Civilinė byla Nr.2A-977-467/2014
Teisminio proceso Nr.2-68-3-17715-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Arginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intersecond“ ieškinį atsakovui UAB „Arginta“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Intersecond“ 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Arginta“ 110 000 Lt avansą, 21 780 Lt baudą, 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta saulės jėgainės įrengimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės fotovoltinę jėgainę, perleidžiant ieškovo nuosavybėn specifikacijoje nurodytus darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Sutartyje šalys susitarė, kad ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos visi saulės jėgainės įrengimo darbai bus atlikti, taip pat sutvarkyta visa dokumentacija. Ieškovas 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovui 110 000 Lt avansą. Kadangi sutartis įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 11 d., atsakovas visus darbus pagal sutartį privalėjo atlikti iki 2013 m. sausio 11 d., tačiau nustatytu terminu darbai nebuvo atlikti, todėl 2013 m. vasario 25 d. pranešimu ieškovas nuo 2013 m. kovo 27 d. nutraukė sutartį, prašydamas nebetęsti darbų, išmontuoti ir išsivežti jau sumontuotą įrangą, taip pat grąžinti ieškovui sumokėtą 110 000 Lt avansinę įmoką bei sumokėti 21 780 Lt baudą. Atsakovas ieškovui avanso negrąžino ir baudos nesumokėjo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Intersecond“ iš atsakovo UAB „Arginta“ 110 000 Lt negrąžintą avansą, 21 780 Lt baudą, 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Arginta“ pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pasiūlyme saulės jėgainės įrengimui tik konstatavo, kad jėgainę galima įrengti per du mėnesius ir pajamas galima turėti jau po 4 mėnesių. Atsakovas aiškiai nurodė, kad jėgainės eksploatavimas, pajamų iš šios veiklos gavimas yra susijęs su valstybės institucijų leidimų gavimu. Šalių sudarytos sutarties priede – darbų grafike yra aiškiai nurodyta, kad pats ieškovas turi atlikti tam tikrus darbus tam tikrais terminais. Ieškovui planuotais terminais tam tikrų darbų neatlikus, visų likusių grafike numatytų darbų atlikimas persikėlė. Tie laikotarpiai, kuriais buvo laukiama, kol atitinkamos institucijos priims reikiamus sprendimus, turi būti laikomi tokiais laikotarpiais, kai atsakovo prievolių vykdymas sustabdomas, darbų atlikimui sutartų terminų skaičiavimas sustabdomas, o atsakovas neatsako už tai, kad nuo darbų atlikimui sutartų terminų buvo nukrypta dėl to, kad reikėjo sulaukti valstybės institucijų leidimų. Ieškovas padarė daugybę sutarties pažeidimų, pasireiškusių dokumentų laiku nepateikimu, netinkamų dokumentų teikimu, nepakankamu bendradarbiavimu su atsakovu. Darbų atlikimas neatitiko darbų grafike numatytų darbų atlikimo eigos. Taigi ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti sutartį ir neatsižvelgti į tai, kad atsakovas atliko visus sutartimi nustatytus darbus. Jokios pastabos iš jokių valstybės institucijų dėl atsakovo rengtų ir ieškovo pavedimu teiktų dokumentų, susijusių su pasiruošimu įrengti saulės jėgainę, nebuvo gautos. Kadangi atsakovas nėra pažeidęs su ieškovu sudarytų susitarimų dėl saulės jėgainės įrengimo, nėra pakankamo pagrindo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad šalys sutartyje aiškiai apibrėžė, kokius įsipareigojimus ir kokiais terminais kiekviena iš jų turi įvykdyti. Tiek iš atsakovo pasiūlymo saulės jėgainės įrengimui, tiek iš sutarties sąlygų, tiek iš sutarties priedo – darbų grafiko aiškiai matyti, kad būtent atsakovas įsipareigojo atlikti veiksmus, susijusius su valstybės institucijų leidimų gavimu, ir kad tie laikotarpiai, kol laukiama valstybės institucijų sprendimų, įskaitomi į darbų atlikimo terminus ir jų nepailgina. Atsakovas dėl jėgainės pridavimo Valstybinei energetikos inspekcijai ir dėl leidimo gaminti elektros energiją gavimo kreipėsi jau pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, todėl valstybės institucijų procedūros negalėjo įtakoti termino praleidimo. Pagal sutarties 4 straipsnio 4.7 punktą darbų atlikimo terminų pratęsimas, kai būtinybė pratęsti terminus atsiranda ne dėl aplinkybių, priklausančių nuo šalių valios, galėjo būti įforminamas atskiru rašytiniu susitarimu, tačiau toks atskiras rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas. Ieškovas pateikė išankstines prisijungimo sąlygas, leidimą plėsti elektros gamybos pajėgumus ir galutines prisijungimo sąlygas, t.y. dokumentus, nurodytus darbų atlikimo grafike, už kurių pateikimą buvo atsakingas ieškovas, dar iki sutarties įsigaliojimo, taigi šių dokumentų pateikimas buvo atliktas laiku ir niekaip neįtakojo galutinio darbų atlikimo termino praleidimo. Iš darbų atlikimo grafiko matyti, kad ieškovas dar privalėjo nutiesti kabelį iki apskaitos vietos per aštuonias savaites. Skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugsėjo 11 d., tai turėjo būti padaryta iki 2012 m. lapkričio 6 d. Nors, atsakovo teigimu, ieškovas šį terminą pažeidė, tačiau iš sutartinių darbų pobūdžio matyti, jog ieškovas negalėjo kabelio nutiesti nebendradarbiaudamas ir nederindamas darbų su atsakovu, nežinodamas, kurioje konkrečiai vietoje kabelį nutiesti ir pan. Atsakovas suteikė reikiamą informaciją, reikalingą tam, kad ieškovas galėtų įvykdyti sutartinį įsipareigojimą - nutiesti kabelį iki apskaitos vietos tik 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau galutinės prisijungimo sąlygos buvo gautos dar iki sutarties įsigaliojimo, saulės jėgainės konstrukcijos ir moduliai buvo patiekti ir sumontuoti dar 2012 m. spalio 1 d., todėl kabelio tiesimui numatytas terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo, o atsakovo kaltės, pastarajam operatyviai nesuteikus reikalingos informacijos. Teismas konstatavo, kad pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą pateikimo metu (2013 m. vasario 25 d.) jau daugiau nei du mėnesius buvo pasibaigęs sutarties įvykdymo terminas, tačiau atsakovas nebuvo atlikęs esminės sutartinių įsipareigojimų dalies, t.y. nebuvo gavęs leidimo gaminti elektros energiją, neatlikęs projekto derinimo. Todėl ieškovas teisėtai 2013 m. vasario 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Arginta“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevertino, kokia buvo tikroji šalių sudarytos sutarties paskirtis ir kokia sutarties esmė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys susitarė būtent dėl prekių pirkimo-pardavimo ir įrengimo darbų bei sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį. Likus net 3 mėnesiams iki visų sutarties darbų grafike numatytų darbų įvykdymo datos (2013 m. sausio 2 d.) atsakovas esminę sutarties sąlygą jau buvo įvykdęs. Ieškovas nei sutarties su atsakovu nutraukimo metu, nei teisminio proceso metu nepateikė įrodymų apie tai, kokie atsakovo padaryti sutarties pažeidimai būtent ieškovui buvo esminiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ir atsakovo prisiimti įsipareigojimai buvo formuluoti ne itin konkrečiai. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą teismo posėdyje apklausti sutarties sudarymo ir vykdymo metu ieškovą nuolat atstovavusią UAB „Re Projektai“ direktoriaus pavaduotoją J. B.. Teismas konstatavo, kad atsakovas darbų neatliko laiku dėl valstybės institucijų sprendimų laukimo, tačiau tokia pozicija neatitinka teismo posėdyje teiktų atsakovo paaiškinimų, kad pats ieškovas vėlavo atlikti darbus ir pateikti dokumentus. Sistemiškai vertinant sutartį yra būtina sieti sutartyje numatytą ieškovo pareigą sumokėti avansą per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo su atsakovo pareiga pradėti darbus. Tai, kad atsakovas dalį darbų pradėjo dar net negavęs avanso, nereiškia, kad atsakovas sutiko su tuo, jog ieškovas vengtų laiku vykdyti ir kitus savo įsipareigojimus. Teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė paaiškinimų, kodėl tik 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovui buvo pateikta reikiama informacija, yra nepagrįstas, nes atsakovas nebuvo įsipareigojęs pateikti informaciją apie kabelio tiesimo vietą. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš Valstybinės energetikos inspekcijos dokumentus apie tai, ar ieškovas kreipėsi kompensacijos pagal LR Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 594.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Intersecond“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog šalių sudaryta sutartis buvo ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo įvykdyta - jėgainė įrengta 2012 m. rugsėjo 14 dar net likus 3 mėnesiams iki šalių sudarytos sutarties įvykdymo pabaigos. Be to apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis tinkamai įvykdė sutartį, dėl ko nebuvo pagrindo ją nutraukti dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovas nesitikėjo tik gauti saulės energijos modulius jam priklausančiame sklype, priešingu atveju jis būtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį. Patį pasiūlymą sudaryti sutartį, sutarties tekstą ir tuo pačiu sutarties pobūdį bei turinį pasiūlė pats atsakovas, todėl, jeigu šiuo atveju ir būtų kokie nors neaiškumai dėl sutarties turinio ir pobūdžio, sutartis būtų aiškinama ieškovo naudai. Atsakovas apeliaciniame skunde teikia prielaidas, kad ieškovas yra pateikęs prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės plėtojimu, kompensavimo, tačiau šie duomenys visiškai nesusiję su nagrinėjama byla ir neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos raštą (b.l. 185, t.1), UAB „Arginta“ atstovės J. M. prašymą (b.l. 186, t.1), darbų atlikimo grafikus (b.l. 6, 7, t.2)
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Arginta“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, jog teismas nevertino, kokia buvo tikroji šalių sudarytos sutarties paskirtis ir kokia sutarties esmė. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys susitarė būtent dėl prekių pirkimo-pardavimo ir įrengimo darbų bei sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį, kurios esminę sąlygą (įrengti saulės jėgainę) atsakovas įvykdė, dėl to nebuvo pagrindo sutartį nutraukti dėl jos esminio pažeidimo. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, jog sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 str., žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių 2012 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta saulės jėgainės įrengimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės fotovoltinę jėgainę, perleidžiant ieškovo nuosavybėn specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje nurodytus darbus, o ieškovas įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti bei vykdyti kitas pagal sutartį jam priklausančias pareigas (b.l. 15-21, t.1). Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus darbų grafike nustatytais terminais. Ieškovas įsipareigojo sumokėti darbų kainą, kuri lygi specifikacijoje nurodytų prekių ir darbų kainų sumai (sutarties 7 str.). Ieškovas 2013 m. vasario 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2013 m. kovo 27 d., remdamasis sutarties 13 straipsnio 1.2 ir 3.2 punktais (b.l. 27-28, t.1). Šie sutarties punktai numato šalies teisę nutraukti sutartį dėl kitos šalies įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pateikiant pranešimą prieš 30 dienų. Pagal sutarties 13 straipsnio 3.2 punktą vienu iš esminių sutarties pažeidimų, kuriuo remiasi ieškovas, yra aplinkybė, kad partneris (šiuo atveju - atsakovas) dirba taip lėtai, jog baigti darbus pagal sutartį nustatytu laiku būtų neįmanoma.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalių sutarties 13 straipsnio 3.2 punkto sąlyga yra teisėta. Apeliantas šios teismo išvados iš esmės neginčija, tačiau nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad padaryti sutarties pažeidimai ieškovui buvo esminiai. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties turinio, atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės fotovoltinę jėgainę, perleidžiant ieškovo nuosavybėn specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje nurodytus darbus. Šalys prie sutarties pridėjo darbų grafiką, kuriame numatė atsakovo darbų atlikimo terminus. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas vėlavo atlikti dalį grafike numatytų darbų. Pati sutarties 2 straipsnio 1 punkto formuluotė, kurioje numatyta, kad atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui specifikacijoje nurodytas prekes ir atlikti specifikacijoje nurodytus darbus, rodo, jog ieškovas, sudarydamas sutartį, siekė ne tik pačios saulės jėgainės įrengimo, bet ir darbų, susijusių su jos tinkamu eksploatavimu, atlikimo. Pažymėtina, kad 2012 m. balandžio 26 d. sutartį ruošė atsakovas. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad esminė šalių sudarytos sutarties sąlyga buvo įrengti saulės jėgainę, o, atsakovui tai įvykdžius, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, remdamasis esminiu sutarties pažeidimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl to, kad atsakovas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą nebuvo atlikęs esminės sutartinių įsipareigojimų dalies, ieškovas turėjo teisėtą pagrindą sutartį nutraukti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas vėlavo sumokėti atsakovui avansą pagal sutartį ir taip iš esmės išreiškė toleravimą susidariusiai situacijai dėl darbų vėlavimo. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl to, kad šis vėlavo sumokėti avansą. Be to tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas laikė, jog šalių sutartis įsigaliojo tik 2012 m. rugsėjo 11 d., tai yra po to, kai ieškovas sumokėjo likusią avanso dalį, ir dėl to sutartyje numatytų darbų terminus skaičiavo tik nuo sutarties įsigaliojimo, nepaisant to, kad šalys sutartyje numatytus darbus pradėjo faktiškai vykdyti dar iki sutarties įsigaliojimo. Todėl aplinkybė, kad ieškovas avansą sumokėjo vėliau, nei buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nustatant, ar pagrįstai ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį.
Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą ir apklausti sutarties sudarymo ir vykdymo metu ieškovą nuolat atstovavusią UAB „Re Projektai“ direktoriaus pavaduotoją J. B.. Tačiau atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su ieškovo reiškiamais reikalavimais, ši liudytoja galėtų patvirtinti. Aplinkybė, kad UAB „Re Projektai“, kurios direktoriaus pavaduotoja yra J. B., yra susijusi su ieškovu, šiuo atveju neturi reikšmės, sprendžiant sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimo pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio atsakovo prašymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dar iki sutarties įsigaliojimo pateikė išankstines prisijungimo sąlygas, leidimą plėsti elektros gamybos pajėgumus ir galutines prisijungimo sąlygas, t.y. dokumentus, nurodytus darbų atlikimo grafike, už kurių pateikimą buvo atsakingas ieškovas. Pagal darbų atlikimo grafiką ieškovas taip pat privalėjo nutiesti kabelį iki apskaitos vietos per aštuonias savaites. Skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugsėjo 11 d., tai turėjo būti padaryta iki 2012 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas negalėjo kabelio nutiesti nebendradarbiaudamas ir nederindamas darbų su atsakovu, nežinodamas, kurioje konkrečiai vietoje kabelį nutiesti ir pan. Šiuos klausimus ieškovas turėjo derinti su atsakovu kaip asmeniu, atsakingu už saulės jėgainės įrengimą, t.y. galutinį darbų rezultatą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jos atsakovas nepaneigė, nenurodė, jog kabelio nutiesimo vieta neturėjo įtakos atsakovo vykdomiems darbams. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovė 2012 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti informaciją, į kurią vietą turėtų būti nutiestas kabelis (b.l. 100, t.1). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybe, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl tokios informacijos suteikimo, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, todėl atmestini.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas kabelių linijos paklojimo schemą ieškovui nusiuntė 2012 m. rugpjūčio 27 d. (b.l. 97, t.1), o 2012 m. lapkričio 16 d. pateikė jau kitokią kabelio paklojimo schemą su numatyta kita kabelio paklojimo vieta (b.l. 86, t.1). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo ieškovui 2012 m. rugpjūčio 27 d. suteikta informacija nebuvo galutinė, o reikiama informacija, reikalinga tam, kad ieškovas galėtų įvykdyti sutartinį įsipareigojimą - nutiesti kabelį iki apskaitos vietos, buvo suteikta tik 2012 m. lapkričio 16 d. ir kabelio tiesimui numatytas terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo kaltės, pastarajam operatyviai nesuteikus reikalingos informacijos.
Šalys neginčija aplinkybės, kad kabelis buvo nutiestas 2012 m. gruodžio 25 d. Kaip matyti iš atsakovo 2012 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško (b.l. 85, t.1), atsakovas nurodė ieškovui, kad reikės pateikti kabelio tiesimo išpildomąją dokumentaciją. Ieškovas dokumentaciją atsakovui pateikė 2013 m. sausio 21 d. (b.l. 83-84, t.1). Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga pateikti kabelio tiesimo išpildomąją dokumentaciją. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas, kabelio tiesimo dokumentaciją pateikdamas 2013 m. sausio 21 d., pažeidė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintus prievolių vykdymo principus. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs nedelsiant, po kabelio tiesimo darbų, pateikti išpildomąją dokumentaciją, nurodęs, kad jos nepateikimas sąlygoja kitų darbų vėlavimą (pridavimą energetikos inspekcijai, leidimą gaminti elektros energiją) ar sustabdo nustatytus darbų grafike terminus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pripažino, kad aplinkybė, jog vykdomiems darbams buvo reikalingi suderinimai su kitų žemės sklypų savininkais, nuo ieškovo nepriklausė. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus. Paaiškėjus aplinkybei, kad yra reikalingi žemės sklypų, kuriuose numatyta tiesti kabelį, savininkų sutikimai, atsakovas neinicijavo darbų atlikimo terminų pratęsimo, kaip tai numato sutarties 4 straipsnio 4.7 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės darbų atlikimo terminų nepratęsė. Šios teismo išvados niekaip nepaneigia apelianto argumentai, susiję su aplinkybe, jog ieškovas yra verslininkas ir jam turėjo būti žinoma, jog teisė į statybą įgyvendinama turint žemės sklypo naudojimo teisę. Atsakovas taip pat yra verslininkas, todėl šią aplinkybę taip pat turėjo ir galėjo žinoti. Be to, nors apeliantas ir nurodo, jog sutarties 4 straipsnio 4.5 punkte nebuvo numatyta atsakovo pareiga inicijuoti rašytinį susitarimą dėl sutartyje numatytų darbų pratęsimo, tačiau šiuo atveju taikytinas sutarties 4 straipsnio 4.7 punktas, numatantis, kad darbų atlikimo terminai pratęsiami kitais atvejais, atskiru rašytiniu šalių susitarimu, kai būtinybė pratęsti terminus atsiranda ne dėl aplinkybių, priklausančių nuo ieškovo ar atsakovo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog užtruko kaimyninių žemės sklypų savininkų leidimų gavimas kabelio tiesimui, nepriklausė nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovo, todėl pratęsiant terminą, atsakovas turėjo pareigą inicijuoti rašytinį susitarimą.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš Valstybinės energetikos inspekcijos dokumentus apie tai, ar ieškovas kreipėsi kompensacijos pagal LR Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 594. Tačiau tokiam prašymui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių argumentų, nenurodė, kuo prašoma išreikalauti informacija yra reikšminga nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju aplinkybė, ar ieškovas gavo/negavo kompensaciją pagal nurodytą Vyriausybės nutarimą, neįtakoja šalių sutartinių santykių. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo atsakovui avansą, todėl, pastarajam neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui pagrįstai vienašališkai nutraukus sutartį, šį avansą atsakovas privalo grąžinti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Rita Kisielienė
Alma Urbanavičienė