Byla Nr. 1S-1748-785/2015

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Gioteborgo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (2000:1225) 6 § 3 d., (1968:64) 3 § galutine laisvės atėmimo bausme 12 metų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Bausmės pradžia – 2007 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 29 d.

Komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu G. S. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime dėl nuteistojo G. S. skundo nurodė, jog pritaria Komisijos sprendimui ir prašė nuteistojo skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 liepos 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. S. skundą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 liepos 27 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad yra nuteistas Švedijos Karalystėje laisvės atėmimo bausme 12 metų. Nuosprendyje yra parašyta, kad jis turi būti paleistas lygtinai atlikus 2/3 laisvės atėmimo bausmė laiko. Pažymi, kad teismas Lietuvoje jo nuosprendžio nekeitė, o tik perkvalifikavo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl turi būti paleistas lygtinai.

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikoje nuteistųjų lygtinio paleidimo sąlygas ir reikalavimus numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Todėl nuteistiesiems lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai jie atitinka įstatymo numatytus reikalavimus.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo G. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš 2015 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 66 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. praeityje teistas 4 kartus, šis teistumas penktas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka dėl sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymo. Praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau G. S. vėl nusikalto. Bausmės atliko metu nuteistasis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Kaip matyti vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; situacijų, skatinančių pakartotinį nusikalstamumą, pasirinkimas; pasekmių ir elgesio rizikos neįvertinimas). Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                 Ramūnas Antanavičius