(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Švitė“ atstovui P. V.,
ieškovės UAB „Švitė“ atstovei advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei,
atsakovės UAB „Nalesa“ atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nalesa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nalesa“ 730 Eur dydžio skolą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės direktorius R. P. 2019 m. rugsėjo 23 d. užsakė 6 asmenims lėktuvo bilietus maršrutais: Vilnius-Stokholmas-Dubajus ir Dubajus-Stokholmas-Vilnius. Atsakovė sumokėjo tik už 4 asmenų lėktuvo bilietus ir neapmokėjimo likusių 2 asmenų lėktuvo bilietų pagal 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. SVT000006067 (išrašyta 365 Eur sumai) ir SVT000006068 (išrašyta 365 Eur sumai). Ieškovė nurodo, kad bendra skolos suma pagal PVM sąskaitas-faktūras sudaro 730 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros, atsižvelgiant į šiems dokumentams keliamus reikalavimus, yra tam tikri sutarties sąlygas atspindintys dokumentai.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kad atsakovės vadovas užsakė du lėktuvo bilietus maršrutais Vilnius-Stokholmas-Dubajus, Dubajus-Stokholmas-Vilnius. Vietoj jų pateikia tik nuorodą į jos pačios vienašališkai išrašytas ir atsakovei pateiktas 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė nurodo, kad jokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes atsakovė neakceptavo ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir jų neapmokėjo. Tai, kad ieškovė be sutarties su atsakove atliko PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus veiksmus, sąlygoja, kad jai tenka visa dėl jų atlikimo rizika ir išlaidos. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, ar iš tikrųjų buvo nupirkti 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti lėktuvo bilietai, kad ieškovė iš tikrųjų patyrė tokias išlaidas, kad tie bilietai apskritai susiję su atsakove. Atsakovė nurodo, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties dėl lėktuvo bilietų išankstinio įsigijimo sąlygų, todėl šalių susitarimas įsigyti ieškovės pasiūlytus bilietus buvo sudarytas atsakovei 2019 m. rugsėjo 4 d. pavedimu apmokant ieškovės išrašytą 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl 4 lėktuvo bilietų. Atsakovės teigimu, šalys nebuvo sudariusios jokios sutarties dėl ieškovės 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodomų lėktuvo bilietų įsigijimo-pardavimo atsakovei, atsakovė neįsipareigojo apmokėti šių bilietų kainos, jų negavo ir jais nepasinaudojo, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškovei papildomas pinigų sumas.
3. 2021 m. kovo 3 d. nutartimi teismas nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
4. Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Nurodo, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovės direktorius R. P. el. paštu kreipėsi į ieškovę dėl pasiūlymo lėktuvo bilietams į Dubajų, pateikė esminius el. susirašinėjimo momentus, patvirtinančius, kad atsakovės direktorius R. P. užsakė lėktuvo bilietus 6 asmenims. Ieškovė teigia, kad atsakovė apmokėjo už lėktuvo bilietus 4 asmenims, o liko neapmokėta už lėktuvo bilietus 2 asmenims: Z. R. ir L. R. Ieškovė nurodo, kad kadangi šie asmenys nepasinaudojo lėktuvo bilietais, tai ieškovė susigrąžino oro uosto mokesčius už nepanaudotus lėktuvo bilietus. Atitinkamai atsakovei buvo sumažinta vieno lėktuvo bilieto įsigijimo kaina nuo 418,83 Eur iki 365 Eur ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SVT000006067 (išrašyta 365 Eur sumai) ir 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra SVT000006068 (išrašyta 365 Eur sumai). Bendra suma pagal abi PVM sąskaitas-faktūras sudaro 730 Eur.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad su dublike pateiktais argumentais nesutinka. Nurodo, kad ieškovės pateiktame susirašinėjime deramasi dėl bilietų rezervavimo. Agentūra bilietus perka klientui tik gavus galutinį patvirtinimą iš kliento – išrašytos sąskaitos apmokėjimą. Lėktuvų bilietus užsako „Amadeus“ sistema, kuria galimi įvairūs žingsniai lėktuvų bilietų užsakymui, įskaitant ir rezervaciją su atšaukimo (automatinio ar individualaus) galimybe prieš galutinį jų pirkimo patvirtinimą/nepatvirtinimą. Atsakovė nurodo, kad šalių susirašinėjimuose elektroniniu paštu ieškovės atstovė patvirtino, kad padarė klaidą ir neturėjo kliento (atsakovės) galutinio patvirtinimo užsakyti rezervuotus bilietus. Nurodo, kad nebuvo jokio galutinio patvirtinimo užsakyti rezervuotus bilietus, o tik prašymas rezervuoti bilietus. Kaip ir nurodė ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroninio pašto laiške, tai buvo jos vadybininkės D. K. klaida, kad ji neturėdama klientų patvirtinimo (užsakymo), sąskaitų apmokėjimo, rezervuotiems lėktuvo bilietams suteikė užsakytų ir neatšaukiamų statusą. Nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo, įpareigojančio atsakovę pirkti lėktuvo bilietus 6 asmenims.
6. Teismo posėdyje ieškovas išdėstė faktines aplinkybes, nurodė, kad atsakovės veiksmuose yra apgaulės požymių. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo užsakiusi šešis bilietus, o sumokėjo tik už keturis.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sutartis nebuvo sudaryta, paslaugos buvo teikiamos neatsakingai, o ieškovės veiksmai buvo nesąžiningi. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas.
8. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovės UAB „Nalesa“ direktorius R. P. 2019 m. rugsėjo 23 d. užsakė 6 asmenims lėktuvo bilietus maršrutais: Vilnius-Stokholmas-Dubajus, Dubajus-Stokholmas-Vilnius. Atsakovė sumokėjo tik už 4 asmenų lėktuvo bilietus ir neapmokėjo už likusius 2 asmenų lėktuvo bilietus pagal 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SVT000006067 (365 Eur sumai) ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SVT000006068 (365 Eur sumai). Bendra skolos suma pagal PVM sąskaitas-faktūras sudaro 700 Eur.
9. Ieškovės teigimu, atsakovės direktorius R. P. užsakė lėktuvo bilietus 6 asmenims ir buvo susitarta, kad už juos bus sumokėta. Nurodo, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties sudarymo faktą įrodinėja byloje pateiktomis 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. SVT000006067 ir Nr. SVT000006068.
10. Atsakovė apmokėjo už lėktuvo bilietus tik 4 asmenims (R. P., D. C., J. M., I. M.). Liko neapmokėta už lėktuvo bilietus 2 asmenims: Z. R., L. R. L. R. lėktuvo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini); Z. R. lėktuvo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė susigrąžino oro uosto mokesčius už nepanaudotus lėktuvo bilietus, todėl vieno bilieto kaina atsakovei buvo sumažinta nuo 418,83 Eur iki 365 Eur.
11. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl lėktuvo bilietų pirkimo 6 asmenims maršrutais: Vilnius-Stokholmas-Dubajus ir Dubajus-Stokholmas-Vilnius.
Dėl sutarties sudarymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakesti ar nutraukti civilnius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
13. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksniais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
14. Oferta yra vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį. Kad asmens veiksmai konkrečiu atveju būtų pripažįstami oferta, būtina tenkinti du ofertos turiniui keliamus reikalavimus: ofertos apibrėžtumą ir oferento ketinimų rimtumą (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertos apibrėžtumas reiškia, kad ofertoje išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, akceptantui gavus ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas reiškia, jog oferentas siūlo stotį ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus siūlymą tokie santykiai atsiras. Jeigu siūloma tik dėrėtis, toks siūlymas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip oferta. Tuo tarpu akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas oferto priėmimas, laikomas akceptu (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).
15. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl lėktuvo bilietų 6 asmenims į Dubajų. 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovės direktorius R. P. el. paštu parašė, kad jį domina šitas pasiūlymas, kuris jiems buvo atsiųstas ir papraše paskaičiuoti ir atsiųsti pasiūlymą datoms nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki lapkričio 29 d. 6 asmenims. Ieškovės darbuotoja D. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. 15:21 val. el. paštu pateikė penkių skrydžių pasiūlymus su detaliais kelionės maršrutais, datomis, išvykimo ir atvykimo laiku ir kainomis. Šie pasiūlymai laikytini oferta, nes jie atitiko du ofertos turinius keliamus reikalavimus dėl ofertos apibrėžtumo ir ofertos ketinimo rimtumo. Savo ruožtu atsakovės direktorius R. P. 2019 m. rugsėjo 22 d. el. paštu parašė, kad jiems reikia 6 lėktuvo bilietų per Stokholmą 22-29 dienomis. Šis atsakovės direktoriaus pareiškimas yra laikytinas akceptu, kadangi juo buvo pareikštas konkrečios ofertos priėmimas. Atsakovės direktorius iš penkių jam pateiktų konkrečių ofertų išsirinko vieną – kelionę maršrutu Vilnius-Stokholmas-Dubajus, Dubajus-Stokholmas-Vilnius lapkričio 22 – 29 d. už 475 Eur/asmeniui. Pažymėtina, kad iš šešių įsigytų lėktuvų bilietų keturi buvo panaudoti, už juos atsiskaityta ir tuo pat metu asmenys užsakę kelionę numatytu laiku į ją išvyko. Dviems asmenims pakeitus planus dėl kelionės atsakovas bando atsakomybę dėl patirtų išlaidų perkelti ieškovui.
16. Sutarties sudarymo faktui konstatuoti bet kuriuo atveju reikia nustatyti šalių valią sudaryti susitarimą ir ši valia gali būti išreikšta vienu šalių parašais patvirtintu dokumentu arba šalims apsikeičiant savo valia (pateikiant ofertą ir ją akceptuojant) (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma, ir netiesiogiai – konkliudentinių veiksmų forma. CK 1.71 straipsnis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais.
17. CK 1.73 straipsnyje ir 6.192 straipsnyje numatyta, kad sutarties elektroninė forma prilyginama rašytinei formai, jeigu užtikrinama elektroninio pranešimo apsauga ir jų pasirašymas identifikuojamas elektroniniu parašu. Šios normos yra aiškinamos kartu su Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas) normomis, todėl šalių apsikeitimas elektronininiais pranešimais, nors ir be elektroninio parašo yra pakankamas faktas konstatuoti šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimą.
18. 1996 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos buvo priimtas Modelinis elektroninės komercijos įstatymas, kurio pagrindu 2005 m. buvo priimtas Jungtinių Tautų Konvencija dėl elektroninių pranešimų naudojimo tarptautinėse sutartyse (anglų kalba - UN Convention on the Use of Electronics Communications in International Contracts). Šiuose dokumentuose yra išreikštas principas, kad negalima neigti sutarties ar elektroninio pranešimo teisinės galios ar neleisti įgyvendinti įsipareigojimų vien dėl to, kad jie yra elektroninės formos. Savo ruožtu Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme yra įtvirtintas bendrasis principas – elektroninės formos nediskriminavimo principas, kuris reiškia, kad informacijos teisinė gali negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis.
19. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
20. Įvertinęs byloje aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta lėktuvo bilietų pirkimo-pardavimo sutartis pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. SVT000006067 ir Nr. SVT000006068 bendrai 730 Eur sumai neapmokėjo, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
22. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis, 459,80 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 12,10 Eur vertimo išlaidos.
23. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 16 Eur žyminio mokesčio, taip pat, remiantis pridėta 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BG 2106-14 ir 2019 m. vasario 11 d. atstovavimo sutartimi, ieškovė už ieškinio ir dubliko parengimą bei atstovavimą teisme sumokėjo 380 Eur (459,80 Eur su PVM) ir 12,10 Eur už vertimo išlaidas.
24. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 487,80 Eur (16 Eur + 459,80 Eur + 12,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nalesa“, j. a. k. 303094449, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Švitė“, j. a. k. 121287533, 730 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (730 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 487,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė