Civilinės bylos Nr. e2-3912-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės IĮ S. S. restauravimo ateljė ieškinį atsakovei BĮ „Kultūros infrastruktūros centras, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus restauratoriai“, išvadą teikianti institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dėl viešųjų pirkimų,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė IĮ S. S. restauravimo ateljė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ „Kultūros infrastruktūros centras, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus restauratoriai“, prašydama: 1) panaikinti atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radiliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai“ priimtą 2020-08-25 sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir pripažinti pirkimo laimėtoją UAB „Vilniaus restauratoriai“; 2) pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus restauratoriai“ iš pirkimo procedūrų; 3) pripažinti negaliojančia tarp BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudarytą 2020-09-04 Tvarkybos darbų sutartį; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad dalyvavo minėtame pirkime, tačiau 2020-08-21 perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, tuo tarpu UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymas 2020-08-25 atsakovės sprendimu pripažintas laimėtoju.
1.2. 2020-09-04 iš atitinkamų asmenų ieškovė sužinojo, kad laimėtojo UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovas S. M. ir Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją rengęs aukščiausiosios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius M. M. yra giminystės ryšiais susiję asmenys – tėvas ir sūnus, kurių sąsajumas galėjo pažeisti viešojo pirkimo sąlygas, interesų konflikto vengimo, skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus. Ieškovė 2020-09-04 pateikė atsakovei pretenziją dėl 2020-08-25 sprendimo, prašydama leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymu, sustabdyti procedūras, grįžti į pasiūlymų vertinimą ir iš naujo vertinti UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymo atitiktį LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms, o pasitvirtinus pretenzijoje nurodytai informacijai, pašalinti laimėtoją iš pirkimo procedūrų bei įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atsakovė 2020-09-08 atsakymu į šią pretenziją nurodė, kad jos nenagrinėja, nes praėjęs pretenzijos pateikimo terminas.
1.3. Ieškovės nuomone, 2020-08-25 sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo yra neteisėtas, kadangi atsakovė, vykdydama pirkimą, pažeidė VPĮ reikalavimus, interesų konflikto vengimo ir kitus principus, kadangi tarp perkančiosios organizacijos, M. M. ir UAB „Vilniaus restauratoriai“ susiklostė akivaizdi interesų konflikto situacija, dėl kurios atsakovė privalėjo trečiojo asmens pasiūlymą atmesti ir pašalinti jį iš pirkimo procedūrų.
1.4. Pabrėžė, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos programą Nr. 3 - Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų komplekso 2015 m. programos koregavimą ir papildymą, kuris buvo Pirkimo sąlygų dalimi, rengė būtent pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus restauratoriai“, o darbus atliko D. S. ir M. M.. Taigi, pirkimo laimėtoja ne tik parengė Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos programą Nr. 3, kuri buvo Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos dalimi, bet ir dalyvavo 2015 m. ar vėliau skelbtame viešajame pirkime tame pačiame objekte bei jį laimėjo, o tai patvirtina akivaizdų interesų konflikto egzistavimą. Pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo EBVPD standartinėje formoje C dalyje atsakyti į klausimus dėl galimų interesų konfliktų, ir šiuo atveju atsakovė, tikėtina, buvo suklaidinta pirkimo laimėtojo pateiktos informacijos, neišviešinant intereso konflikto faktų, todėl netinkamai nustatė laimėtoją, kurį iš tikrųjų turėjo pašalinti VPĮ 46 str. 4 d. 2 p. pagrindu.
1.5. Dėl interesų konflikto pirkimo laimėtojas ir kiti tiekėjai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, nes: a) laimėtojo vadovas S. M. susijęs giminystės ryšiais su M. M., kuris susijęs su viešojo pirkimo dokumentuose užfiksuotais tyrimais, restauruotų eksponatų perdavimu tirti bei Pirkimo techninės specifikacijos dokumentų rengimu, dalyvavo ir kituose viešojo pirkimo etapuose, taigi turėjo daug konfidencialios viešojo pirkimo informacijos ir galimai galėjo ją perduoti tėvui, kuris yra laimėtojo įmonės vadovas; b) pats pirkimo laimėtojas rengė dalį Pirkimo techninės specifikacijos dokumentų, o būtent Programą Nr. 3, t. y. dalyvavo pirkimo parengiamajame etape, galimai ir kituose pirkimo etapuose, tad turėjo didesnes galimybes žinoti visus būsimų darbų niuansus ir smulkiausias aplinkybes. Šiuo atveju pirkimų laimėtojas, sudaręs Programą Nr. 3, M. M. ir D. S., rengę visus techninės specifikacijos dokumentus, vertintini kaip pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjai, jų tiesioginis dalyvavimas Pirkimo procedūroje teikiant nuomonę, padedant pasirengti pirkimui, rengiant Pirkimo techninės specifikacijos dokumentus vertintinas kaip galintis daryti įtaką pirkimo rezultatams, pakenkti pirkimo nešališkumui ir nepriklausomumui, tuo tarp perkančioji organizacija, tą žinodama, sąmoningai leisdama UAB „Vilniaus restauratoriai“ dalyvauti pirkime ir jo nepašalindama, priėmė neteisėtą sprendimą.
1.6. Be to, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nes: a) visiškai nenagrinėjo ieškovės prašymo atnaujinti terminą pretenzijai pateikti ir nenurodė, kodėl pateiktos priežastys negali būti vertinamos svarbiomis, juo labiau, kad šiuo atveju egzistuotų pagrindas atnaujinti terminą - ji pateikta praleidus terminą tik 3 dienas, ieškovė tik 2020-09-04 sužinojo apie interesų konflikto aplinkybę ir nedelsiant pateikė pretenziją, kurios išnagrinėjimas būtų leidęs užtikrinti viešojo intereso apsaugą; b) atsakovė neišsprendė prašymo leisti ieškovei susipažinti su laimėtojo pasiūlymu ir jo pateikta nekonfidencialia informacija, nors turi imperatyvią pareigą supažindinti suinteresuotus dalyvius su laimėtojo pasiūlymu; prašymas dėl susipažinimo nelaikytinas pretenzija – toks prašymas gali būti pateikiamas per visą sutarties sudarymo atidėjimo terminą; c) atsakovė nesilaikė nustatytos interesų konflikto fiksavimo ir vertinimo tvarkos ir eigos, absoliučiai nesigilino į ieškovės nurodytas aplinkybes – pati atsakovė turi imtis visų veiksmų pagal kompetenciją, siekdama išsiaiškinti bei užkirsti kelią interesų konflikto situacijos atsiradimui, atlikti išsamų patikrinimą, nes tik atlikusi patikrinimą ji galėtų daryti atitinkamas išvadas ir imtis atitinkamų veiksmų, o šiuo atveju gavusi iš ieškovės informaciją, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ją patikrinti; d) ieškovės 2020-09-04 pretenzija laikytina ne pretenzija, kuriai taikomas VPĮ 102 str. 1 d. nustatytas terminas, o dokumentas, suteikiantis perkančiajai organizacijai informaciją apie galimą interesų konflikto situaciją, jo nagrinėjimui taikomi VPĮ 21 str. 3 d. nurodyti perkančiojo subjekto veiksmai.
2. Atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti.
2.1. Nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo darbus – Programą patvirtina Restauravimo taryba teisės aktų nustatyta tvarka, o šiuo darbus pagal patvirtintą programą atlieka restauratorius, parinktas VPĮ nustatyta tvarka; teisės aktai nustato leidimą Programoje patvirtintus darbus atlikti ne tik programą rengusiam restauratoriui, bet ir bet kuriam kitam fiziniam ir juridiniam asmeniui. Imperatyvus teisinis reguliavimas atskiria kilnojamųjų vertybių restauravimo darbų nustatytą ir viešųjų pirkimų organizavimą.
2.2. Pabrėžė, kad M. M. rengė programas, kuriose identifikuojami restauravimo darbai, kuriuos atlieka VPĮ nustatyta tvarka atrinktas tiekėjas, bet ne Techninę specifikaciją. Pirkimo sąlygas parengė pati atsakovė, ir nei laimėtojo vadovas, nei ieškovės nurodytas restauratorius M. M. nėra atsakovės darbuotojai, M. M. net nebuvo trečiojo asmens darbuotojas ar kvazisubtiekėjas. Atsakovei nėra ir negali būti žinomi privačių asmenų šeimos ryšiai.
2.3. Trečiojo asmens pateiktame EBVPD atsakant į klausimą dėl susitarimų, kuriais siekta iškraipyti konkurenciją, ar žinoma apie interesų konfliktus, ar buvo konsultuojama perkančioji organizacija ir pan., atsakyta „ne“.
2.4. Ieškovė neįrodo jokio galimo savo interesų pažeidimo pirkime. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kaip viešojo pirkimo metu galėjo pasireikšti atsakovei taikytino LR Interesų derinimo įstatymo pažeidimas, o ginti viešąjį interesą ieškovė neturi teisės.
2.5. Kadangi atsakovė ieškovės pretenzijos nenagrinėjo, ji nepasisakė ir dėl išvestinių prašymų, taip pat nepateikė trečiojo asmens pasiūlymo susipažinimui, nenurodė termino pretenzijai pateikimo atnaujinimo ar neatnaujinimo argumentų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus restauratoriai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė
, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išreiškė nesutikimą su ieškovės ieškiniu. 3.1. Paaiškinimuose nurodė, kad dirbo ginčo objekte 2017-2018 metais pagal Š. J. individualios įmonės paruoštą programą, o darbų eigoje iškilus poreikiui ją koreguoti, programos koregavimą ir papildymą atliko tuo metu buvęs UAB ‚Vilniaus restauratoriai“ darbuotojas – I kategorijos sienų tapytojas restauratorius D. S. ir aukščiausios kategorijos moblertinės tapybos specialistas M. M., kuris yra S. M. sūnus, dirbantis M. M. personalinėje įmonėje. Programos koregavimą patvirtino Restauravimo taryba, kurios pagrindu ir buvo skelbiamas naujas pirkimas.
3.2. UAB „Vilniaus restauratoriai“ savo pirkimo pasiūlyme išviešimo, kad molbertinės tapybos restauravimo darbus atliks ne M. M., o kitas asmuo. Sieninės tapybos restauratorius D. S. vykdė restauravimo darbus objekte, o šiuo metu įmonėje nedirba, tačiau pasiūlyme išviešintas, kaip pasitelktas subtiekėjas, kuris užbaigs darbus.
3.3. Pabrėžė, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ jokio pažeidimo nepadarė, pirkime dalyvavo teisėtai.
4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad pirkimuose kylantis interesų konfliktas turėtų būti siejamas su perkančiosios organizacijos darbuotojų, viešojo pirkimo komisijos narių tarnybinių pareigų atlikimu ar kitais asmenimis, dalyvaujančiais viešajame pirkime ir turinčiais pareigą deklaruoti privačius interesus, o nagrinėjamu atveju ieškinyje minimi M. M., D. S. ir S. M. nėra perkančiosios organizacijos darbuotojai ar įstaigos viešojo pirkimo komisijos nariai, t. y. jie nėra įgalioti dalyvauti perkančiojoje organizacijoje vykdant pirkimą ir priimant atitinkamus sprendimus, todėl jie nepatenka į Komisijos kompetencijai priskirto įstatymo laikymosi priežiūros sritį. Komisija nėra įgaliota vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įgyvendina VPĮ nuostatas, todėl negali pasisakyti ar kilo ieškinyje nurodyta interesų konflikto situacija pagal VPĮ 21 str. nuostatas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020-07-08 paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai“, kuriame pasiūlymus teikė ieškovė IĮ S. S. restauravimo ateljė bei trečiasis asmuo UAB „Vilniaus restauratoriai“. Viešojo pirkimo komisijos 2020-08-20 sprendimu ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 33.2. p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, ir ieškovė šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė bei jo nekvestionavo, taigi jis laikytinas galiojančiu. Perkančiosios organizacijos 2020-08-25 sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė iš vienintelio likusio – trečiojo asmens UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymo, kurio kaina – 162 307,23 Eur su PVM, ir trečiasis asmuo buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, o 2020-09-04 tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo Tvarkybos darbų sutartis Nr. R-23/2, kuria UAB „Vilniaus restauratoriai“ įsipareigojo iki sutartyje nustatyto termino atlikti minėtų kilnojamųjų kultūros vertybių bažnyčioje tyrimo, konservavimo, restauravimo darbus. Ieškovei 2020-09-04 pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją dėl atsakovės veiksmų, pripažįstant pirkimo laimėtoją, t. y. iš esmės dėl 2020-08-25 sprendimo, prašant atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pateikti, o taip pat prašant leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymu, grįžti į pasiūlymų vertinimą, iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Vilniaus restauratoriai“ atitiktį VPĮ nuostatoms, pašalinti jį iš pirkimo procedūrų bei įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, ši pretenzija atsakovės 2020-09-08 sprendimu buvo palikta nenagrinėta, kaip pateikta praleidus VPĮ 102 str. 1 d. įtvirtintą terminą.
Dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją teisėtumo
6. Vadovaujantis VPĮ 102 str. 1 d. tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.
7. CPK 4232 str. 1 d. numato, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, PĮ ir kituose įstatymuose nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o 3 d. numato, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (pretenziją), tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.
8. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, gavusi ieškovės 2020-09-04 pretenziją dėl 2020-08-25 sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei pirkimo laimėtojo pripažinimo pavėluotai (ieškovė nekvestionuoja tos aplinkybės, kad pretenzija dalyje dėl 2020-08-25 sprendimo pateikta praleidus VPĮ 102 str. įtvirtintą terminą), ją 2020-09-08 sprendimu paliko nenagrinėta vien tuo formaliu pagrindu, kad ji buvo pateikta praėjus pretenzijos pateikimo terminui, tačiau visiškai nepasisakydama ir nevertindama ieškovės pretenzijoje nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas ieškovės pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pateikti, nepateikdama jokių argumentų ir motyvų dėl šio prašymo vertinimo, o taip pat neišspręsdama kartu su pretenzija ieškovės pareikštų kitų savarankiškų prašymų.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad:
a) pretenzija dėl 2020-08-25 perkančiosios organizacijos sprendimo buvo pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą tik 3 dienas, t. y. nežymiai;
b) pretenzija pateikta 2020-09-04, t. y. tą pačią dieną, kaip ir buvo su pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir byloje nėra duomenų, kad pretenzija buvo pateikta jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo;
c) tik gavusi skundžiamą 2020-08-25 sprendimą ieškovė objektyviai galėjo sužinoti ir sužinojo, kokie kiti tiekėjai (tiekėjas) dalyvavo viešajame pirkime, t. y. kad pirkime dalyvavo būtent UAB „Vilniaus restauratoriai“, bei aiškintis aplinkybes dėl šio tiekėjo pateikto pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, pašalinimo pagrindų nebuvimo ir perkančiosios organizacijos veiksmų, pripažįstant pirkimo laimėtoju būtent šį tiekėją;
d) pateiktoje pretenzijoje buvo ne tik ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bet ir reiškiamas savarankiškas prašymas leisti ieškovei susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktu pasiūlymu, kuris apskritai nebuvo perkančiosios organizacijos išspręstas, nors tokiam prašymui pateikti VPĮ 102 str. 1 d. nustatyti pretenzijų teikimo terminai nėra taikomi, o taikytina speciali VPĮ 20 str. 4 d. norma, pagal kurią suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (išskyrus informaciją, kurią jie nurodė, kaip konfidencialią) ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo;
e) pateiktoje pretenzijoje buvo ne tik ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bet ir pateikiama perkančiajai organizacijai informacija (duomenys) dėl galimų trečiojo asmens UAB „Vilniaus restauratoriai“ pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų buvimo, prašant šiuos duomenis įvertinti įstatymų nustatyta tvarka bei dėl jų priimti visiškai naują sprendimą, ir kaip teisingai nurodė ieškovė, tokiai informacijai pateikti suinteresuotam tiekėjui VPĮ nėra nustatyti jokie terminai, o pati perkančioji organizacija, gavusi tokius duomenis, juo labiau, jei tokie duomenys jai nebuvo žinomi ir įvertinti pasiūlymų vertinimo metu ir priimant sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei laimėtojo nustatymo, turėjo spręsti dėl tokių duomenų teisingumo, tiekėjo pašalinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo, be kita ko, suteikiant ir tiekėjui, dėl kurio pašalinimo spręstina, galimybę pasiaiškinti dėl tokių duomenų teisingumo ir pan. Teismas pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnyje numatytais pagrindais klausimu išaiškinta, jog vien tik įtikinamų duomenų, jog tiekėjas, kuris galėtų būti pašalintas iš pirkimo procedūrų, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, turėjimas, gavimas, surinkimas nėra pakankama sąlygą pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo; įtikinami duomenys VPĮ 46 str. 4 d. prasme apima objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese; VPĮ 46 str. 4 d. tinkamas taikymas neapribotas tik įtikinamų duomenų turėjimu, bet siejamas ir su jų atskleidimu ūkio subjektams, dėl kurių sąžiningų veiksmų perkančiajai organizacijai kyla pagrįstų abejonių (LAT 2018-10-31 nutartis c.b. UAB „JS Baltic“ v BĮ „Kelmės kultūros centras“, Nr. 3K-3-397-378/2018. „Teismų praktika“ Nr. 50);
f) tiek ieškovės 2020-09-04 pretenzijoje pareikštas prašymas leisti susipažinti su laimėtojo pateiktu pasiūlymu, tiek prašymas spręsti dėl laimėtojo pašalinimo iš pirkimo procedūrų, atsižvelgiant į ieškovės teikiamus duomenis dėl interesų konflikto, negali būti laikomi „išvestiniais“ reikalavimais iš ieškovės prašymo panaikinti 2020-08-25 perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, nes tai savarankiški ir nepriklausomi prašymai;
g) byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų apie galimai nesąžiningą ieškovės elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis, sąmoningą siekimą vilkinti viešojo pirkimo procedūras tiek viso viešo pirkimo metu, tiek konkrečiai skundžiant perkančiosios organizacijos sprendimus/veiksmus, o teismų praktikoje suformuota, jog tais atvejais, kai tiekėjas akivaizdžiai nesielgia nerūpestingai, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių - skųsti priimtų sprendimų, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-09 nutartis c.b Nr. 3K-3-40/2007; 2010-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-135/2010);
h) teismų praktikoje pabrėžiama, kad tiekėjų teisių gynimas viešuosiuose pirkimuose grindžiamas efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principo užtikrinimu - tiekėjų teisės turi būti ginamos efektyviai tiek teismų, tiek perkančiųjų organizacijų, ir prioritetas turi būti teikiamas ne deklaratyviam formalumui, o faktiniam tiekėjo teisių gynimui, įvertinant ne tai, kaip atmesti tiekėjo pretenziją ar atsisakyti ją nagrinėti, bet užtikrinant viešojo pirkimo skaidrumą, motyvuotai atsakyti tiekėjui į jo kreipimąsi, jeigu pastarasis pagrįstai mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga. Teismų praktika Nr. 31). Pagaliau, naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas tik, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-450-690/2015 ir jame nurodyta ESTT praktika). Ir atvirkščiai, jeigu pretenzija dėl perkančiosios organizacijos sprendimo grindžiama jos veiksmais, kurie nebuvo ir negalėjo būti ankščiau to tiekėjo kvestionuojami įstatyme įtvirtinta tvarka ir terminais, pretenzija turi būti perkančiojo subjekto (atitinkamai ir ieškinys teismo) nagrinėjama iš esmės.
teismas sprendžia, jog atsakovės 2020-09-08 raštu išdėstytas atsisakymas nagrinėti ieškovės IĮ S. S. restauravimo ateljė pareikštą pretenziją dėl 2020-08-25 sprendimo bei išspręsti ieškovės pareikštus savarankiškus prašymus laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Dėl interesų konflikto situacijos
10. Pirkimo sąlygų 20 p. numato, kad perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų. Pagal Pirkimo sąlygų 25 p. deklaruodami, kad nėra pagrindo pašalinti iš pirkimo, kartu su pasiūlymu kiekvienas pasiūlymą pateikęs dalyvis, subtiekėjas ar ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turėjo užpildyti ir pateikti užpildytą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD). Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 5 priedu esančio EBVPD formos, jos C dalyje „Su nemokumu, interesų konfliktu ar profesiniais nusižengimais susiję pagrindai“ tiekėjas be kita ko, turėjo atsakyti į klausimus „taip“ arba „ne“:
- Ar ekonominės veiklos vykdytojas žino apie kokius nors interesų konfliktus, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje, atitinkamame skelbime ar pirkimo dokumentuose, kylančius dėl jo dalyvavimo pirkimo procedūroje (VPĮ 46 str. 4 d. 2 p.)?
- Ar ekonominės veiklos vykdytojas arba su juo susijusi įmonė konsultavo perkančiąją organizaciją ar perkantįjį subjektą ar kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą (VPĮ 46 str. 4 d. 3 p.)?
11. Pašalinimo pagrindai nurodyti Pirkimo sąlygų 4 priede. Šio priedo lentelės 4 pozicijoje nurodytas pašalinimo pagrindas – tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti; laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Šio priedo lentelės 6 pozicijoje nurodytas pašalinimo pagrindas – tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimas, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir t.t. Šių pašalinimo pagrindų nebuvimui patvirtinti tiekėjas turėjo pateikti užpildytą EBVPD.
12. VPĮ 46 str. 4 d. 2 d. taip pat numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, t. y. jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms.
13. VPĮ 21 str. 1 d. numato, kad pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Tuo tarpu VPĮ 21 str. 3 d. numato, kad perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į intereso konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 str. 4 d. 2 d. nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas.
14. Interesų konfliktų (plačiąja prasme) tyrimo kontekste kasacinio teismo suformuota pakankamai nuosekli praktika. Joje pažymima, kad perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių; perkančiųjų organizacijų aktyvus vaidmuo (pareiga) užtikrinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus kyla iš viešųjų pirkimų direktyvų esmės, o tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-13 nutartis c.b. Nr. e2A-876-236/2019). Teismų praktikoje interesų konflikto samprata pagal pirkimui taikytiną viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą kildinama ne tik iš viešųjų pirkimų principų, tačiau ir iš perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos užtikrinti pirkimą vykdančių asmenų nešališkumą, tiekėjų tarpusavio sąžiningą varžymąsi, neatskleidžiant tiekėjų pateiktos informacijos, garantuojant pirkime dalyvaujančių asmenų viešųjų ir privačių interesų prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).
15. Sprendžiant dėl ieškovės įrodinėjamos interesų konfliktų situacijos buvimo ginčo viešojo pirkimo metu, teismo nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bei teisinės aplinkybės:
- Pirkimo sąlygų 15 punkte numatyta, kad išsamesnė visų perkamų darbų informacija ir reikalavimai pateikiami Techninėje specifikacijoje (1 priedas, elektroninė forma). Šio Pirkimo sąlygų 1 Priede „Techninė specifikacija“ numatyta, kad ji pateikiama atskiru dokumentu, ir kad Techninę specifikaciją sudaro Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programos ir kiti dokumentai.
- Kaip matyti iš bylos medžiagos, didžioji dalis šių Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios Radviliškio r. presbiterijos tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programų, į kurias nukreipiama pačiose Pirkimo sąlygose, kurios, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų turinio, jų sisteminio ir loginio aiškinimo, yra sudėtinė Pirkimo sąlygų, o konkrečiai – Techninės specifikacijos dalis, ir kuriose nurodomos ginčo pirkimu perkamų ir reikalingų atlikti su minėtomis kultūros vertybėmis (altoriais, paveikslais, sakykla ir kt.) darbų užduotys, nustatyti šių vertybių defektai bei detaliai aprašoma visa atliktinų darbų metodika, buvo 2019 m. liepą parengta rengėjo – aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratoriaus M. M., tuo tarpu viena iš Programų – Projektas 2019-07 „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų komplekso, Šv. Trejybės bažnyčia Šiaulėnų 31, Šaukotas, Šaukoto seniūnija, Radviliškio raj. (unikalus Nr. vertybių registre 28100) 2015 m. programos koregavimas ir papildymas“ (toliau – Projektas) buvo parengtas paties trečiojo asmens UAB „Vilniaus restauratoriai“, nurodant, kad faktiškai projekto rengimo darbus atliko D. S. (sienų tapyba) bei jau aukščiau minėtas kitų programų rengėjas M. M. (molbertinė tapyba). Visos šios programos buvo patvirtintos 2019-08-07 Restauravimo taryboje (protokolas Nr. 114-85).
- Kaip matyti iš UAB „Vilniaus restauratoriai“ ginčo pirkime pateikto pasiūlymo, jame, kaip specialistas, kuriuo remiamasi įrodinėjant tiekėjo kvalifikaciją ir vykdant pirkimo sutartį (kaip kvazisubtiekėjas) nurodomas ir D. S., kuris, kaip minėta, buvo pasitelktas UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir rengiant vieną iš Programų (buvęs UAB „Vilniaus restauratoriai“ darbuotojas).
- Kaip matyti iš UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymo, jos rengto Projekto dokumentų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovas yra S. M..
- Kaip nurodė ieškovė, kaip patvirtina ieškovės pateikti duomenys ir įrodymai dėl vienodos šių asmenų pavardės, vienodo įmonių, kurioms vadovauja S. M. ir M. M., buveinės adresų, ankstesnių šių asmenų bendradarbiavimo santykių rengiant minėtas programas, kaip iš esmės neneigė atsakovė bei kaip patvirtino teismui pateiktuose paaiškinimuose pats trečiasis asmuo, UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovas S. M. bei M. M., kuris yra aukščiau minėtų Programų (kaip minėta, esančių Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos sudėtine dalimi), pagal kurias turėjo būti suformuoti tiekėjų pasiūlymai ginčo viešajame pirkime, kurias pasiūlymai turėjo atitikti, kuriose iš esmės apibrėžiami ginčo pirkimu perkami darbai ir pan., rengėjas yra tėvas ir sūnus, t. y. artimos giminystės ryšiais susiję asmenys.
16. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu interesų konfliktų situacijoms be kita ko, priskiriami ir atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, turi vienokį ar kitokį suinteresuotumą pirkimo metu. Pagal VPĮ 2 str. 22-23 d. pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tai tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės viešųjų pirkimo veiklos paslaugas, o tokia veikla – tai pagalbos atliekant viešuosius pirkimus teikimas, įskaitant techninės infrastruktūros, kuria naudodamasi perkančioji organizacija gali atlikti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūras, suteikimas, konsultavimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ar dokumentų rengimo, parengimas atlikti viešuosius pirkimus ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas.
17. Iš aukščiau teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad:
a) pati UAB „Vilniaus restauratoriai“, kuri dalyvavo ginčo tyrimo, konservavimo bei restauravimo darbų pirkime ir buvo pripažinta šio pirkimo laimėtoja, t. y. buvo betarpiškai ir tiesiogiai suinteresuota pirkimo laimėjimu bei sutarties su perkančiąja organizacija sudarymu, o konkrečiai ir jos pasitelktas specialistas D. S., rengė vieną iš programų, esančių neatsiejama ginčo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalimi;
b) minėtas specialistas D. S. ginčo pirkime nurodomas, kaip kvazisutbiekėjas;
c) kitas programas, esančias Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos neatsiejama dalimi, rengė M. M., kuris viena vertus, buvo pasitelktas UAB „Vilniaus restauratoriai“, kaip faktinis jos Projekto rengėjas (kartu su kitu pasitelktu specialistu D. S.), kita vertus, yra pirkimą laimėjusios UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovo S. M. sūnus.
18. Šios aplinkybės leidžia tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“, o taip pat ir jo pasiūlyme nurodytą pasitelkiamą specialistą (kvazisubtiekėją) D. S. vertinti, kaip pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėją VPĮ 2 str. 22-23 str. bei 21 str. 1 d. prasme, prisidėjusį prie viešųjų pirkimų dokumentų parengimo, dalyvaujantį jau pačiame viešajame pirkime ir akivaizdu, esantį betarpiškai suinteresuotu atitinkamu pirkimo rezultatu (jo laimėjimu), atitinkamai tiek dėl jo dalyvavimo parengiamuosiuose pirkimo veiksmuose, tiek dėl turimų asmeninio pobūdžio ryšių su Pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančių programų rengėju, atsidūrusį interesų konfliktų situacijoje, kurią, be kita ko, turėjo nustatyta tvarka išviešinti bei dėl kurios buvimo perkančioji organizacija turėjo spręsti tokio tiekėjo pašalinimo pagrindų buvimo/nebuvimo aspektu.
19. Nagrinėjamu atveju pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Vilniaus restauratoriai“ kartu su pasiūlymu pateiktoje EBVPD formoje į klausimus dėl interesų konflikto buvimo atsakė „ne“, t. y. nenurodė, neužsiminė ir nedeklaravo kokius nors interesų konfliktus VPĮ 21 str. 1 d. prasme, taip pat nenurodė, kad tiek ji pati, tiek su ją susiję subjektai būtų vienaip ar kitaip dalyvavę rengiant pirkimo procedūrą, tokiu būdu deklaravo jokių jos pašalinimo pagrindų nebuvimą.
20. Ta atsakovės atsiliepime į ieškinį akcentuota aplinkybė, kad formaliai nei S. M., nei M. M., nei D. S. nebuvo ir nėra perkančiosios organizacijos darbuotojai, jog ne jie, o pati perkančioji organizacija rengė Pirkimo dokumentus, jos Programos ir Techninė specifikacija yra atskiri dokumentai ir dalykai, nesuponuoja teismui priešingo ginčo situacijos vertinimo, nes:
a) visas Pirkimo sąlygų 1 priedas „Techninė specifikacija“ pilna apimtimi yra būtent M. M. bei UAB „Vilniaus restauratoriai“ (pasitelkiant M. M. ir D. S.) rengtos atitinkamos programos, ir daugiau jokių originalių, individualių sąlygų pati perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje nesukūrė, nenurodė ir nesuformulavo;
b) kaip savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir pati atsakovė, pagal galiojantį kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo/restauravimo tvarkos teisinį reglamentavimą, o būtent pagal LR Kultūros ministro 2009-06-30 įsakymą Nr. ĮV-331 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) visų rūšių dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai gali būti vykdomi tik pagal restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, kurią apsvarsto ir patvirtina Restauravimo taryba. Tai savo ruožtu reiškia, kad Restauravimo tarybos patvirtinta kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa (programos) yra privaloma, būtina tokių darbų, kurie perkami viešuoju pirkimu ir vykdomi pagal viešojo pirkimo sutartį, sąlyga bei dalis. Kitaip tariant, be minėtos programos (programų) negalima nei įsigyti darbų (nes VPĮ nustatyta tvarka tiekėjai turi teikti pasiūlymus, įvertinę programos turinį, nusakantį konkrečių atliktinų darbų užduotį, metodiką, etapus ir kt.), nei juos faktiškai atlikti (nes darbai turi buvo atliekami laikantis programos (programų), t. y. programa pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra būtina tiek viešojo pirkimo, tiek jų metu įgytų darbų vykdymo sąlyga;
c) nagrinėjamu atveju vos 2019 m. liepos mėnesį tiek restauratoriui M. M., tiek UAB „Vilniaus restauratoriai“ parengus programas ir projektus, atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020-07-07 suformulavo Viešojo pirkimo užduotį – pavedė viešųjų pirkimų komisijai atlikti ginčo viešąjį pirkimą, kurioje numatomų pirkti darbų sąrašas atitinka rengtų programų pavadinimus ir turinį, tad buvo pradėtos pirkimo procedūros, t. y. minėtos programos, kurių rengėjais buvo M. M. ir UAB „Vilniaus restauratoriai“, buvo rengtos norint pasirengti ginčo viešajam pirkimui ir atlikti atitinkamų darbų pirkimo procedūras, o ne tiesiog siekiant nustatyti restauruotinas vertybes ir pan., kaip teigia atsakovė.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į itin svarbią aplinkybę, jog kaip pagrįstai nurodė ieškovė dublike, vadovaujantis jau minėtu Aprašu, o konkrečiai jo 7 punktu, programoje, kuria vadovaujantis turi būti atliekami kultūros vertybių tyrimų, konservavimo bei restauravimo darbai, turi būti nurodoma ne tik atliktinų darbų užduotis, darbų metodika ir kt., bet ir Dailės vertybės tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų skaičiuojamoji kaina, o tai reiškia, kad programos rengėjams neabejotinai žinoma ir jie jau rengdami programą, įsivertina reikalingų atlikti darbų kainą/sąmatą. Kaip matyti iš ginčo viešojo Pirkimo sąlygų 79 punktą, šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas būtent pagal kainą, t. y. kaina yra esminis pasiūlymo vertinimo kriterijus, apsprendžiantis vietą pasiūlymų eilėje bei pirkimo laimėjimo galimybę.
22. Taigi, dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių bei įvertinus teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir kiti pirkime dalyvavę tiekėjai (įskaitant ir potencialius pirkime galėjusius dalyvauti tiekėjus bei ieškovę) galimai buvo nelygiavertėje padėtyje, nes UAB „Vilniaus restauratoriai“, kuri pati bei kurios vadovo S. M. sūnus M. M. parengė Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programas, sudarančias sudėtinę Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikaciją“ dalį, t. y. pagal kurias buvo parengtos šio pirkimo sąlygos, turėjo didesnes galimybes žinoti visus būsimų darbų niuansus ir smulkiausias aplinkybes. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija, žinodama ir negalėdama nežinoti nurodytas aplinkybes (atsakovei neabejotinai galėjo būti žinoma, kokie tiekėjai dalyvavo pirkime ir kas rengė programas, į kurias nukreipia Pirkimo sąlygos, kiek tai susiję su UAB „Vilniaus restauratoriai“), nevertino tiekėjo UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymo atitikties VPĮ 46 str. prasme, nesprendė dėl galimo intereso konflikto situacijos pirkime buvimo, tokio interesų konflikto išviešinimo/deklaravimo bei minėto tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindo/pagrindų buvimo, o juo labiau, kaip jau teismo konstatuota, to nesprendė ir gavusi informaciją iš ieškovės IĮ S. S. restauravimo ateljė kartu su pretenzija.
23. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tas pats tiekėjas (ar su juo asmeniniais ryšiais susijęs asmuo) rengia atitinkamą programą (techninį darbo projektą ir pan.), o vėliau dalyvauja pagal programą (projektą) reikalingų atlikti darbų pirkime, savaime nėra draudžiama ar VPĮ normoms prieštaraujanti situacija tuomet, jeigu šis tiekėjas minėtą aplinkybę deklaruoja laikydamasis įstatymų bei Pirkimo sąlygų reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, techninės specifikacijos sudėtine dalimi esančias programas (jų dalį) rengęs trečiasis asmuo UAB „Vilniaus restauratoriais“, viešame dokumente (EBVPD) paneigęs, jog pats (ar asmeniniais ryšiais su juo susijęs restauratorius M. M.) vykdė pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, sukėlė ar atsižvelgiant į ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktą informaciją (duomenis) objektyviai turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl viešųjų pirkimų principų laikymosi ir tinkamo savo vaidmens rengiant Pirkimo dokumentus ar dalyvaujant kitoje su pirkimu susijusioje paruošiamojoje veikloje deklaravimo. Taigi, teismo vertinimu, tai, kad trečiasis asmuo netinkamai deklaravo savo santykius su perkančiąja organizacija ir ginčo pirkimu, yra pakankamos aplinkybės spręsti dėl galimai kilusio interesų konflikto, kuris, kaip minėta, turėjo būti atsakovės vertinamas VPĮ 46 str. bei Pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjo pašalinimo pagrindų buvimo/nebuvimo kontekste, tačiau, kaip matyti, nei priimant 2020-08-25 sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę bei pirkimo laimėtoja, nei vėliau (gavus iš ieškovės 2020-09-04 raštu informaciją) nebuvo vertinamas.
24. Prieidamas prie aukščiau nurodytų išvadų teismas remiasi ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir situacijose, kuomet pavyzdžiui, tiekėjas, rengęs techninį darbo projektą, pagal kurį perkančioji organizacija vėliau parengė pačių projekte numatytų rangos darbų Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją, vėliau dalyvaujantis pačiame rangos darbų pirkime, šios interesų konflikto aplinkybės neišviešinęs ir nedeklaravęs, vertintinas kaip patekęs į interesų konflikto situaciją, sudarančią jo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindą. Teismų pažymėta, kad viešuosiuose pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai vertintini kaip pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjai, ir jų dalyvavimas Pirkimo procedūroje vertintinas kaip galintis daryti įtaką Pirkimo rezultatams; tarp atsakovės ir pirkimo laimėtojo susiklostę santykiai rengiant darbo projektą (programas) – reikšmingos aplinkybės, iš esmės galėjusios padaryti įtaką tiekėjų pasiūlymų pateikimui ir vertinimui, nes susidarė tokia situacija, kai tiekėjas ar atskiri jo darbuotojai iš pradžių rengė perkančiajai organizacijai svarbius su ginčo Pirkimu susijusius parengiamuosius darbus/dokumentus, be kurių nebūtų įmanoma paskelbti ginčo Pirkimo, vėliau dalyvavo Pirkimo procedūrose, iš šie teisiniai santykiai nebuvo išviešinti Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-13 nutartis c.b. Nr. e2A-876-236/2019).
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, perkančiosios organizacijos, kuri turi pareigą užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir pan., 2020-08-25 viešojo pirkimo komisijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei pirkimo laimėtojo pripažinimo, priimtas neįvertinus ir neištyrus UAB „Vilniaus restoranai“ neišviešintos interesų konflikto situacijos bei šio tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų buvimo/nebuvimo, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Atitinkamai VPĮ 105 str. pagrindu pripažintinos neteisėtomis ir tiesioginės šio sprendimo teisinės pasekmės – pripažintina negaliojančia tarp UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ sudaryta 2020-09-04 Tvarkybos darbų sutartis Nr. R-23/2.
26. Nors ieškovė ieškiniu tai pat prašė teismo pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus restauratoriai“ iš pirkimo procedūrų, tačiau teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą, pripažinti pasiūlymą laimėjusiu, pašalinti iš pirkimo) de facto (faktiškai) tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi būtent perkančioji organizacija, o ne teismas, yra atsakinga už tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pasiūlymų eilės sudarymą, laimėtojo nustatymą ir pirkimo sutarties su juo sudarymą, todėl teismui šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą pašalinti tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ iš pirkimo procedūrų, kadangi spręsti dėl vieno ar kito pašalinimo pagrindo buvimo turėtų pati perkančioji organizacija, iš naujo įvertinusi UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymą, šio tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes, pateiktus teismo išaiškinimus bei padarytas išvadas, o taip pat įvertinusi visų VPĮ 46 str. įtvirtintų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo sąlygų buvimą (patekimas į interesų konflikto situaciją bei atitinkamos padėties ištaisymo negalėjimas).
27. Ieškovė dublike taip pat prašė teismo pagal CPK 300 str. pranešti prokurorui apie nusikaltimo požymius turinčius dalyvaujančio byloje asmens veiksmus, o būtent kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai atliktų korupcinio pobūdžio veiksmų, tačiau teismas tokio pagrindo nagrinėjamu atveju nenustatė. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, kurios ieškovės nuomone, galimai sudaro nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų sudėtį paaiškėjo ne pačiam teismui nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą ir ne pačiam teismui priėjus prie vienokių ar kitokių išvadų dėl galimų nusikalstamų veikų požymių buvimo ar nebuvimo, o tapo žinomos pačiai ieškovei ne teismo proceso metu. Dėl ieškovės pateiktų duomenų teismas pasisakė savo sprendime tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamoje viešojo pirkimo byloje ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais. Pagaliau ieškovė yra atstovaujama profesionalių teisininkų ir šiuo atveju nėra duomenų ir priežasčių, kodėl pati ieškovė, turėdama duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (veikas), negalėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų
28. Nors ieškovė IĮ S. S. restauravimo ateljė 2020-10-26, t. y. likus porai dienų iki byloje paskirto posėdžio, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei prie jų pridėjo tam tikrus rašytinius įrodymus ir juos prašė priimti, tačiau teismas tiek rašytinius paaiškinimus, tiek byloje pateiktus įrodymus atsisako priimti, kadangi: a) vadovaujantis CPK 226 str. visi šalių paaiškinimai, turintys reikšmės bylai bei įrodymai turėjo būti ir buvo teikiami pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y. parengiamojoje proceso stadijoje, kuri nagrinėjamu atveju pasibaigė teismui 2020-10-19 priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti iš esmės; b) tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo suteikta galimybė parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (dublike, triplike) bei kituose dokumentuose iki bylos skyrimo nagrinėti iš esmės posėdyje, išdėstyti savo poziciją, nurodyti atitinkamas faktines aplinkybes, atsikirtimus į kitos šalies poziciją, taip pat pateikti norimus įrodymus; c) teikiamuose paaiškinimuose nurodomas nesutikimas su atsakovės triplike nurodomais argumentais, tačiau teismas pažymi, kad CPK numato tik du parengiamuosius dokumentus ir nenumato galimybės teikti atsiliepimą į tripliką; priešingu atveju pasirengimo bylos nagrinėjimui procesas būtų begalinis, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir jos nagrinėjimas iš esmės neprotingai užsivilkintų, atsakovė pageidautų pateikti atsiliepimą į ieškovės paaiškinimus ir pan., būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie itin svarbūs viešojo pirkimo bylose; d) pateiktuose paaiškinimuose iš dalies nurodomos naujos faktinės aplinkybės (pvz., dėl D. T., kaip Restauravimo tarybos narės ir pan.), kurios nesudarė ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, atitinkamai išeina už bylos nagrinėjimo pagrindo ir dalykų ribų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Kadangi nepaisant šio sprendimo 26 p. nurodytų aplinkybių, procesinė bylos baigtis iš esmės palanki ieškovei, t. y. priimamas ieškovei palankus procesinis sprendimas, jai vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str., iš atsakovės priteistinos patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos.
30. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, ji sumokėjo 1 538 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei patyrė viso 3 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1 800 Eur išlaidos ieškinio parengimui, 1 200 Eur išlaidos dubliko bei 400 Eur išlaidos rašytinių paaiškinimų parengimui. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atsisako priimti pateiktus rašytinius paaiškinimus, už jų parengimą patirtos išlaidos ieškovei nepriteistinos, tuo tarpu ieškovės patirtos išlaidos ieškinio bei dubliko parengimui neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių leistinų priteisti dydžių, todėl įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, ieškovės atstovo atlikto darbo, intelekto ir laiko sąnaudas, bei vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., šios išlaidos (3 000 Eur) pilnai priteistinos ieškovei.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., 423¹-4238 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškovės IĮ S. S. restauravimo ateljė ieškinį atsakovei BĮ „Kultūros infrastruktūros centras, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus restauratoriai“ tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ viešajame pirkime „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radiliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai“ priimtą 2020-08-25 sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir pripažinti pirkimo laimėtoją UAB „Vilniaus restauratoriai“, o atsakovės BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudarytą 2020-09-04 Tvarkybos darbų sutartį Nr. R-23/2 pripažinti negaliojančia.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ (kodas – 110051791, Šnipiškių g. 3, Vilnius) ieškovei IĮ S. S. restauravimo ateljė (kodas – 1225549610, Bazilijonų g. 12, Vilnius) 4 538 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko