Baudžiamosios bylos Nr. 1A-28-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49632-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorėms Vaidai Andriulaitienei, Vitai Gedvilienei,

nuteistajam N. K., jo gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,

nukentėjusiojo E. M. atstovui advokatui Vykintui Bulotui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (5 nusikalstamos veikos), skiriant už kiekvieną iš veikų laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. K. paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu N. K. uždrausta lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat jis įpareigotas nuo 23.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Į paskirtos galutinės bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas, išbūtas Valstybinėje teismo psichiatrinėje tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos septintame skyriuje II-ame poskyryje, atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., taip pat bausmės laikas, atliktas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Nuteistajam paskirtos bausmės laiką nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu N. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 11 d. veikos (nukentėjusioji S. B.); 2019 m. balandžio 11 d. veika (nukentėjusysis K. M.)).

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. sausio 21 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš N. K. priteista 409,09 Eur nukentėjusiojo E. M. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat iš N. K. Vilniaus teritorinės ligoninių kasos naudai priteista 381,53 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimui. Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš N. K. V. S. naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš N. K. E. M. naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       N. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 10.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazge tyčia prispaudė prie vamzdžių V. S., suko jam rankas, kumščiu trenkė į jo krūtinę, padarydamas V. S. poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, nežymiai sutrikdydamas V. S. sveikatą, bei ne mažiau kaip du kartus tyčia pastūmė E. M., dėl to E. M. atsitrenkė į šilumos punkto vamzdžius, taip sukėlė E. M. fizinį skausmą.

2.       Be to, N. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d., apie 16.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus žodiniam konfliktui su E. M., tyčia stūmė šį į namo sienoje įrengtus statybinius pastolius bei apglėbęs E. M. pargriovė ant grindinio. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. M. atsikėlus, N. K. prirėmė jį prie namo sienos, trenkė jo galvą į telefonspynę bei pargriovė ant grindinio, laikė jį užgulęs savo kūnu, rankomis bei apversdamas E. M. ant pilvo, trenkė jo galvą į grindinį. Šiais veiksmais N. K. sukėlė E. M. fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

3.       Be to, N. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 11.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia rankomis sudavė į šoną E. M.. Pastarajam parkritus ant grindų, N. K. kojomis ne mažiau kaip du kartus spyrė E. M. į pilvo sritį, taip sukėlė E. M. fizinį skausmą.

4.       Be to, N. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 12 d., apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje pribėgęs prie (duomenys neskelbtini) buto durų stovinčio M. P. tyčia, ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka M. P. į veidą ir jį pastumdamas įstūmė į jo kambarį, dėl to M. P. atsitrenkė nugara į stovinčius dviračius. Šiais veiksmais N. K. sukėlė M. P. fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus N. K. tyčia visu savo kūnu trenkėsi į namo laiptinėje buvusį E. M., dėl to šis atsitrenkęs į sieną nukrito ant grindų. E. M. atsikėlus ir pradėjus lipti laiptais į antrą aukštą, N. K. sugriebė jam už abiejų kojų, o E. M., neišlaikęs pusiausvyros, parkrito. Po to paėmė E. M. už pėdų ir traukė laiptais žemyn, dėl to K. M. į laiptus susitrenkė galvą ir nugarą, patyrė odos nubrozdinimus pakaušyje, nugaroje, poodinę kraujosruvą dešiniame šone. Šiais veiksmais N. K. tyčia M. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

5.       Be to, N. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 12.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie įėjimo į laiptinę durų, tyčia rankomis pastūmė K. M. ir E. M., o jiems įėjus į namo laiptinę juos stumdė. K. M. ir E. M. atidarius ofiso duris, N. K. neleido jų uždaryti traukdamas už durų rankenos, dėl to prispaudė K. M. kairės rankos du pirštus padarydamas jam odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir nežymiai sutrikdė K. M. sveikatą. Tęsiant nusikalstamus veiksmus ir N. K. tyčia atsigulus ant grindų, jis kišo savo kojas neleisdamas uždaryti ofiso durų, spardė E. M. kojas padarydamas E. M. odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.       Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria N. K. yra nuteistas, priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, N. K. išteisinti jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nuosprendžio nepanaikinus prašoma baudžiamąją bylą N. K. atžvilgiu nutraukti dėl būtinosios ginties ir/ar mažareikšmiškumo. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atmesti nukentėjusiųjų V. S. ir E. M. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. kvalifikavo nuteistojo veiką pagal netinkamus BK bendrosios dalies straipsnius ir jų dalis, nors byloje egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo N. K. veiką kvalifikavo ne pagal tuos BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnius ir jų dalis, neatsižvelgdamas, jog byloje egzistuoja aplinkybė, dėl kurios procesas negalimas, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1.                      Dėl 2018 m. spalio 13 d. epizodo, susijusio su nukentėjusiaisiais V. S. ir E. M. skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių duomenų prieštaringumo. Nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas nebuvo objektyvus ir didesnę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. nukentėjusiųjų E. M. ir V. S., parodymams, kurie, gynybos vertinimu, yra prieštaringi.

6.2.                      Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti G. K. ir V. K. parodymai buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir atitinkantys įvykio aplinkybes bei bylos medžiagą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad V. K. ar N. K. fiziniais veiksmais neleido nukentėjusiesiems V. S. ir E. M. išeiti iš šilumos mazgo patalpos, taip šiems patiriant sužalojimus. Atkreipiamas dėmesys, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog vienintelis asmuo, fiziniais veiksmais neleidęs nukentėjusiesiems išeiti iš patalpos, buvo G. K.. Skunde teigiama, kad nuosprendyje nepateikta jokių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo N. K. parodymus, jog jis gynė savo motiną V. K., kurią užpuolė ir sužalojo nukentėjusieji. Apelianto vertinimu, teismas ignoravo aplinkybes, kad nukentėjusieji pirmieji pradėjo smurtauti V. K. atžvilgiu, todėl nepagrįstai iš N. K. V. S. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nė viename vaizdo įraše neužfiksuota, jog N. K. būtų naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau matyti, kaip būtent nukentėjusieji, bandydami prasibrauti pro N. K. ir G. K., juos apstumdo. Skunde pabrėžiama, kad specialistų išvadose (Nr. G3710/2018 (01) ir Nr. G370/2018 (01)) konstatuoti sužalojimai N. K. ir V. K., t. y. jiems padaryti sužalojimai vertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6.3.                      Skunde teigiama, kad byloje egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, kadangi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog konflikto priežastis buvo pačių nukentėjusiųjų (E. M. ir V. S.) neteisėti veiksmai nuteistojo ir jo motinos atžvilgiu, nes nukentėjusieji bandė išplėšti iš V. K. rankų telefoną, stūmė ją prie karštų vamzdžių bei panaudojo fizinį smurtą prieš N. K.. Pabrėžiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu N. K. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad 2018 m. spalio 13 d. nenaudojo jokio smurto prieš nukentėjusiuosius, o bandė apginti savo motiną ir save, todėl po šio įvykio N. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas bei medikus. Atkreipiamas dėmesys, kad po šio įvykio E. M. ir V. S. nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, be to, V. S. jos atsisakė. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. spalio 13 d. medicininių dokumentų išraše V. S. nekonstatuota jokių sumušimų ir mėlynių, tik lokalus skausmingumas dešinės mentės projekcijoje, tuo tarpu 2018 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (Nr. G 3726/2018(01)) nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos. Skunde teigiama, kad poodinės kraujosruvos buvo nustatytos praėjus keturioms paroms po įvykio, vadinasi, nukentėjusysis V. S. galėjo susižaloti kitur ne dėl N. K. veiksmų.

6.4.                      Taip pat skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į prieštaravimus tarp nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo V. G. nurodytų V. S. patirtų sužalojimų. V. S. nurodė, kad patyrė krūtinės ląstos, peties ir žasto sumušimus, o V. G. parodė, kad V. S. buvo sužalota alkūnė, tačiau jokie bylos duomenys tokio sužalojimo nepatvirtina. Be to, nors liudytojas davė parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau įvykio metu jis buvo lauke, todėl negalėjo matyti, kas vyko šilumos mazge (liudytojo nematyti ir vaizdo įrašuose). Be kita ko, skunde pabrėžiama, kad egzistuoja prieštaravimai ir tarp nukentėjusiųjų E. M., V. S. ir liudytojo V. G. parodymų dėl paties įvykio ir fizinio smurto panaudojimo mechanizmo. Taip pat skunde cituojami nukentėjusiųjų V. S. ir E. M. parodymai dėl to, kaip N. K. ir V. K. atsirado namo šiluminiame mazge ir kaip prasidėjo konfliktas. Toliau skunde aptariamos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, nurodant, kad viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip V. S. puola V. K., o N. K. bando juos išskirti (20181013-100709.mp.4), kitame vaizdo įraše matyti, jog V. S. griebia N. K. už kaklo ir jį stumia (20181013-100857.mp.4), dar kitame įraše girdisi, kaip V. K. šaukia, o G. K. stumdosi su V. S., tuo tarpu N. K. ramiai kalba, kad niekas neišeis, kol neatvyks policija (20181013-101236.mp.4), kitame vaizdo įraše matyti, kaip V. S. stumdosi, veržiasi, N. K. nieko nedaro, vėliau V. S. vėl pradeda stumdytis (20181013-101321.mp.4), dar viename vaizdo įraše (20181013-102134.mp.4) matyti, kaip V. S. rodo apdraskytas rankas, E. M. aiškina įvykio aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad E. M. sako, jog G. K. neišleido iš patalpų, pradėjo daužyti, tačiau vaizdo įraše nei matyti, nei girdėti, kad G. K. būtų naudojęs smurtinius veiksmus.

6.5.                      Apelianto teigimu, iš nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad konfliktą ir fizinius veiksmus N. K. bei V. K. atžvilgiu inicijavo būtent V. S. ir E. M., ir nepaisant E. M. provokacijų N. K. jo atžvilgiu neatliko jokių žalojančių veiksmų. Be kita ko, skunde pažymima, kad nukentėjusieji savo kūno sandara yra ženkliai didesni ir stambesni už N. K. ir jo artimuosius, o tai taip pat kelia abejonių dėl tariamo nukentėjusiųjų užpuolimo. Remiantis teismų praktika BK 140 straipsnio kontekste, nurodoma, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog nukentėjusiesiems buvo smūgiuojama, o jeigu smūgiai būtų buvę suduoti, tai nukentėjusiesiems turėjo būti padaryti daug sunkesni sužalojimai. Pabrėžiama, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali, t. y. būtina nustatyti įstatyme numatytas pasekmes. Skunde cituojama teismų praktika fizinio skausmo nustatymo kontekste ir nurodoma, kad nukentėjusieji policijos pareigūnams nesiskundė jokiais skausmais, į medikus dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik V. S., patartas ir atvežtas E. M., kuris pats į medikus nesikreipė. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykį matęs liudytojas V. G. nenurodė, jog V. S. po jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų būtų išreiškęs nemalonų jausmą, pavyzdžiui, šaukęs, dejavęs iš skausmo ar pan. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skunde nurodoma, kad ilgą laiko tarpą vykstančių asmeninių konfliktų aplinkybė neretai vertinama kaltinamo asmens naudai, kartu ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinės veikos mažareikšmiškumo. Pabrėžiama, kad ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog konfliktai tarp nuteistojo šeimos ir nukentėjusiųjų kyla ne pirmą kartą.

6.6.                      Nurodoma, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų, be to, nebuvo apklausti ir teismo medicinos ekspertai, nustatę nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Galiausiai skunde cituojama teismų praktika in dubio pro reo kontekste, nurodant, kad būtent baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos turi pareigą įrodyti nusikaltimo padarymą.

6.7.                      Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. epizodo, susijusio su nukentėjusiuoju E. M. nurodoma, kad iš filmuotos vaizdo medžiagos (failas Nr. 2018121017-2018121018), priešingai nei teigia liudytoja S. B., matyti, jog V. K. nesmūgiavo E. M., o jis nugriuvo, užkliuvęs už stovėjusių kieme pastolių skersinio, prieš tai apžvelgęs, kur grius, taigi N. K. E. M. nestūmė. Po to N. K. buvo apkabinęs per juosmenį E. M. ir taip jie stovėjo kurį laiką. Vėliau E. M., užkliuvęs už to paties pastolio, pargriuvo antrą kartą. Pažymima, kad N. K. bandė pagauti krintantį E. M., tačiau jis pats atsidūrė ant grindinio, o E. M. pradėjo jam smūgiuoti kojomis. Be to, E. M. petimi atsirėmė į telefonspynę, tačiau nesitrenkė galva, kaip nurodė liudytoja S. B.. Vėliau E. M. vėl išėjo į kiemą, kur su N. K. vėl pargriuvo, N. K. laikė E. M. iki kol atvyko policijos pareigūnai, tačiau prieš jį nesmurtavo ir nesmaugė. Be kita ko, skunde teigiama, kad bylos duomenys nepatvirtina E. M. paaiškinimų, jog N. K. pribėgo, sugriebė jį ir nuvertė ant žemės, o krisdamas susidaužė pakaušį. Pažymima, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog E. M. buvo diagnozuoti galvos, alkūnių, dešinės blauzdos sumušimai ir galvos smegenų sutrenkimas. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. K. tyčia būtų sudavęs smūgius E. M. į galvą ar kitaip būtų jo atžvilgiu smurtavęs. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad po antrojo nukritimo E. M. buvo įėjęs į namo laiptinę, tačiau po 30 s vėl sugrįžo. Apelianto teigimu, N. K. norėjo išvėdinti pirmo aukšto laiptinę, tačiau E. M. inicijavo konfliktą, dėl kurio prasidėjo grumtynės, kurių metu abiem asmenims buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Be to, pažymima, kad E. M. ne pirmą kartą demonstratyviai kilnoja ir stumdo K. priklausančius daiktus, esančius šalia laiptinės durų. Apelianto teigimu, dėl šio epizodo visos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai, todėl jis turėjo būti išteisintas.

6.8.                      Dėl 2019 m. balandžio 11 d. epizodo, susijusio su E. M. nurodoma, kad dėl šio epizodo kaltinimas buvo grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo E. M. ir jo sutuoktinės N. M. parodymais, jog neva N. K. tyčia, abejomis rankomis sudavė E. M. į šonus, o šiam parkritus, kojomis ne mažiau kaip du kartus spyrė E. M. į pilvo sritį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš policijos pareigūnės L. J. 2019 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams E. M. apie smūgius rankomis ir kojomis nieko nekalbėjo. Pabrėžiama, kad pagal 2019 m. balandžio 11 d. medicinos dokumentų išrašus matyti, jog E. M. nustatytas pakaušio srities dešinės pusės paraudimas, tačiau nuo smūgių rankomis ir kojomis būtų likę smurto panaudojimo žymės, o E. M. dėl kitokių negalavimų nesiskundė ir gydytojams. Skunde cituojamos E. M. ir N. M. parodymų detalės, taip pat aptariama vaizdo įrašų medžiaga, pažymint, kad viename iš įrašų girdėti, kaip N. K. klausia E. M. ar reikia greitosios medicinos pagalbos, o pastarasis atsako, jog jos reikia N. K. (vaizdo įrašas 20190411_114353), o kitame įraše matyti ir girdėti, kaip E. M. įžeidinėja N. K. (vaizdo įrašas 2019_04_11_2 MOV). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio dieną jokio kontakto tarp N. K. ir E. M. nebuvo, N. K. pro E. M. tik praėjo į savo namus pildyti vandens taros. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad E. M. dėl šio įvykio nesikreipė į medikus neva dėl sutrikusios koordinacijos, nors anksčiau visuomet kreipdavosi į teismo medikus. Dėl neva patirtų sužalojimų nukentėjusysis nebuvo nuoseklus nei bendraudamas su policijos pareigūnais, nei nuvykęs pas gydytojus. Dėl šio epizodo teigiama, kad jokie objektyvūs bylos duomenys, išskyrus prieštaringus ir nenuoseklius bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus, nepatvirtina E. M. sužalojimo.

6.9.                      Dėl 2019 m. balandžio 12 d. epizodo, susijusio su E. M., nurodoma, kad nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų S. B. bei M. P. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nepatvirtinti bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Be to, šiuos parodymus iš dalies paneigia ir liudytojų V. K., G. K. ir paties nuteistojo N. K. parodymai bei byloje esanti vaizdo medžiaga. Pabrėžiama, kad M. P. melagingai tvirtino, jog nespjaudė ir neįžeidinėjo V. K. ir N. K.. Cituojant V. K. parodymus, skunde pažymima, kad N. K. kviestus medikus, kurie nesuteikė jam pagalbos, gatvėje pasitiko E. M., todėl piktybiškai buvo sustabdytas pirmosios pagalbos suteikimas N. K.. Teigiama, kad N. K. jokio smurto ar užgauliojimų E. M. ir M. P. atžvilgiu nenaudojo, o nuo E. M. nukentėjo ir G. K.. Apelianto teigimu, V. K., G. K. ir N. K. parodymus patvirtina teismui pateikti vaizdo įrašai (20190412_213511; 20190412_214037; 20190412_214652), kuriuose girdimi M. P. išsakyti įžeidinėjimai, be to, matyti, kaip jis spjauna V. K. ir N. K. į veidą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino chuliganiškų, asmens garbę ir orumą žeidžiančių M. P. veiksmų. Apeliaciniame skunde cituojami E. M., S. B. ir M. P. parodymai, teigiant, kad jie yra nenuoseklūs, ir pabrėžiant, jog E. M. nurodė, kad N. K., mušdamas M. P., įstūmė jį į jo butą, nors pats M. P. to nenurodė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad E. M., prasibrovęs pro K., nenuėjo iki jam reikiamo ofiso, o nusileidęs iki K. buto, pradėjo brautis atgal. Cituojant S. B. parodymus, pabrėžiama, kad, nors liudytoja nurodė pro laiptinės langus mačiusi, kaip N. K. bėga link M. P. buto ir suduodamas kumščiu per veidą įsiveržia į pastarojo butą, tačiau įėjimo į M. P. butą pro laiptinės langą nesimato. M. P. ir S. B. parodymuose esančius prieštaravimus patvirtina liudytojo G. K. parodymai.

6.10.                      Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (Nr. G 1247/2019(01)) užfiksuota, kad E. M. padaryti odos nubrozdinimai pakaušyje, nugaroje, poodinė kraujosruva dešiniame voke (apelianto teigimu, jos vaizdo įraše nematyti), tačiau odos nubrozdinimai pakaušyje ir nugaroje buvo konstatuoti ir 2019 m. balandžio 11 d., todėl labiau tikėtina, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2019 m. balandžio 11 d. įvykio metu. Skunde nurodoma, kad N. K. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į specialistus ir jam buvo konstatuoti alkūnės, nugaros, klubo, šlaunies, kelio, blauzdos, plaštakos ir sėdmens nubrozdinimai, taigi akivaizdu, jog šie sužalojimai galėjo atsirasti E. M. pargriovus N. K., prieš tai užlipus jam ant čiurnos, vėl pargriovus ir užspaudus N. K. kvėpavimo takus. Apelianto vertinimu, byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad konflikto iniciatoriai buvo būtent nukentėjusieji M. P. ir E. M.. Teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog N. K., sugriebęs E. M. už kojų, traukė jį žemyn ir trankė jo galvą į laiptus, išskyrus galimai su E. M. parodymais suderintus S. B. parodymus. Pabrėžiama ir tai, kad nėra duomenų, jog E. M. ir M. P. patyrė fizinį skausmą, jų sveikatai nekilo rimtų padarinių. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad tariamo smurto prieš E. M. metu S. B. ir M. P. stovėjo šalia tariamai žiauriai žalojamo E. M. ir nebandė jo gelbėti, o ir pastarasis nešaukė iš skausmo ir neprašė jokios pagalbos. Dėl šio epizodo skunde nurodoma, kad E. M. galvos trankymo ir smūgiavimo į veidą nepatvirtina bylos duomenys, nubrozdinimai alkūnėje ar nugaroje galėjo atsirasti jam pačiam braunantis pro K. ir suklupus bei nugara atsirėmus į laiptinės sieną, o sužalojimas pakaušyje tikėtina atsirado E. M. nugriuvus 2019 m. balandžio 11 d.

6.11.                      Dėl 2019 m. balandžio 30 d. epizodo, susijusio su E. M. ir K. M., skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose yra daug neatitikimų ir prieštaravimų. Skunde aptariant liudytojos S. B. parodymus nurodoma, kad, nors ji parodė, jog K. M., stovėdamas lauke, šaukė pagalbos, tačiau niekas apie pagalbą kieme nekalbėjo, be to, teigiama, kad būdama laiptinėje ji K. M. pagalbos šauksmo negirdėjo. Skunde, analizuojant specialisto išvadą (Nr. G 1438/2019(01)), teigiama, kad K. M. čiurna buvo sužalota jau po aptariamo įvykio. Šio epizodo kontekste skunde aprašomi byloje pateikti vaizdo įrašai (20190430_120317; 20190430_121901; 20190430_122112; 20190430_122705; 20190430_122845; 20190430_122853) ir teigiama, kad juose matyti, kaip E. M. pradeda stumdyti N. K., o pastarasis jokių smurtinių veiksmų neatlieka, po to matyti, kaip K. M. nustumia N. K. ir neleidžia įeiti į laiptinę, o laiptinės viduje E. M. pastūmęs pargriauna N. K.. Teigiama, kad taip pat matyti, kaip E. M. bando uždaryti buto duris, smūgiuodamas jomis per gulinčio N. K. kojas, taip prispausdamas K. M. rankos pirštus, dėl kurių apibrozdinimo nuteistas ir dėl kurių sulaužymo buvo kaltinamas N. K.. Be kita ko, viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip E. M. ir K. M. neleidžia atsikelti N. K. ir jį gulintį (priešingai nei teigia K. M., E. M., S. B. ir N. P.-M.) apipurškia dujomis. Taip pat pažymima, kad teismui pateiktose, N. K. darytose nuotraukose (nuo 20190430_122703951 iki 20190430_122736459) matyti, jog iš N. K. pusės jokio fizinio kontakto K. M. atžvilgiu nėra, N. K. filmuoja telefonu. Taigi vaizdo įrašai patvirtina, kad būtent E. M. ir K. M. pirmieji naudojo smurto prieš N. K..

6.12.                      Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. nebuvo informuoti apie ketinimą įrenginėti vaizdo stebėjimo sistemą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje. Taigi E. M. ir K. M., savavališkai pakeisdami šilumos mazgo patalpos užraktą, savavališkai įrengdami daugiabučio namo kieme vaizdo stebėjimo sistemą, sistemingai ir piktybiškai vykdė neteisėtus, nesankcionuotus veiksmus daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų atžvilgiu. Apelianto teigimu, 2019 m. balandžio 30 d. įvykio metu N. K., siekdamas apginti K. šeimos teises ir teisėtus interesus, buvo užpultas grupės asmenų, kurie viešoje vietoje su juo susidorojo ir sunkiai jį sužalojo.

6.13.                      Skundo dalyje dėl in dubio pro reo principo pažeidimo nurodomos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos dėl abejonių ir neaiškumų vertinimo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 6 dalis) ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šio principo kontekste.

6.14.                      Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems E. M. ir V. S. priteisė nepagrįstai dideles sumas neturtinės žalos atlyginimui, be to, teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, kuriose priteisiamos piniginės sumos nuo 150 Eur iki 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017). Apelianto vertinimu, priteistos sumos neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Remiantis kasacinio teismo praktika ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.282 straipsnio 1 dalimi, skunde nurodoma, kad visos konfliktinės situacijos buvo sąlygotos ilgalaikių nukentėjusiųjų ir apelianto bei jo šeimos konfliktinių santykių, o nukentėjusiesiems nebuvo padaryti jokie rimti sveikatos sužalojimai, todėl jiems priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, apelianto neišteisinus, turi būti mažintina iki 150 Eur.

6.15.                      Skundo dalyje dėl BK 37 straipsnio taikymo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo kontekste ir nurodoma, kad, nors fizinio skausmo išmatuoti negalima, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. M. 2018 m. spalio 13 d. vykusio konflikto metu nepatyrė jokių sužalojimų, o nukentėjusiajam V. S. sužalojimai konstatuoti praėjus keturioms dienoms po įvykio, neatitinkantys paties nukentėjusiojo nurodytų sužeidimų, nusikaltimo padariniai nėra tokie, kad N. K. atžvilgiu negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Pabrėžiama, kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog ne vienerius metus tarp šeimų vyksta nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų remonto ir išlaidų, be to, abi pusės nuolat rašo skundus, kviečia pareigūnus. Todėl aplinkybių visuma rodo, kad N. K. veikos nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog baudžiamųjų teisės priemonių taikymas būtų pagrįstas.

6.16.                      Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dėl įvykių su nukentėjusiaisiais N. K. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris perėjo į (duomenys neskelbtini), be to, po vieno iš grupinio užpuolimo jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl N. K. ilgai buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionare. Taip pat nurodoma, kad dėl kaimynų priekabiavimo ir terorizavimo N. K. buvo priverstas išsikelti iš savo tėvų nuosavo būsto į nuomojamą butą. Skunde pabrėžiama, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Taip pat nurodoma, kad N. K. turi aukštąjį išsilavinimą, yra neteistas, iki apsigyvenimo adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo jokių konfliktinių situacijų. Be to, dėl teismo taikytų apribojimų N. K. negali išvykti į užsienį tęsti mokslų.

6.17.                      Galiausiai apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kodėl N. K. skiriama su laisvės suvaržymu susijusi bausmė, nors N. K. jam inkriminuotus nesunkius nusikaltimus padarė būdamas neteistas. Be kita ko, nuteistasis yra nebaustas administracine tvarka, nesigydė ir nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose. Dėl šių aplinkybių, apelianto vertinimu, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir laisvės apribojimas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei bausmių rūšių vidurkis.

7.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

8.       BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo N. K. gynėjo apeliaciniame skunde.

9.       Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog nuteistojo N. K. veiksmai dėl penkių nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (past. – dėl trijų kaltinimų skundžiamu nuosprendžiu N. K. išteisintas) atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

10.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal apeliacinį skundą pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

11.       BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino N. K. kaltu padarius penkias iš jam inkriminuotų aštuonių nusikalstamų veikų.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (penkios nusikalstamos veikos) požymių

13.       Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistojo N. K. veiksmai atitinka jam inkriminuotų, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų, sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

14.       BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnio 1 dalis). BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

15.       Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis N. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vis dėlto, jo veiksmuose egzistuojančius nusikalstamų veikų požymius patvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei vaizdo įrašai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina vieni kitus ir sudarydami nuoseklią įrodomąją grandinę patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

1.       Dėl 2018 m. spalio 13 d. nežymaus V. S. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo E. M. sukėlimo

16.       Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad N. K. 2018 m. spalio 13 d. prispaudė prie šilumos mazge esančių vamzdžių V. S., suko jam rankas ir kumščiu trenkė jam į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą krūtinės srityje, taip nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą. To paties įvykio metu N. K. ne mažiau kaip du kartus pastūmė E. M., dėl to pastarasis atsitrenkė į šilumos punkto vamzdžius, taip E. M. sukėlė fizinį skausmą.

17.       N. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad 2018 m. spalio 13 d. tarp jo bei E. M. ir V. S. kilo konfliktas, nes pastarasis griebė už nuteistojo motinai V. K. priklausančio telefono, kuriuo ji bandė užfiksuoti V. S. atliekamus veiksmus šilumos mazgo patalpoje, be to, bandė išplėšti telefoną iš rankų ir prirėmė V. K. prie karštų šilumos mazgo vamzdžių. Nuteistojo teigimu, jam bandant sustabdyti V. S. agresiją, nuteistasis pajuto smūgį nuo E. M.. Anot N. K., jis taip pat buvo pastumtas ir nugara atsitrenkė į vamzdžius bei jautė smūgius iš nugaros. Be to, E. M. jį smaugė bei sudavė smūgius į galvą ir nugarą (5 t., b. l. 53–56). Ikiteisminio tyrimo metu N. K. nurodė, kad jam bandant sustabdyti agresyvius V. S. veiksmus, E. M. smūgiavo jam (N. K.) į nugarą, dėl to jis atsitrenkė į vamzdžius, o po to E. M. ir V. S. savo kūnais užgulė N. ir V. K. ir spaudė juos prie vamzdžių, tuo pat metu smūgiuodami N. K. į kūną (1 t., b. l. 98–99). Atkreiptinas dėmesys, kad panašias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir liudytoja V. K., teigusi, jog, kai nukentėjusieji ją ir nuteistąjį pradėjo spausti prie vamzdžių, ji pradėjo šaukti G. (past. – K.) (4 t., b. l. 107–109). Vis dėlto, šiuos nuteistojo ir liudytojos V. K. parodymus paneigia objektyvieji įrodomieji bylos duomenys, t. y. vaizdo įrašai, kurie, be kita ko, patvirtina nukentėjusiųjų E. M. ir V. S. parodymus.

18.       Iš byloje esančio vaizdo įrašo „20181013_100709“ matyti, kaip V. S. atliekant darbus šilumos punkte V. K. savo mobiliojo ryšio telefoną kiša V. S. prie veido, nors prieš tai šis paprašo netrukdyti. Tada V. S. ranka uždengia kamerą bei bando nustumti telefoną nuo savo veido. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo girdėti, kaip E. M. paklausia N. ir V. K., ar jie nori susipažinti su tuo, ką keis, darys (past. – darbininkas V. S.), tačiau šie tokio noro neišreiškia (5 t., b. l. 45). Šiame kontekste pažymėtina, kad N. K., manydamas, jog šilumos mazge atliekami darbai buvo neteisėti ar nepagrįsti, galėjo nedelsiant kreiptis į policiją, o ne provokuoti ir eskaluoti tarp kaimynų konfliktinius santykius, tuo labiau, jog netrukus po to, kai į šilumos mazgo patalpą atėjo G. K., V. K. ėmė skambinti policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), gyvenančių K. šeimos ir dalies kitų gyventojų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad N. K. ne tik nusikalstamų veikų metų, tačiau ir kitu metu filmuoja kaimynus, konkrečiai iš vaizdo įrašų matyti, kaip filmuojami E. ir K. M., kiti namo kieme esantys asmenys, net ir prašomas nefilmuoti vis tiek siekia provokuoti. Toks nuteistojo elgesys sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad būtent N. K. savo provokatyviu elgesiu, pakeltu balso tonu siekia sukelti konfliktines situacijas tarp kaimynų.

19.       Sugretinus byloje esančius nuteistojo ir nukentėjusiojo E. M. pateiktus vaizdo įrašus „20181013_100709“ ir „20181013_100857“, kurie filmuoti skirtingais rakursais, matyti, kad tarp V. S. bandymo nustumti V. K. telefoną ir momento, kai V. K. pradeda šaukti: „G., G., puola“, į šilumos mazgo patalpą ateina G. K. nepraėjo net 1 min. laikotarpis. Pažymėtina, kad liudytoja V. K. pradeda šaukti „G.“ praėjus vos 6 s. po to, kai V. S. uždengia jos mobiliojo ryšio telefono kamerą. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo „20181013_100857“ matyti, jog tarp telefono kameros uždengimo ir momento, kai vaizdo įraše matomas N. K., prie vamzdžių spaudžiantis V. S., iš viso praeina tik apie 10 s. (5 t., b. l. 46). Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusieji objektyviai nebūtų spėję atlikti nuteistojo ir jo motinos parodymuose minimų smurtinių veiksmų N. ir V. K. atžvilgiu, juo labiau, tai, kad jų atžvilgiu tokie veiksmai nebuvo atliekami, patvirtina vaizdo įrašuose matomos aplinkybės. Iš vaizdo įrašo „20181013_100709“ aiškiai matyti, kad V. K. jau šaukiant G. K. vardą įraše matomos E. M., laikančio mobiliojo ryšio telefoną, rankos, taigi matyti, jog E. M. jokių smurtinių veiksmų neatlieka, juo labiau nesmaugia N. K.. Pabrėžtina, kad vaizdo įrašas „20181013_100857“ paneigia ir nuteistojo bei liudytojos parodymus dėl to, jog E. M. smaugė N. K. iš už nugaros šiam bandant apginti V. K. nuo V. S., priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad V. K. stovi šone V. S., kurį N. K. spaudžia prie vamzdžių.

20.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad G. K. atitraukė nuo jos ir N. K. nukentėjusiuosius (1 t., b. l. 90–91; 4 t., b. l. 107). Tokios pozicijos laikėsi ir apklausiamas N. K.. Vis dėlto, šias aplinkybes neginčytinai paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad G. K. patraukia N. K. nuo V. S., o V. K. apskritai stovi šone.

21.       Pabrėžtina, kad nuteistojo N. K. parodymus dėl to, jog jis V. S. atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto paneigia byloje esančiame vaizdo įraše „20181013_100857“ užfiksuotos aplinkybės (5 t., b. l. 46). Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kaip N. K. spaudžia prie šilumos punkto vamzdžių nukentėjusįjį V. S., o šis bando išsilaisvinti, stengdamasis stumti N. K. į priekį. Šios aplinkybės, be kita ko, paneigia ir argumentus, kad V. S. prie vamzdžių buvo prispaudęs V. K., dėl to nuteistajam teko bandyti stabdyti V. S. agresiją. Vadinasi, nuteistasis nepagrįstai teigia nenaudojęs fizinio smurto prieš nukentėjusiuoju pripažintą V. S..

22.       Aptartos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai paneigia tiek nuteistojo N. K., tiek ir liudytojos pateiktą versiją dėl nukentėjusiųjų 2018 m. spalio 13 d. tariamai atliktų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent V. K. veiksmai – telefono kišimas nukentėjusiajam arti veido – sukėlė natūralų V. S., kuris į įvykio vietą atvyko atlikti darbų, nepasitenkinimą, į kurį N. K. sureagavo atlikdamas aptartus smurtinius nusikalstamus veiksmus.

23.       Taip pat iš vaizdo įrašo „20181013_101321“ matyti, kaip N. K. su G. K. stovi šilumos mazgo tarpduryje ir iš jo neišleidžia nukentėjusiųjų (5 t., b. l. 46). Be kita ko, iš vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusiesiems bandant praeiti pro N. ir G. K. vėl įvyksta susistumdymas, kurio metu nukentėjusiesiems išeiti aktyviai neleidžia abu asmenys, o vaizdo įraše girdimi žodžiai „tu laikyk kitą, aš E. laikau“. Šios byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad vienintelis asmuo, neleidęs nukentėjusiesiems išeiti iš šilumos mazgo patalpos, buvo G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo konstatuota, nukentėjusieji neatliko smurtinių veiksmų N. ir V. K. atžvilgiu, nukentėjusieji šilumos mazgo patalpoje buvo laikomi siekiant dar labiau eskaluoti konfliktinę situaciją.

24.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis buvo spaudžiamas prie vamzdžių, jam suko rankas ir kumščiu trenkė į krūtinę, be to, matė, kaip N. K. pastūmė E. M., kuris atsitrenkė į vamzdžius ar kažkur (4 t., b. l. 64–66). Iš esmės tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 62). Dėl N. K. nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų esminėse detalėse sutampančias aplinkybes nurodė ir E. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose. Be to, nukentėjusysis E. M. parodė, kad jį stumdant ir jam atsitrenkus į vamzdžius juto skausmą (4 t., b. l. 67–69; 1 t., b. l. 72). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl paties įvykio ir prieš juos atliktų smurtinių veiksmų iš esmės patvirtina anksčiau aptartuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kaip nukentėjusysis V. S. buvo spaudžiamas prie vamzdžių. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, kaip N. K. stipriai laiko suėmęs nukentėjusiojo rankas ir lenkia į dešinę pusę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nenustatyta pagrindo nesiremti nuosekliais nukentėjusiųjų E. M. ir V. S. parodymais, o apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog jie prieštaringi.

26.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojami nesutapimai tarp nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo V. G. parodymų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. G. iš esmės nurodė, kad matė, kaip E. M. ir V. S. buvo pastumti ir buvo atsitrenkę į vamzdžius. Liudytojo teigimu, atėjus G. K., jis buvo išėjęs iš šiluminio punkto (4 t., b. l. 103–104). Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šio liudytojo vaizdo įrašuose nematyti, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia anksčiau padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pabrėžtina ir tai, kad, vertinant proceso dalyvių parodymus, negali būti reikalaujama, jog dalyvių duoti parodymai būti identiški, nes nukentėjusieji ir liudytojai įvykį mato skirtingai, išgyvena skirtingus jausmus, yra skirtingai įsitraukę į įvykį, dėl to natūralu, kad jų parodymuose gali būti nustatomi neatitikimai, tačiau svarbu tai, kad jie sutampa esminėse detalėse. Nagrinėjamu atveju išvados dėl nusikalstamų N. K. veiksmų daromos objektyvių įrodomųjų bylos duomenų pagrindu, kurie patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymus.

27.       N. K. atliktus smurtinius veiksmus V. S. atžvilgiu patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G 3726/2018 (01), kurioje konstatuota, kad V. S. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, kurios vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 60). Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad tai, jog V. S. poodinės kraujosruvos buvo nustatytos praėjus keturioms paroms po įvykio, reiškia, jog šis galėjo susižaloti kitur. Kaip jau minėta, objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. K. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, o tai, jog įvykio dieną nukentėjusiojo apsilankymo gydymo įstaigoje metu jam nebuvo konstatuoti, kaip teigiama apeliaciniame skunde, sužalojimai ar mėlynės, nepaneigia, kad kraujosruvos išryškėjo praėjus keletui dienų, o iš karto po įvykio jų nebuvo įmanoma užfiksuoti. Pabrėžtina, kad V. S. medicinos dokumentų išrašas 2018 m. spalio 13 d. spausdintas 12.24 val. (1 t., b. l. 64), o smurtiniai veiksmai buvo atlikti apie 10.00 val. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatyti sužalojimai padaryti 4–7 paros iki apžiūros, kuri vyko 2018 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 60).

28.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma V. S. padarytą nežymų sveikatos sužalojimą paneigti tuo, kad liudytojas V. G. nenurodė, jog nukentėjusysis po įvykio būtų šaukęs, dejavęs ar kitaip išreiškęs nemalonų jausmą. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas konstatuotas specialisto išvada, kuria nesiremti byloje nėra pagrindo, be to, liudytojas V. G. parodė, jog kitą dieną po įvykio ant V. S. kūno matė sužalojimus, mėlynes (4 t., b. l. 103–104).

29.       Vertinant nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, pažymėtina, kad fizinis skausmas yra labai individualus – kiekvienas žmogus jį jaučia savaip, be to, fizinis skausmas nėra nustatomas teismo medicinos specialistų, todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai, ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Tai, kad E. M. patyrė fizinį skausmą jis nurodė ne tik apklausiamas proceso metu, tačiau ir po įvykio pateikdamas pareiškimą (1 t., b. l. 31–33). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą nėra pagrindo spręsti, kad įvykio metu agresyviai nusiteikusio N. K. veiksmai E. M. atžvilgiu nesukėlė jam fizinio skausmo.

Dėl būtinosios ginties ir nusikaltimo mažareikšmiškumo

30.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, nes 2018 m. spalio 13 d. kilusio konflikto priežastis buvo pačių nukentėjusiųjų E. M. ir V. S. neteisėti veiksmai nuteistojo ir jo motinos V. K. atžvilgiu. Pastebėtina, kad, nors apeliaciniu skundu prašoma nutraukti baudžiamąją bylą N. K. atžvilgiu dėl būtinosios ginties ir/ar mažareikšmiškumo, tačiau argumentai, dėl kurių, apelianto vertinimu, šie institutai turėtų būti taikomi, pateikiami tik 2018 m. spalio 13 d. įvykių kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika, formuojama būtinosios ginties klausimu, nenustatė pagrindo nuteistojo veiksmus 2018 m. spalio 13 d. įvykio metu vertinti kaip būtinąją gintį.

31.       Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į nevienareikšmišką gynybos poziciją, nes, kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis N. K. apskritai neigia atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma, pripažinti nuteistojo veiksmus, atliktus esant būtinajai ginčiai. Pabrėžtina, kad būtinoji gintis gali būti nustatoma tik tada, kai asmens veiksmuose egzistuoja nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. pripažįstama, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas nustato egzistuojant būtinosios ginties sąlygas.

32.       BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokia būtinosios ginties samprata leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020).

33.       Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-193-648/2022). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

34.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą įvertintos aplinkybės sudaro vientisą logišką įrodomąją grandinę, kuria remiantis spręstina, kad nuteistasis N. K. atliko smurtinius veiksmus, vedinas neadekvačios reakcijos į V. S. veiksmus dėl V. K. arti jo veido kišamo mobiliojo ryšio telefono. Šių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvados Nr. G 3710/2018 (01) (dėl N. K.) ir Nr. 3730/2018 (01) (dėl V. K.), kuriose po 2018 m. spalio 13 d. įvykio N. K. ir V. K. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 106–107, 108–109). Dėl N. K. nustatytų sužalojimų pažymėtina, kad iš bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų matyti, jog N. K. atlieka aktyvius fizinius veiksmus V. S. atžvilgiu, be kita ko, ir šalia vamzdžių, esančių šilumos punkto patalpoje, kurioje ne kartą įvyko susistumdymas, nukentėjusiesiems bandant prasibrauti pro N. ir G. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. taip pat buvo arti N. K. šiam atliekant smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nustatytus sužalojimus N. ir V. K. galėjo patirti įvykio metu, tačiau ne dėl sąmoningų tyčinių nukentėjusiųjų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad N. ir V. K. teigimu, pagal jų pareiškimus dėl aptariamo įvykio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

35.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusieji E. M. ar V. S. būtų tyčia panaudoję smurtą nuteistojo ar jo motinos atžvilgiu ar būtų grasinę jį panaudoti, t. y., kad nuteistasis būtų turėjęs teisę gintis ar ginti motiną nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nors nukentėjusieji buvo dviese, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, taip pat ir nukentėjusiajam V. S. nustatyti sužalojimai, patvirtina, jog būtent nukentėjusieji gynėsi nuo aktyvių nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmų. Kadangi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesusiklostė būtinosios ginties situacija, BK 28 straipsnio nuostatos N. K. atžvilgiu netaikytinos.

36.       Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad 2018 m. spalio 13 d. įvykio metu nukentėjusysis E. M. nepatyrė jokių sužalojimų, o nukentėjusiajam V. S. sužalojimai buvo konstatuoti praėjus keturioms paroms, be to, jie neatitinka paties nukentėjusiojo nurodytų sužeidimų, dėl to, nusikaltimo padariniai nelaikytini tokiais, jog nebūtų galimas N. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

37.       Pirmiausia pažymėta tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nukentėjusiajam V. S. nustatyti sužalojimai neatitinka jo nurodytų: nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad nuteistasis jam trenkė į krūtinę, o būtent krūtinės srityje jam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos. Kita vertus, tokie apeliacinio skundo argumentai dar kartą patvirtina gynybinės pozicijos nevienareikšmiškumą.

38.       Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

39.       Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021). Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų – objektyviųjų ir subjektyviųjų – veikos požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

40.       Nagrinėjamu gi atveju, nuteistojo N. K. veiksmai buvo atlikti dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nors vienam iš jų – E. M. – nebuvo padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau tai nešalina nuteistojo veiksmų pavojingumo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad smurtinius veiksmus nuteistasis atliko dėl absoliučiai menkavertės priežasties. Nors aktyviai smurtiniai veiksmai netruko itin ilgai, tačiau į įvykio vietą atėjus G. K. iš esmės nukentėjusiesiems buvo neleidžiama išeiti iš šilumos mazgo patalpos, jiems bandant praeiti, jie buvo stumdomi. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad iš viso nagrinėjamoje byloje N. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl penkių nusikalstamų veikų.

41.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsižvelgiant, be kita ko, į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog konfliktai tarp nuteistojo šeimos ir nukentėjusiųjų kyla ne pirmą kartą, tai turėtų būti vertinama kaltinamo asmens naudai ir sprendžiama dėl tokio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinės veikos mažareikšmiškumo. Kaip jau buvo minėta, bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina konfliktinius kaimynų santykius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats kaimynų tarpusavio santykių įtemptumas nešalina nusikalstamos veikos pavojingumo bei jos baudžiamumo ir neleidžia kiekvieno nusikaltimo vertinti kaip mažareikšmio, juo labiau, kai nagrinėjamos nusikalstamos veikos atveju nukentėjo ne tik nuteistojo N. K. kaimynas E. M., tačiau ir pašalinis asmuo, įvykio vietoje buvęs dėl darbinių funkcijų – V. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai pasižymi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, nuteistasis suvokė, kad jo veiksmai nukentėjusiesiems sukels bent jau fizinį skausmą, ir tokie padariniai atsirado, o nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

42.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atleisti nuteistąjį N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2018 m. spalio 13 d. padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo nėra pagrindo, dėl to apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

2.       Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. nežymaus E. M. sveikatos sutrikdymo

43.       Nagrinėjamoje byloje N. K., be kita ko, pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 m. gruodžio 10 d. kilus žodiniam konfliktui su E. M. tyčia stūmė E. M. į namo sienoje įrengtus statybinius pastolius ir apglėbęs jį pargriovė ant grindinio. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. M. atsikėlus, N. K. prirėmė jį prie namo sienos, trenkė jo galvą į telefonspynę bei pargriovė E. M. ant grindinio, laikė jį užgulęs savo kūnu, rankomis bei apversdamas E. M. ant pilvo, trenkė jo galvą į grindinį. Pripažinta, kad tokiais veiksmais N. K. sukėlė E. M. fizinį skausmą, be to, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinėje blauzdoje ir taip nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

44.       Nuteistasis N. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir iš esmės laikėsi pozicijos, kad jo veiksmai buvo nulemti paties E. M. neteisėto elgesio, nes šis perkėlinėjo ir stumdė K. šeimai priklausiusius, prie lauko durų stovinčius gėlių vazonus ir vandens bakelį, taip siekdamas išprovokuoti konfliktą. Nuteistojo teigimu, iškvietus policiją, nukentėjusysis pradėjo agresyviai elgtis, dėl to nuteistasis turėjo jį laikyti įvykio vietoje ir neleisti pabėgti. Nuteistasis parodė, kad jis, nors ir laikė apglėbęs E. M., tačiau nenaudojo jokio smurto, o būtent nukentėjusysis jį spardė ir smūgiavo nuteistojo motinai V. K., šiai bandant užfiksuoti įvykį telefonu, kurį nukentėjusiajam buvo pavykę išplėsti iš V. K. (5 t., b. l. 56–60). Ikiteisminio tyrimo metu N. K. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 11–12). Tai, kad nuteistasis nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu teigė ir liudytoja V. K. (5 t., b. l. 37–40).

45.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo ir jo motinos liudytojos V. K. parodymus paneigia nukentėjusiojo E. M. ir liudytojos S. B. parodymai, kurie ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, tačiau sutampa ir su byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, taip sudarydami nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtinančią N. K. veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

46.       Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. M. neneigė, jog norėjo uždaryti laiptinės duris, tačiau N. K. tam prieštaravo, o nukentėjusysis, nuvedęs šunį į butą, grįžo prie durų ir norėjo patraukti duris laikančius gėlių vazonus, tačiau buvo užsipultas N. K.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad nuteistasis jį stumdė, pargriovė, stūmė į sieną, buvo nukritęs mažiausiai tris kartus (1 t., b. l. 185–187; 4 t., b. l. 69–71). Pabrėžtina, kad esminėse detalėse sutampančias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir įvykį stebėjusi liudytoja S. B., kurios parodymų patikimumą sustiprina jų nuoseklumas viso proceso metu. Anot liudytojos, būtent N. K. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu (4 t., b. l. 80–82; 1 t., b. l. 197–198). Byloje nenustatyta pagrindo liudytojos S. B. parodymus laikytini nepatikimais ir neteisingais, jie sutampa ne tik tarpusavyje, tačiau ir su objektyviaisiais bylos duomenimis.

47.       Iš byloje esančio vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“ matyti, kad kadre pasirodant E. M., N. K. yra pasitraukęs nuo durų, o šiam priėjus, vėl pro duris išeina ir N. K.. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme išsakytus teiginius, kad jis suprato, jog vienintelis būdas nutraukti E. M. provokacijas – paklusti jo prašymui. Matyti, kad nuteistasis tai padeda ištiestą durų kilimėlį, tai priveria duris, tada kilimėlį sulenkia ir vėl priveria duris. Matosi, kaip E. M. bandant pastumti durų kilimėlį, N. K. kilimėlį prispaudžia koja ir laiko, po to paima į rankas ir perlenkęs vėl padeda prie kojų. Iš vaizdo įrašų matyti ir girdėti, kad nuteistasis ne tik elgiasi provokatyviai, tačiau ir bendrauja ganėtinai agresyviai, pakeltu tonu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad N. K. atidarė kitas lauko duris dar neperkėlus durų kilimėlio, o šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia nuteistojo parodymus, jog jis patraukė durų kilimėlį į kitą vietą, o po to atidarė kitas lauko duris (2 t., b. l. 199). Pabrėžtina, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia ir tai, jog, N. K. teigimu, atidarius kitas lauko duris E. M. įėjo į laiptinę ir priėjo prie savo buto tarpduryje stovėjusios V. K. – vaizdo įraše matyti, kaip V. K. ateina link lauko durų dar N. K. atidarant kitas lauko duris. Be to, N. K. vėl prie durų atneša durų kilimėlį, o po to vėl jį nuneša. Tuo metu matyti, kaip V. K., stovėdama kitų lauko durų tarpduryje, kalba telefonu (past. – sugretinus aptariamą vaizdo įrašą su vaizdo įrašu „20181210_1635 S.1 ORIGINAL“, matyti, kad V. K. telefonu sako, jog kaimynas fiziškai priekabiauja, siundo šunį, kaimyno šuo puola ant jų) ir ateina prie lauke su šuniu stovinčio E. M.. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia nuteistojo ir liudytojos V. K. parodymus, kad tai E. M. su šunimi terorizavo nuteistojo motiną, kuri bijo šunų. Matyti, kad ji pati artinosi dar prie lauke stovinčio šuns.

48.       Iš vaizdo įrašo „20181210_1635 S.1 ORIGINAL“ matyti, kad laiptais su šunimi lipdamas E. M. praeina pro K. buto duris, o V. K., atsistojusi tarpduryje, sako, jog šuo eina į jų butą, vis dėlto, įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad šuo tiesiog sustojo laiptinėje, jis nebuvo prisiartinęs prie K. buto arčiau nei laiptinės erdvė. Nėra pagrindo spręsti, kad E. M. šunimi gąsdino V. K., nes nuo momento, kai E. M. stabtelėjo prieš K. butą iki tada, kai N. K. priėjo prie buto durų praėjo 5 s., o V. K. iškart iš buto išėjo į laiptinę prie pat, jos teigimu, ją terorizavusio šuns ir toliau stovi laiptinėje su N. K., filmuodami nueinantį E. M..

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. K. nurodomas aplinkybes, kad tai E. M. verbaliai priekabiavo, be kita ko, paneigia vaizdo įraše „20181210_1634 MANO1“ užfiksuoti duomenys. Iš įrašo girdėti, kaip N. K. pakeltu tonu rėkia: „eikit į savo namus“, o E. M. ramiai sako, kad padės kilimėlį į vietą. Be to, girdimas V. K. balsas ir jos įžeidžianti kalba apie E. M.. Taip pat girdima, kaip N. K., neleisdamas E. M. patraukti durų kilimėlio, klausia, kur yra durų kilimėlio vieta pagal detalųjį planą (2 t., b. l. 199). Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent nuteistasis N. K. siekė išprovokuoti nukentėjusįjį E. M., kuris norėjo perkelti ant praėjimo buvusį durų kilimėlį ir uždaryti žiemos metu atidarytas laiptinės duris.

50.       Iš vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“ matyti, kaip grįžęs E. M. uždaro vienas lauko duris ir bando patraukti daiktus (vazonus, bakelį), kuriais buvo priremtos kitos lauko duris, tačiau netrukus atėjęs N. K. jį stumteli nuo durų ir patrauktus daiktus vėl padeda atgal, o iš vaizdo įrašo „20181210_1640 MANO2“ girdėti, kad N. K. vėl pakeltu tonu pradeda rėkti, jog E. M. stumdo jų (past. – K.) daiktus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis nepagrįstai apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog būtent E. M., stumdydamas daiktus, siekė išprovokuoti nuteistojo reakciją. Iš vaizdo įraše girdimo N. K. balso tono galima spręsti, kad tai būtent jis buvo konfliktiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, gi nukentėjusysis ramiai prašė patraukti ant praėjimo stovinčius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo ir liudytojos V. K. teigimu, pravertomis durimis N. K. siekė išvėdinti laiptinę, tačiau net ir praėjus apie 8 min. nesutinka, jog būtų uždarytos laiptinės durys ir priekaištauja E. M. dėl nuo durų patrauktų daiktų. Šios aplinkybės leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad būtent nukentėjusysis E. M. inicijavo konfliktą, o nuteistasis N. K. tik norėjo išvėdinti laiptinės patalpas.

51.       Iš vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“ matyti, kaip N. K. ne kartą stumia E. M., tampo jį, o atėjus V. K. stumdo nukentėjusįjį nuo durų. Girdėti, kaip N. K., liepęs V. K. skambinti policijai, pasako, jog palaikys E. M. įvykio vietoje ir uždaręs laiptinės duris nepraleidžia nukentėjusiojo į namus (vaizdo įrašas „20181210_1640 MANO2“).

52.       Kaip ir pirmosios nusikalstamos veikos, taip ir šiuo atveju matyti, kad nuteistais N. K. iš esmės dėl menkavertės priežasties pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju E. M.. Pabrėžtina, kad nei daiktų, stovinčių bendro naudojimo patalpų tarpduryje, pastūmimas, nei jų perkėlimas į kitą šalimais esančią vietą nėra priežastis nepraleisti asmens eiti į savo namus, juo labiau tai negali būti pagrindu smurtiniams veiksmams. Įsitikinimą, kad būtent nuteistasis buvo konflikto iniciatorius, sustiprina ir vaizdo įraše „20181210_1641 S.2 ORIGINAL“ girdimi motinai išsakomi N. K. žodžiai: „sudaužyk stiklinę, kai nematys kamera“ (vaizdo įrašo 11.17–11.18 min.), į tai pagrįstai dėmesį atkreipė ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

53.       Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip E. M. pavykus atsidaryti duris, kurias tuo metu už rankenos iš vidaus laikė V. K., N. K. suima E. M. iš už šono, laiko jį apglėbęs ir tempia nuo durų. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus, kad E. M., išgirdęs apie skambutį policijai, pradėjo naudoti fizinę jėgą.

54.       Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašai paneigia ir N. K. tiek teisminio bylos nagrinėjimo, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog E. M. netrukus po pirmojo nugriuvimo atsistojo, be to, N. K. stengiasi prilaikyti nukentėjusįjį, kad šis stipriai neatsitrenktų. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“ matyti, jog E. M. nukritus ant grindinio N. K. jį laiko prispaustą prie žemės, neleidžia atsistoti ir tik po beveik 40 s. E. M. pavyksta atsistoti (2 t., b. l. 199). Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. K. siekė ne pagauti krintantį E. M., kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau jį laikyti, jog nukentėjusiajam nepavyktų išsilaisvinti.

55.       Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo ir liudytojos V. K. išsakytus teiginius, kad nukentėjusysis žvilgtelėjo į pastolius ir sąmoningai žengė link jų, dėl to užkliuvęs nugriuvo. Iš vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“ matyti, kad E. M., būdamas apglėbtas N. K. ir stumiamas į pastolius, iš tiesų trumpam pasuko galvą link dešinės pusės, tačiau šią aplinkybę galėjo matyti tik N. K., nors tai mačiusi tvirtina ir liudytoja V. K.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu, kai E. M. šiek tiek pasuka galvą dešiniau, V. K. į nuleidusi galvą į grindinį, be to, E. M. jai užstoja ir N. K. (vaizdo įrašo 39.26 min.), o pats nukentėjusiojo žvilgtelėjimas truko vos akimirką (2 t., b. l. 199). Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad liudytojos V. K. parodymai nelaikytini teisingais ir patikimais, nors ir patvirtina nuteistojo išdėstytas įvykio aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, įvertinus nuteistojo atliekamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad nukentėjusysis apžvelgė, kur grius, ir pats užkliuvo už pastolių skersinio.

56.       Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo „20181210_1640 MANO2“ girdėti V. K. balsas, sakantis, jog tegul jis (past. – E. M.) prie jos lenda, kad jis vėl ją užpuls. Tokie nuteistojo motinos teiginiai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad tiek nuteistasis, tiek ir jo šeima buvo provokatyviai ir agresyviai nusiteikę E. M. atžvilgiu. Be to, girdėti, kaip V. K. klausia įvykį taip pat filmavusios kaimynės, ar ji matė, kaip juos E. M. užpuolė su šuniu. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo ir jo motinos teiginiai dėl to, kad nukentėjusysis E. M. gąsdino šunimi yra nepagrįsti, juo labiau, objektyvūs bylos duomenys paneigia, jog jie buvo užpulti nukentėjusiojo šuns.

57.       Iš vaizdo įrašo „201812101740-201812101825 CAM1C“ matyti, kad E. M., apglėbtas N. K., laikomas prispaustas prie namo kieme stovinčių statybinių pastolių ir toliau yra stumiamas, po to nukentėjusysis nukrinta ant grindinio. Į bylą pateiktuose įrašuose užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai paneigia N. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, kad jis nė karto nestūmė E. M., tik laikė, kai pats nukentėjusysis griuvo.

58.       Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad E. M., kaip galima spręsti iš įvykių sekos, pargriuvęs antrą kartą iš tiesų kojomis bandė nustumti nuo savęs N. K., kuris bandė laikyti ir prie grindinio spausti net ir nugriuvusį E. M.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusysis savo veiksmais nesiekė sužaloti N. K., o nugriuvęs antrą kartą stengėsi nuo pastarojo apsiginti, jog šis nukentėjusiojo neprispaustų prie grindinio, kaip jau darė pirmąjį kartą. Dėl to, nuteistojo pirmosios instancijos teisme išsakyti teiginiai, kad E. M. pradėjo spardyti jam į pilvą ir kojas, dėl to nuteistasis buvo priverstas gintis, laikytini nepagrįstais. Nukentėjusysis nepuolė nuteistojo, jog šiam būtų kilęs pagrindas fiziniais veiksmais nuo pastarojo gintis. Nors nuteistasis nurodė padėjęs E. M. atsistoti, tačiau matyti, kad jis bandė nukentėjusįjį laikyti būtent už kojų.

59.       Kaip matyti iš vaizdo įrašo „2018121017-2018121018 CAM2A“, jame užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad N. K. aktyviais veiksmais smurtavo prieš E. M., stūmė nukentėjusįjį į sieną (vaizdo įrašo 44.27 min.), pargriovė nukentėjusįjį ant grindinio (vaizdo įrašo 50.47 min.), šį užgulė, apvertė. Pabrėžtina, kad vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia ir N. K. parodymus, jog jis netupėjo šalia E. M. ir nebuvo ant jo atsisėdęs. Įraše matyti, kaip N. K. iš esmės visu savo svoriu yra užsėdęs nukentėjusįjį krūtinės ir pilvo srityje. Be to, iš vaizdo įrašo „20181210_165821“ matyti, kaip nuteistasis alkūnės sritimi spaudžia nukentėjusiojo galvą jo veido puse į grindinį (vaizdo įrašo 00.31–00.35 s.) (5 t., b. l. 45). Šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus, kad nebuvo užlipęs kojomis ant E. M..

60.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad objektyvūs bylos duomenys, sutampantys ir su nukentėjusiojo bei liudytojos S. B. parodymais, neabejotinai patvirtina, jog N. K. 2018 m. gruodžio 10 d. įvykio metu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu.

61.       Tai, kad nukentėjusiajam po įvykio buvo padaryti akivaizdūs sužalojimai patvirtina ir netrukus po policijos pareigūnų atvykimo filmuotas vaizdo įrašas „20181210_162028“, kuriame matyti nukentėjusiojo E. M. kaktos dešinėje pusėje esanti mėlynė. Šias aplinkybes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir įvykį stebėjusi liudytoja S. B. (1 t., b. l. 197–198). Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų nepaneigia ir byloje nuteistojo gynėjo pateikti vaizdo įrašai, kuriais, liudytojos V. K. teigimu, ji iš arti filmuodama nukentėjusįjį norėjo įrodyti, jog nei jo veide, nei galvoje nėra sužalojimų (5 t., b. l. 39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hematomos gali išryškėti praėjus tam tikram laikui. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 463/2019 (01), kurioje konstatuota, jog E. M. medicininiuose dokumentuose konstatuotos poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 168–171). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. po aptariamo įvykio buvo paguldytas į ligoninę, iš kurios buvo išrašytas 2018 m. gruodžio 28 d.

62.       BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šie nusikaltimai padaromi, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pažymėtina, kad sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti įvairiems veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

63.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nenustatyta, kad N. K. būtų kilęs realus pavojus, dėl kurio jis būtų turėjęs gintis, dėl to pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nepripažinta, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog dėl šio įvykio rašė pareiškimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (5 t., b. l. 60). Be kita ko, atsižvelgiant į intensyvius ir ilgai trukusius nuteistojo N. K. smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, kuriais pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindo šį nusikaltimą laikyti mažareikšmiu.

3.       Dėl 2019 m. balandžio 11 d. fizinio skausmo E. M. sukėlimo

64.       Skundžiamu nuosprendžiu N. K. taip pat pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo E. M. sukėlimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. K. rankomis sudavė E. M. į šoną, o pastarajam parkritus ant grindų, ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį.

65.       Nuteistasis N. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigė, kad jis nestūmė E. M., o šis pats užkliuvo bei nugriuvo ir jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiuoju pripažinto asmens atžvilgiu neatliko (5 t., b. l. 61–62). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

66.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad N. K. įsibėgėjęs trenkė jam į šoną, o nukentėjusiajam nukritus, kelis kartus spyrė į pilvą. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykį matė ir jo sutuoktinė, kuri tuo metu leidosi laiptais (2 t., b. l. 112–113; 4 t., b. l. 136–137). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tapačias aplinkybes dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusysis E. M. nurodė ir 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. pareiškimuose (2 t., b. l. 88, 93).

67.       Liudytoja N. P.-M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad besileisdama laiptais paskui savo vyrą (past. – nukentėjusįjį E. M.) į pirmame aukšte esantį ofisą pamatė, kaip N. K. įsibėgėjęs pastūmė E. M., kuris nukrito, o pribėgęs prie jo pradėjo nukentėjusįjį spardyti (4 t., b. l. 162–163). Pastebėtina, kad liudytoja esmines įvykio aplinkybes taip pat paaiškino ir įvykio dieną (2 t., b. l. 89).

68.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 2019 m. balandžio 11 d. vyriausiosios patrulės L. J. tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog E. M. būtų pareigūnams sakęs apie smūgius rankomis ir kojomis (2 t., b. l. 95), vis dėlto, šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų ir pareiškimuose nurodytų aplinkybių nuoseklumo ir neprieštaringumo.

69.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja N. P.-M. nurodė, jog nukentėjusysis skundėsi stipriu galvos skausmu (4 t., b. l. 163). Pažymėtina, kad, nors liudytoja yra nukentėjusiojo sutuoktinė, tačiau ši aplinkybė savaime neduoda pagrindo liudytojos parodymų laikyti nepatikimais, juo labiau, nukentėjusiojo jaustą fizinį skausmą ir negalavimus patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo E. M. medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis netrukus po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, skųsdamasis galvos skausmu, svaigimu ir pykinimu (2 t., b. l. 120).

70.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis E. M. ir liudytoja N. P.-M. taip pat nurodė, kad N. K. sekė iš paskos iš pirmo į trečią aukštą, šnekėjo ir filmavo, mėginant uždaryti duris, griebė už rankenos, mėgino įsiveržti (4 t., b. l. 137). Vaizdo įraše „2019_04_11_2“ matyti, kad N. K. ekspresyviai eina prie nukentėjusiojo, braunasi pro nukentėjusįjį, klausia, kodėl nukentėjusysis stumdosi, nors N. K. nėra stumiamas, priešingai, jis pats stumia nukentėjusįjį į sieną, po to, leisdamasis laiptais žemyn link savo buto vėl pastumia nukentėjusįjį į sieną (5 t., b. l. 46). Iš vaizdo įrašo „2019_04_11_3“ matyti, kaip N. K. seka paskui nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę N. P.-M., o šiems įėjus į savo butą, griebia už durų rankenos ir bando neleisti N. P.-M. uždaryti buto durų (5 t., b. l. 46 ). Šios aplinkybės ne tik patvirtina nukentėjusiojo parodymų patikimumą dėl aptariamos nusikalstamos veikos, tačiau ir sustiprina teismo įsitikinimą dėl paties nuteistojo agresyvaus ir konfliktiško elgesio, siekiant po užpuolimo toliau provokuoti nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos nusikalstamos veikos atveju nuteistasis N. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes pargriaudamas nukentėjusįjį ir spirdamas jam į pilvo sritį, suprato savo veiksmų pavojingumą, o galimų padarinių nedetalizavo, vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo.

71.       Nors N. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu gi atveju, aptarti duomenys sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, kuri patvirtina, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, dėl to nėra pagrindo nuteistąjį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

4.       Dėl 2019 m. balandžio 12 d. fizinio skausmo M. P. sukėlimo ir nežymaus E. M. sveikatos sutrikdymo

72.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad N. K. ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka M. P. į veidą ir pastumdamas įstūmė jį į kambarį, o M. P. nugara atsitrenkė į ten stovėjusius dviračius. Pripažinta, kad šiais veiksmais N. K. sukėlė M. P. fizinį skausmą. Be kita ko, N. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, savo kūnu trenkėsi į E. M., kuris atsitrenkęs į sieną nukrito ant grindų, o šiam atsikėlus ir pradėjus lipti laiptais, N. K. sugriebė E. M. už kojų, dėl to šis parkrito, tada parkritusį E. M. N. K. traukė laiptais žemyn ir taip E. M. susitrenkė galvą ir nugarą ir patyrė sužalojimus, kurie laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu.

73.       Iš pirmosios instancijos teisme duotų N. K. parodymų matyti, kad jis savo kaltės nepripažino ir laikėsi pozicijos, jog visa situacija prasidėjo, kai M. P. ir E. M. tyčiojosi iš V. K.. Norėdamas išsiaiškinti šią situaciją nuteistasis su tėvais pakilo laiptais aukštyn ir pamatė M. P., kuris nepaaiškino, kodėl pažeidinėja viešą tvarką, o vėliau pokalbio metu M. P. priartėjo prie turėklo ir pasilenkęs spjovė jam (N. K.) į veidą. Nuteistojo teigimu, išgirdęs, kad yra kviečiama policija, E. M. suagresyvėjo ir pradėjo naudoti fizinį smurtą (5 t., b. l. 81–84). Visgi, nuteistojo parodymus paneigia tiek objektyviųjų bylos duomenų visuma, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojos S. B. parodymai.

74.       Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į liudytojų V. K. ir G. K., kurie iš esmės laikėsi pozicijos, kad nukentėjusieji ne tik išprovokavo konfliktą, tačiau ir atliko smurtinius veiksmus N. ir G. K. atžvilgiu, parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagoje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuose parodymuose esantys neatitikimai duoda pagrindą abejoti jų patikimumu ir teisingumu, juo labiau, kai liudytojų nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys vaizdo įrašai.

75.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas G. K. nurodė, jog su sūnumi (N. K.) užlipo į antrą aukštą, kuriame sutiko M. P., tarp kurio ir liudytojo sūnaus įvykus žodiniam konfliktui, M. P. apspjovė N. K.. Liudytojo teigimu, tuo metu laiptinėje nebuvo S. B. ir E. M., jie pasirodė vėliau. Liudytojas nurodė, kad po kurio laiko visiems stovint laiptinėje M. P. vėl apspjovė N. K., kuris paprašė motinos iškviesti policiją (4 t., b. l. 118–121). Visgi, nuteistojo N. K. teigimu, tuo metu, kai jis buvo apspjautas M. P., laiptinėje jau buvo S. B. ir E. M., ir iš karto po pirmojo apspjovimo V. K. paskambino policijai (5 t., b. l. 81–84). Taip pat situaciją apibūdino ir liudytoja V. K. (5 t., b. l. 40–41). Vertinant liudytojo G. K. parodymus, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog aiškintis su M. P. sūnus nuėjo vienas, o jis (G. K.), išgirdęs triukšmą, užlipo (past. – į antrą aukštą) ir pamatė, kaip N. K. stumdosi su M. P. (2 t., b. l. 196–197). Pabrėžtina, kad apklausos pirmosios instancijos teisme metu nurodė iš esmės priešingas aplinkybes – teigė, jog, M. P. apspjovus N. K., jis (liudytojas) atsistojo tarp jų ir dėl to muštynės neįvyko (4 t., b. l. 118–121). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl N. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu, spręstina, kad liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šias aplinkybes patvirtina. Tai, kad liudytojas G. K. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje.

76.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. P. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslindamas kai kurias aplinkybes. Nukentėjusysis, apklausiamas teisme, pažymėjo, kad jam buvo suduota ne mažiau trijų smūgių tarpduryje, jis traukėsi atgal į butą, tačiau N. K. smūgiavo toliau, kol prie galinės sienos suklupo, atsitrenkė į dviračius. Nukentėjusiojo teigimu, G. K. tempė N. K. iš buto (4 t., b. l. 115–116). Iš esmės tapačias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, o tai šioje dalyje patvirtina nukentėjusiojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismui (3 t., b. l. 6–7). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. M. parodė, kad matė, kaip N. K. pribėga prie M. P., stovinčio prie savo buto durų, ir pasipila N. K. smūgiai, M. P. bandė atsitraukti į savo butą, o gale kambario jis suklupo (4 t., b. l. 113–114). Šių parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kaip N. K., pribėgęs prie M. P., jį užsipuolė ir mušdamas įstūmė į jo butą, o po to G. K. atitraukinėjo N. K. nuo M. P. (2 t., b. l. 186–187). Pažymėtina, kad N. K. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu, be kita ko, patvirtina liudytojos S. B. parodymai. Apylinkės teisme liudytoja nurodė, kad matė N. K., smūgiuojantį M. P. prie įėjimo į pastarojo butą (4 t., b. l. 116–118).

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, M. P., E. M. ir liudytojos S. B. parodymai sutampa esminėse detalėse, patvirtina vieni kitus ir leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. K. sukėlė M. P. fizinį skausmą. Dėl to, apeliacinio skundo argumentai, kad šių proceso dalyvių parodymai yra nenuoseklūs, laikytini nepagrįstais.

78.       Visgi, sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad M. P. iš tiesų nepagarbiai ir įžeidžiai kalbėjo su V. K.. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įraše „20190412_213511“ girdimos filmuojamo asmens replikos (5 t., b. l. 45), tačiau iš vaizdo įrašo girdėti ir tai, kad pati V. K. nepagarbiai kalba, asmenį vadina „šiukšle“, be to, pati provokuoja konfliktinę situaciją sakydama: „varyk, toliau varyk“. Šiame kontekste pažymėtina, kad vaizdo įraše neatsispindi, kas tarp V. K. ir filmuojamo asmens įvyko iki pastarajam išsakant nepagarbias replikas. Net ir sutinkant, kad V. K. atžvilgiu išsakytos replikos, kaip ir pačios V. K. išsakyti žodžiai, nėra suderinamos su visuomenėje priimtomis moralės normomis ir gali asmenį įžeisti, tačiau toks elgesys nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas ir neleidžia spręsti, kad nuteistasis N. K. turėjo pagrindą ginti save ar savo artimuosius nuo neteisėto nukentėjusiųjų elgesio.

79.       Vaizdo įraše „20190412_214037“ matyti, kaip M. P. spjauna į kameros pusę (vaizdo įrašo 00.48 min.) (5 t., b. l. 45). Vaizdo įraše girdimi V. K. žodžiai: „ačiū Dievui“ ir nuteistojo reakcija leidžia spręsti, kad nukentėjusiųjų reakcija buvo provokuojama ir būtent nuteistasis N. K., be kita ko, sukurstytas ir savo motinos V. K., buvo nusiteikęs agresyviai ir destruktyviu elgesiu siekė sukelti konfliktą.

80.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad N. K. nenaudojo jokio smurto E. M. atžvilgiu, o bylos duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis, laikydamas nukentėjusįjį už kojų, traukė jį žemyn. Šiuos argumentus akivaizdžiai paneigia byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Byloje esančiame vaizdo įraše „IMG_3475A“ užfiksuota, kaip E. M. bandant praeiti laiptais žemyn, N. K. visu kūnu pastumia E. M. į laiptinės sieną, į kurią nukentėjusysis atsitrenkia (vaizdo įrašo 00.15-00.16 min.) (5 t., b. l. 46). Šios aplinkybės neabejotinai paneigia nuteistojo N. K. parodymus, kad nesitrenkė visu kūnu į E. M. (5 t., b. l. 83). Vaizdo įraše „IMG_3481A“ matyti, kaip N. K., rankomis apkabinęs E. M. kojas, neleidžia jam eiti (vaizdo įrašo 00.16 min.), dėl to nukentėjusysis pargriūva ant laiptų ir yra tempiamas už kojų laiptais žemyn. Atkreiptinas dėmesys, kad N. K. paleisti (past. – iš vaizdo įrašo konteksto galima spręsti, kad E. M.) liepia ir jo tėvas G. K.. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai paneigia nuteistojo ir liudytojos V. K. parodymus, kad N. K. nebuvo sugriebęs E. M. už kojų ir netraukė jo žemyn, ir patvirtina nukentėjusiojo E. M. bei liudytojos S. B. apklausų metų nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja kitų apeliaciniame skunde keliamų versijų, kaip nukentėjusysis E. M. galėjo patirto jam nustatytus sužalojimus.

81.       Iš byloje esančio nukentėjusiojo E. M. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad tą pačią dieną nukentėjusysis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl nugaros bei galvos skausmų, galvos nubrozdinimo. Nukentėjusiajam buvo nustatyta galvos pakaušio nubrozdinimas, paviršinės žaizdelės, skausmingumas tarp menčių, nubrozdinimas ir kiti sužalojimai (2 t., b. l. 189). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1247/2019 (01) matyti, kad E. M. buvo nustatyti odos nubrozdinimai pakaušyje, nugaroje, poodinė kraujosruva dešiniame šone, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 190). Apeliaciniame skunde teigiama, kad odos nubrozdinimai pakaušyje ir nugaroje buvo konstatuoti ir po 2019 m. balandžio 11 d. įvykio, dėl to, labiau tikėtina, kad tuo metu šie sužalojimai ir buvo padaryti. Atsakant į skundo argumentą, pirmiausia, pažymėtina, kad nuteistasis laikėsi pozicijos, jog 2019 m. balandžio 11 d. jis apskritai jokių veiksmų nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu neatliko, todėl minėta apeliaciniame skunde pateikta pozicija laikytina ne tik prieštaraujančia gynybinei pozicijai dėl 2019 m. balandžio 11 d. nusikalstamos veikos, tačiau ir nepagrįsta, juo labiau, kad iš 2019 m. balandžio 19 d. E. M. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas pakaušio paraudimas, o nubrozdinimai nugaroje apskritai nėra nurodyti kaip nustatyti (2 t., b. l. 120).

82.       Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus prašymus dėl bylos nutraukimo būtinosios ginties ar nusikaltimo mažareikšmiškumo pagrindu, pabrėžtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos atveju nenustatyta, jog N. K. ar jo artimiesiems būtų grėsęs pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio būtų pagrindas gintis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktą sukėlė pats nuteistasis, būdamas agresyviai nusiteikęs ir nueidamas pas M. P., prieš kurį panaudojo fizinį smurtą, o vėliau nežymiai sutrikdė ir nukentėjusiojo E. M. sveikatą. Pažymėtina, ir tai, kad G. ir N. K. nurodė, jog dėl šio įvykio buvo rašytas pareiškimas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (5 t., b. l. 84). Juo labiau nėra pagrindo aptarto nusikaltimo laikyti mažareikšmiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis N. K. pats provokavo konfliktines situacijas ir nepagrįstai užsipuolė nukentėjusiuosius, o jo nusikalstamos veikos daromos sistemiškai.

5.       Dėl 2019 m. balandžio 30 d. nežymaus E. M. ir K. M. sveikatos sutrikdymo

83.       Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu ir dėl to, kad nežymiai sutrikdė E. M. ir K. M. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. K. rankomis pastūmė E. M. ir K. M., namo laiptinėje juos stumdė. Taip pat prispaudė K. M. kairės rankos du pirštus, padarydamas jam odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus N. K. spardė E. M. kojas, padarydamas jam odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje ir dešinės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu.

84.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. M. nurodė, kad K. M. užtvėrus N. K. kelią (past. – į namo laiptinę) (taip jis siekė neleisti N. K. smurtauti prieš E. M.), N. K. pradėjo stumdyti K. M.. Įsiveržus į laiptinę, jis atsigulė ant grindų prie ofiso durų ir dejavo, apsimesdamas, kad jam kažkas yra negerai. E. ir K. M. įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandant užsidaryti duris, N. K. įkišo koją į tarpdurį ir neleido jų uždaryti, spardydamas E. M. kojas, taip sužalojo šiam dešinės kojos čiurną. Matydamas, kad nėra kitos galimybės apsiginti nuo N. K., K. M. iš atėjusios E. M. žmonos N. P.-M. paėmė dujų balionėlį ir papurškė N. K. į veidą (4 t., b. l. 139–142). Iš esmės tapačias aplinkybes nukentėjusysis E. M. buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 59–60). Su nukentėjusiojo E. M. parodymais sutampančias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis K. M., kurio teigimu, N. K. smūgiavo ir į jį, ir į E. M., o laiptinėje pats atsigulė, kad atrodytų, jog tai nukentėjusieji jį sumušė. Be to, N. K. įkišo koją į nukentėjusiųjų ofisą ir neleido uždaryti durų, kojomis spardė sūnų (past. – E. M.) ir sužeidė jo kojas. Be to, nukentėjusiojo teigimu, N. K. privėrė jo pirštus, o po to nukentėjusysis K. M. paėmė iš marčios dujų balionėlį ir papurškė N. K. dujomis (4 t., b. l. 142–144). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai laikytini nuosekliais, sutampančiais esminėse detalėse ir patvirtinančiais N. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes.

85.       Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo „VID_20190430_121901“ matyti, kad N. K. agresyviai braunasi pro ramiai stovintį E. M. (5 t., b. l. 45). Be to, vaizdo įraše „VID_20190430_122112“ užfiksuota, kaip N. K., užstojęs įvado dėžutę, neleidžia prie jos prieiti darbuotojams, stumia bandantį prieiti E. M. ir šaukia (5 t., b. l. 45). Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad N. K. stumdėsi ir neleido dirbti atvykusiems darbininkams. N. K. pradėjus stumdytis ir neleisti dirbti, iš karto iškvietė policiją (4 t., b. l. 140). Pažymėtina, kad nuteistasis, manydamas, jog daugiabučio namo buto savininkų ar jo paties interesai yra pažeidžiami, galėjo kreiptis į policiją, tačiau priešingai – iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad N. K. elgėsi agresyviai ir provokavo konfliktinę situaciją, o ne siekė apginti savo šeimos teises ir teisėtus interesus, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

86.       Iš vaizdo įrašo „VID_20190430_122705“ matoma, kaip N. K. pastumia prie laiptinės durų stovėjusį K. M., girdėti, kaip N. K. agresyviai K. M. šaukia: „pasitraukit nuo durų“, o pastarasis priekaištauja N. K., kad jis penkis kartus sumušė jo sūnų (5 t., b. l. 45). Be to, tai, kad K. M. paėmė dujų balionėlį, kuriuo papurškė N. K. į veidą, be kita ko, patvirtina vaizdo įraše „VID_20190430_122853“ užfiksuotos aplinkybės (5 t., b. l. 45).

87.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į, be kita ko, ir objektyviais įrodomaisiais duomenimis patvirtintas nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti jų parodymais visumoje ir spręsti, kad ne nuteistasis N. K. atliko smurtinius veiksmus, o pats nuteistasis 2019 m. balandžio 30 d. įvykio metu buvo užpultas.

88.       Tai, kad nukentėjusiesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialistų išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1438/2019 (01) nurodyta, kad E. M. nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, dešinės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (3 t., b. l. 27–28). Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka jo paties nurodomus įvykio metu patirtus sužalojimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1437/2019 (01) pažymėta, kad K. M. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje (3 t., b. l. 32). Tai, kad K. M. įvykio metu patyrė jo paties nurodomus sužalojimus patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas, kuriame užfiksuota, jog K. M. 2019 m. balandžio 30 d. atvykęs į gydymo įstaigą skundėsi plaštakos skausmu (3 t., b. l. 26).

89.       Nuteistojo smurtinių veiksmų nepaneigia ir byloje esantys medicininiai duomenys, kuriuose užfiksuotas 2019 m. balandžio 30 d. nuteistojo apsilankymas gydymo įstaigoje (5 t., b. l. 77–78). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo patirti sužalojimai sietini ne su jo atžvilgiu atliktais tyčiniais ir sąmoningais nukentėjusiųjų veiksmais, tačiau su paties nuteistojo N. K. elgesiu, neleidžiant uždaryti nukentėjusiesiems ofiso durų, kišant savo kojas į tarpdurį ir spardantis. Tai, kad nuteistasis N. K. neleido nukentėjusiesiems uždaryti ofiso durų ir spardėsi, patvirtino ir liudytoja S. B. (2 t., b. l. 192–193; 4 t., b. l. 161–162). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančioje nuotraukoje „2019_04_30_n.“ matomas N. K., sėdintis ant grindinio ir įkišęs koją į tarpdurį (5 t., b. l. 46).

90.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad N. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu dėl nežymaus E. M. ir K. M. sveikatos sutrikdymo.

91.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus in dubio pro reo taikymo kontekste, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iš tiesų pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-489/2022). Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

92.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog visose penkiose N. K. veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nustačius, kad N. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl penkių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, spręstina, jog nėra pagrindo nuteistąjį išteisinti kaip to prašoma jo gynėjo apeliaciniame skunde. Taip pat atsižvelgiant į paties nuteistojo asmenybę ir nustatytas jo padarytų nusikaltimų aplinkybes nėra pagrindo pripažinti nuteistojo veiksmuose buvus būtinosios ginties sąlygas, juo labiau, sistemingai daromi nusikaltimai žmonių sveikatai, sukeliantys ne tik fizinius, bet ir dvasinius padarinius, negali būti laikomi mažareikšmiais. 

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

93.       Nagrinėjamoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kodėl nuteistajam buvo paskirta su laisvės suvaržymu susijusi bausmė. Nuteistojo vertinimu, jam turėtų būti skiriamos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

94.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nuteistajam N. K. skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kaip skirtina. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad N. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), vertina jam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą.

95.       Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Teismų praktikoje individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

96.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. K. padarė penkis tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei N. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

97.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad iki nusikalstamų veikų padarymo N. K. nebuvo teistas (3 t., b. l. 99–100), tačiau, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad N. K. nėra baustas administracine tvarka, nes užfiksuotais atvejais buvo priimti sprendimai nutraukti/nepradėti teiseną (3 t., b. l. 95–98). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis nedirbo (3 t., b. l. 94). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas N. K., iš esmės bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

98.       Nors N. K. ir nebuvo teistas nusikaltimų padarymo metu, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 284 straipsnį. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje nustatyta, jog nuo nusikalstamų N. K. veiksmų nukentėjo, be kita ko, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti E. M. ir K. M.. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. K. šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nuteistasis sistemingai elgiasi agresyviai, siekdamas sukelti konfliktus su daugiabučio gyventojais. Anot nuteistojo, jis siekia konfliktines situacijas išspręsti, tačiau akivaizdu, kad jis tai daro ne visuomenėje priimtinais būdais, o smurtiniu elgesiu.

99.       Pažymėtina tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

100.       N. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (penkios nusikalstamos veikos), už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

101.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas N. K. padarytus nusikaltimus ir jo paties asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant ne pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už atskiras nusikalstamas veikas skyrė žymiai mažesnio nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis dydžio bausmes, t. y. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

102.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį. Bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankesniu būdu, be to, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už vieną iš nusikalstamų veikų prie jos buvo pridėtos minimalaus dydžio paskirtų bausmių dalys. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

103.       Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, įvertina ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą. Skundžiamu nuosprendžiu paskira laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta nuteistajam N. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams – laikytina teisinga bei proporcinga, nustatyta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Be to, pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, N. K. pagrįstai paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausta lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nuteistasis įpareigotas nuo 23.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas.

104.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tinkamai parinkta bausmės rūšis ir nustatyti teisingi bei proporcingi jos dydžiai už atskiras nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmė, t. y. viešieji darbai, kurios pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė, kaip negalinčios užtikrinti bausmės tikslų pasiekimo, apeliaciniame tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atskirai svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galimybės.

105.       Pažymėtina, kad, nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. K. paskirta bausmė paskirta teisėtai, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, todėl neprieštarauja teisingumo principui, taigi nenustatyta pagrindo ją švelninti.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

106.       Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems E. M. ir V. S. neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžiais. Apelianto vertinimu, konfliktinės situacijos buvo sąlygos ilgalaikių nukentėjusiųjų ir nuteistojo bei jo šeimos konfliktinių santykių, be to, nukentėjusiesiems nebuvo padaryti rimti sveikatos sužalojimai, todėl priteistos sumos turi būti mažintinos iki 150 Eur.

107.       Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

108.       Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Pažymėtina, kad teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią šis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

109.       Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

110.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusysis E. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 55–57), kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 1 000 Eur dydžio sumą.

111.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nukentėjusiajam E. M. priteistinos sumos dydį. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, E. M. nukentėjo nuo N. K. penkių smurtinių nusikalstamų veikų – trijų iš jų atveju nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o du kartus sukeltas fizinis skausmas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl prieš jį atliktų smurtinių veiksmų ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas, taigi, akivaizdu, jog nuteistojo veiksmai turėjo poveikį ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau ir sukėlė moralinius išgyvenimus, juo labiau, kad nuteistojo smurtinis elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo vienkartinis. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo naudai priteista suma laikytina per didele.

112.       Nukentėjusysis V. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 4 000 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58; 4 t., b. l. 58). Apylinkės teismas ieškinį dėl turtinės žalos atmetė, o dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam 500 Eur.

113.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinei žalai atlyginti skirtos sumos, pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Be to, nors apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, kurioje, apelianto teigimu, analogiškose byloje priteisiamos piniginės sumos nuo 150 Eur iki 350 Eur, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais ir mažinti nukentėjusiajam V. S. priteistos sumos dydį nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai, pavyzdžiui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. poodinės kraujosruvos padarymo, priteisiama didesnė suma nei 350 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020).

114.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ne tik į tai, kad nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis buvo nepagrįstai užsipultas nepažįstamo asmens (N. K.) darbo metu. Vadinasi, apeliacinio skundo argumentai, kad konfliktai tarp nuteistojo šeimos ir nukentėjusiųjų yra ilgalaikiai, yra niekiniai sprendžiant nukentėjusiajam V. S. atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam 500 Eur suma priteista nepagrįstai, juo labiau, kad apeliaciniame skunde nepateikiama konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajam V. S. priteista suma neturtinei žalai atlyginti iš tiesų laikytina per didelė. Vien tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas savaime nešalina nusikaltimo pavojingumo, juo labiau, kad asmens sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės normomis saugomų teisinių gėrių.

115.       Nagrinėjamoje klausimo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318-139/2015, 2K-331-976/2018). Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad neturės objektyvių galimybių atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

116.       Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose padarytos neturtinės žalos dydžių nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, tinkamai, vadovaudamasis BPK ir CK nuostatomis, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiųjų naudai priteisė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančias sumas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo N. K. gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė