Baudžiamoji byla Nr. 1-212-1124/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26484-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2023 m. balandžio 26 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui
kaltinamajam V. L.,
nukentėjusiesiems M. S., M. S.,
nukentėjusiojo M. S. atstovams pagal įstatymą G. S., R. S.,
psichologei Jurgitai Šatei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kaltinamasis V. L., mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė M. S. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – jis 2022 m. liepos 16 d. apie 23.43 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu – (duomenys neskelbtini), kur, kilusio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė M. S. už kaklo bei ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. S. į veidą, taip nukentėjusiajam M. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą (toliau ir – pirmoji nusikalstama veika).
2. Taip pat kaltinamasis V. L., mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė M. S. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – jis 2022 m. liepos 16 d. apie 23.43 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu – (duomenys neskelbtini), atėjo prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kur, kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. S. į veidą, taip nukentėjusiajam M. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nubrozdinimą su kraujosruva apatinėje lūpoje ir viršutinio (kairiojo) pirmo danties paslankumą – nežymų sveikatos sutrikdymą (toliau ir – antroji nusikalstama veika).
3. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nukentėjusiajam M. S. jis nesudavė smūgių, jis jį tik pastūmė po to, kai šis jam spyrė. 2022 m. liepos 16 d. jis grįžo po reiso, buvo pavargęs, miegojo. Buvo vėlus metas, kai jis pabudo nuo garsiai sklindančių kalbų iš šalia esančio balkono. Jis pro langą perspėjo, kad minėti asmenys nusiramintų, netriukšmautų. Jie nereagavo ir toliau triukšmavo. Jis apsirengė ir nuėjo į koridorių, paskambino į kaimynų buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), duris. Duris atidarė nukentėjusysis M. S.. Jis paėmė nukentėjusįjį M. S. už marškinių (krūtinės ar kaklo srityje) ir paprašė nusiraminti. Tai vyko buto tarpduryje. Jis laikė sugriebęs nukentėjusįjį M. S. už drabužių kelias sekundes. Tuomet priėjo jo brolis – nukentėjusysis M. S., ir pasakė: „kam lieti mano brolį“ ir spyrė kaltinamajam į dešinę koją, jis pajuto skausmą. Kartu su juo išėjo ir dar vienas jaunuolis. Kadangi M. S. spyrė kaltinamajam į koją, kaltinamasis jį ranka nestipriai atstūmė nuo savęs, gal pataikė nukentėjusiajam į petį, ar į veidą; nukentėjusysis toliau stovėjo. Kitas jaunuolis, tuo metu, kai jis atstūmė nukentėjusįjį, stovėjo šalia. Nukentėjusysis M. S. tuo metu stovėjo netoliese. Iš buto išėjo jo sugyventinė – liudytoja V. N., ji telefonu viską filmavo. Tuomet visi apsižodžiavo ir išsiskirstė. Policijos pareigūnus turbūt iškvietė nukentėjusieji, jis su sugyventine pareigūnų nekvietė, nuėjo miegoti. Policijos pareigūnams durų neatidarė, nes miegojo. Galbūt M. S. kraujavo iš lūpos, bet jis nesiskundė, kad jam kažką skauda. Viskas įvyko labai greitai. Kai atėjo M. S., nepastebėjo, kad iš jo lūpos kraujuotų, bet vėliau tai pastebėjo. Pripažįsta, kad galėjo padaryti M. S. sužalojimą jį atstumdamas. Jis nestipriai atstūmė M. S., atstūmė nukentėjusįjį gal į krūtinę, gal į veidą, gal į kaklą, tiksliai negali pasakyti.
4. Kaltinamasis V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, jis nepripažįsta, jog M. S. sudavė du smūgius. Jis kartu su savo sugyventine V. N. gyvena jos dukrai priklausančiame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Šalia jų buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kam minėtas butas priklauso, jis nežino, nuolatinių gyventojų tame bute nėra. Jam yra žinoma, kad V. N. ne vieną kartą minėtame bute esantiems asmenims kvietė policijos pareigūnus dėl jų keliamo triukšmo. 2022 m. liepos 16 d. apie 23.30 val., jis, būdamas visiškai blaivus, kartu su V. N. miegojo, kadangi kitą dieną V. N. reikėjo anksti keltis į darbą. Juos prikėlė didelis triukšmas, sklindantis iš minėto buto. Jų miegamojo langas yra šalia minėto buto balkono, kuris yra neįstiklintas. Jaunuoliai, tarp kurių buvo girdėti ir merginų balsai, buvo balkone, rūkė bei labai garsiai šūkavo, todėl jis, pakilęs iš lovos, nuėjo prie lango ir sudrausmino triukšmaujančius jaunuolius pasakydamas: „raminkitės, eikite miegoti!“. Tai pasakęs jis grįžo atgal į lovą, tačiau jaunuoliai vis tiek nenurimo. Neapsikentęs jis V. N. pasakė, kad eina dar kartą juos sudrausminti. V. N. liko namuose, tačiau jis matė, kad ji rengėsi chalatą, suprato, kad ji eis paskui jį, todėl, išėjęs į daugiabučio laiptinę, buto durų neuždarė, paliko jas praviras. Jis paskambino buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų skambučiu, netrukus jam duris atidarė jaunuolis, kaip pagal įtarimą supranta, – M. S., jie abu buvo tarpduryje – jis laiptinėje, o M. S. buto viduje. Jis buvo piktas, kadangi jaunuoliai visiškai ignoravo jo prašymus netriukšmauti. Pripažįsta, kad savęs nesukontroliavo ir su ranka sugriebė M. S. už viršutinių rūbų, sugriebęs bei laikydamas M. S. už viršutinių rūbų, jam pasakė: „juk prašiau tyliau, mes norime miegoti“. Kuomet jis laikė sugriebęs M. S. už viršutinių rūbų (krūtinės srityje), prie jų atbėgo, kaip pagal įtarimą supranta, M. S. brolis – M. S.. Jis atbėgęs jam su savo kaire koja spyrė vieną kartą į dešinės kojos viršutinę sritį, tai jam sukėlė fizinį skausmą. Po M. S. spyrio jis sureagavo labai spontaniškai ir, paleidęs M. S. drabužius, šalia jo stovėjusį M. S. su savo dešinės rankos delno apatine dalimi nustūmė nuo savęs į buto vidų, o pats iš karto po to atsitraukė prie savo buto durų, būtent tuo metu į laiptinę atėjo V. N.. Visas šis sąmyšis su jaunuoliais vyko ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Viskas įvyko labai greitai, todėl V. N. ir nematė, kad jis laikė M. S. sugriebęs už rūbų bei kad su delnu pastūmė M. S.. M. S. jis nesudavė smūgio rankos kumščiu, jis su delno apatine dalimi atliko pastūmimo veiksmą į apatinę M. S. veido dalį. Neneigia, kad minėtas pastūmimo veiksmas M. S. galėjo atrodyti kaip smūgis, tačiau jis M. S. nenorėjo suduoti, jis tokiu veiksmu tik norėjo M. S. nustumti, kad neįvyktų muštynės, todėl iš karto po to ir atsitraukė. Nors jaunuoliai jam pasirodė jauni, tačiau jis tikrai nemanė, kad M. S. yra nepilnametis. Atsitraukęs prie savo buto pastebėjo, kad M. S. kraujavo iš lupos. Tuomet V. N. pradėjo filmuoti konfliktą. Išgirdo, kaip kažkuris iš jaunuolių iškvietė policiją. Su V. N. jie grįžo atgal į butą laukti policijos, laiptinėje nepasiliko, nes nenorėjo didesnių konfliktų. Palaukę apie valandą laiko, neatvykus policijai, jis su V. N. užmigo ir negirdėjo, kad kas būtų beldęsis į jų buto duris. Anksti ryte, apie 6 val., juos vėl prižadino jaunuolių keliamas triukšmas, jis girdėjo, kaip vienas iš jaunuolių, stovėdamas balkone, reikalavo, jog jis jam atidarytų buto duris, minėtą reikalavimą jis ignoravo. Papildomai nori nurodyti, kad visi jaunuoliai įvykio metu buvo jam įtartini, jis tikrai spėjo pastebėti, kad visų jaunuolių akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, neabejoja, jog jaunuoliai bute vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas ir nuo jų buvo akivaizdžiai apsvaigę. Kiek tiksliai asmenų buvo bute, nežino, buto viduje nebuvo, tarpduryje jis buvo tik su broliais S. Vėliau koridoriuje iš buto pasirodė dar vienas jaunuolis, tačiau konfliktas tarp jo ir brolių S. jau buvo pasibaigęs, kontakto su trečiu jaunuoliu jis neturėjo. Pripažįsta, kad įvykio metu M. S. galėjo padaryti sužalojimą, tačiau visiškai nepripažįsta, kad įvykio metu su ranka M. S. buvo sugriebęs už kaklo ir kad jam sudavė du smūgius į veido sritį, jis tik su ranka sugriebęs laikė jam už viršutinių rūbų. Dėl jam įvykio metu sukelto fizinio skausmo jis M. S. pretenzijų nereiškia, pareiškimo dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nereikš (t. I, b. l. 151–154).
5. Kaltinamasis V. L., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su jam pareikštais įtarimais susipažino, esmę suprato, kaltę dėl pirmos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, kaltę dėl antros nusikalstamos veikos – smurto M. S. atžvilgiu, pripažįsta visiškai. 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo vykdoma jo apklausa, jos metu nurodė visas jam žinomas aplinkybes dėl tiriamo įvykio. Savo duotus parodymus prisimena, jų laikosi, papildymų neturi. Dar kartą nurodo, kad įvykio metu M. S. jis su ranka buvo sugriebęs tik už kaklo, jokių smūgių jam nesudavė, todėl savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Dėl antros nusikalstamos veikos, jog įvykio metu M. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį, jis pripažįsta visiškai (t. I, b. l. 167–169).
6. Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. jis, jo brolis M. S. ir draugas atvyko į močiutės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie garsiai netriukšmavo, kalbėjosi, buvo įjungę televizorių. Tame name sienos yra labai plonos ir labai girdisi, kai kalba kaimynai. Išėjęs į balkoną, jis jokio įspėjimo negirdėjo, matė tik tai, kad kaltinamojo bute įsijungė šviesos. Grįžęs į kambarį išgirdo, kad kažkas beldžia į buto duris. Nuėjo vienas prie durų. Pažiūrėjęs pro durų akutę pamatė, kad stovi kaltinamasis. Jis nevisiškai atidarė duris, kaltinamasis atsistojo tarpduryje, atidarė duris visiškai ir griebė jam už gerklės, o ne už rūbų. Jis tuo metu nieko kaltinamajam nepasakė. Kaltinamasis pasakė: „kodėl jūs, narkomanai, man neleidžiate miegoti, triukšmaujate?“. Ir tuomet kaltinamasis sudavė jam (nukentėjusiajam M. S.) pirmą smūgį į viršutinę veido sritį, prie nosies, viršutinės lūpos; kaltinamasis trenkė delno apatine dalimi. Antrą kartą kaltinamasis vėl jam smūgiavo į veidą, arčiau burnos srities, link apatinės lūpos; antrą smūgį kaltinamasis sudavė taip pat apatine delno dalimi. Kaltinamasis sudavė dešine ranka, nes kaire ranka laikė nukentėjusiajam už gerklės. Kai kaltinamasis jam sudavė, tuo pat metu jis nukentėjusįjį (M. S.) laikė ir už gerklės. Tuomet atėjo nukentėjusiojo brolis M. S., nukentėjusysis (M. S.) atsitraukė. Brolis M. S. paklausė: „kodėl muši mano brolį?“. Tuomet trumpai apsižodžiavo, jis klausė kaltinamojo: „kodėl mane mušate?“. Jie norėjo uždaryti buto duris, kad kaltinamasis liktų laiptinėje. Brolis M. S. bandė kaltinamąjį išstumti už durų ir uždaryti duris. Kaltinamasis stovėjo tarpduryje ir neleido uždaryti durų. Tuomet brolis M. S. pastūmė kaltinamąjį ir kaltinamasis trenkė broliui M. S. į burnos sritį. Brolis nuo smūgio atšoko ir jis pamatė, kad M. S. iš danties bėga kraujas. Jie vis dar bandė uždaryti duris. Tuomet iš kaltinamojo buto išėjo jo sugyventinė ir filmavo telefonu, vyko žodinis konfliktas. Jis pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus, atsitraukė ir eidamas link virtuvės skambino policijos pareigūnams. Bute dar buvo jo draugas, tačiau jis išėjo tik tada, kai jau buvo suduoti smūgiai jo broliui M. S.. Draugas išsigando, sakė, kad jie baigtų, išsiskirstytų. Kai kaltinamasis jį suėmė už kaklo, jis (nukentėjusysis) buvo savo bute, o kaltinamasis – laiptinėje. Kai jį laikė už kaklo, jam buvo sunku kvėpuoti, trūko oro. Jam po smūgio pradėjo kraujuoti apatinė lūpa. Po konflikto jam buvo ištinusi lūpa, kraujavo. Jo broliui bėgo kraujas iš priekinio danties. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl patirto streso, sužalojimų, jis dabar negali ramiai atvažiuoti į tą butą. Pareigūnai beldėsi į kaltinamojo buto duris, langus, bet niekas jų neatidarė.
7. Nukentėjusysis M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. jis kartu su savo nepilnamečiu broliu M. S. ir nepilnamečiu draugu J. P. atvyko iš (duomenys neskelbtini) į jo močiutei priklausantį butą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini). Jie susirinko bute, kad galėtų permiegoti, kadangi kitą dieną (duomenys neskelbtini)buvo suplanavę pjauti žolę. Būdami bute, jie tarpusavyje bendravo, kalbėjo. Po maždaug trisdešimties minučių į buto duris paskambino trečiame bute gyvenantis kaimynas. Jam atidarius buto duris, kaimynas su ranka suėmė jam už kaklo ir pradėjo priekaištauti, kad jie triukšmauja ir trukdo ilsėtis. Tuo metu, kai jis bendravo su kaimynu, jo brolis M. S. buvo virtuvės patalpoje, o kartu buvęs draugas – miegamojo patalpoje. Vykstant žodiniam konfliktui su kaimynu, kaimynas jį ir jo svečius vadino narkomanais ir alkoholikais. Jis bandė nuraminti kaimyną, tačiau kaimynas jam sudavė du smūgius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktą išgirdęs jo brolis M. S. atėjo iš virtuvės patalpos bei bandė stumdamas išvaryti kaimyną. Tačiau, jo broliui M. S. stumiant kaimyną iš buto, kaimynas jam ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį. Visą konfliktą matė tuo metu miegamojo patalpoje buvęs jo draugas J. P.. Kai jie visi trise suėjo į koridoriaus patalpą, pastebėjo atsidarančias trečio buto duris, pro kurias kaimynė (iškišusi ranką) mobiliuoju telefonu filmavo konfliktą. Ji taip pat jų atžvilgiu reiškė pretenzijas, vadindama juos narkomanais bei alkoholikais. Dėl įvykusio konflikto jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu jo brolis M. S. paskambino jų tėvui G. S., jam nurodė, kad konflikto metu nukentėjo. Po kurio laiko atvykęs jo tėvas G. S. pabendravo su policijos pareigūnais ir dėl patirtų sužalojimų išsivežė M. S. apžiūrai į Kauno klinikas (t. I, b. l. 12).
8. Nukentėjusysis M. S. papildomos apklausos metu parodė, kad nori duoti išsamesnius parodymus bei papildyti pirminius savo parodymus. Jis parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. jis kartu su broliu M. S. ir jų nepilnamečiu draugu J. P. atvažiavo į jo šeimai priklausantį butą, adresu – (duomenys neskelbtini). Bute jie buvo tik trise, daugiau kitų asmenų nebuvo. Būdami bute, nei vienas iš jų nevartojo nei alkoholinių gėrimų, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Muzikos bute neklausė, buvo įjungtas tik televizorius. Netrukus, maždaug po dvidešimt minučių, jis išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į užrakintas buto duris. Priėjęs prie durų, pro durų akutę, pamatė, kad laiptinėje stovi jam nepažįstamas vyras, tačiau dabar jam jau žinoma, kad tai buvo kaimynas iš šalia esančio buto – V. L.. Nors vyras jam buvo nepažįstamas, tačiau jis vis tiek nusprendė jam atidaryti duris. Kai nusprendė V. L. atidaryti duris, koridoriuje prie durų jis stovėjo vienas. Tuo metu jo brolis buvo virtuvėje, o J. P. svetainėje žiūrėjo televizorių. Kai jis V. L. atidarė duris, jis be jokios priežasties su viena ranka sugriebė (neatsimena kuria) jam už kaklo, sugriebęs už kaklo jo nesmaugė, tiesiog ranka laikė sugriebęs už gerklės, tačiau jo pirminis sugriebimas jam sukėlė fizinį skausmą, o tolimesnis laikymas už gerklės sukėlė tik nepageidaujamus jausmus, tiesiog jam buvo nemalonu, kad kažkas jam laiko už gerklės. V. L., sugriebęs jam už gerklės, pasakė: „ką jūs čia narkomanai prisigėrę triukšmaujat?“, tai pasakęs V. L., nepaleidęs jo gerklės, su kitos rankos delno apatine dalimi sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, o tiksliau – į lupas, iš karto po to buvo suduotas antras smūgis, kuris jam buvo suduotas su ta pačia vieta į tą pačią vietą. Po suduotų smūgių jam buvo prakirsta lūpa iš vidinės pusės. V. L. užsimojo jam suduoti trečią kartą, tačiau būtent tada iš virtuvės atbėgo jo brolis, kuris pamatęs, jog V. L. jam laiko sugriebęs už gerklės, nieko nelaukdamas su abejomis rankomis bandė V. L. nustumti į laiptinę. V. L. nebuvo pas juos bute, jis buvo prie įėjimo į butą, tačiau norint uždaryti buto duris jo broliui reikėjo jį pastumti toliau. Kai jo brolis M. S. bandė pastumti V. L., jis jam taip pat iš delno apatinės dalies sudavė vieną smūgį į veido sritį ir taip M. S. išnarino dantį. Po broliui suduoto smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Tuomet V. L. tiek nuo jo, tiek nuo brolio atsitraukė ir būtent tuomet iš svetainės į koridorių atėjo J. P. ir iš V. L. buto į laiptinę atėjo jo sugyventinė, kuri jau po viso konflikto savo telefonu pradėjo filmuoti jį ir M. S., jis nesuprato, kokiu tikslu ji tai daro. Jis tikrai matė ir gali patikinti, kad konflikto visiškai nematė nei J. P., nei V. L. sugyventinė, jie atėjo jau po konflikto. Atėjusi V. L. sugyventinė kelias minutes juos filmavo, o jis tuo metu skambino bendruoju pagalbos numeriu – 112 ir kvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus. Tuomet kai V. L. su sugyventine išgirdo, kad jis kviečia policiją, jie nuėjo pas save į namus. Paskambinęs policijai, taip pat paskambino ir savo tėvui, kuris atvyko maždaug po 40 min.. Į policiją jis skambino kelis kartus, kadangi policijos ekipažas ilgai neatvažiavo. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, jie leido tėvui M. S. vežti į ligoninę, o jis kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į Elektrėnų policijos komisariatą, kur su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai. Kitą dieną su jam įteikta užduotimi jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto. Pagal jo patirtus sužalojimus jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Daugiau papildomai į medikus jis nesikreipė (t. I, b. l. 53–56).
9. Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. apie 23–24 valandą jis su broliu M. S. ir draugu J. buvo (duomenys neskelbtini). Kaimynui (kaltinamajam) paskambinus į buto duris, jo brolis M. S. atidarė buto duris ir kaltinamasis be įspėjimo griebė jo broliui už gerklės ir ėmė grasinti. Kaltinamasis sakė, kad jie per garsiai kalba, tačiau tame bute yra plonos sienos ir girdisi, kai yra garsiau kalbama. Kaltinamasis juos vadino narkomanais, neadekvačiais žmonėmis, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis (M. S.) priėjo pažiūrėti, kas vyksta. Kaltinamasis jo brolį keikė, tada griebė jį už gerklės ir iš plaštakos sudavė du kartus į veido sritį. Tada jis (M. S.) priėjo prie buto durų, norėdamas uždaryti duris ir iškviesti policiją. Kaltinamasis stovėjo prie slenksčio, tuomet jis kaltinamąjį pastūmė, kad galėtų uždaryti duris, o kaltinamasis jam trenkė kumščiu į veidą, viršutinę lūpą, išjudino dantį ir praskėlė lūpą. Tuomet atėjo draugas J. ir norėjo gražiai juos išskirti. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo kaltinamojo sugyventinė ir ėmė juos vadinti narkomanais, piktai kalbėjo ir filmavo. Jiems pavykus uždaryti duris, jie iškvietė policiją ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Jis pranešė apie įvykį tėčiui, jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie sulaukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams leidus, jis su tėčiu išvažiavo į klinikas. Po konflikto jo broliui M. S. ant kaklo buvo matyti žymė, taip pat jo lūpa iš vidaus buvo sužalota. Kai kaltinamasis sudavė broliui, kaltinamasis stovėjo jų buto tarpduryje, per slenkstį, kai jam kaltinamasis sudavė, jis taip pat stovėjo per slenkstį. Jis (M. S.) jautė skausmą, paniką, jam bėgo kraujas, skaudėjo dantenas. Jis kaltinamąjį tik pastūmė, kad galėtų uždaryti buto duris, daugiau jokių fizinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko.
10. Nukentėjusysis M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykis įvyko liepos 16 d., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, apie 23.40 val.. Bute jis buvo su broliu M. S. ir su nepilnamečiu draugu J., tačiau pastarasis įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, kadangi viso konflikto metu buvo kitame kambaryje. Bute tėvų nebuvo, jie buvo Kaune, jų gyvenamojoje vietoje. Minėtas butas priklauso jo močiutei, tačiau ji jame negyvena. Jie tiesiog buvo bute, o ryte turėjo vykti į netoliese esantį kaimą. Bute nieko nedarė, tik galbūt garsiau kalbėjo. Tuomet kažkas pradėjo skambinti į duris. Jo brolis M. S. nuėjo atidaryti durų. M. S. atidarė duris, tuomet jis pamatė, kaip žmogus su ranka prispaudė M. S. gerklę, pamatė taip pat ir moterį, ji buvo atsidariusi buto Nr. 3 duris, jis suprato, kad tas vyras yra kaimynas iš buto Nr. 3. Vyras M. S. liepė tyliau kalbėti ir tuo pačiu momentu, tai sakydamas, jis laikė M. S. už gerklės. M. S. jo klausė. Tuomet kaimynas rankos kumščiu du kartus trenkė M. S. į veido sritį, M. S. nuo jo atsitraukė. Viskas vyko tarpduryje, tarp jų buto ir laiptinės. Tada jis pastūmė kaimyną į laiptinę, o kaimynas su kumščiu trenkė jam į veidą, į dantis, trenkė vieną smūgį, jam labai skaudėjo, jis išnarino jam dantį. Kaimynas stovėjo, o jie iškvietė policiją, iki atvykstant policijai, kaimynas pasišalino. Kaimynas buvo kartu su savo sugyventine, ji viską filmavo. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo brolio blaivumą, o jam su atvykusiu tėvu leido vykti į Kauno klinikas. Kai buvo atvykusi policija, kaimynas durų neatidarė. Jam buvo nepilnai išmuštas priekinis dantis, dabar jis yra labai jautrus, reikės atlikti operaciją. Įvykio metu jam kaimynas sukėlė fizinį skausmą, vertinant dešimties balų sistemoje, jam buvo sukeltas septynių balų skausmas, turi pretenzijų kaimynui dėl jam padaryto sužalojimo (t. I, b. l. 90–93).
11. Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 16 d., šeštadienį, jos sugyventinis – kaltinamasis, grįžo po reiso į namus. Jie nuėjo miegoti ir apie 23 valandą iš šalia esančio buto išgirdo sklindantį triukšmą, ji nuo triukšmo pabudo. Pro langą ji pasakė: „tyliau, kviesiu policiją“. Balkone buvo keletas jaunuolių, tačiau į pastabas jie nereagavo. Ji pažadino sugyventinį, jis pro langą pasakė jaunuoliams, kad jie netriukšmautų. Tačiau jie nereagavo, toliau triukšmavo. Vėliau kaltinamasis pasakė, kad eina pakalbėti. Jis apsirengė ir išėjo, o ji pasiliko. Ji išgirdo balsus, jaunuoliai buvo labai agresyvūs. Ji apsirengė chalatą, paėmė telefoną ir nuėjo paskui kaltinamąjį. Pamatė kaimynų bute tris jaunuolius, vienas iš jų pažiūrėjo ir nuėjo atgal į butą, o prie durų liko nukentėjusieji. Jie buvo labai agresyvūs, šaukė, sakė: „kodėl tu mane tu čia paėmei už kažko“, „kas tau pasidarė“, „aš irgi noriu miegoti“. Ji pasakė, kad filmuos. Sugyventinis stovėjo laiptinėje, jis jaunuoliams liepė nusiraminti. Ji norėjo skambinti pareigūnams, tačiau vienas iš nukentėjusiųjų jau skambino pareigūnams, todėl ji neskambino. Kieno nors atžvilgiu atliekamų fizinių veiksmų ji nematė. Vienas iš jaunuolių sakė, kad jį su broliu sumušė. Nukentėjusieji buvo savo bute, o jos sugyventinis buvo laiptinėje, už durų. Pareigūnų jie nesulaukė, nuėjo miegoti. Jokių sužalojimų nei ant vieno jaunuolio nematė, tik ant vieno iš nukentėjusiųjų lūpos buvo „plėmukas“, kraujo ant jų veidų nematė. Jaunuoliai nesiskundė, nesakė, kad jie nukentėjo. Sugyventinis sakė, kad jam vienas iš jaunuolių spyrė į koją, o jis gynėsi. Ji nematė, kaip buvo spirta kaltinamajam.
12. Liudytoja V. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su V. L. gyvena jos dukrai N. N. priklausančiame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Šalia jos buto yra butas Nr. 2, kam minėtas butas priklauso ji nežino, nuolatinių gyventojų tame bute nėra, tačiau ne vieną kartą į jį buvo atvykę jai nepažįstami jaunuoliai, jie, būdami bute, labai garsiai triukšmaudavo. Jie muzikos nesiklausydavo, tačiau kiekvieną kartą per visą naktį garsiai rėkaudavo. Dėl keliamo triukšmo ji ne mažiau kaip du kartus minėtiems jaunuoliams buvo iškvietusi policiją. Tai buvo iki įvykio. Įvykio metu, t. y. 2022 m. liepos 16 d. apie 23.30 val., ji kartu su sugyventiniu V. L., kuris buvo visiškai blaivus, jau miegojo, kadangi kitą dieną jai reikėjo anksti keltis į darbą. Tačiau juos pažadino triukšmas iš minėto buto. Jos miegamojo langas yra šalia minėto buto balkono, kuris yra neįstiklintas. Jaunuoliai, tarp jų girdėjosi ir merginų balsai, buvo balkone, rūkė bei labai garsiai šūkavo. V. L. nuėjo prie lango ir, persisvėręs per jį, sudrausmino balkone buvusius jaunuolius pasakydamas: „raminkitės, eikite miegoti!“. V. L. tai pasakęs grįžo atgal į lovą, tačiau jaunuoliai nei kiek nenusiramino. V. L. pasakė, kad eina į butą pas jaunuolius paprašyti, kad jie netriukšmautų. V. L. nebuvo agresyviai nusiteikęs. V. L. išėjo į daugiabučio laiptinę, išeidamas jis paliko praviras buto duris (žinojo, jog ji ateis paskui jį). Kol ji apsirengė chalatą ir pasiėmė telefoną, bute užtruko apie 30-40 sekundžių. Kol ji buvo bute, girdėjo kaip V. L. paskambino durų skambučiu, kai jam jaunuolis atidarė buto duris, ji girdėjo, kaip V. L. jaunuoliui pasakė: „raminkitės, juk prašiau jau, mes norime miegoti“. Jokių riksmų ar smūgio garsų ji negirdėjo, kai atėjo į laiptinę, ji įjungusi vaizdo kamerą viską filmavo. Nuo pat jos atėjimo (iki išėjimo iš laiptinės) V. L. nuo jaunuolių buvo ne mažiau nei vieno metro atstumu. Nei vieno jaunuolio V. L. nemušė, nei vienam iš jų nesudavė smūgių, ar kitaip jų atžvilgiu nesmurtavo. Ji matė tarpduryje vieną pagal amžių vyresnį jaunuolį ir kitą jaunesnį jaunuolį, kaip suprato, tai buvo broliai. Taip pat buto viduje matė trečią jaunuolį, tačiau jis arčiau nebuvo priėjęs, kiek prisimena, nei ji, nei V. L. su juo nebendravo. Jaunuoliai, iki pradedant filmuoti, buvo labai agresyvūs, taip pat jie labai neadekvačiai elgėsi, jaunesnio brolio akių vyzdžiai buvo akivaizdžiai išsiplėtę, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, tačiau dėl jo neadekvačios elgsenos net neabejoja, jog jaunuoliai minėtame bute vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas. Ant jaunesnio brolio veido apatinės dalies lyg buvo sužalojimas, kadangi matėsi, kad jo veidas kraujuotas, tačiau, kas jam būtent buvo sužalota, ji nepastebėjo. Jis jokiais skausmais nesiskundė ir V. L. nekaltino, kad būtent jis jam padarė sužalojimą, esantį ant veido. Jos manymu, jaunuoliai susimušė būdami bute, dar iki ateinant V. L., kito paaiškinimo ji neturi. V. L. nurodė, kad jaunuolių atžvilgiu jis tikrai nesmurtavo. Buto durys buvo praviros, ji buvo buto koridoriuje, todėl smūgio garsus tikrai būtų girdėjusi, tačiau patvirtina, kad V. L., nei iki jai ateinat į laiptinę, nei jai būnant laiptinėje, jaunuolių iš minėto buto nemušė ir niekaip kitaip jų atžvilgiu nesmurtavo. Kuomet ji su V. L. stovėjo laiptinėje, girdėjo, kaip vyresnis brolis skambino ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo tarpu ji ir V. L. išgirdę, kad yra iškviesta policija, grįžo į namus. Tačiau, pralaukus apie valandą laiko, policija taip ir neatvyko, todėl ji su V. L. nuėjo miegoti ir negirdėjo, kaip pas juos į jų buto duris beldėsi atvykę policijos pareigūnai. V. L. tikrai jaunuolių nemušė, niekaip kitaip jų atžvilgiu nesmurtavo. Kodėl pas vieną iš jaunuolių buvo kraujuotas veidas, ji nežino, spėja, kad, būdami neadekvatūs, jie tarpusavyje susimušė, dar iki pas juos ateinant V. L.. Kitą dieną prabudus, apie 6 val., minėtame bute toliau buvo girdėti triukšmas. Ryte ji su V. L. girdėjo, kaip vienas iš jaunuolių, būdamas balkone, šaukė, kad V. L. jam atidarytų buto duris, tačiau V. L. su jaunuoliu nebendravo (t. I, b. l. 139–143).
13. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. 15 min. paskambino vyresnis jo sūnus (nukentėjusysis M. S.) ir pasakė, kad įvyko konfliktas su kaimynu. Sakė, kad jie atvažiavo, pabuvo gal dvidešimt minučių ir įvyko konfliktas. Pasakė, kad jo jaunesniam sūnui buvo išmuštas dantis. Jis nurodė kviesti policiją ir laukti. Jis sėdo į automobilį ir atvažiavo pas vaikus į Elektrėnus. Atvažiavęs pamatė, kad jaunesniam sūnui išmuštas, „išėjęs iš vietos“ dantis, jis kraujavo. Vyresniajam jo sūnui buvo žymės ant kaklo, matėsi, kad jam buvo paimta už gerklės. Atvykus vyresnis sūnus buvo šoke, sakė, kad jam sunku kvėpuoti, o jaunesniam sūnui bėgo kraujas, jis mažai kalbėjo. Jie policijos pareigūnų laukė gal 2 valandas ir 30 minučių. Sūnūs pasakojo, kad jie atvažiavo į butą. Sakė, kad kaimynas paskambino į jų buto duris. Sūnus atidarė duris ir kaimynas (kaltinamasis) jį puolė. Nukentėjusiojo M. S. blaivumas buvo patikrintas atvykus policijos pareigūnams, jis buvo blaivus. O su sūnumi M. S. jis buvo nuvykęs į klinikas, ten po pirminės apžiūros pasakė, kad negali būti kalbos apie narkotinių medžiagų vartojimą.
14. Į. V. L. ir nukentėjusiojo M. S. akistatos protokolo duomenimis:
„1. Klausimas įtariamajam V. L.: ar 2022 m. liepos 16 d. tarp Jūsų ir M. S. įvyko konfliktas? jei taip, kas buvo jo sukėlėjas ir dėl ko įvyko konfliktas?
V. L. atsakymas: taip, konfliktas buvo, jo priežastis buvo M. S. ir jo brolio keliamas triukšmas gretimame bute. Žodinio konflikto sukėlėjas buvau aš.
2. Klausimas nukentėjusiajam M. S.: ar sutinkate su tokiais V. L. parodymais?
M. S. atsakymas: taip, parodymus girdėjau, iš esmės sutinku su parodymais, tačiau nesutinku, kad aš ir mano brolis M. S. kėlėme triukšmą, jis nebuvo keliamas.
3. Klausimas įtariamajam V. L.: ar konflikto metu panaudojote fizinį smurtą M. S. atžvilgiu? Jei taip, tai kokius būtent smurtinius veiksmus atlikote?
V. L. atsakymas: taip, smurtą M. S. atžvilgiu aš naudojau, o tiksliau – su ranka jam suėmiau už kaklo, tačiau jo nesmaugiau, tik taip laikydamas ranką laikiau jam už kaklo. Smūgių M. S. aš nesudaviau.
4. Klausimas nukentėjusiajam M. S.: ar sutinkate su tokiais V. L. parodymais?
M. S. atsakymas: ne, nesutinku. V. L. konflikto metu man su ranka suėmė už kaklo, tačiau nesmaugė, ir iš karto po to jis man su delno apatine dalimi sudavė du smūgius į veido sritį, kas man sukėlė fizinį skausmą.
5. Klausimas įtariamajam V. L.: akistatos metu Jums pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuriame M. S. Jūsų klausia: „kam tu man už gerklės imi? kam tu man trenkei?“, Jūs atsakote: „aš perspėjau nešūkauti“. Prašome nurodyti, kodėl Jūs vaizdo įraše neprieštaraujate su M. S. nurodytais Jūsų atliktais smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu?
V. L. atsakymas: kuomet M. S. man uždavė šiuos klausimus, aš jų negirdėjau, tiesiog jam šiuo savo atsakymu nurodžiau savo atėjimo priežastį. Apklausos metu esu nurodęs, jog, prieš ateinant prie M. S. buto, pro buto langą iki konflikto, kuomet M. S. buvo balkone, prašiau jo netriukšmauti.
6. Klausimas nukentėjusiajam M. S.: ar sutinkate su tokiais V. L. parodymais?
M. S. atsakymas: taip, girdėjau. Su parodymais nesutinku. Buvau balkone, tačiau V. L. perspėjimo netriukšmauti aš negirdėjau, su juo visai nekalbėjau. Taip pat nesutinku, jog V. L. negirdėjo mano užduodamų klausimų dėl mano atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, jam juos uždaviau aiškiai ir suprantamai.“
Akistatos dalyviai vienas kitam klausimų neturėjo (t. I, b. l. 176–179).
15. 2022 m. liepos 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, 2022 m. liepos 16 d. apie 23.40 val., į butą esantį adresu – (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas, gyvenantis trečiame bute, jo vardo ir pavardės M. S. nežino, ir dėl bute keliamo triukšmo pradėjo žodžiu konfliktuoti. Žodinio konflikto metu kaimynas suėmė ranka M. S. už kaklo ir pradėjo jį spausti, kaimynas, laikydamas M. S. kaklą, sudavė du smūgius į veido sritį. Konfliktą matęs jo brolis M. S. bandė kaimyną išvaryti iš buto, tačiau kaimynas jo nepilnamečiam broliui M. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Konfliktą taip pat matė nepilnametis J. P., M. S. prašė policijos pareigūnų nustatyti asmenį, sukėlusį jam ir jo nepilnamečiui broliui M. S. fizinį skausmą, ir nubausti jį įstatyme nustatyta tvarka (t. I, b. l. 11–19).
16. 2022 m. liepos 18 d. G. S. protokolo–pareiškimo duomenimis, 2022 m. liepos 16 d. apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute buvo G. S. vaikai: M. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurie išgirdo, kaip nepažįstamas asmuo, galimai kaimynas iš (duomenys neskelbtini), pasibeldė į buto duris. M. S. atidarė duris ir netrukus minėtas asmuo pradėjo konfliktuoti su jo sūnumi M. S.. Netrukus minėtas asmuo jo sūnui M. S. suėmė ranka už kaklo ir pradėjo jį smaugti, tuo pačiu metu minėtas asmuo, laikydamas su ranka kaklą, sudavė du smūgius M. S. į veido sritį, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą. Netrukus atėjęs jo jaunesnis sūnus M. S. bandė išvaryti kaimyną iš buto, tačiau minėtas asmuo jo sūnui M. S. sudavė kelis smūgius kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą. G. S. prašė policijos pareigūnų nustatyti asmenį, sukėlusį jo vaikams fizinį skausmą, ir nubausti jį įstatyme nustatyta tvarka (t. I, b. l. 24–27).
17. Įvykio vietos apžiūros duomenimis, apžiūros objektas – koridorius, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu – (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų daugiabutis namas, pažymėtas 16 numeriu, į jį patenkama per pirmąją namo laiptinę. Užėjus į laiptinę, pirmame aukšte, priešais, matomos durys, pažymėtos numeriu 2, o dešinėje jų – durys, pažymėtos numeriu 3. Užėjus į butą, pažymėtą numeriu 2, patenkama į koridorių, kuris veda tiesiai iki virtuvės patalpos. Koridoriaus dešinėje yra durys vedančios į miegamojo patalpą. Koridoriaus kairėje yra durys vedančios į vonios kambario patalpą. Aplinka minėtame bute – tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Daugiau nusikalstamai veikai būdingų požymių nėra ir niekas nepaimta. Įvykio vieta nefilmuojama (t. I, b. l. 13; 31–34).
18. Specialisto išvados Nr. G1435/2022(02) duomenimis, M. S. konstatuota kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 16 d.. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tai galėjo būti ranka, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. I, b. l. 74, 75).
19. Specialisto išvados Nr. G1448/2022(02) duomenimis, M. S. nustatyta – nubrozdinimas su kraujosruva apatinėje lūpoje, viršutinio kairiojo pirmo danties paslankumas. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu“, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 110, 111).
20. Kitų objektų apžiūros duomenimis, apžiūros objektas – liudytojos V. N. pateiktas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje „received_494420712180972.mp4“. Nustatyta, kad pateiktas vaizdo įrašas buvo daromas po įvykusio įvykio, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vaizdo įrašą darė V. N.. Vaizdo įrašas daromas daugiabučio laiptinėje, adresu – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše filmuojami V. L., M. S. ir M. S.. Apžiūrimas vaizdo įrašas „received_494420712180972.mp4“, vaizdo įrašo trukmė – 02 min. 10 s. Paleidus vaizdo įrašą, matomi filmuojami M. S. ir M. S.. Ant M. S. veido matomas akivaizdus sužalojimas, esantis veido srityje, tiksliau – ant apatinės lūpos, matyti, kad ji kraujuoja. Nuo vaizdo įrašo pradžios kalba M. S.:
„M. S.: apsirūkėt? tai aišku būtinai, taip kaip Jūs ir teigiat, Jūs galite mane filmuoti ir taip toliau;
V. N.: pažiūrėsim. Tu jau šiandien važiuoji į „mentūrą“;
M. S.: kodėl Jūsų vyras...;
V. N.: dėl to, kad jau laikas miegoti, dvylika valandų, o tu trukdai mums miegoti, man rytoj į darbą reikia, supranti?;
M. S.: man irgi rytoj į darbą reikia;
V. N.: čia tavo problemos;
V. N.: man reikia miegoti, viskas;
V. L.: mes miegam, nei vienas kaimynas nepasakė, kad mes triukšmaujam (necenzūrinis žodis), o jūs čia (necenzūrinis žodis) šaukiat, rėkiat;
M. S.: bet kodėl tu man už gerklės imi aš nesuprantu?;
V. L.: nu tai kas tau gerklėj pasidarė? kas tau gerklei pasidarė?
M. S.: o tai kam tu imi už gerklės, kam tu man trenkei?;
V. L.: tai aš perspėjau (necenzūrinis žodis) nešūkaukit;
V. N.: per slenkstį jis tau neperdėjo, o ko čia lindai iš kitos pusės?;
M. S.: per slenkstį. Jis man kišo ranką per slenkstį, atsiprašau...;
V. N.: ranką, bet ne koją, ne ranką, tu kiši ranką vat ir koja buvo išlindus tavo. Nufilmuota viskas, viskas iškiši dar tau...;
M. S.: kviesiu „mentus“;
V. L.: „davai“ kviesk;
V. N.: taip, kviesk „mentus“, tokiu laiku ką čia narkomanai daro mūsų namuose, kviesk, mes čia gyvenam;
M. S.: mes čia gyvenam;
V. N.: jo? Jūs čia gyvenate? parodykite dokumentus;
M. S.: ką aš tau turiu rodyti?;
V. N.: dokumentus, narkomanas;
M. S.: (necenzūriniai žodžiai) iš mano namų (kreipiasi į V. L., kuris stovi laiptinėje prie atvirų durų į butą);
V. N.: tavo namai? parodyk dokumentus, kokie tavo namai?;
Vaizdo įraše matomas ir girdimas M. S., kuris telefonu kviečia policiją.
M. S.: kaimynas pasakė, kad mes tyliau būtume, nes sienos trumpos (turėta omenyje – plonos) ir pradėjo mus mušti su broliu;
V. N.: jo? jis pas tave į butą net neužėjo (kreipiasi į M. S.);
M. S.: (bendrauja su operatoriumi) (duomenys neskelbtini), antras butas, iš trečio buto, yra kodas, bet nežinau, į antrą butą skambinkite – atidarysiu;
V. N.: pažiūrėsim, kodėl tokiu laiku tu nemiegi (kreipiasi į telefonu kalbantį M. S.);
M. S.: (bendrauja su operatoriumi) įvyko nesenai, penkių minučių bėgyje, dabar kaimynas va stovi;
V. N.: kodėl tu čia tokiu, tokiu, tokiu...niekas tavęs čia nemušė, net neužėjo į tavo butą, va, va jis jau už slenksčio stovi (filmuoja ir kreipiasi į M. S.);
V. N.: nufilmuotas (kreipiasi į M. S.);
M. S.: (bendrauja su operatoriumi) jis už durų stovi, neužsidaro durys;
V. N.: ne jis ne namuose pas tave stovi, koridoriuje (kreipiasi į M. S.);
M. S.: (bendrauja su operatoriumi) greitosios ne, nereikia;
V. N.: reikia, reikia, reikės;
V. L.: tuoj reikės greitosios, Jūs suraminsiu tuoj (necenzūriniai žodžiai);
V. N.: <...> dar žingsnį iškiši, nu atvažiuos policija išsiaiškinsime. Viskas, tu nufilmuotas (filmuoja M. S. ir M. S.), tu jau nabaš..., tu jau lavo... (dėl vaizdo įrašo pabaigos paskutinių dviejų žodžių galūnės nėra girdimos)“ (t. I, b. l. 180–183).
21. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2022 m. liepos 16 d. 23.43 val. pranešėjas M. S. pranešė, kad kaimynas iš trečio buto prieš penkias minutes sumušė pranešėjo brolį, GMP atsisakė, visi vietoje (t. I, b. l. 46–50).
22. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. liepos 17 d., būnant įvykio vietoje, adresu – (duomenys neskelbtini), įvykio dalyviai – M. S., M. S. ir J. P. nurodė, kad nenustatytas įtariamasis gyvena minėto namo trečiame bute, tačiau beldžiant ir skambinant į buto duris jų niekas neatidarė. Įvykio dalyviai įvykio vietoje nurodė, kad trečio buto kaimynas yra apie keturiasdešimt penkių metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, stambesnio sudėjimo, ant kaklo dėvėjo aukso spalvos grandinėlę. Su kaimynu buvusi moteris taip pat – apie keturiasdešimt penkių metų amžiaus, 165 cm. ūgio, liekno sudėjimo, trumpų juodų plaukų, ant rankų dėvėjo keletą aukso spalvos žiedų. Įvykio vietoje nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų su nukentėjusiuoju M. S., kadangi jo tėvas G. S. išsivežė jį apžiūrai į Kauno klinikų ligoninę, paaiškindamas, kad dėl sūnaus patirtų sužalojimų kreipsis į policijos komisariatą, kaip sūnaus atstovas pagal įstatymą. Įvykio vietoje nebuvo galimybės apklausti nepilnametį liudytoją J. P., kadangi asmuo gyvena Kauno mieste ir jo tėvai, galintys būti jo atstovais pagal įstatymą, taip pat tuo metu buvo Kauno mieste (t. I, b. l. 39, 40).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
23. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
24. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
25. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia ranka sugriebė M. S. už kaklo bei ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. S. į veidą, taip nukentėjusiajam M. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat kaltinamasis V. L. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. S. į veidą, taip nukentėjusiajam M. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą su kraujosruva apatinėje lūpoje ir viršutinio (kairiojo) pirmo danties paslankumą – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 6–10, 15–16, 19 punktuose, iš dalies 3–5, 11–14, 18, 20–22 punktuose, aptartų įrodymų visumą. V. L. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam M. S. jis su ranka buvo sugriebęs tik už marškinių kaklo srityje, jokių smūgių jam nesudavė; nukentėjusiajam M. S. taip pat jokių smūgių nesudavė, jis jį tik pastūmė nuo savęs po to, kai šis jam spyrė į koją. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis nebuvo sugriebęs M. S. už kaklo bei ranka nesudavė ne mažiau kaip dviejų smūgių M. S. į veidą, taip pat, kad jis tyčia ranka nesudavė ne mažiau kaip vieno smūgio M. S. į veidą, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiųjų parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikštų kaltinimų, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai – kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko tam tikrus smurtinio pobūdžio veiksmus, t. y. kad buvo sugriebęs ir tam tikrą laiko tarpą laikė M. S. už marškinių (krūtinės ar kaklo) srityje, o nukentėjusįjį M. S. pastūmė nuo savęs, pataikydamas jam gal į krūtinę, gal į veidą, gal į kaklą, pripažino, kad galėjo padaryti M. S. sužalojimą, taip pat nurodė, kad, kai atėjo M. S., nepastebėjo, jog iš jo lūpos kraujuotų, bet vėliau tai pastebėjo.
26. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Nagrinėjamu atveju teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo V. L. parodymai, kad jis tyčia ranka sudavė smūgį M. S. į veidą (antroji nusikalstama veika), atitinka kitų bylos įrodymų visumą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino ir tai, kad buvo sugriebęs ranka nukentėjusiajam M. S. už kaklo (pirmoji nusikalstama veika).
28. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios kaltinamojo apklausos (procedūriniai, procesiniais) trūkumai nenustatyti. Kaltinamasis V. L. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 28 d.) parodė, kad su jam pareikštais įtarimais susipažino, esmę suprato, kaltę dėl pirmosios nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, kaltę dėl antrosios nusikalstamos veikos (smurto M. S. atžvilgiu) pripažįsta visiškai. Nurodė, jog įvykio metu jis su ranka buvo sugriebęs M. S. už kaklo, jokių smūgių jam nesudavė, todėl savo kaltę dėl šios (pirmosios) nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Dėl antrosios nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, jog įvykio metu M. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį, jis savo kaltę pripažįsta visiškai (t. I, b. l. 167–169) (žr. šio nuosprendžio 5 punktą). 2022 m. lapkričio 28 d. įtariamojo apklausos protokolas buvo pasirašytas kaltinamojo, nurodyta, kad su proceso veiksmų protokolu jis susipažino, protokolas surašytas teisingai, pastabų neturėjo. Kaltinamasis taip pat ir 2022 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad jis su delno apatine dalimi į apatinę M. S. veido dalį atliko pastūmimo veiksmą, neneigė, kad minėtas pastūmimo veiksmas M. S. galėjo atrodyti kaip smūgis, atsitraukęs prie savo buto pastebėjo, kad M. S. kraujavo iš lupos, pripažino, kad įvykio metu M. S. galėjo padaryti sužalojimą (žr. šio nuosprendžio 4 punktą). Tarp įtariamojo V. L. ir nukentėjusiojo M. S. 2022 m. lapkričio 21 d. vykusios akistatos metu kaltinamasis nurodė, kad būtent jis sukėlė žodinį konfliktą, pripažino, kad jis naudojo smurtą M. S. atžvilgiu – su ranka suėmė jam už kaklo, ranka laikė jam už kaklo (žr. šio nuosprendžio 14 punktą). 2022 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo apklausos protokolas, 2022 m. lapkričio 21 d. įtariamojo V. L. ir nukentėjusiojo M. S. akistatos protokolas buvo kaltinamojo pasirašyti, nurodyta, kad su proceso veiksmų protokolais jis susipažino, jie surašyti teisingai, pastabų neturėjo.
29. Minėta, kad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais jis pripažino nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikęs atitinkamus smurtinius veiksmus, patvirtina ir kitų bylos įrodymų visetas – liudytojos V. N. pateiktame ir peržiūrėtame vaizdo įraše „received_494420712180972.mp4“, kuris buvo daromas daugiabučio laiptinėje, adresu – (duomenys neskelbtini), iš karto po įvykusio įvykio, matyti bei girdėti, kaip nukentėjusysis M. S., skambindamas policijos pareigūnams, nurodo, jog: „kaimynas pradėjo mus mušt su broliu“; ant M. S. veido matomas akivaizdus sužalojimas, esantis veido srityje – ant apatinės lūpos, kuri kraujuoja. M. S. klausia kaltinamojo: „o tai kam tu imi už gerklės, kam tu man trenkei?“; kaltinamasis atsako: „aš perspėjau nešūkaukit“, jį papildydama V. N. nurodo: „<...> o ko čia lindai iš kitos pusės?“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis nebandė paneigti nukentėjusiojo M. S. jam išsakytų teiginių dėl jo (nukentėjusiojo M. S.) atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų (šio nuosprendžio 20 punktas). Teismui, kaip minėta, taip pat nėra pagrindo netikėti ir nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinime nurodytų kaltinamojo jiems suduotų smūgių. Pažymėtina, kad nukentėjusysis M. S. atitinkamas aplinkybes nurodė jau iš karto po įvykio, t. y. 2023 m. liepos 17 d. 02.39 val., surašytame protokole–pareikšime (žr. šio nuosprendžio 15 punktą), taip pat M. S. atstovas pagal įstatymą G. S. 2023 m. liepos 18 d. surašytame protokole–pareiškime (žr. šio nuosprendžio 16 punktą). Pažymėtina, kad nukentėjusieji kaltinamojo nepažįsta, anksčiau konfliktų su juo nėra turėję (tokių duomenų byloje nėra), todėl jie neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sakyti netiesą dėl kaltinamojo jiems suduotų smūgių. Nukentėjusiųjų tėvas G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes (kaip ir nukentėjusieji) apie tai, ką jam papasakojo nukentėjusieji iš karto po įvykio (žr. šio nuosprendžio 13 punktą). G. S. iš karto po įvykio atvykęs pas nukentėjusiuosius matė jiems padarytus sužalojimus, t. y. matė, kad M. S. dantis išmuštas, „išėjęs iš vietos“, matė ant jo veido kraują; ant kito nukentėjusiojo – M. S., kaklo matė žymės, G. S. teigimu, matėsi, kad jam buvo paimta už gerklės; abu nukentėjusieji buvo šoko būsenos. Pažymėtina, kad taip pat ir liudytoja V. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ant M. S. (jaunesnio brolio) veido apatinės dalies lyg buvo sužalojimas, matė, kad jo veidas kraujuotas. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis nenurodė, jog nukentėjusieji norėtų (siektų) jį apkalbėti, turėtų tam kokį nors motyvą (pagrindą). Taip pat pažymėtina, kad, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis M. S. jam spyrė į koją, kas sukėlė jam skausmą, tačiau kaltinamasis po įvykio nesikreipė į pareigūnus ir (ar) medicinos įstaigą dėl įvykio ir (ar) patirtų sužalojimų, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą kaltinamasis neatidarė jiems savo buto durų ir su pareigūnais nebendravo (žr. nuosprendžio 22 punktą). Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, taip pat patvirtina specialistų išvadų duomenys. Specialistų išvadų duomenimis, abiejų nukentėjusiųjų sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą – M. S. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tai galėjo būti ranka, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 16 d.; M. S. nustatyta – nubrozdinimas su kraujosruva apatinėje lūpoje, viršutinio (kairiojo) pirmo danties paslankumas, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu.
30. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Dėl bausmės skyrimo
31. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
32. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
33. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
34. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
35. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
36. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
37. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – V. L. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus, kaltės formą bei pasekmes – nusikalstamos veikos padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusieji buvo nežymiai sužaloti (pažymėtina, kad vienas iš nukentėjusiųjų tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu yra nepilnametis) ir jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad kaltinamasis dirba, jis yra vieną kartą teistas (1998 m.), teistumas išnykęs, per trejų metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka (dalis baudų sumokėtos) (t. I, b. l. 187–190).
38. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai V. L. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, ir už abi nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams; paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytas bausmių bendrinimo taisykles, jas iš dalies sudedant (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos subendrintos bausmės dydį) ir V. L. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai.
39. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
40. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,64 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (t. I, b. l. 116–122). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo M. S. gydymo. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo V. L. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo V. L. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo V. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 117,64 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo.
42. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
43. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
44. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.
45. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
46. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
47. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, o nukentėjusiajam M. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nubrozdinimas su kraujosruva apatinėje lūpoje ir viršutinio kairiojo pirmo danties paslankumas. Nukentėjusieji savo ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė šoką, nes kaltinamasis juos užpuolė netikėtai, nakties metu.
48. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, fizinį skausmą. Nukentėjusieji buvo užpulti iš esmės savo bute, be jokios aiškios priežasties, nakties metu. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimas veikas padaręs asmuo – kaltinamasis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jų išsakytus argumentus. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis M. S. yra nepilnametis.
49. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes šiuo atveju reali ir įrodyta yra 450 Eur dydžio neturtinė žala, patirta nukentėjusiojo M. S., ir 600 Eur dydžio neturtinė žala, patirta nukentėjusiojo M. S., kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (pirmoji nusikalstama veika, kurios metu nukentėjo M. S.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (antroji nusikalstama veika, kurios metu nukentėjo M. S.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam V. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš V. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 117,64 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų šešiasdešimt keturis euro centus) žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš V. L. nukentėjusiojo M. S. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš V. L. nukentėjusiojo M. S. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.
V. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa Lapėnienė