Civilinė byla Nr. e2-28-904/2020

Proceso Nr. 2-06-3-00532-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 9 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Aksel” prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo, civilinėje byloje

pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl statinio nukeldinimo, skolos bei palūkanų priteisimo,

pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio teisinės registracijos panaikinimo,

pagal atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį,

tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybinė įmonė Turto bankas, valstybinė įmonė Registrų centras, viešoji įmonė Plungės technologijų ir verslo mokykla.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį ir atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį atmesti. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies:

1.        Panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29;

2.        Įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą - kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.        Tuo atveju, jei UAB „Aksel“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, visas išlaidas išieškant iš UAB „Aksel“.

Kitoje dalyje ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Aksel“ įpareigota per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: ,,Suteikti UAB ,,Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.“ Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

2020 m. gruodžio 22 d. teisme gautas atsakovės UAB ,,Aksel” prašymas dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi ir kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų (2020 m. birželio 23 d. nutarties 75 – 81 punktai). Statinio įteisinimui apeliacinės instancijos teismas suteikė 6 mėnesių terminą, kuris baigsis 2020-12-23. Siekdama įteisinti statinį atsakovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Plungės ir Rietavo skyriui 2020-06-29 prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020-07-28 rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Kadangi teritorinio NŽT skyriaus atsakymas į atsakovės prašymą buvo nekonkretus, atsakovė 2020-08-25 ikiteismine tvarka pateikė skundą centriniam administratoriui. NŽT praleidusi skundo nagrinėjimo terminus, atsiuntė atsakovei paštu 2020-10-14 raštą, pasirašytą NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B., kurį atsakovė gavo tik 2020-10-21. Atsakovei kilo pagrįstų abejonių, ar jos skundas ikiteismine tvarka yra išnagrinėtas tinkamai. NŽT 2020-10-14 rašte „Dėl jūsų skundo“ nenurodė, kad atsakovės skundas yra nagrinėjamas ikiteismine tvarka ir kad dėl jo yra priimtas sprendimas, kurį galima skųsti teismui. Skundo nagrinėjimui nebuvo sudaryta komisija, sprendimą priėmė ne Tarnybos direktorius, o direktoriaus pavaduotojas, t. y. buvo nesilaikyta NŽT direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių.“ Šiame rašte visiškai neanalizuoti teritorinio skyriaus veiksmai ir pareiškėjai skyriaus pateiktas atsakymas, o greičiau laisvai ir neteisingai interpretuojamos jau išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme bylos aplinkybės. Be to, NŽT 2020-10-14 rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui, nors ginčas išnagrinėtas ikiteismine tvarka antrą kartą tokia tvarka nebenagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje. Esant tokioms abejonėms ir ginčo aplinkybėms atsakovė UAB „Aksel“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir skunde atsakove nurodė būtent NŽT, t. y. centrinį administratorių bei prašė teismo įpareigoti NŽT sudaryti komisiją ginčo nagrinėjimui ir išnagrinėti pareiškėjo skundą tinkamai. 2020-11-24 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas vis tik sprendė, kad ginčą NŽT ikiteismine tvarka išnagrinėjo, nes tokia ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą yra privaloma ir pasiūlė pareiškėjai su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą pagal NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus buveinės adresą. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį atsakovė nedelsdama jau kitą dieną su 2020-11-26 skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Atsakovė UAB „Aksel“, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, skunde Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams patikslino proceso šalis, t. y. atsakovu nurodė NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu centrinį administratorių. Atsakovė mano, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-12-04 nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai, atsisakė priimti pareiškėjos (atsakovės) skundą, dėl šios teismo nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. O Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atskirąjį skundą priėmė ir perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovė prašyme nurodė, kad ėmėsi skubių ir adekvačių priemonių, kad įteisintų statinį, tačiau to negali padaryti dėl piktybiškų NŽT veiksmų. Atsakovė yra priversta skųsti NŽT veiksmus teismui ir ginti savo pažeistas teises. Dėl NŽT neveikimo ir atsisakymo suformuoti sklypą ar jo dalį atsakovei, atsakovė negali įvykdyti 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir įteisinti statinio per jai suteiktą 6 mėn. terminą. Todėl teismo prašo pratęsti 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą terminą atsakovės statiniui įteisinti vieneriems metams, tai iki 2021 m. gruodžio 23 d.

2021 m. sausio 15 d. teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovės galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius neatsiejamos nuo galimybės įgyti teises į valstybinę žemę, kurioje pastatytas statinys. Šiuo atveju jam nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl valstybinės žemės formavimo ir jos perleidimo trečiųjų asmenų nuosavybėn ar valdymui, todėl pagal savo kompetenciją dėl prašymo gali pasisakyti tik NŽT, kuri taip turėtų įvertinti, ar teisinės prielaidos atsakovei įgyti teises į žemę ir tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra realios. Todėl teismo prašo atsakovės prašymą spręsti teismo nuožiūra.

2021 m. sausio 18 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybės įmonės ,,Turto bankas” atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovės prašyme nurodomos priežastys nesudaro pagrindo pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovės statiniui įteisinti dar mažiausiai vieniems metams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, jog nors atsakovė prašyme teigia, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino teisminiai ginčai yra nagrinėjami lėčiau, o valstybės ir savivaldybių institucijos dirba tik nuotoliniu būdu, tačiau nėra

pagrįstas teiginys, kad institucijų sprendimų priėmimas ir vykdymas dėl nuotolinio darbo tampa neoperatyvus ir lėtas, kadangi yra pakitusi tik institucijų darbo organizavimo forma, dirbant nuotoliniu būdu institucijų darbo grafikas nėra pakitęs ir yra taikomi tie patys įstatyminiai prašymų bei skundų nagrinėjimo terminai. Teismo prašo atsakovės prašymą atmesti.

2021 m. sausio 19 d. teisme gautas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės argumentai, jog teisminis ginčas su Nacionaline žemės tarnyba dėl sklypo atsakovei suformavimo gali užsitęsti, nevaldydamas nuomos ar nuosavybės teise žemės sklypo ar jo dalies, atsakovė negali įteisinti statinio, dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, kurio metu teisminiai ginčai yra nagrinėjami lėčiau, turi būti atmestini, nes atsakovė pati piktybiškai vilkina visus procesus, kurie nustatyti Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Teismo prašo atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

2021 m. vasario 2 d. teisme gauti atsakovės UAB ,,Aksel” papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovei pretenzijų neturi ir dėl statinio įteisinimo atsakovei visų pirma reikėtų išspręsti žemės nuomos ar pirkimo klausimus. Nurodė, kad iš NŽT pateikto atsiliepimo matosi, jog jie nesuprato Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kad atsakovei buvo suteiktas 6 mėn. terminas įteisinti statinį, o ne jį nugriauti. Be to, NŽT atsiliepimas į atsakovės prašymą kaip tik patvirtina atsakovės motyvus, kad atsakovė priversta bylinėtis su NŽT ir tam reikia papildomo laiko. NŽT atsiliepime teigia, kad neturi pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. Kitaip sakant, NŽT atsisako vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį geruoju. Pažymėjo, kad VĮ ,,Turto bankas” atsiliepimas vertinamas kritiškai, kadangi jis neparemtas faktinėmis ginčo aplinkybėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

prašymas tenkintinas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, svarbu įvertinti, ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei paties sprendimo privalomumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Bylos šalys atsiliepimuose nurodė, kad atsakovė piktybiškai vilkina visus procesus, kurie nustatyti 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, bei 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, taip pat atsakovės prašyme nurodyti argumentai, jog teisminis ginčas su Nacionaline žemės tarnyba dėl sklypo atsakovei suformavimo gali užsitęsti, atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas iš dalies pakeistas ir atsakovė UAB ,,Aksel” įpareigota per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2020 m. birželio 23 d. teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d.

Taigi, šiuo metu nuo 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, t. y. teismo sprendimas vykdomas daugiau nei šešis mėnesius.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė atliko aktyvius veiksmus siekdama įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020-06-23 nutartį – pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama įteisinti minėtą statinį iškart po nutarties įsiteisėjimo 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių su prašymu dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. Tai rodo, kad atsakovė po nutarties įsiteisėjimo ėmėsi skubių ir adekvačių priemonių, kuriomis įteisintų statinį, tačiau to padaryti negali dėl neteisėtų NŽT veiksmų, todėl atsakovė siekdama apginti savo teises yra priversta skųsti NŽT veiksmus, kurie šiuo metu pagal atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovė siekdama atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, jog jai būtų suprojektuotas žemės sklypas, kuriame galėtų įteisinti savavališką statybą. Teismo vertinimu šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teismui patenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus pažeisti bylos šalių interesai ir jie patirs nepagrįstų nuostolių. Duomenų, apie tai, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą bylos šalys patirs papildomų nuostolių, byloje nėra. Priešingai, prašymą atmetus būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai, kadangi, atsakovė ėmėsi priemonių įvykdyti teismo nutartį per nustatytą 6 mėnesių terminą, tačiau vykdymas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė buvo aktyvi, siekė nustatytu terminu įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį, tačiau savavališkos statybos padarinių nepašalino dėl objektyvių aplinkybių, siekiant užtikrinti ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties įvykdymą. Įvertinus bylų nagrinėjimo terminus Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, teismas vertina, jog atsakovės nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties vykdymo atidėjimo terminas iki 2021 m. gruodžio 23 d. yra pagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

prašymą tenkinti.

Atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 įvykdymą iki 2021 m. gruodžio 23 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                Mantas Ūsas