Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-21][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-524-1083-2020].docx
Bylos nr.: 1-524-1083/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Vagystė (BK 178 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Klaidų nuosprendyje ištaisymas (BPK 308-1 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

 

Byla Nr. 1-524-1083/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33929-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

 

 

Vytis 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorams Giedriui Jasulaičiui, Daliai Styrienei,

nukentėjusiajam B. K.,

kaltinamajam A. A.,

kaltinamajam V. V., jo gynėjai advokatei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, teistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda (nesumokėta (neišieškota) baudos dalis – 374,17 Eur),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

4) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams;

5) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;

6) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

7) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

8) Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 

10) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

11) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų;

12) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 52 paroms (bausmę atlikęs);

13) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 52 dienoms (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį,

nustatė:

1.       A. A. ir V. V. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. 11 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 11 val. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje slapta pagrobė bendros 2120 eurų vertės nukentėjusiojo B. K. turtą – per nerakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė bendros 50 eurų vertės krosnies ketaus kaitlentę su rinkėmis, dureles ir orkaitę; per nerakintas duris įsibrovė į lauko virtuvę, iš kur pagrobė bendros 50 eurų vertės krosnies ketaus kaitlentę su rinkėmis, dureles ir orkaitę; iš sodybos teritorijos pagrobė: 350 eurų vertės traktorinį šiaudų ruloninį presą; 200 eurų vertės elektrinį grūdų malūną; 100 eurų vertės traktorinį metalinį volą; bendros 500 eurų vertės 3 tonų talpos metalinę cisterną su priekaba ir ratais; 300 eurų vertės 3 tonų talpos metalinę cisterną; bendros 200 eurų vertės 4 metalinius lovius-girdyklas; 150 eurų vertės arklinę šienapjovę; 150 eurų vertės arklinę javų kertamąją mašiną; 70 eurų vertės akėčias su rėmais bei pasikėsino pavogti metalo laužą, tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 11 val. juos užklupo į sodybą atvykę asmenys, kurie pranešė apie tai policijos pareigūnams.

2.       V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 12.16 val. jam buvo nustatytas 2,19 ‰, o 12.31 val. – 2,23 ‰ girtumas).

3.       Nukentėjusiojo B. K. turto vagystė

3.1.                      Įrodymai

3.1.1.                      Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. V., kartu su juo važinėdavo po kaimus, ruošdavo ir parduodavo malkas, vėliau rinkdavo metalą. Iki aptariamo įvykio su V. V. buvo pažįstami apie mėnesį laiko, jų santykiai buvo draugiški, jiedu nesipyko. 2019 m. rugpjūčio 4 arba 5 dieną V. V. užsiminė, kad yra sodyba, kurioje jis dirbo nuo mažų dienų, kad jos savininkas mirė, kad jam (V. V.) viskas priklauso, nes anksčiau dirbo toje sodyboje, kad reikia tą sodybą išvalyti ir sutvarkyti. V. V. nesakė jam, kad jis (V. V.) yra sodybos savininkas, tačiau jis (kaltinamasis A. A.) taip suprato. Žino, kad turtas gali būti įgyjamas jį nusipirkus, gavus dovanų, paveldėjus, kad nuosavybės teises turi patvirtinti dokumentai. Jam (A. A.) nebuvo žinoma, kokiu būdu V. V. galėjo gauti tą sodybą, bet jam buvo patogu galvoti, kad V. V. yra sodybos savininkas, todėl jis neprašė V. V. parodyti dokumentų, patvirtinančių sodybos nuosavybės teisę. Nuvykus į minėtą sodybą matė, kad sodyba buvo labai apleista, nes net su jo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sunku privažiuoti, o tam, kad įvažiuoti didesnei technikai, reikėjo išpjauti dalį medžių. Sodyba buvo apaugusi krūmais, žole, net nebuvo jokio takelio. Mano, kad iki jų atvykimo į sodybą niekas kitas nebuvo atvykęs. Sodyboje buvo pastatai – klojimas, pirtelė, namas. Pastatų durys buvo atrakintos ir akivaizdžiai praviros. Sodyboje (pievoje) buvo primėtyta metalo. Nutarė pradėti tvarkyti sodybą, nes buvo daug darbo. Darbus pradėjo arba tą pačią dieną, arba kitą dieną, tiksliai nepamena. Išsinuomoję automobilio priekabą jiedu jo automobiliu „Audi 80“ atvyko į sodybą ir pradėjo rinkti metalą bei krauti jį į automobilio priekabą. Vėliau surinktą metalą pridavė į metalo supirktuvę. Į sodybos pastatus nėjo, nes metalo buvo pievoje. Sodyboje metalą rinko kelias dienas. Vėliau V. V. pasakė, kad su automobiline priekaba nepavyks išvežti viso metalo iš sodybos, todėl reikia didesnio automobilio, pasiūlė samdyti fiskarą. Rugpjūčio 7 ir 8 dienomis į sodybą buvo atvažiavę su fiskaru ir su juo iš sodybos išvežė didelių gabaritų metalo gaminius, nurodytus kaltinime. Kaskart, sodyboje prisirinkę metalo, išveždavo jį į metalo supirktuvę, o gautus pinigus pasidalindavo kartu su V. V.. Nepamena, ar laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo tokių dienų, kad jis (kaltinamasis A. A.) nebūtų atvykęs rinkti metalo, arba būtų atvykęs rinkti metalą vienas, be V. V.. Pamena, kad priduodant metalą į supirktuvę buvo kilęs ginčas su V. V., kieno vardu priduoti metalą ir kas supirktuvei pateiks savo asmens dokumentą. 2019 m. rugpjūčio 9 d. jie negavo fiskaro, todėl, suderinęs su V. V., padėti rinkti metalą sodyboje jis pasiūlė G. (dirbančiai (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde) (G. M.). Pastaroji sutiko ir pasakė, kad su ja atvažiuos daugiau žmonių. 2019 m. rugpjūčio 9 d. ryte jis su G. M. ir kitais asmenimis susitiko prie degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), prie buvusios gamyklos (duomenys neskelbtini). G. M. atvyko su savo automobiliu, o jos pusseserė – su savo automobiliu. Iš viso atvyko 6 asmenys. Jis (kaltinamasis A. A.) negalėjo vairuoti savo automobilio, nes iš vakaro vartojo alkoholio, todėl nuo degalinės jo automobilį vairavo G. M. draugė (D. S.). Jo (kaltinamojo A. A.) automobilis buvo su priekaba. Sėdėdamas savo automobilyje jis rodė kelią į sodybą. Nuvažiavus į sodybą liepė visiems laukti, o pats su G. M. drauge (D. S.) savo automobiliu nuvyko pas V. V., pasiėmė jį, po to pasiėmė R. J. ir sugrįžo atgal į sodybą. Jiedu su V. V. buvo neblaivūs, pakeliui į sodybą dar kartu išgėrė alkoholio. Sugrįžęs ir būdamas sodyboje pamatė ūkininkus, kurie pasakė, kad jie vagia metalą. Jis (kaltinamasis A. A.) pasakė, kad tai yra V. V. sodyba, tačiau ūkininkai paaiškino, kad sodyba turi savininką. Netrukus pamatė, kaip V. V. išvažiavo su jo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vienas iš ūkininkų nusivijo V. V.. Vėliau į sodybą atvyko sodybos savininkas, policijos pareigūnai. Po to policijos pareigūnai atvežė į sodybą V. V. ir R. J.. Prisipažįsta, kad kartu su V. V. vežė iš sodybos metalą, kad išvežė kaltinime nurodytus daiktus, išskyrus metalines dviejų krosnių detales (ketaus dirbinius). Kas galėjo išardyti krosnis ir išvežti metalines jų detales (ketaus dirbinius), jis nežino, tai galėjo padaryti kažkas, kas buvo atvykę į sodybą prieš juos. Jiedu su V. V. nesusitarė, kiek laiko sodyboje rinks metalą – jų tikslas buvo surinkti kiek įmanoma daugiau metalo ir jį priduoti, išvalyti sodybą. Viską (metalo rinkimą, išvežimą, transportą) organizavo V. V. – jis (kaltinamasis A. A.) viską derino su juo (kaltinamuoju V. V.), pastarasis viską žinojo. Leidimo išvalyti sodybą jis neturėjo ir nesakė kitiems kartu su G. M. atvykusiems asmenims, kad turi tokį leidimą. Už kokią sumą buvo išvežta iš sodybos metalo jis tiksliai nežino, bet daugiau nei už 1500 eurų. Supranta, kad visi daiktai buvo priduoti kaip metalo laužas, tačiau dalis šių daiktų galėjo būti vertingesni, nei metalo laužas, todėl nukentėjusiojo B. K. civilinį ieškinį – 2120 eurų, pripažįsta visiškai. Civilinio ieškinio nukentėjusiajam neatlygino nė kiek. Dėl tokio savo poelgio – dalyvavimo renkant ir išvežant metalą iš sodybos, nuoširdžiai gailisi. Jo automobilis buvo reikalingas išvežti metalą iš sodybos. Be šio automobilio nusikalstama veika – metalo vagystė – nebūtų buvusi padaryta.

3.1.2.                      Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su kaltinamuoju A. A. susipažino 2019 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) kaime. Susipažinęs sužinojo, kad A. A. užsiima malkų paruošimu ir prekyba jomis. Kitą dieną jiedu pradėjo bendrą veiklą – ruošdavo ir parduodavo žmonėms malkas. Apie B. K. sodybą jis (kaltinamasis V. V.) žinojo anksčiau, prieš pažintį su A. A.. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. rugpjūčio pradžia, jiedu su A. A. nuvyko į šią sodybą pasižiūrėti, ar reikia kokios nors technikos sodyboje buvusiems medžiams pjauti. Sodyba buvo apleista – pastatų durys buvo praviros, langai išdaužyti, pati sodyba buvo apaugusi žole. Tam, kad įvažiuoti didesnei technikai į sodybą, reikėjo apgenėti dalį medžių. Nesimatė, kad kas nors būtų važiavęs į šią sodybą ar buvęs joje, nes žolė kieme nebuvo išmindžiota ar išvažinėta. Apžiūrėję sodybą pamatė, kad joje yra daug metalo ir A. A. nutarė surinkti metalą. Jis (kaltinamasis V. V.) žinojo, kad sodybos savininkas yra miręs, bet apie jį su A. A. nekalbėjo. Nesakė A. A., kad jis (V. V.) yra sodybos savininkas ir sodyboje buvęs metalas priklauso jam. Jis (V. V.) pritarė A. A. pasiūlymui surinkti metalą, nors jam (V. V.) sodyboje buvę daiktai buvo svetimi ir jis tai suprato. Tiksliai nepamena, bet jie galėjo tą pačią dieną pradėti rinkti metalą, sukrauti jį į automobilinę priekabą ir nuvežti į metalo supirktuvę. Jie kelias dienas rinko metalą sodyboje, krovė į automobilinę priekabą ir vežė priduoti į metalo supirktuvę. Į sodybos pastatų vidų jis nebuvo įėjęs. Tarp jo ir A. A. buvo kilęs ginčas dėl to, kieno vardu priduoti metalą į metalo supirktuvę ir kas pateiks savo asmens dokumentą, kas pasiims pinigus už metalą. Pamatęs didesnius metalo gaminius A. A. pasiūlė išnuomoti fiskarą. Su fiskaru metalą iš sodybos vežė 2–3 dienas, paskutinė diena buvo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Dėl kitų žmonių pagalbos renkant metalą sodyboje 2019 m. rugpjūčio 9 d. A. A. su juo nederino. Tądien A. A. paskambino jam ir pasakė, kad reikia benzininio pjūklo, kad reikės kažką pjauti. A. A. atvyko pas jį su nepažįstama mergina (D. S.), po to visi nuvyko pas R. J. ir nuvažiavo į minėtą sodybą. Jie išlipo iš automobilio, o R. J. liko automobilyje. Sodyboje jau buvo kiti žmonės. Suprato, kad tie žmonės atvyko rinkti metalą ir vežti jį iš sodybos. Suvokė, kad šie žmonės gali eiti į pastatų vidų ir iš jų nešti kažkokius daiktus, bet apie tai negalvojo. Jis (V. V.) su šiais žmonėmis nekalbėjo ir neprieštaravo, kad šie žmonės sodyboje rinktų metalą, iš esmės savo pasyvia pozicija pritarė šių žmonių veiklai sodyboje. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti taip, jog jiems būnant sodyboje atvažiavo ūkininkai, kurie ėmė kalbėti apie vagystę, apie tai, kad kvies policiją. Suprato, kad turės problemų dėl savo elgesio toje sodyboje, todėl jam kilo mintis pasišalinti. Jis pats (kaltinamasis V. V.) tąkart sodyboje buvo neblaivus, todėl visko tiksliai nepamena. Kartu su A. A. buvo sutarę už metalą gautus pinigus dalintis per pusę, prieš tai atskaičius pinigus už kurą ir kitas išlaidas (fiskaro nuomą ir pan.). Mano, kad sakydamas, jog nesuvokė apie vagystę, kaltinamasis A. A. vengia atsakomybės. Už metalą, išvežtą iš sodybos, bendrai gavo virš 1500 eurų, todėl iš dalies sutinka su B. K. civiliniu ieškiniu 2120 eurų sumai. Nesutinka dėl dviejų krosnių metalinių detalių (ketaus dirbinių) ir vienos cisternos išvežimo – šiuos daiktus iš sodybos galėjo paimti kažkas kitas. Savo elgesį vertina neigiamai. A. A. automobilis buvo reikalingas išvežti metalą iš sodybos. Be A. A. automobilio nusikalstama veika – metalo vagystė – nebūtų buvusi padaryta. Pinigus, į kuriuos šiuo metu apribota jo nuosavybės teisė – 70,67 Eur, prašo nukreipti nukentėjusiajam B. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.

3.1.3.                      Nukentėjusysis B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyba tvora nėra aptverta, tik apsodinta medeliais. Įvykio metu sodyboje negyveno, tik atvykdavo – kartą per savaitę, kartais ir dažniau – aptvarkydavo, apžiūrėdavo pastatus. Sodybos pastatus stengėsi apsaugoti, kad niekas į juos nepakliūtų, todėl net langai būdavo su grotomis. Anksčiau rakindavo sodybos pastatus, bet paskutiniu metu neberakina, nes vis tiek pašaliniai asmenys nulaužia spynas, patenka į pastatų vidų ir apvagia. Atvykęs visuomet matydavo, jeigu sodyboje lankėsi kažkas svetimas. Jis yra prašęs kitų žmonių, taip pat ir ūkininkų R. P., Š., kad šie pasižiūrėtų jo sodybą ir pamatę kažką negero praneštų jam. Anksčiau toje sodyboje ūkininkavo – ūkininkauti pradėjo jo tėtis, o vėliau tai tęsė brolis. Todėl sodyboje yra įvairių žemės ūkio padargų. Paskutinį kartą prieš įvykį sodyboje buvo gal prieš savaitę laiko, galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 11 val. Tąkart apėjo teritoriją, apžiūrėjo pastatus (jų vidų). Tuo metu krosnys nebuvo išardytos. Praėjus 4 dienoms (2019 m. rugpjūčio 9 d.) apie 11 val. jam paskambino arba R. P., arba vienas iš Š. ir pranešė, kad jo sodyboje yra daug žmonių, atvažiavusių su keliais automobiliais. Jis iškart nuvyko į sodybą, kur pamatė, kad nėra preso ir kitų žemės ūkio technikos padargų. Sodyboje matė kaltinamąjį A. A., ūkininkus Š., R. P., policijos pareigūnus ir kažkokius jam nepažįstamus asmenis – vyriškius ir moteris. Kaltinamasis A. A. prašė jo parduoti metalą. Taip pat tiek kaltinamasis A. A., tiek moterys sakė ja, kad ši sodyba yra kaltinamojo V. V., kuris pabėgo su automobiliu. Jis (nukentėjusysis) sodyboje pasigedo daiktų, kuriuos išvardino ikiteisminio tyrimo metu. Yra įsitikinęs, kad visą tai, ką paminėjo, pavogė būtent šie du kaltinamieji – A. A. ir V. V.. Jam padaryta 2120 Eur dydžio žala. Žalos jam niekas neatlygino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.4.                      Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo B. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklausanti sodyba yra (duomenys neskelbtini). Sodyba yra neaptverta, prie pat miško, atstumu apie 15 metrų. Į sodybą jis nuvažiuoja kas savaitę, tačiau sodyboje nebūna. Kadangi nuo seniau pastatuose dauguma daiktų išvogta, todėl sodybos pastatų neberakina. Nuvažiavęs į sodybą, apeina pastatus, apžiūri ir mato, jei jau sodyboje kažkas buvo. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 11 val., nuvažiavo į sodybą, užėjo į pastatų vidų, matė, kad spintose rūbai išversti, bet krosnys dar nebuvo išgriautos, špižinės dalys dar nebuvo išvogtos. Tiek sodybos kieme, tiek pamiškėje stovėjo jam priklausantys daiktai. Jis buvo prašęs ūkininkų P. ir P., kad važiuojant pro jo sodybą pasižiūrėtų ir atsitikus kažkam, jam praneštų. 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvažiavo iš sodybos, paliko pastatus nerakintus. Sodyboje, nors ir negyveno, bet laikė žemės ūkio padargus. Anksčiau planavo ūkininkauti, sodyboje sau augino daržoves, bet jau apie trys metai nuvažiuoja tik apžiūrėti sodybos. 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 10 val., jam paskambino ūkininkas P., klausė jo, ar yra atvažiavęs į sodybą, o kai jis pasakė, kad nevažiavo į savo sodybą, iš P. sužinojo, kad sodyboje stovi trys transporto priemonės ir privažiavę daug žmonių. Iš karto važiavo žiūrėti kas vyksta. Apie 11 val. nuvažiavęs į sodybą, kieme pamatė ūkininkus P. ir Š., taip pat policijos pareigūnus. Kieme buvo ir jam nepažįstamų žmonių, t. y. trys moterys ir keli vyrai, kaip jis suprato, jie buvo metalo supirkėjai. Kieme stovėjo du krovininiai automobiliai „Volkswagen“ ir „Mercedes“, lengvojo automobilio priekaba, kuri matėsi, kad yra išnuomota, ant jos buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Su juo kalbėjosi nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, kad jis yra A., vardo nežino. A. pasakė, kad atvažiavo automobiliu „Audi“, minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad į sodybą su juo kartu atvažiavo du vietiniai jaunuoliai, vienas iš jų V., bet sužinoję, kad iškviesta policija, jo automobiliu „Audi“ vaikinai iš sodybos pasišalino. A. jam pasakė, kad V. sakęs, jog ta sodyba yra jo, kad reikia sodybą išvalyti, išvežti iš jos metalą. A. pasisakė, kad jis prieš dieną iš jo sodybos išvežė grūdų presą. Matė, kad kieme krovininiuose automobiliuose buvo prikrauta metalo laužo, surinkto iš jo sodybos, tačiau ten buvo įvairūs seni kibirai, puodai, seni autobusiuko „PAZ“ rėmai, nedideli metaliniai daiktai, kastuvai, šakės, dviračio rėmai. Dvi sodyboje buvusios moterys pasisakė, kad surinko metalą sodybos teritorijoje ir susikrovė išvežimui. Abiejuose automobiliuose buvo prikrauta smulkaus metalo laužo, kiekviename maždaug po 100 kg. Moterys paprašė, kad jas išleistų, sakė, kad sumokės už jo sodyboje susirinktą metalą. Jis iš pradžių liepė viską iškrauti, bet, kai jos pradėjo sakyti, kad yra nekaltos, kad jas pasamdė metalui išvežti A. ir už surinktą metalą gali sumokėti, jis sutiko. Moterys už sodyboje surinktą ir į krovininius automobilius sukrautą metalą sumokėjo po 100 eurų ir išvažiavo. Joms išvažiavus, jis apžiūrėjo sodybą ir pamatė, kad iš sodybos pavogti jo daiktai: traktorinis veikiantis ruloninis šiaudų presas, kurio vertė 350 eurų, veikiantis elektrinis grūdų malūnas, kuris buvo be variklio, 200 eurų vertės, traktorinis metalinis volas 1,5 m. pločio, kurio vertė 100 eurų. Nuo lauko prie pat sodybos pavogta metalinė cisterna, apie 3–3,5 tonos talpos, metaliniu rėmu ir metaliniais ratais, kurios vertė 500 eurų ir kita tokia pat cisterna, tik be rėmo ir be ratų, jos vertė 300 eurų. Iš sodybos teritorijos pavogti keturi metaliniai loviai-girdyklos su kojomis, kuriuose telpa apie 120 litų vandens. Lovius kiekvieną vertina po 50 eurų. Name pamatė, kad išgriauta virtuvėje buvusi krosnis, pavogtos jos špižinės dalys – kaitlentė su rinkėmis, durelės ir orkaitė. Taip pat buvo išgriauta krosnis lauko virtuvėje, pavogtos tokios pat krosnies špižinės dalys. Abiejų krosnių špižines dalis vertina po 50 eurų, iš viso 100 eurų. Kitą dieną vėl nuvažiavo į sodybą, kad gerai apžiūrėti, kas vis tik buvo pavogta ir pamatė, kad pavogta arklinė šienapjovė, kurios vertė 150 eurų, taip pat arklinė javų kertamoji mašina, kurios vertė 150 eurų, naujos akėčios su rėmais, kurių bendra vertė 70 eurų. Daugiau nepastebėjo, kad kas būtų pavogta iš sodybos, nors joje buvo daug metalinių daiktų. Jo turtas nedraustas. Dėl vagystės jam padaryta 2120 eurų žala, tokiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Po kurio laiko jam kelis kartus skambino A., kuris įkyriai prašė parduoti metalą iš sodybos, tačiau A. jis pasakė, kad neparduos. Sodyboje liko išnuomota lengvojo automobilio priekaba, kurios kitą dieną, kai nuvažiavo apžiūrėti, kas dar yra pavogta, sodyboje nebebuvo, nebent ji buvo perstumta į kitą vietą. Visi tie daiktai, kuriuos išvardijo, priklauso jam, tuos daiktus paveldėjo kartu su sodyba mirus jo tėčiui (1 t., 45–46, 51–52 b. l.).

3.1.5.                      Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylos aplinkybių tiksliai nepamena, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas ir per tą laiką jai teko bendrauti su daugeliu asmenų. Jos darbovietėje, pasvėrus metalo laužą ir nuėjus prie buhalterijos langelio, yra prašoma pateikti asmens dokumentą, blanke užpildomi asmens duomenys ir gyvenamasis adresas, metalą atvežęs asmuo savo parašu patvirtina, jog duomenys teisingi. Jei asmenys yra įtartini, apie tokius asmenis jie informuoja policijos pareigūnus. Kaltinamieji A. A. ir V. V. anksčiau į jos darbovietę veždavo metalo laužą. Kas kaltinime nurodytomis dienomis vežė metalo laužą ir ką konkrečiai atvežė, ji nepamena. Prieš priimant metalą apžiūrėjo, nes automobilio priekabos bortai buvo žemi ir matėsi koks metalas. Metalo laužas buvo senas, todėl įtarimų jai nekėlė. Šioje baudžiamojoje byloje aprašyti metalo laužo priėmimo kvitai užpildyti teisingai, visi kaltinime nurodyti daiktai galimai buvo priduoti į jos darbovietę. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.6.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba direktore UAB (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), spalvoto ir juodojo metalo laužo supirktuvėje. Bendrovėje dirba apskaitininkė-kasininkė I. C., o sandėlio vedėju dirba jos vyras R. L.. 2019 m. rugpjūčio 5 d. į UAB (duomenys neskelbtini) spalvoto ir juodojo metalo laužo supirktuvę atvažiavo A. A., kurio ji anksčiau nepažinojo. Pagal buhalterinę programą (duomenys neskelbtini) patikrinusi pamatė, kad A. A. jų bendrovėje pridavė metalo laužą 2017 m. rudenį. Kadangi duomenys buvo seni, ji paprašė A. A. pateikti savo dokumentą duomenų atnaujinimui. A. A., nors ir nenoriai, bet padavė savo vairuotojo pažymėjimą, iš to ir žino, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo atvažiavęs A. A.. Su juo, kaip sužinojo sekančią dieną, atvažiavo V. V. ir jauna, šviesių plaukų panelė. A. A. ir V. V. ginčijosi tarpusavyje, kieno vardu priduos metalo laužą, sutarė, kad priduos A. A. vardu. Metalo laužą jie atvežė krovininiu automobiliu, kuris pasikrauna krovinį (fiskaru). Kokiu automobiliu jie atvažiavo, neatsimena. Pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį – aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pridavė juodąjį metalą. Pagal klasifikaciją, metalas turėjo būti iš transporto priemonių ar prie transporto priemonių tvirtinami agregatai, bet kokie tiksliai buvo atvežti daiktai, neatsimena. Galėjo būti ratinis šiaudų ruloninis presas, traktorinis metalinis volas, dar kažkokie agregatai. Metalą priėmė R. L., jį pasvėrė ir nurodė, kur iškrauti. Tąkart A. A. pridavė 1100 kg metalo. Pinigus ji išmokėjo A. A., tačiau jis prie kasos gautus pinigus, t. y. 188,10 eurų, iš karto pasidalino su V. V.. Jie buvo atvažiavę dienos metu, nuo 12 val. iki 16 val. 2019 m. rugpjūčio 6 d. A. A. su V. V. į jų metalo laužo supirktuvę metalą vežė per tris kartus. Visus kartus metalą vežė su tokiu pat krovininiu automobiliu, tačiau, ar tuo pačiu, pasakyti negali, nes ji paties automobilio nematė. Apie transporto priemonę jai pasakė R. L.. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirmą kartą atvežtą metalą pridavė V. V. vardu. Jų programos duomenimis, V. V. metalą jų supirktuvėje pridavė pirmą kartą ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. V. V. duomenis į programą suvedė apskaitininkė – kasininkė I. C., tačiau ji tą vaikiną matė, nes jos dirba viename kabinete. Pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį – aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pridavė geležies plieno atliekas, pagal klasifikaciją – statybos ir griovimo atliekos. Galėjo būti priduotos metalinės cisternos, špižinės krosnių dalys, pridavė 2660 kg metalo, gavo 454,86 eurus. Tuos pinigus prie kasos V. V. pasidalino su A. A., nes vėl buvo atvažiavę trise. Po to vėl atvažiavo tie patys trys, vėl tokiu pat krovininiu automobiliu, atvežė geležies ir plieno laužą, t. y. statybos ir griovimo atliekas. Kas buvo konkrečiai atvežta, tikrai nežino. Tąkart metalą pridavė A. A. vardu. Jie vėl buvo atvažiavę trise, tai A. A., V. V. ir panelė. Jie pridavė 1130 kg metalo, gavo 193,23 eurus, pinigus pasidalino. Paskutinį, t. y. trečią kartą, tą dieną jie atvažiavo iki 16 val. Atvežė juodąjį metalą, tai galėjo būti elektrinis grūdų malūnas, bet ką pridavė konkrečiai, neatsimena. Pridavė 680 kg metalo, gavo 116,28 eurus. Tuos pinigus jie pasidalino, tačiau besidalindami stipriai susikivirčijo. Ji atsimena, kad abu pykosi dėl to, kad kažkuris daugiau krovė metalo ir kad jam daugiau priklauso pinigų. 2019 m. rugpjūčio 7 d. dienos metu, panašiai nuo 12 val. iki 16 val., atvažiavo krovininiu automobiliu A. A. su ta pačia panele, jis pridavė metalo laužą – iš gyventojų buities susidaromas atliekas, t. y. metaliniai buitiniai rakandai, indai, pridavė 680 kg metalo, gavo 116,28 eurų ir pasiėmė sau, nes V. V. nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. panašiu laiku atvažiavo V. V., jis buvo su ta pačia panele, bet ji į supirktuvės patalpas neįėjo, buvo kieme. V. V. atvežė juodąjį metalą – 1840 kg, gavo 314,64 eurus, pinigus pasiėmė sau. Koks buvo atvežtas metalas, neatsimena, bet tai buvo iš transporto priemonių ar nuo transporto priemonių tvirtinami agregatai. Viso per tas dienas A. A. savo vardu pridavė 2910 kg įvairaus metalo, gavo 523,80 eurų, o V. V. pridavė 5180 kg, gavo 932,40 eurų. Būtent tą savaitę, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., jų metalo laužo supirktuvė priėmė daug metalo laužo, kurį krovė į konteinerius ir išvežė į didesnę metalo laužo surinkimo aikštelę. Jų bendrovė išvežė metalo laužą į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini), esančią Marijampolėje. Per dieną išveždavo apie 50 tonų metalo, t. y. po 3–5 reisus per dieną. Į kurią konkrečiai aikštelę buvo išvežtas A. A. ir V. V. priduotas metalas, ji nežino, nes metalą vežė pagal susikaupusį konkretaus metalo kiekį. A. A. ir V. V. priduoti daiktai nesukėlė įtarimo, kad tie daiktai jiems nepriklausytų, matėsi, kad daiktai buvo seni, o be to jie, priduodami metalą, pasirašė sutartį, kurios trečiame punkte nurodyta, kad priduodami daiktai yra teisėtai įgyti, ar privati jų nuosavybė. Tikrai 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. A. A. ir V. V. priduoti metalą atvažiavo kartu, o 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. atvažiavo atskirai, t. y. vieną dieną atvažiavo vienas, o kitą dieną atvažiavo kitas. Visus kartus, kai pridavė metalą, jie pateikė asmens dokumentus, nesvarbu, kad ir tą pačią dieną, jie metalą pridavinėjo tris kartus (1 t., 66–67 b. l.).

3.1.7.                      Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. A. pažįsta – jis atnešdavo į lombardą priduoti daiktus ir jų nepasiimdavo. Paties įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Tiksliai nepamena kada, 2019 m. vasarą, A. A. jai pasakė, kad už miesto yra apleista sodyba, kad jo draugas, kuris yra jaunesnis už jį, turi savivaldybės leidimą išvalyti apleistą sodybą ir paprašė jos padėti išvalyti minėtą sodybą, t. y. surinkti sodyboje esantį metalą. A. A. pasakė, kad pridavus surinktą metalą pinigus pasidalins. Ji sutiko ir pasiūlė savo pusseserei A. P. prisijungti prie sodybos išvalymo. Sutartu laiku visi susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje prie buvusios (duomenys neskelbtini) gamyklos. Kaltinamasis A. A. į šią degalinę atvažiavo savo automobiliu „Audi“. Nepamena, ar A. A. atvažiavo vienas. Visi nuvyko į minėtą sodybą, kur ėmė rinkti ir į automobilius krauti metalo laužą. Sodyboje buvo A. A., o laukuose stovėjo jo automobilis „Audi“. V. V. sodyboje matė tik iš toli. Berenkant metalą jos pusseserei A. P. kilo įtarimas, kad gali būti vykdoma vagystė, todėl prašė A. A. pateikti leidimą išvalyti sodybą. A. A. tokio dokumento joms nepateikė. Sodyboje buvo daugiau pastatų, bet ji neužfiksavo, ar minėti pastatai buvo atrakinti. Nematė, ar kas nors iš metalą rinkusių asmenų buvo užėję į pastatų vidų. Netrukus atvyko ūkininkai, po to policijos pareigūnai ir sodybos savininkas. Matė, kaip V. V. išvažiavo iš sodybos A. A. automobiliu „Audi“. Jos (su pussesere) sodybos savininkui sumokėjo po 100 eurų ir policijos pareigūnai leido jiems išvykti. Suprato, kad tai nebuvo A. A. ir V. V. sodyba, kad tai buvo metalo laužo vagystė, tačiau prieš patį įvykį jai tai nebuvo žinoma. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.8.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmėja-kasininke. Prieš keletą metų lombarde susipažino su vyriškiu, lombardo klientu, kaip vėliau sužinojo, A., pavardės neatsimena. 2019 m. vasarą, tiksliai dienos neatsimena, pusbrolio automobiliu „Mercedes“ nuvažiavo pas draugo I. Č. tetą į (duomenys neskelbtini), kad išvežti iš jos sodybos metalą. Grįždami sustojo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur ją užkalbino tas pats lombardo klientas A.. Jis buvo netoli parduotuvės, buvo atvažiavęs baltos spalvos automobiliu „Audi“. Pamatęs, kad jie veža metalą, paklausė, ar galėtų jam padėti išvežti metalo laužą iš apleistos sodybos, kuriai išvalyti jis turi leidimą. A. pasakė, kad už paslaugas sumokės. Kadangi buvo reikalingi pinigai, ji sutiko padėti ir A. davė savo telefono numerį. A. jai pasakė, kad iš tos sodybos jau veža metalo laužą, kad ten yra daug metalo ir metalo išvežimui reikia didesnės technikos. Ji A. pasakė, kad jos pusseserė A. P. turi krovininį automobilį ir taip pat gali padėti išvežti metalą. Su A. sutarė važiuoti sekančią ar dar sekančią dieną, sutarė ryte susitikti degalinėje. Kadangi metalą krauti yra sunku, todėl padėti krauti metalą paprašė savo draugo I. Č. ir D. S., o pusseserė A. P., gyvenanti Radviliškio rajone, sakė, kad taip pat atvažiuos su pagalbininkais. Dėl metalo vežimo iš sodybos su A. kalbėjosi ir telefonu. Sutartą rytą, apie 8 val., o gal šiek tiek vėliau, susitiko (duomenys neskelbtini), „Viada“ degalinėje, esančioje prie užtvankos. A. į degalinę atvažiavo automobiliu „Audi“ ir ten jie laukė, kol atvažiuos A. P.. Ji atvažiavo krovininiu autobusiuku su jai nepažįstamais dviem vyrukais. Po to visi važiavo į sodybą, kelią rodė A., važiuodamas pirmas. Važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, keliu pro (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad kažkur suko į dešinę, po to vingiuotu keliu, pro mišką nuvažiavo į kažkokią apleistą sodybą. Kai nuvažiavo į sodybą, matė, kad tiek keliukas į sodybos kiemą, tiek keliukas aplink sodybą yra išvažinėti. Sodyboje buvo du jauni vaikinai. Ji su A. P. automobilius pastatė vieną šalia kito, kad vaikinai galėtų krauti metalą. Kažkodėl su A. P. prasidėjo pokalbis, kad kažkas galbūt yra negerai, nors ir atvažiavo dienos metu, bet joms jokių leidimų A. neparodė. Jai kilo mintis A. paprašyti, kad parodytų leidimą, kad tikrai leidžiama vežti metalą iš tos sodybos, bet A. nebuvo. Ji pašūkavo, kvietė A., bet jis neatsiliepė. Vaikinai iš sodybos kiemo nuo žemės rinko metalus ir nešė pas jas į automobilius. Nešė skardas, kibirus, varžtus, vinis, smulkų metalo laužą, jokių agregatų ar žemės ūkio padargų į automobilius nenešė. Po pastatus nevaikščiojo, nes kieme buvo pilna metalo. Stovėdama kieme matė, kad trijų vieno netoli kito esančių pastatų durys yra atidarytos. Praėjus pusvalandžiui, po to, kai jos atvažiavo į sodybą, būnant sodybos šone, netoli laukų, kur dirbo ūkininkai, pamatė, kad džipais atvažiavo jauni vyrai, kaip suprato ūkininkai. Jie pasakė, kad jos vagia iš svetimos sodybos daiktus. A. P. pradėjo aiškinti, kad jos nieko nežino, kad A. jas paprašė išvežti metalą iš sodybos, pasakė jiems, kad A. sakė, jog turi leidimą išvežti metalus. Tuo metu prie jų A. nebuvo. Jos ūkininkams pasakė, kad kviestų policiją, kad išsiaiškinti situaciją. Pačios surado A. prie automobilio ir atsivedė iki ūkininkų. Tuo metu į sodybą jau buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai. Kažkuriuo metu pamatė, kad tolyn per laukus nuvažiuoja A. automobilis „Audi“, kas jį vairavo, ji nematė, bet A. buvo prie jų. Bekalbant atvažiavo ir sodybos savininkas. Tada jau jos kalbėjosi su sodybos savininku, nuėjo parodyti, ką sukrovė į savo automobilius. Savininkas, apžiūrėjęs jų automobiliuose sukrautą metalą, įvertino, kad jo kaina yra 200 eurų, ir kad neturėti problemų, jos sutiko sumokėti jo prašomą pinigų sumą. Sodybos savininkui jos papasakojo, kaip jas apgavo A.. Sodybos savininkas pasiėmė pinigus ir pretenzijų joms nebeturėjo. Policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis ir kadangi savininkas pasakė, kad joms pretenzijų neturi, jos išvažiavo. Vėliau, praėjus kuriam laikui, A. atėjo pas ją į darbą – į lombardą jos atsiprašyti, kad taip nutiko su metalo vežimu. Jis atsiprašė, bet ji jo paklausė, kodėl jis apgavo, nes sakė, kad turi leidimą iš savivaldybės ar seniūnijos. Jis į tą klausimą nieko paaiškinti negalėjo, bet po to pradėjo sakyti, kad jį apgavo, bet kaip apgavo, jis nepaaiškino. Apie tai, kad jis turi leidimą iš seniūnijos ar savivaldybės, sakė ir (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, tą girdėjo D. S. ir I. Č. ir jau sodyboje girdint jiems šešiems, t. y. jos ir A. P. kompanijai (1 t., 75–76 b. l.).

3.1.9.                      Liudytojas I. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, 2019 m. vasarą, antroje vasaros pusėje, vyko kartu su kaltinamuoju A. A. į apleistą sodybą, kur rinko metalą. Tądien su A. A. susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje prie buvusios (duomenys neskelbtini) gamyklos. Iš viso į degalinę atvažiavo trys automobiliai – jis (liudytojas) atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ (šiuo automobiliu iš viso atvažiavo trys asmenys), A. P. atvažiavo automobiliu „Volkswagen“ (šiuo automobiliu taip pat atvažiavo trys asmenys), o A. A. – automobiliu „Audi“. A. A. jam pasirodė neblaivus. Degalinėje jis paklausė A. A., ar šis turi leidimą sodybos išvalymui, o A. A. paaiškino, jog sodybos savininkas yra miręs ir jis turi leidimą išvalyti sodybą – leidimas pas V. V.. Sutarė su A. A. pasidalinti pelnu. Tuomet visi kartu nuvyko į sodybą. Kelią į sodybą rodė A. A.. Nuvykę į sodybą pradėjo rinkti metalą. Sodyboje buvo ne vienas pastatas, tačiau kiek tiksliai jų buvo – nepamena. Jis (liudytojas) metalą rinko iš pievos, taip pat buvo užėjęs į vieną iš sodybos pastatų, iš kur paėmė ten buvusius dviračių ratus. Sodyboje matė kaltinamąjį V. V., kuris buvo girtas. Neužilgo į sodybą atvažiavo ūkininkai, kurie pasakė, kad atvažiuoja šios sodybos savininkas ir iškvietė policiją. Tada jis (liudytojas) suprato, kad tai yra vagystė. Atvykus ūkininkams, V. V. įsėdo į A. A. automobilį ir išvažiavo iš sodybos. Tada į sodybą atvažiavo policijos pareigūnai, o vėliau – sodybos savininkas. Sodybos savininkas peržiūrėjo jų surinktą metalo laužą ir pasakė sumokėti už surinktą metalo laužą. Jis (liudytojas) padavė G. M. 100 eurų, kuriuos ji padavė sodybos savininkui. Sumokėjus pinigus, policijos pareigūnai leido jiems išvykti, tik užsirašė jų asmens duomenis.

3.1.10.                      Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, pamena tik epizodiškai. Tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Nepamena, kur sutiko A. A., kuris paminėjo, kad turi sodybą ir leidimą iš sodybos vežti metalą, t. y. paprašė pagalbos iš sodybos išvežti metalą. Tąkart su ja kartu buvo G. M. ir I. Č.. Visi sutarė į sodybą važiuoti kitą dieną nuo ryto. Kadangi A. A. sakė, jog sodyboje yra daug metalo, jie pasiėmė daugiau žmonių – tądien į sodybą važiavo A. P. ir G. M. autobusiukai. Prieš išvažiuojant į sodybą, jie visi susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje. A. A. paprašė jos (liudytojos) pavairuoti jo automobilį. Nuvykus į sodybą pradėjo rinkti metalą. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, taip pat buvo ūkinis pastatas. Ji buvo įėjusi į gyvenamąjį namą, iš kurio paėmė kažkokias smulkmenas – laidus, ar kažką panašaus. Sodyboje A. A. ir V. V. buvo girti. Po kiek laiko į sodybą atvyko ūkininkai, kurie pasakė, kad negalima vežti metalo iš šios sodybos. Tada ji suprato, kad turtas yra kito asmens, bet ne V. V. ir A. A., kad tai yra vagystė. Leidimo išvežti metalą jai niekas neparodė, bet ji pasitikėjo A. A. ir V. V.. A. A. pasakė, kad sodyba jo, po to jis sakė, kad dirbo ilgą laiką sodyboje, todėl gavo leidimą išvalyti šią sodybą. Matė, kaip V. V. automobiliu pabėgo iš sodybos. Su sodybos savininku dėl metalo rinkimo ji nekalbėjo, policijos pareigūnai išleido ją iš sodybos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.11.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. yra jos draugė. 2019 m. vasarą, tiksliai datos neatsimena, su G. M. ir jos draugu I. Č. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas I. Č. tetą, kad iš jos sodybos išvežti metalą. Nuvažiavo autobusiuku. Pasikrovę metalą, grįždami namo sustojo prie parduotuvės. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, tai A. A.. Jis užkalbino G. M. ir paprašė pagalbos, kad iš jo sodybos išvežti metalo laužą. Tiesiogiai jis nepasakė, kad yra jo sodyba, bet iš jo pasakymo ji suprato, kad tai jo sodyba. Apie tai jis trumpai pakalbėjo, pasakė, kad reikia nuvažiavus sutvarkyti sodybą ir jis jiems sumokės. Jie sutiko ir sutarė važiuoti, ar tai sekančią dieną, ar po kelių dienų. G. M. paskambinusi jai pasakė, kuriuo laiku važiuoja ir ryte atvažiavo iki jos namų, tuo pačiu autobusiuku. Nuvažiavo iki degalinės, kur A. A. jau buvo. Jis buvo atvažiavęs baltos spalvos automobiliu „Audi 80“. Jie sulaukė G. M. pusseserės A. P., kuri atvažiavo taip pat autobusiuku su dviem vaikinais. Tada visi važiavo į sodybą. Kur važiuoti rodė A. A., kuris važiavo pirmas. Važiavo kažkur link (duomenys neskelbtini), bet į sodybą nuvažiavo kažkur link miško. Kai nuvažiavo, sodyboje lyg tai nieko iš žmonių nebuvo. Sodyba buvo apaugusi. Automobilius G. M. su A. P. pastatė šalia sodybos ir jos ėjo rinkti metalo. Išlipus iš automobilių, A. A. pasakė, kad turi leidimą tvarkyti sodybą, dar kažką pradėjo neaiškiai kalbėti, buvo išgėręs. Joms pradėjus rinkti metalą iš kiemo, A. A. kažkur dingo. Jie iš kiemo rinko skardas, kibirus, kažkokius smulkius metalus ir krovė į automobilius. Berenkant metalą, į kiemą dviem džipais atvažiavo jauni ūkininkai ir paklausė, ką jie čia daro, kodėl vagia daiktus iš sodybos, kad yra tos sodybos savininkas ir jie kvies tiek savininką, tiek policiją. Susirinko visi kartu ir kalbėjosi su ūkininkais, sakė, kad juos A. A. apgavo. Ūkininkai paklausė, kodėl jie neprašė nuosavybę įrodančių dokumentų ar leidimo ir į tai atsakyti jie nieko negalėjo. Bekalbant atvažiavo policijos pareigūnai, o A. A. automobiliu „Audi“ kažkas išvažiavo, nuvažiavo laukais ir kiek ji žino, įvažiavo į griovį. Pamatęs nuvažiuojantį savo automobilį A. A. apie sodybą nieko nebekalbėjo, nieko nebeaiškino, tik vis kalbėjo, kaip jam gaila automobilio. Bebūnant atvažiavo ir sodybos savininkas, jis pareiškė pretenzijas, kad jie vagia iš jo sodybos. Paaiškino jam tą patį, kad jiems A. A. sakė, kad jis turi leidimą valyti sodybą. Sodybos savininkas patikėjo jais, kad A. A. galėjo apgauti, sakė, kad A. A. ne kartą yra vežęs, bet jo niekas nėra pagavęs. Su sodybos savininku susitarė G. M. ir A. P., kurios jam sumokėjo prašomą pinigų sumą ir jie išvažiavo, surinktą metalą išsivežė. Į sodybą jie važiavo rinkti metalo, nes juos A. A. įtikino, kad ten yra jo sodyba ir jiems už darbą pažadėjo sumokėti (1 t., 85–86 b. l.).

3.1.12.                      Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet buvo 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Pusseserė G. M. pasikvietė ją padėti išvalyti sodybą, sakė, kad yra leidimas sodybai išvalyti. Sutartą dieną ji su E. T. ir E. J. atvyko į sutartą susitikimo vietą (duomenys neskelbtini), prie degalinės. Ji atvyko su savo automobiliu „Volkswagen“, o G. M. su automobiliu „Mercedes Benz“. A. A. į susitikimo vietą atvyko savo lengvuoju automobiliu. A. A. buvo labai girtas. Po to visi nuvyko į sodybą. A. A. automobilį vairavo D. S.. Visiems nuvykus į sodybą matėsi sunkvežimių provėžos. Sodyboje buvo pagrindinis namas ir kiti pastatai, šių pastatų durys buvo atidarytos. Ji (liudytoja) metalą rinko iš žolių, taip pat buvo įėjusi į ūkinį pastatą, iš kurio paėmė kelis metalo dirbinius. Berenkant metalą jai kilo įtarimas, ar yra leidimas metalui rinkti, todėl ji paprašė A. A. parodyti leidimą sodybai išvalyti. A. A. vengė parodyti jai leidimą. Neužilgo į sodybą atvyko V. V., kuris taip pat buvo labai girtas. Maždaug po 30 minučių į sodybą atvyko ūkininkai, iš kurių ji suprato, kad vyksta metalo vagystė. V. V. jai leidimo rinkti metalą taip pat neparodė. Bekalbant su ūkininkais, V. V. iš sodybos išvažiavo su A. A. automobiliu, o A. A. liko sodyboje. Vienas iš ūkininkų nusekė V. V.. Po kiek laiko į sodybą atvažiavo policijos pareigūnai, o po to sodybos savininkas. Ji paaiškino sodybos savininkui apie tai, kad A. A. juos apgavo, jie sumokėjo sodybos savininkui už surinktą metalą ir išvyko iš sodybos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.13.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naudojasi sesers vyro autobusiuku „Volkswagen LT“. 2019 m. vasarą, tiksliai dienos neatsimena, jai paskambinusi pusseserė G. M. pasakė, kad kažkoks jos pažįstamas, vardu A., pasiūlė iš kažkokios sodybos išvežti metalą, sakė, kad sumokės už atliktą paslaugą ir už metalą, kad kažkokią pinigų sumą pasiims ir A.. Ji sakė, kad A. yra sakęs, kad turi leidimą išvalyti sodybą, nes savininkai yra mirę. Ji sutiko ir kitą rytą jai paskambino G. M., sakė, kad reikia išvežti metalą, kad susitinka už valandos (duomenys neskelbtini), degalinėje. Ji G. M. paklausė, ar ji matė leidimą. G. M. pasakė, kad leidimo nematė, bet sakė, kad A. turi leidimą ir jį pažadėjo parodyti. Ji į pagalbą pasiėmė du kaimo gyventojus E. T. ir E. J. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į sutartą vietą degalinėje, ji pirmą kartą pamatė A. A.. Pamačiusi, kad jis yra girtas, paprašė, kad jis parodytų leidimą. A. A. pasakė, kad leidimas yra, bet jis yra namuose netoli tos sodybos ir ten nuvažiavus, atveš leidimą. Tai išgirdusi, ji sutiko važiuoti krauti metalo. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo trimis automobiliais. A. A. važiavo baltos spalvos automobiliu „Audi“, jo automobilį vairavo G. M. draugė D. S.. G. M. važiavo krovininiu automobiliu kartu su savo draugu I. Č., o ji važiavo jiems iš paskos automobiliu „Volkswagen LT“ kartu su E. J. ir E. T.. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) pusę, po to kažkokiais žvyrkeliais ir nuvažiavo iki kažkokios apleistos sodybos (duomenys neskelbtini) rajone. A. A. liepė važiuoti į sodybos kiemą ir krauti metalą, o pats sakė, kad važiuoja pas kažkokį kitą žmogų paimti leidimo. Tiek ji, tiek G. M. įvažiavo į kiemą ir, kadangi A. A. pasakė, kad atveš leidimą, jo nebelaukė, pradėjo rinkti metalą. Metalą rinko tiek ji, tiek su ja atvažiavę vyrai, kurie buvo išgėrę ir ėmė tą metalą, kurį ji jiems rodė. G. M. su I. Č. taip pat rinko metalą ir krovė į savo automobilį. Praėjus trumpam laikui ji G. M. pasakė, kad jei per 15 minučių A. A. negrįš su leidimu, jos turės problemų, nes buvo labai panašu, kad jos vagia, nes ir A. A., kuris prašė išvežti metalą, pradėjo išsisukinėti, kad leidimas yra jau pas kitą žmogų, nors iš pradžių sakė, kad jis pats turi leidimą. Kažkuriuo metu į sodybą grįžo A. A. su kažkokiu jaunu vaikinu ir atėjo iki jų. A. A. pasakė, kad leidimą turi tas jaunas kartu su juo atvažiavęs vaikinas. Pamačiusi juos, suprato, kad jie jokių leidimų neturi ir su ta sodyba yra kažkas negerai. Tas jaunas vaikinas pasakė, kad eina atnešti leidimo. Ji liepė vaikinui eiti greičiau atnešti leidimo, nes panašu, kad jos kaip ir vagia. Tas jaunas vaikinas pasakė, kad ji kalba nesąmones, kad sodyba priklauso jam. Vaikinas nuėjo link automobilio, o A. A. liko. Jiems sodyboje toliau renkant metalą išgirdo, kad į sodybos kiemą įvažiavo automobiliai. Išlindusi iš žolių pamatė, kad į kiemą atvažiavo du džipai, kaip vėliau suprato, jais atvažiavo ūkininkai. Jie užstatė pravažiavimą, kad jos neišvažiuotų iš kiemo ir paklausė, ką jos čia veikia. G. M. labai pasimetė, o ji pradėjo kalbėti su tais vyrais. Jų paprašė, kad juos praleistų, bet jie pasakė, kad jos vagia iš sodybos. Ji ūkininkams pasakė, kad vyras, kuris paprašė išvežti metalą, turi leidimą, kad išvažiavo jo atvežti. Ūkininkai pradėjo juoktis ir pasakė, kad sodybos savininkas yra iš (duomenys neskelbtini), kad jam pranešta ir jis pats atvažiuoja. Tai išgirdusi suprato, kad juos A. A. apgavo ir laukė, kol atvažiuos sodybos savininkas. Išgirdusi, kad jas apgavo, ji pradėjo šaukti ant A. A., kodėl jis jas apgavo. A. A. pradėjo sakyti, kad sodyba yra jo, kad jam leido valyti sodybą. Tai išgirdę ūkininkai pradėjo šaukti ant A. A., kodėl jis meluoja, kad jis su kitu draugu apvaginėja visą kaimą. Berėkaujant pamatė, kad iš sodybos žvyrkeliu, po to tolyn per laukus išvažiuoja A. A. automobilis „Audi“, bet A. A. stovėjo šalia. Suprato, kad automobiliu pabėgo tas jaunas vaikinas. Vienas iš atvažiavusių ūkininkų pasakė, kad vytųsi bėgantį automobilį, po ko kitas ūkininkas išvažiavo. Vienas ūkininkas liko jų saugoti, nes sakė, kad turi atvažiuoti policija ir sodybos savininkas. Jie toliau buvo sodyboje, bet metalo neberinko. Pirma atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino visą situaciją, kaip buvo apgauta, po to jie pasakė, kad reikia laukti savininko. Policijos pareigūnai, kiek ji suprato, išvažiavo ieškoti vaikino, kuris automobiliu pabėgo iš sodybos. Netrukus atvažiavo sodybos savininkas, kuris jas apšaukė, kad vagia jo daiktus iš sodybos ir net neklausė, ką jam aiškino. Ji pradėjo kalbinti savininką, sakė, kad eitų pažiūrėti, ką surinko iš jo sodybos ir jam įvertinus, jos sumokės pinigus. Sodybos savininkas sutiko, pasakė savo kainą, t. y. po 100 eurų už metalą abiejuose automobiliuose. Kai sumokėjo pinigus, tiek ji su kartu atvažiavusiais vyrais, tiek G. M. su I. Č. ir D. S. išvažiavo iš sodybos. Pakeliui susitiko policijos pareigūnus, kurie juos sustabdė, nusirašė visų duomenis ir kai ji pasakė, kad su sodybos savininku susitarė, juos paleido. Tą dieną tiek A. A., tiek tas jaunas vaikinas buvo girti. Ji nežinojo, kad važiuoja vogti, nes A. A. juos įtikino, kad jis turi leidimą valyti sodybą. O kai atvyko ūkininkai į sodybą, A. A. pradėjo versti bėdą, kad leidimą turi tas jaunas kartu su juo vėliau atvažiavęs vaikinas, kuris prieš atvažiuojant policijai pabėgo iš kiemo (1 t., 89–91 b. l.).

3.1.14.                      Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Tai galėjo būti 2019 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį. A. P. paprašė jo padėti surinkti metalą, tačiau nesakė, kur tas metalas yra. Jis sutiko padėti. Žino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, bet kur tiksliai, nežino, nes pats gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Važiavo trise A. P. autobusiuku. Pakeliui susitiko su kitais asmenimis. Kur tiksliai susitiko, nepamena. Susitiko su G. M. – jie buvo trise su atskiru automobiliu. Taip pat atvyko kažkoks žmogus su automobiliu „Audi“. Susitikimo vietoje buvo kalba apie kažkokius dokumentus, bet tiksliai nepamena. Nuvykus į sodybą matė namą ir ūkinį pastatą. Metalą rinko sodybos kieme, į pastatus įėjęs nebuvo. Kiek metalo pririnko nežino, bet metalą rinko trumpai, nes į sodybą atvažiavo ūkininkai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Pokalbyje su ūkininkais jis nedalyvavo, nes buvo tik pagalbinis darbininkas. Atvykus ūkininkams, jis atsisėdo į automobilį. Matė, kaip iš sodybos išvažiavo automobilis „Audi“, bet kas jį vairavo nematė. Vėliau A. P. sumokėjo atvykusiam sodybos savininkui 100 eurų ir jie išvažiavo iš sodybos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.15.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą, tiksliai datos neatsimena, ryte pas jį į namus atvažiavo pažįstama A. P., kuri paprašė padėti krauti metalą, sakė, kad atlygins už pagalbą, nupirks alaus. Jis sutiko. Metalo krauti paėmė ir jo kaimyną E. T.. Trise A. P. vairuojamu autobusiuku atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o po to važiavo į kažkokią apleistą sodybą. Kieno ta sodyba, jis nežino. Nuvažiavus į sodybą, be jų dar buvo A. P. pusseserė G. ir dar vienas ar du jam nepažįstami vyrai. Jis pats nei su niekuo nekalbėjo, tik rinko metalą sodyboje. Kieme prie medžių rado senus kibirus, kuriuos nunešė į A. P. automobilį. Kiek atsimena, daugiau toje sodyboje nieko nerado. Į pastatus metalo rinkti nėjo. Metalą rinko ir A. P. bei E. T.. Pririnko bendrai apie 100 kg įvairaus smulkaus metalo. Bebūnant sodyboje, į sodybą atvažiavo, kaip jis suprato, kažkokie ūkininkai. Jis su jais nekalbėjo. Su ūkininkais kalbėjosi A. P. ir G.. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, o dar vėliau ir sodybos savininkas. Girdėjo, kad A. P. su G. su sodybos savininku susitarė, jam sumokėjo prašomą pinigų sumą ir juos paleido. Važiuojant iš sodybos, juos sustabdė policijos pareigūnai, užsirašė jų duomenis ir juos paleido. Apie tai, kam priklauso sodyba, ar su kieno leidimu važiavo rinkti metalo, kaip sužinojo, kad yra toje sodyboje metalo, jis nežino, gali pasakyti tiek, kad A. P. jo paprašė padėti krauti metalą, o jis ir važiavo (1 t., 97–98 b. l.).

3.1.16.                      Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo 2019 m. vasarą, antroje vasaros pusėje. A. P. paprašė jo padėti pakrauti metalą. Jis sutiko padėti, nes neturėjo ką veikti. Daugiau jis nesigilino į tokį A. P. prašymą. Išvyko lygtai tą pačią dieną, kartu su E. J. ir A. P., pastarosios automobiliu „Volkswagen“. Vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną. Pakeliui buvo sustoję kažkokioje sankryžoje, tiksliai kurioje nežino, laukė kitų žmonių. Nuo sankryžos į sodybą išvažiavo trimis automobiliais – be jų automobilio buvo kitas mikroautobusas ir lengvasis automobilis. Šių automobilių markių nežino. Atvažiavo į kažkokį kaimelį, į apleistą sodybą. Kur ta sodyba yra, negali pasakyti. Kiek sodyboje buvo pastatų, nepamena, bet sodyba buvo apaugusi žolėmis. Nuvykę į sodybą pradėjo rinkti metalą. Į pastatų vidų jis nėjo, metalą rinko kieme, iš žolių. Neužilgo atvyko ūkininkai, kurie užblokavo jiems kelią ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus ūkininkams, jis atsisėdo į automobilį. Su ūkininkais jis nekalbėjo. Atvykus policijos pareigūnams, iš sodybos išvažiavo lengvasis automobilis. Nematė, kas vairavo šį automobilį. Jiems išvykus iš sodybos, juos dar kartą sustabdė policijos pareigūnai, kurie užsirašė jų duomenis. Važiuojant į namus A. P. jiems nieko nepasakojo, todėl nežino, ar su sodybos savininku buvo atsiskaityta už surinktą metalą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.17.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą, tiksliai datos neatsimena, jam paskambino A. P. ir paprašė padėti pakrauti metalą. Jis sutiko, nes už pagalbą A. P. visada atsilygina. Ar tą patį rytą, ar kitą rytą A. P. autobusiuku „Volkswagen“ atvažiavo iki jo namų. Kartu važiavo ir jo kaimynas E. J.. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, o kur tiksliai juos nuvežė krauti metalą, jis nežino. Žino, kad buvo kažkokia apleista sodyba (duomenys neskelbtini) rajone. Kadangi tą rytą jis buvo išgėręs, tai tiksliai visų aplinkybių neatsimena, be to, tai buvo jau seniai. Žino, kad į sodybą nuvažiavo dviem automobiliais. Vieną automobilį vairavo A. P., o kitu automobiliu atvažiavo iš matymo pažįstama moteris, vardu G., ir buvo dar kažkoks vaikinas. Sodyboje jie rinko metalą iš kiemo, kuris buvo apaugęs aukšta žole. Rinko metalą, kurį rodė nešti A. P.. Rinko skardas, kibirus, dar kažkokį smulkų metalą. Rinko metalą kieme, į pastatus nėjo. Matė, kad į kiemą atvažiavo vienas ar du džipai, jais atvažiavo, kiek suprato, ūkininkai. Kai jie atvažiavo, jis su E. J. atsisėdo į automobilį ir ten buvo. Matė, kad su atvažiavusiais ūkininkais kalbėjosi A. P. ir G., bet ką jie tarėsi, jis negirdėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, taip pat kažkoks vyrukas. Jie ten toliau kalbėjosi, matė, kad iš sodybos lyg tai išvažiavo kažkoks automobilis, paskui kurį išvažiavo ir policijos pareigūnai. Visko tiksliai neatsimena, bet žino, kad po kurio laiko išvažiavo iš sodybos kartu su A. P.. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, nusirašė jų duomenis ir juos paleido. Žino, kad nusipirko alaus, išgėrė, o ką veikė po to, neatsimena. Kam priklauso sodyba, kas prašė vežti metalą, to nežino, tik gali pasakyti, kad paprašytas A. P. važiavo krauti metalo, o kas ten ką prašė, su kuo tarėsi, kalbėjosi, nieko nežino (1 t., 103–104 b. l.).

3.1.18.                      Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo neužilgo po jo brolio A. Š. gimtadienio, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis su broliu yra ūkininkai, todėl tąryt, apie 10–11 val., kartu su savo broliu važiavo apžiūrėti savo laukų. Važiavo pro negyvenamą sodybą, esančią netoli (duomenys neskelbtini) kaimo (tikslaus sodybos adreso nežino). Anksčiau ši sodyba priklausė K. Pamatė sodyboje du automobilius – mikroautobusus. Suprato, kad gali būti vykdoma vagystė, todėl nuvažiavo į šią sodybą. Atvykę į sodybą pamatė daug žmonių, du mikroautobusus ir vieną lengvąjį automobilį. Sodyboje buvo ir moterų, ir vyrų. Sodyboje buvę asmenys krovė į automobilius metalo laužą. Jiems atvykus asmenys iš garažo, ar kažkokios kitokios paskirties pastato, nešė kažkokį metalo gabalą. Pažįstamas ūkininkas R. P. turėjo šios sodybos savininko numerį, todėl jie (liudytojas su broliu) paskambino R. P., kad šis paklaustų sodybos savininko, ar leido jo sodyboje tvarkytis kitiems asmenims. Po to jie paklausė sodyboje buvusių asmenų, kas čia savininkas. Sodyboje buvę asmenys nurodė, kad savininkas yra kaltinamasis V. V.. Matė, kad sodyboje buvę abu kaltinamieji buvo neblaivūs. Sodyboje buvę asmenys nurodė, kad savininkas leido jiems tvarkytis ir paprašė, kad padėtų sodybą išvalyti. Kaltinamasis V. V. nurodė, kad jis savininkas ir po kurio laiko su lengvuoju automobiliu išvyko, o kaltinamasis A. A. guodėsi ir pergyveno dėl to, kad kaltinamasis V. V. išvyko su jo automobiliu. Jie iškvietė policiją. Jų tikslas buvo sodyboje buvusius asmenis užlaikyti, kol atvyks policija. Girdėjo, kaip į sodybą atvykusiam sodybos savininkui moterys siūlė pinigų už tai, kiek metalo laužo jos pasikrovė. Kokie tiksliai daiktai buvo sukrauti į automobilius jis nematė, nes automobilių netikrino.

3.1.19.                      Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl ilgo laiko tarpo yra daug ką pamiršęs. Tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tądien jie su broliu D. Š. vyko apžiūrėti savo laukų. (Duomenys neskelbtini) kaime, B. K. negyvenamoje sodyboje pamatė du baltus mikroautobusus, todėl nuvyko pasitikslinti, ar sodyboje šeimininkauja savininkas. Po to į sodybą atvyko R. P.. Nepamena tiksliai, kas skambino R. P. ir sodybos savininkui. Klausė sodyboje buvusių asmenų, ar sodyba yra jų, ar metalo laužas yra jų. Sodyboje buvę moterys sakė, kad jų paprašė padėti išvežti metalo laužą. Sodyboje buvo du mikroautobusai – vienas uždaro tipo, o kitas atviro tipo. Matė, kad atviro tipo mikroautobuse buvo sukrautas metalo laužas. Vizualiai vertinant, sodyboje buvę asmenys buvo neblaivūs. Po to kaltinamasis V. V. iš sodybos išvažiavo su automobiliu „Audi“. Automobilį „Audi“ vairavo V. V., kuris vizualiai buvo neblaivus. Sulaukė sodybos savininko B. K. ir policijos pareigūnų. Sodyboje buvę moterys klausė B. K., kiek jos skolingos už į mikroautobusus sukrautą metalo laužą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.20.                      Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra ūkininkas, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, ties riba su (duomenys neskelbtini) rajonu. Jo dirbama žemė yra (duomenys neskelbtini). Tame kaime yra ir B. K. negyvenama sodyba, kuri yra apleista. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, apie pietus, savo automobiliu „Range Rover“ su broliu D. Š. važiavo apžiūrėti laukų. Važiuojant keliu netoli sodybos, pamatė, kad B. K. sodyboje, jos šone, kieme tarp medžių stovi baltos spalvos autobusiukas „Volkswagen LT“. D. Š. paskambino ūkininkui R. P., kuris dirba žemę, nuomojamą iš B. K., kad paklausti, ar žino, kas gali būti atvažiavęs į jo (B. K.) sodybą. R. P. pasakė, kad sodybos savininkas yra savo namuose ir toje sodyboje neturėtų nieko būti. Jie nusprendė važiuoti patikrinti, kas yra atvažiavęs į B. K. sodybą. Privažiavus B. K. sodybą, atvažiavo ir R. P.. Kartu nuvažiavo prie autobusiuko, kur pamatė, kad kieme yra dar vienas krovininis autobusiukas. Įvažiavę į sodybą matė, kad prie automobilių buvo dvi moterys ir vienas vyras. Iš karto jų paklausė, ką jie čia veikia ir kur yra savininkas. Tas vyras tylėjo, su jais kalbėjo moterys. Jos pasakė, kad savininkas yra sodyboje. Paprašius jį pakviesti, moterys šaukė, kvietė ateiti savininką, tačiau kviečiamas vyras nesirodė apie 10 minučių. Per tą laiką tos moterys aiškino, kad jas pasamdė išvežti metalą, kad suorganizavo sodybos savininkas, sakė, kad jos nekaltos. Po to link jų atėjo iš matymo žinomas jaunas šviesių plaukų vaikinas. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), vaikino pravardė „A. sūnus“ (kaltinamasis V. V.). Pamačius jį, pasakė, kad jis tikrai ne savininkas. Vaikinas buvo girtas, bent jau taip atrodė. Vaikinas pradėjo sakyti, kad jam sodybos savininko B. K. tėvas, kuris jau seniai miręs, daug yra jam skolingas, kad jam davė pasiimti metalą. Po to pradėjo aiškinti, kad jam B. K. davė, vis sakė kitokias versijas, aiškino, kad jam kaip ir davė sutvarkyti sodybą. Matomai supratęs, kad juo netiki, jis nuėjo link keliuko, kur stovėjo baltos spalvos automobilis „Audi 80“. Jis pamatė, kaip automobilis išvažiuoja link pagrindinio kelio. Per tą laiką, dar kol kalbėjosi su „A. sūnumi“, prie jų atėjo vyresnio amžiaus, neaukšto ūgio vyriškis (kaltinamasis A. A.), kuris taip pat buvo girtas, bent jau taip atrodė. To vyriškio anksčiau nėra matęs. Kol kalbėjosi su kaltinamuoju V. V., kaltinamasis A. A. tylėjo. Kai kaltinamasis V. V. išvažiavo, kaltinamasis A. A. pasakė, kad išvažiavo jo automobilis „Audi 80“. Kadangi jau buvo iškviesti policijos pareigūnai, pasakė R. P., kad jis važiuotų paskui automobilį „Audi 80“, kad pasektų, kur išvažiuoja iš sodybos metalą vogęs vaikinas. Jis su broliu liko sodyboje laukti policijos ir būti su tais asmenimis, kad jie nepabėgtų. Kol laukė policijos, paklausė jų, ką jie čia veikia, kodėl vagia. Sodyboje likęs kaltinamasis A. A. iš pradžių sakė, kad jo paprašė kaltinamasis V. V., surasti transportą, kuo išvežti metalą, po to jau aiškino, kad jam leido sodybos savininkas vežti metalą. Paklausus, koks yra sodybos savininko vardas, kuris jam leido išvežti metalą, už ką leido išvežti metalą, kaltinamasis A. A. taip nieko ir nepaaiškino, keikėsi, kaip jis suprato, vyriškis net nežino ir sodybos savininko vardo. Dieną prieš įvykį jis (liudytojas), po pietų grįždamas į namus, matė ties (duomenys neskelbtini) kaimu geltonos spalvos automobilį, aliuminine platforma, kuris veža automobilius, vežantį ruloninį presą. Pravažiuodamas dar pagalvojo, kas galėjo parduoti presą, bet tuo metu nežinojo jokių duomenų. Kai užsiminė apie tai, kaltinamasis A. A. prasitarė, kad jie ne pirmą dieną iš tos sodybos veža metalo laužą, sakė, kad negalėjo išvežti, todėl pasamdė galingesnį automobilį. Sakė, kad bandė fiskaru išvežti ruloninį presą, bet fiskaras nepasikrovė, todėl samdė paprastesnį automobilį. Sodyboje likę moterys aiškino, kad jos yra nekaltos, kad jų paprašė tik išvežti metalą, pradėjo sakyti, kad būtent kaltinamasis A. A. organizavo metalo išvežimą. Sulaukė policijos pareigūnų, kurie aiškinosi, kas vyksta. Pasakė, kad vienas automobilis iš sodybos pabėgo, o jų draugas ūkininkas išvažiavo jam iš paskos. Grįžęs R. P. pasakė, kad automobilis įvažiavo į melioracijos griovį, o du automobiliu važiavę vaikinai pabėgo į mišką. Netrukus į sodybą atvažiavo ir B. K., kuris paaiškino, kad niekam neleido vežti metalo iš sodybos, kad vykdoma vagystė. Jis su broliu liko stovėti nuošalyje, o pareigūnai su B. K. ir sodyboje buvusiais pašaliniais asmenimis aiškinosi, kas vyksta. Ką kalbėjo, negirdėjo. R. P. pasakė, kad pabėgę asmenys yra miške. Policijos pareigūnai išvažiavo pasiimti automobiliu pabėgusių vaikinų, o jie liko toliau sodyboje, nes dar buvo tos moterys, vyras ir jie nenorėjo, kad policijos pareigūnams išvažiavus, minėti asmenys pabėgtų. B. K. su tomis moterimis susitarė, kad jos apmokėtų už iš sodybos surinktą jau automobiliuose sukrautą metalo laužą. Matė, kad krovininiame automobilyje buvo kažkiek pakrauta metalo laužo, o kas buvo sukrauta autobusiuke, nematė. B. K. apžiūrėjo surinktą automobiliuose buvusį metalo laužą, jį įvertino ir moterys jam sumokėjo kažkokią pinigų sumą. Kai jie susitarė, sodyboje buvę svetimi žmonės dviem mikroautobusais išvažiavo, o sodyboje liko tik kaltinamasis A. A.. Į sodybą grįžę policijos pareigūnai atsivežė du vaikinus. Vienas iš jų buvo kaltinamasis V. V., o kitas buvo nepažįstamas vaikinas. Policijos pareigūnams užsirašius jų (liudytojo ir brolio) duomenis, jis su broliu išvažiavo (1 t., 115–117 b. l.).

3.1.21.                      Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad nelabai pamena įvykį. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Jam paskambino D. Š. ir pranešė, kad negyvenamoje B. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra svetimi žmonės. Jis (liudytojas) paskambino B. K. ir pranešė apie tai. Nuvykus į sodybą jos savininko nebuvo. Jie norėjo sulaikyti sodyboje buvusius asmenis, kol atvyks policijos pareigūnai, todėl savo automobiliais užstatė sodyboje buvusių asmenų automobilius. Sodyboje buvusios moterys nurodė, kad kažkuris iš sodyboje buvusių vyriškių yra savininkas, tačiau pastarasis nepasirodė. Moterys paaiškino, kad jos atvyko padėti tariamam savininkui. Matė, kad sodyboje buvę asmenys, taip pat ir abu kaltinamieji, nešė metalo laužą ir krovė jį į mikroautobusus. Vėliau kaltinamasis V. V. iš sodybos išvyko automobiliu „Audi 80“, o jis (liudytojas) sekė jį. Automobilį vairavo kaltinamasis V. V.. Jie toli nenuvyko, nes automobilis nuvažiavo nuo kelio į melioracijos griovį. Po to jis palydėjo policijos pareigūnus iki to griovio. Jiems bevažiuojant pastebėjo miške besislapstančius asmenis – kaltinamąjį V. V. ir kitą asmenį. Policijos pareigūnai sulaikė šiuos asmenis. Grįžus į sodybą jis (liudytojas) sulaukė, kol atvyks savininkas ir paklausė policijos pareigūnų, ar dar jiems reikalingas. Policijos pareigūnams leidus jis išvyko iš sodybos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

3.1.22.                      Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau jo ūkio žemės yra (duomenys neskelbtini) ir aplinkiniuose kaimuose. Pažįsta B. K., kurio negyvenama sodyba yra (duomenys neskelbtini), iš jo nuomojasi dirbamą žemę, turi jo telefono numerį, su juo bendrauja. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, ryte jam paskambino ūkininkas D. Š. ir pasakė, kad į B. K. sodybą yra privažiavę žmonių ir paprašė paskambinti B. K., paklausti, ar jis atvažiavęs į sodybą, ar ten yra svetimi žmonės. Jis paskambino B. K. ir paklausė, ar jis yra savo sodyboje (duomenys neskelbtini) B. K. atsakė, kad jis ne sodyboje ir paprašė nuvažiuoti pažiūrėti, kas yra jo sodyboje ir kas ten vyksta. Tuomet jis paskambino D. Š. ir pasakė, kad B. K. nėra sodyboje, o D. Š. pasakė, kad važiuoja pažiūrėti, kas atvažiavo į B. K. sodybą. Jis (liudytojas) taip pat nuvažiavo į B. K. sodybą, kur jau buvo D. Š. ir A. Š.. Sodyboje stovėjo du mikroautobusiukai „Mercedes“ ir „Volkswagen“, o ant keliuko – automobilis „Audi 80“. Jis privažiavo prie mikroautobusų taip, kad jie negalėtų išvažiuoti, taip savo automobilį buvo pastatę ir Š. Ėjo kalbėtis su sodyboje buvusiais žmonėmis – moterimis ir vyriškiais. Paklausė, ką jie veikia svetimoje sodyboje. Kaltinamasis A. A. parodė į kaltinamąjį V. V. ir pasakė, kad jis yra sodybos savininkas. Kartu buvę moterys taip pat sakė, kad kaltinamasis V. V. yra sodybos savininkas. Jis (liudytojas) pasakė, kad pažįsta tikrą savininką, kad jis jau atvažiuoja į sodybą su policijos pareigūnais. Po to kaltinamasis V. V. prisipažino, kad ne jis yra sodybos savininkas. Tai išgirdę moterys pradėjo prašyti ir tartis, kad jos paliks surinktą ir į automobilius jau sukrautą metalo laužą, kad tik joms būtų leista išvažiuoti. Jis pasakė, kad nėra dėl ko tartis, kad atvažiuos savininkas, policija ir jie viską išsiaiškins. Tuo metu pamatė, kad nuo sodybos nuvažiuoja baltos spalvos automobilis „Audi 80“, stovėjęs ant keliuko, o kieme nebebuvo kaltinamojo V. V.. Jis (liudytojas) savo automobiliu sekė kaltinamąjį V. V., o sodyboje liko broliai Š. Matė, kad automobiliu „Audi 80“ važiuoja dviese. Automobilis „Audi 80“ įvažiavo į jam (liudytojui) priklausantį javų lauką. Jis žinojo, kad automobiliui „Audi 80“ nėra kur išvažiuoti, nes aplink yra melioracijos grioviai, todėl iš paskos nebevažiavo ir stebėjo, kur važiuoja automobilis. Po kiek laiko pavažiavęs toliau pamatė, kad automobilis „Audi 80“ įvažiavo į melioracijos griovį. Tada jam paskambino kažkuris iš brolių Š. ir pasakė, kad atvyko policija ir paprašė sugrįžti į sodybą, kad parodytų, kur yra iš sodybos išvažiavęs automobilis. Kai grįžo į B. K. sodybą, ten jau buvo ir B. K., ir policijos pareigūnai, taip pat buvo ir svetimi automobiliai. Kartu su policijos pareigūnais iš sodybos važiavo link į griovį įvažiavusio automobilio „Audi 80“. Važiuojant pro mišką pamatė, kad miške ant šakų guli du tie patys iš sodybos pabėgę vaikinai. Policijos pareigūnai sulaikė minėtus vaikinus. Jis (liudytojas) parodė policijos pareigūnams kryptį ir paaiškino, kur griovyje yra automobilis, o pats su policijos pareigūnais nebevažiavo ir sugrįžo į sodybą. Sodyboje buvo B. K., broliai Š. ir kaltinamasis A. A.. Pastarasis daug kalbėjo, prašė B. K., kad šis jam parduotų sodybą. Kaltinamasis A. A. buvo neblaivus. Sugrįžus policijos pareigūnams paklausė, ar dar bus jiems reikalingas ir policijos pareigūnams leidus išvažiavo iš sodybos (1 t., 120–121 b. l.).

3.1.23.                      Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorija yra neaptverta, įvažiavimas į sodybos teritoriją yra iš šiaurinės pusės. Įvažiavimo kairėje pusėje ant žolės stovi automobilinė priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užrašu „Nuoma“. Sodybos teritorija yra apleista, apaugusi žolėmis. Sodybos rytinėje dalyje yra vieno aukštos medinis su mansarda negyvenamas namas. Įėjimas į namą yra pietinėje namo dalyje, per verandą, kuri yra medinė su stiklais bei praviromis durimis, kurios yra nerakinamos. Verandoje ant grindų yra pribarstytų stiklo šukių, kitų medinių nuolaužų. Negyvenamo namo prieangyje ant grindų suversti įvairūs namų apyvokos daiktai, baldai. Prieangio kairėje pusėje yra praėjimas į kambarį, kuriame išstumdyti baldai, suversti kiti namų apyvokos daiktai. Kambario šiaurinėje sienoje yra durys į kitą kambarį, kuriame prie rytinės sienos yra mūrinė koklinė krosnis. Krosnies plytos išverstos, krosnies detalių nėra. Sodybos teritorijoje yra daugiau apleistų įvairios paskirties pastatų. Ties pastatais netvarkingai sukrauti metaliniai daiktai. Sodyboje auganti žolė yra išvažinėta transporto priemonių, tačiau aiškių pėdsakų nerasta (1 t., 28–29, 31–37 b. l.).

3.1.24.                      Pagal policijos pareigūno G. N. tarnybinį pranešimą seka, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d., dirbant ekipaže „P1708“ kartu su vyriausiuoju patruliu J. P., 10.59 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sodyboje sulaikyta kompanija, kuri vogė metalą. Pranešėjas pats vyksta į vietą. Nuvykus į nurodytą vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko D. Š. ir A. Š., kurie jiems paaiškino, jog dirbdami laukuose pastebėjo, kad į B. K. priklausančią sodybą atvažiavo nematyti automobiliai „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galimai galėjo atvažiuoti vogti sodybos teritorijoje esantį metalo laužą. Tačiau iki jiems atvykstant du jaunuoliai, galimai būdami neblaivūs, sėdo į „Audi“ automobilį ir pasišalino iki jiems atvykstant. Sodybos teritorijoje rado stovinčius automobilius: „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šalia stovėjusius asmenis: A. A., E. T., E. J., I. Č., G. M., A. P., kurie buvo atvykę minėtais automobiliais. A. A. paaiškino, jog atvažiavo su automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei dar dvejais jaunuoliais V. V. ir R. J., kurie įsėdo į jam priklausantį automobilį „Audi“ ir nuvažiavo laukais link (duomenys neskelbtini) kaimo. Paklausus A. A., kokiu tikslu jis atvyko į sodybą, šis paaiškino, kad jam sodybos savininkas leido tvarkyti sodybos teritoriją. Atvykęs sodybos savininkas B. K. paaiškino, kad niekam neleido vežti sodybos teritorijoje esančio metalo laužo bei važiuodamas ties (duomenys neskelbtini) kaimu pastebėjo, jog du jaunuoliai staiga įbėgo į šalia esančius krūmynus. Jiems nuvažiavus į B. K. nurodytą vietą, kur matė du jaunuolius įbėgančius į krūmynus, rado nurodytus du neblaivius jaunuolius, kaip paaiškėjo – tai V. V. ir R. J.. V. V. (jam nustatytas 2,19 promilės girtumas) prisipažino vairavęs automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paliko laukuose stovėti ties (duomenys neskelbtini). Minėtus jaunuolius įsodino į specialųjį tarnybinį automobilį ir kartu su jais nuvyko į (duomenys neskelbtini) sodybą, kur buvo B. K.. Šis patvirtino, jog jų automobilyje sėdintys jaunuoliai pavogė iš jo sodybos metalo laužą ir rašys pareiškimą dėl vagystės, tačiau neįvardijo koks kiekis metalo laužo buvo pavogtas bei kiek vertina patirtą žalą. Apie 12.10 val. V. V. ir R. J. buvo sulaikyti ir pristatyti į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (1 t., 68 b. l.).

3.1.25.                      Iš kratos protokolo ir kratos metu paimtų dokumentų matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužo surinkimo, supirkimo ir rūšiavimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) nukentėjusiojo B. K. daiktų nerasta. Pagal dokumentus seka, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (imtinai) kaltinamieji A. A. ir V. V. minėtoje metalo laužo supirktuvėje pridavė metalo gaminius ir už juos gavo pinigus:

3.1.25.1.                      2019 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamajam A. A. buvo sumokėta 198 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 1100 kg. juodųjų metalų);

3.1.25.2.                      2019 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamajam V. V. buvo sumokėta 478 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 2660 kg. geležies ir plieno laužo);

3.1.25.3.                      2019 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamajam A. A. buvo sumokėta 203,40 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 1130 kg. geležies ir plieno laužo);

3.1.25.4.                      2019 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamajam V. V. buvo sumokėta 122,40 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 680 kg. juodųjų metalų);

3.1.25.5.                      2019 m. rugpjūčio 7 d. kaltinamajam A. A. buvo sumokėta 122,40 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 680 kg. metalo laužo iš gyv. buities);

3.1.25.6.                      2019 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamajam V. V. buvo sumokėta 331,20 Eur (dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); priduota buvo 1840 kg. juodųjų metalų);

3.1.25.7.                      metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse ir pinigų išmokėjimo kvituose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamojo A. A. parašai, o metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse ir pinigų išmokėjimo kvituose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kaltinamojo V. V. parašai (1 t., 183–187, 188–199 b. l.; 2 t., 1–6 b. l.).

3.1.26.                      Iš daiktų apžiūrų protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti šie daiktai (dokumentai):

3.1.26.1.                      automobilinės savo gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 7–10 b. l.);

3.1.26.2.                      automobilis „Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 83–85 b. l.);

3.1.26.3.                      automobilio „Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu surasti ir paimti dokumentai – pinigų išmokėjimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 86–87 b. l.).

3.1.27.                      Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, informacijos apie telefonų numerių priklausomybę, jų telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotinių matyti, kad:

3.1.27.1.                      kaltinamasis A. A. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. 14.47 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 10.11 val. savo telefonu bendravo su G. M., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 5.46 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 8.28 val. – su D. S.;

3.1.27.2.                      abu kaltinamieji laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 9.02 val. bendravo tarpusavyje savo telefonais (2 t., 14, 17–23, 33–40, 42–46 b. l.).

3.1.28.                      Iš duomenų apie automobilį ir automobilio registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis A. A. (2 t., 61, 92 b. l.).

3.2.                      Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.2.1.                      Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, dalykas yra svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Įsibrovimas į patalpą teismų praktikoje suprantamas kaip neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, kaltininkui neturint patalpos savininko (ar teisėto naudotojo) leidimo įeiti į patalpą ir būti joje. Pagal suformuotą teismų praktiką įsibrovimu, be kita ko, laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka be kliūčių, kai patalpa yra palikta be apsaugos ar neužrakinta.

3.2.2.                      Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Paprastai visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia bendrai atliekamus nusikalstamus veiksmus.

3.2.3.                      Kaltinamieji A. A. ir V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino iš dalies. Abu kaltinamieji neneigė to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jie buvo nukentėjusiojo B. K. sodyboje, kad jie rinko metalą ir vežė jį priduoti į metalo supirktuvę – kaltinamasis A. A. neneigė, kad jiedu su kaltinamuoju V. V. iš sodybos teritorijos išvežė į metalo supirktuvę kaltinime nurodytus daiktus; kaltinamasis V. V. taip pat neneigė to, kad jiedu su kaltinamuoju A. A. iš sodybos teritorijos išvežė į metalo supirktuvę didžiąją dalį kaltinime nurodytų daiktų. Tačiau abu kaltinamieji neigė įsibrovę į sodybos pastatus ir išardę juose buvusias dvi krosnis bei išvežę į metalo supirktuvę abiejų krosnių dalis, pagamintas iš ketaus – dvi kaitlentes su rinkėmis, dvi dureles ir orkaites. Taip pat kaltinamasis V. V. neigė, kad jie iš sodybos teritorijos išvežė vieną cisterną. Abu kaltinamieji nurodė, jog šiuos metalo gaminius (metalines krosnių dalis ir cisterną) galėjo pagrobti kažkas kitas, kas buvo atvykęs į sodybą prieš juos. Be to, kaltinamasis A. A. savo kaltę neigė tvirtindamas, jog jis suprato, kad V. V. yra sodybos savininkas. Tačiau tokią kaltinamųjų poziciją paneigia byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų kitų įrodymų visuma.

3.2.4.                      Visų pirmiausiai teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. nurodė, jog jam yra žinomi nuosavybės įgijimo būdai ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybes teises į atitinkamą turtą; kaltinamasis V. V. nesakė jam, kad jis (kaltinamasis V. V.) yra sodybos savininkas, tačiau jis (kaltinamasis A. A.) taip suprato; jam buvo patogu taip galvoti, todėl jis neprašė kaltinamojo V. V. parodyti dokumentų, patvirtinančių sodybos nuosavybės teisę. Savo ruožtu kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis nesakė kaltinamajam A. A., kad jis yra minėtos sodybos savininkas ir sodyboje buvęs metalas priklauso jam – jis pats (kaltinamasis V. V.) suprato, kad sodyboje buvę daiktai jam yra svetimi. Be to, iš byloje esančių duomenų (kaltinamųjų A. A. ir V. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, o taip pat liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu) matyti, jog abu kaltinamieji metalo supirktuvėje ginčijosi tarpusavyje dėl to, kieno vardu priduoti metalą ir kas supirktuvei pateiks savo asmens dokumentą. Visi šie duomenys rodo, jog tiek kaltinamasis A. A., tiek kaltinamasis V. V. galėjo suprasti ir suprato, jog sodyba, kurioje jie buvo, o taip pat ir visas šios sodybos teritorijoje buvęs turtas jiems abiems yra svetimas, kad nei vienas iš jų nėra sodybos savininkas, kad jie iš šios sodybos vagia svetimą turtą, kad dėl vagystės jie abu gali turėti nemalonumų ir dėl to priduodami pavogtą svetimą turtą į metalo supirktuvę kiekvienas, vengdamas metalo supirktuvėje pateikti savo asmens dokumentą, norėjo nuslėpti savo dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje.

3.2.5.                      Kaip jau buvo paminėta pirmiau, teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neigė įsibrovę į sodybos pastatus ir pagrobę dviejų krosnių dalis, pagamintas iš ketaus. Taip pat kaltinamasis V. V. neigė, kad jie iš sodybos teritorijos išvežė vieną cisterną. Abu kaltinamieji nurodė, jog šiuos metalo gaminius galėjo pagrobti kažkas kitas, kas buvo atvykęs į sodybą prieš juos. Tačiau patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jiems atvažiavus į sodybą pirmą kartą nesimatė, jog iki jų atvykimo į sodybą kas nors kitas būtų atvykęs į šią sodybą ir buvęs joje, nes žolė kieme nebuvo išmindžiota ar išvažinėta, jiems patiems buvo sunku pravažiuoti lengvuoju automobiliu, o tam, kad įvažiuoti didesnei technikai, reikėjo išpjauti (apgenėti) dalį medžių. Nukentėjusysis B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog įvykio metu apžiūrėjęs sodyboje buvusius pastatus name ir lauko virtuvėje pamatė išgriautas krosnis, kurių ketaus dalys (kaitlentės su rinkėmis, durelės ir orkaitės) buvo pavogtos; paskutinį kartą sodyboje jis buvo prieš pat aptariamą įvykį (tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 11 val.), tąkart abi krosnys nebuvo išardytos. Tai, kad metalo gaminiai buvo vagiami ne vien tik iš sodybos teritorijos, kaip nurodė kaltinamieji, bet ir iš sodybos pastatų, patvirtina byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog sodybos namo viduje esanti krosnis yra išardyta, trūksta metalinių krosnies dalių. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamieji iš sodybos pavogtus metalo gaminius pridavė į metalo laužo supirktuvę, o jos direktorė J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog visi kaltinime nurodyti daiktai, taip pat ir krosnių dalys, pagamintos iš ketaus, galėjo būti priduotos į metalo supirktuvę (buvo priduotas geležies ir plieno laužas, juodieji metalai, metalo laužas iš gyvenamosios buities). Ne mažiau svarbu ir tai, kad liudytojai I. Č., D. S. ir A. P. patvirtino, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. atvykę į sodybą jie buvo užėję į sodybos pastatų vidų, kur rinko metalą, todėl neįtikėtina tai, jog prieš tai kelias dienas sodyboje buvę kaltinamieji A. A. ir V. V. nebūtų užėję į sodybos pastatų vidų ir nebūtų ieškoję ten metalo gaminių. Taip pat neįtikėtina tai, jog kas nors kitas, prieš kaltinamuosius A. A. ir V. V. būtų atvažiavęs į nukentėjusiojo B. K. sodybą ir būtų išvežęs vieną iš cisternų, palikdamas šioje sodyboje visą kitą metalą, kurį surinko ir į metalo supirktuvę išvežė kaltinamieji, juolab, kad, kaip nurodė patys kaltinamieji, tam, kad išvežti cisterną buvo reikalinga didesnė technika, kuriai privažiuoti ir pasikrauti didesnių gabaritų metalo gaminius (taip pat ir cisterną) buvo reikalinga išpjauti (apgenėti) dalį medžių. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, kartu įvertinęs abiejų kaltinamųjų teistumus (kaltinamasis A. A. teistas 1 kartą už vagystę, o kaltinamasis V. V. – 13 kartų, iš jų 10 kartų už vagystes ir 3 kartus už plėšimus) teismas kaltinamųjų poziciją – tai, kad jie į pastatų vidų nėjo ir krosnių metalinių dalių nevogė, o taip pat kaltinamojo V. V. poziciją, kad buvo pavogta tik viena cisterna (iš dviejų), vertina tik kaip abiejų kaltinamųjų gynybinę poziciją ir siekį palengvinti savo teisinę padėtį, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės būtent pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

3.2.6.                      Be to, byloje esantys duomenys patvirtina abiejų kaltinamųjų susitarimą padaryti jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kartu bei tyčios bendrumą – abu kaltinamieji turėjo tikslą, t. y. surinkti kiek įmanoma daugiau metalo ir jį priduoti į metalo supirktuvę, išvalyti sodybą; abu kaltinamieji kelias dienas kartu rinko sodyboje buvusį jiems svetimą turtą (metalo gaminius) ir abu jie galėjo suprasti bei suprato, kad šis turtas jiems yra svetimas; abu jie vežė priduoti svetimą turtą (metalo gaminius) į metalo supirktuvę ir už tai gautus pinigus abu kaltinamieji dalinosi tarpusavyje; jiedu tarpusavyje derino kitus veiksmus, susijusius su aptariamos nusikalstamos veikos padarymo didesniu intensyvumu ir didesne apimtimi – didesnės ir galingesnės technikos samdymo, kitų asmenų pagalbos ir pan.; abu kaltinamieji neprieštaravo nei vienas kito veiksmams, nei kitų žmonių veiksmams, susijusiems su svetimo turto grobimu iš nukentėjusiojo B. K. sodybos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdūs bendrininkavimo santykiai tarp abiejų kaltinamųjų, jiedu šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami.

3.2.7.                      Tokiu būdu, įvertinęs visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinamieji A. A. ir V. V., kaltinime nurodytu laikotarpiu, veikdami bendrininkų grupėje, pavogė visą kaltinime nurodytą svetimą turtą – metalo gaminius, ne tik iš nukentėjusiojo B. K. sodybos teritorijos, bet ir įsibrovę į patalpas – gyvenamąjį namą bei lauko virtuvę. Tokia kaltinamųjų A. A. ir V. V. bendra veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

4.       Transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu

4.1.                      Įrodymai

4.1.1.                      Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. jam būnant minėtoje sodyboje, po to, kai atvykę ūkininkai ėmė kalbėti apie vagystę, apie tai, kad kvies policiją ir jis suprato, kad turės problemų dėl savo elgesio toje sodyboje, jam kilo mintis pasišalinti. Todėl iš minėtos sodybos jis išvyko A. A. automobiliu „Audi 80“. Iš vakaro jis vartojo alkoholį, ryte taip pat vartojo alkoholį, todėl sodyboje ir prieš išvykdamas iš sodybos automobiliu jis buvo neblaivus – jautėsi šiek tiek apsvaigęs (jautėsi alkoholio poveikis). Jis žinojo ir suprato, kad negali vairuoti automobilio būdamas neblaiviu, bet tuo metu apie tai negalvojo, todėl įsėdo į A. A. automobilį ir išvažiavo iš sodybos. Taip pasielgė neatsiklausęs A. A., ar šis leidžia jam važiuoti automobiliu. Tuo metu automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. J.. Išvykus iš sodybos juos pradėjo vytis vienas iš į sodybą atvykusių ūkininkų. Kadangi žinojo, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis norėjo pabėgti, todėl A. A. automobiliu važiavo laukais (važiavo per pasėlius), kol galiausiai automobiliu įvažiavo į griovį. Tuomet išlipę iš automobilio su R. J. pabėgo – nuėjo į miškelį. Po kiek laiko išėję iš miškelio pamatė policijos pareigūnų automobilį, todėl sugrįžo atgal į miškelį, tačiau prie jų privažiavę policijos pareigūnai liepė jiems su R. J. išeiti iš miškelio ir prieiti prie jų (policijos pareigūnų). Jie įvykdė tokį policijos pareigūnų reikalavimą. Policijos pareigūnams paklausus, kas vairavo automobilį, jis (V. V.) prisipažino, kad jis vairavo automobilį ir nurodė, kur paliko automobilį. Po to policijos pareigūnai du kartus patikrino jo girtumą. Abu kartus buvo nustatytas didesnis nei 2 ‰ girtumas – pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas mažesnis girtumas, o antro patikrinimo metu – didesnis. Supranta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaiviu sukėlė pavojų tiek sau, tiek R. J., bet tuo metu apie tai negalvojo. Teisės vairuoti automobilio jis (V. V.) neturi. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina neigimai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

4.1.2.                      Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. kaltinamasis V. V. iš minėtos sodybos išvažiavo jo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad tądien kaltinamasis V. V. buvo neblaivus, kad prieš tai jiedu, važiuodami į sodybą, vartojo alkoholį.

4.1.3.                      Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. N. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tądien dirbo su kolega J. P.. Apie pietus gavo pranešimą, kad pranešėjo sodyboje yra svetimi asmenys, kurie gali vogti iš jo sodybos daiktus. Nuvykę į nurodytą sodybą (tikslaus sodybos adreso nepamena, bet ji yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje) joje rado kaltinamąjį A. A., du ūkininkus ir kitus asmenis (moteris, jaunuolius), kurie buvo atvykę su dviem autobusiukais. Abu ūkininkai buvo broliai. Kaltinamasis A. A. sodyboje buvo neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli) ir sunku buvo išsiaiškinti, kokiu tikslu jis yra šioje sodyboje. Kaltinamasis A. A. paaiškino, kad jam leido sodybos savininkas, kurio nei vardo, nei pavardės kaltinamasis nenurodė. Tiek kaltinamasis A. A., tiek ūkininkai nurodė, kad sodyboje buvo dar du asmenys, kurie, būdami neblaivūs, pasišalino su kaltinamojo A. A. automobiliu. Važiuodami į sodybos teritoriją jiedu su kolega matė einančius du jaunuolius, todėl kai jiems sodyboje buvo pasakyta apie pasišalinusius du jaunuolius, suprato, kad tai gali būti tie patys jų jau matyti jaunuoliai. Atvykus sodybos savininkui (jis buvo pagyvenęs) išvyko ieškoti kaltinamojo A. A. automobilio ir pasišalinusių jaunuolių. Važiuodami iš sodybos miške pamatė prieš tai matytus jaunuolius, kurie pamatę jų (policijos pareigūnų) tarnybinį automobilį įbėgo į mišką. Jiems privažiavus prie jaunuolių ir liepus prieiti, jaunuoliai priėjo. Tai buvo kaltinamasis V. V. ir liudytojas R. J.. Šie paaiškino, kad išsigando ūkininkų, todėl paspruko iš sodybos, kad bėgo nuo juos persekiojančio ūkininko, todėl nesuvaldė automobilio ir nuslydo į griovį. Kaltinamasis V. V. prisipažino, kad jis vairavo kaltinamojo A. A. automobilį, jam buvo nustatytas apie 2 ‰ girtumas. Po to prie jų (policijos pareigūnų) privažiavo trečias ūkininkas, kuris vijosi jaunuolius ir pasakė, kur yra kaltinamojo A. A. automobilis. Vėliau jie kartu (su kaltinamuoju V. V. ir liudytoju R. J.) ieškojo automobilio, kurį suradę pranešė budėtojui ir iškvietė tralą. Sugrįžę į sodybą paklausė kaltinamojo A. A., ar kaltinamasis V. V. išvažiavo su jo automobiliu, o kaltinamasis A. A. patvirtino tai, todėl jie kaltinamąjį V. V. išvežė į policijos įstaigą. Prieš išvažiuodami iš sodybos jos savininkui pasakė, kad šis lauktų operatyvinės grupės.

4.1.4.                      Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 9 d., ryte, (duomenys neskelbtini), jis su draugais vartojo alkoholį. Tą rytą pas jį atvyko kaltinamieji V. V. ir A. A., kurie paprašė jo pagalbos – padėti pjauti ar malkų, ar dar kažko. Jie atvyko su šviesiu automobiliu „Audi 80“. Kartu su jais buvo jam nepažįstama mergina. Kaltinamasis V. V. buvo neblaivus, tai matėsi vizualiai. Jam sutikus padėti, visi įsėdo į minėtą automobilį ir nuvyko į sodybą, esančią apie 2 kilometrus nuo Jasvilonių kaimo, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus į sodybą visi išlipo iš automobilio, o jis (liudytojas) liko sėdėti automobilyje. Neužilgo kaltinamasis V. V. sugrįžo, sėdo už automobilio vairo, paminėjo, kad reikia bėgti ir jiedu greitai išvažiavo iš sodybos, o kaltinamasis A. A. ir minėta mergina liko sodyboje. Juos (liudytoją ir kaltinamąjį A. V.) vijosi kažkoks džipas. Iš pradžių jiedu važiavo žvyrkeliu, o po to kaltinamasis V. V. įsuko į javų lauką, kur automobiliu įvažiavo į griovį. Automobiliui įvažiavus į griovį jiedu su V. V. išlipo iš automobilio ir pabėgo. Po to juos sulaikė policijos pareigūnai.

4.1.5.                      Liudytojai I. Č., D. S., A. P., D. Š. ir A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie matė sodyboje akivaizdžiai neblaivų kaltinamąjį V. V. ir kaip jis (kaltinamasis V. V.) iš sodybos išvažiavo A. A. automobiliu „Audi 80“.

4.1.6.                      Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, laukuose, melioracijos griovyje yra automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis neapgadintas (2 t., 54–57 b. l.).

4.1.7.                      Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. 12.15 val. kaltinamajam V. V. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali. Alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam 12.16 val. buvo nustatytas 2,19 ‰ girtumas, o 12.31 val. – 2,23 ‰ girtumas (2 t., 128–130 b. l.).

4.1.8.                      Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą seka, jog transporto priemonės – automobilio „Audi 80“ – vidutinė kaina Lietuvoje – 200 eurų (su PVM) (2 t., 93 b. l.).

4.2.                      Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4.2.1.                      Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

4.2.2.                      Kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad prieš sėsdamas už minėto automobilio vairo jis vartojo alkoholį, kad tuo metu jis buvo neblaivus (jautėsi apsvaigęs), kad žinojo ir suprato, jog negali vairuoti automobilio būdamas neblaiviu, kad įsėdo į A. A. automobilį ir išvažiavo iš sodybos. Kaltinamasis V. V. sutiko su kaltinime nurodytomis šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis bei sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Kaltinamojo V. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina kaltinamojo A. A., liudytojų G. N., R. J., I. Č., D. S., A. P., D. Š. ir A. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. V. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

4.2.3.                      Kaltinamajam V. V. nustatytas girtumas (2,19 ‰ ir 2,23 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis V. V. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Be to, pats kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog automobiliu iš sodybos jis išvažiavo sąmoningai, supratęs, jog turės problemų dėl savo elgesio toje sodyboje, t. y. siekdamas išvengti atsakomybės už savo elgesį minėtoje sodyboje. Todėl nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis V. V. padarė veikdamas tyčia.

 

5.       Bausmių skyrimas

5.1.                      Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (nors kaltinamasis A. A. pripažino išvežęs iš sodybos svetimą turtą, jis neigė supratęs, jog šis turtas ir ne V. V., o kito asmens; taip pat kaltinamasis A. A. neigė įsibrovęs į sodybos pastatus ir pavogęs krosnių ketaus detales). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju V. V. ir naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

5.2.                      Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (nors kaltinamasis V. V. pripažino išvežęs iš sodybos svetimą turtą, jis neigė įsibrovęs į sodybos pastatus ir pavogęs krosnių ketaus detales; taip pat jis neigė pavogęs vieną metalinę cisterną). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

5.3.                      Byloje yra duomenys apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. abu kaltinamieji nukentėjusiojo B. K. sodyboje buvo neblaivūs. Tačiau pirmiau paminėtos savanaudiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamųjų girtumas neturėjo įtakos darant šį nusikaltimą. Esant paminėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, būdami blaivūs kaltinamieji galėjo pasielgti taip pat. Pagrindine nusikalstamos veikos priežastimi, lėmusia tokius kaltinamųjų veiksmus, buvo jų savanaudiškos paskatos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamųjų A. A. ir V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.4.                      Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

5.5.                      Kaltinamasis A. A. padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus nuosavybei. Jis teisiamas antrą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs jam paskirtos baudos), turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už svetimo turto vagystę. Kaltinamasis A. A. baustas administracine tvarka 19 kartų, iš jų 5 kartus taip pat už svetimo turto vagystes, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 1814 eurų), jis dirba (įsidarbino neseniai), psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (3 t., 156–159, 162, 165, 167–181, 182–186, 189–196 b. l.). Visos šios aplinkybės rodo, jog tai nebe pirmas kartas, kai kaltinamasis A. A. pagrobia svetimą turtą. Tai kaltinamąjį A. A. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos švelnesnės poveikio priemonės (administracinės nuobaudos ir švelnesnė bausmė) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, jo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas poveikio priemones (baudas), bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam A. A. šįkart skiriama griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, savo trukme švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

5.6.                      Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam A. A. buvo paskirta galutinė bausmė – 10 MGL, t. y. 376,60 Eur dydžio bauda, kurios kaltinamasis nėra įvykdęs (neišieškota baudos dalis – 374,17 Eur (5 t., 5–6 b. l.). Naują aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. A. padarė po Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiuo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. A. paskirta bausmė su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės neatliktos bausmės – baudos (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

5.7.                      Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis A. A. anksčiau teistas už 1 nesunkų nusikaltimą, tąkart procesas buvo baigtas baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytą nusikaltimą kaltinamajam buvo paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Įvertinus visus šiuos duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog po šio įvykio kaltinamasis A. A. padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

5.8.                      Kaltinamasis V. V. yra jauno amžiaus, pasak jo paties, jis prieš sulaikymą gyveno kartu su savo drauge ir padėjo jai auginti jos vaiką. Tačiau kaltinamasis V. V. padarė du tyčinius (1 nesunkų ir 1 apysunkį) baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir transporto eismo saugumui. Šiuos tyčinius nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo jis buvo nuteistas 3 kartus (Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu ir 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu (pastarasis nuosprendis dar neįsiteisėjo)). Iš viso jis teistas 12 kartų, visus kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš jų 10 kartų už tokias pačias nusikalstamas veikas – vagystes. Kaltinamasis V. V. administracine tvarka baustas 10 kartų, iš jų 1 kartą už sukčiavimą, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 1806 eurus), jis niekur nedirba, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (3 t., 25–27, 30, 33–54, 58–129 b. l.; 4 t., 84–99 b. l.). Šios aplinkybės kaltinamąjį V. V. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos ir laisvės atėmimo bausmės) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo, jo padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemti susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes (laisvės atėmimo bausmes), bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam V. V. skiriamos griežčiausios BK 178 straipsnio 2 dalies ir 2811 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, savo trukme švelnesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius.

5.9.                      Kaltinamasis V. V. abi nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. V. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

5.10.                      Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis V. V. padarė prieš paskutinių dviejų nuosprendžių – Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimą. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs (byla Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. V. paskirta subendrinta bausmė subendrinama su paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu – Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys). Įvertinus tai, kad ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę kaltinamasis V. V. jau atliko (5 t., 32 b. l.), į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laikas.

5.11.                      Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam V. V. paskirtos bausmės tikslus bus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba jam atlikus tik bausmės dalį, todėl, kartu siekiant sulaikyti kaltinamąjį V. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas netaiko kaltinamajam V. V. BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vykdo realiai.

6.       Uždraudimas vairuoti transporto priemones

6.1.                      BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 2811 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

6.2.                      Šiuo atveju kaltinamasis V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Kartu su juo automobilyje važiavo keleivis – liudytojas R. J.. Kaltinamasis V. V., pasišalindamas iš įvykio vietos ir siekdamas išvengti persekiojimo, automobiliu važiavo ne tik keliu, bet ir lauku, per pasėlius, kol, esant prastam matomumui, galiausiai įvažiavo į griovį. Tokiu būdu kaltinamasis V. V. neabejotinai sukėlė didelį pavojų tiek sau pačiam, tiek kartu su juo automobilyje važiavusiam liudytojui R. J., tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis V. V. padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamasis V. V. nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam V. V. nustatytą girtumo laipsnį ir kitas svarbias pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam V. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kurios terminas atitinka tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

6.3.                      BK 68 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu <...>, taikomas visą laisvės atėmimo <...> atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo <...> atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas kaltinamajam V. V. skaičiuojamas nuo jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

6.4.                      2019 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu kaltinamajam V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Nuo šios dienos kaltinamasis V. V. neturėjo galimybės įgyti teisės vairuoti transporto priemonės ir ja naudotis. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog po šios kardomosios priemonės paskyrimo kaltinamasis padarė administracinį nusižengimą, už kurį 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu jam, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d. (3 t., 38 b. l.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti dviejų savo esme tokių pačių poveikio priemonių dubliavimosi, į kaltinamajam V. V. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą įskaitomas laikotarpis nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo iki paminėtos administracinio poveikio priemonės paskyrimo, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir laikotarpis po administracinio poveikio priemonės pabaigos iki šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. 

7.       Transporto priemonės konfiskavimas

7.1.                      Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

7.2.                      Kaltinamojo A. A. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai padaryti – šiuo automobiliu iš nukentėjusiojo B. K. sodybos pavogti daiktai buvo nuvežti į metalo supirktuvę. Be šio automobilio nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, nebūtų padaryta, nes kaltinamieji nebūtų galėję tokio kiekio pavogtų daiktų nugabenti į metalo supirktuvę. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir abu kaltinamieji. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. automobilis neabejotinai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užkirsti kelią kaltinamajam A. A. daryti naujas nusikalstamas veikas panaudojant tą patį automobilį, kaltinamajam A. A. būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą.

7.3.                      Taip pat minėtas automobilis buvo panaudotas padarant kitą nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju kaltinamojo V. V. vairuota transporto priemonė taip pat atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tačiau šiai kaltinamojo V. V. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis „Audi 80“ yra ne šią veiką padariusio kaltinamojo V. V., o kito asmens – kaltinamojo A. A.. Be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis V. V. padarė automobilį panaudodamas be jo savininko – kaltinamojo A. A., leidimo. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę faktiškai konfiskuoti ne kaltinamajam V. V. priklausančią transporto priemonę, kurią jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, nusprendus šią transporto priemonę konfiskuoti iš kaltinamojo A. A. kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonę, antrą kartą faktiškai konfiskuoti tą pačią transporto priemonę kaip kitos nusikalstamos veikos (numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje) padarymo priemonę šiuo konkrečiu atveju nebėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo V. V., panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti išieškoma (konfiskuojama) automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamojo V. V. nusikalstamai veikai panaudoto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 200 Eur (su PVM) (2 t., 93 b. l.), todėl iš kaltinamojo V. V. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertė.

8.       Civilinis ieškinys

8.1.                      Byloje nukentėjusysis B. K. dėl jo turto vagystės pareiškė civilinį ieškinį 2120 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., 61 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. K. savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė minėtą civilinį ieškinį priteisti jam iš kaltinamųjų, nes ši žala jam nėra atlyginta.

8.2.                      Pirmiau paminėta kaltinamųjų A. A. ir V. V. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajam B. K. padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog abu kaltinamieji, pridavė nukentėjusiojo B. K. turtą kaip metalo laužą, bendrai gavo ne mažiau kaip 1455,40 Eur. Šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamųjų pavogti daiktai buvo priduoti kaip metalo laužas, tačiau jie buvo vertingesni, nei metalo laužas, todėl pavogdami minėtus daiktus abu kaltinamieji galėjo padaryti nukentėjusiajam B. K. nurodyto dydžio – 2120 eurų dydžio turtinę žalą. Tokia nukentėjusiojo B. K. nurodyta turtinė žala nėra aiškiai per didelė, ji iki šiol neatlyginta. 

8.3.                      Kaltinamieji A. A. ir V. V. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog savo veika galėjo padaryti nukentėjusiojo B. K. nurodyto dydžio turtinę žalą, bet neigė pavogę bendros 100 eurų vertės dviejų krosnių ketaus dalis ir 300 eurų vertės 3 tonų talpos metalinę cisterną. Tačiau teismui pripažinus, jog abu kaltinamieji pagrobė visą kaltinime nurodytą turtą, iš jų nukentėjusiajam B. K. priteisiamas visas civilinis ieškinys. Todėl nukentėjusiajam B. K. iš kaltinamųjų A. A. ir V. V. priteisiama 2120 Eur turtinei žalai atlyginti. 

8.4.                      Nusikalstamą veiką, kuria nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kaltinamieji padarė bendra nusikalstama veika, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam B. K. priteisiamas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

9.       Kiti klausimai

9.1.                      Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

9.2.                      Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 12.16 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 11.56 val. (2 t., 187, 192 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką.

9.3.                      Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 153–154 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

9.4.                      Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., 194–195, 197–198 b. l.; 3 t., 1–2 b. l.). Tačiau kaltinamasis V. V. šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje (byla Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti netrukdomą kaltinamajam V. V. paskirtų bausmių įvykdymą, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. V. taikomos kardomosios priemonės pakeičiamos į kardomąją priemonę – suėmimą ir ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

9.5.                      Kaltinamajam V. V. buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigus – 70,67 Eur, paimtus jo laikino sulaikymo metu. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam B. K. padaryta turtinė žala nėra atlyginta ir į paties kaltinamojo V. V. prašymą (minėtus pinigus perduoti nukentėjusiajam B. K. turtinei žalai atlyginti), minėta procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama ir minėti pinigai – 70,67 Eur (saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., 4, 6 b. l.)), perduodami nukentėjusiajam B. K. turtinei žalai atlyginti.

9.6.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

9.6.1.                      pirkimo operacijos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzemplioriai), pirkimo operacijos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzemplioriai), prekių pirkimo analizė/aplinkos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzemplioriai), metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini)kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriuos kratos metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. L. ir skaitmeninė laikmena su telefono abonentų išklotinėmis, kurie yra saugomi prie bylos medžiagos (1 t., 188–199 b. l.; 2 t., 1–6, 34 b. l.), o taip pat pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyti kaltinamajam A. A. (2 t., galinis viršelio lapas), paliekami saugoti kartu su byla;

9.6.2.                      automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., galinis viršelio lapas), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

9.7.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų A. A. ir V. V. į valstybės pajamas išieškomos:

9.7.1.                      19 Eur (devyniolikos eurų) dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct);

9.7.2.                      automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., 117–122 b. l.), iš kiekvieno kaltinamojo šių proceso išlaidų išieškant po lygiai (nes jie abu minėtą automobilį vienodai panaudojo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai padaryti).

9.8.                      Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. V.. Šių išlaidų suma yra 165,06 Eur (5 t., 1–4 b. l.).

9.8.1.                      BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad kai <...> kaltinamajam <...> buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismui yra nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

9.8.2.                      Kaltinamajam V. V. gynėjas buvo paskirtas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi, vykdant kitą, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą (4 t., 163, 166, 168 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam V. V. buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę.

9.8.3.                      Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

9.8.4.                      Šioje byloje duomenų apie kaltinamojo V. V. turtinę padėtį nėra, tačiau jis niekur nedirba ir neturi nuolatinio bei oficialaus pajamų šaltinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba šiam kaltinamajam buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo V. V. būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajam V. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

9.8.5.                      Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine neatlikta bausme – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda ir skirti A. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 9 MGL (338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant A. A.: 1) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. A. konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 

A. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti V. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti V. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 12.16 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 11.56 val. – 2 (dvi) paras bei pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį jam paskirtos ir atliktos bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. V. valstybei išieškoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur (du šimtus eurų) (su PVM).

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą, pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. A. ir V. V. solidariai B. K. 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną V. V. nuosavybės teisių apribojimą į pinigus (į 70,67 Eur (septyniasdešimt eurų 67 ct)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią procesinę prievartos priemonę panaikinti ir V. V. pinigus – 70,67 Eur (septyniasdešimt eurų 67 ct), perduoti B. K. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- pirkimo operacijos ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzempliorius), pirkimo operacijos ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzempliorius), prekių pirkimo analizę/aplinkos ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 egzempliorius), metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pinigų išmokėjimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, skaitmeninę laikmeną su telefono abonentų išklotinėmis, pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti kartu su byla;

- automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš V. V. proceso išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. A. bei V. V. į valstybės pajamas po lygiai išieškoti:

- 19 Eur (devyniolikos eurų) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti (iš kiekvieno išieškant po 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct));

- automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už automobilio nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (iš kiekvieno išieškant po 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) už automobilio nuvežimą ir po 0,14 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. A., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801)

Išaiškinti A. A. ir V. V., jog proceso išlaidas jie turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą V. V. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos, proceso išlaidų ir automobilio vidutinės vertės sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 22 str. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BK 42 str. Bausmių rūšys
  • BPK 103 str. Proceso išlaidos
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK
  • BPK 51 str. Būtinas gynėjo dalyvavimas
  • 1A-405/2014
  • 2K-322/2014
  • 1A-162-581/2020
  • 1A-160-491/2020