Civilinė byla Nr. 2S-1974-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02192-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.24; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5503-301/2021 pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. A., antstolis A. A..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) I. R. kreipėsi į antstolį A. A. su skundu, prašydama panaikinti 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-21-23‑8214 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji negali įvykdyti priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo yra nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka, dėl objektyvių priežasčių, t. y. nepilnametė pareiškėjos dukra pati kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su savo močiute D. A., todėl priimtas patvarkymas prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams. Pareiškėja neturi jokių galimybių priversti ją bendrauti. Pareiškėja net ir labai norėdama vykdyti priimtą teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, kadangi pažeistų mažametės dukros interesus. Pareiškėja taip pat nesutiko, kad byloje ji yra laikoma skolininke, nes ji neatsisako vykdyti teismo procesinio sprendimo.
3. Antstolis A. A. 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-21002898 pareiškėjos I. R. skundo netenkino, jį persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamas patvarkymas priimtas laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 51 punkte numatytos tvarkos, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Skolininkė turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute D. A. stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir / ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė skatino dukros ir močiutės bendravimą. Vien pareiškimas, kad V. E. kategoriškai nesutinka bendrauti su D. A., negali būti pripažįstama objektyvia aplinkybe, kuriai esant skolininkė I. R. negalėtų vykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) D. A. prašė atmesti skolininkės I. R. skundą dėl antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skolininkė kategoriškai nesutinka nei su teismo nuomone, nei su antstolio nuomone, nei su kitų specialistų nuomonėmis, ir remiasi vaiko nuomone, kuri yra išsakoma dėl kartu gyvenančių suaugusių asmenų įtakos, tame tarpe ir mamos, ir V. E. jau penktas mėnuo nėra suteikiamos galimybės pabendrauti su jai artimu emociškai žmogumi, močiute, nedalyvaujant pačiai skolininkei. Tinkamos aplinkos sudarymu pirmiausia turėtų pasirūpinti vaiką mylinti ir jo poreikiais besirūpinanti mama, kas iki šios dienos nėra padaryta. Skolininkė visiškai atsisako bendradarbiauti su bet kuriomis institucijomis, tokiu būdu neužtikrinant vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, su kuriais sieja labai artimi emociniai ryšiai. Močiutei nėra apribota teisė matytis su vaiku, susitikus gatvėje pasisveikinti, ir tuo labiau, kai yra numatytas bendravimas su vaiku tuo metu. V. E. tėtis D. E. yra įtrauktas ginčo byloje trečiuoju asmeniu, jis neprieštarauja, kad močiutė D. A. matytųsi ir bendrautų su jo dukra, tai patvirtino ir telefoninio pokalbio metu, jis nekliudo matytis ir bendrauti su anūke. Taigi skolininkė byloje yra būtent I. R., kadangi ji yra įpareigota užtikrinti bendravimą su anūke. Skolininkė nesistengia kreiptis ir inicijuoti vaiko pasimatymus per specialistus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos I. R. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Teismas nurodė, kad antstolis, laikydamasis SVI 51 punkte nustatytos tvarkos, gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės apskrities VTAS) 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą, kuriame buvo nurodytos rekomendacijos dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką ir kaip reikalauja SVI šio patvarkymo kopiją išsiuntė vykdomosios bylos šalims ir Marijampolės apskrities VTAS.
7. Teismas nustatė, kad santykiai tarp išieškotojos ir skolininkės yra konfliktiški, vaiko močiutė D. A. teigia, kad skolininkė nuteikinėja mergaitę prieš močiutę, todėl anūkė nenori bendrauti su močiute. Mergaitės motina I. R. teigia priešingai, kad mergaitė pati nenori matytis su močiute, nenori bendrauti, susitikti, kalbėtis.
8. Teismas sutiko su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad vykdant tokio pobūdžio sprendimą (nutartį), turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, todėl pažymėjo, kad užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu gali būti kviečiamas psichologas. Teismo vertinimu, I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir / ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Mama turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams).
9. Teismas nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su I. R. ir D. A. veiksmais, pvz., vaistų davimu nepilnametei V. E., bei aplinkybės, susijusios su mergaitės emociniu ryšiu su močiute, buvo išsamiai įvertintos teismo, priėmusio 2021 m. birželio 21 d. nutartį. Pareiškėja, nesutikdama su šia teismo nutartimi, skundė ją atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, tačiau, teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-470-775/2021 Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Skolininkas vykdymo procese yra tas asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Išieškotojas – asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas.
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei antstolio atliktus vykdomuosius veiksmus, padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamą 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S‑21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, visus vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasis SVI nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) I. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. A. 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S‑21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolis, priėmęs ginčijamą patvarkymą, neįsigilino į esamą situaciją. Nepilnametė dukra V. E. kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su D. A., todėl toks patvarkymas prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams ir turėjo būti panaikintas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepilnamečio vaiko negalima prievarta versti bendrauti su asmeniu, kuris jam kelia stresą, emocinę įtampą. Šiuo atveju išimtinai atsižvelgiama tik į vienos pusės, t. y. D. A. interesus.
12.2. V. E. kategoriškai atsisako bendrauti su močiute, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių ją priversti bendrauti. Pareiškėja, net ir labai norėdama vykdyti teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, nes būtų pažeidžiami mažametės dukros interesai. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama į pačios V. E. nuomonę ir poziciją, laikant, kad tai negali būti pagrindu nebendrauti su D. A., ir bet kokiais būdais stengiamasi, jog bendravimas vyktų, nors išreikšta pozicija dėl nenoro bendrauti, o ją patvirtina byloje esantys įrodymai.
12.3. Šiuo atveju ginčo byloje dėl bendravimo su vaiku nustatymo yra sprendžiamas klausimas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pati nepilnametė yra išreiškusi norą su D. A. nebendrauti, t. y., kad ji nenori nei su ja kalbėti, nei susitikti. Dėl to veikti prieš vaiko valią yra neteisėta ir tai prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams.
13. Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo reikalavimus, prieš priimdamas privalomąjį patvarkymą 2021 m. rugpjūčio 12 d. Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kreipėsi į Marijampolės apskrities VTAS, bei atsižvelgė į jų rekomendacijas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su močiute, taip pat atsižvelgė į nepilnamečio vaiko prigimtines teises bendrauti su šeimos nariais, kurios išplėstinė sąvoka apima artimuosius giminaičius. Antstolis priėmė teisėtą patvarkymą, kuris iki šios dienos nėra vykdomas skolininkės, kuri nededa jokių pastangų įgyvendinant savo nepilnamečio vaiko teises.
13.2. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros saugomus interesus, vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams. Antstoliui, nenustačius aplinkybių dėl kurių objektyviai nebūtų galima vykdyti teismo nutarties, to nenustačius ir Marijampolės apskrities VTAS, buvo pagrįstai surašytas aktas.
13.3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis nesilaikė įstatymo nuostatų, kad neatsižvelgė į teisėtus mažametės V. E. interesus. Priešingai, antstolis atsižvelgė į nepilnametės interesus, nustatė pereinamąjį laikotarpį ir susitikimus su močiute pačioje Marijampolėje, siekiant vaiko aplinkos saugumo, bei bendravimą per „mesedžerį“, kuris niekaip negali pakenkti vaikui. Buvo numatyta, kad esant reikalui, siūloma naudotis specialistų pagalba. Tačiau įstatyminė nepilnametės atstovė nei vienos iš šių priemonių, neužtikrino. Tik mamos įtakos dėka nepilnametė atsisako bendrauti su močiute, o vaiko žodžiai yra įtakoti suaugusių asmenų.
13.4. Būtent pareiškėja netinkamai įgyvendina savo, kaip įstatyminės atstovės pareigas, t. y. neskatina ir neugdo pagarbos suaugusiems bei privalomiems teismo sprendimams, o, priešingai, neteisėtai naudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko yra pažeidžiamos esminės nepilnamečio vaiko teisės į šeimos ryšius bei teisės būti socialinių santykių su kitais asmenimis, esančiais jo šeimos narių kategorijoje, dalyviu.
13.5. Pati pareiškėja nutraukė absoliučiai visus socialinius ryšius su savo artimaisiais giminaičiais (mama, močiute, tetomis, dėdėmis, pusbroliais ir pusseserėmis), nebendrauja su jais, į telefoninius skambučius neatsiliepia, todėl ir savo nepilnametę dukrą apribojo nuo šių socialinių ryšių. Mažamečio vaiko aplinka liko tik mama, naujas sutuoktinis ir jo sūnus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
20. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
29. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas