Civilinė byla Nr. e2A-1587-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30038-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.2.4.3.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašų pasekmių dalyje dėl išlaikymo vaikui pakeitimo, institucija išvadai teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2013, dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, pakeičiant sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.6 punktą nurodant, jog atsakovas A. A. įsipareigoja kas mėnesį teikti nepilnamečiams vaikams po 190 EUR išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės G. A. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant ieškovę šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.7 punktą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė išaugusiais vaikų poreikiais bei pasikeitusiomis rinkos kainomis.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė neįrodinėja pasikeitusios šalių turtinės padėties ar atsiradusių papildomų vaiko priežiūros išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ieškovė reiškia nepraėjus nei dviem metams nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas. Atsakovo nuomone, vien tai, kad vaikai paaugo nereiškia, kad jų poreikiai didesni.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6 punktą nustatant, kad atsakovas A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia sūnui M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai Austėjai Adomavičiūtei, a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 EUR išlaikymo kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-08-18) iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.7 punktą, kuriame numatyta, jog atsakovas A. A. moka už vaikų priežiūrą valstybinėje vaikų priežiūros įstaigoje (vaikų darželyje). Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė G. A.. Priteisė iš atsakovo A. A. 250 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. A. naudai. Priteisė iš atsakovo A. A. 25,39 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
6. Įvertinęs ieškovės pateiktą vaikų poreikiams skiriamų išlaidų lentelę, ieškovės nurodytas sumas higienos priemonėms, buitinei chemijai, pramogoms, būreliams, žaislams, lavinimo priemonėms, vaistams, išlaidos kitiems daiktams, nurodytiems poreikių lentelėje, pirmosios instancijos teismas laikė protingomis ir realiomis, atitinkančiomis protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga po 400 EUR suma.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas patiria tam tikrų išlaidų bendraudamas su vaikais, negali būti pagrindu atmesti prašymą padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių, turėdamas mažiau užsakymų savo veiklai, negalėtų dirbti papildomų darbų ir užtikrinti vaikams tinkamą išlaikymą, todėl atmetė atsakovo argumentus, dėl jo dirbamo apdailos darbo sezoniškumo. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas finansinį įsipareigojimą mokėti įmokas už apynaujį automobilį prisiėmė po 2014-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, jog įsipareigojimų prisiėmimas panaikinant santuokos apskaitos įrašą, nei turto padalijimo būdas, kurį šalys pasirinko, negali būti siejamas su išlaikymo vaikams dydžiu.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą panaikinti teismo patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.7 punktą, pagal kurį jog atsakovas papildomai moka už vaikų darželį. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis bylos duomenis atsakovas vėluoja mokėti įmokas už vaiko darželį, be to paprastai ši pareiga tenka tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškovės G. A. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atmesti.
10. Apeliantas pažymėjo, jog į teismą ieškovė kreipėsi nepraėjus nei dvejiems metams nuo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikams išlaikymo dydį CK 3.201 str. pagrindu, ieškovė privalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kokios po 2014 m. spalio 10 d. teismo sprendimo priėmimo atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, tačiau įrodymus pradėjo teismui teikti tik po to, kai atsakovas savo atsiliepime akcentavo, jog tokie įrodymai į bylą nėra pateikti. Vien tik ieškovės nurodytas vaikų išlaikymo dydis sudaro 790,00 Eur, tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės gaunamos pajamos leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams bei tinkamai pasirūpinti savo poreikiais. Negalima sutikti su teismo išvada, jog vaikų maitinimui ieškovės nurodyta suma mažintina tik 50,00 EUR, atsižvelgiant į tai, kad vaikai maitinasi mokykloje ir darželyje, o namuose valgo tik pusryčius ir vakarienę, maitinasi kas antrą savaitgalį.
11. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo šalių turtinę padėtį, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, todėl netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, susijusį su nepilnamečių vaikų tėvų turtine padėtimi. Sprendime buvo vertinama tik atsakovo turtinė padėtis, tačiau nenustatyta, kad ši padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo). Apeliantas taip pat pažymėjo, jog dar atsiliepime į ieškinį (10 p.) jis akcentavo savo turtinės padėties pablogėjimą po to, kai ieškovės motina, galimai siekdama atsakovą galutinai finansiškai sužlugdyti, 2016-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18870-433/2016 iš atsakovo A. A. prisiteisė ženklią daugiau nei 4800,00 EUR sumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino vaikų motinos turtinės padėties. Negalima daryti pagrįstos išvados dėl nurodytų vaikų poreikių dydžio pagrįstumo. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nepilnamečių vaikų aprangai ieškovė pastoviai išleidžia kiekvieną mėnesį ne mažesnę nei 100,00 Eur dydžio sumą. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis papildomai prisideda, tenkinant nepilnamečių vaikų aprangos poreikį, todėl negalima sutikti su teismo išvada, teigiant, jog atsakovas, bendraudamas su vaikais, jų poreikius tenkina pasirinktinai, leisdamas įvairesnį laisvalaikį. Taip pat ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, susijusių su higienos priemonėmis, buitine chemija, vaistais, patalyne, rankšluosčiais, kurių bendra suma dviems vaikams pastoviai kas mėnesį sudaro ne mažesnę sumą, nei 100,00 Eur. Ginčytina aplinkybė, kad teismas prie būsto išlaikymo išlaidų priskyrė būsto renovacijos išlaidas, sudarančias kas mėnesį po 102,39 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su šiomis įmokomis, kadangi atlikto būsto renovacija yra pagerintas trečiojo asmens I. G., o ne nepilnamečių vaikų, turtas. Vertinant vaikų poreikius pagal bylos duomenis pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad kas antrą savaitgalį, per atostogas šalių nepilnamečiams vaikams būnant pas tėvą, pastarasis, įgyvendindamas savo teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, taip pat patiria išlaidas, susijusias su vaikų poreikių tenkinimu.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. A. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
13. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs civilinę bylą ir priėmęs sprendimą, šiuo atveju išsamiai ir nuosekliai vertino visus byloje esančius, abiejų proceso šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovas pateikia deklaratyvius teiginius neva teismui nebuvo pateikti įrodymai kokios atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos. Vien vertinant nepilnamečių vaikų amžių, 2-jų metų laikotarpis, praėjęs nuo teismo sprendimo priėmimo yra pakankamai ilgas ir savaime lemiantis pokyčius. Nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, o nepilnametis sūnus darželį (2014-10-10 teismo sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės neegzistavo) tad kartu padidėjo ir su tuo susiję vaikų poreikiai. Dukra lanko muzikos mokyklą, būrelį (piešimas ant vandens). Šalių nepilnamečiui sūnui tampant vis sąmoningesniam, jam taip pat atsirado poreikis užsiimti įvairiais lavinamaisiais užsiėmimais. Vaikams paaugus tuo pačiu padidėja patiriamos išlaidos ne vien lavinimui, bet ir sveikatai, transportui, drabužiams naudojamiems mokykloje ir darželyje, įvairioms rinkliavoms mokykloje, higienai ir kt. Ieškovė sudarė vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad vienam vaikui per mėnesį vidutiniškai tenkanti pinigų suma būtiniems poreikiams tenkinti yra apie 410 Eur. Šias išlaidas pagrindžia pateikti prekių ir paslaugų įsigijimo kvitai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, pagrįstai nustatė, jog vaikų poreikiai iš tiesų ženkliai išaugo po to, kai atsakovui buvo nustatytas viso labo 500 Lt dydžio teiktinas išlaikymas. Esamu momentu nustatyti mažesnį nei tik būtinuosius vaiku poreikius tenkinantį, minimalią šiuo metu šalyje nustatytą algą atitinkantį išlaikymo dydį, teisinio pagrindo nėra.
14. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog siekdama užtikrinti savo vaikams gerą ir visapusiškai aprūpintą vaikystę, pati dirba per du darbus. Tuo tarpu atsakovas, kuris turi ilgametę patirtį vykdant vidaus apdailos darbus (įrenginėjant namus) ir, kurio darbas iš esmės sezoniškumu nepasižymi, teisme atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, jog vidaus apdailos darbų žiemos metu nevykdo ir pasitenkina menku Bendrijos pirmininko gaunamu atlyginimu. Ieškovės galimybėmis pasirūpinti vaikais materialiai abejonių nekilo nei pirmosios instancijos teismui, nei pačiam atsakovui, kuomet išlaikymo vaikams jis iš viso nemokėdavo. Priešingai nei nurodoma skunde, atsakovo reali finansinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, o siekdamas išvengti prievolės mokėti pakankamo dydžio išlaikymą, akivaizdžiai nutyli apie faktiškai gaunamas pajamas.
15. Nors atsakovas grindžia išlaidų maistui mažinimą dėl to, jog vaikai maitinasi mokykloje ir darželyje, pažymėtina, jog pamokos mokykloje baigiasi apie 13.00 val., tad suprantama, jog vaikai pietauja ne tik mokykloje, bet ir namuose. Nepaisant to, kad atsakovas teismui pateikė kvitus, iš kurių matyti, kad vaikams pirko aprangą, pažymėtina, kad toks jo drabužių pirkimas yra vienkartinio pobūdžio ir akivaizdžiai nepakankamas užtikrinti nuolatinių vaikų poreikių. Drabužiams ir avalynei vaikams per mėnesį kiekvienam išleidžiama vidutiniškai po 50 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog būsto savininkė, kuriame gyvena ieškovė su vaikais yra ieškovės motina, neatleidžia ieškovės, kaip faktinės valdytojos (gyventojos) nuo prievolės mokėti privalomus mokesčius. Taigi, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie būsto išlaikymo išlaidų priskyrė būsto renovacijos išlaidas. Vienkartinis, nepastovus vaiko rėmimas dovanomis ar pramogomis, turiningai leidžiant laisvalaikį taip pat negali būti ir nėra laikomas kaip išlaikymas ir vaiko nuolatinių, būtinų poreikių tenkinimas.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytas 144,81 EUR išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams teikiamas iš atsakovo, padidintas iki 190 EUR.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su vaikų poreikiais ir šalių turtine padėtimi, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė neįrodė iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių ir pagerėjusios atsakovo turtinės padėties.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja prejudicialumo (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi padidino vaikams teikiamą išlaikymą, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių vaikų poreikių pasikeitimą per beveik dviejų metų laikotarpį.
21. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ieškovė, prašydama vaikų išlaikymui skirtą sumą padidinti iki 190 EUR per mėnesį sumą, pirmosios instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka pateikė vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų paskaičiavimą, čekius, mokėjimo kvitus pagrindžiančius dalį turimų išlaidų bei įrodymus patvirtinančius, jog šalių nepilnamečiai vaikai be darželio ir mokyklos lanko papildomus užsiėmimus. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu įvertinęs šią poreikių lentelę ir joje įvardijamas sumas, kai kurias iš jų sumažindamas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas kainas, tai, kad ieškovė neturi nuosavo būsto bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje nurodomu orientaciniu vaikui priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi, konstatavo, jog dviejų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga iš viso 800 EUR suma, t.y. po 400 EUR kiekvienam vaikui. Tuo tarpu šalys nutraukdamos santuoką įvertinę vaikų poreikių tenkinimui reikalingas sumas ir pasirašydamos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, įvertino, jog vaikams reikalingas 500 Lt (144 EUR) išlaikymas vienam vaikui teikiamas iš atsakovo, minėtoje sutartyje taip pat nustatyta, jog atsakovas moka už vaikų lankomą darželį. Taigi, nors apeliantas teigia, jog ieškovė neįrodė padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių, tačiau kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuo 2014 m. spalio 10 d., kuomet buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis iš esmės pasikeitė nepilnamečių poreikiai, t. y. paaugus vaikams, jiems reikalinga skirti didesnes išlaidas mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. reikšmingiems vaiko socializacijai poreikiams lavinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepilnamečiams būtina teikiamo išlaikymo dydį. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pateiktus įrodymus, jog atsakovas taip pat turi išlaidų bendraudamas su vaikais pagal nustatytą tvarką ir pagrįstai konstatavo, jog ši aplinkybė nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo padidinimo. Aplinkybė, kad atsakovas savanoriškai pasirinktinai savo nuožiūra nuperka vaikams drabužių ar kitų daiktų bei leidžia laisvalaikį nėra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu yra tinkamai vykdoma atsakovo pareiga išlaikyti vaikus ir yra užtikrinami būtinieji vaikų poreikiai, kuriems pirmiausia ir turi būti skiriamas priteistas išlaikymas.
22. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nuo paminėtų kriterijų nenukrypo. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vaiko poreikių vertinimu, savaime nedaro ginčijamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
23. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.
24. Nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą 500 Lt vienam vaikui išlaikymo dydį padidino iki 190 Eur iš esmės atsižvelgdamas į tai, jog padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai, o ne iš esmės pasikeitė atsakovo finansinė padėtis. Pažymėtina, jog nors šalys teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslų pajamų padidėjimą, lyginant su pajamomis, buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo priėmimo momentu, kita vertus, apeliantas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis 160 EUR per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Sezono metu atsakovas užsiima vidaus apdailos darbais, žiemos metu dirba tik bendrijos pirmininko darbą, ir, nors galėtų dirbti bet kokį darbą, tačiau to nedaro. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius įrodymus susijusius su atsakovo turtine padėtimi vertino atsižvelgdamas į principą, jog visos abejonės atsakovo turtinės padėties turi būti vertinamos vaikų naudai. Pats atsakovas pripažino, jog turi galimybių uždirbti savo ir vaikų išlaikymui reikalingas lėšas. Kolegija taip pat kaip kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atmeta apelianto argumentus susijusius su 4800 EUR skolos priteisimu iš ieškovės motinos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė savo rizika ir žinodamas, jog turi pareigą išlaikyti vaikus, nėra pagrindas priteisti vaikams mažesnį išlaikymą nei reikalauja jų būtinieji poreikiai.
25. Išanalizavus bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar atsakovui buvo nustatyti galimybės dirbti apribojimai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio atmetimas, reikštų, jog atsakovas ir toliau teiktų vaikams 144,81 EUR išlaikymą, vienas iš vaikų jau eina į mokyklą, o kitas yra ikimokyklinio amžiaus, atsakovui taip pat pasibaigs pareiga mokėti už vaikų darželį. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas teikiamas iš atsakovo neužtikrintų net minimalių, būtinųjų vaiko poreikių.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, atsakovo ir ieškovės amžių, galimybę šalims susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, kad iki 190 Eur padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pakankamas, teisingas bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, taigi sprendimas dėl padidinto išlaikymo dydžio paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                              Neringa Švedienė

                                                                                                                              Vytautas Zelianka