Civilinė byla Nr. e2A-524-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00083-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8.; 2.6.8.8; 3.2.4.3; 3.2.4.11; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfera“ ieškinį atsakovams A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vojtko“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transfera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus nutraukti bet kuriuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti: informacijos, kuri yra konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos atskleisti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei; ieškovės darbuotojų viliojimą, vykdomą neteisėtai pasinaudojus konfidencialia informacija. Taip pat prašė solidariai priteisti iš atsakovų 360 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2021 m.
gegužės 31 d. buvo ieškovės darbuotojas – transporto vadovas, todėl betarpiškai bendravo su kitais ieškovės darbuotojais – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais, bei sprendė visus klausimus dėl jų darbo. 2018 m. lapkričio 12 d. su atsakovu buvo sudaryta Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis, pagal kurios II dalies 4 punktą jis įsipareigojo nenaudoti kitais nei jam ieškovės pavestų užduočių vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos, sutarties I dalies 1 punkte šalys susitarė dėl konfidencialios informacijos apibrėžimo.
3. Nutraukęs su ieškove darbo santykius 2021 m. gegužę, atsakovas 2021 m. birželio 30 d. tapo atsakovės UAB „Vojtko“, kuri užsiima tokia pačia veikla kaip ir ieškovė, vadovu. Tuo pačiu metu su ieškove darbo sutartis nutraukė 23 darbuotojai, iš kurių 18 sudarė darbo sutartis su UAB „Vojtko“. Tokį masišką darbo sutarčių su ieškove nutraukimą sąlygojo atsakovo nesąžininga konkurencinė veikla, pasireiškusi neteisėtu buvusios darbdavės darbuotojų viliojimu. Tai, anot ieškovės, patvirtina jos ir buvusių arba esamų darbuotojų susirašinėjimas, notaro patvirtinti pareiškimai ir paaiškinimai. Pažymėjo, kad pervilioti ieškovės darbuotojai buvo užsienio valstybių piliečiai, tuo tarpu UAB „Vojtko“ iki pat 2022 m. balandžio neturėjo biuro, interneto svetainės ir kitų kanalų, kurie būtų žinomi užsieniečiams vairuotojams.
4. Ieškovės teigimu, informacija apie jos darbuotojus – užsieniečius vairuotojus, ir kita reikšminga informacija, susijusi su žmogiškaisiais ištekliais, buvo konfidenciali, kurią atsakovas turėjo saugoti pagal jų sudarytą sutartį. Nurodė, kad jos gebėjimą vykdyti ir plėsti savo veiklą transporto srityje sumažino kvalifikuotų darbuotojų netekimas, tuo tarpu jų perviliojimas ir įsidarbinimas UAB „Vojtko“ išaugino šios konkurentės galimybes. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties II dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 1 dalį, 39 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. Atsakovų neteisėti veiksmai pakenkė ieškovės ūkinei veiklai ir gebėjimui konkuruoti rinkoje, nes vairuotojų trūkumas privertė ieškoti vairuotojų iš trečiųjų šalių, o tokių darbuotojų įdarbinimui ir apmokymui yra reikalingas papildomas laikas ir kaštai, kadangi yra atliekamos atitinkamos procedūros dėl darbo vietos registravimo užimtumo tarnyboje, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo.
5. Teigė, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi abu atsakovai, todėl prašoma atlyginti žalos suma priteistina iš jų solidariai. Taip pat atsakovams nustatytinas prevencinis reikalavimas – įpareigojimas nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriais, nepaisant jau padarytos žalos, atsakovai gali ir toliau trikdyti ieškovės ūkinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – įpareigojo atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti – informacijos, kuri yra konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo ir ieškovės darbuotojų viliojimą, vykdomą neteisėtai pasinaudojus konfidencialia informacija, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 340 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, po 1 908 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 4 898 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Nustatė, kad ieškovė užsiima tarptautinio pervežimo, ekspedijavimo paslaugomis, atsakovas A. B. 2018 m. spalio 19 d. buvo ieškovės darbuotojas – transporto vadovas. 2018 m. lapkričio 12 d. šalys pasirašė Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, kurioje susitarė, kas yra laikoma konfidencialia informacija, atsakovas įsipareigojo nenaudoti šios informacijos kitais nei jam ieškovės pavestų užduočių vykdymo tikslais. Šalių darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 31 d. atsakovo iniciatyva be svarbių priežasčių. Nustatė, kad atsakovui 2021 m. birželio 30 d. tapus atsakovės UAB „Vojtko“ vadovu su ieškove darbo sutartis nutraukė 18 darbuotojų – vairuotojų, kurie darbo sutartis sudarė su UAB „Vojtko“.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovo darbo pobūdis darbo pas ieškovę metu – bendrauti ir komunikuoti su tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais, užtikrinti tinkamą transporto ir kitų darbui reikalingų priemonių eksploatavimą ir efektyvų naudojimą, konsultuoti vairuotojus techniniais ir kitais klausimais, sudaryti jų keitimosi grafiką, sudarė jam galimybę žinoti ieškovei dirbusių vairuotojų kontaktus, jų kompetencijas, leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje, darbo sutarčių sąlygas.
9. Nustatė, kad Konfidencialios informacijos apsaugos sutartimi šalys sulygo, jog ieškovės konfidencialią informaciją sudaro: informacija apie bendrovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, bendrovės pajamas, išlaidas, vykdomus projektus ir jų apimtis, komisinių atlyginimų tarifus ir gaunamus komisinius atlyginimus, visa bendrovės finansinė informacija; informacija apie klientus, jų turimą turtą, apyvartą, pelną, taip pat informacija, susijusi su bendrovės ar jos klientų vystymosi ir valdymo politika, technologijomis, sutartimis, strategija, marketingu ir verslo vystymo planais; kita informacija, kuriai yra suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal bendrovės vidaus dokumentus ar sudarytas sutartis, jei apie tokios informacijos konfidencialų pobūdį darbuotojas buvo informuotas; bet kokia informacija, kuria disponuoja bendrovė ar kuri yra bendrovės ir jos klientų biuruose, jei jos atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį bendrovės, jos klientų, taip pat visų darbuotojų veiklai ir reputacijai; bet kokia kita informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Nurodytos sutarties III dalies 2 punktas nustatė, kad darbuotojas, dėl savo kaltės nevykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos vykdęs netinkamai, turi atlyginti ieškovei, jos klientams ir darbuotojams padarytus nuostolius ir kad minimaliais ieškovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 20 000 Eur.
10. Teismas nusprendė, kad ieškovė ėmėsi priemonių saugoti atsakovui žinomą informaciją, kurią šalys sutarė laikyti konfidencialia, ieškovė nebuvo šios informacijos atskleidusi tretiesiems asmenims, tuo tarpu atsakovas pažeidė sutartinę pareigą, atskleisdamas šią informaciją UAB „Vojtko“. Nurodė, kad, atsakovui pradėjus dirbti šios bendrovės vadovu, su ieškove darbo santykius nutraukė 17 darbuotojų – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojų, kurie yra užsieniečiai. Pažymėjo, kad daugiau nei pusė jų darbo sutartis su UAB „Vojtko“ sudarė dar dirbdami pas ieškovę, o likę – dieną, dvi arba keliolika dienų po darbo sutarčių su ieškove nutraukimo.
11. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės darbuotojų perėjimą dirbti pas konkurentę – atsakovę, lėmė atsakovas A. B., nes: 1) jam dėl dirbto pas ieškovę darbo pobūdžio turėjo būti žinoma pastarosios konfidenciali informacija apie vairuotojus užsieniečius, kontaktus su jais, jų kompetencijas, leidimus dirbti, esmines darbo sąlygas ir darbo apmokėjimo dydį bei sąlygas, kurią jis buvo įsipareigojęs saugoti pagal minėtą konfidencialumo sutartį; 2) susirašinėjimo tarp atsakovo ir minėtų darbuotojų bei jų paaiškinimų turinys patvirtina, kad atsakovas bendravo su minėtais asmenimis, klausė kitų darbuotojų kontaktų, tikėdamasis pasiūlyti darbą UAB „Vojtko“; 3) liudytoja J. J., kuri po atsakovo išėjimo iš darbo perėmė jo darbo funkcijas, parodė, kad atsakovo darbas buvo priimti vairuotojus, grįžusius po reiso, aptarti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; kad prieš darbo sutarties nutraukimą atsakovas nurodė, jog turi įmonę, į kurią galbūt pereis dirbti ieškovės darbuotojai; kad po atsakovo išėjimo iš darbo ji darbo telefone rado darbuotojams išsiųstą žinutę, jog jis išeina iš darbo pas ieškovę ir su jais palaikys kontaktą; 4) atsakovas neginčijo, kad po darbo sutarties nutraukimo pas ieškovę bendravo su jos vairuotojais ir jiems teikė informaciją apie UAB „Vojtko“; 5) nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jos darbuotojų išėjimo iš darbo metu atsakovė UAB „Vojtko“ neturėjo biuro, internetinės svetainės, todėl be atsakovo neteisėto veikimo siūlant darbą UAB „Vojtko“ ieškovės darbuotojams, kurie yra užsieniečiai ir nesupranta lietuviškai, nebūtų žinoma apie atsakovo vadovaujamą bendrovę; 6) atsakovas buvo UAB „Vojtko“ veiklos organizatorius, galėjęs atlikti darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, nes kiti dirbantieji pagal jų asmens duomenis buvo užsieniečiai.
12. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovas, tapęs UAB „Vojtko“ vadovu, o vėliau ir šios bendrovės akcininku, atliko ieškovės darbuotojų viliojimo pereiti dirbti į konkuruojančią bendrovę, veikiančią toje pačioje teritorijoje, veiksmus, pasinaudodamas darbo pas ieškovę metu gauta konfidencialia informacija apie jos darbuotojų duomenis, kompetencijas, leidimus dirbti Lietuvoje, darbo sąlygas.
13. Teismas vertino byloje nesant pakankamai įrodymų, kad ieškovės darbuotojas M. A. darbo sutartį su ieškove nutraukė ir sudarė su UAB „Vojtko“ dėl atsakovo neteisėto veikimo, nes šis darbuotojas pas ieškovę pradėjo dirbti jau nutrūkus atsakovo darbo santykiams su ieškove.
14. Teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatas, tame tarpe ir reikalavimą 2 metus po darbo sutarties nutraukimo su ieškove neatskleisti ieškovės konfidencialios informacijos ir nenaudoti jos kitoje veikloje, taip pat DK 25 straipsnio 1, 5 dalyse, 39 straipsnio 1 dalyje, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytas pareigas. Įvertinęs paminėtas normas, teismas sprendė, kad atsakovai turėjo įstatyminę pareigą neatskleisti ir nesinaudoti ieškovės konfidencialia informacija nesąžiningai konkuruojant.
15. Nustatęs, kad už konfidencialios informacijos atskleidimą Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis nustatė minimalią 20 000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimą, teismas sprendė, kad ieškovei už 17 darbuotojų perviliojimą atlygintina suma sudaro 340 000 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kad reikalaujamas priteisti žalos dydis yra aiškiai nepagrįstas, neprotingas, nerealus. Remdamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato solidarią skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu žala padaryta kelių asmenų veiksmais, nusprendė, kad nurodyta žalos suma ieškovei atlygintina abiejų atsakovų solidariai.
16. Ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad nustačius, jog atsakovai jau atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, perviliodami ieškovės darbuotojus, egzistuoja reali tikimybė, kad tokiais arba panašiais veiksmais atsakovai gali toliau tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovai A. B. ir UAB „Vojtko“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo išvada, kad atsakovas pagal Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį įsipareigojo saugoti ne tik informaciją apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, bet ir kitą su darbuotojais susijusią informaciją, yra paremta tik samprotavimais, o ne bylos faktinėmis aplinkybėmis, prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms.
17.2. Informacija apie darbuotojus – konkrečiai vairuotojus užsieniečius, kontaktus su jais, kompetencijas, leidimus dirbti, esmines darbo sąlygas nurodytoje sutartyje neaptarta, t. y. šalys šiai informacijai nesuteikė nei komercinės paslapties, nei kitos konfidencialios informacijos statuso. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad ši informacija patenka į komercinės paslapties ar kitos konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu turėjo būti saugoma.
17.3. Ieškovė turėjo įrodyti, o teismas nustatyti, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, atitinka konkrečios konfidencialios informacijos rūšies požymius. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad jos konfidencialią informacija sudaro darbuotojams mokamo darbo užmokesčio informacija, darbo sąlygų ir įdarbinimo ypatumų duomenys, tačiau nesukonkretino konfidencialios informacijos rūšies, neįrodinėjo tokios informacijos formaliųjų požymių. Teismas ne tik atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, bet ir pats, nevertindamas ir nenustatinėdamas konfidencialios informacijos formaliųjų požymių, padarė visiškai jokiais teisiniais argumentais bei įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ginčo informacija yra konfidenciali pagal šalių sudarytą sutartį dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
17.4. Teismas netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių konfidencialios informacijos sampratą, neatliko jokio ginčo informacijos teisinio kvalifikavimo, todėl nepagrįstai visą informaciją priskyrė konfidencialiai, saugomai pagal nurodytą sutartį.
17.5. Informacija apie vairuotojus užsieniečius, jų kompetencijas, įdarbinimo ypatumus negali būti pripažįstama ieškovės komercine paslaptimi. Ši informacija turėtų būti vertinama kaip informacija, su kuria darbuotojui susipažinus, ji tampa neatsiejama jo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi.
17.6. Atsakovui dirbant pas ieškove, susiformavo įgūdžiai bei gebėjimai, atsakovas įgijo žinių, kurias vėliau panaudojo UAB „Vojtko“. Atsakovui tapo žinoma, kad darbui Lietuvoje galima įdarbinti užsieniečius, kad jų teisė vairuoti yra pripažįstama Lietuvoje, taip pat tapo žinoma, kokia vairavimo kategorija yra reikalinga vykdant krovinių pervežimo veiklą, leidimų gyventi Lietuvoje organizavimo tvarka, taip pat kiti darbo veiklos principai. Be kita ko, atsakovas perprato ir darbuotojų užsieniečių paieškos principus, t. y. kad jie glaudžiai tarpusavyje bendrauja, dalinasi informacija. Šios žinios ir įgūdžiai teisėtai gali būti naudojami atsakovo naujame darbe, nes ieškovė su atsakovu nesudarė nekonkuravimo susitarimo. Atsakovas privalėjo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirbo pas ieškovę.
17.7. Nors informacija apie darbuotojų darbo užmokestį šalių sudarytoje sutartyje dėl konfidencialios informacijos apsaugos yra nurodyta kaip komercinė paslaptis, tačiau neatitinka komercinės paslapties požymių. Interneto svetainėje www.rekvizitai.lt yra viešai pateikiama informacija apie ieškovės bendrovę, tame tarpe ir darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį. Ši informacija yra skelbiama ir darbo skelbimuose, kurie prieinami viešai.
17.8. Iš atsakovų į bylą pateikto antstolio A. Naujokaičio 2022 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovė toleruoja kitų asmenų tarpininkavimą įdarbinant naujus vairuotojus, t. y. telefonu paskambinus nepažįstamiems asmenims, leidžia atskleisti informaciją apie darbo sąlygas, įskaitant ir darbo užmokestį.
17.9. Priešingai nei nusprendė teismas, atsakovui negalėjo būti žinoma apie ieškovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, nes atsakovo tiesioginės pareigos buvo bendrauti ir komunikuoti su pas ieškovę dirbančiais vairuotojais, spręsti klausimus, susijusius su jų tiesioginių pareigų vykdymu.
17.10. Teismo išvados dėl informacijos pripažinimo konfidencialia yra paremtos ne bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių identifikavimu, nustatymu ir kvalifikavimu, o formaliu neištirtų ir neįvertintų faktų konstatavimu, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė.
17.11. Teismas, konstatuodamas darbuotojų perviliojimo faktą, šiurkščiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėjo teisiškai nepagrįstas išvadas. Teismas klaidingai nustatė aplinkybes, susijusias su ginčo darbuotojų darbo laikotarpiais ieškovės ir atsakovės bendrovėse. Sutartys su darbuotojais buvo sudarytos žymiai vėliau nei nurodė teismas – 2022 m. sausio, kovo, balandžio, rugpjūčio mėnesiais, t. y. dalis iš jų sutartis su atsakove sudarė praėjus vieneriems metams po to, kai atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove.
17.12. Pažymėtina, kad darbuotojų, kurie ieškovės bendrovėje buvo pradėję dirbti vėliau nei atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove, buvo daugiau nei vienas, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Konkrečiai O. P., M. F., V. M. ieškovės bendrovėje buvo įsidarbinę ne tik tuo metu, kai atsakovas jau nebedirbo pas ieškovę, tačiau dar vėliau nei M. A., kurio perviliojimą teismas pripažino nesant byloje įrodytu.
17.13. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų į bylą pateiktų įrodymų, notarine tvarka patvirtintų vairuotojų paaiškinimų, kad jie darbo santykius su ieškove nutraukė dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo veiksmais.
17.14. Ieškovė darbuotojų viliojimo faktą grindė, remdamasi ne tiesioginiais atitinkamų darbuotojų teisme duotais paaiškinimais ar notarine tvarka patvirtintais liudijimais, o ieškovės ir darbuotojų garso įrašų rašytiniu tekstu, kuriuose neva fiksuotas pokalbių turinys. Toks dokumentas negali būti laikomas garso įrašo stenograma (rašytiniu įrodymu), nes byloje nėra pateikta garso įrašų, duomenų, kad šie pokalbiai būtų buvę teisėtai įrašyti.
17.15. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos I. U. duotų paaiškinimų, pripažindamas juos neaktualiais. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. J., kuri yra ieškovės darbuotoja, po atsakovo išėjimo iš darbo perėmusi jo darbo funkcijas, parodymais, kad atsakovas bandė vilioti šią darbuotoją į UAB „Vojtko“.
17.16. Teismas, pripažindamas darbuotojų viliojimo faktą, neatsižvelgė į užsienio darbuotojų specifiką, kuri yra svarbi, vertinant, ar ieškovė galėjo turėti teisėtą lūkestį su šiais darbuotojais išlaikyti ilgus darbo santykius. Ginčo atveju darbuotojai yra tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems nėra būdingas lojalumas darbdaviui. Būdami užsieniečiais bei emigravę iš savo valstybių jie daugiausiai yra suinteresuoti didesnių pajamų gavimu, o ne kitomis darbo ar karjeros galimybėmis. Šiame sektoriuje yra būdinga, kad darbuotojai migruoja tarp skirtingų darbdavių. Priešingai nei nusisprendė teismas, tolimųjų reisų vairuotojai nepasižymi ypatinga kompetencija, išskyrus atitinkamos vairavimo kategorijos turėjimą, todėl tokių darbuotojų praradimas nelemia sunkumų pakeičiant trūkstamą kitu darbuotoju.
17.17. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė UAB „Vojtko“, pradėdama veiklą, neturėjo biuro. Veiklos pradžioje bendrovės veiklos biuras buvo Vilniaus g. 42, Pasvalyje. Be to, atsakovė dėl darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai buvo privaloma, norint įdarbinti užsienio piliečius. Atsakovai palikdavo skelbimus vairuotojų nakvynės vietose Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Galiausiai, atsakovė UAB „Vojtko“ buvo žinoma užsienio vairuotojams iki atsakovas pradėjo veiklą šioje bendrovėje.
17.18. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovės darbuotojai nutraukė darbo santykius su ja dėl nepalankių darbo sąlygų, išnaudojimo, nesąžiningo darbdavio elgesio, nuolat patiriamo spaudimo bei grasinimų. Šias aplinkybes įrodo notarine tvarka patvirtinti buvusių ieškovės darbuotojų liudijimai.
17.19. Teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Vojtko“ atžvilgiu taikė netesybas, nes ji nėra Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties šalis. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis buvo pažeista 17 kartų. Toks teisinis vertinimas yra klaidingas, ydingas ir prieštarauja civilinės atsakomybės taikymo taisyklėms.
17.20. Pripažindamas, kad nurodyta sutartis buvo pažeista 17 kartų, teismas dėl kiekvieno atvejo turėjo atskirai nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau to nepadarė.
17.21. Kiekvienas darbo sutarties sudarymas nepagrįstai aiškinamas kaip savarankiškas Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties pažeidimas. Nurodytoje sutartyje atsakomybė yra numatyta už informacijos (pavyzdžiui darbuotojų sąrašo), o ne atskirų jos duomenų atskleidimą ar panaudojimą. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad buvo atskleista ieškovės konfidenciali informacija apie darbuotojus, pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip vienkartinis, o ne kartotinis.
17.22. Teismas, priteisdamas ieškovei žalą, nenustatinėjo jos padarymo fakto, t. y. nenustatė, ar ieškovė patyrė kokių nors neigiamų pasekmių. Teismo išvados dėl ieškovės patirtos žalos yra paremtos samprotavimais, o ne civilinės bylos aplinkybėmis ir įrodymais. Tai patvirtina, kad tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo teismas byloje neatliko. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų žalos faktui pagrįsti, žalos faktą ir dydį grindė deklaratyviais teiginiais.
17.23. Iš bylos duomenų matyti, kad buvę ieškovės darbuotojai darbo sutartis su ja nutraukė
2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, tuo tarpu remiantis www.rekvizitai.lt duomenimis, darbuotojų sumažėjimas buvo trumpalaikis, nes jau 2021 m. spalio mėnesį ieškovės darbuotojų skaičius atsistatė, o 2021 m. lapkritį viršijo buvusį ieškovės darbuotojų skaičių.
17.24. Teismas, priteisdamas ieškovei 340 000 Eur netesybų, nepagrįstai nesprendė jų mažinimo klausimo. Nepaisant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija – tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos. Tokia nepagrįstai didelių netesybų įvertinimo pareiga teismui kyla nepriklausomai nuo šalies prašymo. Ginčo atveju atsakovai neprašė mažinti netesybų dydžio, nes visiškai nesutiko su civilinės atsakomybės taikymu jų atžvilgiu.
17.25. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą pažeidus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes šis atsakovas nėra laikomas tinkamu subjektu nurodyto teisės akto atžvilgiu. Konkurencijos įstatymas pagal bendrą taisyklę yra skirtas ūkio subjektų, taip pat viešojo administravimo subjektų elgesiui kontroliuoti.
17.26. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovams negalėjo būti taikoma solidari civilinė atsakomybė. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovai neatliko jokių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančių veiksmų, nekenkė ieškovės galimybėms konkuruoti.
18. Ieškovė UAB „Transfera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas į bylą pateiktų įrodymų pagrindu teisingai konstatavo faktines aplinkybes, kad atsakovas, tapęs UAB „Vojtko“ vadovu, viliojo ieškovės darbuotojus pereiti į jo vadovaujamą įmonę. Tokie veiksmai buvo atlikti pasinaudojant atsakovo darbo pas ieškovę metu gauta konfidencialia informacija apie užsieniečius vairuotojus.
18.2. Pagal šalių sudarytą konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, informacija apie darbuotojus, jų kontaktus, jų darbo sutarčių sąlygas, patirtį, turimas kategorijas, darbo ir migracijos dokumentus, yra konfidenciali, nes jos nežino tretieji asmenys, o jos atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį ieškovei. Taigi atsakovų teiginiai, kad sprendime nustatyta konfidenciali informacija neatitinka nei komercinei paslapčiai, nei konfidencialiai informacijai keliamų reikalavimų, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.
18.3. Remiantis DK 25 straipsnio 6 dalimi, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą. Tuo tarpu DK nustato, kad darbuotojui mokamas darbo atlyginimas gali susidėti iš bazinio tarifo, papildomos darbo užmokesčio dalies, priedų už kvalifikaciją, priemokų už papildomą darbą, premijų ir kt.
18.4. Viešai prieinama informacija apie ieškovės mokamą vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuotas pagal visų darbuotojų, t. y. ne tik vairuotojų, bet ir kitų – administracijos darbuotojų, vidutinį darbo užmokestį, neatskleidžia vairuotojams mokamo darbo užmokesčio. Atitinkamai informacija apie individualų darbo užmokestį yra slapta ir vertinga informacija, nes būtent ji sudaro konkretaus darbdavio konkurencinį pranašumą darbo rinkoje.
18.5. Atsakovų minimo pokalbio telefonu metu nebuvo atskleistos tikslios ir konkrečios individualaus darbuotojo darbo užmokesčio sumos, dienpinigių dydis ir kitos mokėtinos sumos. Tai buvo pasiūlymas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju darbo užmokestis gali kisti.
18.6. Atsakovas turėjo tiek įstatyminę, tiek sutartinę pareigą saugoti ir neperduoti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Atsakovas neturėjo teisės panaudoti konfidencialios informacijos kitoje savo veikloje, konkrečiai vadovaujant UAB „Vojtko“, ir neturėjo teisės perduoti konfidencialios informacijos nurodytam juridiniam asmeniui. Tuo pačiu atsakovai turėjo Konkurencijos įstatyme nustatytą pareigą neatskleisti, nesinaudoti ieškovės konfidencialia informacija esančiais duomenimis nesąžiningai konkuruojant.
18.7. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pasiūlymai pakeisti darbdavį gali būti pateikiami tiek ūkio subjekto vardu, tiek per jo darbuotojus ir kitus susijusius asmenims. Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).
18.8. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai pakenkė ieškovės ūkinei veiklai ir gebėjimui konkuruoti rinkoje. Jau kuris laikas tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra patiriamas vairuotojų trūkumas. Apie tai kalbama ir viešojoje erdvėje. Dėl to darbdaviai ieško vairuotojų iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Ukrainos. Tokių darbuotojų įdarbinimui yra reikalingas papildomas laikas ir kaštai, nes atliekamos atitinkamos procedūros dėl darbo vietos registravimo užimtumo tarnyboje, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo. Atvykusius vairuotojus reikia papildomai apmokyti, supažindinti su darbo ypatumais, todėl į kiekvieną naują darbuotoją transporto įmonė investuoja savo laiką ir pinigus, tai reiškia, jog kiekvieno tinkamai parengto darbuotojo (vairuotojo) praradimas transporto įmonei sukelia neigiamą įtaką. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės vadovas, darbuotojo paruošimas gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Toks laikotarpis susijęs su tuo, kad užsieniečiai vairuotojai, ypač iki tol nedirbę Europos Sąjungoje ir nevairavę naujų vilkikų, turi iš naujo išmokti tinkamai naudotis specifinėmis transporto priemonėmis bei išmokti atlikti visus su krovinių gabenimu susijusius veiksmus ir formalumus.
18.9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ieškovės darbuotojų skaičius ėmė mažėti, o atsakovės tokiu pat metu išaugo. Naujai susikūrusiai bendrovei nėra būdingas itin greitai ir žymiai augantis darbuotojų skaičius, nes tokiai plėtrai reikia suteikti darbuotojams darbo priemones – vilkikus. 2021 m. atsakovės bendrovė turėjo 1 vilkiką,
2022 m. – 6, šiuo metu – 15 vilkikų.
18.10. Konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje šalys susidarė dėl baudos dydžio, kuris bus taikomas už atskirą pažeidimo atvejį. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas išreiškė savo nesutikimą su nustatytu baudos dydžiu, prašė ieškovės jį pakeisti ir (ar) baudos atsisakyti.
18.11. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl atsakovų neteisėto elgesio nesąžiningai konkuruojant, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje nustatyta bauda yra teisėta ir pagrįsta ir teismas neturėjo spręsti dėl jos mažinimo.
18.12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji, vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl jos ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
18.13. Vertinant bylos aplinkybes ir įrodymus, akivaizdu, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai nesąžiningai konkuruojant buvo bendri ir kryptingi. Atsakovas be UAB „Vojtko“ negalėjo pervilioti ieškovės darbuotojų, šiems neteisėtiems veiksmams atlikti reikėjo abiejų atsakovų valios ir veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų
20. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų – buvusio savo darbuotojo A. B., ir dabartinės jo darbdavės – UAB „Vojtko“, 360 000 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir konfidencialios informacijos neteisėtu atskleidimu bei panaudojimu, atlyginimą, taip pat prašė įpareigoti atsakovus nutraukti bet kuriuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nurodė, kad su atsakovu A. B., kaip ieškovės darbuotoju, 2018 m. spalio 19 d. buvo sudaryta Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis, kuria pastarasis įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis komunikacijos priemonėmis informacijos apie ieškovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, darbo ir (ar) įdarbinimo sąlygas. Tačiau netrukus po to, kai tarp šalių atsakovo iniciatyva nutrūko darbo santykiai ir jis pradėjo dirbti atsakovei – analogiška tarptautinių pervežimų veikla užsiimančiai bendrovei, su ieškove darbo santykius nutraukė 18 darbuotojų – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, kurie tapo atsakovės darbuotojais. Teigė, kad atsakovui dėl jo užimtų transporto vadovo pareigų buvo žinomi duomenys apie ieškovės darbuotojams mokamą atlygį, jų įdarbinimo ir darbo sąlygas, kuriais pasinaudojęs jis kartu su dabartine savo darbdave atliko neteisėtus darbuotojų viliojimo veiksmus ir tokiu būdu buvo pažeistos tiek minėtos Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties, tiek DK, Konkurencijos įstatymo nuostatos. Prašomą atlyginti žalą ieškovė apskaičiavo pagal paminėtos sutarties III dalies 2 punktą, kuris nustatė, kad kiekvieno pažeidimo atveju minimaliais ieškovės nuostoliais yra laikoma 20 000 Eur suma. Kiekvieno buvusio savo darbuotojo perviliojimą pas atsakovę ieškovė laikė atskiru pažeidimu, todėl už 18 tokių pažeidimų priskaičiavo 360 000 Eur sumą.
21. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio reikalavimus patenkino, tik sumažino ieškovei priteistiną žalos dydį iki 340 000 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovo A. B. neteisėtus 17 jos darbuotojų viliojimo veiksmus, dėl kurių pastarieji nutraukė darbo santykius su ieškove ir sudarė naujus su pastarosios konkurente – atsakove, veikiančia toje pačioje teritorijoje. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė neteko grupės kvalifikuotų vilkikų vairuotojų – užsienio piliečių, ir tai turėjo neigiamos įtakos jos konkurencingumui, tuo tarpu atsakovės galimybės konkuruoti rinkoje dėl apmokytų ir leidimus Lietuvoje gyventi turinčių užsieniečių vairuotojų įdarbinimo – padidėjo. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad kiekvienas darbuotojo perviliojimo faktas pripažintinas atskiru pažeidimu pagal Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, todėl už kiekvieną iš jų paskaičiuotina sutartyje nustatyta minimalių netesybų suma, kurios pagrįstumo atsakovai nepaneigė.
22. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantai grindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu, netinkamu Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties, Konkurencijos įstatymo nuostatų, ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos aiškinimu bei taikymu, nepagrįstai nespręstu sutartinių netesybų mažinimo klausimu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Apeliantai pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus – ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodo, kad šie duomenys yra itin reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui – patvirtina, jog ieškovė dėl ją palikusių darbuotojų nepatyrė jokios žalos, nes neilgai trukus į darbą priėmė naujus darbuotojus, o ieškovės finansinė padėtis ginčui aktualiu laikotarpiu nepablogėjo, o priešingai – žymiai pagerėjo ir tai patvirtina prašomi prijungti nauji įrodymai. Teigia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų pateikti anksčiau nebuvo galimybės, nes ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentus Valstybės įmonei Registrų centrui pateikė jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai – ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys, neturi esminės reikšmės šioje byloje spręstinam klausimui dėl ieškovei priteistos žalos atlyginimo sumos pagrįstumo. Kaip minėta, šioje byloje ieškovei atlygintinos žalos suma buvo nustatyta sutartinių netesybų dydį padauginus iš pažeidimų skaičiaus. Tuo tarpu ieškovės 2022 m. gauto pelno duomenys nei patys savaime, nei lyginant juos su ankstesnių finansinių metų duomenimis, nėra rodiklis, kurio pagrindu būtų galima spręsti, ar ieškovės sutartyje nustatyti minimalūs nuostoliai nėra neprotingi. Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų, teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023). Taigi ieškovės minimalių sutartinių nuostolių dydžio galimas nepagrįstumas neįrodinėtinas jos pačios atitinkamais finansiniais metais gautu pelnu.
Dėl skundo argumentų
26. Apeliantai skunde pirmiausiai nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantas A. B. pagal Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį įsipareigojo saugoti ne tik informaciją apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, bet ir kitą su darbuotojais susijusią informaciją. Teigia, kad tokia teismo išvada yra paremta tik samprotavimais ir prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms. Pažymi, kad paminėtoje sutartyje šalys susitarė tik dėl informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį apsaugos, suteikiant šiai informacijai komercinės paslapties statusą, tuo tarpu, priešingai nei konstatavo teismas, informacija apie vairuotojus užsieniečius, kontaktus su jais, jų kompetencijas, leidimus gyventi Lietuvoje, esmines darbo sąlygas Konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje neaptarta – šalys nesuteikė šiai informacijai nei komercinės paslapties, nei kitos konfidencialios informacijos statuso. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
27. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Be to, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Tai reiškia, kad, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį, o ne tam tikras jos dalis. Esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti; sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir apelianto A. B. sudaryta Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis nustatė, kad konfidenciali informacija šios sutarties tikslais reiškia bendrovės komercines paslaptis, tarp kurių patenka ir informacija apie bendrovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, bendrovės komisinių atlyginimų tarifus ir bendrovės gaunamus komisinius atlyginimus, visą bendrovės finansinę informaciją (sutarties I dalies 1.1.1 punktas), taip pat bet kokią kitą informaciją, kuria disponuoja bendrovė ir kuri yra bendrovės ir jos klientų biuruose, jei jos atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį bendrovės, jos klientų bei visų jų darbuotojų veiklai ar reputacijai (sutarties I dalies 1.2 punktas), bet kokią kitą informaciją, kuri turi tikrą ar potencialą komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (sutarties I dalies 1.3. punktas).
30. Lingvistinis bei sisteminis šių sutarties nuostatų aiškinimas patvirtina, kad informacijos, kurią apeliantas įsipareigojo saugoti, sąrašas nebuvo konkretus ir baigtinis, t. y. vien tai, jog sutartyje nebuvo eksplicitiškai nurodyta, kad duomenys apie darbuotojų (tame tarpe ir vairuotojų užsienio piliečių) kontaktus, kompetencijas, leidimus gyventi Lietuvoje bei esmines darbo sąlygas yra konfidenciali informacija, nereiškia, jog ši informacija šalių nebuvo priskirta tokiai kategorijai pagal sutarties I dalies 1.2, 1.3 punktus. Šios sutarties nuostatos yra abstrakčios, todėl sprendžiant, ar apeliantas prisiėmė pareigą saugoti duomenis ne tik apie ieškovės darbuotojams mokamą atlyginimą, jo sudėtines dalis, bet ir darbuotojų užsieniečių kontaktus, leidimus gyventi Lietuvoje bei kitas darbo sąlygas, būtinas tikrosios sutarties šalių valios aiškinimas, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką.
31. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją – komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Galiojantys teisės aktai nepateikia konfidencialios informacijos apibrėžimo ar informacijos, kuri gali būti saugoma kaip konfidenciali, sąrašo.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas). Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas).
33. Kaip matyti iš nurodyto išaiškinimo, specifinio pobūdžio konfidenciali informacija yra tarpinė kategorija tarp komercinės paslapties ir lengvai pasiekiamos informacijos ar informacijos, kuri yra tapusi neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Paprastai tokio pobūdžio informacija neatitiks komercinės paslapties slaptumo lygio, jos vertė bus mažesnė nei komercinės paslapties, tačiau šios kategorijos informacijai bendriausia prasme taip pat yra būdingi neviešumo, vertingumo ir protingų jos turėtojo veiksmų, siekiant šią informaciją apsaugoti, požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).
34. Atsižvelgiant į pacituotą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad informacija apie ieškovės darbuotojus užsieniečius, jų kontaktus, leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, įdarbinimo ir darbo sąlygas, nėra akivaizdi ir lengvai prieinama tretiesiems asmenims. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, duomenys apie bendrovės darbuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygas, jų kvalifikaciją, netapo neatsiejama apelianto įgūdžių ir (ar) kvalifikacijos dalimi. Kaip nurodyta pirmiau paminėtuose kasacinio teismo išaiškinimuose, neatsiejama darbuotojo žinių ar kompetencijos dalimi galėtų būti informacija apie įmonėje taikomą gerąją praktiką, vadybos metodus, darbo su klientais metodus, derybų vedimo būdus. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau informacija apie darbuotojus, jų darbo sąlygas, pati savaime nesuteikė apeliantui jokios naudos, įgūdžių ar kvalifikacijos, tačiau pastarajam šią informaciją panaudojus kitoje nei su ieškovės pavestų užduočių vykdymu susijusioje savo veikoje ir (arba) atskleidus ją tretiesiems asmenims, ji galėjo būti jam naudinga. Nors skunde teigiama, kad dėl darbo pas ieškovę A. B. įgijo neatsiejamas nuo jo kompetencijos žinias apie tai, kokia vairavimo kategorija yra reikalinga vykdant krovinių pervežimo veiklą, leidimų gyventi Lietuvoje organizavimo ir tvarkymo eigą, taip pat perprato darbuotojų užsieniečių paieškos principus, šioje byloje buvo įrodinėjama, kad apeliantas panaudojo duomenis apie konkrečius ieškovės darbuotojus, jų kontaktus, darbo užmokestį, kvalifikaciją, kurie, apeliantui juos sužinojus, kaip minėta, savaime nepagerino jo kompetencijos ir (ar) įgūdžių. Apelianto sutartinės atsakomybės klausimas nėra keliamas dėl darbo pas ieškovę metu sužinotos bendro pobūdžio informacijos apie krovinių pervežimo veiklą ar leidimų gyventi užsienio piliečiams Lietuvoje išdavimą panaudojimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbuotojų užsieniečių apsisprendimą pereiti dirbti pas apeliantę nulėmė aktyvūs apelianto siūlymai ir įtikinėjimai, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad tokį šių asmenų apsisprendimą nulėmė tik pačių darbuotojų tarpusavio bendravimas, pasidalinimas informacija apie apeliantę ir darbo užmokestį bei kitas darbo sąlygas pas ją (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodyto teisėjų kolegija nusprendžia, kad informacija apie ieškovės darbuotojus užsieniečius, jų kontaktus, leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, įdarbinimo ir darbo sąlygas, pripažinta konfidencialia informacija, nustačius, jog yra nevieša, vertinga bei protingais ieškovės veiksmais saugoma.
35. Kaip minėta, aptariama informacija nėra viešo pobūdžio, taigi atitinka pirmąją iš nurodytų konfidencialios informacijos sąlygų. Apie ieškovės pastangas apsaugoti šią informaciją galima spręsti iš Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatų. Tuo tarpu šios informacijos vertingumas taip pat buvo nustatytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantui A. B. žinant ieškovės darbuotojų kontaktus, duomenis apie jų patirtį, turimą kvalifikaciją, darbo sąlygas, ši informacija buvo vertinga, nes žinodamas ir disponuodamas tokia informacija jis galėjo ne tik nedėdamas didelių pastangų ir laiko ieškoti darbuotojų – vairuotojų, savo naujam darbdaviui, bet ir pasiūlyti geresnes apmokėjimo ir kitas darbo sąlygas. Daugelis iš buvusių ieškovės darbuotojų vairuotojų, perėjusių dirbti pas apeliantę, patvirtino, kad jiems apeliantas siūlė didesnį atlygį, nei jie gavo pas ieškovę, taip pat geresnes atlyginimų išmokėjimo sąlygas (ieškinio priedai Nr. 24-28). Ieškovei informacija apie savo darbuotojus, jų kontaktus, kvalifikacijas buvo vertinga, nes nežinodami jos tretieji asmenys, konkrečiai ieškovės konkurentai rinkoje, nedėdami atitinkamų pastangų arba nesant iniciatyvos iš atitinkamo ieškovės darbuotojo, negalėtų šios informacijos panaudoti savo poreikių patenkinimui, pavyzdžiui asmeniškai susisiekti su konkrečiu asmeniu ir pateikti konkurencingą darbo pasiūlymą, atsižvelgiant į jo gaunamą darbo užmokestį, patirtį ir kvalifikaciją, įdarbinimo ir darbo sąlygas.
36. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos aptariamą informaciją pripažinti konfidencialia ir spręsti, kad ji patenka į Konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje nustatytą konfidencialios informacijos apibrėžimą (sutarties I dalies 1.3 punktas), todėl apeliantas turėjo pareigą nenaudoti šios informacijos kitais nei jam ieškovės pavestų užduočių vykdymo tikslais, nenaudoti jos kitoje savo veikloje (sutarties II dalies 4 punktas), neatskleisti šios informacijos tretiesiems asmenims (sutarties II dalies 1 punktas). Byloje iš esmės nėra ginčijama aplinkybė, kad aptariama informacija apelianto buvo panaudota kitoje veikloje, nesusijusioje su ieškovės pavestų užduočių vykdymu (bylos duomenys tvirtina, kad dar prieš pasibaigiant darbo santykiams su ieškove, jos darbuotojams apeliantas siūlė pereiti į kitą įmonę, kurioje pats ketino įsidarbinti), ir vėliau – tapus apeliantės darbuotoju.
37. Skunde apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog pagal Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį komercine paslaptimi laikytina informacija apie ieškovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyto komercinės paslapties apibrėžimo. Nurodo, kad aptariama informacija nėra slapta, netgi priešingai, lengvai pasiekiama ir akivaizdi – viešai ir atvirai pateikiama internetiniuose šaltiniuose ir tiesiogiai skleidžiama pačios ieškovės atstovų. Dėl to, kad yra lengvai prieinama, ši informacija neturi tikros ar potencialios vertės, todėl neatitinka komercinės paslapties ar kitos konfidencialios informacijos kriterijų.
38. Apeliantų nurodyta CK norma nustato, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka visus požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtinė dalis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Kaip matyti iš nurodyto apibrėžimo, komercinei paslapčiai, kuri yra konfidencialios informacijos rūšis, taip pat taikomi slaptumo, vertingumo ir apsaugos požymiai, tačiau, kaip paminėta pirmiau pacituotoje kasacinio teismo praktikoje, komercinės paslapties slaptumo ir vertingumo lygis yra aukštesnis nei konfidencialios informacijos. Būtent į tai ir apeliuojama skunde, nurodant, kad informacija apie darbuotojų atlyginimus negali būti priskirta komercinės paslapties kategorijai, nes ši informacija yra lengvai prieinama ir viešai skelbiama tiek internetinėje erdvėje, tiek nurodoma ieškovės atstovų tretiesiems asmenims.
39. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka, kad duomenys apie ieškovės darbuotojams mokamą atlygį, nėra tokio slaptumo lygio, kad jų neturėtų galimybės sužinoti tretieji asmenys. Apeliantų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad informacija apie vidutinį darbo užmokestį, mokamą ieškovės darbuotojams, yra viešai prieinama internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt., taip pat vairuotojams mokėtinas atlyginimo dydis nurodomas ieškovės internetinėje erdvėje pateiktuose darbo skelbimuose. Kita vertus, tai, kad vidutinis ieškovės darbuotojų atlygis ir (ar) vairuotojams mokėtinas bazinis atlyginimo dydis yra žinomas tretiesiems asmenims dėl viešo šios informacijos pobūdžio, nereiškia, jog visiems vairuotojams yra mokamas vienodas atlyginimas, neatsižvelgiant į konkretaus darbuotojo kvalifikaciją, darbo krūvį ir laiką. Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktus duomenis neturi pagrindo manyti, kad pastaroji informacija tretiesiems asmenims buvo lengvai prieinama ir (ar) žinoma, todėl nusprendžia, jog ji atitiko slaptumo požymį. Nors bendrąja prasme konkretaus darbuotojo gaunamo atlyginimo dydis nėra prilyginamas informacijos apie, pavyzdžiui, atitinkamo produkto gamybos formulę ar kitai informacijai, kuriai sužinoti, suprasti reikalingos specialios žinios, prieinamumui, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuponuoja, kad informacija, kuri ginčo atveju buvo pripažinta ieškovės komercine paslaptimi, negali tenkinti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tokią išvadą lemia ieškovės veiklos pobūdis – tarptautinių pervežimų paslaugos. Šioje veikloje itin didelę reikšmę turi darbuotojai, kurie tiesiogiai vykdo pervežimą – vairuotojai. Kaip nurodo patys apeliantai, šios specialybės darbuotojai nėra lojalūs ir transporto srityje yra būdinga nuolatinė jų kaita. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad praradus vairuotojus ieškovės vykdoma veikla būtų kuriam laikui sutrikdyta ir (ar) apribota ir tai lemtų atitinkamus jos nuostolius, spręstina, jog ieškovei duomenys apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, komisinių atlyginimų tarifus ir gaunamus komisinius atlyginimus buvo vertingi. Žinodami, kiek konkretus ieškovės vairuotojas gauna atlyginimo pagal savo kvalifikaciją ir darbo krūvį, koks komisinio atlyginimo tarifas jam yra taikomas, ieškovės konkurentai galėtų itin lengvai pasinaudoti galimybe pritraukti tokį darbuotoją. Be to, patys apeliantai skunde nurodo, kad darbo užmokesčio priedai ir komandiruotpinigiai nėra sulygtas darbo užmokesčio dydis, o buvo skiriami darbuotojams individualių bendrovės vadovo sprendimų pagrindu (apeliacinio skundo 31 punktas). Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami duomenys šiuo atveju atitiko slaptumo, vertingumo požymius, todėl juos pagrįstai buvo bandoma apsaugoti pasirašant Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį.
40. Skunde teigiama, kad apeliantui nebuvo žinomi vairuotojams mokamų atlyginimų, dienpinigių dydžiai, nes jo tiesioginės pareigos buvo bendrauti ir komunikuoti su pas ieškovę dirbančiais vairuotojais, spręsti klausimus, susijusius su tiesioginių jų pareigų vykdymu, be kita ko, užtikrinant tinkamą transporto priemonių eksploatavimą, vairuotojų konsultavimą techniniais ir kitais su darbu susijusiais klausimais, prisidėti prie įmonės kokybės vadybos sistemos tobulinimo, tuo tarpu ieškovė nebuvo patikėjusi apeliantui pareigų, susijusių su vairuotojų darbo užmokesčio skaičiavimu. Pažymi, kad darbo užmokesčiai buvo mokami tik bendrovės vadovo sprendimu.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantui nebuvo žinoma informacija apie konkretiems ieškovės vairuotojams mokamą darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo transporto vadovas, t. y. buvo atsakingas už vairuotojų darbo organizavimą, buvo jų vadovas, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kiek atitinkamas jam pavaldus darbuotojas gauna atlyginimo, tikėtina, kad turėjo galimybę kaip tarpinis vadovas tarp vairuotojų ir bendrovės vadovo siūlyti pastarajam ir (ar) spręsti dėl konkrečiam vairuotojui mokėtino atlyginimo padidinimo ir (ar) priedų išmokėjimo (CPK 185 straipsnis).
42. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo informaciją konfidencialia, netaikė jokių konfidencialią informaciją reglamentuojančių teisės normų, nekvalifikavo informacijos pobūdžio, nepaneigia iš esmės teisingų teismo išvadų dėl aptariamos informacijos pripažinimo konfidencialia (CPK 328 straipsnis). Be to, galiojantys teisės aktai nepateikia konfidencialios informacijos apibrėžimo ar informacijos, kuri gali būti saugoma kaip konfidenciali, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023), tuo tarpu teismas savo išvadas pagrindė ieškovės ir apelianto sudarytos Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatomis, DK normomis, taip pat gana išsamiai ištyrė ir įvertino šalių į bylą pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl informacijos konfidencialumo, atsižvelgė į ieškovės, apeliantės vykdomų veiklų, apelianto užimtų ir einamų pareigų specifiką ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
43. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Apeliantai teigia, kad teismas, konstatuodamas ieškovės darbuotojų perviliojimo faktą, šiurkščiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėjo teisiškai nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybes, susijusias su ginčo darbuotojų darbo laikotarpiais ieškovės ir apeliantės bendrovėse.
44. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų, nustatydamas buvusių ieškovės darbuotojų, perėjusių dirbti pas apeliantę, skaičių. Teismas neatsižvelgė, kad ne tik buvęs ieškovės darbuotojas M. A., bet ir kiti du buvę ieškovės darbuotojai – M. F. ir V. M., darbo sutartis su ieškove sudarė jau pasibaigus pastarosios ir apelianto darbo santykiams. Dėl to apeliantas, neturėjęs galimybės disponuoti ieškovės konfidencialiais duomenimis apie šiuos darbuotojus, jų darbo užmokestį, nepagrįstai buvo pripažintas atsakingu ir dėl šių darbuotojų perviliojimo dirbti apeliantės bendrovėje, pažeidžiant Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties ir DK nuostatas. Nors apeliantai nurodė, kad ir buvęs ieškovės darbuotojas – O. P., pas ieškovę įsidarbino po to, kai pasibaigė apelianto darbo santykiai su ja, iš į bylą pateiktos ieškovės ir nurodyto asmens darbo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2021 m. vasario 18 d., įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 26 d. t. y. iki apelianto ir ieškovės darbo santykių pasibaigimo 2021 m. gegužės 31 d. (ieškinio priedas Nr. 20). Kita vertus, aplinkybė, kad apeliantas perviliojo ne teismo nustatytus 17, o 15 buvusių ieškovės darbuotojų nepaneigia pirmiau nurodytų išvadų, jog apeliantas pažeidė paminėtą sutartį ir atliko neteisėtus buvusių ieškovės darbuotojų perviliojimo veiksmus. Šis pažeidimas gali turėti įtakos tik pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovei atlygintinos žalos dydžiui, kuris buvo apskaičiuotas Konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje numatytą minimalių ieškovės nuostolių sumą padauginus iš apelianto padarytų pažeidimų skaičiaus, jei bus konstatuota, kad apeliantų skunde ginčijamas ieškovei padarytos žalos apskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
45. Išvados, kad apeliantas pažeidė Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį ir atliko neteisėtus buvusių ieškovės darbuotojų perviliojimo veiksmus, nepaneigia ir aplinkybė, kad keli iš buvusių ieškovės darbuotojų – I. C., Y. M., pas apeliantę pradėjo dirbti 2022 m. kovo, balandžio mėnesiais. Nurodyti asmenys buvo ieškovės darbuotojai apelianto darbo pas ieškovę metu, todėl jis disponavo pirmiau aptartais konfidencialiais duomenimis apie juos. Nepaisant to, jog šie asmenys darbo santykius su ieškove nutraukė ne kartu su apeliantu ar neilgai trukus po to, kai pastarasis pradėjo dirbti UAB „Vojtko“, teismas, įvertinęs, jog vienas iš šių darbuotojų – Y. M., patvirtino, jog apeliantas jam asmeniškai skambino ir siūlė pereiti dirbti pas apeliantę, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nurodytų ieškovės darbuotojų apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove lėmė nesąžiningi apelianto veiksmai (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantai skunde akcentuoja ir M. F. bei V. M. įsidarbinimo UAB „Vojtko“ momentus, pirmiau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus būtent šių darbuotojų atžvilgiu, neįvertinus, kad nurodyti asmenys darbo santykius su ieškove pradėjo apeliantui jau dirbant UAB „Vojtko“. Dėl to plačiau apie nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija nepasisako.
46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad ieškovės į bylą pateikti buvusių ieškovės darbuotojų I. C., R. B., Y. M., I. S., D. S., M. Y. paaiškinimai, užfiksuoti ieškovės atstovų ir šių asmenų pokalbių garso įrašų rašytiniu tekstu nėra galima įrodinėjimo priemonė. Aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikta pokalbių garso įrašų, turėjo lemti kritišką šių duomenų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, apeliantui iš esmės neginčijant aplinkybės, kad bendravo su buvusiais ieškovės darbuotojais dėl jų įsidarbinimo pas apeliantę bei apeliantams nepateikus jokių duomenų, kurie paneigtų nurodytų asmenų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamais įrodymais pasirėmė išvadai dėl apelianto nesąžiningų veiksmų perviliojant šiuos ieškovės darbuotojus pagrįsti. Kiti skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo iš esmės grindžiami tuo, kad teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertino kitaip nei apeliantai, tačiau vien pastarųjų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nepagrindžia pozicijos dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl tokių skundo argumentų nepasisako.
47. Skunde taip pat kvestionuojamos teismo išvados dėl žalos fakto ir dydžio. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai taikė sutartines netesybas apeliantei UAB „Vojtko“, nors ji nėra Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties šalis, t. y. nepagrįstai taikė sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę šios apeliantės atžvilgiu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
48. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas, spręsdamas dėl apeliantės UAB „Vojtko“ civilinės atsakomybės, nurodė, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą. Paminėta norma nustato, kad ūkio subjektams draudžiama siūlyti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam subjektui. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą subjektai, kurių interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlikusių subjektų. Pažymėjo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, kad apeliantai nepaneigė savo kaltės, todėl jiems taikytina civilinė atsakomybė.
49. Taigi pirmosios instancijos teismas apeliantei UAB „Vojkto“ taikė civilinę deliktinę, o ne sutartinę atsakomybę, tačiau įvertino ir tai, jog neteisėti pastarosios veiksmai ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos buvo susijusios su apelianto A. B. civilinės sutartinės atsakomybės sąlygomis, kuris neteisėtus ieškovės darbuotojų perviliojimo veiksmus, pasinaudojant konfidencialiai ieškovės informacija, atliko ne tik savo, bet ir UAB „Vojkto“, kurios akcininku ir vadovu buvo, naudai – pervilioti ieškovės darbuotojai tapo UAB „Vojkto“ darbuotojais. Atsižvelgiant į abiejų apeliantų neteisėtų veiksmų bendrumą bei apelianto A. B. neteisėtą veikimą ir savo naujosios darbdavės naudai, teismas turėjo teisę ieškovei dėl tokių apeliantų veiksmų žalą paskaičiuoti ieškovės pasirinktu būdu – taikant vienam iš apeliantų – A. B., sutartinės atsakomybės sąlygą dėl minimalių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės UAB „Vojkto“ atžvilgiu ieškovė turėjo pasirinkti kitą žalos apskaičiavimo metodą. Nors apeliantė ir nėra sutartinių teisinių santykių su ieškove šalis, priežastinis ryšys tarp jos ir apelianto A. B. jos naudai atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos – egzistuoja – jei A. B. nebūtų panaudojęs konfidencialios buvusios darbdavės informacijos apie jos darbuotojus, siekdamas pervilioti juos sudaryti naujus darbo santykius su UAB „Vojtko“ – ieškovei nebūtų kilusi pirmiau nurodyta žala, kurią ji pasirinko įvertinti pagal minėtos sutarties nuostatas (CK 6. 247 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja visos apeliantės UAB „Vojtko“ deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.
50. Įvertinusi Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija pritaria kitam skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ši sutartis buvo pažeista 17 kartų. Teismas kiekvieno ieškovės darbuotojo perviliojimą kvalifikavo kaip atskirą paminėtos sutarties pažeidimą. Tokių perviliojimo atvejų nustatė 17 ir šį skaičių padauginęs iš sutartyje nustatytos minimalios nuostolių sumos – 20 000 Eur, nusprendė, kad ieškovei atlygintina žalos suma sudaro 340 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks žalos apskaičiavimo būdas neatitinka Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties sąlygų.
51. Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties III dalies (baigiamosios nuostatos) 2 punktas nustato, kad darbuotojas dėl savo kaltės nevykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, turi atlyginti bendrovei, jos klientams ir darbuotojams padarytus nuostolius. Šalys sutaria, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 20 000 Eur. Lingvistinis šios sutarties nuostatos vertinimas patvirtina, kad pažeidimu pagal sutartį pripažįstama sutartyje darbuotojui nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas įvykdymas. Tuo tarpu darbuotojui – šiuo atveju apeliantui A. B., įsipareigojimai nustatyti sutarties II dalyje (darbuotojo įsipareigojimai), kurioje išdėstyti 4 įsipareigojimai: 1) darbuotojas įsipareigoja neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis komunikacijos priemonėmis konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui, kuris nėra šios sutarties šalimi; 2) darbuotojas įsipareigoja laikyti ir saugoti konfidencialią informaciją tokiu būdu, kuris neleistų tretiesiems asmenims jos gauti be darbuotojo ir bendrovės žinios, bei neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu telefoninio, faksimilinio ar internetinio ryšio priemonėmis ar kitomis priemonėmis, kurios bus prieinamos šios sutarties galiojimo metu. Informacijos laikmenų išnešimas iš darbo vietos galimas tik bendrovės pavestų darbų vykdymo tikslais; 3) darbuotojas įsipareigoja bendrovės nurodymu nedelsiant ir (ar) pasibaigus darbuotojo darbo santykiams su bendrove, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo sutarties galiojimo dieną grąžinti bendrovei visą gautą iš bendrovės, ruoštą bendrovės užsakymu ar kitaip gautą dėl sutarties su bendrove vykdymo konfidencialią informaciją, išreikštą visose įmanomose grąžinimo laikotarpiu informacijos išreiškimo formose, įskaitant bet neapsiribojant spausdinta, rašyta, piešta, kompiuterinėse laikmenose patalpinta ir kitaip išreikšta informacija, įskaitant visus jos vertimus, kopijas, originalus ar bet kokius užrašus (žinutes), paruoštus minėtos informacijos pagrindu ar su ja susijusius; 4) darbuotojas įsipareigoja nenaudoti kitais nei jam bendrovės pavestų užduočių vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos. Darbuotojas neturi teisės kitoje savo veikloje naudotis turima konfidencialia informacija.
52. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantas A. B. atliko dviejų iš pirmiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimą – atskleidė ir perdavė konfidencialią informaciją trečiajam asmeniui, kuris nėra šios sutarties šalimi (sutarties II dalies 1 punktas) ir panaudojo kitais nei jam bendrovės pavestų užduočių vykdymo tikslais turimą konfidencialią informaciją (sutarties II dalies 4 punktas). Lingvistinis, sisteminis bei loginis paminėtų Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo atveju apeliantas pažeidė du sutartinius įsipareigojimus – atliko du atskirus pažeidimus, todėl ieškovei pagal sutarties III dalies 2 punktą paskaičiuotina minimalių nuostolių atlyginimo suma sudaro 40 000 Eur, kurią atlyginti solidari prievolė pagal pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus kyla abiem apeliantams.
53. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo byloje žalos padarymo fakto – nenustatė, ar ieškovė patyrė neigiamų pasekmių dėl apeliantų neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, žala šioje byloje buvo nustatyta remiantis sutartine nuostata dėl minimalių ieškovės nuostolių, kurių suma kiekvieno pažeidimo atveju – 20 000 Eur (Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties III dalies 2 punktas). Taigi ginčo atveju ieškovė ir apeliantas A. B. buvo susitarę dėl sutartinių netesybų taikymo darbuotojui pažeidus Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį. Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-446/2013).
54. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos dydis nėra neprotingas, aiškiai nepagrįstas. Kadangi teisėjų kolegija iš esmės sumažino ieškovei priteistiną žalos dydį, nepasisakytina dėl skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio nepagrįstumu, teismo pareigos kontroliuoti netesybų dydį pažeidimu. Atsižvelgiant į byloje nesąžiningais ir neteisėtais konstatuotus apeliantų veiksmus, jų pobūdį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad sutartinių netesybų forma ieškovei priteistinos 40 000 Eur žalos suma būtų nepagrįsta ir neprotinga.
55. Sutiktina su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino apeliantą A. B. pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kaip teisingai pažymėjo apeliantai, šis teisės aktas taikytinas tik ūkio subjektams. Kita vertus, apelianto veiksmų neteisėtumas teismo buvo konstatuotas ir pažeidus Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties, DK nuostatas. Šios teismo išvados teisėtumas ir pagrįstumas skundo argumentais nebuvo paneigtas, todėl nustatyta aplinkybė dėl netinkamo Konkurencijos įstatymo taikymo nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto A. B. civilinės atsakomybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 330 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei priteistinos žalos atlyginimo, netinkamai pritaikė Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties nuostatas, todėl ši sprendimo dalis keistina, sumažinant ieškovei iš atsakovų priteistinos žalos dydį nuo 340 000 Eur iki 40 000 Eur.
57. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei ir atsakovams bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos ir lieka kiekvienai šaliai, nes atsakovų apeliacinio skundo dalykas – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinį atmesti, nėra tenkinamas, tačiau iš esmės yra sumažintas ieškovei priteistinos žalos dydis (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl ši sprendimo dalis pagal apeliacinį skundą nėra keičiama.
60. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei priteistinos žalos dydį, teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio dydį, nurodant, kad iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiamas 900 Eur žyminis mokestis. Atitinkamai nuo 340 000 Eur iki 40 000 Eur sumažinus ieškovei iš atsakovų priteistinos žalos dydį, jai tenka pareiga atlyginti atsakovams nuo šių sumų paskaičiuotiną žyminio mokesčio skirtumą, kuris sudaro 2 625 Eur (3 525 Eur (atsakovų už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) – 900 Eur (už 40 000 Eur priteistos žalos sumą mokėtina žyminio mokesčio suma)). Įskaičius nurodytas sumas, atsakovams iš ieškovės priteistina 1 725 Eur suma, kurią padalinus kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteistina po 862,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti tokia tvarka: „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transfera“ (juridinio asmens kodas 300065830) solidariai iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ (juridinio asmens kodas 305741458) 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2022 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Teismo sprendimo rezoliucinės dalies penktąją pastraipą pakeisti, nurodant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfera“ (juridinio asmens kodas 300065830) atsakovams A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei „Vojtko“ (juridinio asmens kodas 305741458) priteistina po 862,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė
Aldona Tilindienė