Civilinė byla Nr.2A-615-345/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;26.6.;(S).;

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008
m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho
Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Danutės
Kutrienės ir Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant Editai
Kirdeikienei,
dalyvaujant ieškovei E. K., ir jos atstovei advokatei Liudvikai Meškauskaitei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės
teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“,
tretiesiems asmenims R. M., S. P.,
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, dėl garbės ir orumo gynimo
bei neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė E. K. ieškiniu kreipėsi į
teismą nurodydama, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas” savaitinio žurnalo (duomenys
neskelbtini) puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera” publikacijoje „Plagiato
mada”, paskleidė neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovės garbę ir
orumą duomenis:
1. „Bet plagiatu apkaltintos žurnalistės E. K. istorija baigėsi tai pat greitai, kaip ir prasidėjo, -
ji buvo atleista.”
2. „Jauna žurnalistė įkliuvo rengdama reportažą apie
Kaziuko mugę. Užkadrinį tekstą ji nusprendė „pasiskolinti” iš labiau patyrusios
kolegės S. P..”
3. „Kalbos, apie E. K. įprotį
naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos
pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje”.
Publikacija yra iliustruota nors ir ne ieškovės,
tačiau tokia nuotrauka, dar labiau sustiprina neigiamą paskleistų tikrovės
neatitinkančių duomenų poveikį ieškovės atžvilgiu. UAB “Lrytas ” tokią pačią
informaciją patalpino internetinėje svetainėje www. lrytas.lt. Šioje
publikacijoje nurodė, kad ieškovės rengtas reportažas apie Kaziuko mugę buvo
nuplagijuotas, t.y. neteisėtai panaudotas S. P. reportažas.
Ieškovė nurodė, kad niekada neruošė reportažo apie Kaziuko mugę, todėl nesant
tariamai jos pasisavinto reportažo, publikacijoje pateiktas faktas apie jos
tariamą plagijavimą taip pat neatitinka tikrovės. Iš autorinio kūrinio užsakymo
sutarties 2.1 p. matyti, kad ieškovė įsipareigojo dalyvauti kūrybinėje grupėje,
dėl reportažo literatūrinės dalies scenarijaus, todėl ieškovės darbas
televizijoje turi būti vertinamas ne kaip individualaus kūrinio, kuris gali
būti nuplagijuotas, kūrimas, bet kaip dalyvavimas kūrybinėje grupėje. Dėl to
nuplagijuotas galėtų būti nebent visų bendraautorių kūrinys.
Neteisėtais atsakovų veiksmais visuomenėje sukurtas
nepatikimo, kaip ne kartą darbdavio atleisto asmens įvaizdis neigiamai įtakojo
ieškovės galimybes įsidarbinti.
Publikacijoje paskleista informacija yra laikytina
žiniomis. Tai konstatuota ir 2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektoriaus
sprendime Nr. S-228. Atsakovas neskundė minėto sprendimo, todėl darytina
išvada, kad su sprendimu sutiko. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime taip
pat nurodyta, kad publikacija yra iliustruota nuotrauka, iš kurios skaitytojam
galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad fotografijoje matomas ieškovės
atvaizdas. Darytina išvada, kad tokia iliustracija sustiprina publikacijoje
pateikiamą neigiamą vertinimą ieškovės atžvilgiu.
Nurodė, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dėl
ieškovės garbės ir orumo pažeidimo atlyginimą, turėtų atsižvelgti į šias
aplinkybes:
1. Atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovės reikalavimą paneigti
informaciją.
2. Atsakovas nevykdė Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo ir nesuteikė
ieškovei atsakymo teisės.
3. Dėl minėtos publikacijos ieškovė patyrė dvasines kančias bei ilgalaikį neigiamą
poveikį, kurį jaučia iki dabar. Ieškovė neturi pastovios darbo ir autorinės
sutarties televizijos ir radijo naujienų tarnybose, nors iki minėtos
informacijos paskleidimo šioje srityje dirbo 2,5 metų.
4. Kiekybiniu požiūriu informacija paskleista labai plačiai, nes savaitinio
žurnalo (duomenys neskelbtini), bei buvo didžiausias (duomenys neskelbtini) leidinys
Lietuvoje.
5. Atsakovas, rengdamas publikaciją, netikrino informacijos, kas patvirtina jo
tyčinius veiksmus.
6. Atsakovo metinės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini), todėl jo
turtinė padėtis yra labai gera.
Ieškovė prašė teismo konstatuoti, kad atsakovo
paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą ir
įpareigoti atsakovą UAB “Lietuvos rytas” per 15 dienų nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos be komentarų jas paneigti, išspausdinant paneigimą
adekvačioje paskelbtai publikacijai vietoje, įpareigoti atsakovą UAB “Lrytas”
nutraukti publikacijos „Plagiato mada” skelbimą internetinėje svetainėje www.lrytas.lt,
bei priteisti iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas” ieškovei 50 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas” su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad publikacijoje „Plagijavimo mada” buvo aprašytas neetiškas LTV
Naujienų tarnyboje dirbusios ieškovės elgesys. Ieškovė buvo pagauta
plagijuojanti savo kolegės S. P. užkadrinį tekstą apie
Užgavėnes, straipsnyje įvardinta kaip „Kaziuko mugė”. Po šio incidento ieškovės
buvo paprašyta išeiti iš darbo. Ieškovė buvo pagauta savo kolegų, kai įgarsino
savo rengiamam reportažui užkadrinį tekstą, kuris buvo nuplagijuotas nuo
kolegės S. P.. Apie tai buvo pranešta tuometiniam ieškovės
vadovui LTV Naujienų direkcijos direktoriui A. L. A. L. duomenų bazėje patikrino E. K. paruoštą
„naują” reportažo tekstą su S. P. archyviniu tekstu.
Abejonių nekilo, kadangi E. K. tekstas buvo nukopijuotas
nuo S. P. teksto. Nenorėdamas jaunai žurnalistei gadinti
karjeros, A. L. liepė E. K. pasirašyti
po autorinės sutarties nutraukimo dokumentu, vietoj to, kad ją atleistų iš
darbo, dėl plagijavimo. Ieškovės autorinė sutartis buvo nutraukta 2006-03-01,
nors turėjo galioti iki 2006-06-30. Tai ne pirmas kartas, kai E.
K. dirbant LTV Naujienų tarnyboje ji buvo pagauta svetimą tekstą
pateikianti kaip savo sukurtą. Panašus incidentas dėl plagijavimo buvo 2006
sausio mėnesį, kai E. K. pažodžiui nurašė tekstą iš
internetinio portalo DELFI ir bandė pateikti jį kaip savo sukurtą. Tą kartą
redaktoriai laiku pastebėjo plagiatą, reportažas nebuvo „paleistas į eterį”, o E. K. atsipirko žodiniu įspėjimu.
Publikacija buvo išspausdinta siekiant informuoti
visuomenę apie neetišką asmens elgesį savo kolegų atžvilgiu.
Publikacijoje pateikta informacija „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje
sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo
vienoje radijo stotyje”, nėra žinia, tai prielaida. Šiuo sakiniu žurnalistė
atpasakojo ieškovės bendradarbių kalbas. Sakinys pateiktas tariamąja nuosaka,
kas savaime nurodo skaitytojui, jog tai tik gandas, o ne faktas. Paskleisti
duomenys apie ieškovę atitinka tikrovę, todėl jie negali žeminti ieškovės
garbės ir orumo.
Prie straipsnio išspausdinta nuotrauka negali būti
siejama su ieškovės atvaizdu, nes nuotraukoje nėra jokių ieškovės atvaizdą
konkretizuojančių asmeninių požymių. Nuotrauka nėra ieškovės atvaizdas, todėl
nėra reikalavimui ginti LR CK 2.24 str. ir 2.22 str. numatytų pagrindų.
Fotografija buvo pateikta kaip iliustracija, kuri yra labai korektiška,
estetiška ir negali žeisti ieškovės garbės ir orumo.
Žurnalistė neturėjo tikslo įskaudinti ieškovę. Publikaciją
parašė išklausiusi daugelio plagijavimo skandalo liudytojų nuomonės,
pasiremdama jų pasakojimais. Plagijavimo konflikte tiesiogiai ir netiesiogiai
dalyvavę asmenys pasakojo tą pačią konflikto versiją. Rašydama publikaciją
žurnalistė elgėsi sąžiningai, rėmėsi keletu šaltinių ir informaciją pateikė
nešališkai.
Atsakovas UAB “Lrytas” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, UAB
„Lrytas” nėra šio straipsnio autorius, todėl negali atsakyti už paskleistos
informacijos atitikimą tikrovei. Atsakovas ginčijamą straipsnį yra pašalinęs iš
archyvo.
Tretysis asmuo R. M. teismo posėdžio
metu paaiškino, kad prieš rašydama straipsnį kalbėjosi su LRT Naujienų tarnybos
vadovu A. L.. Pastarasis patvirtino plagiato atvejį. E. K. buvo pastebėta skaitanti S. P. tekstą
kalbos redaktoriui. Tą pačią dieną ieškovė buvo atleista iš darbo.
Tretysis asmuo S. P. atsiliepime
į ieškinį nurodė, kad ieškovė E. K. nusirašė S. P. anksčiau rengtą reportažą ir bandė jį pateikti, kaip
savo sukurtą. 2006-02-28 E. K. rengė reportažą, kaip
Užgavėnės švenčiamos Vilniuje. Pasižiūrėjusi į jos tekstą, S.
P. pamatė pernykštį savo tekstą apie Užgavėnes. E. K. tekstą
perskaitė kalbininkei ir ketino eiti į įgarsinti šį tekstą kaip savo. S. P. pasipiktino negražiu E. K. elgesiu.
Tai girdėjo nemažai tuo metu redakcijoje buvusių žmonių. E. K.
neprieštaravo, kad nusirašė, tik paaiškino, kad tekstą nusižiūrėjo nuo
labiau patyrusios žurnalistės. Netrukus atėjo tuometinis LTV Naujienų
redakcijos vadovas A. L., kuris paėmęs abu tekstus,
pasikalbėjo su E. K.. E. K. mėgino
taisyti tekstą, tačiau A. L. pasiūlė eiti į namus, nes jos
paslaugos nebereikalingos, o reportažą padarys kitas žmogus. Tada E. K. jai pasakė, kad per jus netekau darbo. S.
P. atsakė, jog neturėjusi tikslo ieškovei pakenkti, o tik garsiai
pasipiktino jos nesąžiningu elgesiu. Be to, S. P. yra
girdėjusi gandus apie E. K. panašų elgesį, kai ieškovė
dirbo radijuje.
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008 m.
vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E.
K. valstybei 97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Konstatavo, kad
straipsnyje paskleistos žinios, jog E. K., rengdama
televizijos reportažą, kaip savo panaudojo S. P. parengtą
tekstą ir dėl šios priežasties buvo atleista iš darbo, visiškai atitinka
tikrovę, todėl negali žeminti ieškovės garbės ir orumo. Teiginys, apie anksčiau
buvusias kalbas dėl E. K. įpročio naudotis kolegų darbais
naujienų tarnyboje, dėl ko ji buvo atleista ir iš darbo radijuje pateikiama
kaip informacija, apie faktą, kad visuomenėje jau buvo pasklidusi žinia apie
tokį ieškovės elgesį. Straipsnyje nėra teiginių, kad tos kalbos atitinka
tikrovę, todėl aprašytą buvusių kalbų turinį nėra pagrindo vertinti kaip tikrą
faktą. Patį faktą, kad minėtos kalbos buvo, patvirtina trečiojo asmens S. P. ir liudytojos R. M. paaiškinimai.
Ši žinia nežeidžia ieškovės garbės ir orumo nes atitinka tikrovę. Nuotraukoje
pavaizduota mergina nėra E. K.. Šioje nuotraukoje nėra
jokių ieškovės atvaizdą konkretizuojančių asmeninių požymių, todėl pateikta
nuotrauka negali būti siejama su ieškovės atvaizdu. Nuotrauka, kurioje
vaizduojama retušuotu veidu mergina, klūpanti po kopijavimo aparatais,
nežeidžia ieškovės garbės ir orumo, nes vaizduoja ne ieškovę, bet iliustruoja
straipsnio temą, t.y. parodo koks yra menkas ir apgailėtinas žmogus
pasisavinantis kito mintis.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus
miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą, ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo,
pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės
normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.
Neteisingai taikė paskleistų duomenų atitikties
tikrovei vertinimui nustatytus teisinius kriterijus. Paskleisti duomenys
neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne
taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.
Autorinė kūrinio užsakymo sutartis dėl televizijos
reportažo - literatūrinės dalies scenarijaus sukūrimo patvirtina, kad ieškovės
darbas televizijoje negalėjo būti vertinamas kaip individualaus autorinio
kūrinio, kuris gali būti nuplagijuotas, kūrimas, nes sutarties objektu buvo
dalyvavimas kūrybinėje grupėje, todėl nuplagijuotas galėjo būti visų
bendraautorių kūrinys. Tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
Autorinė kūrinio užsakymo sutartis 2006-02-28 buvo
nutraukta šalių susitarimu, todėl teismo išvada, jog ieškovė buvo atleista iš
darbo atitinka tikrovę, yra nepagrįsti.
Nesutinka su teismo išvada, jog teiginys „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje
sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo
vienoje radijo stotyje“, tik pateikia informaciją apie faktą apie visuomenėje
pasklidusias žinias, nes šiuo teiginiu atsakovas raštu paskleidė naujo
pobūdžio informaciją apie ieškovę, suponuojančią negatyvų jos apibūdinimą, t.
y. žinias, o ne nuomonę.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 str.
nustatyta, kad, siekdamas paskelbti teisingą informaciją, žurnalistas turi
kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai
tikrinti faktus ir remtis bent keliais šaltiniais. R. M.,
rengdama straipsnį „Plagiato mada“, turėjo ieškovės telefono numerį ir galėjo
susisiekti bei išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė ir taip
pažeidė žurnalisto etikos reikalavimus.
2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektorius sprendime
Nr. S-228 yra konstatuota, jog publikacijoje paskleistas teiginys „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje
sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios priežasties ji buvo atleista iš darbo
vienoje radijo stotyje“ yra laikytinas žinia, o ne nuomone. Atsakovas minėto
sprendimo vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įst. 50 str. 7 p., per 30 dienų
neskundė, todėl darytina išvada, kad atsakovas su sprendimu sutiko.
LR CK 2.24 str. įtvirtinta paskleistų duomenų ir
tikrovės neatitikties prezumpcija, todėl įrodyti, kad paskleisti duomenys
atitinka tikrovę, turi atsakovas. Tuo tarpu teismas rėmėsi išimtinai trečiųjų
asmenų R. M. ir S. P. parodymais,
neatsižvelgiant pastarųjų asmenų suinteresuotumu bylos baigtimi, ir visai
nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų, kurie
patvirtina ieškinio pagrįstumą ir paneigia teismo konstatuotas aplinkybes.
Teismas nepasisakė dėl 2006-05-31 Žurnalistų etikos
inspektoriaus sprendimo Nr. S-228. Netyrė aplinkybių, kad dėl plagijavimo fakto
Lietuvos žurnalistų sąjunga atliko atskirą tyrimą, kurio metu nebuvo surinkta
duomenų apie ieškovės veiksmus, galimai pažeidžiančius Lietuvos žurnalistų
etikos kodeksą. Minėtą aplinkybę teismui yra patvirtinęs ir Lietuvos žurnalistų
sąjungos vadovas D. R..
Teismas, iš esmės remdamasis tik trečiųjų asmenų R. M. ir S. P. parodymais ir nenagrinėdamas kitų argumentų ir dėl jų
nepasisakydamas, priėmė nemotyvuotą sprendimą ir taip pažeidė LR CPK 270 str.
4 d. nuostatas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl
turėtų būti panaikintas.
Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi E.
K. ir S. P. parengtais tekstais apie Užgavėnes (b.l.
103-107), nors pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant minėtų
tekstų prijungimo prie bylos klausimą, teismas nutarė prijungti šiuos tekstus,
tačiau įrodymais jų nelaikyti. Ši aplinkybė yra užfiksuota 2007-06-16 teismo
posėdžio protokole (b.l. 110), todėl pateikti dokumentai neatitinka rašytiniams
įrodymams keliamų reikalavimų, ir remiantis šiais dokumentais priimtas sprendimas
negali būti laikomas teisėtu.
Teismas vertindamas su straipsniu išspausdintą
nuotrauką padarė savarankišką išvadą, jog nuotrauka, kurioje vaizduojama
retušuotu veidu mergina, klūpanti po kopijavimo aparatais, nežeidžia ieškovės
garbės ir orumo, nes vaizduoja ne ieškovę, bet iliustruoja straipsnio temą,
parodant koks menkas ir apgailėtinas žmogus pasisavinantis kito mintis. Tokio
nuotraukos turinio vertinimo nei viena iš byloje dalyvavusių šalių nepateikė,
todėl daro išvadą, kad teismas buvo iš anksto susidaręs neigiamą požiūrį į
ieškovę ir priėmė sprendimą remiantis vidiniu šališku įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą
neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą
palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, jog ieškovė klaidina teismą neteisingai
nurodydama bylos objektą. UAB „Lietuvos rytas“ leidinyje (duomenys neskelbtini)
straipsnyje „Plagiato mada“ neapkaltino ieškovės plagijavimu, o tik atpasakojo
konflikto, įvykusio Naujienų tarnyboje esmę, bei eigą, todėl pirmos instancijos
teismas teisingai konstatavo, kad paskleistos žinios visiškai atitinka tikrovę,
ir negali žeminti ieškovės E. K. garbės ir orumo.
Straipsnio autorė, nežinodama ir neturėdama galimybės patikrinti kiek tokie
gandai yra pagrįsti, rašydama straipsnį šį sakinį perteikė ne kaip faktą, o
tariamąja nuosaka " Esą <...>", kas savaime rodo, jog t. y.
gandas, o ne faktas.
Nesutinka, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės
liudytojų parodymus, nes ieškovės liudytojai, liudijo panašiai kaip ir tretieji
asmenys bei atsakovo liudytojai. Ieškovės liudytojas A. L. patvirtino,
jog E. K. buvo atleista iš LTV dėl to, kad pasinaudojo
medžiaga, kuria neturėjo pasinaudoti. Liudytoja D. A. nurodė,
jog jos žiniomis iš ,,Panoramos“ E. K. buvo atleista už
plagiatą. Šie ieškovės pakviestų liudytojų parodymai iš esmės atitinka ne tik
trečiųjų asmenų parodymus, bet ir kitų liudytojų, kurie tiesiogiai dalyvavo šiame
konflikte. Liudytoja R. M. patvirtino, jog buvo įvykio
vietoje, todėl ši istorija, jog E. K. nuplagijavo kūrinį,
jai žinoma. S. P. išgirdo, jog E. skaitant jos tekstą. Šis
konfliktas buvo vieša paslaptis, ir buvo plačiai aptarinėjamas Naujienų
tarnyboje.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320
str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo
sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai
nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės
normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos
teismas taip pat patikrina, ar nėra LR (duomenys neskelbtini) str.
numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, jog UAB „Lietuvos rytas” (duomenys
neskelbtini) puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera” publikacijoje „Plagiato
mada”, buvo išspausdinta:
„Bet plagiatu apkaltintos žurnalistės E. K. istorija baigėsi tai pat greitai, kaip ir prasidėjo, -
ji buvo atleista.” Jauna žurnalistė įkliuvo rengdama reportažą apie Kaziuko
mugę. Užkadrinį tekstą ji nusprendė „pasiskolinti” iš labiau patyrusios kolegės
S. P.. Kalbos, apie E. K. įprotį
naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos
pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje”. Ieškovė
kreipėsi į teismą prašydama priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, bei įpareigoti
atsakovą paneigti minėtas žinias, nes paskleistos žinios neatitinka tikrovės,
todėl žemina ieškovės garbę ir orumą.
LR 25 str. įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo
mintis ir teisė turėti įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti informaciją. Informacijos laisvė nėra absoliuti. Spaudos laisvė ir
teisė skleisti informaciją yra teisėta, jeigu tai nepažeidžia kito asmens
teisių. LR Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir
įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagal LR CK 2.24 str. 5 d.,
visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir
tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę
ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog
paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė
jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo
priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Nurodytos
principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę,
jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą
žeminančius duomenis. LR Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato
viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,
viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų
veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal šio
įstatymo 4 ir 19 straipsnius viešosios informacijos rengėjai, platintojai,
žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir
nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų
teises.
LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įst. 15 str. 2
d. nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be
autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra
laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Byloje nustatyta,
jog pagal 2004-11-08 Autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 139-1, ieškovė
įsipareigojo dalyvauti kūrybinėje grupėje dėl reportažo literatūrinės dalies
scenarijaus sukūrimo. Ieškovės kolegė žurnalistė S. P. išgirdo,
jog ieškovė kalbininkei kaip savo, skaito S. P. archyvinį
tekstą. S. P. viešai apkaltino E. K. plagiatu.
LTV naujienų direkcijos direktorius A. L. palygino archyvinį
S. P. tekstą su ieškovės parašytu tekstu, A.
L. patvirtino, jog palyginus tekstus jam neliko abejonių jog tekstas buvo
nukopijuotas nuo S. P. teksto „iškirpk įdėk“ metodu, todėl
paprašė paruošti ieškovės autorinės sutarties nutraukimo dokumentas. Taip pat
patvirtino, jog Autorinė sutartis šalių susitarimu, buvo nutraukta tik
formaliai, nes darbdavys nenorėjo pakenkti jaunai žurnalistei. (1t., b.l.68).
Šias aplinkybes patvirtino ieškovės buvusios kolegės S. P.,
ir R. M..
Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar
faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais
įrodymais. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje
neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami
neadekvačiai vykusiems faktams. LTV naujienų direkcijos direktorius A. L., trečiojo asmens S. P., bei liudytojos
R. M. parodymais nustatyta, jog Lietuvos ryto savaitiniame
žurnale „TV antena“ publikacijoje „Plagiato mada“ aprašytas įvykis buvo, ir
įvykiai klostėsi taip, kaip nurodoma publikacijoje. Nors Autorinė sutartis
formaliai buvo nutraukta šalių susitarimu, tačiau ieškovė, LTV naujienų
direkcijos direktoriaus A. L. teigimu iš darbo buvo
atleista darbdavio iniciatyva, dėl visiems žinomų priežasčių, todėl
publikacijoje pateikta formuluotė, jog ieškovė iš LTV naujienų tarnybos buvo atleista,
visų įvykių kontekste, negali būti vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, ir
žeidžianti ieškovės garbę ir orumą.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovės
darbas televizijoje negalėjo būti vertinamas kaip savo individualaus autorinio
kūrinio, kuris gali būti nuplagijuotas, kūrimas, nes sutarties objektu buvo
dalyvavimas kūrybinėje grupėje.
Pagal Autorinę sutartį, ieškovė įsipareigojo dalyvauti
kūrybinėje grupėje dėl reportažo literatūrinės dalies scenarijaus (toliau-
kūrinio) sukūrimo pagal LRT pateiktą medžiagą, pasižymintį originalumu ir
individualumu. Todėl sutarties objektas buvo ne dalyvavimas kūrybinėje grupėje
o literatūrinės dalies scenarijus, kuris buvo nukopijuotas nuo S.
P. teksto „iškirpk įdėk“ metodu.
Žeminančiomis asmens garbę ir orumą yra klaidinga ir diskredituojanti
asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar
paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje,
šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę
veiklą ir pan. Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas
palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar
egzistuoja tikrovėje. Pagal Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 41 str. 2
d. 1 p. žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias,
kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai
tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti
informacijos šaltinio patikimumo, tai b8tina nurodyti skelbiamoje informacijoje.
Nagrinėjamu atveju publikacijoje konstatuojama apie
kolegų tarpe „sklindančias kalbas apie E. K. įprotį
naudotis kolegų darbais“. Bylos nagrinėjimo metu LTV naujienų direkcijos
direktorius A. L., tretysis asmuo S. P. bei
liūdytoja R. M. patvirtino, jog yra girdėję iš kolegų apie
tokias kalbas. Be to 2006 metais sausio mėnesį jau buvo įvykęs panašus atvejis,
kai E. K. pažodžiui nurašė tekstą iš internetinio portalo
DELFI ir bandė jį pateikti kaip savo sukurtą (1t. b.l.26). Reportažas į eterį
nebuvo paleistas redaktoriams laiku pastebėjus, jog tekstas nukopijuotas. Atsakovas
nurodė, jog ieškovė tą kartą atsipirko tik įspėjimu. Esant šioms aplinkybėms galima
daryti išvadą, jog kolegos kalbėjo apie šiuos įvykius plačiai. Tai patvirtina
ir žurnalistės R. M. parodymai, jog apie šį incidentą
sužinojusi iš kolegų žurnalistų. Vėliau šias aplinkybės žurnalistei R. M. patvirtino ir LTV naujienų direkcijos vadovas. Todėl kolegija
atmeta apeliantės argumentus, jog publikacijoje aprašytos kalbos apie įprotį
naudotis kolegų darbais žemina ieškovės garbę ir orumą.
Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę,
nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko
ar egzistuoja tikrovėje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės buvęs darbdavys paneigė,
jog E. K. iš darbo radijo stotyje „M-1“ buvo atleista, dėl
plagijavimo, tokiu būdu paskleista informacija esą E. K. dėl
įpročio naudotis kolegų darbais buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, neatitinka
tikrovės, todėl diskredituoja ieškovę visuomenės akyse ir žemina ieškovės ieškovės
garbę ir orumą.
Ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja
atsakovas (CK 7 str. 3 d., CPK 58 str.). Preziumuojama, jog paskleistos žinios
neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai. Sutinkamai su LR CPK 177
str. įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais
remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių,
turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Tie duomenys
nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais,
rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų
išvadomis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atsakydama
į teismo prašymą pateikti reportažų įrašus ir tekstus, kurie galėtų būti
naudojami, kaip įrodymai, 2007-10-02 raštu nurodė, jog vadovaujantis LR
visuomenės informavimo įst. 35 str. 1 d., transliuotų programų įrašai yra
išmagnetinti. Tokiu būdu nėra galimybės iš naujo išsireikalauti rašytinius
įrodymų apie rengtus reportažus, todėl pateikti E. K. ir S. P. užkadriniai tekstai vertintini, kartu su liudytojų bei
trečiųjų asmenų parodymais, kurių visuma neprieštarauja vieni kitiems. Tuo
tarpu ieškovė nepaneigė atsakovo rašytinių įrodymų, ir nepateikė atsikirtimų į
juos, kas leistų pagrįstai abejoti atsakovo rašytiniais įrodymais, bei
liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymais. Tokiu būdu kolegija atmeta apelianto
argumentus, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK nuostatas, dėl ko
priėmė neteisėtą sprendimą.
Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas
nepagrįstai nevertino 2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados,
tačiau apeliantė neatsižvelgė, jog išvadoje konstatuota, jog Žurnalistų etikos
inspektorius negali nustatyti, žinios (ne)atitikimo tikrovei fakto, kadangi
fakto klausimus vienareikšmiškai sprendžia teismas nagrinėdamas bylą.
Inspektorius turi įgaliojimus konstatuoti, ar visuomenės informavimo
priemonėse paskleista apie asmenį informacija savo pobūdžiu yra žeminanti
asmens garbę ir orumą, o dėl faktų visumos, kuri yra būtina ginant asmens garbę
ir orumą, nustatymo gali pasisakyti tik teismas.
Kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismo
išvada, jog nuotraukoje klūpanti mergina po kopijavimo aparatais parodo, koks
menkas ir apgailėtinas žmogus pasisavinantis kito mintis, yra perteklinė,
tačiau nėra pagrindas pripažinti, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra
priimtas vadovaujantis vidiniu šališku įsitikinimu, ir nesudaro pagrindo pirmos
instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai
rėmėsi E. K. ir S. P., bei LTV
naujienų direkcijos vadovo A. L. parodymais, nes šie
asmenys dalyvavo konflikto metu, bei galėjo patvirtinti ar paneigti
publikacijoje pateiktą informaciją, be to jų parodymai neprieštarauja vieni
kitiems. Priešingai, ieškovės liudytojai konflikto metu LTV naujienų tarnyboje
nebuvo, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti minėtų aplinkybių. Tačiau
kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į
buvusios ieškovės vadovės A. G. (1t. b.l.78) parodymus, kurie
paneigė, jog ieškovė iš radijo stoties M-1 buvo atleista, dėl tos pačios
priežasties, tokiu būdu publikacijoje paskleista tokio pobūdžio informacija
(kuri gali būti patikrinta), esą ieškovė dėl įpročio naudotis kolegų darbais
buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, neatitinka tikrovės, ir žemina ieškovės
garbę ir orumą. Todėl atsakovas UAB „Lietuvos rytas” įpareigotinas pagal LR
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas paneigti UAB „Lietuvos rytas“
savaitinio žurnalo (duomenys neskelbtini) puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera”
publikacijoje „Plagiato mada” pateiktą žinią, esą E. K. dėl
tos pačios problemos (plagiato) buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje,
nurodant, jog tai žemina E. K. garbę ir orumą.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog
publikacijoje „Plagiato mada“ paskleista žinia, jog ieškovė esą buvo atleista
iš darbo vienoje radijo stotyje dėl tos pačios problemos (plagiato), neatitinka
tikrovės, tokiu būdu žemina ieškovės garbę ir orumą. Kadangi tokio pobūdžio
informacija gali būti patikrinta, kolegija laiko, jog ši paskleista žinia negalėjo
turėti lemiamos įtakos ieškovei įsidarbinant kitame darbe, tačiau vadovaujantis
LR CK 2.24 str. įpareigoja atsakovą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Kadangi ieškovė prašo atlyginti tik neturtinę žalą, atsižvelgiant, jog
publikacijoje paskleista tik viena žinia neatitinkanti tikrovės, prašoma
priteisti 50 000 Lt neturtinė žala mažintina iki 5 000 Lt, ir ieškovei
priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. atitinkamai paskirstomos
bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovo priteistinas 150 Lt žyminis
mokestis pirmos instancijos teisme (1t. b.l.22), bei 150 Lt apeliacinės
instancijos teisme (1t., b.l.131, 137), taip pat 150 Lt žyminio mokesčio
pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (2t., b.l.102).
Taip pat priteistinos 1600 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme
(1t., b.l.67), bei 500 Lt apeliacinės instancijos teisme (1t., b.l.148). Taip
priteistinos 1 500 Lt atstovavimo išlaidos pakartotinai nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. kolegija,
n
u t a r ė :
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m.
vasario 29 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti tikrovės neatitinkančia ir ieškovės E. K. (a.k(duomenys neskelbtini) garbę ir
orumą žeminančia žinią, išspausdintą UAB
„Lietuvos rytas“ savaitinio žurnalo (duomenys neskelbtini) puslapyje, rubrikoje
„Slapta kamera” publikacijoje „Plagiato mada” „ Esą E. K. dėl
tos pačios problemos buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“
į.k.120030315 ieškovei E. K. 5 000 Lt neturtinės žalos,
bei 4050 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Henrichas
Jaglinskis
Teisėjai
Danutė Kutrienė
Petras Jaržemskis
.