Administracinė byla Nr. eA-563-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „KPMG Baltics“ ir R. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų inžinerinės paslaugos“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) prezidiumo posėdžio Nr. 20 2016 m. gruodžio 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1.4–61 darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4 ir 20.2.5 priimtus sprendimus (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išnagrinėti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimais, kuriais LAR prezidiumas nutarė: 1) nekeisti LAR prezidiumo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1.4-50.15.1.2, kuriuo nutarta neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ (toliau – ir KPMG) ir skundo nagrinėjimą laikyti baigtu; 2) neteikti Auditorių garbės teismui siūlymo iškelti drausmės bylas auditoriui R. K. ir UAB „KPMG Baltics“ bei neinicijuoti šios audito įmonės auditoriaus atlikto audito kokybės peržiūros; 3) neteikti pareiškėjui LAR prezidiumo Etikos komiteto posėdžių protokolų bei priimtų sprendimų.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „KPMG Baltics“ kasmet nuo 1997 iki 2012 metų atlikdavo Bendrovės finansinį auditą, t. y. parengdavo ir pateikdavo Bendrovei audito išvadas. Bendovė finansinį 2015 metų auditą atlikti paskyrė UAB Taxlink auditą, tačiau tinkamai atlikti ir įforminti atliekamą auditą nebuvo galimybės, nes pareiškėjo vyriausioji buhalterė (toliau – ir vyr. buhalterė) B. Š. vengė pateikti UAB Taxlink auditui bei Bendrovės direktoriui 2015 metų finansines ataskaitas. Atlikus bendrovės 2011–2012 metų apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinį vertinimą nustatyta, kad B. Š. 2011–2012 metais atliko veiksmus, kurie laikytini aplaidžiu apskaitos tvarkymu ir galimu piktnaudžiavimu savo pareigomis siekiant gauti naudos, tačiau pinigų likučių nesutapimai UAB „KPMG Baltics“ audito išvadose neatsispindėjo. Nors UAB „KPMG Baltics“ vadovą R. K. bei vyr. buhalterę B. Š. sieja svainystės ryšiai – R. K. yra B. Š. dukros sutuoktinis, UAB „KPMG Baltics“ šių ryšių nedeklaravo. Be to, UAB „KPMG Baltics“ su vyr. buhaltere B. Š. tiesiogiai derino audito rezultatus ir sudarė prielaidas neatskleisti buhalterės klaidų finansinės atskaitomybės dokumentuose. Pagal Tarptautinės buhalterių federacijos Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – ir Buhalterių etikos kodeksas), draudžiamas bet koks audito įmonę, jos vadovą ar auditorių su klientu, jo vadovu, darbuotoju ar kitu atsakingu asmeniu siejantis artimas ryšys, kuris gali sukelti interesų konfliktą, o auditoriaus profesinę atsakomybę apibrėžia tokie principai, kaip nepriklausomumas, objektyvumas, sąžiningumas ir specialieji standartai. Todėl nurodyti R. K., UAB „KPMG Baltics“, Bendrovės vyr. buhalterės ryšiai bei atlikti veiksmai vertintini kaip sąmoningas veikimas prieš tinkamą Bendrovės audito atlikimą, privalomos audito kokybės kontrolės tvarkos ir procedūrų nepaisymas, siekimas paslėpti Bendrovės vyr. buhalterės klaidas ir negali būti suderinamas su auditoriaus veiklos principais.
4. Pareiškėjo manymu, atsakovas pateikė pareiškėjui tik dalies LAR prezidiumo 2016 m. gruodžio 6 d. posėdžio Nr. 20 protokolo Nr. 1.4-61 išrašą. Pareiškėjas pažymėjo, kad LAR asmenų skundų nagrinėjimą nustatančiuose teisės aktuose nėra numatyti atvejai, kada pareiškėjui yra pateikiamas ne viso sprendimo, o jo dalies išrašas.
5. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos audito įstatymo 58 straipsnio 11 punkto nuostatą, pareiškėjas nurodė, kad ginčo atveju egzistavo imperatyvus pagrindas LAR inicijuoti KPMG atliktų auditų kokybės peržiūras. Bendrovė pabrėžė, kad skunde Lietuvos auditorių rūmams pareiškėjas nurodė aplinkybes, jog kai Bendrovės finansinį auditą atliko KPMG, finansinėse ataskaitose nurodytas nepaskirstytas pelnas galėjo būti dirbtinai ir tendencingai didintas nei realiai gautas pelnas.
6. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra duomenų, kuriais grindžiamas LAR Etikos komiteto sprendimas, nenurodyti šaltiniai, kuriais vadovautasi priimant Sprendimus, nenurodytas Sprendimų teisinis pagrindas.
7. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad LAR Sprendimai nesikreipti į Auditorių garbės teismą dėl auditoriaus R. K. ir / ar audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ drausmės bylos iškėlimo ar sprendimas paskirti auditoriui ar audito įmonei griežčiausias drausmines nuobaudas, ar inicijuoti KPMG atlikto audito peržiūras, dėl ko audito įmonė gali būti išbraukta iš audito įmonių sąrašo, nekeičia pareiškėjo teisių ir interesų. Pareiškėjas yra tik apie galimą pažeidimą pranešęs subjektas, tačiau jis nėra ginčo šalis, todėl nepriklausomai nuo to, ar auditoriui, ar audito įmonei bus iškelta drausmės byla, ar jiems bus paskirta drausminė nuobauda, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeičia, nes tokio pobūdžio tyrimuose nėra sprendžiama nei dėl žalos padarymo fakto, nei dėl žalos dydžio, nei dėl kitų kokių nors pareiškėjo teisių pažeidimo. Todėl pareiškėjo skundžiami LAR Sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
9. LAR, spręsdami klausimą dėl siūlymo Auditorių garbės teismui inicijuoti drausmės bylą R. K. ir KPMG, vadovavosi teisės aktais ir LAR suteiktais įgaliojimais, visą situaciją išsamiai ištyrė ir teisėtai priėmė sprendimą pritarti LAR Etikos komiteto 2016 m. spalio 19 d. posėdyje padarytai išvadai dėl aplinkybių, kurios neleidžia teigti, jog auditorius R. K. ir KPMG pažeidė Audito įstatymo nuostatas ir Buhalterių etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo reikalavimo nesilaikymo. Auditoriaus R. K. ir pareiškėjo vyr. buhalterės B. Š. tarpusavio ryšiai nepažeidžia nepriklausomumo principo, todėl nėra pagrindo atsakovui LAR siūlyti kreiptis į Auditorių garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „KPMG Baltics“ ir R. K. atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.
11. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad auditoriaus nepriklausomumo principas nebuvo pažeistas, nes R. K. niekuomet nebuvo KPMG audito komandos, atliekančios pareiškėjo auditą, nariu: nei iki atsirandant svainystės ryšiams su vyr. buhaltere B. Š. (nuo 2008 metų), nei po jų atsiradimo. Be to, Audito įstatymas nepriklausomumą sieja su dalyvių ryšiais tarp audito įmonės ir audituojamos įmonės, tačiau ne su vyr. buhalteriu ar kitais asmenimis.
12. R. K. UAB „KPMG Baltics“ valdybos nariu įregistruotas nuo 2009 m. liepos 14 d., kai B. Š. nebuvo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ dalyvė (akcininkė), o UAB „KPMG Baltics“ vadovu tapo tik nuo 2015 m. spalio 2 d., kai KPMG jau nebeteikė jokių paslaugų pareiškėjui. Visi KPMG auditoriai, vadovai, vadybininkai kiekvienais metais pildo nepriklausomumo ataskaitas, kuriose patvirtina, ar buvo nepriklausomi nuo KPMG klientų. Tokias ataskaitas yra pateikęs ir R. K., patvirtindamas savo nepriklausomumą nuo audituojamų įmonių.
13. Netipinės buhalterinės operacijos buvo pastebėtos ir aptartos su tuometinėmis pareiškėjos vyr. buhaltere B. Š. ir vadove G. J.. Šios operacijos buvo įvertintos kaip audito įmonės KPMG vidaus kontrolės trūkumas, kuris turėjo įtakos KPMG pasirinktų procedūrų pobūdžiui ir apimčiai. Vidaus kontrolės trūkumas buvo praneštas pareiškėjo vadovybei, informuojant tuometinę pareiškėjo vadovę G. J. bei akcininkus, nurodant tai audito ataskaitoje. Todėl KPMG niekuomet nepažeidė jai taikomų nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimų.
14. KPMG per beveik 4 metus nuo paskutinės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ audito išvados pateikimo negavo jokių paklausimų ar nusiskundimų dėl bet kokių su atliktu auditu susijusių dalykų nei iš buvusios UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovybės, akcininkų, nei iš pareiškėjo dabartinės vadovybės ar akcininkų, nors visi jie buvo pareiškėjo darbuotojai auditų atlikimo metu. Su auditu susiję klausimai pradėti kelti tik tuomet, kai UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ viduje iškilo akcininkų konfliktas.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, jog pareiškėjas UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakovui Lietuvos auditorių rūmams prašymą: 1) siūlyti Auditorių garbės teismui iškelti drausmės bylas auditoriui R. K. ir KPMG; 2) atlikti audito kokybės peržiūras ir išsamų tyrimą dėl pareiškėjo rašte nurodytų auditoriaus R. K. ir KPMG veiksmų, o esant būtinybei inicijuoti audito kokybės peržiūras pasitelkiant Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą; 3) panaikinti auditoriui R. K. auditoriaus vardą; 4) sustabdyti audito įmonės KPMG pažymėjimo galiojimą 3 metams ir / ar spręsti dėl KPMG išbraukimo iš auditoriaus įmonių sąrašo klausimą. Lietuvos auditorių rūmai 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją apie tai, kas atliko Bendrovės auditą 2012, 2013 ir 2014 metais bei pateikti šių laikotarpių audito išvadas. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu paaiškino, kad 2012 metų auditą atliko KPMG, o 2013 ir 2014 metais Bendrovės auditai nebuvo atliekami, nes pasikeitus akcininkams po akcijų perleidimo veikiant nuostolingai toks reikalavimas atlikti auditą nebuvo nustatytas.
17. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos auditorių rūmų 2016 m. rugsėjo 26 d. prezidiumo posėdyje (2016 m. spalio 4 d. protokolinis nutarimas dėl 15.1 darbotvarkės klausimo) nutarta: 1) perduoti pareiškėjo gautą skundą nagrinėti Etikos komitetui (dėl auditoriaus R. K. ir KPMG veiksmų įvertinimo atsižvelgiant į Audito įstatymo nuostatas, susijusias su nepriklausomumo principu, ir Buhalterių etikos kodekso nuostatas); 2) neinicijuoti KPMG atlikto audito kokybės peržiūros audito. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į LAR, pridėjo papildomus dokumentus bei paaiškino netinkamai atlikto audito požymius, taip pat prašė papildomai įvertinti pateiktą informaciją, kuri gali turėti poveikį sprendžiant klausimą dėl audito kokybės peržiūros atlikimo ir siūlymo Auditorių garbės teismui iškelti drausmės bylas R. K. ir KPMG. LAR Etikos komiteto 2016 m. spalio 19 d. posėdyje buvo sprendžiamas 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjo skundo klausimas ir priimtas sprendimas informuoti LAR prezidiumą, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir KPMG pažeidė Audito įstatymo nuostatas ir Buhalterių etikos kodekse įtvirtintus buhalterių nepriklausomumo reikalavimus.
18. Teismas iš bylos aplinkybių nustatė, jog LAR prezidiumas, susipažinęs su LAR Etikos komiteto 2016 m. spalio 19 d. posėdžio metu priimtu sprendimu, 2016m. lapkričio 28 d. priėmė tokius sprendimus: 1) pritarti LAR Etikos komiteto nuomonei ir informuoti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, KPMG, auditorių R. K., kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ skundo nagrinėjimas Lietuvos auditorių rūmuose baigtas; 2) išnagrinėjus papildomą informaciją ir įvertinus visas aplinkybes, nekeisti 2013 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1.4-50.15.1.2 „neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei KPMG bei skundo nagrinėjimą laikyti baigtu“; 3) atsižvelgiant į tai, kad „<...> svarstyti dokumentai ir su svarstymu susijusi medžiaga (Lietuvos auditorių rūmų etikos komiteto posėdžių protokolai bei priimti sprendimai) yra konfidencialūs ir Lietuvos auditorių rūmai neturi teisinio pagrindo atskleisti konfidencialią informaciją trečiajai šaliai UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, atsakyti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, kad 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. prašymai nebus tenkinami ir informacija nebus teikiama. Atsakovas 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1.9-S1508 informavo pareiškėją apie 2016 m. lapkričio 28 d. LAR prezidiumo posėdžio metu priimtus sprendimus ir pateikė 2016 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo išrašą, kiek tai susiję su pareiškėjo skundo nagrinėjimu.
19. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjo 2011–2012 metų auditą atliko KPMG auditorius V. K., ginčo, kad 2011–2012 metais auditą UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atlikęs auditorius V. K. yra susijęs su audituojama įmone, jos vadovais ar darbuotojais, nėra. Šiuo laikotarpiu R. K. dirbo UAB „KPMG Baltics“ Klaipėdos filiale, todėl konstatuota, kad Audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas. Pažymėta, kad byloje pateikti susirašinėjimai tarp R. K. ir pareiškėjo vyr. buhalterės B. Š. neįrodė auditoriaus šališkumo, nes ginčo laikotarpiu auditą atliko ne R. K., o kitas KPMG auditorius V. K.. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju taikyti Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto nėra teisinio pagrindo, nes nenustatytos aplinkybės, jog 2011–2012 metais KPMG dalyviai ar valdybos nariai būtų susiję šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad darbotvarkės klausimo 20.2.1 sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti LAR prezidiumo posėdžio Nr. 20 2016 m. gruodžio 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtą sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė šio sprendimo panaikinimo pagrindų, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčijamas darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.2 priimtas sprendimas susijęs ne su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis, tačiau su trečiųjų asmenų atliktų veiksmų teisėtumu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog LAR kreipėsi į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, prašydami atsakyti į klausimą, ar ketinama inicijuoti atlikto KPMG audito tyrimą. Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priėmė sprendimą tyrimo neatlikti. Teismas pažymėjo, kad LAR į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą kreipėsi pagrįstai, nes teisę priimti spendimą dėl nuobaudos – auditoriaus vardo panaikinimo, turi būtent Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, o ne LAR. Be to, Lietuvos auditorių rūmų 2017 m. vasario 22 d. raštas Nr. 1.9-S0180 patvirtina, jog Lietuvos auditorių rūmai atliko pareiškėjo KPMG atliktų auditų kokybės peržiūras dėl 2008 metais, 2009 metais, 2010–2012 metais bei 2013–2015 metais atliktų auditų. Peržiūrų metu audito atlikimo trūkumų nenustatyta. Teismas pritarė ginčijamam darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3 priimtam sprendimui, kur išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo inicijuoti KPMG atlikto audito kokybės peržiūros patikrinimą. Teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3 pagrįstai nutarta nekeisti 2016 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1.4-50 15.1.2, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.
21. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas susipažinti su Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos argumentais, kuriais remiantis priimtas sprendimas audito tyrimo neatlikti, 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. 681 kreipėsi į LAR, prašydamas pateikti Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakymo kopiją. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 738 kreipėsi į LAR, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su Bendrovės skundo Nr. 463 nagrinėjimu LAR Prezidiume ir Etikos komitete. LAR 2016 m. lapkričio 28 d. prezidiumo posėdyje priimtas sprendimas netenkinti 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo prašymų, nes su svarstymu susijusi medžiaga yra konfidenciali. Tačiau byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d. LAR prezidiumo vykusio posėdžio protokolo išrašas ir 2016 m. lapkričio 28 d. LAR prezidiumo posėdžio protokolo išrašas. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1.4-89.8.1 patvirtinto Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40 punktas nustato, kad LAR prezidiumas, LAR organų nariai, LAR administracija turi konfidencialumo pareigą, susijusią su svarstoma auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimų medžiaga bei rezultatais. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1.4-49.13.16.1 patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų administracijos darbo reglamento 10 punkte įtvirtinta, kad LAR administracija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1.4-96.1 patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų konfidencialios informacijos apsaugos tvarkos aprašo (toliau – ir Informacijos aprašas). Pagal Informacijos aprašo 20–22 punktus, konfidenciali informacija gali būti atskleista tretiesiems asmenims tik esant LAR direktoriaus sprendimui leisti atskleisti tokią informaciją. Byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas buvo priimtas, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui jo prašoma konfidenciali informacija apie trečiuosius asmenis negalėjo būti suteikta.
22. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, jie priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas vertino, kad naikinti Sprendimus, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nustatęs, kad Sprendimai teisėti bei pagrįsti, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumą pakartotinai išspręsti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
III.
23. Pareiškėjas UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas tai pat prašo netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų KPMG ir R. K. prašymo dėl byloje patirtų 9 728,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jas sumažinti netaikant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų dydžių net jei pareiškėjo skundas nebūtų tenkinamas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas nustatė, jog Bendrovės auditą atliko auditorius V. K., tačiau neįvertino aplinkybių, kad R. K. žinojo apie atliekamus Bendrovės auditus, domėjosi procesu, jį koordinavo. Nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje pareiškėjo pateiktas R. K. ir B. Š. susirašinėjimas.
25. Pareiškėjo manymu, teismo sprendime nepagrįstai yra nurodyti tik du Buhalterių etikos kodekso straipsniai (290.1 ir 290.132) ir nevertinti kiti šio kodekso straipsniai. Pareiškėjo teigimu, auditoriaus nepriklausomumas yra plati sąvoka ir jam turėtų būti keliami ypač aukšti etikos profesiniai reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkto, kuriame nurodyta, kad audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu ji nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui. R. K. ir Bendrovės vyr. buhalterės svainystės ryšiai laikytini interesų konfliktu, dėl kurio galima konstatuoti Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad R. K. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-205-201/2012 dėl netinkamo auditoriaus pareigų atlikimo (duomenys neskelbiami), tačiau nurodyta byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui. Tai, kad R. K. pažeidinėjo auditorių nepriklausomumo principą, įrodo ir UAB „Ernst & Young Baltic“, UAB Taxlink audito išvados.
27. Pareiškėjo vertinimu, LAR, gavę pareiškėjo skundą, kuriame buvo pateikta informacija apie galbūt KPMG netinkamai atliktus auditus, nei patys atliko KPMG audito kokybės peržiūras, nei kreipėsi į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą su prašymu ištirti KPMG atliktus auditus. Atsakovas neinicijavo KPMG atliktų auditų tyrimo, tik paklausė Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos dėl jos atsakymo į pareiškėjo skundą, nors turėjo tai padaryti pats. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į skundo aplinkybes, kad LAR nepagrįstai vertino 2011 ir 2011 metų Bendrovės finansinius auditus nors pareiškėjas į LAR kreipėsi dėl visų auditų patikrinimo.
28. Pareiškėjas nurodo, kad neaišku, kokiais motyvais teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo medžiaga pažeistų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes jokie nesusiję tretieji asmenys negalėjo būti apklausiami. Pareiškėjui susipažinus su garso įrašais tapo akivaizdu, kad R. K. LAR Etikos komitetui teikė melagingus parodymus, dėstė neatitinkančius tikrovės faktus, tačiau LAR šią medžiagą pripažinus nevieša, pareiškėjas negalėjo dėl to pasisakyti byloje ir paneigti R. K. pateiktus įrodymus.
29. Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomų priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių bendra suma siekia 9 728,40 Eur, pareiškėjas pažymi, kad pagal aktualią teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes nurodomos patirtos teismo išlaidos yra pernelyg didelės ir negali būti priteisiamos net jeigu pareiškėjo skundas liktų nepatenkintas. Pareiškėjo vertinimu, prašomos priteisti iš pareiškėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinio atstovavimo išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus didžiausius dydžius, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurie taip pat suponuoja, kad asmenų, reikalaujančių tokių išlaidų atlyginimą, elgesys būtų apdairus ir rūpestingas. Nagrinėjama byla nėra išskirtinė savo apimties, sudėtingumo, kompleksiškumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo požiūriu.
30. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
31. LAR nurodo, kad pareiškėjas netinkamai suvokia atsakovo teisinę padėtį, teisės aktais atsakovui pavestus uždavinius ir perduotas funkcijas. Atsakovas nėra institucija, kuri pagal audituojamos įmonės pageidavimus ar prašymus atlieka pageidaujamo laikotarpio audito įmonių atliktų auditų patikrinimą, reviziją ar kitokį tyrimą. Atsakovas vykdo auditorių ir audito įmonių priežiūrą, tačiau šią funkciją atsakovas įgyvendina teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
32. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai išplečia apeliacinio skundo reikalavimą, prašydamas, kad būtų atliktos visų 1997–2012 metais KPMG Bendrovei atliktų auditų kokybės peržiūra ar tyrimas, nenurodydamas jokių konkrečiai skundžiamų KPMG veiksmų ar sprendimų. Net jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, tai jis turėtų būti sukonkretintas konkrečiu laikotarpiu ir konkrečiais audito įmonės pažeidimais.
33. Atsakovo nuomone, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė LAR prezidiumo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo priėmimo procedūrinius aspektus ir nustatė, kad LAR prezidiumui nebuvo pagrindo nepritarti LAR Etikos komiteto 2016 m. spalio 19 d. sprendimui. Atsakovas laikėsi teisės aktais nustatytos skundų dėl auditoriaus ar audito įmonės galimų etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos.
34. Atsakovas pabrėžia, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėto ginčo atveju nėra pagrindo taikyti Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, nes nenustatytos aplinkybės, kad 2011–2012 metais KPMG dalyviai ar valdybos nariai būtų susiję šeimos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, t. y. auditoriaus R. K. ir Bendrovės vyr. buhalterės B. Š. tarpusavio ryšiai nepažeidžia nepriklausomumo principo, todėl nėra pagrindo LAR siūlyti kreiptis į Auditorių garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo. Jokių kitų aplinkybių ar įrodymų apie galimą nepriklausomumo principo pažeidimą pareiškėjas teisme nepateikė ir neįrodė.
35. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas netinkamai suvokia savo padėtį LAR pareiškėjo pateikto skundo nagrinėjimo procese. Šiame kontekste pareiškėjas nėra ginčo šalis, o tik subjektas pranešęs apie galimą auditoriaus ar audito įmonės etikos pažeidimą, todėl tokiam asmeniui nėra suteikiamos jokios teisminio proceso dalyviams būdingos teisės (prieštarauti, pateikti atsiliepimą ar kitokio pobūdžio dokumentus).
36. Tretieji suinteresuoti asmenys KPMG ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas, jog B. Š. parduotų savo turimas Bendrovės akcijas palankiomis kainomis kitiems akcininkams, inicijavo daugybę teisminių procesų prieš R. K. ir Bendrovės buvusią vyr. buhalterę B. Š..
38. KPMG ir R. K. teigimu, teismas teisingai padarė išvadą, kad LAR pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o R. K. nepažeidė Audito įstatymo ir Buhalterių etikos kodekso normų. Be to, pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija teismo išvados, kad R. K. nepažeidė Audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies. Pagrįstai konstatuota, kad KPMG nepažeidė nepriklausomumo principo. Pareiškėjo pateiktas R. K. ir B. Š. susirašinėjimas elektroniniu paštu neįrodo šališkumo, nes atliekant Bendrovės auditą buvo pagrįsta pateikti vyr. buhalterei papildomus klausimus dėl buhalterinės apskaitos.
39. KPMG ir R. K. vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naikinti LAR prezidiumo sprendimą darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3, nes byloje nėra ir negali būti ginčo, kad remiantis Audito įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 11 punktu, gavus informaciją apie netinkamai atliktą auditą, LAR suteikta diskrecijos teisė rinktis, ar pradėti auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą, ar kreiptis į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prašant atlikti audito tyrimą. LAR 2017 m. vasario 22 d. raštas Nr. 1.9-S0180 patvirtina, jog LAR atliko pareiškėjos KPMG atliktų auditų kokybės peržiūras už 2008 metais, 2009 metais, 2010–2012 metais, 2013–2015 metais atliktus auditus. Peržiūrų metu audito atlikimo trūkumų nenustatyta. Tą patvirtino ir teismas sprendime. Pareiškėjo samprotavimai apie R. K. iškeltą baudžiamąją bylą neturi nieko bendra su LAR prezidiumo sprendimu darbotvarkės klausimu Nr. 20.2.3, o R. K. niekada neatliko Bendrovės auditų.
40. KPMG ir R. K. nurodo, kad ginčydamas Sprendimus, tiek kiek jie susiję su atsisakymu naikinti LAR prezidiumo sprendimus darbotvarkės klausimais Nr. 20.2.4 ir 20.2.5, pareiškėjas negrindžia argumentų nei teisės normomis, nei teismų praktika. Kaip ir visi kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, samprotavimai dėl tariamai nepagrįstai neatskleistos konfidencialios informacijos paremti tik apelianto subjektyviais emociniais pamąstymais, kad LAR tariamai tiesiog dangsto pažeidimus padariusį R. K..
41. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia savo samprotavimus dėl dar neišnagrinėto trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tačiau šių asmenų patirtų išlaidų klausimas nėra bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalykas, o pirmosios instancijos teismas dar neišnagrinėjo minėto prašymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 2016 m. gruodžio 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1.4-61 priimtų sprendimų, kuriais iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymo (skundo) reikalavimus: 1) siūlyti Auditorių garbės teismui iškelti drausmines bylas auditoriui R. K. ir audito įmonei UAB „KPMG Baltics“; 2) atlikti audito kokybės peržiūras ir išsamų tyrimą dėl pareiškėjo rašte išdėstytų auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų, o esant būtinybei inicijuoti audito kokybės peržiūras pasitelkiant Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą; 3) panaikinti auditoriui R. K. auditoriaus vardą; 4) sustabdyti UAB „KPMG Baltics“ audito įmonės pažymėjimo galiojimą 3 metams ir / ar išspręsti dėl UAB „KPMG Baltics“ išbraukimo iš auditoriaus įmonių sąrašo.
43. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašyme (skunde) nurodė, jog UAB „KPMG Baltics“ nuo 1997 metų iki 2012 metų kasmet atlikdavo finansinį auditą, R. K. nuo 2009 metų yra UAB „KPMG Baltics“ valdybos narys, daugelį metų UAB „KPMG Baltics“ nedeklaravo R. K. artimo ryšio su Bendrovės vyr. buhaltere B. Š.. Pareiškėjas prašyme (skunde) nenurodė jokių konkrečių UAB „KPMG Baltics“ ir / ar R. K. netinkamai atliktų auditų ir surašytų audito išvadų iki 2011 metų, t. y. nėra nurodyta, kad UAB „KPMG Baltics“ ir / ar R. K., atlikdami Bendrovės auditus iki 2011 metų, neteisingai nurodė audituojamos Bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Pareiškėjo prašyme (skunde) buvo nurodytos konkrečios aplinkybės dėl netinkamai atliktų auditų ir surašytų finansinių ataskaitų už 2011–2012 metus ir šios aplinkybės buvo grindžiamos UAB „Ernst & Young Baltic“ Bendrovės apskaitos vedimo bei tvarkymo korektiškumo ekspertinio vertinimo išvada, kuri duota įvertinus finansines ataskaitas už 2011–2012 metus. Šioje išvadoje buvo nustatyta, kad vyr. buhalterė atliko netipinių operacijų, t. y. trimis skirtingais pavedimais 2011 m. gruodžio 28 d. ir gruodžio 29 d. pervedė į asmeninę sąskaitą iš viso 250 000 Lt, kuriuos 2011 m. gruodžio 30 d. grąžino; 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti palyginamieji skaičiai nesutampa su 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose esančiais duomenimis (ataskaitų 9 punktas (kitas trumpalaikis turtas) palyginamieji skaičiai skiriasi „1. 518 tūkst litų suma“). Išvadoje nurodant galimus interesų konfliktus, atkreipiamas dėmesys, kad I. Š. yra UAB „KPMG Baltics“ partnerio R. K. žmona. Pareiškėjas taip pat atsakovui buvo pateikęs UAB Taxlink audito laišką vadovybei, kuriame nurodomi duomenys apie 2015 metus.
44. Pareiškėjas prašymą (skundą) grindė tuo, kad R. K. ir UAB „KPMG Baltics“ veiksmai neatitiko Audito įstatymo (nuo 2017 m. kovo 1 d. Finansinių ataskaitų audito įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatų, Buhalterių etikos kodekso 110.1, 110.2, 120.1, 150.2 ir 220.1 punktų nuostatų.
45. LAR prezidiumo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1.4-89.8.1 patvirtinto Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad skundas – kreipimasis į LAR, nurodant kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pagal Aprašo 4 punktą skundas gali būti teikiamas: dėl atlikto finansinių ataskaitų audito (1 p.); dėl audito, išskyrus finansinių ataskaitų rinkinio ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditą, kuriam taikomi šie Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai: 800-asis „Specialūs svarstymai – pagal specialios paskirties tvarką sudarytų finansinių ataskaitų auditas“, 805-asis „Specialūs svarstymai – atskirų finansinių ataskaitų ir atskirų finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ir straipsnių auditas“ (2 p.); dėl užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų, kurioms taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių standartai, tarptautiniai peržiūros užduočių standartai ir tarptautiniai susijusių paslaugų standartai bei susiję praktiniai nurodymai (3 p.); dėl auditorių profesinės etikos normų pažeidimų (4 p.); kitų Audito įstatymo pažeidimų (5 p.); kitos audito įmonių veiklos (6 p.).
46. Įvertinus pareiškėjo prašymo (skundo) turinį darytina išvada, kad pareiškėjas į atsakovą su skundu kreipėsi dėl audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ atliktų finansinių ataskaitų audito ir dėl auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ profesinės etikos pažeidimų ir Audito įstatymo nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas siekė, kad būtų atliktos audito kokybės peržiūros ir atlikti išsamūs tyrimai, pasiūlyta Auditorių garbės teismui iškelti drausmės bylas auditoriui R. K. ir audito įmonei UAB „KPMG Baltics“. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą (skundą), nenustatė faktinių ir teisinių pagrindų tenkinti minėtus pareiškėjo prašymo (skundo) reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sprendimą neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“ priėmė 2016 m. rugsėjo 26 d. prezidiumo posėdyje, kuriame taip pat buvo nutarta perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Etikos komitetui (dėl auditoriaus R. K. ir audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ veiksmų įvertinimo atsižvelgiant į Audito įstatymo nuostatas, liečiančias nepriklausomumo principą, ir Buhalterių etikos kodekso nuostatas). Etikos komiteto 2016 m. spalio 19 d. posėdyje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas ir priimtas sprendimas informuoti LAR prezidiumą, kad nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė Audito įstatymo nuostatas ir Buhalterių etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo.
47. Pareiškėjas tiek skunde, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, tiek apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas skundas, laikosi pozicijos, kad LAR turėjo tenkinti jo 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašyme (skunde) nurodytus reikalavimus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.
48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, išsakytus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.
49. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurį atlikus nebuvo nustatyta, kad LAR pagal pareiškėjo prašymą (skundą) turėjo nustatyti, jog R. K. ir UAB „KPMG Baltics“ padarė pareiškėjo nurodytus Audito įstatymo ir profesinės etikos pažeidimus, UAB „KPMG Baltics“ pareiškėjui 2011–2012 metais suteikė nekokybiškas audito paslaugas.
50. Šiuo aspektu primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
51. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
52. Audito įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu auditorius, audito įmonė arba audito tinklas, kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję ir tai galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui.
53. Audito įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindiniai profesinės etikos principai, iš jų nepriklausomumo ir objektyvumo (auditorius ir audito įmonė gali atlikti auditą tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus); sąžiningumo (auditorius ir audito nuomonė neturi būti veikiama kitų nuomonės). Audito įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu auditorius, audito įmonė arba audito tinklas, kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję ir tai galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad auditorius laikomas nepriklausomu nuo audituojamos įmonės, jeigu nėra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šios įmonės valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariais. Pagal Audito įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu audito įmonės dalyviai, jos vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais. Taip pat to paties straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad audito įmonė laikoma nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, jeigu ji nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui.
54. Byloje nustatyta, kad Etikos komitetas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir informavo LAR prezidiumą, kad nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog auditorius R. K. ir audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ pažeidė Audito įstatymo nuostatas ir Buhalterių etikos kodekso nuostatas dėl nepriklausomumo. LAR prezidiumas pritarė Etikos komiteto nuomonei.
55. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad auditorius R. K. 2011–2012 metais ir iki 2011 metų atliko Bendrovės auditus, 2011–2012 metais auditus atliko auditorius V. K.. Pagal bylos duomenis R. K. 2009 m. liepos 1 d. buvo išrinktas UAB „KPMG Baltics“ valdybos nariu, o nuo 2015 m. spalio 2 d. pradėjo eiti UAB „KPMG Baltics“ vadovo pareigas, t. y. R. K. tuo metu, kai buvo atliekami Bendrovės auditai, nebuvo UAB „KPMG Baltics“ dalyvis, partneris, vadovas. Byloje nepateikti įrodymai, kad R. K. dirbo auditoriaus V. K. komandoje, kai buvo atliekami Bendrovės auditai. Priešingai, byloje nustatyta, kad R. K. dirbo UAB „KPMG Baltics“ Klaipėdos filiale. Bendrovės vyr. buhalterė B. Š., kuri yra R. K. žmonos motina, tik nuo 2013 metų tapo Bendrovės dalyve (akcininke).
56. Taigi nagrinėjamu atveju spręsti apie tai, kad auditorius R. K., kuris neatliko jokio Bendrovės audito, pažeidė Audito įstatymo 4 ir 5 straipsnių, Buhalterių etikos kodekso 110.1, 110.2, 120.1, 150.2 ir 220.1 punktus, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
57. Pareiškėjas byloje, pateikdamas R. K. ir B. Š. elektroninį susirašinėjimą, iš esmės teigia, kad audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ nebuvo nepriklausoma nuo audituojamos įmonės, nes pateiktas susirašinėjimas yra ta reikšminga sąlyga, galėjusi turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui.
58. Teisėjų kolegija, atidžiai išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą elektroninį susirašinėjimą tarp R. K. ir B. Š., tarp B. Š. ir I. P., S. K., pareiškėjo byloje nurodytus argumentus, neturi pagrindo nustatyti, kad šis susirašinėjimas paveikė ar galėjo paveikti audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ nepriklausomumą, kad šis susirašinėjimas patvirtina, jog auditai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, audito ataskaitoje nebuvo nurodyta reali Bendrovės finansinė padėtis, kt., kad R. K. darė įtaką audito įmonei UAB „KPMG Baltics“, o svarbiausia – auditoriui V. K.. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas 2009 metų susirašinėjimas nesiejamas su atliktu auditu. Pareiškėjas ir prašyme (skunde) pareiškėjui nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip 2009 metų susirašinėjimas buvo paveikęs audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ atliktą auditą už 2009 metus.
59. Byloje yra pateiktas R. K. 2012 m. vasario 24 d. elektroninis laiškas B. Š., kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbiami). Kas tiesiogiai su jumis dirba ir turbut D. pasirašo ataskaitas“ (kalba netaisyta). B. Š. 2012 m. vasario 27 d. elektroniniame laiške R. K. nurodė: „Su mumis dirba M. K., ataskaitas pasirašo V. K.“ (kalba netaisyta). R. K. 2012 m. vasario 27 d. V. K. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Ar gali su B. susiekti“. Tačiau pareiškėjas byloje šio susirašinėjimo nėra susiejęs su tuo, kad R. K. darė įtaką V. K., o kartu ir UAB „KPMG Baltics“.
60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra įrodymų, jog viena didžiausių audito kompanijų, jos vadovas šiurkščiai pažeidinėjo pamatinį nepriklausomumo auditoriaus principą (tai užfiksavo UAB „Ernst & Young Baltic“, UAB Taxlink auditas savo išvadose, tai patvirtina susirašinėjimas). Kaip minėta, UAB „Ernst & Young Baltic“ nurodė, kad vyr. buhalterė atliko netipinių operacijų, t. y. trimis skirtingais pavedimais 2011 m. gruodžio 28 d. ir gruodžio 29 d. pervedė į asmeninę sąskaitą iš viso 250 000 Lt, kuriuos 2011 m. gruodžio 30 d. grąžino; 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti palyginamieji skaičiai nesutampa su 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose esančiais duomenimis (ataskaitų 9 punktas (kitas trumpalaikis turtas) palyginamieji skaičiai skiriasi „1. 518 tūkst litų suma“). 2011–2012 metų auditus atliko V. K., byloje nėra konkrečių įrodymų, kad atliekant šiuos auditus šiam auditoriui darė poveikį R. K.. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ išvada pateikta, neįvertinus visų aplinkybių, t. y. neapklausus vyr. buhalterės B. Š., auditą atlikusios UAB „KPMG Baltics“. UAB Taxlink audito išvadose nėra jokių konkrečių faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų duomenų apie netinkamai atliktus iki 2012 metų auditus ar vyr. buhalterės veiksmus.
61. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su R. K. iškelta baudžiamąja byla Nr. 1-205-201/2012, tačiau ši byla nėra susijusi su pareiškėjo interesais, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dėl UAB „Europort“ atliktų audito.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi Buhalterių etikos kodekso 110.1, 110.2, 120.1, 150.2, 220.1, 280.1, 290.8 ir 290.132 punktų nuostatas, šioje byloje nurodytus pareiškėjo argumentus apie UAB „KPMG Baltics“ ir R. K. nepriklausomumo pažeidimą, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, nes byloje nustatyta ir aptarta situacija nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės neleido UAB „KPMG Baltics“ veikti sąžiningai, objektyviai dėl interesų konflikto ir / ar didelės R. K. įtakos, buvo kilusi grėsmė dėl veiksmų nepriklausomumo; kad audito įmonė netinkamai identifikavo ir įvertino nepriklausomumui kylančias grėsmes ar galinčias kilti grėsmes ir dėl to buvo pakenkta profesiniams sprendimams.
63. Audito įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad LAR viena iš pareigų yra, gavus informaciją apie netinkamai atliktą auditą, nedelsiant pradėti auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūrą ar kreiptis į įstaigą su prašymu dėl audito tyrimo.
64. Byloje nustatyta, kad LAR kreipėsi į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, prašydami atsakyti į klausimą, ar ketinama inicijuoti atlikto UAB „KPMG Baltics“ audito tyrimą. Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą tyrimo neatlikti. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys šią faktinę aplinkybę. Iš Lietuvos auditorių rūmų 2017 m. vasario 22 d. rašto Nr. 1.9-S0180 nustatyta, kad LAR atliko UAB „KPMG Baltics“ atliktų Bendrovės auditų kokybės peržiūras už 2008 metais, 2009 metais, 2010–2012 metais atliktus auditus, o peržiūrų metu audito atlikimo trūkumų nenustatyta.
65. Nagrinėjamu atveju LAR kreipimasis į Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą dėl atlikto audito tyrimo pagrįstai pripažintas teisėtu, nes tokį LAR kreipimąsi nustato minėta teisės norma, be to, Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba turi kompetenciją priimti sprendimą skirti vieną iš Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų.
66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. LAR prezidiumo posėdyje nutarta neinicijuoti atlikto audito kokybės peržiūros audito įmonei UAB „KPMG Baltics“, išanalizavus aplinkybes dėl audito kokybės peržiūros tikslingumo, paaiškinta, kad skunde nurodytas 2011 metų audito laikotarpis į peržiūros metu tikrinamą laikotarpį neįeitų, nes tikrinami per paskutinius trejus metus vykdyti auditai. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė šio atsakovo sprendimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą nekeisti minėto sprendimo, atsižvelgiant į papildomai pateiktą pareiškėjo informaciją.
67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad atsakovas pareiškėjo ginčijamu šioje byloje priimtu sprendimu turėjo panaikinti anksčiau priimtą sprendimą atsisakyti inicijuoti atlikto audito kokybės peržiūras. Pareiškėjas kaip pagrindą atlikti audito kokybės peržiūras nurodo R. K. iškeltą baudžiamąją bylą, tai, kad UAB „KPMG Baltics“, jos vadovas šiurkščiai pažeidinėjo pamatinį auditoriaus nepriklausomumo principą, tačiau kaip jau minėta, baudžiamoji byla iškelta buvo ne dėl Bendrovės atliktų auditų, R. K. iki 2012 metų Bendrovės auditų neatlikinėjo, pareiškėjas vadovu tapo 2015 metais, UAB „KPMG Baltics“ nepažeidė nepriklausomumo principo.
68. Patikrinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta atskleisti pareiškėjui konfidencialia pripažintą informaciją (pareiškėjui nepateikti Etikos komiteto posėdžių protokolai ir sprendimai), nesutiktina su pareiškėju, kad jam turėjo būti atskleista konfidencialia pripažinta informacija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skundą padavė LAR ir į skundą pareiškėjui turėjo atsakyti LAR, nurodydama argumentus, dėl kurių skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu. Nagrinėjamu ginčas yra kilęs tarp pareiškėjo ir LAR. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo žinomi LAR priimtų Sprendimų dėl jo skundo motyvai.
69. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
70. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiški nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
72. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo žinomi atsakovo Sprendimų argumentai, dėl šių argumentų pareiškėjas padavė skundą, kuris buvo išnagrinėtas šioje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui neatskleista konfidencialia pripažinta informacija neužkirto kelio ginti savo teisių teisme.
73. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 16 d. pateiktame prašyme pridėti papildomus įrodymus prie bylos nurodė, kad Bendrovė po apeliacinio skundo pateikimo nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį teismui civilinėje byloje Nr. e2-579-727/2018 dėl žalos atlyginimo, buvo atlikta 2008–2012 metų finansinė buhalterinė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas R. B.. Ekspertas nustatė, kad vyr. buhalterė B. Š., vykdydama savo pareigas, padarė daug mokesčių ir apskaitos teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 11 d. ekspertizės aktą Nr. 1712-01, kuriame nurodyta, kad dėl vyr. buhalterės B. Š. veiksmų Bendrovėje pareiškėjas patyrė žalą.
74. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-579-727/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2179-912/2018 ir nurodė, kad teismai patvirtino, jog B. Š. padarė mokesčių ir apskaitos teisės aktų pažeidimus, padarė pareiškėjui turtinę žalą.
75. Atsakovas LAR atsiliepime dėl pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. prašymų, nurodo, kad jis nedalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-579-727/2018 nagrinėjime, prašo nesiremti 2017 m. gruodžio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 1712-01, nes jame yra nustatyti Bendrovės vyr. buhalterės pažeidimai, dėl kurių teisėtumo atsakovas nekompetentingas pasisakyti ar vertinti. Ekspertizės akte išvardyti pažeidimai apima 2014–2015 metus, nors pareiškėjas į LAR kreipėsi dėl UAB „KPMG Baltics“ 2011–2012 metais atlikto audito tyrimo.
76. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir UAB „KPMG Baltics“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. prašymų prašo nesiremti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-579-727/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2179-912/2018 nagrinėjant ginčą iš esmės. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, ekspertizės aktas aktualus tik minėtose civilinėse bylose, bet ne nagrinėjamos administracinės bylos atveju, be to, tiriami visai kito asmens (B. Š.), neįtraukto į nagrinėjamą bylą, veiksmai. Teismų sprendimai civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje neturi jokios prejudicinės ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, nes jie nebūtų taikomi proceso šalims (atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tiek civilinės, tiek ir administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pats apeliantas, teismui pateiktame skunde ar ieškinyje nurodydamas jo pagrindą ir dalyką.
77. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, nenustatė, kad jie pagrįstų pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymo (skundo) argumentus, nes pareiškėjas atsakovui nebuvo nurodęs konkrečių aplinkybių, susijusių su Bendrovės vyr. buhalterės atliktais veiksmais ir padarytais pažeidimais, kurie buvo nagrinėjami ir vertinami civilinėje byloje ir nustatyti 2017 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 1712-01 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje. Pareiškėjas nesiejo šių Bendrovės vyr. buhalterės veiksmų su tuo, kad netinkamai (nekokybiškai) buvo atlikti auditai iki 2012 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kuria buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nėra nustatyta jokių faktų, kad audito įmonė UAB „KPMG Baltics“, atlikdama auditus, pažeidė Audito įstatymo reikalavimus ir profesinės etikos principus, netinkamai atliko auditus, kad auditorius R. K. yra pažeidęs Audito įstatymo reikalavimus, profesinės etikos principus. Be to, nei 2017 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 1712-01, nei minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodoma, kad buvo analizuojami ir vertinami UAB „KPMG Baltics“ audito ataskaitų duomenys.
78. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymo (skundo) reikalavimų netenkinimo pagrįstumo.
79. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė reikalavimą netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti paduodami teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų galėjo būti sprendžiami ir po sprendimo priėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turės išspręsti pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Dėl šių argumentų nenagrinėtas ir atsakovo pateiktas apeliacinės instancijos teismui prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
81. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KPMG Baltics“ byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
82. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.).
83. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
84. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
85. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
86. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl konstatuotina, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
87. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
88. Atsakovas LAR prašo priteisti 569,51 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovė (advokatė) atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2017 m. spalio 30 d. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytu koeficientu ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2017 metų II ketvirtis) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 090,31 Eur (1,3 x 838,7 Eur). Atsakovo prašoma priteisti suma – 569,51 Eur – neviršija šio maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkinamas ir atsakovui iš pareiškėjo yra priteisiama 569,51 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas priteisti 2 741,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turi būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
89. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KPMG Baltics“ prašo jam priteisti iš pareiškėjo 9 222 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
90. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytu koeficientu ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2017 metų II ketvirtis) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 090,31 Eur (1,3 x 838,7 Eur). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (5 610 (su PVM) Eur) viršija nustatytą maksimalią sumą. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo itin sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, nereikalavo itin didelių trečiojo suinteresuoto asmens atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, atsižvelgus į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, jog šiuo atveju yra pagrindas UAB „KPMG Baltics“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą iš pareiškėjo sumažinti iki 1 090,31 Eur.
91. Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodyta, kad turi būti atlyginta 275 Eur už apeliacinio skundo analizę ir pranešimo klientui rengimą; 165 Eur už LAR atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę ir panešimo klientui rengimą; 193,60 Eur už susitikimą su klientu; paaiškinimų dėl pridėtų naujų įrodymų rengimą; 96,80 Eur už pareiškėjo prašymo dėl įrodymų pridėjimo analizę ir pranešimo klientui rengimą; 3 581,60 Eur už dviejų paaiškinimų dėl pridėtų naujų įrodymų rengimą. Vertinant šių nurodytų išlaidų pagrįstumą pažymėtina, kad apeliacinio skundo analizė yra sudėtinė atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo dalis, o advokato patirtos išlaidos dėl pranešimų klientui rengimo, susitikimų su klientu nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurias turėtų apmokėti pareiškėjas.
92. Trečiųjų suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai dėl pridėtų naujų įrodymų pagal Rekomendacijas laikytini kitu dokumentu (8.16 p.), kuriam parengti rekomenduojama maksimali suma yra 353,92 Eur (0,4 x 884,8) (aktualus 2017 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto užmokesčio dydis – 884,8 Eur). Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas parengė dvejus paaiškinimus, kurių apimtis nėra didelė bei juose nėra nurodyta detali naujų įrodymų analizė, todėl už šių paaiškinimų parengimą ir naujų įrodymų analizę priteistina 500 Eur.
93. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovui iš pareiškėjo priteistina 569,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KPMG Baltics“ 1 590,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, perduotinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
94. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus dėl UAB „KPMG Baltics“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šis pareiškėjo procesinis dokumentas buvo pateiktas po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, todėl pateiktus paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini pareiškėjui. Taip pat atsakovo atstovė advokatė Loreta Andziulytė 2018 m. balandžio 19 d. pateikė Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties. Kadangi advokatės atstovavimą patvirtinantys dokumentai yra byloje, pateiktas perteklinis dokumentas, kai jau byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl atsisakytina priimti Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties ir šis išrašas grąžintinas advokatei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams 569,51 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KPMG Baltics“ 1 590,31 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“. Lietuvos auditorių rūmų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2019 m. balandžio 15 d. paaiškinimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „KPMG Baltics“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir juos grąžinti pareiškėjui. Atsisakyti priimti advokatės Loretos Andziulytės 2018 m. balandžio 19 d. pateiktą Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties ir jį grąžinti advokatei.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė