Baudžiamoji byla Nr. 1-54-354/2007

           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               1.2.3.1., 1.2.14.2.1., 1.2.14.15.,

 (S)

                                                                                               1.2.20., 2.3.7.4.

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                          N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 17 d.

  Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Danutės Matiukienės, V. M.,

sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei J. T.,

gynėjams advokatams I. P., Lionei Musteikienei, Edmundui Jankaičiui, Romualdui Šeporaičiui, Sauliui Alysui, Vytautui Juozelaičiui, Adolfui Račkauskui, Ritai Roščenkovienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K.,

vertėjai Raimondai Katiliūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

            L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tris nusikalstamas veikas;

E. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu  2 m., pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 1999-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; 3) 1999-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., 2001-05-10 paleistas atlikus bausmę; 4) 2003-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. areštu 80 parų, 2004-01-02 paleistas atlikus bausmę; 5) 2005-12-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str.2 d. laisvės atėmimu 9 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 6) 2006-04-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d., 63 str. laisvės atėmimu l m. 2 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėtas 3 m., bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už dvi nusikalstamas veikas;

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis D. B. įmonėje staliumi staklininku, gyvenantis ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliuose, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.;

            J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Kėdainiuose, be pilietybės, rusė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

            Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. ,,duomenys neskelbtini“  Šiauliai, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1d.;

            E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB ,,duomenys neskelbtini“ betonuotoju-plytelių klojėju, gyv. ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., 178 str. 2 d. , 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.;

S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“ Šiaulių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,duomenys neskelbtini“ taksi vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., 189 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

nustatė:

 

kaltinamasis L. K. 2006 m. rugpjūčio 16 d. naktį, apie 1-2 valandą, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių mieste, bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , asmeninio konflikto metu, tyčia dūrė 4 kartus peiliu į krūtinę D. K. ir jam padarė kiauryminius krūtinės sienelės, kairio plaučio bei širdies sužalojimus, ko pasėkoje nuo kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairės pusės 5, 6, 7 šonkaulių, kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę, D. K. mirė, ir taip tyčia nužudė D. K..

Kaltinamoji Ž. S. 2006 m. rugpjūčio 16 d. naktį, apie 1-2 valandą, tikslus laikas nenustatytas, jai būnant bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai, ir matant, kaip L. K. asmeninio konflikto metu tyčia keturiais dūriais į krūtinę sužalojo D. K., kuris nuo patirtų sužalojimų iškart mirė, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Kaltinamieji G. D. ir J. S. 2006 m. rugpjūčio 16 d. apie 2-3 valandą, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, iš buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliuose, priklausančio D. K., pagrobė svetimą turtą, tai yra: pinigus - 1200 Lt, auksinę grandinėlę su pakabuku - 3500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030"- 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i"- 700 Lt vertės, iš viso D. K. turto už 5500 Lt.

Kaltinamieji G. D. ir E. M. 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 8 valandą, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliuose, priklausantį D. K., ir pagrobė svetimą turtą - dujinį pistoletą „Blow Magnum"- 130 Lt vertės, iš viso D. K. turto už 130 Lt.

Po to kaltinamieji G. D. ir E. M., tęsdami savo nusikalstamą veiką, ir kaltinamieji E. M. bei V. L. 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 9 valandą, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, priklausantį D. K., ir pagrobė svetimą - D. K. priklausantį turtą, tai yra: televizorių „Philips" su distancinio valdymo pultu – 490 Lt vertės, televizorių „Sharp" su distancinio valdymo pultu - 1099 Lt vertės, kompiuterį „Spector" - 1800 Lt vertės, kompiuterio klaviatūrą ir pelytę - 100 Lt bendros vertės, kompiuterio garso kolonėles „Creative" 3 vnt. - 60 Lt bendros vertės, muzikinį centrą „Samsung" su distancinio valdymo pultu -949 Lt vertės, vaizdo grotuvą „Panasonic" - 100 Lt vertės, vyrišką sidabrinį žiedą - 50 Lt vertės, automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius su signalizacijos pultu, raktus nuo buto, garažo, sandėliuko, banko saugyklos, automobilio Renault Šafrane, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, D. K. vardu išduotą Vilniaus banko mokėjimo kortelę, kurie yra beverčiai, viso turto už 4648 Lt, bei A. T. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C60"- 50 Lt vertės.

Kaltinamasis E. M. 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 22-23 val. Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“ namo kieme, iš D. K. priklausančio automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti automagnetolą „Audi" – 300 Lt vertės, bet nusikaltimo nebaigė, nes suveikus automobilio apsaugos signalizacijai pabėgo.

Kaltinamasis S. U. 2006 m. rugpjūčio 21 d., tikslus laikas nenustatytas, žinodamas, kad televizorius „Sharp", kompiuteris „Spector", kompiuterio garso kolonėlė „Creative", muzikinis centras „Samsung" , vaizdo grotuvas „Panasonic", dujinis pistoletas „Blow Magnum", yra pavogti iš buto, esančio ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, tai yra gauti nusikalstamu būdu, pasiūlė E. M. nuvežti parduoti ir nuvežė pats taksi automobiliu šiuos daiktus, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, bei šį turtą kartu su E. M. realizavo, parduodamas L. B. televizorių „Sharp" už 300 Lt, V. D. kompiuterį „Spector" su garso kolonėle „Creative" už 320 Lt, I. D. muzikinį centrą „Samsung" už 250 Lt, o dujinį pistoletą „Blow Magnum" iš E. M. įgijo sau už 20 Lt bei vėliau, šį dujinį pistoletą tiksliai nenustatytu laiku realizavo, parduodamas N. S. už 200 Lt, ir tokiu būdu įgijo ir realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 16 d. naktį, apie 1-2 valandą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jam būnant bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, ir matant, kaip L. K. asmeninio konflikto metu tyčia keturiais dūriais į krūtinę sužalojo D. K., kuris nuo patirtų sužalojimų iškart mirė, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, sužinojęs iš G. D. pasakymo apie tyčinį žmogaus nužudymą, bei po to bendrininkų grupėje įsibrovęs į butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliai, tikslu pagrobti svetimą - nužudytojo turtą, ir bute pamatęs žmogaus lavoną su išorinėmis smurto žymėmis, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji  E. M. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad jie 2006 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, sužinoję iš E. M. pasakymo apie tyčinį žmogaus nužudymą, bei po to bendrininkų grupėje įsibrovę į butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai, tikslu pagrobti svetimą – nužudytojo, turtą ir bute pamatę žmogaus lavoną su išorinėmis smurto žymėmis, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jiems žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 9-10 valandą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veždamas taksi automobiliu E. M., V. L., E. M. ir jų pagrobtus svetimus daiktus iš buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai, automobilio salone iš pastarųjų pasakymų sužinojęs apie tyčinį žmogaus nužudymą ir irstantį žmogaus lavoną, esantį bute adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“  namo kieme, iš D. K. priklausančio automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti automagnetolą „Audi", kurios vertė 300 litų, bet nusikaltimo nebaigė, nes neįstengė atrakinti automobilio durelių.        

 

                                                            Įrodymai

 

Apklaustas kaltinamuoju L. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. kartu su Ž. S., G. D. ir savo sugyventine J. S. šventė pastarosios gimtadienį. Po to jis nuėjo namo miegoti. Vakare pabudęs ir neradęs namuose sugyventinės, išėjęs į gatvę pamatė visus tris – J. S., Ž. S., G. D. - stovinčius prie namo kitoje gatvės pusėje. Su jais buvo nepažįstamas vyras, kaip dabar žino - D. K.. Pastarajam pasiūlius apie 22 val. vakaro jie visi nuvažiavo į D. K. namus, adresu ,,duomenys neskelbtini“, buto numerio neprisimena, tik žino, kad butas ketvirtame aukšte. Jie visi buvo neblaivūs ir dar gėrė pas D. K. virtuvėje, šnekėjosi. G. D. parodė, kad rado ant kėdės ginklą. Iš pradžių viskas vyko ramiai, tačiau paskui D. K. ėmė kabinėtis prie jo sugyventinės J. S.. Jis pasakė, kad nelįstų prie jos, tačiau D. K. vėl kabinėjosi. Tuo metu buvo gal 1-2 val. nakties. Jis du kartus perspėjo D. K., po ko pastarasis supyko ir spyrė jam į kirkšnį, sugriebė jį ir jie susigrūmė. D. K. buvo fiziškai už jį stipresnis ir pradėjo versti jį ant grindų. Tada jis pagriebė nuo stalo peilį ir dūrė kažkur į krūtinės sritį. D. K. pradėjo bėgti kraujas ir pastarasis nugriuvo atbulas ant grindų. Jis atsimena tik vieną dūrį, bet neneigia, kad galėjo durti kelis kartus. Išsigandęs jis išbėgo iš buto. Ar išsinešė peilį, kuriuo dūrė, nepamena. Jis buvo šoko būsenoje, be to, buvo girtas. Netrukus išėjo lauk ir J. S., Ž. S., G. D.. Tada jis grįžo namo. Ryte atsibudo apie 7 val. J. S. nebuvo namuose. Jis buvo duris užsirakinęs iš vidaus, todėl ji negalėjo įeiti. Nuėjus pas G. D., pastarasis jam pasakė, kad naktį kartu su J. S. buvo grįžęs į tą butą, ir kad tas žmogus buvo negyvas. Taip pat sakė, kad pas nužudytąjį buvo pinigų apie 800 Lt, gal daugiau, rodė vieną telefoną ir auksinę grandinėlę, sakė, kad buvo 3 telefonai. Nužudytojo telefoną, kurį pamatė pas G. D., jis paėmė ir išmetė. J. S. jam nieko nesakė. Paskui jis su J. S. važiavo į turgų, kur ji perdavė jam 70 Lt, sakydama, kad G. D. jam atidavė skolą. Pats G. D. jam nesakė, kad skolą grąžina, o J. S. sakė, kad pinigai iš to buto. Jis nebenorėjo imti tų pinigų, todėl jie liko pas J. S.. J. S. pasakė, kad G. D. duos ar davė jai 400 Lt. Po to pas juos atvažiavo J. S. tėvas ir jie išvažiavo į sodą, kur buvo apie dvi savaites.

Jis nesiekė nužudyti D. K., norėjo tik apsiginti. Durdamas peiliu D. K. į krūtinę suprato, kad taip gali pastarąjį sužaloti, tačiau apie pasekmes negalvojo. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Blogai vertina savo poelgį, labai gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka, neturtinė žala galėtų būtų mažesnė – iki 20000 Lt.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu L. K. buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, virtuvėje manekeno pagalba parodė, kur ir kokiu būdu susistumdymo su D. K. metu peiliu dūrė pastarajam į krūtinės sritį, kur ant grindų nugriuvo D. K.. Po to parodė vietą griovyje už parduotuvės netoli Zoknių pagrindinės mokyklos, kur išmetė iš G. D. paimtą telefoną (t. 1, b.l. 61-65).

            Akistatos su J. S. metu L. K. patvirtino savo parodymus, kad D. K. bute, kuriame buvo ir J. S., konflikto metu dūrė D. K., o kitą dieną G. D. jam pasakė, jog buvo sugrįžęs į D. K. butą, paėmė iš nužudytojo kruvinus pinigus, kuriuos kažkas nuplovė ir dalį kurių jis davė J. S. (t. 2, b.1.86-89).

Apklausta kaltinamąja J. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. apie 22 val. ji su G. D. ir Ž. S. buvo prie autoserviso Radviliškio gatvėje, kai prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kaip dabar žino - D. K.. Jis pakvietė juos važiuoti į jo namus. Tuo metu prie jų priėjo L. K. ir jie visi taksi nuvažiavo iki parduotuvės, o po to į D. K. butą, esantį ,,duomenys neskelbtini“, ketvirtame aukšte, buto numerio nepamena. Jie susėdo virtuvėje. Buvo prieš tai truputį išgėrę ir pas D. K. vėl gėrė. D. K., kai jį sutiko, taip pat buvo išgėręs. G. D. rado pistoletą, kurį D. K. padėjo ant spintelės prie savęs. D. K. buvo įjungęs muziką kitame kambaryje, vaikščiojo po butą. Begeriant įvyko konfliktas tarp D. K. ir L. K.. D. K. ją kvietė šokti, eiti su juo į kitą kambarį. L. K. tai nepatiko, todėl jis pasakė D. K., kad šis nebelįstų prie jos. D. K. rusiškai atsakė: „Tuoj sušaudysiu“ ir parvertė L. K. ant žemės. D. K. paėmė L. K. už megztinio, abu nukrito, paskui abu atsistojo, grūmėsi. Matė, kaip D. K. nukrito. Kas nutiko, nematė, buvo labai išsigandusi tų grumtynių. Kraujo nematė. L. K. iš buto išbėgo pirmas, ar jis ką nors išnešė, nematė. Paskui pamena, kad ją lauk ištempė Ž. S. ar G. D., dabar nepamena. Išėjusi į lauką L. K. nematė. Paprašė G. D. grįžti ir pažiūrėti, ar D. K. gyvas, gal jam reikia greitąją iškviesti, nes jai buvo pasakę, kad L. K. dūrė D. K.. Su G. D. ji grįžo atgal į butą. Į virtuvę ji nėjo. G. D. čiupinėjo D. K. pulsą, pulso nebuvo. D. K. gulėjo prie lango ant nugaros, ant grindų buvo kraujo. G. D. pasakė, kad jis negyvas. G. D. tikrino D. K. kišenes, nuėmė grandinėlę. Ar ką nors rado kišenėse, nematė, nes G. D. buvo nugarą atsukęs į ją. Jie išėjo lauk. Buvo apie 2-3 val. nakties. Namo negalėjo patekti, todėl pernakvojo pas Ž. S. su G. D.. Nežino, ar kas ką plovė. Jai G. D. padavė apie 70 Lt ir pasakė, kad perduotų L. K. skolą. Ji pinigų neskaičiavo ir neplovė. Nežino, kodėl ją apkalba, kadangi nėra susipykusi nei su Ž. S., nei su G. D., santykiai su jais normalūs.

Ryte apie 7 val. atėjo L. K. ir jie visi išėjo. Apie 8 val. atėjo jos tėvai ir ją su L. K. išsivežė į sodą.

Jokio svetimo telefono ji neturėjo. Kur G. D. padėjo auksinę grandinėlę, nežino. L. K. ji davė 70 Lt, sakė, kad tai - G. D. skola. Nežino, kodėl G. D. davė 70 Lt, nors skola buvo 50 Lt. Tie pinigai buvo kruvini, todėl juos ir plovė. L. K. neėmė pinigų, bet jų pinigai buvo bendri. L. K. ji nesakė, kad G. D. davė ar duos 400 Lt. Gal ir žadėjo duoti, nepamena. Nežino, kodėl L. K. parodymai kitokie, ir negali paaiškinti, kodėl visi jos pačios parodymai skirtingi. Gal iš baimės. Akistatoje su L. K. taip pat bijojo suėmimo.

Parodymų patikrinimo  įvykio vietoje metu J. S. buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, virtuvėje parodė, kur išgertuvių metu sėdėjo ji, kur G. D., Ž. S., L. K. bei D. K., ir paaiškino, jog konflikto tarp L. K. ir D. K. metu pastarasis griuvo ant nugaros galva link lango (t. 2, b.l. 92-96).

Akistatos su L. K. metu J. S., iš pradžių neigusi, kad įvykio metu buvo D. K. bute, vėliau sutiko su L. K. parodymais, kad ji girtavo nukentėjusiojo bute, kad D. K. kabinėjosi prie jos, dėl ko tarp pastarojo ir L. K. kilo konfliktas. Apie jokius iš D. K. buto paimtus daiktus ar pinigus J. S. nurodė nieko nežinanti (t. 2, b.l. 86-89).  

Apklausta kaltinamąja Ž. S. kalta prisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. kartu su G. D., L. K. ir J. S. šventė pastarosios gimtadienį. Paskui J. S. pasigedo L. K., todėl jie išėjo į lauką. Jie trise stovėjo prie autoserviso, kai prie jų priėjo girtas D. K.. Jis prisistatė ir pasiūlė važiuoti į jo namus. Jie sutiko. Buvo vidurnaktis. Tuo metu prie jų priėjo ir L. K.. Pakeliui važiuodami taksi jie sustojo prie parduotuvės, kurioje D. K. nupirko butelį degtinės, tris butelius alaus, dvi dėžutės kavos, du pakelius cigarečių. D. K. bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, ketvirtame aukšte, jie sėdėjo virtuvėje, gėrė, D. K. pasakojo apie save, buvo įjungęs televizorių, muziką. Po to D. K. pradėjo priekabiauti prie J. S.. L. K. paprašė nesikabinėti, tačiau D. K. nekreipė dėmesio, prisislinko su kėde arčiau J. S., prisiglaudė prie jos, pradėjo jai kažką į ausį šnabždėti, bučiuoti. Buvo apie 1-2 val. nakties. L. K. įspėjo D. K. porą kartų ir tarp jų kilo konfliktas. D. K. supyko, abu stovėdami susistumdė. Pasitraukusi nuo stalo ji matė, kaip L. K. paėmė nuo stalo peilį, kaip D. K. krito, o jo visa krūtinė buvo kruvina, iš nosies bėgo kraujas. Ji paties dūrio nematė. Išsigandusi ji puolė bėgti pro duris. Kuris išėjo pirmas, nežino, ji su J. S. išėjo kartu. Ar L. K. ir G. D. išėjo pirmi, ar po jų, nežino. Sutiktas lauke L. K. turėjo rankose kruviną peilį ir kruviną skudurą, stovėjo pasimetęs ir ji suprato, kad L. K. nori sunaikinti ar išmesti peilį. L. K. nuėjo namo. J. S. nuėjo pas juos. Einant J. S. pasakė, kad gal reikia grįžti pažiūrėti, gal D. K. gyvas ir iškviesti greitąją. J. S. su G. D. nuėjo į D. K. butą, o ji liko laukti savo kieme. J. S. su G. D. grįžo labai greit, gal už kokių 10-15 minučių, pasakė, kad vyras negyvas, ir abu plovė pinigus, kurie buvo ištepti krauju. Ji suprato, jog pinigai iš D. K. buto. Buvo daug kupiūrų, ne viena ar dvi. Po to verandoje jie pasidalino tuos pinigus. Buvo gal 2-3 val. nakties. Ji nematė mobiliojo ryšio telefono nei pas G. D., nei pas J. S.. Rytą L. K. buvo išsigandęs, nieko nekalbėjo apie nužudymą. Ji bijojo, todėl niekam nieko nepranešė. 

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu Ž. S. buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, virtuvėje parodė, kur išgertuvių metu sėdėjo ji, kur G. D., J. S., L. K. bei D. K., ir paaiškino, jog konflikto tarp L. K. ir D. K. metu L. K. dūrė peiliu ir pastarasis nugriuvo ant grindų. Manekeno pagalba parodė, kur gulėjo D. K.. Buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, verandoje Ž. S. parodė stalą, paaiškindama, jog ant jo J. S. su G. D. skaičiavo ir dalinosi pinigus, virtuvėje parodė kriauklę, paaiškindama, jog joje grįžusi po įvykio J. S. plovė kruvinas pinigų kupiūras  (t. 2, b.l. 123-130).

            Akistatos su J. S. metu Ž. S. patvirtino, kad J. S. su G. D. buvo grįžę į D. K. butą, iš kur parsinešė kruvinus pinigus, juos plovė jos namų virtuvėje esančioje kriauklėje, o po to dalinosi. Paaiškino, jog J. S. sakė, kad jai pinigų priklauso daugiau, nes jos vyras padarė „tai“ (t. 2, b.l. 131-133).   

Apklaustas kaltinamuoju G. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. kartu su Ž. S., L. K. ir J. S. šventė pastarosios gimtadienį. L. K. buvo išėjęs namo, o apie  22 val. sugrįžo, kai prie jų trijų, stovinčių gatvėje, priėjo nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, D. K.. Tas vyras jiems pasakė, kad jam liūdna ir pakvietė važiuoti kartu pas jį į namus. Visi penki jie buvo išgėrę. Važiuodami taksi dar buvo sustoję prie parduotuvės, kur buvo išlipęs D. K. su Ž. S.. Po to jie nuvažiavo į ,,duomenys neskelbtini“ namą. D. K. butas buvo ketvirtame aukšte. Jie gėrė virtuvėje. Jis sėdėjo ant minkštasuolio ir už apmušalo pamatė pistoletą, kurį padavė D. K.. Šis padėjo pistoletą ant spintelės. Kitame kambaryje grojo muzika. D. K. nueidavo iki to kambario ir vėl grįždavo. Apie 20 minučių buvo ramu. Po to D. K. kažkam skambino telefonu, nusikeikė rusiškai, pasakė, „ko ji nekelia“, ir atėjo į virtuvę iki pusės nuogas, buvo įtūžęs. Jie vėl gėrė, L. K. su D. K. kalbėjo rusiškai, o jis žiūrėjo televizorių. Apie 1–2 valandą nakties L. K. su D. K. pradėjo pyktis, D. K. pradėjo vaikščioti po virtuvę, vis eidavo iki spintelės, kur padėtas pistoletas. D. K. elgėsi įžūliai, kabinėjosi prie J. S., kvietėsi ją vieną eiti į kambarį ir L. K. dėl to pyko. Vienu metu, kai L. K. su D. K. stovėjo vienas prieš kitą, iš L. K. judesio jis suprato, kad L. K. dūrė. Po to dar D. K. susikeikė rusiškai ir nugriuvo. Jis nepastebėjo, kaip L. K. paėmė peilį ir kiek kartų dūrė. Jis pasimetė ir išėjo lauk su J. S. ir Ž. S.. Išeidamas jis matė, kad D. K. guli virtuvėje ant grindų, galva prie viryklės, krūtinė kruvina. Kieme už namo kampo stovėjo L. K. ir rankoje turėjo kruviną virtuvinį peilį. Už kokių 15 min. J. S. paklausė, gal  D. K. dar gyvas, gal reikia greitąją pagalbą iškviesti. Tada jis su J. S. grįžo į D. K. butą. Ž. S. atsisakė eiti kartu. L. K. irgi nėjo su jais. D. K. buto durys buvo praviros. Įėjus į vidų, jis palietė D. K., tačiau neužčiuopė pulso. Pamatęs ant D. K. kaklo grandinėlę, kuri buvo nutrūkusi, padėjo ją ant stalo. Po to patikrino gulinčiojo kišenes. Kairėje kišenėje rado pinigų, kuriuos bei grandinėlę pasiėmė ir jie išėjo. Pinigų neskaičiavo. Ar J. S. matė, ką jis darė, nežino. Ji stovėjo buto koridoriuje, kur išeidamas jis pasakė, kad ima tuos daiktus. Grįžus namo, J. S. plovė pinigus. Jam davė 550 Lt, o kiek buvo iš viso pinigų, jis nežino, J. S. sakė, kad 1100–1200 Lt. Galėjo ir jis plauti pinigus, tačiau to nepamena. Telefono jis neėmė, tik už kelių dienų verandoje tarp popierių rado telefoną Nokia su kamera, kurį po kurio laiko išmetė į konteinerį. Ar ką nors paėmė J. S., jis nežino, tik kitą dieną matė pas J. S. tamsios spalvos korpusu telefoną. J. S. sakė, kad telefoną paėmė iš Dimos buto. L. K. paėmė tą telefoną ir išmetė. Jie buvo labai išsigandę, todėl nepranešė policijai apie D. K. nužudymą. L. K. jis buvo skolingas 50 Lt, tačiau apie tą skolą su J. S. jis nekalbėjo.

Po kelių dienų, galėjo būti 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 8–9 val. jis papasakojo E. M., kas įvyko, kas nužudė, kad bute yra daug daiktų, ir klausė, ką daryti. E. M. pasiūlė nueiti į butą ir apžiūrėti, kas ten yra. Butas buvo neužrakintas. Jis paėmė dujinį pistoletą, kurį padavė E. M., ir jie išėjo. Po butą jis nevaikščiojo, buvo tik virtuvėje. E. M. matė lavoną. Jis matė, kad E. M. išsineša pistoletą. E. M. sakė, kad turi pažįstamą, kuris ką nors sugalvos, ir kad reikia važiuoti pas jį iki centro. Kodėl tą kartą jie paėmė tik pistoletą, negali paaiškinti, nes buvo girtas. Jie nuvažiavo iki centro, kur atvažiavo raudonos spalvos taksi automobilis. Dabar žino, kad jį vairavo S. U.. Po to, kažkur jiems nuvažiavus, Ernestas atsivedė dar du vyrus – V. L. ir E. M.. Tada jie visi nuvažiavo į D. K. butą. Ernestas rodė, kur važiuoti, kadangi sėdėjo priekyje prie vairuotojo. Buto durys buvo atrakintos. Įėjus į butą, E. M. rodė, ką imti. Jis nuėjo į virtuvę, po butą nevaikščiojo. Taksi vairuotojas su jais į butą nėjo, liko prie automobilio. Jis visą laiką prastovėjo virtuvėje, galvojo, ką daryti, buvo girtas. Jokio žiedo ant D. K. rankos jis nepastebėjo ir kiti kaltinamieji prie lavono nebuvo priėję. Iš virtuvės jis paėmė televizorių ir jį išnešė. Virtuvės kampe prie viryklės rado raktus ir išeidamas užrakino duris. Ar V. L. ir E. M. galėjo matyti D. K. lavoną, nežino, tačiau blogas kvapas bute buvo. Pastarieji nieko neklausinėjo ir jis nematė, ką jie nešė. Automobilyje buvo padėti du televizoriai, kompiuteris, muzikinis centras, vaizdo grotuvas. Nei vieno žiedo jis nematė ir neėmė. Kiti kaltinamieji važiavo taksi automobiliu, o jis pėsčias nuėjo namo. Automobilio dokumentų ir raktelių jis nematė. E. M. jo kieme iškrovė daiktus, jam davė 3 ar 4 litus alui. Jis pasakė, kad užrakino D. K. butą ir E. M. paprašė buto raktų. E. M. paėmus iš jo raktus, visi išvažiavo, o jis nuėjo gerti. Daiktai tuo metu liko kieme, tačiau kai jis grįžo, daiktų nebebuvo. Po to sutiktas E. M. sakė, kad buvo grįžęs į butą dar kartą. Jis neklausė, ar paėmė dar ką nors. E. M. sakė, kad jie bandė vogti iš automobilio, bet įsijungė signalizacija. Kas lindo į automobilį, nežino.

Visas tas dienas jis gėrė ir tuos pinigus, kuriuos jam davė J. S., labai greitai išleido. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. D. buto, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, virtuvėje parodė, kur išgertuvių metu sėdėjo jis, kur Ž. S., J. S., L. K. bei D. K., kur virtuvės viduryje šalia dujinės viryklės L. K. susistumdė su D. K., paaiškino, jog po to L. K. dūrė peiliu D. K., ir manekeno pagalba parodė, kur pastarasis nugriuvo ant grindų. Po to paaiškino, kad visi jie išėjo iš buto, o vėliau kartu su J. S. jis sugrįžo, nuėmė nuo D. K. kaklo grandinėlę ir iš kelnių kišenės ištraukė kruvinus pinigus. G. D. taip pat parodė, vietą ant pakabinamos spintelės, iš kur jis po kelių dienų paėmė pistoletą, bei vietą virtuvėje, iš kur paėmė televizorių, kai į butą atvyko kartu su E. M., E. M. ir V. L.. Taip pat G. D. parodė vietą prie ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių m. esančio namo, kur buvo iškrauti pagrobti daiktai (t. 2, b.l. 157-166).

 Akistatos su J. S. metu G. D. patvirtino, kad po D. K. sužalojimo J. S. pasakius, jog sužalotasis dar gali būti gyvas, grįžo į nukentėjusiojo butą, kur jis nuėmė nuo nukentėjusiojo kaklo grandinėlę ir iš kišenės ištraukė pinigus – 1150-1200 Lt, kuriuos  grįžę į jo namus pasidalino su J. S.. Po to savo namuose matė kažkokį telefoną su kamera, o kitą dieną pas J. S. matė dar vieną telefoną, kurį paėmė L. K. (t. 2, b.l. l67-169).

            Akistatos su V. L. metu G. D. patvirtino, kad nuvykus į nukentėjusiojo butą kartu su V. L., E. M. ir E. M., durų nei jis, nei E. M. neatrakino, kadangi jos buvo neužrakintos (t. 3, b.l. l02-103).

Apklaustas kaltinamuoju E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn., galėjo būti 21 d., apie 8 val. ryto, pas draugą sutiktas G. D. jam pasakė, kad yra butas, kuriame yra daiktų, bei sakė, kad bute yra negyvas žmogus. Vėliau pasakė, kad tas žmogus nužudytas. G. D. klausė, ką daryti, pasiūlė išnešti daiktus. Tada jie nusprendė nueiti į tą butą tikslu pažiūrėti, ką galima pavogti. Su G. D. nuėjo į ,,duomenys neskelbtini“ name esantį butą 4 aukšte. Tame bute jis stovėjo koridoriuje, o G. D. nuėjo į virtuvę ir iš ten atnešęs jam padavė dujinį pistoletą. Bute jautėsi nemalonus kvapas ir jis suprato, kad yra lavonas. Į kambarius jis nėjo, nes G. D. jam sakė apie daiktus, esančius bute, ir jis nėjo tikrinti. Jie nusprendė paimti bute buvusius daiktus. Tuo tikslu nuvažiavo iki autobusų stoties, sėdo į raudonos spalvos taksi, kurį vairavo S. U.. Pastarąjį jis šiek tiek pažinojo, nes dažnai naudodavosi tos firmos taksi paslaugomis. Nuvažiavus iki jo namų, pasikvietė V. L. bei savo dėdę E. M. ir visi kartu nuvažiavo iki to buto. E. M. ir V. L. buvo truputį išgėrę. Jis tai pastebėjo, nes juos pažįsta, tačiau jie girti nebuvo. Taksi vairuotojui pasakė adresą, daugiau nieko jam neaiškino. V. L. ir E. M. jis pasakė, kur vyksta, ir kad reikės vogti daiktus. Taip pat pasakė, kad bute yra miręs žmogus. Apie žmogaus nužudymą nieko nesakė. Taksi vairuotojas negalėjo nieko girdėti, nes buvo įjungta muzika, o jis tuo metu sėdėjo automobilio gale. Nuvažiavus prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, taksi vairuotojo paprašė palaukti, sakė, jog jis kraustosi. Buto durys buvo atrakintos. G. D. nuėjo į virtuvę, o jie visi trys - į kambarius. Jis matė tik lavono kojas, į virtuvę nebuvo įėjęs. Ar V. L. ir E. M. matė lavoną, negali pasakyti. Iš koridoriaus einant į kambarius, matėsi virtuvė. Blogas kvapas bute jautėsi. Kur kokie daiktai yra, jis žinojo iš G. D.. Su E. M. jis išnešė televizorių, V. L. nešė kompiuterį. Daugiau kas ką nešė, nepamena. Tačiau buvo išnešti du televizoriai, muzikinis centras, vaizdo grotuvas, kompiuteris, garso kolonėlės, balto metalo žiedas su inicialais „DK“. Auksinio žiedo ir mobilaus ryšio telefono jis nematė. Nežino, ar kas nors kitas paėmė tuos daiktus. Taip pat buvo paimti automobilio rakteliai, buto raktai, dokumentai. Kiek prisimena, jiems išeinant buto duris užrakino G. D.. Po to raktai nuo buto liko pas jį. Lauke jis pasakė V. L., kad pažiūrėtų, ar atsirakina automobilio „Audi A6“ durelės, nes norėjo paimti magnetolą. V. L. nuėjo link automobilio „Audi A6“, tačiau ar priėjo prie pat ir ar bandė atrakinti, jis nematė. Grįžęs V. L. pasakė, kad neatsirakino automobilio durelės.

Išneštus daiktus jie sudėjo į taksi automobilio bagažinę bei ant galinės sėdynės ir nuvežę į G. D. namo kiemą viską iškrovė. G. D. namo grįžo pėsčias. S. U. jis sakė, kad  susipyko su žmona ir tie daiktai yra jo. Po to kartu su S. U. parvežė į namus E. M. ir V. L., o patys grįžo pas G. D., susikrovė visus pagrobtus daiktus ir išvažiavo juos parduoti. G. D. jis davė kelis litus alui. Lombarde iš jo daiktų nepirko, kadangi jis nepateikė dokumentų. Tada jis paklausė S. U., kam reikėtų tų daiktų. Ir S. U. pasiūlė nuvežti daiktus pas savo seserį, kaip dabar žino - L. B.. L. B. jis pardavė muzikinį centrą ir televizorių, o jos kaimynai nupirko kompiuterį. Jis sakė, kad skiriasi su žmona, todėl parduoda savo daiktus. Buvo šiek tiek išgėręs, bet girtas nebuvo ir jo veiksmams girtumas įtakos neturėjo. Mažą televizorių jis pardavė savo seseriai I. Š.. Dujinį pistoletą jis pardavė S. U. už 20 Lt, neaiškindamas, iš kur pistoletas. S. U. turbūt suprato, kad tai jo pistoletas.

Tą pačią dieną, jau sutemus, apie 22-23 val., su E. M. jis vėl grįžo prie automobilio „Audi A6“. Jis stovėjo toliau, o E. M. atrakino automobilio dureles, bet suveikė automobilio signalizacija ir jie nuėjo. Pagrobtus dokumentus jis sudegino kartu su V. L., o žiedą ir raktus išmetė. Buvo banko seifo raktai, tačiau kas juos paėmė, nežino.

Kodėl nepranešė apie nužudytą žmogų, negali pasakyti. G. D. jam sakė, kad L. K. nužudė, tačiau daugiau nužudymo aplinkybių neaiškino.

Apie kvapą nužudytojo bute taksi automobilyje jie nekalbėjo ir jis nežino, ką girdėjo S. U.. Jis dažnai naudojasi S. U. taksi paslaugomis ir S. U. žinojo, kur jis gyvena, bet jis gyveno skirtingose vietose, nuomodavosi butus, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. 

Gautais pinigais už pagrobtus ir parduotus daiktus su E. M. ir V. L. jis nesidalino. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka tik dėl žiedo ir telefono, nes šių daiktų nematė. Kaip telefonas atsirado pas V. L. giminaitę, nežino.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu E. M. bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, parodė virtuvę, iš kurios G. D. atnešė pistoletą, ir kurioje pastarasis buvo sugrįžus antrą kartą į butą, parodė kambarį, iš kurio jis su E. M. išnešė televizorių, paaiškindamas, jog tuo metu V. L. buvo kitame kambaryje. Po to parodė vietą kieme prie ,,duomenys neskelbtini“ numeriu pažymėto namo, kur jis su E. M. ir taksi vairuotoju sėdėjo taksi automobilyje, kai V. L. ėjo apiplėšti automobilį Audi, parodė vietą prie ,,duomenys neskelbtini“ numeriu pažymėto namo laiptinės, kur stovėjo minėtas automobilis, bei vietą prie ,,duomenys neskelbtini“ numeriu pažymėto namo, kur jis stovėjo, kai E. M. ėjo apvogti automobilį Audi. Prie ,,duomenys neskelbtini“ namo parodė vietą, kur buvo sudėję pagrobtus daiktus, pievoje tarp ,,duomenys neskelbtini“ namo ir Statoil degalinės parodė vietą, kur jis išmetė pagrobtą balto metalo žiedą, o E. M. išmetė automobilio Audi raktelius, parodė vietą prie ,,duomenys neskelbtini“ namo už ūkinio pastato, kur V. L. sudegino popierius ir plastikines korteles (t. 3, b.l. 12-23).

Akistatos su V. L. metu E. M. patvirtino, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. pasikvietė V. L. ir E. M., kuriems pasakė, kad darys vagystę, parodė, kad iš nukentėjusiojo buto jis paėmė televizorių, V. L. – kompiuterį, po to V. L. ir E. M. grįžę antrą kartą į butą atsinešė: V. L. automobilio dokumentus, o E. M. – vaizdo grotuvą. Taip pat paaiškino, jog vėliau tuos dokumentus kartu su V. L. sudegino lauže. Be to patvirtino, kad V. L. buvo nuėjęs prie automobilio Audi, tačiau jo neatrakino (t. 3, b.l. l04-105).

Apklaustas kaltinamuoju E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn., atrodo, kad buvo darbo diena, apie 8-9 val. atvažiavo E. M.. Jis atvažiavo raudonos spalvos taksi automobiliu, kurį vairavo, kaip dabar žino, S. U.. Kartu buvo ir G. D.. E. M. pasakė, kad reikia vykti iki Zoknių paimti daiktų, tačiau nesakė, kad reikės vogti. E. M. pakvietė kartu važiuoti ir V. L.. E. M. taip pat pasakė, kad ten yra negyvas žmogus. Kadangi E. juokėsi, todėl jis nepatikėjo, kad tai tiesa. Jie nuvažiavo adresu, ,,duomenys neskelbtini“ , butas 4 aukšte. Įėjus į butą pajuto nemalonų kvapą ir tada suprato, kad E. M. nemelavo dėl negyvo žmogaus, nors lavono nematė. Taip pat suprato, kad vyksta vagystė. Jis su E. M. ėjo į vieną kambarį, V. L. – į kitą. G. D. nuėjo į virtuvę. Jis į virtuvę nėjo ir neklausė, kur lavonas. Prieš išeinant iš buto, matė lavono kojas virtuvėje. E. M. paėmė televizorių, jis – muzikinį centrą, bet televizorių nešė kartu, nes jis buvo sunkus. V. L. išjunginėjo kompiuterį. Iš buto jie išnešė 2 televizorius, muzikinį centrą, vaizdo grotuvą, kompiuterį, klaviatūrą, pelę, garso kolonėles. Geltono metalo žiedo ir telefono jis nematė. Baltos spalvos metalo žiedą matė pas E. M.. G. D. į kambarius nėjo, jis buvo virtuvėje ir paskutinis išėjo iš buto. E. M. paklausė G. D., ar užrakino duris. Šis atsakė, kad užrakino. Paimtus daiktus jie nuvežė prie G. D. namų ir paliko kieme. Tada jį su V. L. taksi parvežė namo. E. M. vadovavo, nurodinėjo, ką daryti, kur važiuoti. Jis su V. L. liko namie, o E. M. vėl išvažiavo.

Dar kartą vakare dviese su E. M. buvo nuvažiavę prie to namo. E. M. padavė jam raktelius ir jis nuėjo prie nužudytojo automobilio Audi tikslu pavogti magnetolą, atrakino vairuotojo dureles, bet suveikė signalizacija ir jis pabėgo. Nepamena, ar po to jis užtrenkė automobilio dureles. Tada jau buvo išgėręs, blaivus nebūtų bandęs vogti iš automobilio. Ar dieną, po to, kai pagrobė daiktus iš buto, prie automobilio Audi ėjo V. L., jis nepastebėjo.

E. M. jam nesakė, kur padėjo pavogtus daiktus. Jis paprašė pinigų ir E. M. jam davė kelis litus alui. Po to E. M. pareidamas namo parnešė maisto, kuri visi valgė.

Prisipažįsta, kad apvogė butą, nepranešė apie nusikaltimą, nes bijojo dėl šeimos. Be to, bijojo pranešti, nes pats vogė. E. M. nesakė, kas nužudė tą žmogų. Vagystės iš buto metu jie nebuvo girti, nes buvo rytas. Galėjo būti tik pagiringi. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Su ieškiniu sutinka.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu E. M. bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, parodė kambarį, iš kurio jis su E. M. paėmė televizorių, garso kolonėles, muzikinį centrą, kambarį, iš kurio V. L. pagrobė kompiuterį ir dokumentus, vietą virtuvėje, kur ant grindų gulėjo lavonas. Namo kieme parodė vietą tarp trečios ir ketvirtos laiptinės, kur sustojo taksi automobilis, vietą prie ketvirtos laiptinės, kur stovėjo automobilis Audi, kurį jis kėsinosi apvogti. Prie ,,duomenys neskelbtini“ namo parodė vietą, kur buvo sudėję pagrobtus daiktus (t. 3, b.l. 66-77).

Apklaustas kaltinamuoju V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d. jis liko nakvoti pas pažįstamą E. M., gyv. ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliuose. Ten gyvena ir E. M., kurį tada jis pamatė pirmą kartą. 2006 m. rugpjūčio 21 d. ryte E. M. parvažiavo raudonos spalvos taksi automobiliu, kurį vairavo, kaip dabar žino, S. U.. E. M. pakvietė jį ir E. M. važiuoti kartu, nes reikia padėti nešti daiktus. Taksi automobilyje jau sėdėjo G. D., kurio tada jis nepažinojo. E. M. automobilyje atsisėdo prie vairuotojo, o jie trise – gale. Automobilyje jie nieko nekalbėjo Nuvažiavus adresu, ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių m., G. D. su E. M. pirmi lipo laiptais, o jis su E. M. - iš paskos. Jam pasirodė, kad G. D. atrakino buto duris, todėl manė, kad tai jo butas. E. M. parodė kambarį, į kurį eiti, pasakė, kad reikia išjungti kompiuterį iš tinklo. Jis nežiūrėjo, ką darė kiti, girdėjo, kad buvo vaikščiojama pro buto duris. Bute gal ir buvo koks kvapas, lyg kambariai būtų netvarkyti. E. M. gal ir sakė E. M., kad yra lavonas, tačiau jis to negirdėjo. Jis iš buto išnešė kompiuterio monitorių. Laiptinėje tarp dviejų durų prie išėjimo į lauką buvo padėtas vaizdo grotuvas, kiti daiktai. Jam pavargo pirštai, kol nešė monitorių, todėl jį padėjo ir ilsėjosi. Tada rado ir paėmė nukritusį telefoną. Nesuprato, kad telefonas iš to buto. Monitorių jis nunešė prie taksi automobilio. E. M. paėmė monitorių ir įdėjo į taksi. Dabar tiksliai visų daiktų negali išvardinti, bet buvo pilnas automobilis. Jis nematė dokumentų, raktų, tačiau buvo maišelis, gal ten buvo sudėti tie daiktai. Jis antrą kartą į butą negrįžo, o E. M. ir G. D. grįžo į tą butą po antrą kartą. Ar kas užrakino duris, nežino. Po to E. M. jam davė raktelius, pasakė nueiti prie automobilio ir pabandyti atrakinti. Jis tik paėjo link automobilio ir grįžęs atgal pasakė, kad neatsirakina. Iš tiesų net nebandė atrakinti, nes pajuto, kad kažkas negerai. Po to jis su E. M. nuėjo iki serviso, automobiliu nevažiavo iki G. D. namų, nes automobilis buvo pilnas, nebuvo kur sėsti. Paskui jį su Eugenijumi parvežė namo į ,,duomenys neskelbtini“ . Jis klausė E. M., ar vagystę darė, bet šis atsakė, kad nežino, sakė, kad juto bute negerą kvapą. Tada jis suprato, kad vogė. Kur pavogti daiktai buvo padėti, nežino, jis pinigų negavo.

            Kodėl jį apkalba kiti kaltinamieji, nežino. Paimtą telefoną paliko pas seserį R. L.. Tada jau buvo supratęs, kad kažkas negerai.

Apklaustas kaltinamuoju S. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju UAB ,,duomenys neskelbtini“, vairuoja raudonos spalvos automobilį „Opel Omega“. 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 8-9 val., jam būnant Šiauliuose kavinės “Sodžius” kieme, prie jo taksi priėjo E. M., kurį pažinojo iš matymo. E. M. jis kelis kartus buvo vežęs taksi automobiliu, o kartą ir su šeima į namus ,,duomenys neskelbtini“ gatvėje. E. M. buvo su vyru, kaip dabar žino, G. D.. E. M. pasakė, kad jam reikia automobilio pervežti daiktus. Jam sutikus, iš pradžių jie nuvažiavo Rėkyvos gatvę, kur į automobilį įsėdo dar du vyrai - V. L. ir E. M.. E. M. sėdėjo automobilio priekyje, o kiti trys – gale. Ką jie kalbėjo, nesiklausė, salone grojo muzika. E. M. nurodė, kur važiuoti. Sustojus prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, vyriškiai išlipo, pašnekėjo, o paskui liepė važiuoti iki ,,duomenys neskelbtini“ namo. Jis sustojo tarp paskutinės ir priešpaskutinės laiptinės, prie krūmų. E. M. nurodė, kur stoti, liepė pakelti bagažinės dangtį, kai neš daiktus. Kur jie eina, jis nežinojo, jokių įtarimų jam nekilo. Vyriškiai greitai grįžo su daiktais, kuriuos sukrovė į automobilį. Pamena, kad buvo du televizoriai, kompiuteris, kompiuterio monitorius, kita technika. Ne viskas tilpo į bagažinę, gal kolonėlės netilpo. Ar kas nors iš jų prieš išvažiuojant ėjo prie kitų automobilių, ar E. M. kam nors davė automobilio raktelius, jis nematė. Toliau kartu su juo važiavo E. M., o kiti trys nuėjo pėsčiomis, nes automobilyje nebebuvo vietos. Jie grįžo iki ,,duomenys neskelbtini“ namo, kur atėjo ir kiti trys kaltinamieji, iškrovė daiktus. Tada jis parvežė V. L. ir E. M. namo į ,,duomenys neskelbtini“ gatvę ir su E. M. grįžo atgal, kur E. M. susikrovė į automobilį daiktus ir pasakė važiuoti į lombardą. Lombarde daiktų iš E. M. nepriėmė. Po to jie nuvažiavo prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, į kurį E. M. nunešė mažą televizorių. Tada E. M. jo paklausė, kam būtų galima parduoti kitus daiktus. Jis pasakė, kad galima nuvežti pas jo seserį, gal kas pirks. Jie nuvažiavo į M. V. g. 37, kur gyvena jo sesuo L. B., kuri sutiko paklausti kaimynų, gal kam ko reikia. Ten jie iškrovė visus daiktus. Buvo televizorius, kompiuteris, muzikinis centras, maišelyje buvo vaizdo grotuvas. Už kiek E. M. pardavė tuos daiktus, jis nežino. E. M. su juo atsiskaitė už vežiojimą, davė 200 Lt, ir jis išvažiavo. Kiek jam davė, tiek ir paėmė, būtų užtekę ir mažiau. Dar prieš tai važiuojant iš E. M. jis už 20 Lt nupirko pistoletą, kurį vėliau pardavė vienam klientui už 200 Lt.

Po to, kai pamatė televizijos laidą apie rastą nužudytą žmogų, pasakė dispečerei, kad buvo prie to namo. O kai sužinojo, jog daiktai buvo pavogti, pas seserį surado vaizdo grotuvą ir atvežė į policiją. Nežino, kodėl už vaizdo grotuvą E. M. buvo nesumokėta, gal vėliau būtų sumokėję.

Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kadangi neturėjo gero advokato, bijojo būti suimtas. Niekas nevertė jo duoti parodymų, bet kriminalistai sakė nemeluoti, prisipažinti, susakė, ką jis turi sakyti tyrėjai. Apklausos protokolai surašyti iš jo žodžių. Kai buvo laisvas, davė teisingus parodymus.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu S. U. prie ,,duomenys neskelbtini“ numeriu pažymėto namo trečios laiptinės parodė vietą, kur jis sustojo atvažiavęs taksi automobiliu, į kurį Ernestas su dar trimis vyriškiais iš paskutinės namo laiptinės atnešė į automobilį du televizorius, kompiuterį, muzikinį centrą. Po to parodė vietą prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, kur buvo iškrauti pagrobti daiktai (t. 3, b.l. 138-143).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. parodė, kad D. K., gyvenęs ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių m., buvo jos tėvas. Tėvai išsiskyrė 2005 m. vasarą, maždaug prieš metus iki tėvo nužudymo. Ji liko gyventi su motina. Per tą laiką kartais tėvai susitaikydavo, kartu gyvendavo, paskui vėl išsiskirdavo. Su tėvu ji nuolat palaikė ryšį, bendravo, susitikdavo kas savaitę, o telefonu beveik kas dieną kalbėdavosi. Paskutinį kartą su tėvu matėsi 2006 m. rugpjūčio viduryje. Telefonu paskutinį kartą bendravo 2006 m. rugpjūčio 15 d. apie 9-10 val. vakaro. Tėvas ją kvietė atvažiuoti. Ji atsisakė, nes jau ruošėsi miegoti. Kitą rytą telefone rado praleistą tėvo skambutį. Buvo skambinta 2006 m. rugpjūčio 16 d. 00.27 val. Rytą bei dar vėliau ji skambino tėvui, tačiau nei vienu telefonu jis neatsiliepė. Apie tėvo mirtį ji sužinojo 2006 m. rugpjūčio 25 d. apie 12-13 val. Per tą laiką, kol tėvas buvo rastas, ji buvo nuvažiavusi iki tėvo buto, tačiau tik patikrino pašto dėžutę, o į butą nėjo, kadangi manė, jog jo nėra arba jis geria, kadangi neatsiliepė į jos skambučius. Po skyrybų su mama tėvui buvo sunku, jis buvo pradėjęs gerti, o išgėręs išjungdavo telefonus. Išgėręs tėvas būdavo agresyvus, yra vartojęs smurtą prieš ją ir jos motiną. Tėvas niekam nebuvo skolingas, o jam liko keli asmenys skolingi.

Tėvai skirdamiesi turtą buvo pasidalinę ir ji yra vienintelė tėvo turto paveldėtoja.

Iš tėvo buto buvo pavogta, tačiau vėliau jai grąžinta: muzikinis centras “Samsung” su distancinio valdymo pultu už 949 Lt, vaizdo grotuvas ”Panasonic” už 100 Lt, televizorius “Philips” su distancinio valdymo pultu už 490 Lt, televizorius “Sharp” su distancinio valdymo pultu už 1099 Lt, kompiuteris “Spector” už 1800 Lt. Buvo pavogtos 3 garso kolonėlės “Creativ” už 60 Lt, iš kurių grąžinta tik viena. Taip pat pagrobta: pelė ir klaviatūra, kurių bendra vertė 100 Lt, auksinis žiedas už 300 Lt, sidabrinis žiedas už 50 Lt, automobilio rakteliai. Telefonas “Siemens” buvo ne tėvo, o A. T., kuris tėvui buvo skolingas. Taip pat buvo iš tėvo pavogta: 1200 Lt grynų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu pakabuku – kryžiumi už 3500 Lt,  du telefonai - “Nokia 6230i” už 700 Lt ir “Nokia 6030” už 100 Lt, dujinis pistoletas “Blow Magnum” už 130 Lt. Dujinis pistoletas jai grąžintas. Tėvo automobilyje „Audi A6” nebuvo jokių vertingų daiktų, išskyrus gamyklinę automagnetolą “Audi”, kurios vertė 300 Lt.

Po nužudymo ji pasigedo buto raktų, raktų nuo rūsio, raktų nuo garažo. Patys raktai beverčiai, tačiau keitė spynas – trys buto durų spynos kainavo po 50 Lt, 14 Lt kainavo spyna sandėliukui. Dvi spynos garažui kainavo 14 Lt ir 79 Lt, iš viso 93 Lt. Buvo sugadintos buto durys, kurios po įvykio buvo užkaltos, vėliau atplėštos, jų vertė 350 Lt. Po nužudymo virtuvėje buvo sugadintas parketas, sulietas krauju, žala sudaro 300 Lt. Nepataisomai sugadinti virtuvėje stovėję minkšti baldai - sulaistyti krauju, žala sudaro 80 Lt. Taip pat reikėjo keisti automobilio signalizaciją – 700 Lt, ir automobilio spynelės raktelį, kurio vertė 450 Lt. Be to dingę automobilio “Renault Safrane” dokumentai, kurie beverčiai, tačiau naujo registracijos liudijimo išdavimas kainuoja 41 Lt, apžiūros talonas – 34 Lt. Ji tėvo bute neberado ir Vilniaus banko seifo rakto, kurio nauja spyna kainavo 350 Lt. Viso dėl turto sugadinimo jai padaryta 2512 Lt žala. Tėvo laidotuvės kainavo 1500 Lt, pašalpą - 750 Lt - gavo, liko neatlyginta 750 Lt žala. 200 Lt sumokėjo duobkasiams, morge - 70 Lt, taip pat kainavo karstas, rūbai. Tiksliai, kiek kas kainavo, neprisimena.

Civilinis ieškinys, kurį prašo patenkinti, yra dėl negrąžinto ir sugadinto turto. Neturtinę žalą vertina 80000 litų. Jie su tėvu buvo labai artimi, pastarojo mirtis jai sukėlė didelį skausmą, jai buvo padaryta labai didelė trauma. Ji savo tėvu rūpinosi, lankydavo, kai jis gydydavosi ligoninėje, ir jos iniciatyva paskutinį kartą tėvas gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, kur gydo nuo alkoholizmo. Prašo neturtinės žalos iš visų kaltinamųjų, nes jie visi kaltinami nepranešę apie nusikaltimą.

Liudytoja B. K. parodė, kad su D. K. iki jo nužudymo buvo metus laiko išsiskyrę. D. K. gyveno ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių m. Apie jo mirties aplinkybes žino tik iš bylos. Paskutinį kartą su juo bendravo 2006 m. liepos mėnesio pradžioje. Dukra su juo matėsi ir po to, bendravo telefonu. Dukters santykiai su tėvu buvo labai artimi. Po to, kai išsiskyrė, jų santykiai pagerėjo. Jis sakydavo, kad duktė - jo mylimiausias ir artimiausias žmogus. Jis buvo labai geras žmogus, tačiau paskutiniu metu gėrė, o išgėręs tapdavo agresyvus, supykdavo, yra mušęs ją. 

Žino, kad po nužudymo iš buto dingo daiktų – kompiuteris, du televizoriai, muzikinis centras, trys telefonai – du “Nokia” ir vienas “Samsung”, masyvi auksinė grandinėlė su pakabuku - kryžiumi. Taip pat dingo auksinis žiedas su akutėmis, sidabrinis žiedas su jo inicialais DK. Pinigus D. K. laikė banke, o namuose turėdavo iki 2000 litų. 

D. K. turtą paveldėjo duktė. Butas jau suremontuotas, pakeistos durys ir jos dabar tame bute gyvena.

Liudytojas L. K. parodė, kad vieną kartą kartu su D. K. jis važiavo už Šiaulių prie Bubių pas pastarojo skolininką A. T.. Tai galėjo būti 2007 m. liepos 24 d. D. K. kalbėjosi su A. T., turėjo su savimi dujinį pistoletą, šaudė į orą ir į A. T.. D. K. iš A. T. paėmė skolos lapelį ir pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną “Siemens” kaip užstatą dėl skolos. Po to jis matė tą telefoną pas D. K..

Liudytojas A. G. parodė, kad jis gyvena ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių mieste. D. K. pažinojo tik kaip kaimyną. Paskutinį kartą jį matė rūkantį balkone savaitę prieš nužudymą. 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 10 val. prie namo penktos laiptinės jis rado kruviną skudurą ir kruviną virtuvinį peilį ir pagalvojo, kad kažką padūrė. Tų daiktų jis neėmė, o po 3-4 dienų sužinojo apie kaimyno nužudymą. Kieme stovėjo D. K. trys automobiliai – autobusiukas ir dvi lengvosios mašinos. Vieną naktį, apie 1-2 val., buvo suveikusi kažkurio automobilio signalizacija. Jis pažvelgė pro langą, tačiau nieko įtartino nepastebėjo.

Liudytojas R. J. parodė, kad D. K. gyveno toje pačioje laiptinėje, kaip ir jis. Jis gyvena pirmame aukšte, D. K. gyveno – ketvirtame. 2006 m. rugpjūčio mėn., dienos tiksliai nepamena, galėjo būti po ar prieš Žolines, vidurnaktį girdėjo D. K. ir dviejų moterų balsus laiptinėje. Jie lipo į viršų, kalbėjosi rusiškai. Kiek žmonių lipo, nežino, kitų balsų negirdėjo. Po 3-4 dienų sutiktas kaimynas pasakė, kad kaimynė iš trečio aukšto skundžiasi, jog jos virtuvės lubos šlampa. Tada jis paskambino D. K. mobiliojo ryšio telefonu, tačiau neprisiskambino. D. K. automobilis “Audi A6” stovėjo namo kieme. Vieną rytą jis pastebėjo, kad šio automobilio vairuotojo durelės neužtrenktos, vos praviros. Jis uždarė dureles, signalizacija nesuveikė. D. K. niekada taip automobilio nepalikdavo, buvo skrupulingas žmogus.

Liudytoja R. Š. parodė, kad E. M. yra jos sugyventinis. 2006 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, pas juos į namus, adresu Rėkyvos g. 31, Šiaulių m., atvažiavo raudonos spalvos taksi automobiliu E. M. ir pakvietė važiuoti kartu E. M. bei V. L.. Jie nesakė, kur važiuoja. V. L. ir E. M. grįžo kartu tą pačią dieną, nieko į namus neparsinešė. Kiek vėliau pas juos atvyko E. M., kuris buvo nupirkęs maisto. Jos sugyventinis jai sakė, kad jie iš kažkokio buto nešė daiktus, o E. M. sakė, kad pardavė muzikinį centrą, kompiuterį. Ji nieko neklausinėjo. Pas E. M. matė balto metalo žiedą ir E. M. sakė, kad tai prieš savaitę nužudyto žmogaus žiedas. Taip pat E. M. sakė, kad “prastūmė” daiktus iš to buto. Pas juos į namus jokių svetimų daiktų nebuvo atnešta.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, pas juos į namus, adresu M. V. g. 37-1, Šiaulių m., atėjo kaimynė L. B. ir pasiūlė pirkti daiktų - televizorių, muzikinį centrą, kompiuterį. Ji nesakė, iš kur tie daiktai, tik sakė, kad jos brolis S. U. atvežė. Jis pasakė, jog paimtų kompiuterį. Tuomet L. B. paskambino broliui, kuris atvažiavo su kažkokiu vyru. Jo sugyventinė derėjosi ir sumokėjo už kompiuterį pinigus - 320 Lt, nes jis buvo išgėręs. Pas L. B. jis matė televizorių ir muzikinį centrą. Jis nežinojo, kad kompiuteris vogtas.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, į jos namų kiemą, adresu M. V. g. 37, Šiaulių m., atvažiavo jos brolis S. U. su kaltinamuoju E. M. taksi automobiliu ir atvežė daiktus. E. M. sakė, kad išsiskyrė su žmona, todėl nori daiktus parduoti. Jis turėjo muzikinį centrą, televizorių, kompiuterį, vaizdo magnetofoną. Jos vyras padėjo sunešti daiktus. Ji pasiūlė kaimynams pirkti atvežtus daiktus. Kompiuterį nupirko kaimynai Valdas ir Jolanta, kurių pavardės nežino. Ji nupirko televizorių už 300 Lt, o jos sesuo pasiėmė muzikinį centrą. Ji nesuprato, kad daiktai vogti.

Liudytoja I. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį ji buvo nuvažiavusi pas seserį L. B., gyvenančią M. V. g., Šiaulių m. Ten kaltinamasis E. M. buvo atnešęs televizorių ir muzikinį centrą, kuriuos siūlė pirkti, sakydamas, jog skiriasi su žmona. Ji nusipirko muzikinį centrą už 250 Lt, o sesuo žadėjo pirkti televizorių. Jai nekilo jokių įtarimų, kad daiktai vogti. Daiktus grąžino, kai sesuo iš tyrėjų sužinojo, kad daiktai buvo vogti.

            Įvykio vietos  apžiūros metu 2006-08-24 bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, esančiame ketvirtame aukšte, lauko durys rastos užrakintos, virtuvėje ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas su žaizdomis krūtinėje, bute užuodžiamas puvimo kvapas, darbo kambaryje bei svetainėje rastos netvarkingai išdėstytos sekcijų dalys. Iš įvykio vietos paimti įvairios aparatūros bei buitinės technikos dokumentai (t. 1, b.1. 4-12).

            Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad televizorius Sharp pirktas 2005-06-10 už 1099 Lt, televizorius Philips pirktas 2005-04-28 už 490 Lt, kompiuteris Spektor pirktas 2005-12-29 už 1799 Lt, pistoletas Blow Magnum pirktas 2005-05-20 už 130 Lt (t. 1, b.l. 24-26). 

            Patalpų apžiūros metu 2006-08-24 apžiūrėtas butas, esantis Radviliškio g. 98-66, Šiauliuose, trečiame aukšte, ir nustatyta, kad virtuvėje tarp lubų ir lango viršaus, apie 20 cm nuo sienų sankirtos matosi nubėgęs raudonos spalvos skystis, panašus į kraują (t. 1, b.l. 13-15).

            Automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad automobilio vairuotojo durelės neužrakintos, laužimo žymių ant durelių užrakto nerasta, automobilio viduje panelėje įmontuota automagnetola „Audi“ (t. 1, b.l. 20-23).

            Specialisto išvadoje Nr. M 652/06(04), nurodyta, kad D. K. mirė nuo kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairės pusės 5, 6, 7 šonkaulių, kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę. D. K. mirtis galėjo įvykti prieš 3-7 paras iki apžiūrint jo lavoną įvykio vietoje 2006-08-24 19.15 val. D. K. kūne rasti sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairės pusės 5, 6, 7 šonkaulių, kairio plaučio ir širdies sužalojimais, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su  5 šonkaulio sužalojimu, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį, jiems padaryti reikėjo 4 smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu ir tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu įrankiu. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą. D. K. kūne griuviminei traumai būdingų sužalojimų nėra (t. 1, b.1. 48-51).

            Kratos metu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliuose, pas R. L. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens C60", IMEI Nr. ,,duomenys neskelbtini“ (t. 1, b.l. 83-84).

            Daiktų parodymo atpažinti metu L. K. atpažino telefoną „Siemens C60", paimtą iš R. L., kaip telefoną, kurį D. K. 2006 m. vasarą paėmė iš A. T. (t. 1, b.l. 155-156).

            Daiktų parodymo atpažinti metu A. T. atpažino telefoną „Siemens C60", paimtą iš R. L., kaip telefoną, kurį D. K. 2006 m. vasarą paėmė iš jo  už skolą (t. 2, b.l. 15-16).

            Daiktų pateikimo metu  I. Š. pateikė televizorių „Philips" su distancinio valdymo pultu (t. 1, b.l. 97).

            Daiktų pateikimo metu N. S. pateikė dujinį pistoletą Nr.35612 (t. 1, b.l. 98).

            Daiktų pateikimo metu V. D. pateikė monitorių „Haier", procesorių „Spectrum" ir garso kolonėlę ,,Creative" (t. 1, b.l. 99).

            Daiktų pateikimo metu L. B. pateikė televizorių „Sharp" su distancinio valdymo pultu, muzikinį centrą „Samsung" su distancinio valdymo pultu (t. 1, b.l. 100).

            Daiktų pateikimo metu  įtariamasis S. U. pateikė vaizdo grotuvą „Panasonic" (t. 1, b.l. 101).

            Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji D. K. atpažino vaizdo grotuvą „Panasonic", paimtą pas S. U., muzikinį centrą „Samsung", paimtą pas L. B., garso kolonėlę „Creative", paimtą pas V. D., kaip daiktus, priklausiusius jos tėvui D. K. (t. 1, b.l. 134-136).

 

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikos juridinė kvalifikacija

 

                                                            D. K. nužudymas

 

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė D. K., ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Spręsdama kaltinamojo L. K. kaltės klausimą kolegija remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kitų kaltinamųjų – Ž. S., J. S., G. D., liudytojo A. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu. 

Kaltinamasis L. K. parodė, kad konflikto metu jis pagriebė nuo stalo peilį ir dūrė D. K. kažkur į krūtinės sritį, po ko D. K. pradėjo bėgti kraujas ir pastarasis nugriuvo atbulas ant grindų. L. K. teigia, jog atsimena tik vieną dūrį, bet neneigia, kad galėjo durti kelis kartus. Toks kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas sutampa su D. K. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad D. K. mirė nuo kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kairės pusės 5, 6, 7 šonkaulių, kairio plaučio ir širdies sužalojimais, sukėlusios kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę, padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Kaltinamojo L. K. įvykio aplinkybių aiškinimas sutampa su įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai D. K. sužalojimą mačiusių kaltinamųjų Ž. S. ir G. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis.

Kaltinamojo L. K. kaltę mirtinai sužalojus D. K. patvirtina ir kaltinamosios J. S. parodymai, kad grumtynių tarp D. K. ir L. K. metu ji matė, kaip D. K. nukrito, po ko L. K. išbėgo iš buto, o išėjus į lauką Ž. S. ar G. D. jai pasakė, jog L. K. dūrė D. K..

Ž. S. ir G. D. nurodytą aplinkybę, kad po D. K. sužalojimo išėjęs į lauką kaltinamasis L. K. rankose turėjo kruviną peilį, patvirtino liudytojas A. G., nurodęs, jog 2006 m. rugpjūčio 20 d. prie namo, esančio ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių mieste, penktos laiptinės jis rado kruviną skudurą ir kruviną virtuvinį peilį.

            Kaip jau minėta, kaltinamasis L. K. teigia neprisimenąs, kiek kartų jis dūrė peiliu D. K.. Todėl nustatydama sužalojimų skaičių kolegija remiasi teismo medicinos specialisto išvada, kad sužalojimai D. K. padaryti keturiais smūgiais duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu.

Esant tokioms aplinkybėms kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis L. K. padarė D. K. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje nukentėjusysis mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo L. K. padarytos veikos ir D. K. mirties.  

Kaltinamasis L. K. nurodo nenorėjęs nužudyti D. K.. Kitų duomenų, paneigiančių šį kaltinamojo teiginį ir rodančių kaltinamojo siekimą nužudyti nukentėjusįjį, byloje nėra. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgiavimas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Be to ir pats kaltinamasis pripažino, jog smūgiuodamas peiliu suprato, kad tokiu būdu gali sužaloti D. K.. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis L. K. nužudė D. K. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Aiškindamas įvykio aplinkybes kaltinamasis L. K. nurodė, kad konflikto metu D. K. jam spyrė į kirkšnį, jį sugriebė ir jie susigrūmė. L. K. teigimu, jis dūrė peiliu D. K. gindamasis, kadangi pastarasis buvo fiziškai už jį stipresnis ir pradėjo versti jį ant grindų. Tačiau nei vienas iš kitų kaltinamųjų, buvusių įvykio vietoje, nepatvirtino kaltinamojo L. K. teiginio apie jam suduotą smūgį. Pastarieji tik nurodė, jog konflikto metu kaltinamasis L. K. ir D. K. stovėdami stumdėsi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo ketinimus panaudoti ar panaudojimą kokių nors įrankių ar priemonių prieš kaltinamąjį L. K.. Todėl kolegija daro išvadą, kad įvykio metu kaltinamajam L. K. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog jam gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis nužudant nukentėjusįjį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 28 str. dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Remiantis kaltinamųjų L. K., Ž. S., J. S. ir G. D. parodymais nustatyta, kad išgertuvių metu D. K. kabinėjosi prie J. S. kviesdamas ją eiti į kitą kambarį bei stengdamasis pabučiuoti.

Tačiau kvalifikuoti kaltinamojo L. K. veiką pagal BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, taip pat nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Kolegijos nuomone, D. K. elgesio žodžiais bei prisilietimais priekabiaujant prie J. S. visų išgertuvėse dalyvavusių asmenų akivaizdoje negalima laikyti itin įžeidžiančiu L. K. ar jo sugyventinę J. S. poelgiu, dėl kurio L. K. būtų galėjęs staiga labai susijaudinti. Be to, nepadorus nukentėjusiojo elgesys truko nemažą laiko tarpą, per kurį kaltinamasis L. K. turėjo galimybę realiai įvertinti nukentėjusiojo elgesį ir, siekdamas išvengti konflikto, kartu su J. S. pasišalinti iš nukentėjusiojo buto. Visa tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įvykio metu nebuvo susidariusios aplinkybės, kurios būtų sąlygojusios kaltinamojo L. K. savitvardos praradimą ir nesugebėjimą kontroliuoti savo veiksmus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis L. K. mirtinai sužalodamas D. K. buvo fiziologinio afekto būsenos.

Tačiau kolegija pripažįsta, jog dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų – įžūlaus priekabiavimo prie kaltinamojo sugyventinės J. S. bei nereagavimo į teisėtas kaltinamojo L. K. pastabas – įvykio metu buvo pakitusi intelektualinė bei valinė kaltinamojo L. K. būsena ir dėl to buvo susilpnėjusi jo veiksmų kontrolė. Todėl šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 10 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimas Nr. 23, 1 d., 13 p.). Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad po jos tėvo D. K. nužudymo buto virtuvėje buvo sugadintas parketas ir virtuvėje stovėję minkšti baldai, dėl ko jai padaryta 380 Lt žala,  o tėvo laidotuvės, atskaičius gautą 750 Lt laidojimo pašalpą, jai kainavo 750 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. taip pat prašo priteisti 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš visų kaltinamųjų. 

Remiantis anksčiau aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos D. K. gyvybės sąlygos.

Pagal CK turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje kaltu dėl D. K. mirties pripažįstamas tik kaltinamasis L. K.. Tokiu būdu D. K. prašymas turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš visų kaltinamųjų yra nepagrįstas, kadangi tik kaltinamasis L. K. yra atsakingas už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu, ir byloje nėra įrodyta, kad kiti kaltinamieji prisidėjo prie  D. K. mirties.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas dokumentais. Todėl negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl D. K. nužudymo, patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neabejotina, kad nužudytojo duktė D. K. dėl tėvo mirties patyrė psichinį stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala. Priteisdama padarytą neturtinę žalą, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, ir atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis L. K. nedirba, jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (t. 4, b.l. 125, 140).

Įvertinusi šias aplinkybes ir siekdama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. K. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai dėl tėvo netekties vertintini 40000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, t. y. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. 

 

Vagystė iš D. K. buto 2006 m. rugpjūčio 16 d.

 

Kaltinamasis G. D. paaiškino, kad į D. K. butą sugrįžo kartu su J. S. pastarajai pasiūlius išsiaiškinti, gal  D. K. dar gyvas ir reikia iškviesti greitąją pagalbą. Analogiškai parodė ir kaltinamosios J. S. bei Ž. S.. Duomenų, paneigiančių šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes byloje nėra. Todėl kolegija daro išvadą, jog kaltinamieji G. D. ir J. S. į D. K. butą sugrįžo neturėdami išankstinio tikslo pagrobti svetimą turtą.

Kaltinamųjų G. D. ir J. S. kaltę pagrobus kaltinime nurodytą D. K. turtą įrodo paties kaltinamojo G. D. parodymai, kad jis nuo D. K. kaklo nuėmė grandinėlę, iš kelnių kišenės ištraukė pinigus ir išeidamas iš D. K. buto kartu buvusiai J. S. pasakė, jog paėmė minėtą turtą. Taip pat kaltinamasis G. D. paaiškino, jog grįžus namo pagrobtus kruvinus pinigus plovė ir skaičiavo J. S., jam davė 550 Lt, sakydama, jog iš viso buvo 1100-1200 Lt. Kartu kaltinamasis G. D. neneigė ir pats galėjęs plauti kruvinus pinigus, bei nurodė, jog kitą dieną matė pas J. S. telefoną tamsios spalvos korpusu, kurį J. S. sakė paėmusi iš D. K. buto, o už kelių dienų savo namo verandoje tarp popierių rado telefoną „Nokia“.

 Abejoti šio kaltinamojo parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi analogiškai įvykio aplinkybes kaltinamasis G. D. aiškino ir akistatoje su kaltinamąja J. S..

Kaltinamojo G. D. parodymus iš esmės patvirtina ir visuma kitų byloje esančių įrodymų.

Kaltinamoji Ž. S. taip pat nurodė, kad grįžę iš D. K. buto J. S. su G. D. plovė kruvinus pinigus, kurių buvo daug kupiūrų, po to verandoje juos pasidalino. Tai kaltinamoji Ž. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu bei akistatoje su J. S., be to dar nurodydama, jog  J. S. sakiusi, kad jai pinigų priklauso daugiau, nes jos vyras padarė „tai“.

Kaltinamojo L. K. nurodytos jam žinomos 2006 m. rugpjūčio 16 d. įvykdytos vagystės iš D. K. buto aplinkybės taip pat sutampa su jau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis. L. K. teigimu, rytą po D. K. nužudymo J. S. perdavė jam 70 Lt kaip G. D. skolą, sakydama, kad pinigai iš D. K. buto ir kad G. D. duos ar davė jai dar 400 Lt. Be to, L. K. aiškinimu, pas G. D. jis matė nužudytojo telefoną, kurį paėmė ir išmetė.    

Visuma šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų detaliai atskleidžia aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir leidžia konstatuoti, kad vagystę iš D. K. buto 2006 m. rugpjūčio 16 d. įvykdė abu kaltinamieji – G. D. ir J. S.. Byloje nustatyta, kad D. K. pinigus ir auksinę grandinėlę su pakabuku paėmė kaltinamasis G. D., o telefonus – kaltinamoji J. S., ką leidžia tvirtinti kaltinamojo G. D. parodymai. Faktinės bylos aplinkybės, kad kaltinamajai J. S. dar bebūnant D. K. bute buvo žinoma apie grobiamą turtą ir kad grįžusi į G. D. namus ji plovė bei dalinosi pagrobtus pinigus, leidžia daryti išvadą, jog abu kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais susitarė daryti vagystę. O tai, remiantis BK 25 str. 2 d., laikoma nusikalstamos veikos padarymu bendrininkų grupėje.

Kaltinamosios J. S. poziciją neigiant pagrobus svetimą turtą, kolegija vertina kaip jos pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, ir jos nenuoseklius, nuolat besikeičiančius, net ir tos pačios apklausos teisiamajame posėdyje metu, parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius kitiems anksčiau aptartiems įrodymams.

Kaip jau minėta, įvertinusi bylos duomenis kolegija padarė išvadą, jog kaltinamieji G. D. ir J. S. į D. K. butą sugrįžo neturėdami išankstinio tikslo pagrobti svetimą turtą. Todėl kaltinamųjų G. D. ir J. S. įvykdytas svetimo turto grobimas nelaikytinas padarytu įsibraunant į patalpą ir perkvalifikuotinas iš BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d.

 Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų G. D. ir J. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio dalis (t. 1, b.l. 132) dėl pagrobto ir negrąžinto turto - 1200 Lt grynų pinigų, auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku – kryžiumi už 3500 Lt, telefonų “Nokia 6230i” už 700 Lt ir “Nokia 6030” už 100 Lt, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamųjų G. D. ir J. S. solidariai 5500 Lt (BPK 115 str., CK 6.263, 6.279).

 

Vagystė iš D. K. buto 2006 m. rugpjūčio 21 d.

 

Kaltinamųjų G. D. ir E. M. kaltė 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 8 val. iš D. K. buto pagrobus pastarojo turtą – dujinį pistoletą Blow Magnum – byloje įrodyta jų pačių prisipažinimu ir nuosekliais parodymais apklausų metu bei paaiškinimais parodymų patikrinimo vietoje metu.

Faktą, kad D. K. bute buvo dujinis pistoletas, patvirtina nukentėjusiosios D. K. bei kaltinamųjų L. K. ir J. S. parodymai. Kaltinamojo E. M. nurodytą aplinkybę, kad iš D. K. buto pagrobtą pistoletą jis pardavė S. U. už 20 Lt, patvirtina pastarojo parodymai, kuris taip pat paaiškino, jog iš E. M. nupirktą dujinį pistoletą pardavė taksi keleiviui už 200 Lt. Daiktų pateikimo metu N. S. pateikė dujinį pistoletą, kurį nukentėjusioji D. K. atpažino kaip pagrobtą iš jos tėvo buto.

Esant tokiems faktiniams bylos duomenims, kolegijai nekyla abejonių, kad bendrininkų grupėje kaltinamieji G. D. ir E. M. pagrobė svetimą turtą - dujinį pistoletą Blow Magnum. Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog minėta vagystė padaryta įsibraunant į patalpą – D. K. butą, patvirtina pačių kaltinamųjų paaiškinimai, iš kurių matyti, jog į D. K. butą jie ėjo jau turėdami išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą. Tokią išvadą leidžia daryti ir nustatyti bylos duomenys, kad kaltinamiesiems buvo žinoma, jog D. K. bute yra turto, o vienas gyvenęs nukentėjusysis yra negyvas.     

Spręsdama kaltinamųjų G. D., E. M., V. L. ir E. M. kaltės dėl svetimo turto vagystės iš D. K. buto 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 9 val. klausimą kolegija remiasi išsamiais ir detaliais kaltinamųjų G. D. ir E. M. parodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų. Objektyviuosius aptariamos nusikalstamos veikos požymius analogiškai nurodė ir kaltinamieji E. M. bei V. L..

Kaltinamasis E. M. parodė, kad E. M. jam sakė, jog reikia vykti iki Zoknių paimti daiktų, tačiau nesakė, kad reikės vogti. E. M. teigimu, E. M. minėjo, jog ten yra negyvas žmogus, tačiau tuo jis nepatikėjo, ir tik bute pajutęs nemalonų kvapą, suprato, kad E. M. nemelavo dėl negyvo žmogaus, ir kad vyksta vagystė.

Kaltinamasis V. L. apskritai nepripažino savo kaltės dėl vagystės, nurodydamas, kad E. M. pakvietė jį ir E. M. važiuoti kartu padėti nešti daiktus, o nuvažiavus adresu, ,,duomenys neskelbtini“, Šiaulių m., ir G. D. atrakinus buto duris, pamanė, kad tai pastarojo butas. V. L. teigimu, E. M. jam parodė kambarį, kuriame jis turėjo išjungti kompiuterį iš tinklo, ir jis nežiūrėjo, ką darė kiti, o bute gal ir buvo kažkoks, lyg netvarkytų kambarių, kvapas.

Kaltinamojo V. L. parodymus dėl jo nežinojimo apie daromą nusikaltimą, bei kaltinamojo E. M. aiškinimą, kad apie daromą vagystę jis suprato tik būdamas D. K. bute, paneigia kaltinamojo E. M. parodymai, kad kviesdamas vykti kartu V. L. ir E. M. jis pasakė, kur vyksta, kad reikės vogti daiktus, ir kad bute yra miręs žmogus. Kaltinamojo V. L. teiginį, kad nuvykus į įvykio vietą buto duris atrakino G. D., paneigia pastarojo bei kaltinamojo E. M. parodymai, kad buto durys buvo atrakintos. Kaltinamasis G. D. ir akistatos su V. L. metu patvirtino, kad nuvykus į nukentėjusiojo butą kartu su V. L., E. M. ir E. M., durų nei jis, nei E. M. neatrakinėjo, kadangi jos buvo neužrakintos.

 Abejoti kaltinamųjų G. D. ir E. M. parodymais ar sumenkinti jų įrodomąją vertę lyginant su kitais įrodymais, t. y. kaltinamųjų E. M. ir V. L. parodymais, kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai apie E. M. ir V. L. dalyvavimą vagystėje yra detalūs ir nuoseklūs. Be to kaltinamasis E. M. savo parodymus patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju V. L. metu, be to dar nurodydamas, jog būtent V. L. iš D. K. buto paėmė dokumentus, kuriuos jie abu vėliau sudegino. Netikėti kaltinamuoju E. M. sprendžiant kaltinamojo E. M. kaltės klausimą kolegija neturi pagrindo ir dėl to, kad jie yra gana artimi giminaičiai, ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. M. būtų suinteresuotas bylos baigtimi kaltinamojo E. M. nenaudai.

Byloje nustatyta, kad D. K. lavonas šiltuoju metu laiku bute išbuvo šešias dienas iki aptariamos vagystės, dėl ko buvo stiprus puvimo kvapas, kas nustatyta ir įvykio vietos apžiūros metu. Todėl akivaizdu, kad kaltinamieji V. L. ir E. M., būdami įvykio vietoje, jautė šį kvapą, suprato, kad butas bei jame esantis turtas nepriklauso nė vienam iš kaltinamųjų, ir kad neteisėtai patekdami į patalpą daro nusikaltimą – vagystę įsibraunant į patalpą.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo E. M. poziciją neigiant išankstinį žinojimą apie vagystę, t. y. įsibrovimą į patalpą tikslu pagrobti svetimą turtą, bei kaltinamojo V. L. neprisipažinimą padarius aptariamą nusikalstamą veiką, kolegija vertina kaip jų pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. 

Įvertinus tai, kas išdėstyta, kolegija neabejoja, kad vagystę įsibraunant į D. K. butą 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 9 val. bendrininkų grupėje įvykdė visi keturi kaltinamieji – G. D., E. M., E. M. ir V. L., ir jų veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.  

Kaltinamųjų G. D. ir E. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad eidami į D. K. butą 2006 m. rugpjūčio 21 d. pirmą kartą, t. y.  apie 8 val., jie turėjo tikslą pagrobti nukentėjusiojo bute esantį neapibrėžtą turtą. Ta aplinkybė, kad bute buvo dideli daiktai – televizoriai, kompiuteris ir kt., nulėmė jų apsisprendimą pasitelkti kitus kaltinamuosius, susirasti transporto priemonę ir antrą kartą – maždaug po valandos – grįžti į nukentėjusiojo butą įgyvendinant pradinį sumanymą – pagrobti D. K. turtą. Tokie tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę kaltinamųjų G. D. ir E. M. veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, nelaikytini realia dviejų nusikalstamų veikų sutaptimi, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o pripažintini vienu tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuotinu pagal BK 178 str. 2 d. 

Remiantis kaltinamųjų G. D., E. M., E. M., V. L., S. U., nukentėjusiosios D. K. ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, bei kratos ir daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. D., E. M., E. M. ir V. L. pagrobė šį D. K. turtą: televizorius „Philips" ir „Sharp", kompiuterį „Spector", kompiuterio klaviatūrą ir pelę, 3 garso kolonėles „Creative", muzikinį centrą „Samsung", vaizdo grotuvą „Panasonic", vyrišką sidabrinį žiedą, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C60", automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius su signalizacijos pultu, raktus nuo buto, garažo, sandėliuko, banko saugyklos, automobilio Renault Šafrane, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, D. K. vardu išduotą Vilniaus banko mokėjimo kortelę. Tačiau byloje nepakanka duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad kaltinamieji pagrobė vyrišką auksinį žiedą - 300 Lt vertės. Todėl iš kaltinimo kaltinamiesiems šalintina minėto žiedo vagystė.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad iš tėvo buto pagrobtas telefonas “Siemens” buvo ne tėvo, o A. T.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas L. K.. Todėl kaltinime nurodytina, kad kaltinamieji pagrobė A. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C60“.

Kaltinamųjų G. D. ir E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jų prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų E. M. ir V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų G. D., E. M., E. M. ir V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamųjų E. M., E. M. ir V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas girtumas, kadangi jie neigia buvę girti, o kitų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinio ieškinio dalis dėl pagrobto ir negrąžinto turto – kompiuterio klaviatūros ir pelytės už 100 Lt, dviejų garso kolonėlių „Creative" už 40 Lt, vyriško sidabrinio žiedo už 50 Lt bei civilinio ieškinio dalis – 2085,05 Lt – dėl turtinės žalos atlyginimo už naujų banko seifo raktų išdavimą, naujų durų ir raktų gamybą, išlaidas apsaugos tarnybai yra pagrįsta (t. 5, b.l. 64, 66-67, 69), todėl tenkintina, priteisiant jai iš kaltinamųjų G. D., E. M., E. M. ir V. L. solidariai 2275,05 Lt (BPK 115 str., CK 6.263, 6.279).

Civilinio ieškinio dalis dėl 300 Lt žalos atlyginimo už pagrobtą auksinį vyrišką žiedą netenkintina, kadangi minėto turto vagystė iš kaltinimo pašalinta, neįrodžius, kad kaltinamieji jį pagrobė.

Civilinio ieškinio dalis dėl išlaidų, susijusių su naujų garažo, sandėliuko durų spynų įsigijimu, automobilio signalizacijos ir automobilio spynelės raktelio keitimu bei automobilio “Renault Safrane” naujo registracijos liudijimo ir apžiūros talono išdavimu, nepagrįsta jokiais dokumentais. Todėl negalima šios turtinės žalos dydžio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. pripažintina teisė į ieškinio dėl nurodytos turtinės žalos patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

 

                                                Pasikėsinimai pagrobti svetimą turtą

 

Kaltinamojo E. M. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą turtą – automagnetolą – iš automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) byloje įrodyta jo paties prisipažimu ir paaiškinu, kad po vagystės iš buto tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 22-23 val., kartu su E. M. jis grįžo prie namo, kuriame yra nukentėjusiojo butas, ir E. M. davus jam automobilio raktelius, jis nuėjo prie nužudytojo automobilio Audi tikslu pavogti magnetolą, atrakino vairuotojo dureles, bet suveikė signalizacija ir jis pabėgo. Kaltinamojo teigimu, jis nepamena, ar po to jis užtrenkė automobilio dureles. Savo parodymus kaltinamasis E. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje, parodydamas vietą prie namo ketvirtos laiptinės, kur stovėjo automobilis Audi, kurį jis kėsinosi apvogti. Analogiškai šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes paaiškino ir kaltinamasis E. M..

Liudytojo A. G. parodymai, kad jis vieną naktį girdėjo kažkurio D. K. automobilio signalizacijos garsą, liudytojo R. J. paaiškinimai, jog vieną rytą jis pastebėjo praviras D. K. priklausančio automobilio Audi A6 dureles, kurias uždarė, bei automobilio Audi A6 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog rastos neužrakintos apžiūrimo automobilio vairuotojo durelės, patvirtina kaltinamųjų E. M. ir E. M. parodymus.   

Esant tokiems faktiniams bylos duomenims kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis E. M. padarė aptariamą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo E. M. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kadangi jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš automobilio įveikdamas elektronines apsaugos priemones. 

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis E. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą 2006 m. rugpjūčio 21 d. nenustatytą valandą. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. M. padarė šią nusikalstamą veiką 2006 m. rugpjūčio 21 d. vakare apie 22-23 val. Todėl kaltinime E. M. tikslintinas aptariamos veikos padarymo laikas.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).  

Kaltinamasis V. L. dėl pasikėsinimo pagrobti automagnetolą iš D. K. priklausančio automobilio Audi A6 kaltu neprisipažino paaiškindamas, jog po daiktų paėmimo iš buto E. M. jam davė raktelius, pasakė nueiti prie automobilio ir pabandyti atrakinti. V. L. teigimu, jis tik paėjo link automobilio ir grįžęs atgal pasakė, kad automobilio durelės neatsirakina, nors iš tiesų net nebandė atrakinti, nes pajuto, jog kažkas negerai. Kaltinamasis E. M. patvirtino, kad jis pasakė V. L. pažiūrėti, ar atsirakina automobilio „Audi A6“ durelės, nes norėjo paimti magnetolą, tačiau nematė, ar pastarasis priėjo prie automobilio ir ar bandė atrakinti. V. L., E. M. aiškinimu, jam pasakė, kad neatsirakino automobilio durelės. Kitų duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. L., kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš automobilio, byloje nėra, kadangi nė vienas iš kaltinamųjų, buvusių ,,duomenys neskelbtini“ namo kieme, nepatvirtino matęs, kad kaltinamasis V. L. būtų priėjęs prie automobilio Audi A6 ir bandęs jį atrakinti. Tokiu būdu nepaneigti kaltinamojo V. L. parodymai, kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą. Todėl jis neturi atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą už pasikėsinimą pagrobti turtą iš automobilio (BK 23 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamasis V. L. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

 

                                    Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas

 

Kaltinamasis S. U. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog kaip taksi vairuotojas iš ,,duomenys neskelbtini“ namo, Šiaulių m., vežė daiktus, nežinodamas, jog jie vogti, ir po to kaltinamojo E. M. prašymu nuvežė pas savo seserį tuos daiktus parduoti. Apie ,,duomenys neskelbtini“ name nužudytą žmogų sužinojo tik išgirdęs pranešimą per televiziją.

Tokią kaltinamojo S. U. poziciją kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir kaltinamojo parodymus teisiamajame posėdyje atmeta, kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Spręsdama kaltinamojo S. U. kaltės klausimą kolegija remiasi išsamiais ir detaliai atskleidžiančiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.  

Apklausiamas įtariamuoju 2006 m. rugsėjo 15 d. (t. 3, b.l. 134-135) S. U. paaiškino, kad po daiktų paėmimo iš ,,duomenys neskelbtini“ namo jo pažįstamas E. kartu su kitais daiktus nešusiais vyriškiais kalbėjo apie tai, kad bute labai smirdėjo ir kad ten yra nužudytas žmogus. Jis suprato, jog kalbama rimtai, todėl išsigando. S. U. taip pat parodė, kad iš kitų kaltinamųjų, nešusių iš buto daiktus, kalbų jis suprato, kad daiktai, kuriuos jis po to padėjo parduoti E., yra vogti. 

 Kolegija remiasi šiais S. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi nuosprendis S. U. atžvilgiu grindžiamas ne vien minėtais jo parodymais, o įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Anksčiau nurodytus S. U. teiginius dėl jo žinojimo apie padarytus nusikaltimus – nužudymą ir turto vagystę, patvirtina kaltinamojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad važiuodamas taksi jis kalbėjosi su E. ir V. apie lavoną, apie smarvę bute ir pavogtus daiktus, ir mano, jog taksistas tą jų pokalbį girdėjo, kadangi jis sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo (t. 3, b.l. 26-27). Apie tokio turinio pokalbį taksi automobilyje ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir kaltinamasis E. M. (t. 3, b.l. 62-63, 81-82). Abu šie kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie sakė tiesą ir jų parodymai užrašyti teisingai.  

Kaltinamojo S. U. teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kadangi neturėjo gero advokato, bijojo būti suimtas, o apklausiamas tyrėjos sakė tai, ką jam anksčiau buvo liepę sakyti kriminalistai, nepaneigia to, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis pripažino savo kaltę, yra teisingi. Tokia išvada seka iš paties kaltinamojo paaiškinimo teisiamajame posėdyje, jog ikiteisminio tyrimo metu niekas nevertė jo duoti parodymų, tik kriminalistai sakė nemeluoti, prisipažinti ir apklausos protokolai surašyti iš jo žodžių. Kalbėdamas apie baimę būti suimtu, kaltinamasis S. U. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas laisvėje jis davė jau kitokius parodymus ir savo kaltės nepripažino. Tai neatitinka faktinių bylos duomenų, kadangi kaltinamasis S. U. savo kaltę pripažino ne tik 2006 m. rugsėjo 15 d. apklausos metu (t. 3, b.l. 134-135), kai buvo sulaikytas, bet ir 2007 m. sausio 25 d. vykusios apklausos metu (t. 3, b.l. 148-149), kai jam jau nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. (t. 3, b.l. 157-159) buvo paskirta kita kardomoji priemonė.

Tokiu būdu nėra pagrindo manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. U. save apkalbėjo prisipažindamas kaltu padaręs inkriminuojamas veikas.

Kaltinamasis G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą nuėjus į nužudytojo butą ir kalbantis apie ketinimus pagrobti jame buvusį turtą, E. M. jam sakė, jog turi pažįstamą, kuris ką nors sugalvos, ir kad reikia važiuoti pas jį iki centro. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po šio pokalbio minėti kaltinamieji kreipėsi būtent į kaltinamąjį S. U.. Iš to logiškai seka, jog kaltinamasis E. M. informavo S. U. apie savo ketinimu pagrobti svetimą turtą.

Be jau aptartų įrodymų S. U. kaltę padarius inkriminuojamą veiką, t. y. įgijus ir realizavus žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, patvirtina ir visuma kitų byloje surinktų faktinių duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. M. ir S. U. buvo pažįstami dar iki įvykio ir kaltinamasis S. U. anksčiau buvo vežęs taksi automobiliu kaltinamąjį E. M. į namus ,,duomenys neskelbtini“ gatvėje. Todėl kolegija daro išvadą, jog kaltinamasis S. U. įvykio metu suprato, jog daiktai, kurie buvo nešami iš buto, esančio ,,duomenys neskelbtini“ name, nepriklauso kaltinamajam E. M. ir minėtas butas nėra pastarojo gyvenamoji vieta. Iš buto išnešti daiktai buvo be įpakavimo, įsigijimo dokumentų ir po to parduoti už žymiai mažesnę, nei tikroji jų vertė, kainą. Šios kaltinamajam S. U. įvykio metu žinomos aplinkybės taip pat leido suprasti, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Be to ir pats kaltinamasis S. U. nurodė dujinį pistoletą įsigijęs tikslu pasipelnyti, kas rodo, kad jis suprato, jog dujinis pistoletas parduodamas už nerealiai mažą kainą.

Aplinkybę, jog kaltinamasis S. U. kartu su kaltinamuoju E. M. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, patvirtina ir jo gauta iš kaltinamojo E. M. pinigų suma – 200 Lt, kuri savo dydžiu neatitinka realių išlaidų, susijusių su taksi automobilio panaudojimu pervežant daiktus Šiaulių mieste byloje nustatytu maršrutu.

 Aptartos įvykio aplinkybės apie vietą, iš kurios buvo gabenamas kaltinime S. U. minimas turtas, pats gabenimo būdas bei turto pardavimo kaina, atsižvelgiant į kaltinamojo S. U. gyvenimiškąją patirtį (37 m.) bei išsilavinimą, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. U. suprato E. M. ir kitų kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pobūdį bei nusikalstamą turto gavimo būdą ir kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą visumą duomenų, atskleidžiančių visus būtinus S. U. inkriminuoto nusikaltimo požymius.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad žinodamas apie nužudymą, kaltinamasis S. U. apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai. Tokia kaltinamojo pozicija (nepranešimas) rodo, kad jis suprato savo paties daromos veikos nusikalstamą pobūdį, todėl vengdamas padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo bei baudžiamosios atsakomybės už ją, sąmoningai neinformavo teisėsaugos įstaigos apie kitų asmenų padarytą nusikaltimą – žmogaus nužudymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. U. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. 

            Kaltinamojo S. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

 

                                                Nepranešimas apie nusikaltimą

 

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. K. padarė BK 129 str. 1 d. numatytą labai sunkų nusikaltimą – nužudė D. K.. Apie šį nusikaltimą žinojo, kadangi tiesiogiai matė įvykį, kaltinamoji Ž. S., tačiau be svarbios priežasties apie jį nepranešė teisėsaugos įstaigai.

Kaltinamosios Ž. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 238 str. 1 d., byloje įrodyta jos pačios visišku prisipažinimu bei kitų kaltinamųjų – L. K., G. D. ir J. S. parodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamoji Ž. S. 2006 m. rugpjūčio 16 d. naktį, apie 1-2 valandą, buvo bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai, ir matė, kaip L. K. konflikto metu tyčia dūriais į krūtinę sužalojo D. K., kuris nuo patirtų sužalojimų iškart mirė.  

Nepranešimo teisėsaugos įstaigai apie padarytą labai sunkų nusikaltimą priežastimi kaltinamoji Ž. S. įvardijo baimę, tačiau nesukonkretino, kodėl ir ko ji bijojo. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji Ž. S. nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jai žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą be svarbios priežasties. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamoji Ž. S. turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 238 str. 1 d. 

Kaltinamosios Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jos prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir anksčiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji G. D., E. M., E. M., V. L. ir S. U. taip pat žinojo apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – tyčinį žmogaus nužudymą, tačiau apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kaltinamieji E. M., E. M. ir V. L. apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – D. K. nužudymą – sužinojo patys darydami nusikalstamą veiką toje pačioje įvykio vietoje. Kaltinamasis S. U. apie žmogaus nužudymą sužinojo iš minėtų kaltinamųjų, tačiau ir pats padarė nusikalstamą veiką, netiesiogiai susijusią su žmogaus nužudymu, kadangi įgijo ir realizavo iš nužudytojo D. K. buto pagrobtą turtą. Kaltinamasis G. D. tiesiogiai matė daromą labai sunkų nusikaltimą, o po to pats padarė nusikalstamas veikas – pagrobė nužudytojo turtą, buvusį toje pačioje įvykio vietoje.     

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji G. D., E. M., E. M., S. U. ir V. L. turėjo pakankamai patikimos informacijos apie D. K. nužudymą, tačiau pranešdami teisėsaugos įstaigai arba teismui apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, būtų privalėję duoti paaiškinimus ir apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas, kadangi jos yra susiję su tyčiniu nužudymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save. Analogiška nuostata yra ir BPK 80 str. 1 p., nurodanti, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką.  

Tokiu būdu pranešimas teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tyčinį žmogaus nužudymą kaltinamiesiems G. D., E. M., E. M., S. U. ir V. L. būtų sukėlęs pavojų jiems patiems būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn. Todėl šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas minėtiems kaltinamiesiems už nepranešimą apie padarytą labai sunkų nusikaltimą prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems principams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad kaltinamieji G. D., E. M., E. M., S. U. ir V. L. nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – D. K. nužudymą, naudodamiesi Konstitucijos ginama teise nebūti verčiamais duoti parodymus prieš save, t. y. turėdami svarbią priežastį, kuriai esant baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie nusikaltimą yra negalima.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamieji G. D., E. M., E. M., S. U. ir V. L. pagal BK 238 str. 1 d. išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

 

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

 

Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad L. K. nusikaltimo padarymo metu buvo psichiškai sveikas, paprastai girtas, galėjo pilnai teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Dabartiniu metu L. K. pilnai teisingai suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos pilnai teisingai valdyti, neserga lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga), priverstinis gydymas jam nereikalingas (t. 4, b.l. 52-53).

Esant tokioms eksperto išvadoms, kaltinamasis L. K. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytą nusikalstamą veiką.

Skirdama bausmę kaltinamajam L. K. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei nusikaltimą, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (t. 4, b.l. 120), charakterizuojamas patenkinamai (t. 4, b.l. 115), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį bei atsižvelgdama į gana jauną kaltinamojo amžių (34 m.), kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai L. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.).

Psichiatrų-ekspertų išvadose nurodyta, kad:

G. D. yra priklausomas nuo alkoholio, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 88);

Ž. S. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, yra gydyta Šiaulių psichiatrijos ligoninėje 2006 m. rugsėjo mėn. dėl abstinencijos vartojant alkoholį. Įvykio aplinkybes supranta, atsimena gerai, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 82);

E. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam yra lengvas protinis atsilikimas. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, savo motyvus pateikia, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 84);

E. M. yra psichiškai sveikas, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 86);

V. L. yra priklausomas nuo alkoholio, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 90);

S. U. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, tirtas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, nustatyta psichopatijos diagnozė. Įvykio aplinkybes supranta, atsimena gerai, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 4, b.l. 80).

Tokios specialistų išvados duoda pagrindą konstatuoti, jog minimi kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustini už padarytas veikas.

Skirdama bausmes kaltinamajam G. D. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka jis nebaustas (t. 4, b.l. 118). Pastarosios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį. Kartu kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatytos dvi G. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis charakterizuojamas kaip nevengiantis alkoholio, nerūpestingas asmuo (t. 4, b.l. 113). Įvertinus šiuos duomenis bei byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį, G. D. už abi nusikalstamas veikas skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams (BK 61 str.). Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas kolegijai nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai G. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastarąją išvadą kolegijai leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis G. D. buvo nuoširdus duodamas parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas.

Skirdama bausmę kaltinamajai J. S. kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 4, b.l. 121), charakterizuojama teigiamai (t. 4, b.1.116). Kartu kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Baudžiamasis įstatymas numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau atsižvelgusi į J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kai buvo pagrobtas ką tik nužudyto žmogaus turtas, plaunami nužudytojo krauju sutepti pinigai, bei į tai, kad byloje nustatytos tik kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kolegija daro išvadą, kad kitomis, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas, bausmėmis J. S. atžvilgiu nebus įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 str.). Todėl jai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis (BK 61 str.). Kartu įvertinusi bylos aplinkybes, teigiamai apibūdinančias J. S. asmenį, kolegija mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl J. S. taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.).

Skirdama bausmę kaltinamajai Ž. S. kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, augina keturis mažamečius vaikus (t. 4, b.1.114), byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Be to, kaltinamoji Ž. S. davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie kitų kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamosios Ž. S. asmenį. Todėl kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios Ž. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – areštą, savo dydžiu mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą už padarytą nusikalstamą veiką.         

Skirdama bausmę kaltinamajam E. M. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir vėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), ir kuriam, remiantis BK 56 str. 1 d., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nurodytos aplinkybės rodo jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei didelį pavojingumą visuomenei. Byloje nustatyta viena E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis charakterizuojamas neigiamai (t. 4, b.l. 99). Kartu kolegija atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis E. M. administracine tvarka nebaustas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo E. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 56 str. 1 d., 61 str.).

Nusikalstamą veiką, už kurią šiuo nuosprendžiu teisiamas, kaltinamasis E. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neatlikęs ankstesniu 2006 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės - laisvės atėmimo l m. 2 mėn. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant. 

Byloje nustatyta, kad dalį pagrobto turto, kuris vėliau buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai, kaltinamasis E. M. buvo pardavęs kitiems asmenims ir iš to gavęs materialinės naudos. Taip už televizorius Philips ir Sharp, dujinį pistoletą, kompiuterį ir muzikinį centrą kaltinamasis E. M. gavo 990 Lt. Todėl šie iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotini.

Skirdama bausmes kaltinamajam E. M. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 str. 4 d.). E. M. nusikalto pirmą kartą, dirba, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pastarosios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį. Kartu kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 118), charakterizuojamas neigiamai (t. 4, b.l. 99). Įvertinus šiuos duomenis bei byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį, E. M. už baigtą nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), o už nebaigtą nusikaltimą skirtina terminuoto laisvė atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis BK 75 str. subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas kolegijai nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą kolegijai leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu dirba (t. 5, b.l. 104).  

Skirdama bausmę kaltinamajam V. L. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikalto neturėdamas teistumo. Tačiau V. L. charakterizuojamas  neigiamai, baustas administracine  tvarka (t. 4, b.l. 107-110), byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Todėl, nors baudžiamasis įstatymas ir numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, atsižvelgusi į minėtas neigiamai apibūdinančias V. L. asmenį aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad kitomis, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas, bausmėmis V. L. atžvilgiu nebus įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 str.). Todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.). Kartu įvertinusi tą aplinkybę, kad V. L. nebuvo aktyvus nusikaltimo, padaryto bendrininkų grupėje, dalyvis, turi nuolatinį darbą (t. 5, b.l. 61), kolegija mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl V. L. taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.).

Skirdama bausmę kaltinamajam S. U. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). S. U. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 4, b.1.122-123), tačiau nusikalto neturėdamas teistumo, dirba, darbovietėje, šeimoje ir kaimynų charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b.1.117, t. 5, b.l. 59), byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastarieji duomenys teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenį. Todėl kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo S. U. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą už padarytą nusikalstamą veiką.      

Byloje nustatyta, kad pagrobtą turtą – dujinį pistoletą Blow Magnum, kuris vėliau buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai, kaltinamasis buvo įgijęs iš kaltinamojo E. M. už 20 Lt, o po to pardavęs N. S. už 200 Lt, tokiu būdu gavęs 180 Lt materialinės naudos. Todėl šie iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotini.

Daiktiniai įrodymai – D. K. drabužiai (kelnės, trumpikės, kojinės), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, bei E. M. kraujo pavyzdžiai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktiniai įrodymai - buitinės technikos dokumentai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai D. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktinis įrodymas - telefonas „Siemens C60", nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. T. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., kolegija

nusprendžia:

 

             L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką L. K. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

            Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. palikti tą pačią – suėmimą.

            G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirti:

            pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams;

            pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams.

            Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir G. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką G. D. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 16 d. iki 2007 m. vasario 18 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. D. atidėti 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. D. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. G. D. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką J. S. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. spalio 20 d. 

            Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. S. atidėti 2 metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. S. palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.   

            Ž. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir jai paskirti areštą 35 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str. į bausmės laiką Ž. S. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. spalio 24 d., vieną sulaikymo bei suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti Ž. S. atlikusia paskirtą bausmę. 

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. S. palikti tas pačias – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.  

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems)  mėnesiams.

            Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį 2006 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės - laisvės atėmimo l m. 2 mėn., ir paskirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką E. M. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti iš E. M. 990 Lt, gautų iš nusikalstamo veikos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. palikti tą pačią – suėmimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. E. M. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam paskirti:

            pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 metams;

            pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

            Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems)  metams 3 (trims)  mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką E. M. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. M. atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. palikti tas pačias – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.  

Pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. E. M. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką V. L. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2007 m. vasario 23 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. L. atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 238 str. 1 d.V. L. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimo požymių.

S. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir jam paskirti 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str. į bausmės laiką S. U. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. iki 2006 m. rugsėjo 21 d. (8 dienas), vieną sulaikymo bei suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.  

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. U. palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.    

Pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. S. U. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti iš S. U. 180 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K.:

- iš L. K. 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

- iš G. D. ir J. S. solidariai 5500 Lt turtinės žalos atlyginimo;

- iš G. D., E. M., E. M. ir V. L. solidariai 2275,05 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl D. K. nužudymo (laidojimo išlaidų, sugadinto parketo ir baldų), bei turtinės žalos, atsiradusios dėl vagystės (išlaidų, susijusių su naujų garažo, sandėliuko durų spynų įsigijimu, automobilio signalizacijos ir automobilio spynelės raktelio keitimu bei automobilio “Renault Safrane” naujo registracijos liudijimo ir apžiūros talono išdavimu), atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo už pagrobtą auksinį vyrišką žiedą atmesti.

Daiktinius įrodymus - D. K. drabužius (kelnes, trumpikes, kojines), E. M. kraujo pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - buitinės technikos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai D. K..

Daiktinį įrodymą - telefoną „Siemens C60", nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. T., gyv. ,,duomenys neskelbtini“ , Šiauliai.

            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems L. K. ir E. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Nijolė Matuzevičienė

 

Teisėjai                                                                                                 Danutė Matiukienė

 

                                                                                                                        Vidmantas Mylė