Civilinė byla Nr. e2-207-206/2019
Proceso Nr.2-25-3-1097-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.10.9.;
(S)
3.2.6.1.; 3.4.1.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 18 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
dalyvaujant ieškovei G. N., jos atstovui advokatui Dainiui Žiedui,
atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Robertui Ivanauskui,
išvadą teikiančios institucijos atstovei Rasai Piekienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, tretieji asmenys – Luminor Bank AB, UAB „General Financing“, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė G. N., atstovaujama advokato D. Žiedo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. N. 2014-09-02 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškiniu ir pateiktais įrodymais nustatyta, kad šalys 2014-08-30 santuoką sudarė Kretingos Romos katalikų bažnyčioje ir jų santuoka į apskaitą Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje įregistruota 2014-09-02, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kanonų teisės nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimas bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėjamas. Iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad ieškovė siekia panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, teismas priėmė ieškinį, kaip reikalavimą dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje bei išsprendžiant LR civilinio kodekso 3.59 straipsnyje nurodytus klausimus (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo, turto padalijimo ir kitus). Dubliku ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus ir pateikė CK, CPK atitinkančius reikalavimus.
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo, nes jos sutuoktinis santuokos metu 2018 m. užmezgė artimus santykius su bendradarbe M. M.. A. N. buvo neištikimas ir balandžio 26 d. paliko šeimą. Prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad ji pati nuo santuokos sudarymo buvo lojali ir ištikima sutuoktiniui, jį palaikė ir gerbė. Sutuoktiniai kūrė bendrus gyvenimo planus: susilaukę sūnaus nusprendė, jog nori didesnės šeimos, suplanavo ir laukėsi antrojo vaiko, įsigijo žemės sklypą, kartu projektavo naują šeimos būstą. Atsakovo pranešimas, kad jis palieka šeimą, jai buvo netikėtas ir šokiruojantis. Ji pasimetė, išsigando, įvertinusi, kad sutuoktinis jau nesirūpina ir neteikia išlaikymo sūnui G., todėl pasirinko nutraukti nėštumą. Vyro neištikimybė ir šeimos palikimas, nėštumo nutraukimas, atsakovo nesirūpinimas esamu sūnumi, sukėlė stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir sąlygojo moralinę žalą, kurios ji prašo priteisti 1000 Eur. Sūnaus G., kuriam šiuo metu yra ketveri metai, gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes jis labiau prie jos prisirišęs, ji nuo gimimo daugiau laiko praleidžia su sūnumi, juo rūpinasi ir auklėja. Vaikui pradėjus lankyti Kretingos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)" jo poreikiai yra didesni nei augant namuose, kadangi reikia įgyti papildomų drabužių, avalynės, priemonių darželiui, be to darželio lankymas per mėnesį kainuoja virš 40 Eur. Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojame bute, už nuomą moka 150 Eur per mėnesį, komunalinės išlaidos vidutiniškai siekia 100 Eur per mėnesį. Vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 500 Eur: maistas - 120 Eur, drabužiai ir avalynė 70 Eur, žaislai, knygos -25 Eur, medikamentai - 20 Eur, namų apyvokos daiktai (baldai, patalynė ir pan.) - 50 Eur, būsto nuomos ir komunalinių išlaidų ½ dalis - 125 Eur, darželis - 45 Eur, edukacinė ir pramoginė veikla (būreliai, spektakliai, kinas) – 25 Eur, kitos išlaidos (kirpykla, higienos priemonės ir pan.) - 20 Eur. Iš atsakovo prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Atsakovas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas jį kelis kartus per mėnesį. Atsižvelgdama į kylančius nesutarimus su atsakovu dėl bendravimo su sūnumi, prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, kuri leistų išvengti nesusipratimų ateityje. A. N. bendraus su sūnumi G. N. du kartus per mėnesį antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir gražindamas sekmadienį 20 val. A. N. per metus praleis su sūnumi 14 dienų atostogų, derindamas atostogas su sūnaus užimtumu lavinimo įstaigose ir vaiko planais (atostogos stovyklose, išvykos su mokykla, būreliais ir pan.). Atostogos per metus gali būti dalinamos į ne daugiau kaip dvi dalis ir nepanaudota dalis nekompensuojama. Atsakovo atostogų su sūnumi laikas privalo būti suderintas ne mažiau kaip prieš mėnesį. Lyginiais metais G. N. turi teisę su vaiku švęsti Kūčias ir Kalėdas, nelyginiais Velykas ir Naujuosius metus. Lyginiais metais A. N. turi teisę su vaiku švęsti Velykas ir Naujuosius metus, nelyginiais Kūčias ir Kalėdas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaiku praleisti dieną, kai švenčiamas jų gimtadienis, A. N. - tėvo dieną, G. N. - mamos dieną. Vaikas iš gyvenamosios vietos paimamas šventinės dienos 10 val. ir grąžinamas tą pačią dieną 20 val. Naujųjų metų sutikimui vaikas paimamas šventės išvakarėse 10 val., grąžinamas kitą dieną 18 val. Apie negalėjimą skirtu laiku bendrauti su sūnumi G. N., atsakovas informuoja ją iš anksto, ne mažiau kaip prieš 5 dienas elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Apie sūnaus sveikatos būklę, ar kitas objektyvias priežastis trukdančias vaikui planuotu laiku susitikti su tėvu, ji įsipareigoja informuoti atsakovą nedelsiant (SMS žinute, el. paštu, telefono ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis). Bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją gali būti pakoreguota abipusiu jų abiejų rašytiniu susitarimu (SMS, el. paštu ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis). Ieškovė dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodė, kad su atsakovu santuokos metu įgijo: 0,08 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11000 Eur vertės; transporto priemonę - automobilį MINI COOPER S, VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos, 8980 Eur vertės, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų 289,62 Eur vertės. Kilnojamąjį turtą šalys pasidalino pradėjusios gyventi atskirai. Santaupų sutuoktiniai neturėjo, banko sąskaitose yra jų asmeninės lėšos. A. N. 2016 m. gegužės 27 d. su DnB banku (dabar Luminor Bank AB) sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią gavo 6000 Eur paskolą, negrąžinta suma su palūkanomis sudaro apie 4050 Eur. Atsakovas taip pat buvo gavęs paskolą iš UAB „General Financing". Santuokai faktiškai iširus, atsakovas siekė valdyti automobilį MINI COOPER S, kurio eksploatacija ieškovei yra per brangi, todėl prašo automobilį paskirti atsakovui, taip pat jam paskirti 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, iš viso turto už 9269,62 Eur. Jai prašo paskirti 0,08 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos atsakovui priteisti 865,19 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Prašo padalinti A. N. ir G. N. prievolę kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2016-05-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis, nustatant, kad šis padalijimas galioja tik bylos šalims, o prieš banką abi šalys išlieka solidarūs skolininkai; padalinti A. N. ir G. N. prievolę kreditoriui UAB „General Financing" pagal 2017-01-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, nustatant, kad šis padalijimas galioja tik bylos šalims, o prieš kreditorių abi šalys išlieka solidarūs skolininkai.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinio byloje nereiškė. Atsakovas nurodė, kad jų santuoka su G. N. tikrai iširo, tačiau ji iširo dėl pačios ieškovės kaltės. Jis pripažįsta, kad gyvena skyrium nuo 2018 m. balandžio 26 d., tačiau nesutinka su teiginiu, kad jis paliko šeimą dėl kitos moters. Nurodytą dieną ieškovė pati sukrovė daugumą jo asmeninių daiktų ir pareikalavo, kad jis išeitų. Jis ir išėjo. Tiek jis, tiek jo tėvai stengėsi išsaugoti jo šeimą, tačiau G. N. elgėsi priešingai. Gyvendamas skyrium aiškiai suprato, kad ieškovė tyčia provokuodavo konfliktus, jai užeidavo pykčio, irzlumo priepuoliai. Ieškovė ir jos artimieji jį šmeižė draugams, pažįstamiems, jo tėvams. Jam išėjus iš namų, netrukus paaiškėjo, kad ieškovė galimai jam buvo neištikima, nes palaiko artimus ryšius su M. L.. Pagal telefono skambučių išklotinę vien tik gegužės mėnesį ji su nurodytu asmeniu bendravo 155 kartus, įskaitant jų pokalbius nakties metu, besitęsiančius ir po keletą valandų. Ieškovė iš vyko į kelionę į Maljorką išvyko kartu su draugu M. L. bei savo tėvais ir apie šias atostogas jo tėvams buvo išsiųstos nuotraukos, kuo jį ir jo tėvus labai įskaudino. Jis turi pagrįstų abejonių dėl ieškovės nutraukto nėštumo ir daro išvadą, jog vaikas buvo ne jo. Ieškovė apie nėštumą pranešė tik pašlijus jų santykiams, pati nurodydama kad ji pati apsispręs, ar gimdyti vaiką. Dėl šitų priežasčių vertina, kad jis moralinės žalos nepadarė. Jis neprieštarauja, kad jų sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka, kad iš jo būtų priteistas vaiko išlaikymas, tačiau nesutinka su prašomu išlaikymo dydžiu ir vertina, kad iš jo turėtų būti priteistas 200 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymas. Toks išlaikymo dydis atitiktų realius vaiko poreikius, nes vaikas jokių specialių poreikių neturi, be to, daug laiko praleis ir su juo - savo tėvu. Su reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką su vaiku jis taip pat sutinka iš dalies, jam būtų priimtinas kiek pakoreguotas jo variantas. Jis siūlo nustatyti, jo bendravimą su sūnumi du kartus per mėnesį, sūnų paimant iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir gražinant sekmadienį 20 val. Nustatyti, kad su sūnumi tą savaitę, kai sūnus savaitgalį praleidžia su mama, jis turi galimybę dvi darbo dienas pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar namų nuo 17 val., grąžinant iki 20:30 val. Nustatyti, jog jis su sūnumi per metus praleidžia 14 dienų atostogų, derindamas jas su vaiko užimtumu lavinimo įstaigose ir vaiko planais (atostogos stovyklose, išvykos su mokykla, būreliais ir pan.). Atostogos per metus gali būti dalijamos į daugiau kaip dvi dalis ir nepanaudota dalis kompensuojama. Atostogų laikas turi būti suderintas likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki atostogų. Ieškovė turi įsipareigoti nesudaryti kliūčių sūnaus atostogoms su tėvu užsienyje. Nustatyti, kad lyginiais metais ieškovė turi teisę su vaiku švęsti Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną, nelyginiais metais Velykas, antrą Kalėdų dieną ir Naujuosius metus. Lyginiais metais jis turi teisę su vaiku švęsti Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną, nelyginiais - Velykas, antrą Kalėdų dieną ir Naujuosius metus. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaiku praleisti dieną, kai švenčiamas jų gimtadienis, taip pat ieškovė - Motinos dieną, o jis - Tėvo dieną. Vaikas iš gyvenamosios vietos paimamas šventinės dienos 10 val. ir grąžinamas tą pačią dieną 20:30 val. Visiškai sutinka su reikalavimu apie negalėjimą nustatytu laiku bendrauti su sūnumi, informuoti ieškovę iš anksto, ne mažiau kaip prieš 5 dienas, o dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių - informuoti ieškovę nedelsiant. Prašo, kad apie sūnaus sveikatos būklę ar kitas svarbias priežastis, trukdančias vaikui planuotu laiku susitikti su tėvu, ieškovė informuoja jį nedelsiant SMS žinute, el. paštu, ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Neįvykęs bendravimas su vaiku kompensuojamas kitu bendru susitarimu, parenkant tokios pat trukmės laiką. Sprendžiant klausimus dėl turto padalijimo, atsakovas nurodė, kad jų bendrą santuokinį turtą sudaro: 0.08 ha žemės sklypas 11000 Eur vertės, automobilis MINI COOPER, 8980 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijos 289.62 Eur vertės, taip pat pastebi, kad yra kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktų, dėl kurių padalijimo ieškinys nepareikštas. Jis mano, kad turtas turėtų būti padalintas ieškovei priteisiant automobilį, o jam - žemės sklypą. Automobilis buvo nupirktas pagal ieškovės pasirinkimą, jis buvo skirtas jai naudotis, tik ieškovė juo ir naudodavosi, ji šiuo automobiliu sukėlė du eismo įvykius, be jo žinios įrengė užvedimo blokavimą, buvo nuo jo paslėpusi. Prašo atkreipti dėmesį, kad žemės sklypas buvo nupirktas už jo tėvų dovanotus pinigus ir jis net galėtų prašyti žemės sklypą pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau to nedaro. Prašo žemės sklypo vertę skaičiuoti ne nuo 11000 Eur, o nuo 7000 Eur, nes už jį buvo tiek sumokėta. Prašo atsižvelgti ir įvertinti, kad abiem pripažįstant, kad skyrium gyvena nuo 2018 m. balandžio 26 d., jis apmokėjo dalį bendrų išlaidų, nes gegužės mėnesį sumokėjo buto nuomą 120 Eur, „Balticum“ televiziją/internetą 116,58 Eur, „Telia“ mobilųjį ryšį 30,20 Eur, darželį/lopšelį iki birželio mėnesio 50,47 Eur, automobilio KASKO draudimą 284,72 Eur, automobilio civilinį draudimą 165 Eur, avansą kelionei į Maljorką 165 Eur. Iš viso sumokėjo 984,66 Eur už paslaugas, kuriomis jis nesinaudojo, išskyrus mokestį už darželį/lopšelį. Kartu pažymi, kad ieškovė nurodydama bendras prievoles bankui Luminor Bank AB ir UAB „General Financing“, ji įmokų niekada nėra mokėjusi, jis moka vienas. Sutinku, kad jam būtų priteista 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, kurių vertė 289,62 Eur, o G. N. skaičiuojant piniginę kompensaciją. Padalinus turtą, ieškovė jam turi sumokėti 1690,38 Eur kompensaciją.
Tretieji asmenys nurodė, kad šalių prievolė prieš juos yra solidari ir nedalintina.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pripažindamas abiejų tėvų konstitucinių teisių ir pareigų lygybę, vadovaudamasi nacionaline ir tarptautine teise įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, pritaria ieškovės prašymui nustatyti nepilnamečio sūnaus G. N. gyvenamąją vietą su motina G. N. ir reikalavimui priteisti vaiko išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo. Vertina, kad ieškovės prašomas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja - motina ir prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus. Teismo prašo atsižvelgti, kad nustatant tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, būtų apsaugoti vaiko interesai kuo daugiau bendrauti su abiem tėvais, atsižvelgti į abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Santuokos akto įrašo panaikinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių 2014-08-30 Kretingos Romos katalikų bažnyčioje sudaryta santuoka į apskaitą Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje buvo įregistruota 2014-09-02, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams 2015-02-06 gimė sūnus G. N..
A. N. ir G. N. santuoka faktiškai iširo, nes nuo 2018 m. balandžio 26 d. jie kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, bylos nagrinėjimo metu jų santykiai buvo itin nedraugiški. Ieškovė prašo panaikinti santuokos akto įrašą, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas ir paliko šeimą. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų ir nenustatyta, kad atsakovas buvo neištikimas iki 2018-04-26, o, kad vėliau, sutuoktiniams faktiškai gyvenant atskirai, jis turi kitą artimą moterį, nesudaro vien jo kaltės dėl santuokos iširimo, nes ir ieškovė turi kitą artimą draugą. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių bendravimą, aiškiai matyti, kad šalys nesutaria, konfliktuoja, vietoje dalykiškų derybų, ieškovė rašinėjo atsakovui elektronines žinutes, pavartodama itin grubius terminus. Sutuoktinių bendravimas dėl charakterių nesutapimo ir tarpusavio santykių atšalimo yra įtemptas ir konfliktiškas, todėl galima daryti išvadą, jų šeima iširo ir nėra galimybių, kad jie galėtų susitaikyti. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo 2018-04-26 dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina remiantis Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. Teismas pažymi, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, šeimos įstatymai turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovė, nurodė, kad atsakovui palikus šeimą, ji nutraukė nėštumą, todėl atsakovas turi jai atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos, nes ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų įtakojęs ieškovės nėštumo nutraukimą ir kad tai nebuvo pačios ieškovės sąmoningas asmeninis pasirinkimas, be to atsižvelgtina ir į tai, kad teismas padarė išvadą, kad santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas laiko, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymas
Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, remiantis CK 3.169 str. 2 d., nepilnamečio sūnaus G. N. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos gyvenamojoje vietoje.
Byloje yra ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio, nes ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, atsakovas sutinka su 200 Eur išlaikymo priteisimu, nurodydamas, kad šią sumą suskaičiavo įvertinęs jų sūnaus amžių, poreikius, ieškovės pajamų ir išlaikymo galimybes, laiką, kiek numatoma, kad sūnus praleis su juo - savo tėvu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo, nustato teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje orientaciniu vieno vaiko išlaikymo dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi. Ieškovės pajamos yra mažesnės, tačiau ji realiai negalėtų prisiimti didesnės darbinės naštos ir tuo pačiu gauti didesnį uždarbį, nes pati augina ir auklėja vaiką, o tai yra itin didelių laiko sąnaudų reikalaujantis rūpestis ir užsiėmimas. Teismas vertina, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti pareigos padėti išlaikyti skyrium gyvenantį nepilnametį vaiką, nes atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir uždirbti sau ir nepilnamečiam vaikui, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Mūsų šalyje vieno vaiko išlaikymo orientacinis dydis laikytinas MMA, kuris iki 2019-01-01 buvo 430 Eur, o nuo 2019-01-01 yra 555 Eur, todėl iš skyrium nuo vaiko gyvenančio atsakovo priteistina 250 Eur per mėnesį sūnaus G. N. išlaikymui (CK 3.194 str. 1. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d.). Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo faktinio sutuoktinio gyvenimo atskirai, tai yra nuo 2018 m. gegužės mėnesio, vaiko motina paskirtina nepilnamečio sūnaus piniginių lėšų tvarkytoja. Šalims paaiškintina, kai, teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas
Atsakovas iš dalies nesutiko su ieškovės nurodyta siūloma bendravimo su vaiku tvarka, atsiliepime nurodė savo variantą. Atsakovas priešieškinio nepareiškė, tačiau pasiūlė tikslinti prašomą nustatyti tvarką. Bendravimo tvarkos nustatymas riboja vaiko teises kuo daugiau matytis su abiem tėvais, tačiau teismas daro išvadą, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, nes bylos duomenimis elektroninėmis bendravimo priemonėmis ieškovė ne kartą atsakovui nurodė, kad tai jos malonė, kad leidžia bendrauti su vaiku, kad esą ji turinti teisę ir neduoti ir teismas tai vertina kritiškai neigiamai ieškovės atžvilgiu. Teismas atsižvelgia į atsakovo pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku klausimu tiek, kiek atitinka vaiko interesus. Veikiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, kad jis turi teisę bendrauti su abiem tėvais, atsižvelgus į abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, remiantis bylos duomenimis, CK 3.175 str. 2 d., nustatytina atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka: A. N. bendraus su sūnumi G. N. du kartus per mėnesį antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir gražindamas sekmadienį 20 val. A. N. per metus praleis su sūnumi 14 dienų atostogų, derindamas atostogas su sūnaus užimtumu lavinimo įstaigose (atostogos stovyklose, išvykos su mokykla, būreliais ir pan.). Atostogos per metus gali būti dalinamos ir į daugiau kaip dvi dalis, nepanaudota dalis kompensuojama. A. N. galės su sūnumi atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. A. N. atostogų su sūnumi laikas privalo būti suderintas ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Nustatyti, kad lyginiais metais G. N. turi teisę su vaiku švęsti Kūčias ir Kalėdas, nelyginiais Šv. Velykas ir Naujuosius metus. Lyginiais metais A. N. turi teisę su vaiku švęsti Šv. Velykas ir Naujuosius metus, nelyginiais Kūčias ir Kalėdas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaiku praleisti dieną, kai švenčiamas jų gimtadienis, taip pat - A. N. - Tėvo dieną, G. N. - Motinos dieną. Nustatyti, kad su sūnumi tą savaitę, kai sūnus savaitgalį praleidžia su mama, A. N. gali dvi darbo dienas, iš anksto informavęs ieškovę ir suderinęs su ja, pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar namų nuo 17.00 val., ir grąžinti į namus iki 20:00 val. Dėl negalėjimo paskirtu laiku bendrauti su sūnumi G. N., A. N. informuos G. N. iš anksto, ne mažiau kaip prieš 5 dienas elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. G. N. įsipareigoja informuoti A. N. apie sūnaus Gusto sveikatos būklę, ar kitas objektyvias priežastis trukdančias vaikui planuotu laiku susitikti su tėvu (SMS žinute, el. paštu, telefono ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis). Bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją gali būti pakoreguota abipusiu A. N. ir G. N. rašytiniu susitarimu (SMS, el. paštu ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis). Teismas nedalina švenčių laikotarpių į dalis ir numato vaiko grąžinimą į gyvenamąją vietą ankstesniu paros metu, nes vaikas yra dar mažas, todėl jautrus aplinkos ir laiko pokyčiams. Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos akto įrašo panaikinimo, remiantis CK 3.69 str., ir jos paliktinos ikisantuokinės – N., M.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 875,24 Eur, iš kurių 31 už sumokėtą žyminį mokestį, 750 Eur atstovavimo išlaidų, 94,24 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų (b. l. 4 t. 50-65). Ieškovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, atstovavimo išlaidų įrodymų nepateikė. Šalys nepasirinko bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka, kada žyminio mokesčio nereikia mokėti iš viso. Byloje nagrinėtas neturtinis reikalavimas panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą (žyminis mokestis 75 Eur), padalinti 20269,62 Eur turtą (žyminis mokestis 456,07 Eur), priteisti 1000 Eur neturtinę žalą (žyminis mokestis 22,50 Eur), priteisti išlaikymą (žyminis mokestis 67,50 Eur); išvestiniai reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kurie papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Iš atsakovo priteistina pusė žyminio mokesčių išlaidų už reikalavimus panaikinti santuokos akto įrašą, nes reikalavimas patenkintas iš dalies, pusė žyminio mokesčių išlaidų už turto padalijimą, nes turtas padalintas po lygiai ir visas žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (37,5 + 228,03 + 67,50), iš viso 333,03 Eur į valstybės pajamas. Iš ieškovės priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis - pusė žyminio mokesčio dėl santuokos akto įrašo panaikinimo, nes patenkintas iš dalies, pusė žyminio mokesčio dėl turto padalijimo, nes turtas padalintas po lygiai, visas žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos, nes atmestas (37,50 + 228,03 + 22,50 - 31,00) iš viso 257,03 Eur į valstybės pajamas. Iš atsakovo A. N. priteistina ieškovės atstovavimo išlaidų 500 Eur (skaičiuojant, kad trys reikalavimai buvo visiškai patenkinti, du – iš dalies, vienas atmestas) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos, iš viso 594,24 Eur. Iš šalių priteistinos teismo pašto išlaidos – iš ieškovės G. N. 3,12 Eur, iš atsakovo A. N. – 6,24 Eur, mokamų į valstybės pajamas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Panaikinti Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2014-09-02 įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. N. ir A. N. 2014-08-30 bažnytinę santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. N., gim. 1915-02-03, gyvenamąją vieta su motina G. N., jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:
A. N. bendraus su sūnumi G. N. du kartus per mėnesį antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir gražindamas sekmadienį 20 val.
A. N. per metus praleis su sūnumi 14 dienų atostogų, derindamas atostogas su sūnaus užimtumu lavinimo įstaigose, atostogomis stovyklose, išvykomis su mokykla, būreliais ir pan. Atostogos per metus gali būti dalinamos ir į daugiau kaip dvi dalis, nepanaudota dalis kompensuojama. A. N. galės su sūnumi atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. A. N. atostogų su sūnumi laikas privalo būti suderintas ne mažiau kaip prieš dvi savaites.
Nustatyti, kad lyginiais metais G. N. turi teisę su vaiku švęsti Kūčias ir Kalėdas, nelyginiais - Šv. Velykas ir Naujuosius metus. Lyginiais metais A. N. turi teisę su vaiku švęsti Šv. Velykas ir Naujuosius metus, nelyginiais Kūčias ir Kalėdas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaiku praleisti dieną, kai švenčiamas jų gimtadienis, taip pat - A. N. - Tėvo dieną, G. N. - Motinos dieną.
Nustatyti, kad A. N. su sūnumi tą savaitę, kai sūnus savaitgalį praleidžia su mama, gali dvi darbo dienas, iš anksto informavęs ieškovę ir suderinęs su ja, pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar namų nuo 17.00 val., ir grąžinti į namus iki 20:00 val.
Dėl negalėjimo paskirtu laiku bendrauti su sūnumi G. N., A. N. informuos G. N. iš anksto, ne mažiau kaip prieš 5 dienas elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis.
G. N. įsipareigoja informuoti A. N. apie G. N. sveikatos būklę, ar kitas objektyvias priežastis trukdančias vaikui planuotu laiku susitikti su tėvu (SMS žinute, el. paštu, telefono ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis). Bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją gali būti pakoreguota abipusiu A. N. ir G. N. rašytiniu susitarimu (SMS, el. paštu ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis).
Priteisti iš A. N., a. k (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus G. N., gim. 2015-02-06, išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti G. N. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio sūnaus G. N. išlaikymo lėšas.
Padalinti bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe santuokoje įgytą turtą
-G. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,08 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11000 Eur vertės.
A. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį MINI COOPER S, VIN (duomenys neskelbtini), 8980 Eur vertės ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų 289,62 Eur vertės, iš viso turto už 9269,62 Eur. Iš G. N. priteisti A. N. 865,19 Eur kompensacija už G. N. atitenkančią didesnę turto dalį.
Nustatyti, kad A. N. ir G. N. yra solidarūs skolininkai kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2016-05-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikant, kad tarpusavyje yra atsakingi po lygiai.
Nustatyti, kad A. N. ir G. N. yra solidarūs skolininkai kreditoriui UAB „General Financing" pagal 2017-01-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikant, kad tarpusavyje yra atsakingi po lygiai.
Palikti ikisantuokines pavardes – N., M..
Atmesti reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.
Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 339,27 Eur į valstybės pajamas. Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 594,24 E. G. N. naudai.
Priteisti iš G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 257,03 Eur į valstybės pajamas.
Į valstybės pajamas priteistos lėšos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokų mokėjimo kvitai pateikiami teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėja Raimonda Kulberkienė