Administracinė byla Nr. eA-1725-1062/2019 

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03943-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3 

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugpjūčio 21 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rūdiškių saulė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rūdiškių saulė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rūdiškių saulė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 3R-311(AG-250/04-2017) (toliau – 2017 m. spalio 12 d. sprendimas) dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Teisės departamento 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SKP-61 (toliau – 2017 m. liepos 31 d. sprendimas) (b. l. 1–4). 

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė NMA paraišką gauti paramą (toliau – Paraiška), 2012 m. kovo 9 d. pareiškėjas ir NMA sudarė paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rūdiškių saulės jėgainė“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „UAB „Rūdiškių saulė“ biokuro katilinės“) (toliau – Projektas). Pareiškėjui susidūrus su problemomis įgyvendinant Projektą, Paramos sutartis buvo ne kartą keičiama. Pareiškėjas buvo priverstas keisti ne tik Projekto įgyvendinimo vietą, bet ir veiklos kryptį.

3.       Pareiškėjas nurodė, jog NMA ginčijamu 2017 m. liepos 31 d. sprendimu nutarė susigrąžinti visą išmokėtą paramą (475 538,40 Eur), nutraukiant Paramos sutartį. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri ginčijamu 2017 m. spalio 12 d. sprendimu nepanaikino NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo, o tik sumažino taikytą paramos susigrąžinimo sankciją.

4.       Pasak pareiškėjo, NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime pažymima, kad už paramos lėšos įsigytos investicijos – dvi biokuro katilinės – nuo įsigijimo dienos (2014 m. rugpjūčio 8 d.) nėra eksploatuojamos, tačiau tai, pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas nevykdo Projekte numatytos veiklos ir negalės pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių. Be to, pareiškėjas nesutinka su NMA ir Komisijos išvadomis, kad veikla mieste (Pasvalyje, kuriame buvo pastatytos biokuro katilinės) neremiama. Pareiškėjas pastebėjo, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 29.8 punktą, kaimo vietovė yra vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 000, o Pasvalyje viešai skelbiamais 2016 m. sausio 1 d. duomenimis gyveno tik 5 827 gyventojai.

5.       Apie akcininkų pasikeitimą pareiškėjas informavo pats, o aplinkybė, jog tai nebuvo atlikta per 10 darbo dienų, kaip tai numatyta Paramos sutarties 17.20 punkte, pareiškėjo nuomone, nelaikytinas esminiu Paramos sutarties pažeidimu. Pareiškėjas taip pat nesutiko su NMA išvada, kad pareiškėjas biokuro katilines įsigijo rinkos kainas viršijančiomis kainomis. Ši NMA išvada buvo padaryta remiantis UAB „Civitta“ 2017 m. kovo 31 d. parengta konsultavimo ataskaita, kurioje kainų palyginimai buvo atlikti nekorektiškai. Pareiškėjas minėtas katilines įsigijo 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir šis pirkimas buvo atliktas pasirinkus mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją. UAB „Civitta“, vertindama katilinių kainą, nesivadovavo tiesioginiais duomenimis – 2014 m. pasiūlymais, ji 2014 m. kainas skaičiavo, vertindama 2015 m. bei 2017 m. pasiūlymus, taikydama diskontavimo metodą, kuris, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju netaikytinas dėl išskirtinės rinkos, t. y. mažo tiekėjų kiekio ir išskirtinės prekės.

6.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–57).

7.       NMA nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. kovo 15–21 d. patikrų vietoje metu buvo nustatyta, kad biokuro katilinės nėra eksploatuojamos, pareiškėjas Paraiškoje nurodytos veiklos nevykdo. NMA pastebėjo, kad Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimu buvo panaikinta NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo investicijų įsigijimo už padidintas kainas, tačiau pareiškėjui pritaikyta sankcija Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimu nebuvo sumažinta.

8.       NMA paaiškino, kad pareiškėjas jau du metus vėluoja pradėti įgyvendinti Projektą, tačiau net jei jį pradėtų įgyvendinti Pasvalyje, tai prieštarautų Įgyvendinimo taisyklių 23.9 punkto nuostatai, pagal kurią projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. Pareiškėjas dar nėra pradėjęs vykdyti Projekto veiklos, todėl nepasiekti 2015–2016 m. Projekto priežiūros rodikliai. NMA sprendė, kad pareiškėjas yra nepajėgus įgyvendinti Projekto.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66–74).

10.       Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija NMA sprendimo dalies, kurioje konstatuota, kad nepasiekti Projekto priežiūros rodikliai už 2015–2016 metus. Ministerija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo vykdyti Projektą taip, kaip buvo numatyta Paramos sutartyje – Paraiškoje numatytą veiklą pareiškėjas įsipareigojo pradėti vykdyti iki 2014 m. gruodžio 1 d. Paramos sutarties 19.1 punkte numatyta, kad NMA turi teisę susigrąžinti paramą paaiškėjus aplinkybėms, išvardintoms Paramos sutarties 25 punkte. Paramos sutarties 25.3 punkte sutarties pažeidimu laikoma aplinkybė, kai paramos gavėjas nepradeda vykdyti projekto per sutartyje arba paraiškoje nurodytą laiką. Ministerijos nuomone, Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendime nebuvo galima konstatuoti, kad NMA padarė nepagrįstą išvadą pripažinusi, jog maksimalią rinkos kainą viršijančios įrangos įsigijimo išlaidos negali būti kompensuojamos.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 94–102).

12.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pripažinti faktai, jog 2015–2016 metais jis dar neeksploatavo už paramos lėšas įsigytų investicijų (biokuro katilinių), patvirtina ginčijamame NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime padarytas išvadas dėl veiklos nevykdymo. Įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatytą Įgyvendinimo taisyklėse bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), teismas konstatavo, kad NMA pagrįstai už Projekte numatytos veiklos nevykdymą pareiškėjui pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant Paramos sutartį. 

13.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pažeidimas nustatytas netinkamai, nes pareiškėjas artimiausioje ateityje planuoja eksploatuoti katilines, pastatytas Pasvalyje. Teismas pastebėjo, kad Pasvalys yra Pasvalio rajono savivaldybės centras, todėl pareiškėjo planuojamas veiklos vykdymas Pasvalyje prieštarautų Įgyvendinimo taisyklių 23.9 punkto nuostatoms.

14.       Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, kad laiku nepateikė informacijos apie akcininkų pasikeitimą, o tai patvirtina Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendime padarytas su tuo susijusias išvadas. Teismas pažymėjo, kad šis pažeidimas nebuvo laikomas esminiu, už jį buvo apskaičiuota ir pritaikyta proporcinga pažeidimui (0,1 proc.) paramos susigrąžinimo sankcija.

15.       Dėl NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalies, susijusios su nepagrįstai didelėmis investicijų įsigijimo kainomis, teismas nepasisakė, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pareiškėjas neskundžia tos Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo dalies, kuria panaikinta NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalis dėl investicijų už padidintas kainas. Teismas konstatavo, kad Komisija skundžiamame 2017 m. spalio 12 d. sprendime padarė pagrįstas išvadas, paremtas ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, todėl pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti minėto Komisijos sprendimo.

 

III.

 

16.       Pareiškėjas UAB „Rūdiškių saulė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 105–108). 

17.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir nevertino pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, jog sprendimas keisti Projekto vietą be NMA sutikimo buvo priimtas dėl pačios NMA spaudimo. Projekto įgyvendinimo vietos buvo ieškoma eilę metų, kol NMA pradėjo reikalauti veiklos rezultatų ir grasino nutraukti Paramos sutartį. Pareiškėjas dalyvavo viešajame pirkime Pasvalyje tik todėl, kad įsigytos katilinės būtų eksploatuojamos. Katilinių įrengimas Pasvalyje yra laikinas. Atsiradus galimybei Projektą įgyvendinti kaimiškoje vietovėje, pareiškėjas tokia galimybe pasinaudotų.

17.2.                      NMA nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nevykdo Projekte numatytos veiklos ir negali pasiekti projekto tikslų bei uždavinių, o pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar įmanoma Projektą įgyvendinti ateityje, neatsižvelgė, kad pareiškėjas siekia įvykdyti Paramos sutartį ir ėmėsi eksploatuoti katilines ne kaimiškoje vietovėje tik todėl, kad ateityje galėtų įgyvendinti Projektą kaimiškoje vietovėje. Paramos sutarties nutraukimas nagrinėjamos bylos kontekste yra per griežta sankcija, užkirsianti kelią Projekto įgyvendinimui ateityje. 

18.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus palikti galioti (b. l. 117–121). NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 128–137). Ministerija pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymėdama, kad paramos gavėjas prisiima verslo riziką, o šiuo atveju pareiškėjas, sudarydamas verslo planą, tinkamai neįvertino visų rizikų ir galimybių.

 

 Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

20.       Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2017 m. liepos 31 d. sprendimo taikyti pareiškėjui visos išmokėtos paramos (475 538,40 Eur) susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį (b. l. 5–16).

21.       NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, kad vykdant Projekto priežiūrą, buvo nustatyti penki pažeidimai: 1) pareiškėjas nevykdo Projekte numatytos veiklos, todėl negali pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių (toliau – Pirmas pažeidimas), už šį pažeidimą nuspręsta, jog taikytina paramos susigrąžinimo sankcija, susigrąžinant visą išmokėtą paramą bei nutraukiant Paramos sutartį (b. l. 8–9); 2) pareiškėjas nepasiekė Projekto priežiūros rodiklių už 2015 m. (toliau – Antras pažeidimas), už jį nuspręsta, jog taikytina paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 951,08 Eur (b. l. 9–11); 3) pareiškėjas nepasiekė Projekto priežiūros rodiklių už 2016 m. (toliau – Trečias pažeidimas), už šį pažeidimą nuspręsta, jog taikytina paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 951,08 Eur (b. l. 11–13); 4) pareiškėjas neinformavo NMA apie duomenų pasikeitimus (toliau – Ketvirtas pažeidimas), už šį pažeidimą nuspręsta, jog taikytina paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 475,54 Eur (b. l. 13); 5) pareiškėjas įsigijo investicijas (biokuro katilines) už padidintas kainas (toliau – Penktas pažeidimas), už šį pažeidimą nuspręsta, jog taikytina 190 902,02 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija (b. l. 13–15). 

22.       Nesutikdamas su NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2017 m. spalio 12 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pateiktas dėl Pirmo pažeidimo, Ketvirto pažeidimo ir Penkto pažeidimo, todėl dėl sprendimo pagrįstumo Komisija nurodė, jog nagrinėja bylą tik pateikto skundo apimtyje (b. l. 43). Komisija pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo 5 dalį, kuria nuspręsta, jog pareiškėjui už Penktą pažeidimą taikytina paramos dalies (190 902,02 Eur) susigrąžinimo sankcija; kitą pareiškėjo skundo dalį (dėl Pirmo pažeidimo ir Ketvirto pažeidimo) Komisija minėtu sprendimu atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 40–45). Nesutikdamas su ta Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

23.       Nei NMA, nei Ministerija skundo dėl Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo 5 dalis, nebuvo apskųsta teismui, nevertino šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina proceso dalyvių argumentų, susijusių su minėta NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalimi (dėl Penkto pažeidimo konstatavimo ir už šį pažeidimą taikytinos sankcijos), kaip nepatenkančių į nagrinėjamos bylos ginčo ribas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik pastebi, kad pareiškėjas klysta teigdamas, jog Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimu buvo sumažinta paramos susigrąžinimo sankcija. Pažymėtina, kad už 2017 m. liepos 31 d. sprendime nurodytus Antrą pažeidimą, Trečią pažeidimą, Ketvirtą pažeidimą ir Penktą pažeidimą buvo nuspręsta, jog taikytina išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija, tačiau už Pirmą pažeidimą buvo nuspręsta, jog pareiškėjui taikytina visos jam išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį, t. y. už Pirmą pažeidimą nuspręsta taikyti sankcija buvo griežčiausia ir apėmė visas kitas sankcijas, taikytinas už kitus nurodytus pažeidimus. Atitinkamai, Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimu panaikinus tą ginčijamo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta taikyti pareiškėjui švelnesnę sankciją (dėl Penkto pažeidimo) ir palikus galioti tą 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjui taikyti griežčiausią sankciją (dėl Pirmo pažeidimo), NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo teisinės pasekmės pareiškėjui išliko nepasikeitusios, t. y. pareiškėjui pritaikyta visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.

24.       Atsižvelgiant į tai, kad griežčiausia ir visas kitas sankcijas apimanti sankcija pareiškėjui paskirta už Pirmą pažeidimą, pirmiausia tikslinga įvertinti, ar NMA Teisės departamentas ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė šį pažeidimą ir, jeigu šis pažeidimas buvo nustatytas teisėtai ir pagrįstai, ar už jį teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta taikyti pareiškėjui tokią griežtą sankciją, t. y. visos išmokėtos paramos sumos (475 538,40 Eur) susigrąžinimą, nutraukiant Paramos sutartį.

25.       NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, kad buvo atliktos trys patikros vietoje (2015 m. balandžio 22 d., 2016 m. kovo 15–21 d. ir 2017 m. kovo 2 d.), kurių metu buvo nustatyta, kad Projekto veikla nevykdoma (už paramos lėšas įsigytos investicijos nėra eksploatuojamos) (b. l. 8).

26.       Įgyvendinimo taisyklių 67 punkte (NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime nurodytas 61 punktas laikytinas rašymo apsirikimu) nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklėse sankcijų taikymas yra nustatytas VIII skyriaus III skirsnyje. Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjui buvo pritaikyta pastaroji sankcijos rūšis – paramos ar jos dalies susigrąžinimas (šiuo atveju – visos paramos susigrąžinimas). Administravimo taisyklių 197.3 punkte yra įtvirtinta 16 atvejų, kada taikytina ši sankcijos rūšis. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad buvo vadovaujamasi Administravimo taisyklių 197.3.1–197.3.2, 197.3.5 ir 197.3.14 punktais, t. y. ginčijamu sprendimu buvo konstatuota, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja keturi Administravimo taisyklėse numatyti atvejai, lemiantys paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymą. 

27.       Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 197.3.2 punkte numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Administravimo taisyklių 197.3.5 punkte nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje ir (arba) verslo plane. Taigi, Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte numatytas atvejis yra susijęs su pažeidimais, padarytais projekto vykdymo metu, 197.3.2 punkte numatytas atvejis yra susijęs su projekto vykdymo nutraukimu, o 197.3.5 punkte numatytas atvejis yra susijęs su projekto įgyvendinimo netinkama (nereguliaria) stebėsena. Projekto nevykdymas neabejotinai yra susijęs su netinkamu projekto įgyvendinimu (pažeidžiant teisės aktus), projekto nutraukimu (su iš to kylančiomis pasekmėmis – negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų) ir netinkama projekto įgyvendinimo stebėsena, todėl NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime pagrįstai remiamasi šiomis Administravimo taisyklių nuostatomis.

28.        Administravimo taisyklių 197.3.14 punkte nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Ginčijamame NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.1, 17.10, 17.29, 25.3, 25.5, 25.16, 25.20 ir 25.21 punktus (b. l. 9). 

29.       Paramos gavėjo pareigos yra numatytos Paramos sutarties 17 punkte. Būtent šiame punkte įtvirtintų paramos gavėjo pareigų nevykdymas lemia pareiškėjo Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir, atitinkamai, Paramos sutarties sąlygų pažeidimą Administravimo taisyklių 197.3.14 punkto prasme.

30.       Paramos sutarties 17.1 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas privalo įgyvendinti Projektą per 36 mėnesius (t. y. per 3 metus) nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos taip, kaip numatyta Paramos sutartyje, aprašyta Paraiškoje bei verslo plane (Komisijos byla, II t., b. l. 46). Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad Projektui įgyvendinti bus įsigytos dvi katilinės, kurios bus naudojamos patalpų šildymui (Komisijos byla, II t., b. l. 8). 2013 m. gruodžio 20 d. tipiniame verslo plane pareiškėjas nurodė, kad biokuro katilinė prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo; bus mažinama tarša, bus sukurtos 4 darbo vietos kaimo gyventojams (1 direktorius ir 3 kūrikai) bei bus sukurtos papildomos pajamos ūkininkams; konkreti katilinės prijungimo vieta bus pasiūlyta šilumos pirkėjo, tačiau tai bet kuriuo atveju bus kaimiška vietovė; iš Projekto (parduotos biokuro katilinių gaminamos šilumos energijos) pareiškėjas numatė 2014 metais gauti 81 250 Lt pajamų, 2015–2018 metais – 325 000 Lt pajamų kasmet (Komisijos byla, III t., b. l. 14).

31.       Paramos sutarties 17.1 punkte nustatytas 3 metų Projekto įgyvendinimo terminas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Paramos sutarties 5.1 punkte numatytą terminą, iki kada turi būti įvykdytas Projektas. Iš pradžių Paramos sutarties 5.1 punktu buvo numatyta, kad Projektą paramos gavėjas įvykdys iki 2013 m. birželio 12 d. (Komisijos byla, II t., b. l. 44), tačiau vėliau šis terminas buvo keletą kartų keistas. Paskutinis termino keitimas buvo įtvirtintas 2014 m. kovo 31 d. Susitarimu Nr. 6 dėl Paramos sutarties pakeitimo, numatant, kad Projektą paramos gavėjas įvykdys iki 2014 m. gruodžio 1 d. (Komisijos byla, I t., b. l. 162). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad iki 2014 m. gruodžio 1 d. katilinės nebuvo naudojamos patalpų šildymui. Katilinės nebuvo naudojamos net ir nuo šios datos praėjus dar daugiau kaip 2,5 metų, t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu (t. y. 2017 m. liepos 31 d.). Akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.1 punktą, t. y. jame numatytą pareigą įgyvendinti Projektą per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos taip, kaip numatyta Paramos sutartyje, aprašyta Paraiškoje bei verslo plane.

32.        Paramos sutarties 17.10 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (Komisijos byla, II t., b. l. 47). Paramos sutarties 17.29 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas privalo vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane (Komisijos byla, II t., b. l. 49). Taigi, tiek Paramos sutarties 17.10 punkte, tiek Paramos sutarties 17.29 punkte įtvirtintos paramos gavėjo pareigos yra susijusios su jau įgyvendinamu projektu, t. y. vienu atveju pareigos yra siejamos su Projekto įgyvendinimo numatytų rezultatų pasiekimu (Paramos sutarties 17.10 p.), o kitu atveju pareigos yra siejamos su įgyvendinamo Projekto stebėsena (Paramos sutarties 17.29 p.). Nagrinėjamu atveju iki ginčijamo sprendimo priėmimo (2017 m. liepos 31 d.) Projektas apskritai nebuvo vykdomas (pradėtas įgyvendinti ir įgyvendinamas), todėl tai sąlygojo ir šiuose Paramos sutarties punktuose įtvirtintų pareiškėjo pareigų pažeidimo konstatavimą. Iš ginčijamame sprendime nurodytų pažeistų Paramos sutarties punktų matyti, kad Pirmas pažeidimas buvo nustatytas ne dėl to, kad pareiškėjas ateityje planuoja Projekto veiklą vykdyti Pasvalyje, o dėl to, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas nevykdo Projekto, o nevykdydamas Projekto veiklos, negali pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių. Atitinkamai, šiuo atveju proceso dalyvių argumentai, susiję su pareiškėjo galėjimu ar negalėjimu ateityje tinkamai vykdyti Projektą Pasvalyje, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamame sprendime buvo konstatuotas Pirmas pažeidimas, susijęs su nevykdomu Projektu.

33.       Kaip minėta, kai paramos gavėjas pažeidžia paramos sutarties sąlygas, taikomas paramos ar jos dalies susigrąžinimas (Administravimo taisyklių 197.3.14 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuotas Paramos sutarties 17.1, 17.10, 17.29 punktų pažeidimas, darytina išvada, kad pareiškėjui ne tik galėjo, bet ir turėjo būti taikyta sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia sankcija, t. y. ne dalies, o visos pareiškėjui išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Paramos sutarties nutraukimas yra per griežta sankcija, užkirsianti kelią Projekto įgyvendinimui ateityje. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar įmanoma Projektą įgyvendinti ateityje, neatsižvelgė, kad pareiškėjas siekia įvykdyti Paramos sutartį ir ėmėsi eksploatuoti katilines ne kaimiškoje vietovėje tik todėl, kad ateityje galėtų įgyvendinti Projektą kaimiškoje vietovėje. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tikrino NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo (jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl, spręsdamas, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo skirta griežčiausia sankcija (visos išmokėtos paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį), pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tą informaciją, kurią turėjo NMA ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas ne netinkamas Projekto vykdymas (pavyzdžiui, Projektas vykdomas su NMA nesuderintoje vietoje, negautos planuotos pajamos ir pan.), o Projekto nevykdymas, kai už paramos lėšas įsigytos investicijos (biokuro katilinės) apskritai nebuvo eksploatuojamos. NMA ne kartą buvo sutikusi pratęsti Projekto įvykdymo terminą, tačiau pareiškėjas ilgą laiką (keletą metų) nenaudojo už paramos lėšas įsigytų Projekto investicijų (biokuro katilinių), todėl NMA ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo pagrindą spręsti, jog pareiškėjui šiuo atveju turi būti taikoma griežčiausia sankcija – paramos susigrąžinimas.

35.       Konstatavus, kad ginčijamu NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimu už Pirmą pažeidimą pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai skirta visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, byloje nebėra tikslinga spręsti dėl to, ar ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuoti kiti pažeidimai (atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad pareiškėjas Antro pažeidimo ir Trečio pažeidimo iš esmės neginčijo), už kuriuos buvo nutarta, jog pareiškėjui taikytina sankcija yra dalies paramos susigrąžinimas.

36.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rūdiškių saulė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai         Veslava Ruskan

 

         

        Ramutė Ruškytė

 

 

        Arūnas Sutkevičius