Civilinė byla Nr. e2A-671-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.12

(S) 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaibuta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, dėl baudos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl ieškovės kaltės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaibuta“ 53 700 Eur baudą; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 2017 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-1 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos nuo Ievų g., Klemiškės I k. iki Erdvės g. Lelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią trišalę – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį; 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 2017/SUT.05-1 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos nuo Ievų g., Klemiškės I k. iki Erdvės g. Lelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė pirmiau pastatys pirmą vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų atkarpą, o vėliau atsakovė pastatys antrą vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų atkarpą ir ją prijungs prie ieškovės pastatytų tinklų.

3.       2018 m. sausio 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas). Papildomu susitarimu šalys, be kita ko, susitarė, kad iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė prijungs 24 namus prie ieškovės pastatytos infrastruktūros ir pradės naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. 2018 m. spalio 22 d. atsakovė paruošė ir atsiuntė ieškovei pasirašyti trišalės sutarties projektą.

4.       2018 m. spalio 24 d. ieškovė raštu informavo, kad atsakovės pateikto trišalės sutarties projekto pasirašyti negali, kadangi jis parengtas nesilaikant 2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ patvirtintos sutarties formos. 2018  m. lapkričio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. ieškovės rašte išdėstyta informacija yra teisinga. 2018 m. gruodžio 13 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog užsitęsė trišalės sutarties derinimo klausimai ir jos pasirašymas nusikelia iki neapibrėžtos datos, o be pasirašytos sutarties neišduodamas statybos darbų leidimas, dėl to atsakovė negali pradėti statyti tinklų, numatytų sutarties 2.2.2 papunktyje, paruošė papildomą susitarimą prie Sutarties ir siunčia jį pasirašyti. Šiuo susitarimu atsakovė siekė pakeisti savo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminus.

5.       2019 m. sausio 9 d. ieškovė atsakė į atsakovės raštą ir nurodė, kad atsakovės atsiųsto susitarimo pasirašyti negali, nes atsakovė turi pasirašyti trišalę sutartį, kurios standartinė forma yra patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“. 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė gavo ieškovės raštą, kuriuo siūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą į 2021 m. gegužės 25 d. ieškovės raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė nekeičia savo pozicijos ir pakartotinai prašo pratęsti Sutartį neapibrėžtam terminui. 2021 m. birželio 23 d. ieškovė atsakė į atsakovės 2021 m. gegužės 31 d. raštą, kuriame pakartotinai nurodė, kad nesutinka pratęsti Sutarties termino neapibrėžtam laikui.

6.       2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė raštu pranešė atsakovei, kad ji nustatytais terminais neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.5 papunkčiuose, todėl vadovaudamasi Sutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiais ieškovė pareikalavo per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško išsiuntimo dienos sumokėti: Sutarties 3.2 papunktyje numatytą 29 700 Eur baudą; Sutarties 3.3 ir 3.4. papunkčiuose numatytą 1 000 Eur baudą už kiekvieną nesudarytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, t. y. 24 000 Eur.

7.       2021 m. gruodžio 31 d. raštu ieškovė taip pat pareikalavo per 14 d. nuo šio laiško išsiuntimo dienos pranešti per kiek laiko atsakovė planuoja įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2022 m. sausio 24 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. reikalavimą sumokėti baudas pagal Sutartį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimu ir atsisakė sumokėti baudas.

8.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad Sutartis, pakeista Papildomu susitarimu, ieškovei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės paruoštą trišalę sutartį, nutraukta dėl ieškovės kaltės.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė, atsisakiusi pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį atliko neteisėtus veiksmus. 2020 m. gegužės 7 d. priėmus Lietuvos Respublikos Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą (toliau – SIPĮ), pasikeitė Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), o trišalę sutartį reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) skyrius, nustatęs trišalės sutarties sąlygas, neteko galios, todėl atsakovė sutarties nustatytu terminu nebegalėjo įvykdyti.

10.       Atsakovės teigimu, Sutartis faktiškai yra nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti trišalę sutartį bei padarė įtaką tam, kad jos nepasirašytų ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Ieškovė nepasirašė sutarties, nederino antro darbų etapo projekto, todėl atsakovė negavo statybą leidžiančio dokumento įrengti vandens ir nuotekų tinklus, taigi neturėjo galimybių toliau vykdyti Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės AB  „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atmetė; atsakovės UAB „Klaibuta“ priešieškinį patenkino; pripažino, kad Sutartis, pakeista Papildomu susitarimu, ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės UAB „Klaibuta“ paruoštą trišalę sutartį, nutraukta dėl ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ kaltės; priteisė atsakovei UAB „Klaibuta“ iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 3 706,50  Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šios formos nesilaikymas neduoda pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės paruoštas sutarties projektas prieštarauja GVTNTĮ.

13.       Teismas nurodė, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Apraše. Atsakovės pateiktoje pasirašyti Sutartyje minėti kriterijai buvo numatyti, todėl, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai atmetė atsakovės pasiūlymą pasirašyti įstatymo nuostatas atitinkančią trišalę sutartį.

14.       Nurodė, kad Sutarties 2.1.3 papunktyje įtvirtinta, jog statytojas įsipareigoja infrastruktūrą pastatyti savo lėšomis per 10 dešimt mėnesių nuo statybą leidžiančio dokumento įsigijimo, tačiau būtent ieškovė nepasirašė sutarties, nederino antro darbų etapo projekto, todėl atsakovė negavo statybą leidžiančio dokumento įrengti vandens ir nuotekų tinklus, taigi neturėjo galimybių toliau vykdyti Sutartį. Ieškovei laikantis pozicijos, kad atsakovė infrastruktūrą turi perduoti neatlygintinai, o atsakovei nesutinkant, tolesnis Sutarties vykdymas nebeįmanomas. Teismas įvertino, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog trišalė sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė atsisakė ją pasirašyti, todėl Sutartis nutrūko dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas priešieškinį patenkino, pripažindamas, kad Sutartis, pakeista Papildomu susitarimu, ieškovei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės paruoštą trišalę sutartį, nutraukta dėl ieškovės kaltės.

15.       Pasisakydamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad patenkinus priešieškinį ir pripažinus, jog Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, nebėra pagrindo įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę sutartį. Be to, 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas SIPĮ, kuriame iš esmės pasikeitė reikalavimai, reglamentuojantys sutarties tarp plėtros iniciatoriaus, organizatoriaus bei valdytojo, kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka. Taip pat nuo 2021 m. sausio 13 d. neteko galios Aprašo skyrius, nustatęs trišalės sutarties sąlygas. Taigi pasikeitus SIPĮ, trišalės sutarties sudarymas jau nebėra būtinas. Konstatavęs, kad Sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės baudą numatytą Sutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, bei ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

16.       Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

16.1.                      GVTNTĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad infrastruktūros objektų finansavimo šaltinio sąlygas reglamentuoja Aprašas. Apraše yra aiškiai įtvirtinta, kad savivaldybės institucija priima sprendimą dėl infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į GVTNTĮ ir Aprašą, ieškovės nuomone, įstatymo leidėjas nedviprasmiškai bei aiškiai įtvirtina, kurio subjekto prerogatyva yra nustatyti finansavimo šaltinį trišalėje sutartyje, t. y. savivaldybės institucijai. Nėra numatyta svertų kitam subjektui priimti sprendimą dėl infrastruktūros finansavimo šaltinio. Be to, nėra numatyta, kad savivaldybės institucija turi pareigą priimti kitos šalies siūlymą dėl infrastruktūros finansavimo šaltinio sąlygos trišalėje sutartyje. Galiausiai, atsakovė byloje neginčijo Aprašo teisėtumo ir anksčiau nesiėmė veiksmų dėl šio teisės akto galimo neatitikimo aukštesniam teisės aktui. Vadinasi, atsakovė neprieštarauja Aprašui. Darytina išvada, kad finansavimo šaltinį trišalėje sutartyje turėjo nustatyti savivaldybė, o ne atsakovė. Tai reiškia, kad, jeigu atsakovės pateiktas trišalės sutarties variantas neatitinka GVTNTĮ bei Aprašo nuostatų, jis laikytinas neteisingu ir turėtų būti vertinamas kaip netinkamas.

16.2.                      Atsakovės pateiktas trišalės sutarties variantas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl finansavimo šaltinio. Klaipėdos rajono savivaldybė yra priėmusi aiškų sprendimą dėl finansavimo šaltinio – statytojas infrastruktūrą turi perleisti savivaldybei neatlygintinai. Tačiau atsakovės teiktame trišalės sutarties variante yra priešinga finansavimo šaltinio sąlyga – statytojas perleidžia nuosavybę savivaldybei už kainą, atitinkančią infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės trišalės sutarties atitikimo įstatymo nuostatoms yra klaidinga.

16.3.                      Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta trišalė sutartis nėra rekomendacinio pobūdžio. Priešingai, statytojai, įskaitant ir atsakovę, turi pareigą pasirašyti būtent Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą trišalės sutarties variantą.

16.4.                      Trišalė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl šių aplinkybių: 1) atsakovė pakeitė savo pirminę poziciją dėl savo finansinio prisidėjimo prie infrastruktūros plėtros; 2) atsakovė nesudarė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos trišalės sutarties varianto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trišalė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, o ne ieškovės kaltės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priešieškinio patenkinimo yra nepagrįstas.

16.5.                      Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, trišalė sutartis išlieka, pasikeitė tik jos pavadinimas ir iš dalies turinys, t. y. ji dabar vadinama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Statytojui, kuris tiestų bendrojo naudojimo tinklus, išlieka pareiga sudaryti trišalę (savivaldybės infrastruktūros plėtros) sutartį. Atitinkamai dėl šių priežasčių ieškovė ir teikė reikalavimą būtent sudaryti ne senąjį trišalės sutarties variantą, o naująjį – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Taigi ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį atitinka ginčijamos Sutarties nuostatas, todėl teismo turėjo būti patenkintas.

16.6.                      Kadangi atsakovė Sutarties bei Papildomo susitarimo 2.2.2 papunkčio ir 2.2.5 papunkčio reikalavimų neįvykdė, ji turi prievolę sumokėti ieškovei 53 700 Eur baudą. Taigi ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pagrįstas.

17.       Atsakovė UAB „Klaibuta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

17.1.                      Trišalei sutarčiai sudaryti ir vykdyti nebuvo ir nėra imperatyvių reikalavimų. Ieškovė šiais teiginiais siekia klaidinti teismą. Ieškovė siekia paneigti CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą principą, jog sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Trišalė sutartis sudaroma, keičiama, nutraukiama CK nustatyta tvarka.

17.2.                      Ieškovė vilkino trišalės sutarties pasirašymą ir jos galiausiai nepasirašė. Tuo metu pasikeitė įstatymai, buvo panaikinta dalis poįstatyminių aktų dėl trišalės sutarties sudarymo, Klaipėdos rajono savivaldybė nepriėmė sprendimo atmesti trišalę sutartį, nes jos ir nesvarstė, nesant ieškovės parašo. Klaipėdos rajono savivaldybė, pasikeitus įstatymams, įtraukė atsakovės infrastruktūrą į prioritetinių objektų sąrašą ir ateityje išspręs finansinius tokios infrastruktūros statybos, perdavimo–priėmimo–išpirkimo klausimus.

17.3.                      Lieka neaišku, kokiais teisiniais argumentais ir kokiu Sutarties straipsniu ieškovė vadovaujasi teigdama, jog pagal naują teisinį reglamentavimą bei panaikinus Aprašu numatytą trišalės sutarties sudarymo bei šiai sutarčiai taikomų vykdymo reikalavimų nuostatas, atsakovė turi privalomai sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

17.4.                      Šalių nėra susitarta, kad trišalę sutartį paruoš Klaipėdos rajono savivaldybė ar pagal jos rekomendacinę formą privalu paruošti sutartį ir ją pasirašyti kitaip, nei padarė atsakovė.

17.5.                      Teismas sprendime motyvuotai pasisakė, kad trišalė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės baudą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. ieškovė (toliau – ir apeliantė) ir atsakovė sudarė Sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė pagal statybos projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statyba nuo Ievos g., Klemiškės 1 k., iki Erdvės g., Lelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav.“ pastatys vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, o atsakovė prijungs kvartalo, esančio Lelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus prie apeliantės pastatytos infrastruktūros. 

19.       Sutarties 2.1.3 papunkčiu apeliantė įsipareigojo infrastruktūrą pastatyti savo lėšomis per 10 mėnesių nuo statybą leidžiančio dokumento įsigijimo dienos ir savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą užbaigus statybą. Sutarties 2.2.2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo, gavusi apeliantės atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu (2.1.4 papunktis), per 10 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis pastatyti inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki ieškovės statomos (pastatytos) infrastruktūros, susitariant, kad dėl šių tinklų statybos, remiantis GVTNTĮ nuostatomis, bus pasirašoma atskira trišalė sutartis.

20.       2018 m. sausio 5 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo, gavusi apeliantės atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu (2.1.4. papunktis), per 20 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis pastatyti inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki ieškovės statomos (pastatytos) infrastruktūros, susitariant, kad dėl šių tinklų statybos, remiantis GVTNTĮ nuostatomis, bus pasirašoma atskira trišalė sutartis. Papildomu susitarimu atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. prijungti 24 namus prie apeliantės pastatytos infrastruktūros ir pradėti naudotis apeliantės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

21.       2018 m. gegužės 31 d. apeliantė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pasirašė darbų pirkimo–pardavimo sutartį su rangovu.

22.       2018 m. spalio 22 d. atsakovė paruošė ir atsiuntė apeliantei pasirašyti trišalės sutarties projektą.

23.       2018 m. spalio 24 d. apeliantė raštu informavo, kad atsakovės pateikto trišalės sutarties projekto pasirašyti negali, kadangi jis parengtas nesilaikant 2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ patvirtintos sutarties formos.

24.       2018 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. apeliantės rašte išdėstyta informacija yra teisinga.

25.       2018 m. gruodžio 13 d. raštu atsakovė kreipėsi į apeliantę, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog užsitęsė trišalės sutarties derinimo klausimai ir jos pasirašymas nusikelia iki neapibrėžtos datos, o nesant pasirašytos sutarties neišduodamas statybos darbų leidimas, atsakovė negali pradėti statyti tinklų, numatytų Sutarties 2.2.2 papunktyje, todėl paruošė papildomą susitarimą prie Sutarties ir siunčia jį pasirašyti. Šiuo susitarimu atsakovė siekė pakeisti savo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminus.

26.       2019 m. sausio 9 d. raštu apeliantė nurodė atsakovei, kad atsakovės atsiųsto susitarimo pasirašyti negali, nes atsakovė turi pasirašyti trišalę sutartį, kurios standartinė forma yra patvirtinta 2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“.

27.       2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 31 d. raštais atsakovė siūlė ieškovei nutraukti Sutartį bendru sutarimu.

28.       2021 m. birželio 23 d. raštu apeliantė nurodė, kad negali sutikti pratęsti Sutarties termino neapibrėžtam terminui.

29.       2021 m. gruodžio 31 d. raštu apeliantė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė nustatytais terminais neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4, ir 2.2.5 papunkčiuose, todėl vadovaudamasi Sutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiais ieškovė pareikalavo per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško išsiuntimo dienos sumokėti: Sutarties 3.2 papunktyje numatytą 29 700 Eur baudą; Sutarties 3.3 ir 3.4. papunkčiuose numatytą 1 000 Eur baudą už kiekvieną nesudarytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, t. y. 24 000 Eur.  2021 m. gruodžio 31 d. raštu apeliantė taip pat pareikalavo per 14 d. nuo šio laiško išsiuntimo dienos pranešti per kiek laiko atsakovė planuoja įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

30.       2022 m. sausio 24 d. raštu atsakovė nesutiko su apeliantės reikalavimu ir atsisakė sumokėti baudas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31.       Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad trišalė sutartis nebuvo sudaryta dėl apeliantės kaltės. Pasak apeliantės, kadangi atsakovės pateiktas trišalės sutarties variantas neatitiko GVTNTĮ bei Aprašo nuostatų, jis laikytinas netinkamu, dėl to apeliantė negalėjo jo pasirašyti.

32.       Sutarties bei Papildomo susitarimo sudarymo metu galiojusios GVTNTĮ redakcijos 16 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Apraše. Vadovaujantis Sutarties bei Papildomo susitarimo sudarymo metu galiojusios GVTNTĮ redakcijos 16 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

33.       Remiantis Aprašo (redakcija, galiojusi atsakovei 2018 m. spalio 22 d. pateikiant apeliantei pasirašyti trišalės sutarties projektą) 4 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn. Trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartyje turi būti numatytos GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir kitos sąlygos, nustatytos Aprašo 27 ir 29 punktuose (Aprašo 25 punktas). Pagal Aprašo 29 punktą, prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje.

34.       Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, šio ginčo kontekste Klaipėdos rajono savivaldybės institucija, kaip subjektas, kuriam suteikta tokia kompetencija, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Aprašo 29 punkte tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) buvo nurodyta ir tai, kad toks savivaldybės institucijos sprendimas turi būti nurodytas trišalėje sutartyje, taigi Apraše savivaldybės institucijos sprendimas nurodomas kaip pagrindas, kuriuo remiantis trišalėje sutartyje turi būti įtvirtintos sąlygos dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių.

35.       Nagrinėjamu atveju Aprašo 29 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantis savivaldybės institucijos (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos) sprendimas Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ buvo priimtas 2017 m. lapkričio 29 d. Šiuo sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms. Minėto sprendimo priede pateikiamoje rekomenduojamoje trišalės sutarties formoje nurodyta, kad statytojas įsipareigoja notaro tvirtinamo sandorio pagrindu neatlygintinai perleisti infrastruktūrą, reikalavimo teisę į infrastruktūros darbų kokybės garantiją ir kitas teises, susijusias su patekimu iki infrastruktūros ir jos aptarnavimu Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn (trišalės sutarties rekomenduojamos formos 2.6 papunktis). Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Aprašo 29 punkte įtvirtintais reikalavimais, 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių, nuspręsdama, kad statytojo pastatytas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas turi būti perleidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybei neatlygintinai. Taigi buvo aiškiai išreikšta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo. Poziciją dėl to, kad Klaipėdos rajono savivaldybė sutiktų iš atsakovės perimti atsakovės planuojamą statyti infrastruktūrą sąlygomis, kuriomis nustatytos būtent Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ patvirtintoje trišalės sutarties rekomenduojama formoje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija patvirtino ir atsakovei skirtu 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (5.1.39)-A5-4855.

36.       Dėl to pripažįstamas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad sudarant trišalę sutartį buvo galima nesilaikyti aptartu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų trišalės sutarties sąlygų, kadangi šiuo sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma buvo ne privalomojo, tačiau rekomendacinio pobūdžio. Kaip minėta, trišalės sutarties sąlygas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turėjo pareigą patvirtinti įgyvendindama Aprašo 29 punkte įtvirtintus reikalavimus. Nei Aprašei nei GVTNTĮ nebuvo nurodyta, kad savivaldybės institucijos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos yra neprivalomos, tačiau tik rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į Aprašo 29 punktą, kuris imperatyviai įpareigojo savivaldybės instituciją priimti sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių bei įpareigojo tokį sprendimą nurodyti trišalėje sutartyje, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys, sudarančios trišalę sutartį, privalėjo vadovautis tokiu sprendimu patvirtintomis trišalės sutarties sąlygomis, susijusiomis su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimu savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Taigi minėtu sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma buvo įpareigojanti šalis laikytis joje nurodytų sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu sprendimu patvirtintos trišalės sutarties rekomendacinis pobūdis pasireiškė ne jos turinio, dėl kurio nustatymo pagal jai suteiktą kompetenciją nusprendė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tačiau formos atžvilgiu, sutarties šalimis paliekant teisę keisti trišalės sutarties formą ar susitarti dėl papildomų sąlygų, dėl kurių nebuvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas.

37.       Byloje nėra duomenų, kad minėtą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą atsakovė būtų apskundusi įstatymų nustatyta tvarka ir sprendimas (ar atitinkama jo dalis) būtų panaikintas ar būtų kreipusis į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl kitokio turinio trišalės sutarties formos patvirtinimo, t. y. jog būtų prašiusi, kad savivaldybės taryba šiuo konkrečiu atveju kitaip išspręstų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių klausimą nei buvo nuspręsta aptariamame sprendime.

38.       Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iki atsakovei pateikiant apeliantei atsakovės parengtą trišalės sutarties projektą, ieškovė ar apeliantė būtų davusi pagrindą atsakovei tikėtis, kad trišalėje sutartyje bus įtvirtintas kitoks nei aptartu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje trišalės sutarties formoje atsakovės pastatytos infrastruktūros perleidimo Klaipėdos rajono savivaldybei būdas (t. y. jog tokią infrastruktūrą atsakovė turės perleisti Klaipėdos rajono savivaldybei ne neatlygintinai, tačiau už atlyginimą) (CPK 178 straipsnis).

39.       Remiantis aptartomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, pripažintina, kad atsakovė, siekdama sudaryti trišalę sutartį, turėjo laikytis aptartu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų trišalės sutarties sąlygų, pagal kurias atsakovė pastatytą infrastruktūrą turėjo perleisti Klaipėdos rajono savivaldybei neatlygintinai.

40.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 22 d. atsakovė jos paruošto ir apeliantei išsiųsto trišalės sutarties projekto 2 punkte įtraukė sąlygą, pagal kurią atsakovė įsipareigoja jos pastatytą infrastruktūrą perleisti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn už kainą, atitinkančią infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas; Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigoja už šią kainą infrastruktūrą išpirkti ne ilgiau, kaip per 10 mėnesių po statybos užbaigimo. Sąlygos, įtvirtinančios Klaipėdos rajono savivaldybės pareigą išpirkti iš atsakovės pastatytą infrastruktūrą buvo įtvirtintos ir trišalės sutarties projekto 3.6, 14 punktuose.

41.       Kadangi, kaip minėta, atsakovė privalėjo trišalę sutartį sudaryti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ patvirtintą trišalės sutarties projektą, kuriame įtvirtinta, kad statytoja (šiuo atveju, atsakovė) jos pastatytą infrastruktūrą Klaipėdos rajono savivaldybei perleidžia neatlygintinai, o 2018 m. spalio 22 d. atsakovės paruoštame ir apeliantei išsiųstame trišalės sutarties projekte buvo įtvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės pareiga tokią infrastruktūra išpirkti (t. y. įsigyti ją atlygintinai), apeliantė, nustačiusi tokį esminį atsakovės paruošto trišalės sutarties projekto turinio neatitikimą minėtu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintam trišalės sutarties turiniui, pagrįstai atsisakė tokią trišalę sutartį pasirašyti.

42.       Pirmosios instancijos teismas aptartas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą įvertino netinkamai, nepagrįstai nusprendė, kad aptartu sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma buvo tik rekomendacinio pobūdžio, todėl atsakovė galėjo jos nesilaikyti, o apeliantė neturėjo pagrindo atsisakyti pasirašyti atsakovės pasiūlytą trišalės sutarties projektą. 

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą ir dėl apeliantės kaltės dėl trišalės sutarties nesudarymo.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės kaltę atsisakant sudaryti trišalę sutartį motyvavo tuo, jog apeliantė nepagrįstai ją atsisakė pasirašyti, tačiau teisėjų kolegija, nusprendė, kad apeliantė pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį, nėra pagrindo apeliantės elgesį atsisakant pasirašyti teisės aktų neatitinkančio turinio trišalę sutartį vertinti kaip neteisėtus ir kaltus apeliantės veiksmus. Nenustačius apeliantės neteisėtų veiksmų ir kaltės atsisakant pasirašyti atsakovės pasiūlytą trišalę sutartį, atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą ir konstatavo, jog apeliantei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės paruoštą trišalę sutartį, Sutartis nutraukta dėl apeliantės kaltės. 

45.       Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Sutartis buvo nutraukta, dėl to aptartas priešieškinio reikalavimas (pripažinti, kad Sutartis nutraukta dėl apeliantės kaltės) negali būti tenkinamas ir dėl šių faktinių aplinkybių.

46.       Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl netesybų taikymo. Pasak apeliantės, kadangi atsakovė Sutarties bei Papildomo susitarimo 2.2.2 papunkčio ir 2.2.5 papunkčio reikalavimų neįvykdė, ji turėjo prievolę sumokėti apeliantei 53 700 Eur baudą.

47.       Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties 2.2.2 papunkčiu, pakeistu Papildomu susitarimu, atsakovė įsipareigojo gavusi apeliantės atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu, per 20 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis pastatyti inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki ieškovės statomos (pastatytos) infrastruktūros. Sutarties 2.2.3.1 papunkčiu, pakeistu Papildomu susitarimu, atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. prijungti 24 namus prie apeliantės pastatytos infrastruktūros ir pradėti naudotis apeliantės teikiamomis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Sutarties 2.2.5 papunkčiu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė iki Sutarties 2.2.3.1, 2.2.3.2 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų įvykdymo momento nebus perleidusi nuosavybės teisių į sklypus (visus ar jų dalį), tai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį kiekvienam tokiam neperleistam sklypui (namui) su apeliante sudarys pati apeliantė ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Sutarties 2.2.3.1, 2.2.3.2 papunkčiuose nurodytų įsipareigojimų įvykdymo momento, o sudariusi šią sutartį privalės pradėti faktiškai naudotis apeliantės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

48.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad gavusi 2018 m. gegužės 31 d. apeliantės pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu, atsakovė per 20 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis nepastatė inžinerinių vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų nuo kvartalo iki apeliantės pastatytos infrastruktūros bei iki 2021 m. rugsėjo 1 d. neprijungė 24 namų prie apeliantės pastatytos infrastruktūros ir nepradėjo naudotis apeliantės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Taigi atsakovė pažeidė Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčiuose bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktuose įtvirtintas sąlygas.

49.       Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad aptartų Sutarties ir Papildomo susitarimo sąlygų neįgyvendino dėl to, jog negavo statybos leidimo, kurio negavimo priežastimi buvo apeliantės atsisakymas pasirašyti trišalę sutartį, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad trišalė sutartis apeliantės nebuvo pasirašyta pagrįstai, kadangi apeliantė nesilaikė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-368 patvirtintos trišalės sutarties turinio reikalavimų. Nurodytų motyvų pagrindu pripažįstama, kad atsakovė neįrodė, jog Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčiuose bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktuose įtvirtintas sąlygas ji pažeidė dėl apeliantės kaltės. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad egzistavo kitos aplinkybės, pateisinančios aptartų atsakovei priskirtų sutartinių įsipareigojimų, nevykdymą (CPK 178 straipsnis).

50.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

51.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

52.       Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties 3.2 papunkčiu šalys susitarė, jog atsakovei neįvykdžius Sutarties 2.2.2 papunktyje nurodyto įpareigojimo, atsakovė privalės sumokėti apeliantei 29 700 Eur baudą, kuri laikytina minimaliais apeliantės nuostoliais, kuriuos apeliantė patirs dėl to, kad atsakovė neįvykdys Sutarties 2.2.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo.

53.       Sutarties 3.3 papunkčiu buvo susitarta, kad atsakovei neįvykdžius Sutarties 2.2.5 papunktyje nustatyto įsipareigojimo pilna apimtimi, atsakovė privalės sumokėti apeliantei 1 000 Eur baudą už kiekvieną nesudarytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, numatytą Sutarties 2.2.5 papunktyje. Baudos sumokėjimas neatleis atsakovės nuo pareigos, numatytos Sutarties 2.2.5 papunktyje, visiško įvykdymo.

54.       Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad Sutarties 3.2 ir 3.3 papunkčiuose įtvirtintas netesybų dydis būtų neprotingai didelis ar egzistuotų kiti netesybų mažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

55.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pažeidė Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčius bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktus ir neegzistavo aplinkybės, pateisinančios aptartų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl netesybų taikymo tenkinamas ir iš atsakovės apeliantei priteisiama 53 700 Eur bauda, kuri susideda iš 29 700 Eur baudos, apskaičiuotos pagal Sutarties 3.2 papunktį ir 24 000 Eur (24 namai x 1 000 Eur bauda), apskaičiuotos pagal Sutarties 3.3 papunktį.

56.       Pirmosios instancijos teismas aptartas faktines aplinkybes įvertino netinkamai, nepagrįstai nusprendė apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl netesybų priteisimo netenkinti.

57.       Tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 53 700 Eur baudos priteisimo iš atsakovės apeliantei, tenkinamas ir apeliantės procesinio pobūdžio reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (53 700 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

58.       Apeliantė nurodė ir tai, kad ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui statytojui, kuris tiesia bendrojo naudojimo tinklus, išlieka pareiga sudaryti trišalę (pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio sutartis vadinama ne trišale, tačiau savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartimi) sutartį, todėl apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį atitinka Sutarties nuostatas, taigi pirmosios instancijos teismo turėjo būti patenkintas. 

59.       Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. priimtas SIPĮ, kurio 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 3 darbo dienas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į savivaldybės infrastruktūros valdytoją (valdytojus), kuriam (kuriems) būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Taigi  kaip teisingai nurodė apeliantė, tiek pagal ankščiau galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą dėl viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir įrengimo turi būti sudaroma trišalė (daugiašalė) sutartis.

60.       Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas negali būti aiškinimas kaip imperatyviai įpareigojantis atsakovę ginčo kontekste sudaryti tokio pobūdžio sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

61.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad egzistuoja įstatyme ar šalių susitarime numatyta išimtis iš sutarčių laisvės principo, pagal kurią atsakovė galėtų būti įpareigota prieš savo valią sudaryti trišalę sutartį. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovė būtų pastačiusi Sutarties 1.1 papunktyje nurodytą infrastuktūrą ir esant tokiai situacijai liktų neišspręstas klausimas dėl tokios infrastruktūros perleidimo bei naudojimosi ja (CPK 178 straipsnis). Tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nesant, nėra pagrindo išvadai, kad neįpareigojus atsakovės sudaryti trišalę sutartį, išnyks galimybė apeliantei kitais būdais (pvz. sudarant sutartį su kitais rangovais dėl tokių darbų atlikimo) pasiekti rezultato, kuriuo suinteresuota apeliantė, t. y. jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-368 patvirtintos trišalės sutarties sąlygas būtų pastatyta infrastruktūra, kurią Sutartimi įsipareigojo pastatyti atsakovė.

62.       Šiame kontekste aktuali ir CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

63.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojant netesybų priteisimo už prievolės termino praleidimą taisykles, laikomasi nuostatos, kad plačiąja prasme prievolės neįvykdymas yra ir prievolės įvykdymo termino praleidimas; dėl to pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustatytina, ar netesybomis šalys susitarė kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už termino prievolei įvykdyti praleidimą ar už šiuo termino praleidimu prievolės neįvykdymą, nes nuo to priklauso, ar viena sutarties šalis dėl kitos šalies prievolės neįvykdymo turi teisę reikšti reikalavimą tik dėl netesybų priteisimo, ar, kartu su netesybomis, ir reikalauti įvykdyti pagrindinę prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

64.       Apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę (savivaldybės infrastruktūros plėtros) sutartį apeliantė siekia įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius, jog atsakovė įvykdytų esminį Sutartyje numatyti įsipareigojimą – pastatytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus.

65.       Kaip matyti iš Sutarties 3.2 papunkčio turinio, šalys šiuo papunkčiu tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) susitarė, kad 29 700 Eur bauda, taikyta už atsakovės įsipareigojimo pastatyti infrastuktūrą nevykdymą, yra apeliantės minimalūs nuostoliai, patirti dėl tokio atsakovės įsipareigojimo nevykdymo. Taigi Sutarties 3.2 papunktyje nurodytos netesybos nustatytos kaip pakeičiančios apeliantei prievolės vykdymą natūra ir kompensuojančios jai minimalius nuostolius, patirtus dėl atsakovės įsipareigojimo pastatyti infrastuktūrą nevykdymo.

66.       Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės apeliantei priteisus 29 700 Eur baudą ir taip atlyginus apeliantės minimalius nuostolius, patirtus dėl atsakovės įsipareigojimo pasatyti infrastruktūrą nevykdymo, negali būti taip pat tenkinamas ir apeliantės reikalavimas dėl trišalės sutarties sudarymo, kuriuo iš esmės siekiama priversti atsakovę tokią infrastruktūrą faktiškai pastatyti, taigi įvykdyti Sutarties 2.2.2 papunktį natūra. Tokio reikalavimo (įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę sutartį) patenkinimas reikštų įpareigojimą atsakovei tiek įvykdyti prievolę natūra, tiek kompensuoti nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo natūra, taigi už tos pačios prievolės nevykdymą atsakyti dviguba apimtimi, o tai neatitiktų CK 6.73 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) (CK 1.5 straipsnis) reikalavimų.

67.       Remiantis aptartais teisiniais argumentais, apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę (savivaldybės infrastruktūros plėtros) sutartį netenkinamas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo skundžiamu sprendimu netenkinto pagrįstai.

68.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkami įvertino byloje esančias aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė priešieškinį patenkinti bei nepagrįstai nusprendė netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 53 700 Eur baudos priteisimo, ši skundžiamo sprendimo dalis naikinama, priimant naują sprendimą – priešieškinį atmetant bei tenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 53 700 Eur baudos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę (savivaldybės infrastruktūros plėtros) sutartį, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

69.       Panaikinus nurodytą sprendimo dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

70.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71.       Kadangi panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, patikslintas ieškinys patenkintas 67 proc. apimtimi (patenkintas turtinis reikalavimas dėl 53 700 Eur baudos priteisimo), pirmosios instancijos teisme dėl patikslinto ieškinio nagrinėjimo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 131 Eur žyminis mokestis) atlyginamos 67 proc. apimtimi – 757,78 Eur dalimi, šią sumą priteisiant apeliantei iš atsakovės.

72.       Atmetus 33 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teisme dėl patikslinto ieškinio nagrinėjimo atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 691,50 Eur atstovavimo išlaidos) atlyginamos 33 proc. apimtimi – 558,20 Eur dalimi, šią sumą priteisiant iš apeliantės atsakovei.

73.       Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio reikalavimai atmesti visa apimtimi, o apeliantė dėl priešieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų, šalių dėl priešieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

74.       Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiamos 199,58 Eur (757,78 Eur - 558,20 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

75.       Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas 75 proc. apimtimi (patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl 53 700 Eur baudos priteisimo ir priešieškinio atmetimo), apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 260 Eur žyminis mokestis) atlyginamos 75 proc. apimtimi – 945 Eur dalimi, šią sumą priteisiant apeliantei iš atsakovės.

76.       Atmetus 25 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliacinės instancijos teisme patirtos atsakovės bylinėjimosi išlaidos (350 Eur atstovavimo išlaidos) atlygintinos 25 proc. apimtimi – 87,50 Eur, šią sumą priteisiant iš apeliantės atsakovei.

77.       Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiamos 857,50 Eur (945 Eur - 87,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ priešieškinis, atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimas dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“, juridinio asmens kodas 140817299, ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260, 53 700 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus eurų) baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 53 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,58 Eur (vieną šimtą devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ priešieškinį atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Klaibuta“ sudaryti 2017 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-1 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią trišalę – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“, juridinio asmens kodas 140817299, ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260, 857,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 

Irmantas Šulcas