Civilinė byla Nr. e2-4435-339/2024

      Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02378-2024-1  

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 3.2.6.1

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,

sekretoriaujant Laimai Gedminaitei,

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovo akcinės bendrovės „Rokiškio komunalininkas“ atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Rokiškio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą.

Teismas

  n u s t a t ė:

ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 526,57 Eur žalos atlyginimui, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir draudėja I. Š. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT23-GT-00212189-8 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudėjai priklausantis butas 2024 m. sausio 25 d. buvo užlietas vandeniui prasiskverbus per trūkusius blokų sujungimus namo sienoje. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė akcinė bendrovė „Rokiškio komunalininkas“. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo draudėjai 604,04 Eur dydžio draudimo išmoką. Atskaičiavus buto nusidėvėjimo kaštus, suma subrogacijai yra 526,57 Eur. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe ir atlyginti žalą. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovė, administruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Statinių priežiūros reglamentas) nuostatomis, ir užtikrinti konstrukcijų priežiūrą. Atsakovė nuo 2022 m. liepos 13 d., žinodama, kad dalis suremontuotų lauko siūlių užtepo irsta, remonto neatliko ir dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė neįrodė, kad namo gyventojus informavo apie remonto būtinumą, netinkamai atliko administratoriaus funkcijas, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Atsakovė 2022 m. liepos 13 d. atliko kasmetinę namo apžiūrą ir statinio apžiūros akte Nr. 14 ir be kita ko, konstatavo, kad dalis suremontuotų lauko siūlių užtepo irsta, rekomenduojama atlikti remontą. Įvertinusi visus nustatytus namo defektus, atsakovė pasiūlė namo gyventojams dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Atsakovė parengė namo investicinį planą bei 2023 m. kovo 16 d. organizavo šio plano aptarimą su namo savininkais. Namo savininkai 2023 m. balandžio 20 d. investiciniam namo projektui pritarė ir pavedė atsakovei parengti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jį įgyvendinti ir administruoti. 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašyta valstybės paramos sutartis su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dėl valstybės paramos kompensuojant dalį namo atnaujinimo išlaidų. Šiuo metu vyksta namo atnaujinimo (modernizavimo) parengiamieji darbai. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė apie užliejimą atsakovės neinformavo. Atsakovė apie įvykį sužinojo 2024 m. vasario 13 d. gavusi ieškovės paklausimą. Atsakovė yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su „If P&C Insurance AS“, veikiančią per „If P&C Insurance AS“ filialą, ir apsidraudusi savo civilinę atsakomybę. Draudikas 2024 m. balandžio 30 d.  sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką už žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes žala padaryta dėl nuolatinių įsisenėjusių apliejimų. Draudikas nurodė, kad minėtas įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, nes nėra staigus ir netikėtas. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė turėjo pateikti ieškovei teisingą bei išsamią informaciją, kuri yra susijusi su draudimo objektu bei yra būtina, siekiant įvertinti draudimo riziką. Ieškovė, spręsdama apie draudžiamojo įvykio buvimą, neištyrė aplinkybių, kad jau iki gyventojų turto draudimo sutarties sudarymo buvo nustatytas namo lauko sienų bloko siūlių nesandarumas ir šį defektą namo savininkai 2023 m. balandžio 20 d. susirinkime nusprendė ištaisyti ne atlikdami sienų remontą, o iš esmės renovuodami namą. Taigi įvykis nepagrįstai pripažintas draudžiamuoju. Draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, nesant objektyvių įrodymų dėl žalos kilimo priežasties, laiko ir jos dydžio nustatymo. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorius, tinkamai vykdė teisės aktuose reglamentuotas administratoriaus teises ir pareigas, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, nustatė bendrojo naudojimo objektų defektus, organizavo jų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, surengė namo savininkų susirinkimus, kurie pritarė dėl namo modernizavimo (renovacijos), pasirašė valstybės paramos sutartį su APVA ir vykdo namo modernizavimo paruošiamuosius darbus. Esant tokiam namo savininkų pavedimui, vykdyti atskirų namo bendro naudojimo objektų remontą netikslinga. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Rima Adomonienė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokių neteisėtų veiksmų pagrindu atsirado žala, taip pat neįrodė žalos dydžio. Atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi ir bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Sprendimus, susijusius su namo remontu, priima butų savininkai. Atsakovė butų savininkus tinkamai informavo, kad namo lauko sienų siūlės irsta. Butų savininkai, įvertinę nustatytus pastato trūkumus, nusprendė, kad remontuoti tik atskirus pastato pagrindinių konstrukcijų ir bendrojo naudojimo vietų trūkumus netikslinga ir pritarė namo renovacijai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkinamas.

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas 2024 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, per blokų sujungimus lyjant buvo aplietas. Viename kambaryje užlietos praktiškai visos lubos, o kitame kambaryje per blokų sujungimą lindo špakliuotės, atkrito tapetai. Į kambarį pūtė vėjas. Telefonu kreipėsi į draudimo kompaniją ir jai buvo išmokėta 604 Eur už butui padarytą žalą. Atsakovei apie įvykį nepranešė. Problema dėl namo sienų yra sena. Nors blokų sujungimai buvo kapitaliai remontuoti, tačiau problema nuolat atsinaujina. Jos butas užliejamas ne pirmą kartą. Atsakovės atstovai jai skambino rudenį, bet butą jau buvo suremontavusi. Tikisi, kad sienų blokų sujungimas bus sutvarkytas namą renovavus. Praėjusiais metais daugiabučio namo butų savininkai pritarė renovacijai. Pradėjo tartis tikriausiai praėjusių metų vasarą. Patys gyventojai kreipėsi į administratorių dėl renovacijos. Namo remonto klausimas susirinkimuose nebuvo svarstomas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su draudėja I. Š. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis) Nr. LT23-GT-00212189-8, pagal kurią draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Į draudžiamąsias rizikas buvo įtraukta ir vandens rizika (b. l. 24-29). 2023 m. sausio 25 d. draudėja ieškovę informavo, kad apdraustas butas buvo užlietas vandeniu, trūkus namo blokų sujungimui (b. l. 33). Iš byloje esančių apdrausto buto nuotraukų matyti, kad buvo užlieti du kambariai. Viename kambaryje buvo užlietos lubos, kitame kambaryje per sienų blokų sujungimą atšoko sienos tinkas, tapetai (b. l. 30-34). Ieškovė, remdamasi draudėjos atsiųstomis aplieto buto nuotraukomis, įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo butui padarytą žalą bei draudėjai išmokėjo 604,04 Eur draudimo išmoką (b. l. 20-21, 22).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 6.1015 straipsnio pagrindu.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Be to, sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą iš šią padariusio asmens, kasacinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 32 punktas). Esant nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturi reikšmės, ar draudikas laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės nurodyti argumentai dėl draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Griežtoji atsakomybė taikytina nustačius, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo ir tokiu atveju statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punktą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Pagal Statinių priežiūros reglamento 11 punktą statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Apibendrinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui, t. y. atsakovei, yra perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų, statinio apžiūros aktų (b. l. 51,52, 30-34), liudytojos I. Š. paaiškinimų nustatyta, kad buto užliejimo ir atsiradusios žalos priežastimi buvo vandens prasiskverbimas pro išorinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos sujungimo blokus. Atsakovė šio fakto taip pat neginčija, nurodo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lauko sienos blokų siūlių problema yra sena, jau ne kartą kapitaliai remontuota, tačiau nuolat atsinaujina. Atsakovė neigia, kad žalos priežastimi buvo netinkamas jos kaip namo administratorės pareigų vykdymas. Nurodo, kad vykdė kasmetines statinio apžiūras, kurių metu buvo nustatytas, be kita ko, ir suremontuotų lauko sienų siūlių užtepo irimas. Apie nustatytas statinio problemas namo gyventojai buvo informuoti, tačiau nusprendė, kad daugiabutį namą remontuoti netikslinga ir pritarė atsakovės siūlymui pastatą renovuoti. Įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes bei atsakovės pateiktus daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimų protokolus (b. l. 53-59), nėra pagrindo teigti, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai buvo supažindinti su statinio apžiūros aktais bei priėmę sprendimą atsisakyti pastato defektų šalinimo. Liudytoja I. Š. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad daugiabučio namo savininkų susirinkime pastato remonto ar jo atsisakymo klausimas nebuvo svarstytas. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – per išorines namo siūles, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti išorines konstrukcijas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi reikalingų atlikti remonto darbų planus ir pateikusi juos gyventojams svarstyti, o šie nurodytų remonto darbų būtų atsisakę.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2022 m. liepos 13 d. ir 2023 m. birželio 7 d. atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nustatė statinio konstrukcijų ir inžinerinių tinklų trūkumus, kuriems buvo reikalingas remontas, tarp jų ir lauko sienų siūlių. Vadovaujantis Statinių priežiūros reglamento 87.1.2. punktu, nustačius statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinas deformacijas, nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami dažniau kaip kartą per du mėnesius, o juos organizuoja valdytojas ir atlieka techninis prižiūrėtojas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tokius namo būklės stebėjimus būtų atlikusi. 

Statinių priežiūros reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nors ieškovė nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bus renovuojamas, todėl namo atskiras dalis remontuoti yra netikslinga, tačiau pastato renovacijos procesas yra gana ilgas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos paruošiamieji darbai pradėti jau nuo 2023 m. kovo 17 d., tačiau statybos darbai iki šiol nėra pradėti. Tokiu būdu nėra užtikrinami daugiabučio namo privalomieji statinių priežiūros reikalavimai, daugiabučio namo išsaugojimas, dėl ko sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepakankamai rūpinosi administruojamo namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra ir tai sąlygojo žalos atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantis nepakankama administruojamo namo išorinių konstrukcijų priežiūra ir rūpinimųsi, lėmė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiradusią žalą. Taigi priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir butui atsiradusios žalos yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis).

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 27 d. turto žalos įvertinimo skaičiuotę (įvykio bylos Nr. IGT/24/000550) (b. l. 20-21), kuriuo apskaičiavo, kad draudimo išmoka sudaro 604,04 Eur. Byloje pateiktas 2024 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei buvo išmokėta 604,04 Eur išmoka (b. l. 22). Įvertinusi medžiagų nusidėvėjimą, atlikusi išskaitą, ieškovė prašo priteisti 526,57 Eur žalos atlyginimui (b. l. 129).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atsakovė nepaneigė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos draudėjai sumos priteisimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, todėl ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 526,57 Eur.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė yra verslininkė, iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT73 7300 0101 6210 0971 2024 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 100 Eur už liudytojos I. Š. atvykimą į teismą. Liudytoja teismo posėdyje buvo apklausta nuotoliniu būdu, sumokėtas depozitas jai nebuvo išmokėtas, todėl sumokėti 100 Eur grąžinti ieškovei.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš ieškovės atsakovui priteistinos 522 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti.

        Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Rokiškio komunalininkas“, kodas 173000664, ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, kodas 300665654, naudai 526,57 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 57 ct) žalos atlyginimui, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, kodas 300665654, 100 Eur (vieno šimto Eur) užstatą, sumokėtą į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT73 7300 0101 6210 0971, 2024 m. rugpjūčio 27 d., Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 0001071405.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Vitalija Liauzginienė