Baudžiamoji byla Nr. 2K-463/2012

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2.;1.1.8.7.2.;1.1.8.1.1.;1.1.8.1.2.;

                                                                    1.2.18.1.; 2.4.2.1.; 2.6.7.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Jono Klipšto, nuteistųjų N. S. ir T. S. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteisti:

I. I. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 straipsnio 2 dalį (už didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų gaminimą, laikymą ir realizavimą) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 213 straipsnio 2 dalį (už padėjimą gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (už didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 eurų nominalo banknotų gaminimą, laikymą ir realizavimą)  laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir I. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė  – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 4 141 961,20 Lt.

N. S. – pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2009 m. gegužės 22 d., į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki  2005 m. sausio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą iš viso už 240 000 Lt.

T. S. – pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo suėmimo dienos, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki 2004 m. lapkričio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, išieškant iš jo 7 200 Lt.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. T. , G. V. , R. B. , V. A. , R. P., S. J. , V. O. , D. S. , D. R. , Š. R. , V. R., D. K. , tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas:

1) vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punktu, konfiskuotas turtas, įgytas už nuteistojo N. S. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir perduotas kitiems asmenims: žemės sklypas, esantis Klaipėdos r., Aukštkiemio k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis E. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); automobilis "Mitsubishi Eclipse" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 4A3AC44G9YE015599, nuosavybės teise priklausantis E. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

2) laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuosprendyje nurodytą nuteistiesiems asmeniškai ar bendrai su kitais asmenimis priklausantį turtą pratęstas iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

              Kita Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

I. I. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuota grupe kartu su R. T., R. B. , G. V. , V. A. , D. S. , V. O. , vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų – 50 JAV dolerių nominalo banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. gaminti netikrus JAV dolerių banknotus ir vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuterį, skenerį) ir įvairias kompiuterines programas, sukūrė kompiuterinį maketą, reikalingą netikro 50 JAV dolerių nominalo banknoto pagaminimui.

Taip pat jis susitarė su G. V. , V. O. , D. S. , V. A. dėl jų dalyvavimo bendrininkų grupės veikloje gaminant netikrus 50 JAV dolerių nominalo banknotus bei apmokė juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis.

Netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų gamybos metu I. I. kartu su R. T. vadovavo nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo nusikaltimo bendrininkų atliekamus netikrų banknotų gamybos darbus: G. V. šilkografijos būdu daromus ant netikrų banknotų serijos numerius bei nominalo skaičių, V. O. bei D. S. atliekamą polimero įtrynimą dažais, V. A. padaromas apsaugines juosteles, įveriant jas į netikrą banknotą, bei imituojant banknoto vandens ženklą.

Be to, patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), I. I. pats asmeniškai atliko dalį netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų gamybos darbų, t. y. jis įgijo netikriems JAV doleriams gaminti reikiamas medžiagas, įrangą, įtrindavo polimerą dažais, kurį perleisdavo per volus ir atspausdavo 50 JAV dolerių nominalo banknoto atvaizdą, prikarpydavo pagamintus JAV dolerio banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus JAV dolerių banknotus, juos supakuodavo.

Baigus netikrų JAV dolerių gamybą, jis pagamintus netikrus JAV dolerių banknotus perduodavo R. T. tolimesniam jų realizavimui. Gavęs iš R. T. pinigus, gautus realizavus netikrus JAV dolerių banknotus, jis atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais už jų atliktas jiems pavestas netikrų JAV dolerių gamybos užduotis.

Tokiu būdu I. I. 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, pagamino, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 1000 vienetų 50 JAV dolerių nominalo banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 Lt) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

I. I. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, bendrininkaudamas su V. A., padėjo gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 eurų nominalo banknotų: jis, iš anksto susitaręs su V. A. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos, padėjo V. A. pagaminti netikrus 50 eurų nominalo banknotus, t. y. sukūrė 50 eurų nominalo banknoto kompiuterinį maketą, atspausdino spausdinimo plėves, reikalingas netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybai, įrašė į kompaktinį diską informaciją, reikalingą banknoto hologramai daryti, po to V. A. , panaudodamas šias jo pateiktas priemones, pagamino, laikė ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 15 406 vienetų netikrų 50 eurų nominalo, 770 300 eurų (2 659 691,80 Lt) vertės banknotų, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio valstybėse bei išimti iš apyvartos.

I. I. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas)  iki 2004 m. lapkričio 6 d. dėl savanaudiškų paskatų kartu su R. T. , G. V. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu laiku be nurodytų asmenų dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R. , D. R. , N. S. , T. S. , R. P. , S. J., V. A. , kartu su R. T. , G. V. , R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai gamino, atlikdamas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 100 eurų nominalo banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. ir G. V. gaminti netikrus eurų banknotus ir tuo tikslu suburti organizuotą bendrininkų grupę.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuterį, skenerį) ir įvairias kompiuterines programas, sukūrė kompiuterinį maketą, reikalingą netikro 100 eurų nominalo banknoto pagaminimui.

Taip pat jis susitarė su R. P. dėl netikrų eurų spausdinimo ofsetinės spaudos būdu R. P. vadovaujamos UAB “S“ patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), bei susitarė su kitais asmenis D. S. , V. O. , N. S. , V. A. dėl jų dalyvavimo organizuotos grupės veikloje gaminant netikrus 100 eurų nominalo banknotus ir apmokė juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis.

Jis finansavo ir kartu su R. T. ir R. B. įgijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popierių „Arches“, dažus, trintukus, folgą), reikiamą įrangą (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laikė netikrų eurų gamybos vietose ir jam bei L. I. nuosavybės teise priklausančiose patalpose Kaune, Juozapavičiaus pr. 7, bei jas pats naudojo ir teikė kitiems organizuotos grupės nariams netikrų eurų gamybai. Taip pat  I. I. mokėjo nuomos mokestį už patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinetus Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kurie buvo išnuomoti G. V. įmonės vardu ir kur buvo vykdomi netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos darbai.

Netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus 100 eurų banknotus ofsetines spaudos būdu, V. A. įveriant į banknotus apsaugines juosteles, G. V. kartu su D. R. ir Š. R., D. M. ir T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikrų banknotų serijos numerius bei apsauginės juostelės ir vandens ženklo imitavimą, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo darbus bei imituojant iškiliąją spaudą, N. S. spausdinant elektrografinės spaudos būdu banknotų serijos numerius bei darant hologramą I. I. kartu su R. T. vadovavo ir kontroliavo šių asmenų atliekamą darbą eurų gamyboje, nurodydamas jiems R. B. ar R. T. užsakytą reikiamą pagaminti netikrų eurų banknotų kiekį ir datą, iki kada jie turi būti pagaminti, po to gamybos metu nurodydamas jiems jų atliekamo darbo trūkumus bei būdus jiems pašalinti. Taip pat I. I. kartu su R. T. nurodė organizuotos grupėms nariams laikytis konspiracijos, naudoti tarpusavio telefoniniams pokalbiams jo (I. I. ) duotus telefonus, nurodė niekam neprasitarti apie eurų gamybą ir apie tai nekalbėti telefonu. Taip pat spausdinimo metu I. I. šalino atsiradusias problemas, bei kartu su R. T. įspėjo kitus organizuotos grupės narius apie numatomą 2004 m. lapkričio mėn. vyksiančią netikrų eurų gamybą.

Be to, I. I. pats asmeniškai atliko dalį netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos darbų, t. y. sukarpydavo atspausdintus ofsetiniu būdu lapus su netikrų eurų banknotų atvaizdais, kartu su R. T. atskirais atvejais darė hologramą, nusikalstamiems tikslams pasiekti pats asmeniškai ieškodavo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą, suskaičiuodavo pagamintų netikrų eurų banknotų kiekį, atrinkdavo realizavimui tinkamus eurų banknotus, juos supakuodavo ir perduodavo R. T. arba R. B. tolimesniam jų realizavimui. Gavęs iš R. T. ar R. B. pinigus, gautus realizavus netikrus eurų banknotus, pagal jo ir R. T. išankstinį susitarimą jis atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais R. P. , D. S. , V. O. , N. S. , o nuo 2003 m. gruodžio mėn. ir su D. R. ir Š. R. už jų atliktus jiems pavestus netikrų eurų gamybos darbus. Taip pat I. I. kartu su R. T. kaip dalinį atlygį už netikrų eurų gaminimą rengdavo organizuotos grupės nariams pokylius bei nupirkdavo poilsines keliones į užsienį, už kurias visiškai apmokėdavo.

Tokiu būdu I. I. nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 3 d. patalpose Kaune, Savanorių pr. 41-12, pirmame aukšte esančiose UAB „S“ nuomojamose patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, 1-115, 1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), pagamino, laikė ir realizavo perduodamas R. T. ar R. B. tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų, 13 822 600 eurų (47 726 673 Lt) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos ir už kurių gamybą jis gavo ne mažiau kaip 4 772 667,30 Lt neteisėtų pajamų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. I. nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. lapkričio 6 d. kabinete Nr. 1-115, 1-116, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir UAB „S“ nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), R. B. nurodymu organizavo netikrų eurų banknotų gaminimą, t. y. 2004 m. rugsėjo mėn. jis atvežė ne mažiau 11 536 vienetus tuščių popieriaus „Arches“ lapų, skirtų netikrų eurų gamybai, iš kurių būtų išėję ne mažiau 138 432 vienetai netikrų 100 eurų nominalo banknotų, 13 843 200 eurų (47 797 800 Lt) vertės, G. V., kuris pavedė T. S. šilkografijos būdu uždėti apsauginę juostelę ant I. I. pateiktų lapų, tą pastarasis kartu su D. M. ir padarė. Iš paruoštų netikrų eurų spausdinimui „Arches“ popieriaus lapų I. I. paėmė ne mažiau 6165 vienetus netikrų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004 m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P. . R. P. , gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, paragintas R. T. kuo skubiau pradėti gamybą, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų, 7 398 000 eurų (25 543 814 Lt) vertės, tačiau netikrų eurų banknotų gamyba nebuvo baigta dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

N. S. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S. , V. O. , Š. R. , D. R., S. J. , T. S. , R. P. , V. A. , atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 eurų nominalo banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

N. S. 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį panaudojant I. I. pateiktas darbui reikalingas medžiagas ir įrangą gaminti netikrus 100 eurų nominalo banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn. patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinete Nr.1-322, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S., I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei I. I. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos darbų, t.y. netikrų 100 eurų nominalo gamybos metu, panaudodamas I. I. pateiktas medžiagas ir įrangą (kompiuterį, spausdintuvą, folgizatorių), spausdino serijos numerius bei uždėjo hologramas ant netikrų 100 eurų nominalo banknotų, taip pat I. I. nurodymu nutrindavo folgos likučius nuo netikrų eurų banknotų, prikirpdavo po kalandravimo netikrų eurų banknotus, ieškodavo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą, patardamas kokius spausdintuvų modelius reikia nupirkti ir naudoti gaminant netikrus eurų banknotus, bei pasiūlė serijos numerių spausdinimui nupirkti spausdintuvą „HP Laserjet 4600“ iš UAB „K“, kurioje tuo metu dirbo jo žmona J. S. .

Tokiu būdu N. S. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų, 12 000 000 eurų (41 433 600 Lt) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

T. S. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T. , G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S. , V. O. , D. R. , N. S., S. J. , Š. R. , R. P. ir V. A. , atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 eurų nominalo banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis 2003 m. spalio mėn. susitarė su G. V. už atlygį, panaudojant G. V. pateiktas darbui reikalingas priemones, įrangą, gaminti netikrus 100 eurų nominalo banknotus. Be to, jis susitarė su D. M. , kad ji nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio už atlygį dalyvaus gaminant netikrus 100 eurų nominalo banknotus ir atliks jai priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2004 m. rugsėjo mėn., Kaune, (duomenys neskelbtini) kabinete Nr.1-115, 1-116, T. S. , G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei G. V. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos darbų: netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybos metu, G. V. šilkografijos būdu uždėjus apsauginę juostelę su užrašu „100 euro“ ant lapų, jis paimdavo lapus ir juos dėdavo džiovinimui ir pats G. V. nurodymu šilkografijos būdu uždėdavo ant lapų apsaugines juosteles su užrašu „100 euro“, taip paruošdamas popierių tolimesniam netikrų eurų gaminimui. Taip pat T. S. paimdavo nuo šilkografijos stalo netikrus 100 eurų nominalo banknotus, ant kurių G. V. šilkografijos būdu ant banknoto reverso pusės uždėdavo skaičių „100“, ir juos dėdavo džiovinimui.

Tokiu būdu T. S. pagamino ne mažiau kaip 13 000 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele, iš kurių buvo pagaminta ne mažiau 60 000 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų, 6 000 000 eurų (20 716 800 Lt ) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, nuo 2004 m. rugsėjo iki 2004 m. spalio mėn., vykdydamas G. V. nurodymus, susitaręs su D. M. , iš I. I. atvežto popieriaus „Arches“ pagamino 11 536 vienetus eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele, iš kurių būtų išėję 138 432 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų 13 843 200 eurų (47 797 800 Lt) vertės, iš kurių I. I. paėmė 6 165 vienetų netikrų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004 m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P. . R. P., gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 eurų nominalo banknotų, tačiau eurų banknotų gamyba nebuvo baigta dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. I. ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio l dalį, įvertinant jo nusikalstamą veiką kaip tęstinį nusikaltimą. Be to, kasaciniame skunde prašoma pašalinti iš kaltinimo:

1. išankstinį susitarimą tarp jo ir R. T. gaminti netikrus 50 JAV dolerių nominalo banknotus;
2. išankstinį susitarimą su V. A. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos, laikymo ir realizavimo;
3. organizuotos grupės subūrimą ir dalyvavimą jos veikloje;             
4. jo vaidmenį kaip nusikaltimo organizatoriaus ir veiksmų koordinavimo;              ;

g) pašalinti iš jam priklausančio konfiskuotino turto du žemės sklypus Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį sklypo Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kartu su kitais dviem bendrasavininkais lygiomis dalimis;

h)  nustatyti, kad iš nusikalstamos veiklos jis gavo 1 012 000 Lt neteisėtų pajamų;

i)  pripažinti nepagrįstu prokuroro 2008 m. lapkričio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktą prašymą padidinti pagamintų netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų apimtis papildomais kiekiais ir papildoma 117 849,30 Lt verte;

j) pripažinti įrodytais tik 74 vnt. padirbtus 50 eurų nominalo banknotus su indikatyvu EUA 00050P00003 ir 2496 vnt. 100 eurų nominalo banknotus su indikatyvu EUA 0100P00003, kurie buvo ištirti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2003-2005 m., kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. 8205, bet ne jam inkriminuotus kiekius;

k) pripažinti teismo procesą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme užsitęsusiu;

I) paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę sumažinti, taikyti BK 62 straipsnio l dalį ir paskirti

švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė BPK normas, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos I. I. teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išspręsti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teisingai išnagrinėti apeliacinį skundą ir priimti teisingus bei pagrįstus nuosprendžius. Kasatorių nuomone, buvo netinkamai pritaikyti BK 24, 25, 213 bei 54, 59, 63 straipsniai ir BPK normos, kuriomis pagrįsti skundžiami teismų nuosprendžiai (BPK 256, 22 straipsnio 3 dalis – EŽTL Konvencijos 6 straipsnio, 328 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalis ir BPK XXIII skyriaus normos), be to, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-169/2004, 2K-110/2008, 2K-281/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 1.1 punktas).

Dėl netinkamo BK 24, 25, 213, 54, 59, 63 straipsnių taikymo (BPK 369 straipsnio l dalis) ir nukrypimo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko buvo suvaržytos įstatymu garantuotos I. I. teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, kasatoriai teigia, kad baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme išnagrinėta pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, kad Europos Centrinio Banko (toliau - ECB) duomenimis, ikiteisminio bylos tyrimo pabaigoje su indikatyvu EUA 0050 P00003 iš apyvartos buvo išimta 14 429 vnt. 50 eurų nominalo banknotų ir su indikatyvu EUA 0100 P00003 - 123 849 vnt. 100 eurų nominalo banknotų, o inkriminuotas pagamintų netikrų eurų kiekis buvo grindžiamas byloje esančia specialisto išvada Nr. 8205. Teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje prokuroras teismui pateikė 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštą Nr. 140-S-2599, kuriame nurodė, kad ECB duomenimis iki 2008 m. spalio 9 d. Europos valstybėse su indikatyvu EUA 0050 P00003 buvo išimta 15 406 vnt. netikrų 50 eurų nominalo banknotų, o su indikatyvu EUA 0100 P00003 -138 226 vnt. netikrų 100 eurų nominalo banknotų, t. y. 977 vnt. daugiau netikrų 50 eurų nominalo banknotų ir 14 377 vnt. daugiau netikrų 100 eurų nominalo banknotų. Tuo pagrindu 2008 m. lapkričio 12 d. prašyme prokuroras prašė pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, padidinant prašyme nurodytu kiekiu pagamintų netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų apimtis papildomais kiekiais ir papildoma 117 849,30 Lt verte. Be to, prokuroras iš kaltinimų pašalino nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį nurodydamas, kad tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 213 straipsnio 2 dalį ir tai tėra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas prokuroro prašymą patenkino, tačiau nei teisiamiesiems, nei gynėjams nepaaiškino,  pagal kokį kaltinimą toliau bus tęsiamas bylos nagrinėjimas ir nuo kokio kaltinimo reikia gintis. Kasatoriai mano, kad kaltinimų apimtis, kuria byla buvo nagrinėjama teisme, buvo pagrįsta nors ir abejotina, bet specialisto išvada Nr. 8205, esančia byloje, tuo tarpu prokuroro pateiktas 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr. 140-S-2599 yra dokumentas, turintis tik informatyvią reikšmę, bet negalėjo būti pagrindu keisti pagamintų netikrų eurų kiekį, nes jokia ECB ar Lietuvos ekspertų išvada teismui nebuvo pateikta. Prokuroro prašymu 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Lietuvos centrinio banko Pinigų ekspertizės skyriaus vyriausia ekspertė N. Baltrūnienė nurodė, kad 2008 m. balandžio 1 d. įvykusiame ECB posėdyje buvo konstatuota, kad suklastotų eurų klasė P00003 nebeaktyvi, tai reiškė, jog tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis pagaminti eurai apyvartoje nebecirkuliuoja. Nuosprendyje, anot kasatorių, tai neįvertinta ir todėl teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas, tuo iš esmės suvaržydamas I. I. įstatymų garantuotas teises, ir buvo šališkas.

Kasatoriai sutinka, kad iš kaltinimų pašalinta nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės veiksmų kvalifikacijai pagal BK 213 straipsnį, tačiau, pašalinus BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuotos grupės sąvoka išnyko, o jei atsisakyta jos, reikėtų atsisakyti ir organizuotos grupės, kaip sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio l dalies 2 punkte. Bet kuriuo atveju, anot kasatorių, BK 60 straipsnio l dalies 2 punktas yra sistemiškai aiškinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką. Prokuroras nurodė, kad atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodydamas kasacinę nutartį Nr. 2K-169/2004. Tačiau, pasak kasatorių, toje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako ne dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, bet dėl BK 25 straipsnio 2 dalies ir jos sąsajų su BK 60 straipsnio l dalies l punktu. Kasatoriai pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato analogijos taikymo galimybės, todėl kaltinimo rėmimasis teismų praktika, aiškinančia visai kitas baudžiamosios teisės normas, buvo neleistinas, negalimas ir neturėjo būti teismui priimtinas. Svarbi aplinkybė, anot kasatorių, yra tai, kad kaltinimas visiškai nutylėjo itin reikšmingą teismų praktiką dėl organizuotos grupės teisinio reglamentavimo 2000 m. BK (įsigaliojusiame 2003 m. gegužės 1 d.) ir 1961 m. redakcijos baudžiamajame įstatyme. 1961 m. BK organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos, požymiai nebuvo nurodyti, tačiau jie buvo atskleidžiami ir aiškinami teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2008). Anot kasatorių, pagal teismų praktiką taikant ankstesnės redakcijos BK, I. I. veikoje nerasime būtinų požymių, kurie yra reikšmingi nustatant, kad jis su kitais nuteistaisiais veikė organizuota grupe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-300/2008 konstatavo, kad pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Palyginus šią organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. BK įsigaliojimo 2003 m. gegužės 1 d. teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, akivaizdu, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrininkavimui pripažinti organizuota grupe reikia mažiau sąlygų. Todėl kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad BK 25 straipsnio 3 dalis, palyginus su iki tol buvusia teismų praktika, taikant 1961 m. BK atitinkamas nuostatas, pasunkina kaltinamųjų teisinę padėtį ir pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 3 straipsnio 3 dalis) neturi grįžtamosios galios. BK yra vieningas įstatymas, kurio galiojimo laikas konkrečiam kaltinamajam nustatomas ne tik pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, bet ir pagal bendrosios dalies nuostatas. Šiuo atveju – pagal tai, yra ar nėra nuteistųjų veiksmuose organizuotos grupės požymių pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį BK. Tik išsprendus šį klausimą, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių galima spręsti teisiamųjų veiksmų kvalifikavimo ir bausmės klausimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-281/2006).

BK 25 straipsnio komentare nurodyta, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo padarymo planas, jo mechanizmas, nurodomos bendrininkams jų užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo vietos ir laiko. Kasatoriai teigia, kad viso to nebuvo ir byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo kitaip. Ikiteisminio bylos tyrimo metu I. I. neigė išankstinį susitarimą, ginčijo nusikalstamus veiksmus atlikęs veikdamas organizuota grupe ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kasatorių nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo tik ketinimai ir bandymai dar nežinant, kas iš to išeis, todėl I. I. veiksmai tiek netikrų JAV dolerių, tiek ir eurų gamyboje ir paleidime į apyvartą turėjo būti įvertinti kaip grupiniai BK 25 straipsnio 2 dalies, bet ne 3 dalies prasme.

Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko nepašalintas prieštaravimas, kada buvo suburta organizuota grupė, jeigu 2001 m. 50 JAV dolerių nominalo banknotų gamybos ir realizavimo epizode I. I. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką jau veikdamas organizuota grupe su R. T. , R. B. , G. V., V. A. , D. S. ir V. O. . Šio prieštaravimo nepašalino ir Lietuvos apeliacinis teismas. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog su R. T. buvo susitarta gaminti netikrus JAV dolerius ir realizuoti. Byloje nustatyta, kad dėl realizavimo tarėsi R. T. ir R. B. , todėl išankstinis susitarimas tarp I. I. ir R. T. dėl 50 JAV dolerių nominalo banknotų gamybos ir realizavimo iš kaltinimo turėjo būti pašalintas.

Kasatorių nuomone, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad I. I. ir kitų nuteistųjų nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, nes jie pagamino ir realizavo didelį kiekį, ne mažiau l000 vnt. netikrų 100 JAV dolerių nominalo banknotų įvairiose pasaulio šalyse, nors kaltinimas buvo pateiktas dėl 50 JAV dolerių nominalo banknotų. Tik šališkas teismas, pasak kasatorių, galėjo padvigubinti inkriminuotų netikrų JAV dolerių kiekį, vertindamas ne pagal 50 JAV dolerių, bet pagal 100 JAV dolerių nominalą. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad buvo pagamintas ir realizuotas didelis kiekis netikrų JAV dolerių banknotų ir nusikaltimo objektui – finansų sistemai buvo padaryta reali žala, pažeisti ūkio subjektų bei fizinių asmenų materialiniai interesai. Kasatoriai skunde pateikia citatą iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 28 puslapio, kuri yra tokio turinio: „Kadangi kaltinamieji nutarė gaminti netikrus eurų banknotus, tai yra nusikaltimą tęsti sau palankiomis sąlygomis, tai yra netikrų pinigų gamybos nebaigė, todėl jų veika yra tęstinė ...“. Anot kasatorių, tokia teismo išvada yra teisinga, pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl I. I. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio l dalį, netikrų 50 JAV dolerių nominalo, 50 eurų nominalo ir 100 eurų nominalo banknotų gamyba ir paleidimas į apyvartą turėjo būti įvertinti ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnyje, epizodai. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nusikalstama veika buvo tęstinė, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas bausmes pagal BK 63 straipsnio l ir 4 dalių taisykles. Anot kasatorių, tai ir nulėmė nepagrįstos ir neteisingos bausmės paskyrimą (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nuteisdamas I. I. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą, nes jis su kitais nuteistaisiais padarė tęstinį nusikaltimą, todėl tai turėjo būti įvertinta kaip nusikalstamos tęstinės veikos epizodas, kurį apima BK 213 straipsnio dispozicija, ir atskiros kvalifikacijos nereikėjo, o išankstinis susitarimas dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos iš kaltinimo turėjo būti pašalintas, nes V. A. ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodė, kad netikrus eurų banknotus gamino savo namuose vienas ir juos realizavo pats.

Dėl neteisingai taikytų BPK XXIII skyriaus normų, 256 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 328 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, EŽTL Konvencijos 6 straipsnio, dėl ko buvo suvaržytos įstatymu garantuotos I. I. teisės ir kas sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti nešališką, teisingą nuosprendį bei paskirti teisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismui – teisingai bei nešališkai išnagrinėti apeliacinį skundą, kasaciniame skunde teigiama, kad, pirmosios instancijos teisme pasikeitus kaltinimui pagal 2008 m. lapkričio 12 d. prokuroro prašymą (padidinti pagamintų netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų apimtis papildomais kiekiais ir papildoma verte, pašalinti nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį), dėl to nuteistieji papildomai apklausti nebuvo, nebuvo išklausyta gynybos nuomonė ir nepriimtas joks procesinis sprendimas, iš kurio būtų aišku, pagal kokį kaltinimą bus užbaigtas bylos nagrinėjimas ir nuo kokio kaltinimo, kokia prasme ir kokia apimtimi reikėjo gintis, tuo buvo pažeista procesinė teisė duoti parodymus, žinoti, kuo esi kaltinimas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir EŽTL Konvencijos 6 straipsnis. Kasatorių nuomone, esminiu baudžiamojo proceso teisių pažeidimu, kuris kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, laikytinas ir tas faktas, kad I. I. buvo priverstas duoti parodymus kitoje (E. R. ) baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamos absoliučiai tos pačios faktinės aplinkybės, o bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri priėmė ginčijamą apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme, grįsdama jį tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių I. I. davė parodymus teismo posėdyje kitoje baudžiamojoje byloje. Kasatorius mano, kad buvo pažeisti nuosprendžio priėmimo, jo surašymo ir paskelbimo reikalavimai, nes nuosprendis buvo surašytas iš anksto, kadangi per laiką, likusį po V. A. paskutinio žodžio, fiziškai neįmanoma surašyti net įžanginę ir rezoliucinę nuosprendžio dalis (BPK 308 straipsnis), o juo labiau visą 141 lapo apimties nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuosprendyje vertindamas pagamintų ir išleistų į apyvartą bei išimtų iš apyvartos įvairiose valstybėse netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų apimtį ir kiekį, yra 2005 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada Nr. 8205 ir 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr.140-S-2599, bet šių dokumentų vertinimas yra nepagrįstas, kadangi minėtas raštas turi tik informatyvią, bet ne įrodomąją vertę, o specialisto išvadą pateikė specialistai, kurių kvalifikacijos nepakako tokiam tyrimui atlikti. Abejonės dėl šių specialistų kompetencijos buvo išsakytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareikštas prašymas iškviesti į teismo posėdį ir apklausti specialistus Jankovskį, Naginovič ir Europos Centrinio Banko (ECB) ekspertą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, šiurkščiai pažeidžiant BPK normų reikalavimus, nes dėl pareikšto prašymo nebuvo išklausyta kitų proceso dalyvių nuomonė.

Kasatoriai teigia, kad byloje nėra jokio oficialaus ECB dokumento apie išimtų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų kiekius ir atliktus netikrų eurų banknotų, kuriems yra priskirti indikatyvai EUA 0050P00003 ir EUA 0100P00003, tyrimus, todėl neginčytinai yra įrodyti tik 74 vnt. netikrų 50 eurų nominalo banknotų su indikatyvu EUA 0050P00003 ir 2496 vnt. 100 eurų nominalo banknotų su indikatyvu EUA 0100P00003, ištirti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2003-2005 m., kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. 8205, bet ne I. I. inkriminuoti kiekiai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai kritiškai įvertinti I. I. parodymai, kad jis po nuteistojo R. T. sulaikymo norėjo nutraukti netikrų eurų gamybą, tačiau buvau priverstas ją tęsti. Byloje yra duomenų apie nenustatytus asmenis, susijusius su netikrų eurų gamyba, tačiau jie liko neišaiškinti ir, pasak kasatorių, bijoti buvo ir yra ko. Kasatorių nuomone, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinis nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius buvo I. I. , nes BK 24 straipsnio 4 punktas jam nebuvo inkriminuotas, todėl pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, išėjo iš kaltinimo ribų, t. y. padarė esminį BPK pažeidimą, ir paskyrė didesnę bausmę negu jos vidurkis ir didesnę negu prašė kaltinimą palaikęs prokuroras. Kasatorių nuomone, I. I. veika turėjo būti įvardyta kaip padaryta bendrininkų grupe pagal BK 60 straipsnio l dalies l punktą, nes sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta organizuota grupe, atsisakė prokuroras, pašalindamas iš kaltinimo BK 25 straipsnio 3 dalį. Be to, pasak kasatorių, teismas I. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad kaltę pripažino ne priremtas įrodymų ikiteisminio bylos tyrimo pradžioje ir jo parodymai buvo nuoseklūs. Kita lengvinanti aplinkybė, nurodyta kaltinamajame akte ir prokuroro akcentuota baigiamojoje kalboje, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, yra tai, kad I. I. gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, joje dalyvavusius asmenis, atskleidė įvykdyto nusikaltimo mechanizmą, detaliai nurodė visas netikrų pinigų gamybos procedūras. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas konstatuodamas, jog I. I. elgėsi išdidžiai ir gailėjosi savęs, nes teismas neturėjo teisės skiriant jam bausmę atsižvelgti į nurodytą aplinkybę, nes tai nenumatyta baudžiamajame įstatyme.

Kasatoriai konstatuoja, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme laikytinas užsitęsusiu – beveik treji metai. Kasatorių nuomone, į tai turėjo būti atsižvelgta skiriant I. I. bausmę (EŽTT jurisprudencija).

Be to, pasak kasatorių, kadangi I. I. buvo teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, dirbo visuomenei naudingą darbą, laisvės atėmimo bausmės laikas, kokį paskyrė teismas, prieštarauja BK 54 straipsnio nuostatoms.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas I. I. apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, tinkamai neįvertino skundo argumentų ir nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Kad Kauno apygardos teismas buvo šališkas, patvirtina ir tai, jog I. I. buvo paskirta papildoma kardomoji priemonė – suėmimas teismo salėje paskelbus nuosprendį, jam dar neįsiteisėjus ir tebegaliojant anksčiau paskirtai kardomajai priemonei – užstatui. Griežčiausios papildomos kardomosios priemonės paskyrimas neindividualizuojant jos paskyrimo sąlygų ir būtinybės prieštarauja ir asmenų lygybės įstatymui principui.

Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl gautų pajamų (4 141 961,20 Lt) iš nusikalstamos veikos apskaičiavimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų. I. I. pripažįsta iš nusikalstamos veikos gavęs 1 020 000 Lt neteisėtų pajamų. I. I. teigia, kad žemės sklypai įgyti iš teisėtų pajamų ir tai patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi, pasak kasatorių, I. I. konfiskuoto turto vertė visiškai padengia iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas, todėl konfiskuoti žemės sklypus nebuvo realaus pagrindo ir jie turėtų būti pašalinti iš konfiskuoto turto masės.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinant neteisėtą turto – žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mitsubishi Eclipse" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančių E. D. S. , konfiskavimą.

Kasatoriaus nuomone, teismai, priimdami sprendimus baudžiamosiose bylose Nr. 1-9-348-2009 ir Nr. 1A-34/2012, pažeidė EŽTT konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei BPK 44 straipsnio 5 dalį, nes minėtos bylos nebuvo teisingai ištirtos per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis nešališkų teismų.

Kasatoriaus teigimu, baudžiamosios bylos tyrėjai ir teismai pripažino, kad ne jis buvo nusikaltimo organizatorius ar iniciatorius, jo funkcija netikrų eurų gamyboje tebuvo antraeilė ir tai liudija apie mažesnį jo pavojingumą visuomenei; iki jo įtraukimo į nusikalstamą veiką kiti nuteistieji jau gamino netikrus banknotus, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, padėjo nustatyti tikrąsias byloje tirtų įvykių aplinkybes. Tačiau, anot kasatoriaus, teismai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kuri tolygi nusikalstamos veikos organizatorių laisvės atėmimo bausmėms, nuteistiems ne už vieną nusikalstamą veiką, ir taip akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą. Teismai, pasak kasatoriaus, nenurodė nei vienos sunkinančios aplinkybės, kuri leistų skirti laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei numato BK 213 straipsnio 2 dalies vidurkis. Teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą už vieną nusikalstamą veiką, kad turi šeimą su mažamečiais vaikais ir byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai (EŽTT jurisprudencija konstatuoja, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamajam). Tokiais veiksmais, anot kasatoriaus, teismai pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, nes, skirdami jam laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo BK specialiosios dalies sankcija ir bendrosios dalies normomis, o neteisingos bausmės paskyrimas reiškia, kad pažeista teisė į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tenkino Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo dalį dėl turto konfiskavimo ir konfiskavo žemės sklypą bei automobilį, nuosavybės teise priklausančius E. D. S. , vadovaudamasis vien nepagrįstomis prielaidomis: 1) kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 15 d. rašte nurodytas aplinkybes apie kasatoriaus, J. S. ir E. D. S. pajamas, išlaidas ir turtą; 2) kad E. D. S. buvo išduotas 2004 m. rugsėjo 20 d. leidimas gyvenamojo namo statybai, sudaryta sutartis su rangovu UAB „Kr", sumokėtas 20 000 Lt avansas; 3) kad, E. D. S. 2004 m. birželio 8 d. sudarė su UAB „SI" Infrastruktūros darbų organizavimo sutartį ir į bendrovės kasą sumokėjo 40 000 Lt; 4) kad prokuratūra mano, jog už 0,008 ha sklypą buvo sumokėta žymiai daugiau nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 5 000 Lt suma; 5) kad vykdant telefoninių pokalbių kontrolę buvo užfiksuota, kaip N. S. kalbasi su A. K. apie užmokestį už sklypą; 6) kad visus projektavimo darbus dėl namo su architekte derino N. S. . Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, net neapklausęs pagrindinės liudininkės E. D. S. dėl sklypo įsigijimo ir namo statybos, nusprendė pripažinti prokuratūros skundu pateiktas prielaidas kaip faktinius įrodymus, kurių pagrindu nuspręsta konfiskuoti nekilnojamąjį turtą, kuris nepriklauso kasatoriui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas 2010 m. atliko tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-000171-10 dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar N. S., siekdamas nuslėpti savo pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, bendrininkaudamas su savo motina E. D. S. , įsigijo jos vardu kilnojamą ir nekilnojamą turtą ir tokiu būdu juos įteisino. 2012 m. kovo 29 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamiesiems N. S., E. D. S. dėl jiems pareikštų įtarimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-000171-10 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Visos prokuratūros prielaidos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui dėl minėto turto, buvo išnagrinėtos baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-000171-10, bet, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne faktiniais įrodymais, bet prielaidomis, priimdamas 2012 m vasario 17 d. nuosprendžio dalį dėl turto, priklausančio E. D. S. , konfiskavimo, ir pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodančią, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais. Be to, teismas net nenagrinėjo to, kad Telšių VMI Operatyvios kontrolės skyrius vykdė mokestinį tyrimą pagal mokesčių administratoriaus 2006 m. gegužės 29 d. nurodymą Nr. Rl6-3976 dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), kurio metu taip pat jokių pažeidimų ir neatitikimų nenustatyta.

Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir prokuratūra nesupažindino jo su VMI 2006 m. vasario 15 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis apie jo, J. S. ir E. D. S. pajamas, išlaidas ir turtą, kurių pagrindu teismas ir prokuratūra reikalauja konfiskuoti turtą, priklausantį jo motinai E. D. S. . Lietuvos apeliacinis teismas ir prokuratūra nepaisė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 25 d. pranešimo Nr. 21.4-G20-111 apie atliktą E. D. S. mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., kurio metu pažeidimų ir neatitikimų nenustatyta.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingumo principu, paskirti jam švelnesnę bausmę, nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Kasatorius nesutinka su teismų nuosprendžiais ir mano, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis), dėl to paskirtoji bausmė neteisėta, prieštaraujanti teisingumo principui, padarytas esminis BPK 44 straipsnio 5 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso) pažeidimas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismas iš T. S. ir G. V. parodymų nustatė, kad pradžioje apie eurų gamybą kasatorius nieko nežinojo ir nė karto nedalyvavo eurų gaminimo procese. T. S. mano, kad, jam nesuvokiant, jog atliekamas darbas yra nusikalstama veika, t.y. nesuvokiant, jog jis klastoja netikrus pinigus – eurus, pradžioje nebuvo nusikaltimo subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios. Tiesioginės tyčios elementą galima įžvelgti tik vėliau, kai jam buvo užsiminta, jog atliekami darbai nėra legalūs, kai pats pradėjo tai įtarti.

Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog iki bausmės atlikimo pradžios jis gyveno su pensinio amžiaus (1933 m. gimimo), sergančia mama, kuriai nustatyta II invalidumo grupė, t.y. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir jis vienintelis ją išlaikė ir rūpinosi, kadangi daugiau artimų giminių nėra. Nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, ieškojo darbo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog jis neturėjo jokios įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams. Taigi jo vaidmuo buvo antraeilis, iš nusikalstamos veikos negavo papildomos finansinės naudos, t.y. gavo tik algą pagal darbo santykius už atliktą darbą. Todėl kasatorius mano, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę, kadangi paskirtoji bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Kasatorius mano, kad byloje padaryti BPK 44 straipsnio 5 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Siekiant veiksmingai užtikrinti asmens teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą, kartu garantuojant ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Konvenciją vykdymą, teismai privalo imtis visų priemonių tinkamai proceso trukmei užtikrinti. Jis nurodo, jog policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2004 m. lapkričio 6 d., baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti 2006 m. lapkričio 20 d., o nuosprendis priimtas 2009 m. gegužės 22 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2012 m. vasario 17 d., t. y. nagrinėjimas teismuose tęsėsi beveik penkerius metus ir tris mėnesius. Baudžiamojo proceso trukmė pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas" šios nuostatos prasme. Iš EŽTT praktikos, kasatoriaus nuomone, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso trukmė prasidėjo nuo sulaikymo, t.y. 2004 m. lapkričio 6 d., tuomet bendroji baudžiamojo proceso trukmė viršijo septynerius metus. Teismo proceso organizavimas turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti šios proceso stadijos atitiktį įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui. Kasatorius teigia, kad teismo posėdžiai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko neilgai – po kelias valandas, kartais tarp teismo posėdžių buvo nepateisinamai ilgos pertraukos ir tai galima vertinti kaip tinkamo teismo proceso organizavimo trūkumą (Ilijkov prieš Bulgariją (Ilijkov v. Bulgaria, no. 33977/96, judgement of 26 July 2001)). EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių gali būti pagrindas švelninti bausmę neišeinant iš atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009; Nr. 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis Nr.2K-7-45/2007).

Kasaciniame skunde teigiama, kad svarstant klausimą dėl bausmės parinkimo atsižvelgtina į tai, jog per tuos septynerius metus, kol vyko baudžiamasis procesas, T. S. nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, buvo įsidarbinęs, ir tai rodo, kad kasatorius socializavosi visuomenėje ir jo pavojingumas nėra toks, koks buvo nusikalstamos veikos darymo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasatorius mano, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, nes paskirtoji bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Atsiliepimu į nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato J. Klipšto, nuteistųjų N. S. ir T. S. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas prašo kasacinius skundus atmesti.

Dėl nuteistojo I. I. ir jo gynėjo kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti apeliaciniame skunde. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Prokuroras pažymi, kad nors kasaciniame skunde nurodomi abu kasacinio proceso pagrindai (netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas bei esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų padarymas), tačiau kasaciniame skunde yra daug teiginių, kad pirmosios, apeliacinės instancijų teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to padarė netinkamas išvadas, pateikiami ir analizuojami, ginčijami bylos faktiniai duomenys. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina.

Dėl kasaciniame skunde keliamo klausimo apie pagamintų netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų kiekį prokuroras nurodo, kad teismų sprendimuose yra išsamiai argumentuota, kodėl teismai nustatytą pagamintų netikrų 50 JAV dolerių kiekį (ne mažiau 1000 vnt.) pripažįsta dideliu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai pagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašomojoje dalyje vienoje vietoje nurodyti 100 JAV dolerių banknotų nominalai vietoj 50 JAV dolerių banknotų nominalo tėra rašymo klaida, nes iš kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas vertino ir nuteisė kaltinamuosius būtent už netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų gaminimą ir realizavimą. Prokuroro nuomone, kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurie leistų manyti, kad žemesnės instancijos teismai, nustatydami pagamintų ir realizuotų netikrų 50 JAV dolerių banknotų kiekį, būtų netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą ar padarę esminių baudžiamojo procesų pažeidimų, nesilaikę BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos.

Dėl pagamintų netikrų pinigų - 50 ir 100 eurų - banknotų kiekio nustatymo prokuroras mano, kad teismų sprendimuose išsamiai ištirti ir įvertinti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat teisminio nagrinėjimo metu gauti papildomi duomenys apie netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotus, kuriems Europos Centrinis Bankas yra suteikęs unikalius indikatyvus EUA 0100 P00003 ir EUA 0050 P00003, kurie, kaip nustatyta, būtent ir buvo gaminami tomis techninėmis priemonėmis, kurios buvo surastos ir paimtos šio ikiteisminio tyrimo metu ir kurias naudojo nuteistieji netikrų eurų gamybai. Kad minėtas netikrų eurų gamybos priemones, paimtas šioje byloje, naudojo nuteistieji, tarp jų ir I. I. , neginčijama ir kasaciniame skunde, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados apie nuteistųjų pagamintus ir realizuotus netikrų 50 ir 100 eurų banknotų kiekius yra pagrįstos ir visiškai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. I. I. kasacinio skundo argumentas, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktas raštas su nurodytais netikrų 50 ir 100 eurų banknotų kiekiais nelaikytinas įrodymu, yra nepagrįstas, nes BPK 20 straipsnio prasme įrodymais gali būti visi duomenys, jei jie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nenurodo, kad minėti duomenys gauti neteisėtai, to jie neginčijo ir anksčiau, iš esmės akcentuodami tik tų duomenų pateikimo formą. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas BPK nustatytais veiksmais ištyrė ir patikrino ECB duomenų bazėje registruotų duomenų patikimumą, apklausdamas teismo posėdyje tiek specialistą Ž. R. ir ekspertę N. Baltrūnienę (ECB įgaliotą asmenį), kurie išsamiai paaiškino, kaip yra sudaryta netikrų eurų banknotų duomenų bazė, kaip yra suteikiami indikatyvai, kad prieš registraciją netikri eurai kruopščiai ištiriami nacionaliniuose padirbtų pinigų centruose dirbančių ekspertų ir tik po patikros registruojami duomenų bazėje, kuri yra griežtai kontroliuojama, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teisme nebuvo apklaustas ECB ekspertas.

Dėl kaltinimo pakeitimo pirmosios instancijos teisme prokuroras nurodo, kad BPK 256 straipsnio reikalavimai dėl kaltinimo pakeitimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti. Teismas, priimdamas prokuroro prašymą patikslinti pagamintų netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų kiekius (juos padidinant), neprivalėjo priimti jokio procesinio sprendimo, kuriame turėtų nurodyti, pagal kokį kaltinimą toliau nagrinės bylą, kaip kad teigiama kasaciniame skunde. Prokuroras nurodo, kad nuteistajam nebuvo suvaržyta teisė pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo, nes kaltinamieji ir jų gynėjai nepasinaudojo jiems suteikta teise teikti paaiškinimus dėl pakeisto kaltinimo.

Dėl nuteistojo padarytų veikų pripažinimo viena tęstine nusikalstama veika, prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai ir netiksliai nustatė nusikalstamos veikos sudėties požymius, turinčius reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tęstinę ar nusikaltimų daugetą, ir šis trūkumas buvo ištaisytas apeliacinėje instancijoje, kur įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į teisminę praktiką konstatuota, kad nuteistųjų veiksmai dėl netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų ir 100 eurų nominalo banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo turi būti vertinami kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos (nusikaltimų daugetas), o ne viena tęstinė nusikalstama veika. Prokuroras konstatuoja, kad I. I. yra teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir po to jas subendrinant BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų apie BK 25 straipsnio 3 dalies pašalinimą ir kitų organizuotos grupės požymių nustatymą bei dėl nuteistojo I. I. susitarimų su kitais asmenimis daryti nusikalstamas veikas prokuroras teigia, kad nuoroda į sunkinančią aplinkybę ir jos apibrėžimą įstatyme yra perteklinė, todėl prokurorų iniciatyva ir buvo pašalinta iš kaltinimo, nors tai nereiškia, kad kaltintojai atsisakė sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šią sunkinančią aplinkybę teismai pagrįstai vertino ir atsižvelgė skirdami bausmes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas, be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendyje iš tiesų nebuvo pasisakyta dėl organizuotos grupės požymių atsižvelgiant į teismų praktiką pagal 1961 m. BK, tačiau šis nuosprendžio trūkumas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, kuris išsamiai ir argumentuotai pasisakė šiuo klausimu, todėl kasacinio skundo argumentas, kad I. I. veikoje neatskleisti organizuotos grupės požymiai pagal 1961 m. BK teismų praktiką, nepagrįstas.

Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus teiginiai, jog nepašalinti prieštaravimai dėl organizuotos grupės sukūrimo laiko, yra nepagrįsti nes, Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad nuteistųjų veikos dėl netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų ir 100 eurų nominalo banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo turi būti vertinamos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos (nusikaltimų daugetas), o ne viena tęstinė nusikalstama veika, akivaizdu, kad organizuota grupė netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų gamybai buvo suburta 2001 m., o organizuota grupė netikriems 100 eurų nominalo banknotams gaminti pradėjo veikti 2002 m., todėl jokių prieštaravimų dėl šių aplinkybių nėra.

Kasatorius, anot prokuroro, tinkamai nepagrindžia, kodėl iš kaltinimo turėjo būti pašalintas išankstinis jo ir kitų nuteistųjų susitarimas dėl netikrų 50 JAV dolerių gamybos ir realizacijos, nes iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir apeliacinės instancijos teismo patikrintų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad ši nusikalstama veika prasidėjo nuo jo ir R. T. susitarimo bandyti sukurti netikro JAV dolerio gamybai reikalingą maketą.

Prokuroro nuomone, skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad iš kaltinimo turėjo būti pašalintas išankstinis susitarimas dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos, nes I. I. tik pagamino netikro pinigo kompiuterinį maketą, įrašė informaciją, reikalingą hologramai daryti, ir kartu su spausdinimo plėvėmis atidavė V. A. , o šis netikrus 50 eurų banknotus jau gamino ir realizavo pats, I. I. apie pagamintus ir realizuotus kiekius nieko nežinojo, nes į šiuos kasacinio skundo argumentus jau buvo išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Prokuroras pažymi, kad teismai nuteistojo I. I. veiką šiame epizode teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip padėjimą gaminti netikrus 50 eurų nominalo banknotus.

Prokuroras nurodo, kad nors kasatorius nesutinka, jog jis buvo pagrindinis nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius, nes jam nebuvo inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalis ir tokiu būdu teismas išėjo iš kaltinimo ribų, o tai yra esminis baudžiamojo proceso normų pažeidimas, nulėmęs didesnės bausmės jam paskyrimą, tačiau nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų, nes pripažino I. I. vadovaujantį (organizatoriaus) vaidmenį ir paaiškino, jog nustačius, kad jis, darydamas BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be organizatoriaus veiklos, atliko ir vykdytojui priskiriamus veiksmus ir tie veiksmai išsamiai aprašyti nuosprendyje. Tokiais atvejais, kai bent dalis asmens atliktų veiksmų yra susiję su vykdytojo funkcijomis, jo veika kvalifikuojama be papildomos nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo atveju baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant I. I. veiką pritaikytas tinkamai.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie pirmosios instancijos teismo šališkumą ir pernelyg ilgą procesą, prokuroras nurodo, kad negalima pripažinti, jog nuteistojo I. I. bylą nagrinėjanti teisėja buvo šališka jam, nes kartu išnagrinėjo ir kitą baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas E. R. . Ši baudžiamoji byla buvo atskirta nuo baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas I. I. , tuomet, kai E. R. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, vėliau buvo surastas Vokietijoje ir išduotas Lietuvai. Kadangi jį grąžinus į Lietuvą, pagrindinė baudžiamoji byla jau buvo nagrinėjama teisme ilgą laiką, buvo akivaizdu, kad sujungti šias baudžiamąsias bylas netikslinga, nes tai pakenktų tiek vienos, tiek kitos baudžiamosios bylos greitam išnagrinėjimui, todėl tai, kad I. I. davė parodymus baudžiamojoje byloje, kur buvo teisiamas E. R. , jo teisių nepažeidė.

Pasak prokuroro, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl nelaikytina pirmosios instancijos teismo šališkumu tai, kad nuosprendis buvo paskelbtas neužilgo po paskutinio žodžio, nes tuo BPK nustatyta nuosprendžio surašymo tvarka nebuvo pažeista.

Prokuroras mano, kad kasacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nepripažino lengvinančia aplinkybe to, kad I. I. savo kaltę pripažino nepriremtas įrodymų bei konstatavo, kad jis elgėsi išdidžiai, gailėjosi savęs, nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas pripažino I. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei joje dalyvavusius asmenis.

Prokuroras nurodo, kad dėl kasacinio skundo argumento, jog procesas pirmosios instancijos teisme truko beveik trejus metus, todėl yra užsitęsęs ir pagal EŽTT praktiką, o tai yra pagrindas sumažinti bausmes kaltinamiesiems, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad procesas truko pernelyg ilgai dėl valstybės institucijų kaltės, todėl negalima sutikti, kad tuo pagrindu I. I. turėtų būti mažinama bausmė.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie konfiskuotiną turtą prokuroras nurodo, kad  pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi ne prielaidomis, kaip teigia kasatorius, o bylos įrodymų visetu, logiškai išdėstydamas visas faktines aplinkybes, kurių pagrindu nustatė ir itin kruopščiai apskaičiavo I. I. konfiskuotino turto vertę, o apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad konfiskuotino turto vertė nustatyta tinkamai. Be to, pasak prokuroro, kasatorius neteisingai aiškina BK 72 straipsnio nuostatų taikymą, manydamas, kad konfiskuojamos tik neteisėtos pajamos, gautos iš nusikalstamos veikos, nes tuo metu galiojusios redakcijos BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad konfiskuojami ir darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ir kiti materialinę vertę turintys daiktai. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepriėmė jokių nuosprendžio pakeitimų dėl I. I. turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas minėto turto nepripažino tiesioginiu nusikalstamos veikos rezultatu ir jo nekonfiskavo BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šios nuostatos nepakeitė ir apeliacinis teismas, todėl kasacinio skundo prašymas pašalinti šį turtą iš konfiskuotino turto yra nereikalingas. Kaip pažymėta apeliacinio teismo nuosprendyje, jeigu vykdant nuosprendį ir konfiskavus tą turtą, kuris pripažintas, kaip gautas iš nusikalstamų veikų, jo vertės pakaks konfiskuotino turto vertei padengti, kitas I. I. turtas (taip pat ir minėti žemės sklypai) bus jam grąžintas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė konfiskavus turtą, įgytą už nusikalstamos veikos padarymo metu gautas lėšas, likusią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti iš kito I. I. turimo turto, Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir kitam I. I. turimam turtui iki visiško nuosprendžio įvykdymo, nes į jį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad šiam turtui įsigyti galėjo būti naudojamos ir iš A. B. pasiskolintos lėšos, galimybės nukreipti į šį turtą išieškojimą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nenaikina.

Dėl nuteistojo N. S. kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. S. , nuosprendyje motyvuotai išdėstė visas aplinkybes ir BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus, į kuriuos atsižvelgė skirdamas bausmę ir pagrindė, kodėl N. S. prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu, ir tos aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat motyvuotai nurodė, kodėl jam skiriama bausmė, didesnė nei bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės N. S. teisėtumą, pagrįstumą patikrino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris konstatavo, kad jam pagrįstai skirta bausmė, didesnė nei bausmės vidurkis.

Prokuroras nurodo, kad nors N. S. teigia, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas konfiskuoti žemės sklypą ir automobilį pagrįstas tik prielaidomis ir tuo grindžia BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą, tačiau šių teiginių nekonkretizuoja, nepateikia jokių argumentų, kurie leistų abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis, neginčija duomenų, kurių pagrindu teismas padarė tokias išvadas, teisėtumo, nenurodo kitų esminių BPK pažeidimų, padarytų renkant, tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus šiuo klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas, anot prokuroro, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes šiuo klausimu ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje įrodymus vertino neišsamiai ir atsietai vienus nuo kitų, neanalizavo ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, todėl padarė tikrovės neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nurodytas turtas (žemės sklypas ir automobilis) faktiškai yra įgyti N. S. už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, o jo motina žinojo, kad tas turtas įgytas už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, todėl jis turi būti konfiskuotas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro nuomone, baudžiamasis įstatymas šiuo atveju pritaikytas tinkamai. Prokuroro teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas konfiskuoti nurodytą turtą negali būti naikinamas ir dėl to, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame N. S. ir jo motina D. E. S. buvo įtariami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nepaisant to, ar asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, todėl net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą E. D. S. , jai priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu nustatomos tam būtinos sąlygos. Be to, tarp Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio ir prokuroro nutarimo nėra prieštaravimo, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad N. S. ir E. D. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties, bet BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikaltimo (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo) padarymo). Prokuroro nutarimas negali nei paneigti, nei pakeisti apeliacinio teismo išvadų dėl konfiskuotino turto, tai prokuroro nutarimu ir nėra daroma. Priešingai, prokuroro nutarime yra pabrėžta, kad minėtų asmenų atžvilgiu jau buvo pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nusikalstamu būdu gautas turtas jau konfiskuotas apeliacinio teismo sprendimu.

Dėl nuteistojo T. S. kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl nėra pagrindo mažinti T. S. bausmės nei atsižvelgiant į proceso trukmę, nei remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės pagrindžia teismo išvadą, kodėl nėra pagrindo manyti, kad procesas truko pernelyg ilgai dėl valstybės institucijų kaltės. Naujų duomenų, kurie paneigtų šias apeliacinio teismo išvadas, pasak prokuroro, kasaciniame skunde nepateikiama. Prokuroro teigimu, pagal teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali tik tuomet, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios leistų manyti, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, o T. S. kasaciniame skunde nenurodo jokių išimtinų aplinkybių, kurios tinkamai pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

Nuteistojo I. I. ir jo gynėjo, nuteistųjų N. S. ir T. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo I. I. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentų.

Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas reglamentuoja BPK 376 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, o 4 dalyje – kad pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, bylos aplinkybių nenustatinėja, o patikrina žemesnių instancijų teismų sprendimus pagal tų teismų nustatytas aplinkybes tik teisės taikymo aspektu. Įstatymo neįgaliotas nustatinėti faktinių bylos aplinkybių, kasacinės instancijos teismas negali koreguoti žemesnių instancijų teismų jau nustatytų aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesvarsto šių nuteistojo I. I. ir jo gynėjo kasaciniame skunde suformuluotų prašymų:

• nustatyti, kad iš nusikalstamos veiklos I. I. gavo 1 012 000 Lt neteisėtų pajamų;
• pripažinti įrodytais tik 74 vnt. padirbtus 50 eurų nominalo banknotus su indikatyvu EUA 00050P00003 ir 2496 vnt. 100 eurų nominalo banknotus su indikatyvu EUA 0100P00003, kurie buvo ištirti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2003-2005 m., kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. 8205, bet ne I. I. inkriminuotus kiekius;
• pripažinti nepagrįstu prokuroro 2008 m. lapkričio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktą prašymą padidinti pagamintų netikrų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų apimtis papildomais kiekiais ir papildoma 117 849,30 Lt verte;
• pašalinti iš I. I. priklausančio konfiskuotino turto sąrašo du žemės sklypus Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) ir trečdalį sklypo Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini);
• pašalinti iš kaltinimo:

a) išankstinį susitarimą tarp I. I. ir R. T. gaminti netikrus 50 JAV dolerių nominalo banknotus;

b) išankstinį susitarimą su V. A. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos, laikymo ir realizavimo;

c) organizuotos grupės subūrimą ir dalyvavimą jos veikloje;             

d) I. I. vaidmenį kaip nusikaltimo organizatoriaus ir veiksmų koordinavimo;

Įvertinus paminėtas BPK 376 straipsnio nuostatas, kasacinės instancijos teisme svarstytini tik šie nuteistojo I. I. ir jo gynėjo kasaciniame skunde suformuluoti prašymai:

• panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;
• arba skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: I. I. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio 1 dalį, įvertinus ją kaip tęstinį nusikaltimą;
• pripažinti procesą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme užsitęsusiu;
• I. I. paskirtą bausmę sumažinti – pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Prašymą skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme kasatoriai grindžia teiginiu, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Anot kasatorių, teismo šališkumą parodo tokios aplinkybės:

• teismas pakeitė kaltinimą pagal, kasatorių nuomone, nepagrįstą prokuroro 2008 m. lapkričio 12 d. prašymą, kuriame buvo prašoma padidinti pradiniame kaltinime nurodytą kaltinamųjų pagamintų ir realizuotų netikrų eurų banknotų kiekį ir jų vertę;
• kad I. I. buvo priverstas duoti parodymus kitoje (E. R. ) baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamos absoliučiai tos pačios faktinės aplinkybės, o bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri priėmė ginčijamą apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme, grįsdama jį tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių I. I. davė parodymus teismo posėdyje kitoje baudžiamojoje byloje;
• teismas atmetė dalį I. I. ir jo gynėjo prašymų;
• skirdamas bausmę teismas nuosprendyje konstatavo, jog I. I. elgėsi išdidžiai ir gailėjosi savęs, nors teismas neturėjo teisės skiriant bausmę atsižvelgti į nurodytą aplinkybę, nes tai nenumatyta baudžiamajame įstatyme;
• kad Kauno apygardos teismas buvo šališkas patvirtina ir tai, jog I. I. buvo paskirta papildoma kardomoji priemonė – suėmimas teismo salėje paskelbus nuosprendį, jam dar neįsiteisėjus ir tebegaliojant anksčiau paskirtai kardomajai priemonei – užstatui.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių kasatoriai skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįžvelgė ir pats nuteistasis I. I. , rašydamas apeliacinį skundą, nes jame neprašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o prašė tą nuosprendį tik pakeisti, pašalinant iš jam inkriminuoto kaltinimo tam tikras aplinkybes ir sušvelninat jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog ir iš nuteistojo I. I. ir jo gynėjo kasacinio skundo rezoliucinės dalies matyti, kad kasatoriai nėra įsitikinę savo prašymų pagrįstumu. Prašymus jie yra suformulavę alternatyviai: skundžiamus teismų sprendimus panaikinti arba pakeisti. Patenkinus pirmąjį prašymą, antrasis netektų prasmės. Todėl antrojo prašymo pateikimas reiškia pripažinimą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinimas teisme buvo pakeistas, tiksliai laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos. Rašytinį prašymą kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (padidinant pagamintų ir realizuotų netikrų eurų banknotų kiekį ir vertę) prokuroras teismui pateikė iki įrodymų tyrimo pabaigos. Prašymo nuorašai buvo įteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams, teismo posėdyje teismo protokoline nutartimi buvo padaryta kaltinamųjų gynėjų nurodytos trukmės pertrauka pasirengti gynybai. Kasacinio skundo teiginys, jog teismas pažeidė BPK reikalavimus nepriimdamas procesinio dokumento, iš kurio kaltinamiesiems būtų aišku, pagal kokį kaltinimą byla bus nagrinėjama toliau, taip pažeisdamas ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, yra nepagrįstas, nes BPK nenumato teismo pareigos priimti šiuo klausimu kokį nors procesinį dokumentą. Iš BPK 256 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad dėl pakeisto kaltinimo teismas jokio procesinio sprendimo iki nuosprendžio priėmimo priimti negali, nes čia nurodyta, kad, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad teismas nuosprendyje turi įvertinti ne tik pakeisto, bet ir pirminio kaltinimo pagrįstumą ir priimti dėl jų atitinkamą sprendimą. Toks procesinis reguliavimas nevaržo BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, nes kaltinamajam gavus kaltinamojo akto ir prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą nuorašus, jam yra žinomas tiek pirminio, tiek pakeisto kaltinimo turinys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo išsprendimas, tiksliai laikantis BPK nustatytos tvarkos, negali būti pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku.

BPK 58 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Nagrinėti kitų, tarp jų ir su jau išnagrinėtomis susijusių bylų BPK nuostatos teisėjui nedraudžia. Kasatorių teiginys, kad E. R. ir I. I. bylose teismas tyrė tas pačias aplinkybes, nepagrįstas jau vien dėl to, kad pirmojoje byloje buvo tiriama tik E. R. nusikalstama veika, o I. I. byloje buvo tiriamos net šešiolikos kaltinamųjų nusikalstamos veikos. Todėl nėra pagrindo teismą pripažinti šališku ir dėl kitos bylos nagrinėjimo. Aplinkybė, kad toje kitoje byloje I. I. davė parodymus, teismo šališkumui jokios įtakos neturi.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyvių prašymus pirmosios instancijos teismas išsprendė BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. dalį jų patenkino, o kitą dalį motyvuotai atmetė, tuo klausimu priimdamas protokolines nutartis. Dalies prašymų motyvuotas atmetimas nėra pagrindas teismą pripažinti šališku, nes BPK 241 straipsnis įpareigoja teisiamojo posėdžio pirmininką ne tik imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, bet ir šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą.

Kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo (taip pat ir jo elgesys teisminio bylos nagrinėjimo metu) apibūdina jo asmenybę. Skiriant bausmę atsižvelgti į kaltininko asmenybę teismą įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Todėl kasatorių teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į I. I. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė BK nuostatas ir parodė šališkumą, yra nepagrįstas.

BPK 119 straipsnyje yra nurodyta, kad, be kitų tikslų, kardomąja priemone gali būti siekiama užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą. BPK 139 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kasatoriai neteisingai skunde nurodo, kad karomoji priemonė suėmimas I. I. buvo paskirta papildomai – greta anksčiau paskirtos kardomosios priemonės - užstato, nes iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad I. I. kardomoji priemonė 100 000 Lt užstatas buvo pakeista į suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje, o užstatą buvo nuspręsta grąžinti jo davėjai L. I. . Kardomosios priemonės pakeitimą į griežtesnę teismas motyvavo tuo, kad I. I. nuosprendžiu yra skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad motyvuotas kardomosios priemonės pakeitimas taip pat nėra pagrindas teismą pripažinti šališku.

Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, matyti, kad I. I. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. Todėl kasatorių prašymas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme atmetamas.

Dėl I. I. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį             

Prašymą perkvalifikuoti I. I. nusikalstamus veiksmus iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio 1 dalį kasatoriai grindžia teiginiu, jog I. I. padarė ne kelis nusikaltimus, o vieną tęstinį nusikaltimą. Teisinių argumentų šiam teiginiui pagrįsti kasatoriai skunde nepateikia, o tik daro nuorodą į vieną iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 28 puslapyje  įrašytų teiginių. Kasatoriai skunde pateikia iš to puslapio tokio turinio citatą: „Kadangi kaltinamieji nutarė gaminti netikrus eurų banknotus, t. y. nusikaltimą tęsti sau palankesnėmis sąlygomis, t. y. netikrų pinigų gamybos nebaigė, todėl jų veika yra tęstinė ...“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriai skunde net nepamini, kas šiuo kausimu buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepaisant to, jog BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad: kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nutylint apeliacinės instancijos teismo išvadas aptariamu klausimu, susidaro įspūdis, kad tas klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Tai būtų pagrindas kasacinio skundo prašymą perkvalifikuoti I. I. nusikalstamus veiksmus palikti nenagrinėtą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas prieštarautų bylos medžiagai, nes iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad I. I. ir kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimas (sprendžiant, ar tie veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, ar kaip atskiri nusikaltimai) tame nuosprendyje yra aptartas išsamiai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad: organizuotos grupės, kurios nariai dalyvavo gaminant 50 JAV dolerių nominalo netikrus banknotus, ir organizuotos grupės, kurios nariai dalyvavo gaminant 100 eurų nominalo netikrus banknotus, sudėtis skyrėsi; 50 JAV dolerių nominalo netikri banknotai buvo gaminami 2001 m. pirmoje pusėje, o 100 eurų nominalo netikri banknotai buvo pradėti gaminti tik 2002 m. pabaigoje, t. y. tarp netikrų JAV dolerių ir netikrų eurų gamybos yra gana didelis laiko tarpas; netikrų eurų nebuvo galima gaminti tomis pačiomis priemonėmis, kurias naudojant buvo gaminami JAV doleriai. Įvertinusi šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios ir antrosios nusikalstamos veikos nejungė vieninga tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas I. I. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus kaip atskirus nusikaltimus (kaip nusikaltimų daugetą), o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju buvo pagamintas didelis kiekis didelės vertės netikrų pinigų, todėl abi nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados aptariamu klausimu atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikomų normų turinį, todėl perkvalifikuoti nuteistojo I. I. nusikalstamus veiksmus į BK 213 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Taip pat nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas paskirdamas I. I. subendrintą bausmę, tai, anot kasatorių, savo ruožtu lėmė neteisingos (aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorių prašymas perkvalifikuoti I. I. nusikalstamus veiksmus iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio 1 dalį būtų nepagrįstas net ir tuo atveju, jeigu visi šioje byloje tirti I. I. nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika. Tokiu atveju, darant šią veiką, būtų pagaminta ir realizuota 1000 vienetų 50 JAV dolerių nominalo netikrų banknotų bendros 200 000 Lt vertės, 15 406 vienetai 50 eurų nominalo netikrų banknotų 2 659 691,8 Lt bendros vertės ir 138 226 vienetai 100 eurų nominalo netikrų banknotų 47 726 673 Lt bendros vertės. Kiekvienoje iš išvardytų netikrų pinigų grupių banknotų kiekis ir jų vertė yra dideli. Todėl nekyla jokių abejonių, kad jų suma taip pat gali būti įvertinta tik kaip didelis kiekis didelės vertės netikrų pinigų. Didelis kiekis ir didelė vertė netikrų pinigų ir yra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis pagal BK 213 straipsnio 2 dalį požymis. Kasatoriai skunde teigia, kad 1000 vienetų 50 JAV dolerių nominalo netikrų banknotų nėra didelis kiekis, kad 200 000 Lt dydžio jų vertė nėra didelė, tačiau teisnių argumentų, pagrindžiančių tokį teiginį, nepateikia, o šimtatūkstantinio netikrų eurų kiekio ir milijoninės jų vertės vadinti nesiekiančiais didelio kiekio ir didelės vertės ribos jie net nemėgina.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ištrauką iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apie veikos tęstinumą kasatoriai pacitavo selektyviai. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad ta ištrauka paimta iš nuosprendžio pastraipos, kurioje kalbama apie tai, kad nėra pagrindo nuteistiesiems taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“. Šioje pastraipoje nurodyta, kad pagal minėtą įstatymą amnestija taikoma tik tiems asmenims, kurių nusikalstama veikla pasibaigė iki 2002 m. spalio 25 d., o šioje byloje tirta kaltinamųjų nusikalstama veikla buvo nutraukta tik 2004 m. lapkričio 6 d. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad I. I. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų teismas nevertino kaip tęstinio nusikaltimo, nes: nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė atskirą kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, gaminant ir realizuojant 50 JAV dolerių nominalo, 50 eurų nominalo ir 100 eurų nominalo netikrus banknotus, kvalifikavimą; atskiras tų veiksmų kvalifikavimas yra nurodytas ir po įrodymų įvertinimo, atskirai tos veikos kvalifikuotos ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje. Kasatorių pacituotas sakinys liudija tik tai, kad teismas ne vietoje ir netiksliai aptarė amnestijos taikymo klausimą. Amnestijos taikymo klausimas spręstinas tik aptariant bausmių skyrimą, o dar tiksliau – tik apsisprendus dėl subendrintos bausmės, nes amnestija taikoma ne už atskirus nusikaltimus paskirtoms bausmėms, o įvertinus tiek atskiras bausmes, tiek nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę (amnestijos taikymui aktuali paskirtos bausmės trukmė nustatoma pagal subendrintos bausmės trukmę). Todėl teismui nereikėjo šio klausimo aptarinėti aptarus pirmosios kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikavimo klausimą. Teismo panaudotų formuluočių netikslumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad teismas nurodė, jog kaltinamųjų veika yra tęstinė, kai iš pastraipos konteksto akivaizdu, kad joje kalbama ne apie pirmosios kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos  (50 JAV dolerių nominalo banknotų gamyba ir realizavimas) tęsimą, o apie kitų nusikaltimų vėlesnį darymą.

Byloje nustatyta, kad I. I. :

2001 m. Kaune, veikdamas organizuota grupe kartu su R. T. , R. B. , G. V. , V. A. , D. S. , V. O. , vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį (1000 vienetų) ir didelės vertės (200 000Lt) netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų – 50 JAV dolerių nominalo banknotų;

2003 m. Kaune, bendrininkaudamas su V. A. , padėjo gaminti didelį kiekį (15 406 vienetų) ir didelės vertės (2 659 691,8 Lt) netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 eurų nominalo banknotų: jis, iš anksto susitaręs su V. A. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybos, padėjo V. A. pagaminti netikrus 50 eurų nominalo banknotus, t. y. sukūrė 50 eurų nominalo banknoto kompiuterinį maketą, atspausdino spausdinimo plėves, reikalingas netikrų 50 eurų nominalo banknotų gamybai, įrašė į kompaktinį diską informaciją, reikalingą banknoto hologramai daryti, ir perdavė šias priemones V. A. ;

nuo 2002 m. iki 2004 m. lapkričio 6 d. kartu su R. T. , G. V. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu laiku, be nurodytų asmenų, dar dalyvavo D. S. , V. O., Š. R. , D. R. , N. S. , T. S. , R. P. , S. J., V. A. ; kartu su R. T. , G. V. , R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai gamino, atlikdamas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, laikė ir realizavo didelį kiekį (138 226 vienetus) ir didelės vertės (47 726 673 Lt) netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 100 eurų nominalo banknotų.  

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant pirmąją ir trečiąją I. I. nusikalstamas veikas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį kaip didelio kiekio ir didelės vertės netikrų pinigų gaminimą ir realizavimą, antrąją nusikalstamą veiką – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį kaip padėjimą gaminti didelį kiekį didelės vertės netikrų pinigų, pritaikytas tinkamai. Pirmoji ir trečioji nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes be organizatoriaus vaidmens I. I. atliko ir tų veikų vykdytojo vaidmenį. 

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 1 dalies taikymo

Prašymą sušvelninti I. I. paskirtą bausmę kasatoriai grindžia keletu argumentų. Kasaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas teismo nustatytai I. I. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kuri numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte (veiką padarė organizuota grupė). Kasatoriai skunde tvirtina, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, netinkamai pritaikius BK 25 straipsnio 3 dalį. Jie teigia, kad teismas turėjo taikyti BK 25 straipsnio ne 3, o 2 dalį, t. y. nustatyti kitą I. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupė). Kasatoriai skunde analizuoja BK 25 straipsnio 3 dalies galiojimo laiką ir tvirtina, kad ši norma neturi grįžtamosios galios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje pateikiama organizuotos grupės sąvoka, o 1961 m. BK organizuotos grupės sąvoka nebuvo pateikta. Organizuotos grupės sąvoka buvo pateikiama ir komentuojama tik teisės doktrinoje ir teismų praktikoje. Kasatoriai BK 25 straipsnio 3 dalį lygina su iki 2000 m. BK įsigaliojimo formuota teismų praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks lyginimas nėra teisiškai reikšmingas, nes tiek 1961 m. BK 7 straipsnyje, tiek 2000 m. BK 3 straipsnyje kalbama tik apie baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Tai reiškia, kad įstatymo galiojimo laikas nuo teismų praktikos negali priklausyti. Kasatoriai skunde ginčija ir teismo nustatytą I. I. kaip vieno iš nusikaltimų sumanytojo bei organizatoriaus vaidmenį, grupės organizuotumo lygį, tačiau šie argumentai paliekami nenagrinėti, nes tai ne teisės, o faktų klausimai, t. y. klausimai, liekantys už kasacinę bylą nagrinėjančio teismo įgaliojimų ribų.

Prašymą švelninti nuteistajam I. I. paskirtą bausmę kasatoriai motyvuoja dar ir tuo, kad procesas pirmosios instancijos teisme laikytinas užsitęsusiu. Kasatoriai teigia, kad bausmės švelninimas dėl užsitęsusio proceso atitinka tiek EŽTT jurisprudenciją, tiek Lietuvos teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė gali būti švelninama ne dėl pačios proceso trukmės, o dėl to, kad procesas užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo organų ar teismo kaltės. Proceso trukmės šioje byloje klausimas buvo paliestas nagrinėjant ją apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad procesas byloje užtruko ne dėl ikiteisminio tyrimo organų ar teismo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių (byla teismui perduota dėl šešiolikos kaltinamųjų), joje tirtų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje buvo tiriamos trys nusikalstamos veikos, susijusios su dideliu kiekiu didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų gaminimu ir realizavimu, tai suteikė šiai bylai tarptautinį aspektą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi proceso delsimai teisme įvyko dėl to, jog į teismo posėdžius neatvykdavo kaltinamieji ar jų gynėjai (teismas nuosprendyje nurodė konkrečius tokių neatvykimo skaičius kiekvienais metais, kai byla buvo nagrinėjama teisme). Apibendrindamas aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad proceso trukmė šioje byloje nėra nepateisinamai ilga, todėl švelninti bausmes nuteistiesiems dėl proceso trukmės nėra pagrindo. Kasacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad ši išvada atitinka bylos medžiagą, todėl padaryti priešingą išvadą (kaip to prašoma kasaciniuose skunduose) neturi pagrindo ir kasacinės instancijos teismas.

Prašymo taikyti I. I. BK 62 straipsnio 1 dalį kasatoriai neargumentuoja. Jie teigia, kad teismas turėjo nustatyti daugiau šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau netvirtina, kad I. I. pats savo noru atvyko ar pranešė apie jo padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, yra viena iš BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui būtinų sąlygų. Nesant bent vienos iš BK normoje numatytų jos taikymui būtinų sąlygų, ta norma negali būti taikoma. Todėl kasatorių prašymas sušvelninti I. I. bausmę, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas I. I. apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, tinkamai neįvertino skundo argumentų ir nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Jokių ši teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų kasatoriai skunde nenurodo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatorių teiginys yra ne tik nemotyvuotas, bet ir nepagrįstas, nes iš nuteistojo I. I. apeliacinio skundo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi esminiai I. I. apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje aptarti, taip įvykdant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo T. S. kasacinio skundo

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis T. S. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl tų argumentų išsamiai pasisakė ir motyvuotai juos atmetė. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamūs motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą, kad nėra pagrindo mažinti T. S. bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nei dėl per ilgos proceso trukmės, nei dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų kitų aplinkybių (jo vaidmens nusikaltimo padaryme, turtinės, šeiminės padėties ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai atitinka bylos medžiagą. Naujų duomenų, kurie paneigtų šias apeliacinio teismo išvadas, kasaciniame skunde nepateikiama. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios leidžia manyti, kad paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis T. S. kasaciniame skunde nenurodo jokių išimtinų aplinkybių, kurios tinkamai pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų buvimą. Todėl šio nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas.

Dėl nuteistojo N. S. kasacinio skundo

Prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę nuteistasis N. S. grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl tų argumentų išsamiai pasisakė ir motyvuotai juos atmetė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai atitinka bylos medžiagą. Naujų duomenų, kurie paneigtų šias apeliacinio teismo išvadas, kasaciniame skunde nepateikiama, todėl pirmasis šio kasatoriaus prašymas yra nepagrįstas.

Sprendimą konfiskuoti nuosavybes teise E. D. S. priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Mitsubishi Eclipse" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priėmė apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas buvo įgytas už pajamas, gautas realizavus netikrus eurų banknotus, t. y. už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, todėl jo nekonfiskavo ir panaikino tam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, todėl padarė priešingą išvadą: kad minėtas turtas yra įgytas už pinigus, gautus iš N. S. nusikalstamos veikos, ir kad ta aplinkybė E. D. S. buvo žinoma. Todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą konfiskuoti šį turtą BK 72 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) 3 dalies 2 punkto pagrindu. Nuteistasis N. S. kasaciniame skunde netvirtina, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jis ginčija teismo išvadas dėl bylos aplinkybių nustatymo, teigdamas, kad tos išvados yra nepagrįstos. Teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, todėl prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą konfiskuoti paminėtą E. D. S. vardu registruotą turtą paliekamas nenagrinėtas.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus dėl nuteistojo I. I. ir jo gynėjo, nuteistųjų N. S. ir T. S. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Jono Klipšto, nuteistųjų N. S. ir T. S. kasacinius skundus atmesti

Teisėjai                                                                                                                                                          Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                                                        Armanas Abramavičius

                                                                                                                                                                        Valerijus Čiučiulka