Administracinė byla Nr. A525-2640/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02697-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. V. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-52 jam, kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriui, paskirtą nuobaudą – įspėjimą.
Nurodė, jog Departamento direktorius nuobaudos skyrimą motyvavo tuo, kad BUAB „Kaprizas“ bankroto administratorius per 1 mėnesį nesudarė įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, ir nepateikė jo teismui tvirtinti kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas. Pažymėjo, jog nepaisant jo, kaip BUAB „Kaprizas“ administratoriaus, paaiškinimo apie tai, kad buvęs įmonės vadovas vengia perduoti įmonės turtą ir dokumentus, dėl ko nebuvo galimybės patikslinti kreditorių reikalavimų pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, Departamento direktorius padarė išvadą, jog toks paaiškinimas nėra pakankamas pateisinti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto termino praleidimą. Nesutiko su teiginiais, kad tuo atveju, jei nebuvo galimybės patikslinti kreditorių reikalavimų pagal įmonės apskaitos duomenis, administratorius privalėjo pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta teise kreiptis į teismą dėl šioje dalyje numatyto termino pratęsimo, kadangi toks punktas reikalauja, kad prieš teikiant teismui tvirtinti finansinius reikalavimus, jie turi būti sutikslinti su įmonės apskaitos dokumentais. Tuo tarpu UAB „Kaprizas“ valdymo organai (vadovas) apskaitos dokumentų nepateikė nei teismui, nei bankroto administratoriui. Pažymėjo, jog Departamentui buvo žinomos aplinkybės, jog BUAB „Kaprizas“ buvęs vadovas V. V. vengė bet kokio bendradarbiavimo, nepateikė dokumentų, numatytų Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje iki bankroto bylos iškėlimo bei Vilniaus apygardos teismui nustačius papildomą terminą nurodytiems dokumentams pateikti, pastarasis taip pat jų nepateikė nei teismui, nei bankroto administratoriui, dėl ko teismo buvo prašoma skirti UAB „Kaprizas“ vadovui V. V. 10 000 Lt baudą. Todėl esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su nepagrįstu prašymu pratęsti terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti, kadangi net nebūtų įmanoma nurodyti datos, iki kurios yra prašoma pratęsti terminą, nes tik turint įmonės apskaitos dokumentus būtų žinoma, kokiam terminui pratęsti prašyti. Taip pat nesutiko su argumentais, jog buvo pažeistas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes administratorius pardavė įmonės turtą, nesant kreditorių susirinkimo nutarimo ir taip tikėtinai sumažino galimybes kreditorių reikalavimus tenkinti iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Pažymėjo, jog dėl BUAB „Kaprizas“ priklausančio automobilio 2010 m. balandžio 26 d. buvo gauta pažyma iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus, perspėjanti imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone „Opel Kadett“, 1988 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikoma adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2010 m. balandžio 30 d. Kadangi automobilis buvo bevertis, saugoti jį nebuvo tikslinga, nes būtų išaugusios administravimo išlaidos, taip sumažinant kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Be to, automobiliu turėjo būti pasirūpinta per 5 dienas, todėl akivaizdu, kad per 5 dienas nebūtų įmanoma sušaukti kreditorių susirinkimo, kadangi nesant įmonės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės kreditorius. Nurodė, jog siekiant išvengti administracinių nuobaudų skyrimo bei nepagrįstų išlaidų, 2010 m. balandžio 27 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl arešto nurodytam automobiliui panaikinimo. Prašyme buvo nurodyta, jog areštą prašoma panaikinti, siekiant sunaikinti transporto priemonę „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su prašymu Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti įrodymai – 2010 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pažyma, 2010 m. balandžio 26 d. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, 2010 m. balandžio 26 d. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės pardavimo sutartis Nr. 126 ir automobilio fotonuotrauka. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs 2010 m. balandžio 26 d. prašyme dėl arešto panaikinimo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, 2010 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino areštą transporto priemonei „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad teismas nenustatė, jog nurodyti administratoriaus veiksmai pažeis kreditorių interesus, taip pat jog administratorius, perleisdamas įmonei priklausantį turtą, sumažins galimybes kreditorių reikalavimams patenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas 2010 m. rugsėjo 6 d. rašte dėl BUAB „Kaprizas“ nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu įmonės automobilis neturėjo rinkos vertės, nutarimą dėl jo nurašymo galėjo priimti tik įmonės kreditorių susirinkimas Įstatymo 33 straipsnio 6 punkto pagrindu. Teigė, jog tokiu būdu atsakovas formaliai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. kad BUAB „Kaprizas“ jokio kito turto neturėjo, tuo tarpu automobilio, neturinčio rinkos vertės, saugojimas pareikalautų papildomų išlaidų, kas padidintų administravimo išlaidas. Pasak pareiškėjo, taip pat neįvertinta aplinkybė, kad administratorius neturėjo įmonės finansinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos galėtų nustatyti įmonės kreditorius. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei esant nurodytoms aplinkybėms nutarimą dėl automobilio nurašymo galėjo priimti tik įmonės kreditorių susirinkimas Įstatymo 33 straipsnio 6 punkto pagrindu, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi nebūtų naikinęs arešto automobiliui „Opel Kadett“.
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Departamentas gavo J. S. 2010 m. liepos 22 d. prašymą dėl pareiškėjo, kaip BUAB „Kaprizas“ administratoriaus, veiklos, kuris pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Kaprizas“ bankroto bylą ir pareiškėją paskyrė įmonės administratoriumi. Ta pačia nutartimi teismas nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo jos įsiteisėjimo dienos, kreditorių reikalavimams pareikšti. Terminas UAB „Kaprizas“ kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2010 m. balandžio 28 d., tad nuo šios datos iki 2010 m. gegužės 28 d. tęsėsi Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį administratorius privalėjo sudaryti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bei pateikti jį teismui tvirtinti. Tačiau pareiškėjas tokio sąrašo teismui tvirtinti nepateikė, motyvuodamas tuo, kad buvęs UAB „Kaprizas“ vadovas vengia perduoti įmonės turtą ir dokumentus, dėl tos priežasties pareiškėjas negali kreditorių reikalavimų patikslinti pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kaip to reikalauja Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas. Pažymėjo, jog toks pareiškėjo paaiškinimas nėra pakankamas pateisinti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto termino praleidimą, kadangi, jeigu pareiškėjas kreditorių reikalavimų patikslinti pagal UAB „Kaprizas“ apskaitos duomenis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, jis privalėjo pasinaudoti minėtame punkte numatyta teise kreiptis į teismą dėl numatyto termino pratęsimo. Pareiškėjas pripažino, kad tokio reikalavimo neįvykdė. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog būtų neįmanoma nurodyti datos, iki kurios prašoma pratęsti terminą, kadangi Įstatymas nedraudžia prašyti terminą kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo pateikimui ir patikslinimui pratęsti pakartotinai ir teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, nustatytų tinkamą termino pratęsimo datą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartyje atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kokie veiksmai turėtų būti atlikti, sprendžiant klausimus dėl įmonės turto paieškos ir visų UAB „Kaprizas“ vardu turėjusių ir turinčių teisę veikti asmenų nustatymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nepatvirtinus įmonės kreditorių reikalavimų, įmonė negali kreiptis dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo. Todėl pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais nepateikdamas teismui tvirtinti UAB „Kaprizas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, tikėtinai užvilkino lėšų iš Garantinio fondo skyrimą ir išmokėjimą įmonės darbuotojų, įskaitant ir J. S., reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Nurodė, jog iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad UAB „Kaprizas“ 2010 m. balandžio 9 d. duomenimis turėjo 1 transporto priemonę – 1988 metų gamybos automobilį „Opel Kadett“. Pareiškėjas, atstovaudamas UAB „Kaprizas“ kaip bankroto administratorius, 2010 balandžio 26 d. šį automobilį, kaip netinkamą eksploatuoti, be užmokesčio perleido įmonei, turinčiai teisę utilizuoti transporto priemones. Tačiau Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kito turto, išskyrus tam tikras išimtis, pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, todėl nesant kreditorių susirinkimo nutarimo, pareiškėjas negalėjo disponuoti UAB „Kaprizas“ priklausiusiu automobiliu. Pabrėžė, jog net ir tuo atveju, jeigu UAB „Kaprizas“ automobilis tikrai neturėjo rinkos vertės, nutarimą dėl jo nurašymo galėjo priimti tik įmonės kreditorių susirinkimas Įstatymo 33 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tuo tarpu pareiškėjas be kreditorių susirinkimo nutarimo perleisdamas UAB „Kaprizas“ priklausiusį turtą tikėtinai sumažino galimybes įmonės kreditorių reikalavimus tenkinti iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kadangi į teismą jis kreipėsi jau po to, kai UAB „Kaprizas“ transporto priemonė buvo parduota.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 79–85) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-3618-258/10) nutarė iškelti UAB „Kaprizas“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti R. V. Nutartyje nustatytas 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas bankrutuojančios UAB „Kaprizas“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Taip pat bankrutuojančios UAB „Kaprizas“ valdymo organas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui R. V. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatė, jog nuo 2006 m. liepos 21 d. UAB „Kaprizas“ vadovu – direktoriumi buvo V. V. Pastarajam UAB „Kaprizas“ bankroto administratorius R. V. 2010 m. kovo 31 d. pateikė prašymą pateikti duomenis, kur yra įmonės turtas, dokumentai, darbuotojų darbo vieta bei kitus duomenis ir dokumentus, taip pat, kur jie saugomi. V. V., atsakydamas į bankroto administratoriaus R. V. prašymą, 2010 m. balandžio 7 d. rašte informavo, jog nuo 2008 m. spalio 24 d. jis buvo atleistas iš UAB „Kaprizas“ direktoriaus pareigų, todėl įmonės turtu ar dokumentais jis nedisponuoja, kadangi, palikdamas pareigas, bendrovės atspaudą ir dokumentus paliko UAB „Kaprizas“ buhalterei I. S. V. V. pateikė 2010 m. balandžio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jo UAB „Kaprizas“ valstybinio socialinio draudimo laikotarpio pabaiga buvo 2008 m. spalio 24 d. R. V. 2010 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, informuodamas apie atliktus veiksmus ir nurodydamas aplinkybę, jog UAB „Kaprizas“ vadovas V. V. vengia bet kokio bendradarbiavimo, nepateikė prašomų dokumentų, todėl siūlė V. V. skirti 10 000 Lt baudą. Taip pat pažymėjo, jog dar nėra perėmęs įmonės turto ir dokumentų. Prašė taikyti BUAB „Kaprizas“ supaprastintą bankroto procedūrą, kadangi įmonė neturi turto ir jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėjas teismui pateikė VĮ Registrų centro 2010 m. balandžio 14 d. raštą Nr. (1.7.4)2i-871, kuriame nurodyta, jog UAB „Kaprizas“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, taip pat VĮ „Regitra“ 2010 m. balandžio 12 d. raštą Nr. (1.13)-24-1226, kuriame nurodyta, jog UAB „Kaprizas“ vardu nuosavybės teise yra įregistruota kelių transporto priemonė – „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, kuriuo informavo, jog 2010 m. balandžio 26 d. gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pažymą, perspėjančią imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. balandžio 30 d., bei prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą, siekiant sunaikinti transporto priemonę „Opel Kadett“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi prašymo dėl UAB „Kaprizas“ supaprastinto bankroto proceso taikymo netenkino, tačiau panaikino areštą UAB „Kaprizas“ automobiliui „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2010 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl atstatydinimo iš BUAB „Kaprizas“ bankroto administratorius pareigų. Nustatė, jog 2010 m. liepos 22 d. J. S., buvusi UAB „Kaprizas“ darbuotoja, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį A. A. dėl UAB „Kaprizas“ bankroto administratoriaus R. V. veiksmų, pastarasis kreipimasis 2010 m. liepos 23 d. raštu Nr. AAB-10-17 buvo persiųstas Departamentui, kuris 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (6.16)-A2-2430 informavo R. V. apie J. S. prašymą ir prašė pateikti atsiliepimą į jį. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 2 d. pateikė paaiškinimą dėl atliktų veiksmų, administruojant BUAB „Kaprizas“, kuriame išdėstė aplinkybes, kad jam nebuvo pateikti įmonės dokumentai, teismas netenkino jo prašymo ir atsisakė taikyti supaprastintą UAB „Kaprizas“ bankroto procedūrą, todėl matydamas, jog negalės tinkamai įvykdyti įmonės bankroto procedūros, kreipėsi dėl atstatydinimo iš BUAB „Kaprizas“ bankroto administratorius pareigų. Pareiškėjas, 2010 m. rugpjūčio 5 d. atsakydamas į 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštą, Departamentą informavo, jog teismui nepateikė tvirtinimui BUAB „Kaprizas“ kreditorių reikalavimų, kadangi UAB „Kaprizas“ valdymo organai (vadovas) apskaitos dokumentų nepateikė nei jam, nei teismui, todėl BUAB „Kaprizas“ kreditorių finansinių reikalavimų negalėjo sutikslinti su įmonės apskaitos dokumentais. Taip pat nurodė, jog į teismą dėl termino pratęsimo kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti nesikreipė, kadangi būtų neįmanoma nurodyti datos, iki kurios pratęsti terminą. Departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjo pavaduotojas 2010 m. rugpjūčio 20 d. surašė teikimą dėl J. S. prašymo, kuriame nurodė, jog atlikus BUAB „Kaprizas“ administratoriaus R. V. veiklos patikrinimą, yra pagrindo manyti, kad bankroto administratorius pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto ir 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. 2010 m. rugpjūčio 23 d. teikimu 10 darbo dienų buvo pratęstas J. S. prašymo nagrinėjimo terminas. Departamentas 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6.16)A2-2658 informavo pareiškėją, jog atliktas jo, kaip BUAB „Kaprizas“ administratoriaus, veiklos patikrinimas ir išsiuntė tikrinimo išvadų kopiją. Departamento l. e. direktoriaus pareigas S. A. 2010 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V-52, kuriuo nuspręsta R. V., kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriui, skirti įspėjimą. Departamentas 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (6.16)A2-2878 informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus J. S. prašymą dėl jo, kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriaus, veiklos nustatyta, kad įstatymo nurodytu terminu nėra pateiktas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas teismui tvirtinti, taip pat parduotas be užmokesčio įmonei priklausantis automobilis „Opel Kadett“, tokiu būdu R. V. pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimus, todėl 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-52 jam skirtas įspėjimas.
Atsižvelgė į Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir pažymėjo, jog terminas UAB „Kaprizas“ kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2010 m. balandžio 28 d., todėl pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas R. V. iki 2010 m. gegužės 28 d. turėjo sudaryti bankrutuojančios UAB „Kaprizas“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, ir pateikti jį teismui tvirtinti. Negalėdamas to padaryti nustatytu terminu administratorius galėjo kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti minėtame punkte nurodytą terminą. Pažymėjo, kad V. V. dar 2010 m. balandžio 7 d. nurodė pareiškėjui, kad nuo 2008 m. spalio 24 d. jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau nežino dėl kokių priežasčių duomenys apie įmonės vadovą nebuvo patikslinti įmonių registre, taip pat nurodė, kad visus dokumentus paliko bendrovėje dirbančiai buhalterei, taip pat nurodė, jog galimai direktoriumi buvo V. N. bei pridėjo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apie tai, jog nuo 2008 m. spalio 24 d. negavo draudžiamųjų pajamų iš UAB „Kaprizas“. Tačiau pareiškėjas, nepaisant visų nurodytų aplinkybių, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta kas disponuoja UAB „Kaprizas“ apskaitos dokumentais, kas turi pareigą įvykdyti pareiškėjo reikalavimus, nors akivaizdu, kad tokios abejonės turėjo kilti. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti terminą kreditorių bei jų reikalavimų sąrašui pateikti, nes objektyviai tai buvo neįmanoma. Pabrėžė, jog pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekiant surasti UAB „Kaprizas“ vadovą, buhalterę, gauti įmonės apskaitos dokumentus bei atlikti kitus veiksmus, taip pat prognozuoti jam priskirtų uždavinių įgyvendinimą laiko prasme. Konstatavo, jog toks pareiškėjo elgesys pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimų nesilaikymas.
Atsižvelgė į Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjo elgesys pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip tokioje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas, nes pareiškėjas faktiškai pardavė areštuotą transporto priemonę, neturėdamas nei kreditorių susirinkimo pritarimo, nei teismo leidimo tam atlikti. Pareiškėjas UAB „Kaprizas“ priklausiusią transporto priemonę – 1988 metų gamybos automobilį „Opel Kadett“ – pardavė 2010 balandžio 26 d., tačiau į Vilniaus apygardos teismą dėl arešto šiai transporto priemonei panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. balandžio 27 d. Remdamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 17 punktais, padarė išvadą, jog Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-52 pagrįstai bei teisėtai R. V. , kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriui, už Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto bei 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, paskirta nuobauda – įspėjimas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87–90), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tik turint įmonės apskaitos dokumentus būtų žinoma, kokiam terminui prašyti pratęsti terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti.
2. Teismas atsižvelgė tik į V. V. paaiškinimą, bet neatsižvelgė į kitus byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad įmonės direktoriumi buvo būtent V. V., konstatuodamas, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kas disponuoja UAB „Kaprizas“ apskaitos dokumentais, kas turėjo pareigą įvykdyti jo reikalavimus. Pabrėžia, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Kaprizas“ vadovas yra V. V., o šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, administratorius, remdamasis minėta teismo nustatyta aplinkybe, atsižvelgdamas į tai, kad juridinių asmenų registre UAB „Kaprizas“ vadovu nurodytas V. V., būtent į jį kreipėsi dėl dokumentų pateikimo.
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino areštą automobiliui „Opel Kadett“.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96–98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-52, kuriuo R. V., kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriui, paskirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimų, t. y. nurodytu terminu nepateikė teismui tvirtinti kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, bei nesilaikė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, t. y. faktiškai pardavė UAB „Kaprizas“ priklaususią areštuotą transporto priemonę, neturėdamas nei kreditorių susirinkimo pritarimo, nei teismo leidimo tam atlikti.
Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą.
Byloje nustatyta, kad, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, R. V. sudaryti bankrutuojančios UAB „Kaprizas“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, ir pateikti jį teismui tvirtinti turėjo iki 2010 m. gegužės 28 d. To pareiškėjas nepadarė ir į teismą, su prašymu pratęsti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą termą nesikreipė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvęs BUAB „Kaprizas“ vadovas V. V. vengė bendradarbiavimo, nepateikė reikalaujamų dokumentų, todėl pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl termino kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti pratęsimo, nes manė, jog neturėdamas įmonės apskaitos dokumentų, negalės teismui nurodyti datos, iki kurios yra prašoma pratęsti terminą. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad V. V. dar 2010 m. balandžio 7 d. pareiškėją informavo, kad nuo 2008 m. spalio 24 d. jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, kad visus dokumentus paliko bendrovėje dirbančiai buhalterei, su bendrove jokių santykių nebeturi, o įmonės direktoriumi galimai buvo V. N. (b. l. 47). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepaisant visų nurodytų aplinkybių, R. V. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kas iš tikrųjų disponuoja UAB „Kaprizas“ apskaitos dokumentais, kas turi pareigą įvykdyti pareiškėjo reikalavimus, nors akivaizdu, kad tokios abejonės pareiškėjui turėjo kilti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendime konstatuota, jog UAB „Kaprizas“ vadovas yra V. V. , todėl būtent į jį buvo kreiptasi dėl dokumentų pateikimo, tačiau, kaip jau minėta, esant pagrįstų abejonių dėl asmens, kuris tiesiogiai disponuoja įmonės apskaitos dokumentais, pareiškėjas galėjo ir privalėjo imtis kokių nors veiksmų siekiant surasti tikrąjį UAB „Kaprizas“ vadovą, buhalterę, gauti įmonės apskaitos dokumentus bei atlikti kitus veiksmus, taip pat prognozuoti jam paskirtų uždavinių įgyvendinimą. Tai, kad pareiškėjas, neturėdamas įmonės apskaitos dokumentų negalėjo teismui nurodyti tikslaus kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo termino, nelaikytina objektyvia priežastimi, kadangi Įstatymas nedraudžia prašyti termino kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo pateikimui ir patikslinimui pratęsti pakartotinai, ir teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, galėtų nustatyti tinkamą termino pratęsimo datą.
Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia įtvirtinta, kad kito turto, išskyrus tam tikras išimtis, pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Byloje nustatyta, kad R. V., neturėdamas nei kreditorių susirinkimo pritarimo, nei teismo leidimo, UAB „Metrail“ pardavė UAB „Kaprizas“priklaususią areštuotą, eksploatuoti netinkamą transporto priemonę „Opel Kadett“ už 0,00 Lt (b. l 17), bei atidavė ją UAB „Metrail“ išmontuoti ir sunaikinti (b. l. 16). Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino areštą automobiliui „Opel Kadett“, todėl mano, kad teismas, įvertinęs administratoriaus prašomo atlikti veiksmo teisėtumą, nenustatė, kad pareiškėjo veiksmai pažeidžia kreditorių interesus Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad R. V. automobilį „Opel Kadett“ pardavė 2010 m. balandžio 26 d., tačiau į Vilniaus apygardos teismą dėl minėtai transporto priemonei nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. balandžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas faktiškai be užmokesčio perleido areštuotą transporto priemonę įmonei, turinčiai teisę utilizuoti transporto priemones, neturėdamas nei kreditorių susirinkimo pritarimo, nei teismo leidimo. Pažymėtina, kad nepaisant pareiškėjo argumentų, jog automobilis „Opel Kadett“ buvo pripažintas netinkamu eksploatuoti, neturėjo rinkos kainos, o jo saugojimas būtų pareikalavęs papildomų išlaidų, nutarimą dėl jo nurašymo Įstatymo 33 straipsnio 6 dalies pagrindu galėjo priimti tik įmonės kreditorių susirinkimas.
Taisyklių 17.1 punkte inter alia nustatyta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui įspėjimą. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei anksčiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento direktorius 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-52 pagrįstai bei teisėtai R. V., kaip BUAB „Kaprizas“ bankroto administratoriui, už Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto bei 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, paskyrė nuobaudą – įspėjimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Laimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Romanas Klišauskas |