Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-594-2014
Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-20-1-00849-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajai A. M., jos gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nukentėjusios (apeliantės) atstovei advokatei I. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteista pagal BK 281 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat iš A. M. priteista nukentėjusiajai N. S. 2000 Lt atstovavimo išlaidų, o nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. M. nuteista pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2012-12-31, apie 17.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 35 p. reikalavimus tuo, kad reguliuojamoje sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, važiuodama kryptimi, kurią rodo papildoma rodyklė, nedavė kelio perėjoje ėjusiai pėsčiajai N. S., ją parbloškė, padarydama nukentėjusiajai N. S. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir patenkinti jos ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Skunde ji teigia, kad teismas nuosprendžiu nurodė, jog jai pakanka 10000 Lt draudimo atlygintos neturtinės žalos, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sąlygojęs 45 procentų bendro darbingumo netekimą. Nukentėjusioji mano, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86, III dalies 6.11 p. jai turėjo būti pripažintas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Ji buvo stipriai sužalota, iškentė didelius fizinius skausmus, iki šiol (jau antri metai) nedarbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo priversta palikti darbą, vis dar gydosi, o pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, priteisiama neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt. Nukentėjusioji teigia, kad gydymas tęsėsi pakankamai ilgai - iki 2013-09-05, buvo atlikta chirurginė operacija, vis dar jaučia skausmus, šlubuoja, o ateityje laukia kita operacija, dėl metalinių strypų pašalinimo. Skunde teigiama, jog teismas be pagrindo pripažino, kad A. M. turtinė padėtis yra sunki, nes ji yra darbinga, vyras tik laikinai nedarbingas, abu yra pakankamai jauno amžiaus. Įvykio metu nuteistoji vairavo automobilį, kurio vertė apie 20000 Lt. Tuo tarpu nukentėjusioji yra beveik pensinio amžiaus, todėl net ir pagerėjus jos sveikatai, negalės dirbti ankstesnėje darbovietėje, nes jis susijęs su fiziniu krūviu, o dėl ribotų galimybių įsidarbinti nukentės ir ateityje skirtinos pensijos dydis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistoji A. M. prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai įvertino ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad pėsčiojo teisės pėsčiųjų perėjoje nėra absoliučios. Tai, kad nukentėjusioji atsitrenkė ne į priekinę automobilio dalį, o į šoninį kairį sparną patvirtina, kad nukentėjusioji jai leidžiamu laiku nespėjo pereiti kelio važiuojamąją dalį. Nukentėjusioji, siekdama materialinės naudos, bando išnaudoti šį eismo įvykį ir pasinaudoti tiek savo, tiek jos nelaime. Nukentėjusioji visus susirgimus nepagrįstai bando susieti su eismo įvykiu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji apeliaciniame skunde remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daugiau jokių įrodymų nepateikia. Piniginė kompensacija negali atlikti bausmės funkcijos, jos tikslas kompensuoti atsiradusias negatyvias pasekmes. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė kompensacijos dydį bei nenustatė pagrindų nukrypti nuo aiškiai suformuotos teismų praktikos. Ieškovės prašoma suma nepagrįstai pagerintų jos padėtį ir nepagrįstai pablogintų atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistoji, jos atstovas bei prokuroras – skundą atmesti.
Nukentėjusios apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nukentėjusios skundu nėra ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bausmė. Nukentėjusioji nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria atmestas jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Apeliantės skundo teiginiai, kad šioje byloje teismai netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši faktinė bylos aplinkybė nustatyta remiantis bylos duomenimis. Pagal byloje pateiktą specialisto išvadą padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20-21, t.1). Dėl šios išvados buvo apklaustas ir specialistas, paaiškinęs, kodėl padaryti sužalojimai negali būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 149-150, t. 1). Taigi teismas, pašalinęs byloje buvusias abejones dėl sveikatos sutrikdymo masto, nustatė, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl skunde išreikštos nukentėjusios abejonės dėl sveikatos sutrikdymo masto yra objektyviai nepagrįstos.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiajai yra pilnai atlyginta turtinė žala, draudimo kompanija nukentėjusiajai atlygino 10000 Lt neturtinę žalą, o pagal aiškiai ir nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose atlygintinos neturtinės žalos dydžio vidurkis yra 10000 Lt. Teismo įsitikinimu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo aiškiai suformuotos teismų praktikos nustatant ir priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai N. S..
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15000 Lt neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.
Aptariamu atveju eismo įvykis įvyko gatvėje, t.y. tiek nuteistoji, tiek nukentėjusioji buvo eismo dalyviai, todėl turėjo abipusę pareigą vadovautis kiekvienam iš jų, kaip eismo dalyviui (vairuotojui ir pėsčiajam), privalomais kelių eismo taisyklių reikalavimais. Įvertinus pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, galima daryti išvadą, kad ir nukentėjusioji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi ir ji automobilio (kaip ir automobilio vairuotoja jos) nepastebėjo, o kaip seka iš bylos duomenų – atšvaitas, nors tuo metu buvo tamsus paros metas, buvo tik ant nukentėjusios turėtos rankinės, kurios padėties eismo įvykio metu ir galimybės atšvaitą pastebėti vairuotojui, nustatyti neįmanoma, todėl į tai taip pat atsižvelgtina vertinant patirtos neturtinės žalos dydį.
Nors apeliantė teigia, kad dėl patirto sužalojimo sumažės jos pajamos, tačiau ši aplinkybė nepriskirtina prie esminių kriterijų lemiančių neturtinės žalos dydį, juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, turtinė žala (tame tarpe negautos pajamos), nukentėjusiajai buvo atlygintos. Nors neturtinės žalos dydį apeliantė grindžia ir tuo, kad jai nustatytas nedarbingumas, tačiau kaip seka iš specialisto parodymų pirmos instancijos teisme – nedarbingumą lėmė ir bendrieji sveikatos pakitimai, kurie buvo nustatyti po įvykio, tačiau nėra su juo susiję. Pirmos instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą teisingai atsižvelgė ir į kaltinamosios turtinę padėtį, o tai, jog nukentėjusios manymu kaltinamoji vairavo automobilį, kurio vertė apie 20000 Lt, nėra pagrindu pripažinti, jog dėl to nukentėjusios patirta neturtinė žala yra didesnė ir kaltinamosios turtinė padėtis (neatsižvelgiant į kitus byloje pateiktus įrodymus atspindinčius kaltinamosios turtinę padėtį) leidžia atlyginti didesnę neturtinę žalą, nei kad patirtoji. Tai, kad visą neturtinę žalą kompensavo vien draudimo bendrovė, nėra pagrindu neturtinės žalos atlyginimą didinti ir papildomai priteisti iš nuteistosios. Pažymėtina ir tai, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji gaudavo vidutinį 715 Lt darbo užmokestį (b. l. 140, T.1). Už nedarbingumo laikotarpį jai buvo išmokėtos ligos pašalpos, draudimo kompensuotos negautos pajamos, taigi, draudimo bendrovės išmokėta 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, sudaro daugiau nei 1 metų nukentėjusios tuo metu gauto darbo užmokesčio sumą, todėl vertinama kaip pakankamai didelė. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, todėl vien pasekmių sureikšminimas, kaip kad daroma apeliaciniame skunde, visiškai nevertinant arba sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, kurių šioje byloje nenustatyta. Būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, padarytas dėl neatsargumo, t. y. kaltinamoji sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų. Išdėstytų aplinkybių kontekste, įvertinus ir kitus apeliantės skunde nurodytus motyvus, neva rodančius patirtą didesnę neturtinę žalą nei kompensuota neturtinė žala, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, kuri yra lygi išmokėtai draudimo išmokai, ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė pagrįstai. Nuosprendį keisti skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Kadangi nukentėjusios apeliacinis skundas atmetamas, jos turėtos išlaidos apeliaciniame procese nepriteisiamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
nukentėjusios N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Albinas Antanaitis
Teisėjai Danguolė Šiugždinytė
Jurgis Kiškis