Civilinė byla Nr. e2-835-881/2020

                                     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00610-2018-5

                Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Balas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-721-826/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Balas“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žemukas“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Tamtamas“. 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 16 d., 2020 m. vasario 7 d. nutartimis buvo patvirtintas (patikslintas) kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. 2019 m. birželio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Kreditorė UAB „Balas“ pateikė skundą dėl 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 protokolo panaikinimo.

3.       Kreditorė nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į BUAB „Žemukas“ bankroto administratorę su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi klausimai dėl įmonės likvidavimo, dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl taikos sutarties sudarymo. 2020 m. sausio 24 d. įvykusio susirinkimo metu visi darbotvarkės klausimai buvo atmesti. Pasak kreditorės, 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 protokolas turi būti panaikintas, nes buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. O būtent, apie 2020 m. sausio 24 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą jai buvo pranešta 2020 m. sausio 16 d., t. y. likus 8 dienoms iki susirinkimo, tuo tarpu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 47 straipsnį apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems dalyvauti asmenims turi būti pranešama likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Be to, bankroto administratorė protokole neteisingai nurodė, jog kreditorė UAB „Balas“ turi 20,04 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nors iš tiesų ji turi 34,31 proc. balsų, kadangi kreditorės COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialas ir UAB „LBL prekyba“ perleido jai perleido reikalavimo teises, turimas bankroto byloje Nr. eB2-277-826/2020. Teismas nutartimi reikalavimų perleidimo fakto nebuvo patvirtinęs, tačiau kreditorės teisės iš reikalavimų perleidimo sutarčių bankroto byloje atsirado nuo momento, kai apie tai buvo informuota bankroto administratorė UAB „Tamtamas“, t. y. dar iki kreditorių susirinkimo pradžios. Tuo atveju, jei 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 protokole būtų nurodyta, kad kreditorė turi 34,31 proc. balsų, šių balsų būtų pakakę teigiamiems sprendimams priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi kreditorės UAB „Balas“ skundą dėl BUAB „Žemukas“ 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo atmetė.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla iškelta, o įmonės likvidavimo procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo nagrinėjo vadovaudamasis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ).

6.       Teismas nenustatė procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo pažeidimų. Teismas konstatavo, kad BUAB „Žemukas“ 2019 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkime patvirtintos BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos 4 punkte nustatyta, jog pranešimą apie šaukiamą susirinkimą bankroto administratorius įteikia visiems kreditoriams, išsiųsdamas  elektroniniu laišku prieš 7 dienas iki susirinkimo dienos. Kadangi pati kreditorė UAB „Balas“ pripažino, kad pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ji gavo prieš 8 dienas iki susirinkimo pradžios, teismas sprendė, jog bankroto administratorė laiku informavo kreditorius apie šaukiamą susirinkimą. Be to, kreditorė UAB „Balas“ pasinaudojo galimybe išreikšti savo poziciją darbotvarkėje nurodytais klausimais.

7.       Teismas nesutiko su kreditorės argumentais, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo metu jai priklausė ne 20,04 proc., o 34,31 proc. balsų, nors ir kreditorės COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialas ir UAB „LBL prekyba“ perleido jai reikalavimo teises pagal savo finansinius reikalavimus.

8.       Teismas sprendė, kad teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir ginti savo teises gali tik tie kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus yra patvirtinęs teismas. Tokia nuostata yra numatyta BUAB „Žemukas“ 2019 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkime patvirtintos BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos 1 ir 2 punktuose. Teismas nustatė, kad kreditorių COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialo ir UAB „LBL prekyba“ reikalavimų teisių perleidimo faktas buvo patvirtintas teismo tik 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d., taigi kreditorių susirinkimo dieną kreditorės UAB ,,Balas“ finansinis reikalavimas dar nebuvo patikslintas, todėl bankroto administratorė pagrįstai į protokolą įrašė, kad kreditorė UAB „Balas“ turi 20,04 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. 

9.       Teismas nustatė, kad ginčijamame kreditorių susirinkime balsavo kreditorių dauguma, skundžiami nutarimai nepriimti kreditorių balsų dauguma, t. y. „prieš“ balsavo 52,56 proc. kreditorių, o „už“ balsavo 47,44 proc. kreditorių. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad bankroto administratorė teisingai skaičiavo dalyvavusių kreditorių susirinkime turimus balsus, todėl nėra pagrindo naikinti 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo.

10.       Be to, teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei kreditoriai būtų teigiamai balsavę už svarstomus klausimus, jie teisine prasme būtų neįgyvendami.

11.       Nustatęs, kad kreditorė UAB „Balas“ pasiūlė įpareigoti administratorę kreiptis į teismą su prašymais panaikinti nutartis, kuriomis įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ir       2019 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teismas sprendė, kad šių klausimų nagrinėjimas apskritai nėra priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, nes pirmosios instancijos teismo nutarčių panaikinimas yra galimas tik jas peržiūrėjus apeliacinės instancijos teisme. Taip pat kreditorė UAB „Balas“ pasiūlė kreiptis dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas išaiškino, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šio nutarimo priėmimas neturi jokios teisinės reikšmės bankroto administratorės, veikiančios šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai nei įmonės bankroto byloje, nei tose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Kreditorė UAB „Balas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jos kaip kreditorės interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis JANĮ, nes prašymas dėl kreditorių sušaukimo administratorei buvo pateiktas 2020 m. sausio 15 d., kai jau galiojo JANĮ. Įmonės bankroto administratorė nebuvo pateikusi kreditorei UAB „Balas“ įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir apie tokią tvarką pareiškėjai nebuvo žinoma. Kreditorių susirinkimo sušaukimo termino turi būti laikomasi ne formaliai, bet terminas turi atitikti teisingumo ir protingumo reikalavimus. BUAB „Žemukas“ susirinkimas buvo sušauktas teismui nepatvirtinus kreditorių pasikeitimo, nors apie pareiškėjos iš kitų įmonės kreditorių perimtus reikalavimus administratorei buvo žinoma. Kreditorė UAB „Balas“ kreditorių susirinkimo metu turėjo 34,31 proc. balsų, o ne 20,04 proc., nes buvo perėmusi finansinius reikalavimus iš kreditorių COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialo ir UAB „LBL prekyba“. Reikalavimai UAB „Balas“ perėjo nuo atlygio COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialui ir UAB „LBL prekyba“ sumokėjimo dienos, todėl skundžiamame kreditorių susirinkime turėjo būti laikoma, kad kreditorė UAB „Balas“ turi 34,31 proc. balsų.

13.       Atsakovė BUAB „Žemukas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal apeliantės atskirąjį skundą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis buvo patvirtintas (patikslintas) kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Procedūra dėl pradinių kreditorių (iš kurių UAB „Balas“ vėliau įsigijo finansinius reikalavimus ) finansinių reikalavimų tvirtinimo buvo pradėta galiojant ĮBĮ, o skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ. Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka numatyta JANĮ 155 straipsnyje, kuris reglamentuoja pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų ir jų taikymo išimtis, taigi apeliaciniam procesui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

13.2.                      Kreditorė UAB „Balas“ susirinkimo nutarimus skundė procedūriniais aspektais. Skunde nenurodoma jokių motyvų, kurie įstatymo saugomi teisėti UAB „Balas“ interesai buvo pažeisti. Kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis 2019 m. gegužės 30 d. BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos. Kreditorių pasikeitimas pagal reikalavimų perleidimo sutartis nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl nutarimai buvo priimti teisėtai.

13.3.                      Kreditorės UAB „Balas“ pasiūlyti nutarimai įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti 2019 m. birželio 3 d. nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei įpareigoti administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu panaikinimo, yra nepagrįsti. Minėtos nutartys yra įsiteisėjusios ir vykdytinos.

13.4.                      Skunde nenurodoma jokių argumentų, kokiais veiksmais ar neveikimu administratorė pažeidė apeliantės, kaip kreditorės, teisę kreditorių nustatyta tvarka reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. UAB „Balas“ prašymu administratorė susirinkimą sušaukė, taigi kreditoriaus prašymą vykdė.

13.5.                      Kreditorės reikalavimas panaikinti skundžiamą nutarimą bankroto proceso šalims iš esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl kreipimosi į teismą sprendžia bankroto administratorė. Be to, pavesti administratorei kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusių teismo nutarčių peržiūrėjimo nėra pagrindo, o administratorė tokio pavedimo nemato teisinio pagrindo vykdyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „Balas“ skundas dėl BUAB „Žemukas“ 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 protokolo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Apeliantė UAB „Balas“ kartu su patikslintu atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį, 2019 m. lapkričio 26 d. ir        2020 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei patvirtinimą apie atliktus atsiskaitymus už perimtus finansinius reikalavimus.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus, nes jie buvo pateikti į BUAB „Žemukas“ bankroto bylą, sprendžiant klausimą dėl kreditorės UAB „Balas“ finansinio reikalavimo tikslinimo, todėl siekiant neapkrauti bylos pertekliniais duomenimis, išaiškinant šalims, kad teismas turi galimybę su šiais duomenimis susipažinti, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos esmės

19.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Balas“ skundas dėl 2020 m.               sausio 24 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 panaikinimo gautas įsigaliojus JANĮ, todėl ginčo klausimo sprendimui pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti JANĮ nuostatas.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.          lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

21.       2020 m. sausio 24 d. BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkime dalyvavo Valstybinė mokesčių inspekcija (27,61 proc.), VSDFV Klaipėdos skyrius (10,23 proc.), Šilutės rajono savivaldybės administracija (2,88 proc.), UAB „Medienos staklės“ (3,7 proc.), UAB „Balas“ (20,04 proc.), UAB „NEPCon LT“ (9,51 proc.), UAB „Autokamera“ (3,51 proc.), t. y. skundžiamame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių balsų suma sudarė 91,75 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Skundžiamo susirinkimo metu kreditoriai nepriėmė nutarimų, nes „prieš“ balsavo 52,56 proc. (Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Klaipėdos skyrius, Šilutės rajono savivaldybės administracija), o „už“ balsavo 47,44 proc. (UAB „Medienos staklės“, UAB „Balas“, UAB „NEPCon LT“, UAB „Autokamera“).

22.       Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. JANĮ 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kreditorių balsai skaičiuojami ne nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos, bet nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (išskyrus balsavimą pakartotiniame susirinkime).

23.       Atsižvelgiant į nustatytą, daroma išvada, kad 2020 m. sausio 24 d. BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkimo metu nutarimai nepriimti balsų dauguma, nes už juos raštu balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų padaryta nebuvo.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Žemukas“ 2019 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtino įmonės kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką, kurios 4 punkte nustatyta, jog bankroto administratorius pranešimą apie šaukiamą susirinkimą visiems įmonės kreditoriams įteikia išsiunčiant elektroniniu laišku prieš 7 dienas iki susirinkimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir apeliantė UAB „Balas“ neginčijo, kad bankroto administratorė apie 2020 m. sausio 24 d. šaukiamą susirinkimą BUAB „Žemukas“ kreditorius informavo likus 8 dienos iki kreditorių susirinkimo. Taigi BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka pažeista nebuvo.

25.       Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad pagal JANĮ nuostatas kreditorių susirinkimas turėjo būti šaukiamas prieš 14 dienų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo 2020 m.                sausio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Pagal JANĮ 47 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Kita vertus, 2019 m. gegužės 30 d. BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, kuria rėmėsi bankroto administratorė, šaukdama 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimą, buvo tvirtinama galiojant ĮBĮ, ši tvarka yra galiojanti, todėl privaloma visiems įmonės kreditoriams, taigi aplinkybė, kad pasikeitė įmonės nemokumo procesus reglamentuojantis teisės aktas, savaime nėra pagrindas išvadai, jog nustoja galioti visi pagal ĮBĮ patvirtinti kreditorių susirinkimo nutarimai, taigi jie yra privalomi įmonės kreditoriams. 

26.       Be to, apeliantė UAB ,,Balas“ dalyvavo 2020 m. sausio 24 d. BUAB „Žemukas“ kreditorių susirinkime, todėl akivaizdu, jog jos teisė dalyvauti ir balsuoti priimant kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvo pažeista.

27.       Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad apeliantė UAB „Balas“ kreditorių susirinkimo metu turėjo 34,31 proc. balsų, o ne 20,04 proc., nes buvo perėmusi reikalavimus iš kreditorių COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialo ir UAB „LBL prekyba“.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Balas“ perėmė reikalavimo teises į BUAB ,,Žemukas“ iš COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialo, o 2020 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20200115/01 – iš UAB „LBL prekyba“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Žemukas“ trečios eilės kreditorių sąraše pakeitė kreditorę COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltic filialą ir UAB „LBL prekyba“ jų teisių ir pareigų perėmėja kreditore        UAB „Balas“. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d.

29.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bankroto administratorė 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokole turėjo nurodyti, kad apeliantei UAB „Balas“ priklauso 34,31 proc. balsų nuo visos teismo patvirtintų BUAB „Žemukas“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos. JANĮ įtvirtintas reguliavimas, jog kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje). Taigi daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo metu apeliantė turėjo patvirtintą 20,04 proc. dydžio nuo visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos finansinį reikalavimą, todėl administratorė nepažeidė balsų skaičiavimo tvarkos.

30.       Apeliacinis teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde apelianto nurodomi formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo ją panaikinti.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

33.       BUAB „Žemukas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (atskirasis skundas netenkinamas), atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra; pinigų priėmimo kvitas) įrodo, kad atsakovė BUAB „Žemukas“ nagrinėjamoje byloje patyrė       363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl jos priteisiamos atsakovei iš kreditorės UAB „Balas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Balas“ (juridinio asmens kodas 304139331) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ (juridinio asmens kodas 177003088) naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Vilija Mikuckienė