo posėdyje 2010 03 29 atstovė paaiškino,
kad pareiškėjai neginčija nei vieno iš detaliajame plane nurodytų sprendinių – aukštingumo,
užstatymo tankio ar pan., todėl jie neįrodė, kad ginčijamu detaliuoju planu
pažeidžiamos jų teisės.
Vilniaus
apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 115-117)
prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškina,
kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam priskirtas
funkcijas, nustatyta tvarka patikrino suderintą ir viešai apsvarstytą
teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) (apie 4,5 ha) Vilniuje detaliojo plano projektą ir, nenustatęs esminių teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2008 10 27 patikrinimo aktu Nr.
(101)-11.81-430 pateikė teigiamą tikrinimo išvadą ir siūlymą tvirtinančiai
institucijai – detalųjį planą tvirtinti.
Teritorijų
planavimo valstybinei priežiūrai pateikto Detaliojo plano sudėtyje yra
medžiaga, įrodanti, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie detaliojo
plano rengimą ir galėjo teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, skųstis
priežiūrą atliekančiai institucijai. Pareiškėjai šia savo teises nepasinaudojo.
Pažymi,
kad teritorijos planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl
detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės
administracija Vilniaus apskrities viršininko administracijai nedalyvaujant.
Prašo pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra VAVA atstovui nedalyvaujant.
Teisme
2010 02 19 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
skyriaus prašymas (t. II, b. l. 82-83) pakeisti trečiąjį suinteresuotą asmenį
Vilniaus apskrities viršininko administraciją į Valstybinę teritorijų planavimo
ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Nurodyta, kad palaiko
Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą. Trečiasis
suinteresuotas asmuo pakeistas teismo 2010 02 20 nutartimi (t. II, b. l.
89-90).
Inspekcijos
atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepime į skundą (t. I, b .l. 103-104)
pasisako, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjai neteisingai
supranta planavimo tikslus ir detaliojo plano paskirtį. Remiasi Teritorijų
planavimo įstatymo 2 straipsniu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Teigia,
kad detalus planavimas yra konkrečios teritorijos planavimo dokumentas, o ne
konkrečių statinių rekonstrukcijos projektas. Aiškina, kad skundžiamu sprendimu
patvirtintas detalusis planas suteikia teisę, o ne pareigą namo, esančio (duomenys
neskelbtini), savininkams ateityje, esant jų norui, rekonstruoti jų namą
pagal detaliojo plano sprendinius. Pažymi, kad rengiant detalųjį planą buvo
laikomasi ir vykdomi visi reikalavimai, numatyti Visuomenės dalyvavimo
teritorijų planavimo procese nuostatuose (Valstybės žinios, 2007, Nr. 33-1190,
toliau - Nuostatai). Pradėjus rengti detalųjį planą, prie įėjimo į namą,
kuriame gyvena pareiškėjai, buvo pritvirtintas skelbimas su pilna informacija
apie planavimo tikslus ir plano viešojo svarstymo vietą ir laiką. Pareiškėjas V.
M. ne tik buvo informuotas apie detaliojo plano rengimą, bet jis pats dalyvavo
jo svarstyme viešame susirinkime, vykusiame 2008 04 23, UAB „Kartonas“
patalpose. V. M. nėra pateikęs jokių pastabų, jų nepateikė ir kiti pareiškėjai.
Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu bei Nuostatų 36-37 punktais
ir aiškina, kad yra nustatyta tokių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė procedūra. Pareiškėjai
šios tvarkos nesilaikė.
Paaiškina,
kad UAB „Kartonas“ žiniomis pareiškėjos M. M. ir J. V. dar 2008 metų lapkričio
mėnesį su analogiškomis pretenzijomis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę,
iš kurios gavo motyvuotą atsakymą su išaiškinta teise skųsti detaliojo plano
sprendinius. Pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo.
Mano,
kad išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33
straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjų nurodomas 2009
03 05 raštas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra pranešimas
suinteresuotai šaliai apie priimtą sprendimą, nes įstatymai neįpareigoja
savivaldybės administracijos pranešti kiekvienai suinteresuotai šaliai apie
tokį sprendimą.
Paaiškina,
kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes žalos
atsiradimas kildinamas iš teisėto akto. Skundą vertina kaip pareiškėjų
pasirinktą būdą daryti spaudimą derybose dėl butų kainos. Prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad skundas paduotas, praleidus terminą skundui paduoti.
Teismo
posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovas adv. Viktoras
Onačko palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad
pareiškėjų teisių ginčijamas detalus planas niekaip nepažeidžia. Pažymėjo, kad
detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje yra daug pastatų, kurie nepriklauso
UAB „Kartonas“ – ligoninė, Geležinkeliečių rūmai ir kt. Vyko plano svarstymas
su visuomenė, į pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, nes sumažintas
aukštingumas. Tuo tarpu vienas iš pareiškėjų, dalyvavęs viešo svarstymo
procedūrose, jokių pastabų nepareiškė. Paaiškino, kad UAB „Kartonas“ po ginčo
pastatu esančią žemę išsipirko dar 2001 metais, jiems priklauso ir ginčo
pastato dalis. Dėl to turėjo teisę kreiptis dėl detalaus planavimo.
Prašė
skundo netenkinti.
Skundas
netenkinamas.
Ginčas
yra dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo Nr. 1-832
„Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano
tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo,
siejant žalos atsiradimą su neteisėtu Tarybos sprendimu.
I.
Dėl termino skundui paduoti.
Kadangi
ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimas Nr. 1-823
„Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano
tvirtinimo“, o skundas teismui paduotas 2009 03 26 (t. I, b. l. 8), pirmiausiai
spręstinas prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjai
pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo (t. I, b. l. 11-12).
Bylos
duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai domėjosi detaliojo planavimo dokumentais,
tačiau tik 2009 03 05 gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr.
A51-5084(2.151.21-MP2), kuriuo jie buvo informuoti, kur ir kokiu būdu jie gali
susipažinti su detaliuoju planu (t. I, b. l. 94-95). Tai, kad vienas pareiškėjų
dalyvavo detalaus plano viešame svarstyme, nereiškia, kad su detaliuoju planu
pareiškėjai buvo supažindinti. To daryti savivaldybė ir neprivalo, tačiau šioje
byloje nustatyta, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su skundžiamu
detaliuoju planu gavo tik po to, kai buvo atsakyta į jų prašymą. Iki šio
atsakymo gavimo pareiškėjai savo teisę į informaciją dar gynė Vilniaus
apskrities administracinių ginčų komisijoje, kuri 2008 01 23 priėmė sprendimą,
įpareigojantį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai
išnagrinėti pareiškėjų 2008 11 12 prašymą dalyje dėl informacijos (dokumentų)
pateikimo, tačiau šis sprendimas buvo įvykdytas tik 2009 03 04 raštu, kai
detalusis planas jau buvo patvirtintas. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjai
aktyviai domėjosi rengiamu detaliuoju planu, tačiau informaciją apie plano patvirtinimą
gavo tik 2009 03 04 raštu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas
per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar
pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nenurodo, kad ginčijamas detalusis planas
būtų viešai paskelbtas iki 2009 03 04. Dėl to, laikytina, kad pareiškėjai
realią galimybę susipažinti su detaliuoju planu gavo tik tuomet, kai jiems apie
tai buvo pranešta raštu.
Dėl
šių aplinkybių pareiškėjų prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo iš
viso nenagrinėjamas, nes nustatyta, kad jie skundą padavė, nepraleidę ABTĮ 33
str. 1 d. nustatyto termino.
UAB
„Kartono“ teiginiai, kad pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo
tvarka, kad jie praleido skundo padavimo terminą, yra nepagrįsti. Ikiteismine
ginčo sprendimo tvarka galima pasinaudoti tik iki detalaus plano patvirtinimo,
o patvirtintas detalusis planas gali būti ginčijamas paduodant skundą
tiesiogiai teismui. Administracinių teismų praktikoje viešo svarstymo procedūra
nelaikoma supažindinimu su detaliojo plano sprendiniais, o skundų ir pasiūlymų
nepadavimas tokios procedūros metu neatima galimybės ginčyti patvirtintą
detalųjį planą.
II.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo Nr. 1-832 „Dėl
teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“(toliau
– ir detalusis planas).
Nustatyta,
to neginčija proceso šalys, kad pareiškėjai yra savininkai butų name, esančiame
(duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. jie yra nekilnojamojo turto dalies
savininkai. Taip pat niekas neginčija tos aplinkybės, kad pastatas (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, patenka į ginčijamą detalųjį planą, bei to, kad
šiame plane pastatas pakeičia savo esamą tūrį. Šią aplinkybę galima nustatyti
pagal detaliojo plano brėžinio sprendinius (t. II, b. l. 51 ir kt.). Ginčas yra
dėl to, ar detalusis planas pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi jis parengtas,
neturint jų sutikimo keisti pastato tūrį ir kitus parametrus, be to, negavus
duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, kurie rodo, kad pareiškėjai yra dalies
pastato savininkai. Pareiškėjai, jų manymu, pažeistą teisę gina įstatymais,
kurie įtvirtina nuosavybės teisės neliečiamumą, visų pirma Konstitucijos 23
straipsniu. Be to, Statybos įstatymo 35 str. nuostatomis. Pareiškėjai
patvirtinto detalaus plano neginčija, pagrįsdami galimą jo neteisėtumą tuo, kad
buvo pažeista detaliojo planavimo procedūra. Pareiškėjų plano neteisėtumą
patvirtinantys argumentai yra tai, kad, jų manymu, savivaldybės taryba,
tvirtindama detalųjį planą, neturėjo informacijos apie tai, kad pastate, kuris
numatomas rekonstruoti, yra ir kitų savininkų, ne vien plano rengėjas UAB
„Kartonas“.
Niekas
iš bylos šalių neginčija aplinkybės, kad detaliojo planavimo metu ir tvirtinat
detalųjį planą savivaldybei nebuvo pateikta informacija, kad detaliuoju planu
planuojamoje teritorijoje esančiame pastate (duomenys neskelbtini) yra
ir kitų asmenų (pareiškėjų) nuosavybės dalis. Sprendžiant šį ginčą būtina
nustatyti, ar nurodyta aplinkybė yra detaliojo planavimo procedūros pažeidimas,
o jeigu tai pažeidimas, ar jis galėjo įtakoti pareiškėjų teisių ir teisėtų
interesų pažeidimą.
Detalųjį
teritorijų planavimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei jo
pagrindu priimti kiti teisės aktai, reglamentuojantys detaliųjų planų rengimo
taisykles.
Teritorijų
planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama detaliojo plano sąvoka.
Tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos,
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos
privalomosios sąlygos). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aiškinama
detaliojo teritorijų planavimo sąvoka – savivaldybės
teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir
veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.
Teritorijų planavimo įstatymo (toliau
– ir Įstatymas) 19 straipsnis nustato detaliojo teritorijų planavimo objektus
ir uždavinius:
„1. Detaliojo teritorijų
planavimo objektai yra šie:
1) miestų,
miestelių teritorijų dalys;
2) kaimų teritorijos;
3) žemės sklypas
ir sklypų grupės.
2. Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra
šie:
1) detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus;
2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai,
sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;
3) nustatyti ar
pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams
rengti ir žemės sklypui naudoti;
4) suformuoti
žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui,
inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai.“.
Pagal Įstatymo 20 straipsnį detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 02 07 įsakymu Nr.
30-199 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 45000 kv.m. ploto
teritorijoje detaliojo plano rengimą (t. I, b.l. 143).
Vietos spaudoje 2008
05 27 paskelbta, kad pakartotinai bus svarstomas pakoreguotas aptariamos
teritorijos detalusis planas (t. I, b. l. 162). Šiame skelbime nurodyta, kad
detaliojo planavimo tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo
nustatymas. Nurodyta, kad numatoma daugiaaukščių komercinių gyvenamųjų
statinių teritorija su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Parengto
teritorijos detaliojo plano svarstymo su visuomene ataskaitoje (t. I, b. l.
177-179) pažymėta, kad informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą 2007 04
20 buvo išsiųsta žemės sklypo valdytojams ir naudotojams, daugiabučių namų
bendrijoms. Šioje ataskaitoje išvardytos visos gautos gyventojų pretenzijos. Pažymima,
kad (duomenys neskelbtini) gyventojai prieštaravo dėl požeminės
automobilių stovėjimo aikštelės. Iš šios ataskaitos matyti, kad detalaus plano
svarstymai su visuomene vyko ne vieną kartą. Į bylą pateikti detaliojo plano
viešo svarstymo protokolai (t. I, b. l. 180-190). Nustatyta, kad viename
svarstymų, įvykusiame 2008 04 23, dalyvavo V. M. (t. I, b. l. 186), tačiau
pretenzijų, pastabų iš pareiškėjų viešo svarstymo metu nebuvo gauta. Kaip jie
teigia dėl to, kad tuo metu nebuvo atskleidžiama, kad jų pastatas bus
rekonstruojamas. Tačiau, kaip matyti iš svarstymo protokolų, svarstymo metu
projekto autoriui buvo užduodami detalūs klausimai, kiti dalyviai detaliai
aiškinosi, kas planuojama atitinkamose teritorijose.
Pirmiau minėta,
kad iki detalaus plano patvirtinimo savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys
neskelbtini) pastate dar yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, nes
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina
pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus pastate - datuotas
tik 2009 05 13 (t. I, b. l. 198-199). Žemės nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš
papildomai teiktos planavimo medžiagos matyti, kad plano rengimo metu buvo
gauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l.
71-81) apie žemės ir pastatų valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose
nenurodyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) yra ir kiti to pastato
savininkai.
Nustatyta, kad (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, AB „Kartonas“ nuosavybės teise turi nuo 2001 07 08
žemės sklypo dalį, 12/12574 dalį, sklypo plotas 1,2574 ha (t. I, b. l. 149, 2007 04 16 Nekilnojamojo turto registro išrašas, t. II, b. l. 71-72 , AB
„Kartono“ ir UAB „Kartono“ įmonės kodas yra tas pats).
Kadangi kiti daugiabučių namų savininkai buvo
informuojami apie numatomą detaliojo plano tvirtinimą, būtina nustatyti, ar
tai, kad detaliojo planavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie pareiškėjų
nuosavybės teisę, nepažeidžia jų teisių ir kartu daro patvirtintą detalųjį
planą iš dalies neteisėtu. Šio ginčo atveju galima spręsti tik apie dalies
plano teisėtumą, nes pareiškėjų reikalavimo teisė gali būti siejama tik su
pastatu (duomenys neskelbtini).
Teritorijų
planavimo įstatymo 24 straipsnis nustato reikalavimus detaliajam planui rengti. Reikalavimai yra tokie:
1. Rengti
detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos
paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba
numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba
specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip
pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jei bendrieji planai
neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių
teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti
detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus
gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu,
gavus apskrities viršininko pritarimą.
2. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo
ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo
sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie
savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie esamų komunalinių
inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga,
rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės.
3. Inžineriškai
neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius
tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais,
jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės
infrastruktūros plėtros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali būti
rengiami vienu metu su detaliaisiais planais.
4. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu
planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.
Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono
lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus
pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės
reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl
sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo
atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys
teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.
Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami
ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo
plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.
5. Namų valdų žemės
sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalinti
dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos
paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą
atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą.
Taigi Įstatyme nėra
keliamas reikalavimas, kad detaliųjų planų rengimui turi pritarti visi toje
teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai. Įstatyme nustatyta, kad
detalusis planas neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, specialių
planų sprendiniams, taip pat nustatyta, kad planavimo tikslai negali
prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Minėta, kad
administracijos direktoriaus 2007 02 07 įsakymu Nr. 30-199 patvirtintas šio
detaliojo plano tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Kas
yra laikytina teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu, nustatyta įstatymo 23
straipsnyje. Tai: 1) teritorijos (žemės sklypo)
naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas
žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5)
statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių
inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir
komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8)
servitutai.
Reikalavimai
detaliajam planui rengti nustatyti 24 straipsnyje. Šiuose reikalavimuose nėra
numatyta, kad detaliojo plano rengimui būtini kokie nors nekilnojamojo turto –
pastatų, bendraturčių sutikimai. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyti detaliojo
teritorijų planavimo proceso etapai. Nustatyta, kad teritorijų planavimo
dokumento rengimo etapą sudaro esamos būklės analizės stadija, koncepcijos
nustatymo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos
naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa,
veiklos reglamentavimas. Detaliojo planavimo ribojimas nustatomas per išduotas
planavimo sąlygas, kuriose atskiros institucijos gali numatyti įvairius
papildomus reikalavimus. Taigi, ir ši norma nenustato jokių apribojimų,
susijusių su nuosavybės teise ir netgi su nuosavybės teise į žemę. Toliau Įstatymas
reglamentuoja detalaus plano tvirtinimą (26 straipsnis). Šioje stadijoje
svarbiausia, kad būtų pateikta valstybinės teritorijų planavimo priežiūros
institucijos teigiama išvada. Šiam planui pateiktas VAVA Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-430 (t. I, b. l. 134), kuris yra teigiama
išvada dėl parengto detalaus plano.
Iš
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
parengto 2008 11 28 detalaus plano aiškinamojo rašto (t. I, b. l. 131-132)
akivaizdu, kad detaliajame plane numatoma galima statyba, siūlomos
rekonstrukcijos.
Detalųjį
planavimą reglamentuoja aplinkos ministro 2006 10 18 įsakymu Nr. D1-473
patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių
32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo organizatorius privalo
pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta, kad plano rengėjui
turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie
Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį.
Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad planavimo
organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano rengėjui
nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų, kadangi
pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009 05 13 (t. I, b. l.
198-199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu nebuvo
pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34 Taisyklių
punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis planavimo
organizatoriui.
Taigi,
detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo
taisyklių 32.6 punkto nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma
apie tai, kad planuojamojoje teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo
parametrai, pastate yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie,
kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB
„Kartonas“, šio savininko nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo
planavimo dokumentuose. Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose
nekilnojamojo turto registro duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas
pažymėtas ir 1985 m. plane (t. I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį
turtą (t. I, b. l. 193-199), todėl planavimo organizatorius galėjo surinkti
naujus duomenis apie pastato savininkus.
Taip
pat nustatyta, kad patvirtintame detaliajame plane iš tiesų numatoma galimybė
rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 51 ir kt.). Plano
brėžinyje nurodoma, kad toje vietoje vietoj 4 aukštų mūrinio gyvenamojo namo
galima statyti iki 20 m. aukščio 5 aukštų gyvenamosios komercinės paskirties
pastatą, nurodyta, kad numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Taigi, pareiškėjų
teiginiai, kad detaliuoju planu leidžiama rekonstruoti jų pastatą, yra
pagrįsti, to neneigia ir kitos proceso šalys.
Pareiškėjai
mano, kad tuo pažeidžiamos jų teisės, tačiau pažeidimą argumentuoja daugiau į
ateitį – nurodo, kad tokie detaliojo plano sprendiniai leis gauti leidimą, kaip
jie teigia, nugriauti jų pastatą, ar jį rekonstruoti, pradėti toje vietoje
statybas.
Tai, kad detalusis
planas iš tiesų sudaro galimybę rekonstruoti ateityje pastatą (duomenys
neskelbtini), yra pagrįstas teiginys. Tačiau pastato rekonstrukcija pagal
Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statybos rūšis,
kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę:
pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant
statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato
atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą
– pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio
jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų,
pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu
apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas ir t.t. T. y.
numatoma statinio galima rekonstrukcija yra statybos rūšis. Statybą
reglamentuoja Statybos įstatymas, kuriame nustatyti reikalavimai statybai
atlikti. Statybos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodyta statybos normatyvinių
techninių dokumentų sistema. Šiais dokumentais reglamentuojami visi statybos
darbų etapai ir juose visur yra reikalavimai dėl statinių bendraturčių sutikimo
buvimo dokumentacijoje. Jau pirmajame šių darbų etape – statinio projektavimo
sąlygų rengimo etape, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia
savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios
nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba
kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos
įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami
ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3
punktas). Taigi net statinio rekonstravimo projektas negali būti pradėtas
rengti, neturint rekonstruojamo pastato bendraturčių sutikimo. Ši nuostata
įtvirtinta įstatyme, taip pat detalizuojama statybos techniniame reglamente. Pagal
Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus statinio rekonstravimui būtinas
statybos leidimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas vėl
atkartoja, kad norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti dokumentus,
nurodytus 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. vėl reikia
bendraturčių sutikimo. Po to, pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos
įstatymo 24 straipsnis), pagal šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus vėl tikrinama, ar turėjo statytojas bendraturčių sutikimą (aplinkos
ministro 2002 05 14 įsakymu Nr. 242 patvirtinta Statinio pripažinimo tinkamu
naudoti tvarka, STR 1.11.01:2002).
Dėl to
pareiškėjų nuogąstavimai, kad ateityje, pažeidžiant nurodytas Statybos įstatymo
nuostatas, bus pradėtas statinio griovimas, nesikreipus į juos dėl sutikimo
išdavimo, yra nepagrįsti. Pareiškėjai negali grįsti savo reikalavimo tuo, kad
ateityje galimai koks nors asmuo pažeis įstatymo reikalavimus. Tokios
prielaidos nepatvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo ginčijamu detaliuoju planu.
Aplinkos
ministro 2006 10 18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo
taisyklės, kurių 40 punkte išvardyti detaliojo planavimo procedūrų dokumentai
bendruoju atveju, ir tarp jų nenurodomas nekilnojamojo turto, t. y. pastatų,
savininkų sutikimo privalomas pateikimas.
Dėl šios
priežasties daroma išvada, kad planavimo organizatoriui neturint tinkamų
duomenų apie nekilnojamojo turto, pastatų, savininkus nors ir buvo padarytas
minėtų taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis neturėjo įtakos pareiškėjų
teisėms ar teisėtiems interesams. Iš esmės nustatyta, kad pareiškėjai žinojo
apie detaliojo planavimo procesą, vienas jų dalyvavo detaliojo plano viešame
svarstyme, šiame svarstyme galėjo dalyvauti ir kiti pareiškėjai. Pagal minėtų
įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas privaloma detaliojo planavimo procedūros
dalis yra viešo svarstymo su visuomene procedūra (Teritorijų planavimo įstatymo
30-33 straipsniai). Pareiškėjai nenurodo, kad būtų pažeistos jų teisės šios
procedūros metu. Tai, kad svarstant detalųjį planą pareiškėjui nebuvo aiškus jo
turinys, nereiškia teisių pažeidimo, nes svarstymo metu galima teikti
paklausimus, pasiūlymus ir tokiu būdu galima išsiaiškinti apie visus rūpimus
plano sprendinius.
Kadangi
nenustatytas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, prašymas
panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, netenkinamas.
III. Dėl
neturtinės žalos.
Civilinė
atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti
atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita
šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas
(baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.249 str. 1
d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės
atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl
savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Taigi viešoji (savivaldybės) atsakomybė Civilinio
kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms:
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų
(neveikimo) ir žalos ryšiui.
Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos
atlyginimo klausimą.
Pagal Civilinio
kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai
nuostoliai), negautos pajamos ir kt. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų
numatytais atvejais. Šiuo atveju nenustatyta, kad
savivaldybės taryba būtų priėmusi neteisėtą aktą, kuriuo pažeidžiamos
pareiškėjų teisės, dėl to negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Be to,
pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kaip juos paveikė sužinojimas apie tai, kad
detaliuoju planu jų gyvenamojo namo vietoje numatytas kitoks pastatas,
nepagrindžia neturtinės žalos padarymo fakto, nes pareiškėjai savo reikalavimus
grindžia tik prielaidomis, kad ateityje bus pažeistos jų teisės. Tačiau tokie
nuogąstavimai, kad ateityje kokie nors asmenys pažeidinės įstatymus ir kitus
teisės aktus, pasinaudodami ginčijamu detaliuoju planu, negali būti laikomi
padaryta neturtine žala.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo
negali būti tenkinamas.
Kolegija,
vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 str. 1
d.,
n u s p r e n d ė
:
pareiškėjų J. L.,
V. M. ir J. V. skundą atmesti.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Halina
Zaikauskaitė