Administracinė byla Nr. eA-331-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01515-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjo naudai 155,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir įtraukta į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Atsakovei kasmet buvo teikiami mokėjimo pranešimai apie mokamą vietinę rinkliavą, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo už laikotarpius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė pagal rūšinį teismingumą perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, arba atmesti pareiškėjo prašymą.
4. Atsakovė nurodė, kad tariamas atliekų surinkimas prie atsakovei priklausančio gyvenamojo namo nėra viešoji paslauga, nes tokios paslaugos teikimas nenumatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ). Šiuo atveju, pareiškėjo reikalavimas yra piniginis, kilęs iš prievolinių teisinių santykių, t. y. paslaugų teikimo. Atsakovė teigė, kad jai nekyla pareiga mokėti pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintus Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kadangi jie reguliuoja tik teikiamų paslaugų kainos apskaičiavimo būdą. Pareiškėjas, surinkdamas nustatytą vietinę rinkliavą, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Be to, faktą, kad byla nėra teisminga administraciniam teismui patvirtina ir tai, jog pareiškėjas analogiškus reikalavimus jau yra pateikęs bendrosios kompetencijos teisme, prašydamas išduoti teismo įsakymą. Atsakovė taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu priteisti iš jos nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kadangi atsakovė nėra gavusi jokių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų, jai nėra pastatytas konteineris šalia jos gyvenamojo namo, su ja nėra sudaryta komunalinio ūkio atliekų tvarkymo sutartis, faktiškai jokios paslaugos atsakovei nėra suteiktos, be to, atsakovė iki šiol nėra informuota apie įvestą vietinę rinkliavą. Atsakovės teigimu, komunalinės atliekos niekada nebuvo išvežtos. Atsakovė nurodė, kad tarp pareiškėjo ir jos nėra susiklostę jokie paslaugų teikimo santykiai, todėl pareiškėjo prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų apskaičiavimų nėra aišku, kaip pareiškėjas apskaičiavimo prašomą priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą, ji nėra pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad pretenzijų atsakovei už nesumokėtą vietinę rinkliavą pareiškėjas neteikė, taip nesuteikdama termino tariamai prievolei įvykdyti. Be to, prie prašymo nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitos buvo siunčiamos atsakovei Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, byloje pateiktų sąskaitų atsakovė nebuvo gavusi.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 155,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 18 d. duomenų nustatė, kad gyvenamasis namas (63,31 kv. m), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. spalio 29 d. nuosavybes teise priklauso atsakovei. Iš viso atsakovei už laikotarpius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi 155,65 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus dėl bylos rūšinio teismingumo, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. To paties Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą. Teismas įvertino, kad Nuostatai, reglamentuoja vietinės rinkliavos apskaičiavimą, atliekų turėtojų registro sudarymą, administravimo, mokėjimo, apskaitos, išieškojimo tvarką ir gautų pajamų panaudojimą (1 punktas). Pagal šiuos Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą (49 punktas). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl į savivaldybės biudžetą mokamos vietinės rinkliavos išieškojimo, o tokio pobūdžio ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą bylų kategoriją (dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų) ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, kuri priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus dėl bylų rūšinio teismingumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, atsakovės atsiliepimo argumentus, susijusius su bylos rūšiniu teismingumu, atmetė kaip nepagrįstus, o prašymo perduoti nagrinėti bylą bendrosios kompetencijos teismui – netenkino.
8. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą teismas, įvertinęs vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuojančių Įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Nuostatų nuostatas, nurodė, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta ir nenuginčyta, pačios atsakovės patvirtinta aplinkybė, kad ji yra faktinė gyvenamojo namo naudotoja. Nors atsiliepime atsakovė nurodė, kad jai nebuvo suteiktos paslaugos, už kurias ji turėtų pareigą mokėti piniginę prievolę, tačiau nurodyta aplinkybė, teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika patvirtino, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 3, 12 ir 45 punktų prasme, todėl ji privalėjo mokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos lengvatos byloje nebuvo. Todėl atsakovės argumentai, kuriais ji grindžia, kad jai nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą ir ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, teismo atmesti.
10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiga atsakovei sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir buvo nustatyta, tačiau atsižvelgus į atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, kad ji nebuvo informuota apie vietinės rinkliavos mokėjimą ir sprendžiant vietinės rinkliavos priteisimo klausimą, teismui kilo pareiga įvertinti, ar ne tik atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, bet ir ar pareiškėjas laikėsi vietinės rinkliavos mokėjimo nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-221 3 punkte nustatyta, kad UAB „Švenčionių švara“ ir UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ pavedama iki 2014 m. balandžio 1 dienos: 1) visiems komunalinių atliekų turėtojams pastatyti nemokamai konteinerius; 2) informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie įvedamą vietinę rinkliavą ir prievolę mokėti vietinės rinkliavos įmokas į mokėjimo pranešimuose nurodytą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą. Nors atsakovė teigė, kad prie jos namo nėra konteinerio ir ji nebuvo informuota apie vietinės rinkliavos įvedimą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš byloje pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų buvo matyti, kad jie buvo siunčiami atsakovės gyvenamojo namo adresu. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, konteinerių ar kitų klausimų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad apie savo įsiskolinimą už vietinę rinkliavą žinojo iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (atsiliepimo 3 lapas), nebuvo. Todėl, teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas laikėsi Nuostatų nustatytos tvarkos, o atsakovė nepateikė tokias išvadas paneigiančių objektyvių įrodymų, padarė išvadą, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai informavo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Todėl atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė nebuvo informuota apie vietinę rinkliavą, teismo atmesti.
11. Teismas, atsakovės argumentą, kad jai tiesiog nebuvo aiškus vietinės rinkliavos apskaičiavimas, nenurodant jokių kitų argumentų, pagrindžiančių kurią nors išvadą, kad, pavyzdžiui, pareiškėjo atliktas apskaičiavimas yra netikslus, neteisingas ar atliktas pažeidžiant konkrečias Nuostatų nuostatas, vertino kaip subjektyvią atsakovės nuomonė, kuri paremta prielaida, o ne objektyviais duomenimis.
12. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju galiojantys teisės aktai palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo nenumato, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.
III.
13. Atsakovė A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.
14. Atsakovės įsitikinimu, byla nėra teisminga administraciniam teismui ir pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai nustatė santykius tarp šalių, nurodė netinkamą teismų praktiką šiai bylai. Atsakovės nuomone, šiuo atveju, savivaldybė nustatydama tvarką veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau pačios sąskaitos išrašymas reiškia ne rinkliavos surinkimą, kaip įmoką į valstybės biudžetą, bet kaip paslaugų suteikimą. Pareiškėjas šiuo atveju renka ne rinkliavą už atliekų tvarkymą, o reikalauja sumokėti sąskaitą už faktiškai suteiktas paslaugas. Taigi, pirmos instancijos teismas netinkamai kvalifikavo santykį tarp šalių, ši byla neteisminga administraciniam teismui ir turėjo būti persiųsta bendros kompetencijos teismui. Atsakovė nurodo, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismo sprendimas privalo būti pripažintas negaliojančiu, kadangi byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
15. Atsakovė teigia, kad, jai nebuvo pareigos mokėti už paslaugas, kadangi ji jokių atliekų nesukūrė. Atsakovė nesinaudojo savo turtu, konteinerio neturėjo, apie rinkliavą nebuvo informuota. Atsakovės tvirtinimu, kadangi ji ginčo gyvenamajame name negyveno, atliekų neturėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės norminius aktus, nes nenustatė, jog atsakovė nėra atliekų tvarkytoja, nors byloje esantys įrodymai tai patvirtino. Atsakovė yra išvykusi, namu nesinaudoja, pareiškėjas konteinerio namui nesuteikė bei nepranešė apie įtraukimą į atliekų tvarkytojų sąrašą. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė savo funkcijų, neįrodė, jog paslaugos atsakovei buvo suteiktos, neįrodė, jog konteineris buvo pastatytas ir akcentuoja, kad, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ši pareiga tenka būtent pareiškėjui, o ne atsakovei. Atsakovė patvirtina, kad atliekos išvežamos nebuvo, konteineris suteiktas nebuvo, atsakovė gyvenamuoju namu nesinaudoja ir nėra atliekų turėtoja.
16. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, šiuo atveju teismas privalėjo konstatuoti, jog byloje nėra nei duomenų, nei įrodymų, jog pareiškėjas suteikė kokias nors paslaugas atsakovei, t. y. pareiškėjas neįrodė, jog suteikė atsakovei konteinerį ir išvežė atliekas, nėra įrodyta, jog atsakovė informuota apie rinkliavą ir jai buvo siunčiamos sąskaitos.
17. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino jos argumentus dėl pareiškėjo prašomos priteisti rinkliavos dydžio, teismas visiškai neatsižvelgė į Nuostatus bei pareiškėjo įvardijamas mokesčių dalis. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė savo keliamų reikalavimų byloje dydžio, nepagrindė jokiais tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, prašyme neanalizuojamas pats tariamos skolos skaičiavimo būdas. Pagal pareiškėjo pateiktą teismui pažymą apie apskaičiuotą (patikslintą) ir sumokėtą (neapmokėtą) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra aišku, kaip pareiškėjas nustato pastovios ir kintamos dalies koeficientus, kadangi apskaičiuojant kintamą dalį būtina nustatyti konteinerio dydį, šiukšlių išvežimo dažnumą, o tokių duomenų pateikta nebuvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymas priteisti iš atsakovės A. M. 155,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpius, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri pagal Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221, turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėjui, kuris administruoja vietinę rinkliavą, nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos mokesčio.
20. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tvirtina, kad atliekos nebuvo išvežamos, konteineris suteiktas nebuvo, atsakovė gyvenamuoju namu nesinaudoja ir nėra atliekų turėtoja, be to, ji nebuvo informuota apie rinkliavą. Taip pat pareiškėja nuodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nes būtent pareiškėjas turėjo įrodyti, kad buvo teikiamos atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovės argumentus dėl pareiškėjo prašomos priteisti rinkliavos dydžio. Atsakovės teigimu, byla nėra teisminga administraciniam teismui.
21. Teisėjų kolegija, dėl atsakovės argumentų, jog byla nėra teisminga administraciniam teismui, nurodo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Taigi vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus, kad Švenčionių rajono savivaldybė neįrodė savo keliamų reikalavimų byloje dydžio, nenurodė skolos skaičiavimo būdo, pabrėžtina, jog Įstatymo 12 ir 13 straipsniai apibrėžė savivaldybės tarybos kompetenciją dėl vietinių rinkliavų nustatymo. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl vietos savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti vietines rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka įtvirtintos VSĮ (6 str. 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad pagal VSĮ komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais (šiuo atveju – Atliekų tvarkymo įstatymu) savivaldybei priskirtų funkcijų (VSĮ 6 str. 31 p.). Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo, kuris nustato atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, yra apibrėžtos savivaldybių funkcijos šioje srityje ir nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti (25 str., 30 str.1 d.). Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planus. Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad savivaldybių tarybos pagal joms suteiktą kompetenciją ne tik turi teisę, bet ir privalo patvirtinti Atliekų tvarkymo nuostatus ir taisykles, nustatyti konkretų šios vietinės rinkliavos dydį, lengvatas, vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.
25. Švenčionių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi VAĮ, Įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, patvirtino Nuostatus, pagal kuriuos atsakovė turėjo mokėti nustatyto dydžio rinkliavas.
26. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.
27. Pagal Nuostatų 28 punktą vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gautos įmokos padengtų visas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą (toliau – Būtinosios sąnaudos). Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad Būtinosios sąnaudos susideda iš pastoviųjų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, kurios nepriklauso nuo komunalinių atliekų kiekio tvarkymo sąnaudų (tai atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų nusidėvėjimo sąnaudos, naujų infrastruktūros objektų plėtros sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos, kitos sąnaudos) (toliau – Pastovioji rinkliavos dedamoji) ir kintamųjų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, kurios susiję su komunalinių atliekų tvarkymo kiekiu (sąnaudos kurui, tepalams, atsarginėms detalėms, inventoriui, sąnaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms pirkti ir kitos sąnaudos) (toliau – Kintamoji rinkliavos dedamoji). Pagal Nuostatų 30 punktą, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš Pastoviosios ir Kintamosios rinkliavos dedamųjų. Nuostatų 31 punktas nurodo, kad Pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 21.2 punkte nustatytais atvejais. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios rinkliavos dedamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos (Nuostatų 33 p.). Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžio skaičiavimo metodiką. (Nuostatų 34 p.)
28. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. gegužės 3 d. Pažymą apie paskaičiuotą (patikslintą) ir sumokėtą (neapmokėtą) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 15–16), kurioje detaliai išdėstė prašomos priteisti vietinės rinkliavos paskaičiuotas sumas, nurodydamas kiekvieno laikotarpio Pastoviąją ir Kintamąją dalis bei Metinės rinkliavos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pažyma ir yra pakankamas dokumentas nustatyti vietinės rinkliavos mokėtinoms sumos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas abejoti pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis dėl mokėtinos vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus (b. l. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17) nustatė, kad jie buvo siunčiami atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu, todėl daro išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą, pagrįstai jį tenkino, nes atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad rinkliavą yra sumokėjusi. Taip pat atsakovė nebuvo informavusi pareiškėją, kad tam tikru laikotarpiu nebus naudojamasi gyvenamuoju namu. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl nustatyto rinkliavos mokesčio nesumokėjimo ir laikotarpio, už kurį nebuvo sumokėtas mokestis, nenurodo, kad ji nebuvo nekilnojamojo turto savininkė.
31. Vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
32. Atsakovė atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovei nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė