Civilinė byla Nr. 2S-1074-232/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39140-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 96.4.;122.4.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2014 m. birželio 16 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto I. S. vardu pateiktą atskirąjį skundą ir jį grąžinti padavusiajam,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė.

          Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 976,64 Lt skolos, 194 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo I. S..

         Teisme gautas atsakovo I. S. vardu pasirašytas atsiliepimas, jį pasirašė įgaliotas asmuo S. V..

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nutartimi atsakovas įpareigotas pašalinti trūkumus – pateikti prie atsiliepimo nepateiktą įgalioto asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pavirtinantį dokumentą (diplomas) bei dokumentus, patvirtinančius įgalioto asmens giminystės ryšį su atsakovu, kaip įrodymus, jog įgaliotas asmuo gali kreiptis į teismą (pasirašyti atsiliepimą teismui) atsakovo vardu.

        2014-02-25 teisme gautas apelianto I. S. vardu pateiktas atskirasis skundas dėl 2014-02-17 nutarties, kuria teismas įpreigojo pateikti įrodymus, jog atsiliepimą į ieškinį pasirašęs įgaliotas asmuo S. V. turėjo teisę atlikti šiuos veiksmus už atsakovą I. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto I. S. vardu pateiktą atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiajam. Teismas nurodė, jog atskirąjį skundą dėl 2014-02-17 nutarties pasirašė įgaliotas asmuo S. V., jokių įrodymų apie tai, jog šis asmuo yra vienas iš CPK 56 str. nurodytų asmenų ir turi teisę atstovauti atsakovą I. S., nepateikta. Todėl atsisakė priimti skundą, nes jį padavė neturintis teisės paduoti asmuo CPK 315 str. 2 d. 2 p.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

      A. I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį. Nurodė, kad CPK 56 str. norma konkrečiai nurodo fizinio asmens atstovavimą teisme, teismo posėdžiuose, tuo tarpu šiuo atveju atstovas pagal įgaliojimą tik pasirašė procesinį dokumentą (atsiliepimą), be jokio nurodymo, kad šis asmuo laikytinas ir atsakovo atstovu teismo posėdžiuose ar atliekant kitus tolimesnius procesinius veiksmus. Tokiu atveju pateikus atkirąjį skundą, teismo reikalaujami dokumentai nebuvo teikiami, o skundas vėl pasirašytas atstovo pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą, nuosekliai laikantis pozicijos, kad procesinio dokumento pasirašymas nėra tapatus atstovavimui teisme ir naudojimuisi CPK 56 str. įtvirtintu institutu. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nepriimti atskirojo skundo kaip pateikto neįgalioto asmens – nesutikdamas su atskiruoju skundu jį turėjo persiųsti aukštesnės instancijos teismui, kuris būtų išsprendęs ginčą. Pirmosios instancijos teismui neatlikus savo pareigos skundą perduoti aukštesnės instancijos teismui, susiklostė tokia situacija, kai atskirojo skundo institutas tapo beverčiu t.y. jis atmetamas dėl to, jog pateiktas neįgalioto asmens, nors apskritai visas ginčas t.y. priežastis atskirtajam skundui, būtent ir buvo situacija dėl atstovavimo, CPK 56 str. taikymo ir jo nuostatų aiškinimo.

    Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto I. S. vardu pateiktą atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiajam CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

            Nagrinėjamoje byloje atsakovo I. S. atstovas pagal įgaliojimą pasirašė bei pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo pateiktą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-17 nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti trūkumus – pateikti prie atsiliepimo nepateiktą įgalioto asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pavirtinantį dokumentą (diplomas) bei dokumentus, patvirtinančius įgalioto asmens giminystės ryšį su atsakovu, kaip įrodymus, jog įgaliotas asmuo gali kreiptis į teismą (pasirašyti atsiliepimą teismui) atsakovo vardu. A. I. S. atstovas pagal įgaliojimą pasirašė ir pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2014-02-17 trūkumų šalinimo nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-02-28 nutartimi, remdamasis CPK 315 str. 2 d. 2 p., atsisakė priimti apelianto I. S. vardu pateiktą atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiajam, konstatavęs, kad atsakovo atstovas negali jam atstovauti teisme CPK 56 str. prasme.

          Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti apribojimai tik atstovavimo teisme atveju, o netaikytini teikiant teismui procesinius dokumentus.

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 str. 1 d. įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba jai prilyginama tvarka (CPK 57 str. 1 d.). CPK 56 str. yra nurodyti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. Pažymėtina, kad tai baigtinis sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai, asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą. Taigi fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties ar byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdžio, gali atstovauti advokatai ir jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1-2 p.), o kiti asmenys gali atstovauti teisme tik tiems fiziniams asmenims, su kuriais juos sieja tam tikra įstatyme nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri materialinio pobūdžio teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju atsakovo I. S. atstovas pagal įgaliojimą pasirašė ir pateikė teismui atskirąjį skundą. Minėta, jog pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Įrodymai, įgalioto asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pavirtinantis dokumentas bei dokumentai, patvirtinantys įgalioto asmens giminystės ryšį su atsakovu turi būti pateikti teismui. Šiuo atveju su atskiruoju skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad CPK 56 str. norma konkrečiai nurodo fizinio asmens atstovavimą teisme, teismo posėdžiuose, bet neapima atstovavimo pagal pavedimą teikiant teismui procesinius dokumentus. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovavimas teisme apima visus procesinius veiksmus tiek procesinių dokumentų teikimą teismui, tiek ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Tuo tarpu jei tokia procesinė teisė įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; kt.). Tokios praktikos laikomąsi, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovui (apeliantui) nebuvo sudaryta galimybė pašalinti atskirojo skundo trūkumus.

Kadangi atsakovo vardu pateikto atskirojo skundo trūkumus pirmosios instancijos teismas nustatė, tačiau juos netinkamai kvalifikavo, skundžiama 2014-02-28 nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

                                 Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d 3 p., teismas

n u t a r ė :

                    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

                          Teisėja                                                                            Liuda Uckienė