Civilinė byla Nr. e2-640-844/2017
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00491-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.2.; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.
(S)
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 11 d.
Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, buveinė Taikos pr. 26A, Visaginas, atstovaujamo V. A. B., ieškinį atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovas valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Visagino energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. ieškovo naudai 2124,19 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., 70,68 Eur delspinigių, 49 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2194,87 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 26 d., atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nuosavybės teise priklauso Visagino savivaldybei 2008 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Tarp Visagino savivaldybės administracijos (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) 2010 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 22-796 (toliau – buto nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovui (nuomininkui) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Buto nuomos sutarties 5 punkte nustatytas nuomos terminas iki 2013 m. balandžio 1 d. Buto nuomos sutarties terminas buvo pratęstas nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 2 d., 2013 m. gegužės 23 d. susitarimu Nr. 22A-301 „Dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos 2010 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. 22-796 pratęsimo“. Byloje yra ši buto nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pratęsimo. Duomenys apie šią buto nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pratęsimo taip pat yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
Visagino savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (4.13)-1-1317 VĮ „Visagino energijai“ yra nurodyta, kad pagal minėtą buto nuomos sutartį ir susitarimą nuomininkas gyvena bute nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki šiol, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnio pagrindu.
CK 6.481 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
Iš paminėtų duomenų darytina išvada, kad pasibaigus buto nuomos sutarties terminui (po 2016 m. balandžio 2 d.), buto nuomos sutartis ir toliau buvo vykdoma, nuomotojas tam neprieštaravo, todėl ji tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovas (buto nuomininkas) gyvena bute iki šiol. Todėl atsakovui yra prievolė sumokėti ieškovui už butui suteiktas paslaugas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., kaip prašo ieškovas.
Individualios energijos tiekimo sutartys sudarytos nebuvo, todėl sutartys tarp ieškovo ir atsakovo laikomos sudarytomis CK 6.384 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalyje numatyta, kad „jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.“ CK 6.384–6.391 straipsnių normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, nafta ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija. CK 6.384 straipsnio pagrindu sudaryta sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas neterminuotam laikui.
Nesant sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, taikytinos standartinės sutarties sąlygos, patvirtintos teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (Valstybės žinios, 2007, Nr. 17-636), galiojusių iki 2015 m. rugsėjo 22 d., 17.5 punktą abonentas (vartotojas) privalo pranešti viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal 23 punktą abonentai (vartotojai) už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito viešiesiems vandens tiekėjams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pagal to paties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo naują redakciją (2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 990 (2015 m. rugsėjo 10 d. TAR, 2015, Nr. 2015-14024), kuria buvo patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, įsigaliojęs nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., 65.7 punktą abonentas ir(ar) vartotojas privalo pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal 49 punktą abonentai ir vartotojai už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų (Valstybės žinios, 2003, Nr. 70-3195), galiojusių iki 2012 m. spalio 1 d., 43 punktą už suvartotą šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas moka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengto atsiskaitomojo šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Pagal 48 punktą šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 1 dienos sumoka į šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sąskaitą banke. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (Valstybės žinios, 2012, Nr. 106-5397), įsigaliojusio nuo 2012 m. spalio 1 d., 30 punktą buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą. Pagal 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui.
Ieškovas tinkamai vykdė savo prievoles pagal sutarčių standartines sąlygas ir teisės normų reikalavimus ? tiekė minėtam butui šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, šalino nuotekas. Ieškovas kiekvieną mėnesį pateikdavo atsakovei sąskaitas apmokėjimui už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad atsakovas tinkamai ir laiku neatsiskaitė už patiektą energiją ir kitas suteiktas paslaugas. Ieškovas išsiuntė atsakovui rašytinius įspėjimus (2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. spalio 11 d.), kuriuose pranešė apie susidariusią skolos sumą butui adresu (duomenys neskelbtini), ir prašė jį sumokėti, įspėdamas, kad nesumokėjus ar nesuderinus skolos mokėjimo sąlygų, bus kreipiamasi į teismą. Ieškovas pateikė teismui minėtus įspėjimus. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Bylos medžiagoje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui už jo suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už butą (duomenys neskelbtini), 2124,19 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., ir 70,68 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotus mokėjimus, ir prašo teismą priteisti šias sumas iš atsakovo.
Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., tačiau ieškinio reikalavime ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d., o ne nuo 2016 m. balandžio 1 d. Ieškovo pateiktoje 2017 m. kovo 10 d. pažymoje apie įsiskolinimą Nr. (4.9)14SP-282 taip pat yra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.
Todėl teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovaujasi prie ieškinio pridėtu įrodymu – pažyma apie įsiskolinimą (joje esančiais duomenimis, kad įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.), ir ieškinio reikalavime nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.
Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Pagal CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Mokesčių paskaičiavimo pažyma ir 2017 m. kovo 10 d. pažyma apie įsiskolinimą Nr. (4.9)14SP-282 patvirtina skolos dydį už butą.
Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir todėl tenkintinas. Remiantis CK 6.6, 6.38, 6.59, 6.200 straipsniais, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 2124,19 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje numatyti 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą apmokėti už komunalines paslaugas dieną. Ieškovas apskaičiavo 70,68 Eur delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį, remdamasis šia įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata. 2017 m. kovo 10 d. pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta 70,68 Eur delspinigių.
Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir todėl tenkintinas. Remiantis CK 6.6 straipsniu, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.71 straipsniu, minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 70,68 Eur delspinigių.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2194,87 Eur suma: 2124,19 Eur įsiskolinimas ir 70,68 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2194,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovas – 49 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo VĮ „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, naudai 2124,19 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis Eur 19 ct) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., 70,68 Eur (septyniasdešimt Eur 68 ct) delspinigių, iš viso 2194,87 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt keturių Eur 87 ct) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2194,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas