Baudžiamoji byla Nr. 1-612-1078/2025

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38324-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.3.4.3; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Jurgitai Gailik,

dalyvaujant prokurorui Edvinui Navickui,

kaltinamajam M. A. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje 

M. A. (M. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, iki bausmės atlikimo faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 26 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos), paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

Teismas,

n u s t a t ė :

M. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

Jis, 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 13.40 val., iš (duomenys neskelbtini) neužrakintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė ant stalo gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „Apple Iphone 14“, kurio vertė ne mažiau nei 500,01 Eur, priklausantį nukentėjusiajai L. B.-Ž., tokiu būdu pavogė nukentėjusiajai L. B.-Ž. priklausantį ne mažesnės nei 500,01 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ėjo (duomenys neskelbtini) ir per pastato langą pamatė ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, patalpoje nieko daugiau nebuvo, jis praėjo pro tą pastatą, tačiau suveikė kažkoks instinktas, sugrįžo, įėjo į patalpą, paėmė telefoną ir pabėgo. Vėliau tą telefoną pardavė, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Paaiškino, kad nusikalstamos veikos įvykdymui įtakos turėjo ir tai, jog tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų. Kaltinamasis nurodė, jog tik iš dalies sutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi, jo nuomone, pagrobtas telefonas nebuvo vertas 900 Eur. Sutinka, kad tas telefonas kainavo tikrai daugiau nei 501 Eur, bet ne 900 Eur. Supranta, kad žalą dėl telefono vagystės jis turi atlyginti nukentėjusiajai ir ją atlygins, bet prašoma suma, jo nuomone, yra per didelė.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, prokuroras, gynėjas ir kaltinamasis sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. ėjo gatve Vilniuje. Galėjo būti tokiu laiku, kaip nurodyta pranešime apie įtarime. Eidamas pro vieną iš ofisų, jis pastebėjo gulintį telefoną ant stalo. Po ko užėjo į patalpų vidų, kuriose nieko nebuvo. Pamatė gulėjusį ant stalo mobilaus ryšio telefoną „Iphone“, kurį griebė ir greitai pasišalino iš minėtų patalpų. Sekančią dieną šį telefoną jis pardavė jam nepažįstamam vyrui (duomenys neskelbtini), už 120 Eur. Gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Dėl šio įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 119-121, 199-201).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B.-Ž. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) savininkė. 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 13.50 val., jai paskambino jos darbuotoja R. S., kuri pranešė, kad iš įmonės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas nukentėjusiajai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 14“. Telefonas buvo be dėkliuko, juodos spalvos korpusu. Telefonas nebuvo prijungtas prie „Icloud“, IMEI kodų nežino. Sužinojusi apie įvykusią vagystę, pradėjo peržiūrinėti patalpose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Juose pamatė, kaip 13 val. 30 min. į neužrakintas patalpas įeina vienas vyras, kuris čiumpa ant registratorės stalo gulintį telefoną ir išeina. Vyras buvo liekno kūno sudėjimo, 180 cm., ūgio, pilku „Nike“ treningu, su gobtuvu ant galvos. Kai įvyko vagystė, R. S. buvo išėjusi į kitą patalpą ir nematė atėjusio vyro. Grįžusi darbuotoja pamatė, kad dingo telefonas ir pranešė apie įvykį. Telefoną vertina 900 Eur, jokių įsigijimo dokumentų neturi ir pateikti negali, telefonas buvo pirktas prieš 2 metus, mokėta 1500 Eur, telefonas nėra apdraustas. Dėl telefono vagystės jai padaryta 900 Eur turtinė žala. Prašo pripažinti ją civiline ieškove ir išieškoti jai padarytą 900 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 39-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. vedė treniruotę. Po 13 val. bendroje patalpoje administratorės nebuvo, tačiau lauko durys būna užrakintos, galima atsidaryti iš vidaus, tad tikriausiai, kuomet viena iš klienčių išėjo, durys atsirakino ir taip asmenys galėjo patekti į vidų. Vedant individualią treniruotę, išgirdo, kad atsidarė durys, jai tai pasirodė keista, kadangi niekas daugiau neturėjo užeiti. Tuomet pro langą pamatė du vaikinus, požymių – neatsimena, tik, kad vienas šviesesnių, kitas tamsesnių plaukų, kurie praeidami žiūrėjo į salę, kur vedė individualią treniruotę. Tuomet atėjo į bendrą patalpą ir pamatė, kad ant administratorės stalo nėra ten gulėjusio mobiliojo telefono „Apple Iphone“, kuris būna studijoje. Tuomet atidarė lauko duris pasižiūrėti, kas čia buvo ir pamatė bėgančius ir besijuokiančius minėtus vaikinus (1 t., b. l. 95-97).

Iš 2024 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „IMG_0“ iš (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 53-58).

Iš 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „20240930142754493“ iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 66-74).

Iš 2024 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nustatyta, kad tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad telefono vagystę įvykdė M. A. (1 t., b. l. 98-105).

Nusikalstamos veikų kvalifikavimo ir kaltinimo tikslinimo motyvai

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.  Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse

Kaltinamasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme kaltę pripažino, paaiškindamas, kad jis praeidamas pro kaltinime nurodytas patalpas, pamatė ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, užėjęs į neužrakintas patalpas tą telefoną pasiėmė ir pasišalino.  Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais bylos duomenimis, teismo ištirtais teisiamojo posėdžio metu ir pripažintais įrodymais, o būtent: į bylą pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas M. A. vykdantis nagrinėjamą nusikalstamą veiką, ir šių vaizdo įrašų apžiūros protokolais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. B. – Ž. parodymais, apie tai, kad vagystės metu buvo pagrobtas telefonas, kurio modelis „Apple Iphone 14“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą ir tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad ji pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną vertina 900 Eur, tačiau tokiam turto įvertinimui ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, taip pat nebuvo pateikti ir minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo dokumentai. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis sutinka, kad telefonas kainavo daugiau nei 500 Eur, tačiau telefono vertė, kaltinamojo manymu, nebuvo 900 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų - https://www.kaina24.lt/p/apple-iphone-14, nustatyta, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu tokio mobiliojo ryšio telefono vidutinė vertė 778,47 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės aplinkybė, jog įvykio metu pagrobto telefono vertė buvo 900 Eur, yra paremta tik nukentėjusiosios parodymais, šią aplinkybę objektyviai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, įvertinus kaltinamojo parodymus, taip pat tai, kad iš viešai skelbiamų duomenų galima gauti informaciją tik apie vidutinę tokio pobūdžio turto rinkos vertę, o ne apie konkretaus daikto vertę, bei  vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė ne mažesnė nei 500,01 Eur, t. y. 10 MGL, suma.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl skirtinos bausmės ir su tuo susijusių klausimų

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, taip padarydamas vieną baigtą nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau ne sykį teistas, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakyti už savo neteisėtas veikas, nedirbantis (1 t., b. l. 123-177), praeityje ne sykį buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kas leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo elgesio, o valstybės taikomos prievartos priemonės jam nedaro įtakos, nekeičia jo požiūrio į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

 Kadangi M. A. anksčiau ne sykį buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. A. pripažintinas recidyvistu.

Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Nors kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl jos padarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog M. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas pažymi, kad, nors teismas tik šiuo nuosprendžiu M. A. pripažįsta recidyvistu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas teismui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, asmenį pripažinti recidyvistu ir apie tai nurodyti teismo nuosprendyje, įsigaliojo tik 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojus BK pakeitimams ((2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), o M. A. de facto recidyvistu buvo pripažintas ir ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais - kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje teismas, skirdamas bausmę M. A., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ir šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę M. A., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visa, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. A. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą  griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijos minimumą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis ir M. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. A. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 26 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį (6 veikos), paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėję ir vykdytini, jais paskirtos bausmės turi būti subendrintos, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, minėtais nuosprendžiu ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (1 metų  8 mėnesių) pridedant po dalį švelnesnių bausmių. Pridedamos bausmės dalys nustatytinos, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje jau patartas aplinkybes. Bausmių pagal aukščiau nurodytus baudžiamuosius įsakymus M. A. nėra pradėjęs atlikti, todėl nėra pagrindo į subendrintą bausmę įskaityti atliktos bausmės laikotarpius.

Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką M. A. įvykdė jau po minėtų nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su subendrinta bausme pagal ankstesnį nuosprendį ir baudžiamuosius įsakymus bendrintina, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu skiriamą bausmę. Iš teismui pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo pažymos nustatyta, jog M. A. atlieka bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, neatlikta bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 28 dienos, tad pagal subendrintą su ankstesnėje pastraipoje nurodytais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis – 1 metai 5 mėnesiai. 

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. kardomųjų priemonių paskirta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jos neskirtinos ir po nuosprendžio priėmimo.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusioji L. B.-Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 900 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 43-46).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 14“. Visgi ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad ji telefoną vertina 900 Eur, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį vertinimą, pateikti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dydį, taip pat į tai, kad visgi byloje nustatyta, jog turtinė žala nukentėjusiajai padaryta buvo, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies, jai iš kaltinamojo priteisiant viešai skelbiamą nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobto telefono vidutinę rinkos vertę atitinkančia sumą, t. y. 778,47 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. vasario 5 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. A. priteistinos 150 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. P. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu iš jo priteistina ir pakankamai ženkli suma civilinio ieškinio patenkinimui, todėl laikytina, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo M. A. nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu padarius. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. A. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu ir 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos subendrintos bausmės dalies iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę ir paskirti M. A. galutinę subendrintą  2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. vasario 17 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį M. A. recidyvistu.

Nukentėjusiosios L. B.-Ž. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo M. A. 778,47 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 47 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam ar bausmę atliekančiam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Ieva Narbutaitė