Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-16-255/2015
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01256-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.1.; 45.4.3; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. sausio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir
n u s t a t ė:
R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014 m. spalio 11 d., 17.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 1,61 promilių girtumas), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimu nustatė, kad R. Š. administracinį teisės pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, todėl R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei R. Š. nubausti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskiriant administracinę nuobaudą - nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme.
Apeliantas nurodo, kad tam, jog būtų galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl būtinoje reikalingumo, kai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra būtina surinkti neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad asmuo iš tiesų veikė būtinojo reikalingumo atveju. Apelianto manymu, nepakanka teismo posėdžio metu apklausti slaugytojos K. U., kuri teisme teigė, kad tą vakarą ji suleidusi vaistus J. Š.. Mano, jog byloje turėtų būti tiksliai užfiksuota, kada buvo tiksliai suleisti vaistai J. Š., nes kyla pagrįsta abejonė, kad vaistai galbūt buvo suleisti prieš padarant pažeidimą R. Š., jei iš viso jie buvo suleisti. Tokie duomenys turi būti užfiksuoti rašytiniuose dokumentuose, jeigu gresia pavojus žmogaus gyvybei bei sveikatai. J. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad išbėgusi į lauką vyrui pasakiusi, kad jai bloga ir pakeliui vežant ją pas K. U. juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį parsivijo iki kiemo, o ne kažkur pagrindiniame kelyje sustabdė. Be to, teismas neišsiaiškino, ar R. Š. buvo sustabdytas pakeliui važiuojant pas K. U., ar R. Š. įvažiavus į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo daromas R. Š. pažeidimas. Tikėtina, jeigu J. Š. ir buvo blogai, tačiau ne tuo metu kai buvo fiksuojamas pažeidimas, kadangi automobilis, nuo kurio buvo nušalintas R. Š., buvo perduotas J. Š.. Pareigūnai teismo posėdžio metu tvirtino, kad jokių blogų J. Š. simptomų nepastebėjo, tačiau nutarime nieko apie tai nepažymėta. Jeigu būtų pastebėję, būtų kvietę pagalbą ir kitaip būtų padėję J. Š.. Šiuo atveju R. Š. sustabdytas nieko neminėjo, kad veikia būtinojo reikalingumo atveju, tik po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, savo paaiškinime jis parašė, kad žmonai yra blogai.
Prie apeliacinio skundo pateiktoje schemoje pažymėta Nr. 1 - vieta kur buvo sustabdytas R. Š., Nr. 2 - R. Š. gyvenamoji vieta, Nr. 3 - K. U. gyvenamoji vieta. Pareigūnas A. Š. gali išsamiai ir tiksliai nurodyti, koks buvo R. Š. maršrutas, iš kur šis važiavo ir kur buvo sustabdytas. A. Š. gali patvirtinti, kad R. Š. parvažiavo nuo Šilutės ir važiavo link Tauragės, važiavo pagrindiniu keliu Nr. 199 ir neišsukinėjo iš (duomenys neskelbtini), o parvažiavo nuo Šilutės. Tai reiškia, kad R. Š. važiavo ne iš namų. K. U. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad R. Š. važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiavo visai ne pas K. U., nes jeigu būtų važiavęs pas ją, tai būtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje Nr. 199 ir niekur jam nereikėjo sukti į šalutinį kelią. Be to, A. Š. gali patvirtinti, kad R. Š. įvažiavęs į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), išlipo iš vairuoto automobilio ir iš pradžių bandė neigti jog vairavo automobilį. Apelianto manymu, teismas neišsiaiškino visų padaryto pažeidimo aplinkybių, liudytojas A. Š. buvo apklausiamas tik formaliai, todėl mano, jog nutraukti bylą dėl būtinojo reikalingumo neužtenka apklausti Balčių gyvenvietės seselę ir dokumentais grįsti, jog J. Š. serga bronchine astma. Vis dėl to byloje yra duomenų, kad J. Š. nebuvo bloga, tai patvirtino A. Š. teismo posėdžio metu, kad nepastebėjo jokių blogų simptomų, net pati J. Š. vairavo automobilį, tai reiškia, kad jai nebuvo blogai ir negrėsė pavojus gyvybei ir sveikatai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. Š. skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tačiau apeliantas nesutinka su tokiu teismo nutarimu ir mano, kad R. Š. turi būti pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi jo veika atitinka šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. Š. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Šilutės rajono apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo amdinistracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau priimdamas sprendimą nutraukti amdinistracinio teisės pažeidimo bylą padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė R. Š. kaltės klausimą. Pateiktame skunde nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, šias nuostatas pažeidė, neįvertino visų ištirtų įrodymų visumos.
ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priešingai negu skundžiamame nutarime konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. Š. veikoje nenustatė šių būtinojo reikalingumo sąlygų.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių R. Š. padarė šį teisės pažeidimą, neprilyginamos būtinojo reikalingumo situacijai, kadangi kilęs pavojus žmonai galėjo būti išvengtas kitomis priemonėmis (ATPK 17 straipsnis). Esant situacijai, kai asmeniui reikia skubios medicininės pagalbos, turi būti kviečiamos specialiosios tarnybos, kurios gali suteikti kvalifikuotą ir skubią medicininę pagalbą, ir taip būtų išvengta sunkių pasekmių kilimo. Šiuo atveju R. Š., vietoj to, kad skubiai kviestų greitąją medicinos pagalbą, pasirinko rizikingą veikimo būdą – būdamas neblaivus ryžosi vairuoti automobilį, ir taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kietiems eismo dalyviams, tarp jų ir savo sutuoktinei, kurios sveikatai buvo kilęs pavojus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. Š. administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 2014 m. spalio 11 d. 17 val. 50 min., jo girtumas buvo patikrintas 18 val. 06 min., o 18 val. 15 min. jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir automobilis buvo perduotas kartu buvusiai sutuoktinei J. Š.. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad nuo to laiko, kai buvo užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas iki to, kol surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. buvo nušalintas nuo vairavimo, praėjo mažiausiai 25 minutės, per kurias J. Š. pareigūnams nesiskundė savo sveikata, R. Š. taip pat neprašė pareigūnų padėti jo žmonai ir nugabenti ją pas gydytoją. Be to, po R. Š. administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo automobilis buvo perduotas pačiai J. Š., kuri pati toliau vairavo automobilį, todėl akivaizdu, kad J. Š. pati galėjo vairuoti transporto priemonę ir nuvykti pas daktarą dėl medicinos pagalbos suteikimo. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir yra pateikti duomenys apie J. Š. sveikatos būklę ir jai diagnozuotas ligas, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad būtent 2014 m. spalio 11 d., 17 val. 50 min. J. Š. buvo iškilęs pavojus sveikatai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. U. parodė, kad ji žino, kad J. Š. serga, kad jai būna priepuoliai. 204 m. spalio 11 d. pas ją į namus atvažiavo J. Š., kuriai ši suleido raminamųjų, tačiau J. Š. apie pareigūnus nieko nepasakojo. K. U. taip pat nurodė, kad tai galėjo būti apie 17 val. 30 min. – 18 val. (b. l. 29). Taigi, nors ši liudytoja ir patvirtino, kad 2014 m. spalio 11 d. ji suleido vaistus J. Š., tačiau iš liudytojos nurodyto laiko, kada ji suleido vaistus J. Š., galima suprasti, kad tai galėjo būti prieš R. Š. padarytą pažeidimą, kadangi R. Š. padarytas pažeidimas užfiksuotas 17 val. 50 min. Tai patvirtina ir aplinkybę, kad po R. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pati J. Š. toliau galėjo vairuoti transporto priemonę, nes pavojus sveikatai jai jau buvo praėjęs. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. Š. administracinį teisės pažeidimą padarė dėl to, kad grėsė pavojus J. Š. sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šios aplinkybės R. Š. veikoje neleidžia konstatuoti būtinojo reikalingumo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nutraukti R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Įvertinus visus reikšmingus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad R. Š. 2014 m. spalio 11 d., 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 1,61 promilių girtumas, įvertinus paklaidą – 1,59 promilių girtumas), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus R. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Skirdamas nuobaudą R. Š. teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, R. Š. asmenybę (į tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau net 3 kartus buvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad R. Š. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti nuobauda.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
R. Š. pripažinti kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) (724 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas Swedbank (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą (apie sumokėtą baudą) būtina pateikti teismui.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Regina Bertašienė