Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-175/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16210-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

(S)

1.1.9.7; 2.4.6.3.2; 2.4.7; 2.4.9

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

nukentėjusiajai O. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 5 d., apie 9.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia mušė ir kitaip smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę O. M., t. y. šeimos narį, tyčia ne mažiau kaip po du kartus rankos kumščiu sudavė į veido ir nugaros sritis bei tąsė už plaukų, tuo sukėlė nukentėjusiajai O. M. fizinį skausmą.
2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti A. A. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas bausmę teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, A. A. asmenybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijos vidurkį atitinkančią viešųjų darbų bausmę.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendį, perkvalifikuoti veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, t. y. neginčijo, kad tarp jo ir O. M. kilusio konflikto metu rankos plaštaka ir kumščiu jai sudavė. Jokių kitų inkriminuotų veiksmų neatliko. Nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai kvalifikavo veiksmus ir neteisingai paskyrė bausmę. Be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
2. Pasak nuteistojo, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Jokie šeiminiai ryšiai su nukentėjusiąja nesiejo ir kvalifikuoti veiksmus, kaip smurtavimą prieš šeimos narį, nėra teisinio pagrindo. Ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė, kad nuteistasis yra jai svetimas žmogus, buvęs sugyventinis, kad konflikto metu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė.
3. Teismo nurodyti motyvai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo vertintini kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi ir nelogiški. Nors nuosprendyje nurodyta, kad nėra pagrindo abejoti sugyventiniu statusu, tačiau pats teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nukentėjusiąją O. M. įvardija ne kaip sugyventinę, o kaip buvusią sugyventinę. Jau vien šiuo aspektu kyla pagrįstos abejonės, ar buvusią sugyventinę galima laikyti šeimos nariu. Be to, teismas pripažįsta aplinkybę, kad konflikto metu nuteistasis ir nukentėjusioji buvo susipykę ir kartu negyveno, tačiau nurodo, jog bendras vaikas ir gyvenimas kartu iki konflikto įrodo, kad ir konflikto metu jie buvo sugyventiniai. Pasak A. A., vadovaujantis tokia teismo logika sugyventiniais jie liks visą gyvenimą, nes turi bendrą vaiką ir kurį laiką gyveno kartu.
4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai padarytos veikos kvalifikavimą siejo su konflikto priežastimi. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje neteisingai nurodo A. A. parodymus, kadangi jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sakė, jog už plaukų nukentėjusiosios netampė, nes to nebuvo. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis nepamena to fakto, kad būtų tampęs nukentėjusiąją už plaukų. Teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją naudoto smurto, nors šių parodymų jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina būtent apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis už plaukų nukentėjusiosios netempė.
5. A. A. manymu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į kai kurias svarbias aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios, kaip motinos, netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu (jo nuotraukų kėlimo į socialinius tinklus, rūkymo vaiko akivaizdoje ir kita). Be to, žodinio konflikto metu pirmoji ranka už veido griebė nukentėjusioji, todėl apeliantas instinktyviai ėmė nuo jos gintis ir sudavė jai po vieną kartą ranka į veidą ir nugarą. Supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau tokį elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji savo netinkamais veiksmais.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja nurodė nepalaikantys apeliacinio skundo, prašė priimti kitokį sprendimą – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji ir prokuroras su apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštu nuteistojo prašymu sutiko.
5. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas, prašymas dėl BK 38 straipsnio taikymo tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. ginčijo nusikaltimo veikos kvalifikavimą, nesutiko su paskirta bausme, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje skundo reikalavimų nepalaikė, prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiąja O. M..
7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
8. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK  38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
9. Nuteistasis A. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino pilnai. Iš esmės savo kaltės dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo jis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Paaiškino, kad O. M. atsiprašė, ši atsiprašymą priėmė, susitaikė ir pažada daugiau nekelti rankos prieš ją (b. l. 80). Nukentėjusioji O. M. patvirtino, kad A. A. jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė, sutinka taikytis. Turi bendrą vaiką, šiuo metu yra susituokę. Supranta, kad susitaikius A. A. bus atleistas nuo bausmės (b. l. 80). Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad A. A. ir O. M. susituokė 2017 m. spalio 16 d. (b. l. 77). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo pretenzijų dėl žalos atlyginimo nepareiškė.
10. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma nesunkiu nusikaltimu. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas. A. A. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Administracine tvarka baustas penkis kartus, viena nuobauda nusikaltimo padarymo metu galiojo (už tai, kad vairavo automobilį su įjungtais rūko žibintais esant geroms oro sąlygoms 2017 m. kovo 24 d. baustas įspėjimu). A. A., kaip minėta, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailisi dėl savo veiksmų ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Bylos duomenimis A. A. registruotas darbo biržoje (b. l. 43). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad yra įsigijęs verslo liudijimą, remontuoja automobilius (b. l. 80). Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Susituokė su nukentėjusiąja. Paminėti duomenys, taip pat pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl galima tenkinti apelianto prašymą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.
11. Pagal BPK nuostatas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BPK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui bausmė nėra skiriama, todėl būtent baudžiamojo poveikio priemonės yra pagrindinis instrumentas, užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo neprieštaravo. Kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, padarymo aplinkybėmis, nuteistojo asmenybe, visumą, sprendžia, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama ir nuteistajam turės teigiamą poveikį, skatins jį elgtis atsakingai.
12. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmus kvalifikavo teisingai, bausmę skyrė laikydamasis BK 54 straipsnio reikalavimų, ją individualizavo tinkamai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nustačius, kad yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla A. A. atžvilgiu nutraukiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                       Kęstutis Dargužis

                Danguolė Šiugždinytė

                Algerdas Urbšys