Civilinė byla Nr. e2A-485-330/2021

                                                                                          Teisminio proceso Nr.

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ABSTA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ABSTA“ dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ABSTA“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „ABSTA“       115 852,95 Eur netesybų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte „Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbai“ pagal ieškovės pateiktą techninį projektą. Šalys 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė papildomus susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo objekte. Ieškovė teigė, kad 2019 m. balandžio 16 d. ji pateikė atsakovei pretenziją dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir nekokybiškai atliktų darbų, objekte esančių defektų ištaisymo. Ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. rašte nurodytų defektų atsakovė nepašalino, ignoravo prašymus tinkamai atlikti darbus pagal sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties ieškovė, iš anksto įspėjusi, nutraukė šalių sutartį nuo 2019 m.  liepos 3 d. dėl atsakovės kaltės. Ieškovė paaiškino, kad pagal sutarties nuostatas ji turi teisę reikalauti, jog atsakovė grąžintų visus sumokėtus avansus, sumokėtų 20 procentų nuo darbų kainos dydžio baudą bei atlygintų nuostolius, kurių nepadengia bauda. Sutartimi ir papildomais susitarimais šalys sulygo dėl 554 264,75 Eur darbų atlikimo kainos, todėl bauda sudaro 110 852,95 Eur sumą. Ieškovės aiškinimu, pagal sutarties sąlygas atsakovė taip pat privalo atlyginti ne tik defektų taisymo išlaidas, bet ir sumokėti 5 000 Eur dydžio baudą, kuri laikytina minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovės nuostoliais. Ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 115 852,95 Eur bauda.

3.       Atsakovė UAB „ABSTA“ pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti ieškovės įvykdytą 2018 m. birželio 26 d. tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovės teigimu, ieškovė atliktų darbų kokybės netikrino, nesiėmė veiksmų nustatyti, kuris subrangovas netinkamai atliko darbus, nes ieškovės pretenzijoje nurodytus darbus atliko ne atsakovė, bet kiti subrangovai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad ieškovė reikalavo pašalinti darbų trūkumus per penkias darbo dienas nuo 2019 m. balandžio 16 d. pretenzijos pateikimo, nors toks terminas yra taikomas tik trūkumų šalinimo proceso pradžiai ir turi būti technologiškai pagrįstas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės 2019 m. birželio 25 d. raštas negali būti laikomas įspėjimu apie sutarties nutraukimą, nes juo iš esmės pakartotinai reikalauta ištaisyti 2019 m. balandžio 16 d. pretenzijoje nurodytus darbų trūkumus. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodyti darbų trūkumai negalėjo būti ištaisyti ne tik dėl to, kad jie buvo nepagrįsti ir juos buvo reikalaujama ištaisyti ne pagal sutarties nuostatas, tačiau ir dėl to, jog statytojas Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 17 d. nutraukė su ieškove sudarytą rangos sutartį ir nurodė ieškovei palikti statybvietę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme reikalavimą.

5.       Teismo sprendime nurodoma, kad 2018 m. birželio 6 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės buvo sudaryta Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti, perduoti ir užbaigti Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbus pagal techninį projektą, ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Pagal     2018 m. birželio 6 d. sutarties nuostatas rangovas dėl subrangovų pasitelkimo privalėjo gauti  užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą ir pasirašyti atitinkamą susitarimą, tačiau apie atsakovės pasitelkimą subrangai ieškovė užsakovės neinformavo ir papildomo susitarimo nesudarė. Teismo vertinimu, nustačius tokią aplinkybę, ieškovė nelaikytina sąžininga santykių dalyve ir į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant apie ieškovės reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumą.

6.       Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 6 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. gegužės 27 d., įpareigojant ieškovę iki 2019 m. gegužės 17 d. nutraukti tolesnį darbą, perduoti įrangą, medžiagas bei dokumentaciją, pašalinti visus rangovo daiktus iš statybvietės ir palikti statybvietę. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad nuo 2019 m. gegužės 17 d. darbų statybos objekte nebegalėjo atlikti ne tik ieškovė, bet ir jos pasitelkti subrangovai, įskaitant atsakovę, apie kurios pasitelkimą darbams Kauno miesto savivaldybės administracijai net nebuvo pranešta.

7.       Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 4 d. raštu statybos darbų prižiūrėtojas UAB „Laboratorinių bandymų centras“ informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją ir ieškovę apie neištaisytus darbų trūkumus ginčo statybos objekte, tačiau ieškovė apie statybos darbų prižiūrėtojo raštą dėl nustatytų trūkumų atsakovę informavo tik po pusantro mėnesio nuo rašto gavimo dienos. Teismo vertinimu, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, pretenzijose reikalavo pašalinti darbų trūkumus, tačiau realiai nebuvo suteikusi atsakovei galimybės juos pašalinti. Ieškovė reikalavo iš atsakovės pašalinti net ir tų statybos darbų prižiūrėtojo nurodytų darbų, kurių atsakovė neatliko, trūkumus. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės delsimu informuoti atsakovę apie darbų trūkumus, patvirtina, jog ieškovė atsiradusius jai neigiamus padarinius (rangos sutarties su užsakovu nutraukimą, 100 000 Eur dydžio garantijos lėšų užsakovui sumokėjimą) iš esmės siekia perkelti atsakovei, nors byloje neįrodyta, kad atsakovė privalėjo atlikti visus rangos darbus ar didesnę jų dalį objekte, kad būtent atsakovės atliktų darbų trūkumai galėjo lemti tarp ieškovės ir užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos rangos sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas darbų trūkumai galėjo būti šalinami iš esmės iki visų darbų pabaigos, tačiau ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo esminiai ir trukdė atnaujinti rangos darbus objekte po žiemos sezono pabaigos. Priešingai, ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimo turinys patvirtina, kad pati ieškovė delsė atnaujinti darbų vykdymą po žiemos sezono pabaigos, teikė faktinės situacijos neatitinkančius darbų atlikimo grafikus, iki darbų sustabdymo buvo atlikusi darbų už mažiau nei pusę 2018 m. birželio 6 d. sutarties sumos, todėl ši rangos sutartis su ieškove buvo nutraukta, konstatavus, jog per likusį terminą ieškovė nesugebės atlikti visų būtinų darbų.

8.       Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės atliktą šalių 2018 m. birželio 26 d. sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukurs atsakovei materialiųjų teisinių padarinių, nes rangos sutartis tarp šalių jau nebegali būti tęsiama dėl to priežasties, jog buvo nutraukta tarp ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudaryta rangos sutartis. Teismo vertinimu, nei ieškovė, nei atsakovė neturi teisės vykdyti Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) statybos rangos darbų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

9.       Ieškovė BUAB „LitCon“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o nesant galimybės priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės netesybų, nes atsakovė esą negalėjo įvykdyti ieškovės 2019 m. birželio 25 d. pretenzijos dėl darbų trūkumų pašalinimo. Sutarties nutraukimas su Kauno miesto savivaldybės administracija nepanaikina atsakovės įsipareigojimų bei atsakomybės pagal 2018 m. birželio 26 d. sutartį, todėl tarp šalių pasirašyta sutartis joms galioja visa apimtimi. Atsakovė, pažeidusi sutartį ir netinkamai atlikusi darbus, privalėjo pašalinti broką nepriklausomai nuo ieškovės sutartinių santykių su Kauno miesto savivaldybės administracija. Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma apie ieškovės sutartinius santykius su atsakove, užsakovė tokius santykius toleravo, pretenzijų dėl to nereiškė.

10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Atsakovė buvo žodžiu raginama ištaisyti defektus, tačiau nereagavo.

10.3. Teismas nepasisakė ir nevertino svarbios aplinkybės, kad po ieškovės siųstos pirminės      2019 m. balandžio 16 d. pretenzijos dėl darbų defektų ištaisymo, atsakovė nedelsiant (tą pačią dieną) atsiuntė ieškovei pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nors tam neturėjo visiškai jokio teisinio pagrindo. Tą atsakovė pripažino 2019 m. liepos 11 d. raštu, kuriuo atšaukė sutarties nutraukimą. Būtent atsakovė nuo pat pradžių nebendradarbiavo ir nė neketino vykdyti sutarties.

10.4. Teismas suvaržė ieškovės atstovo teisę tinkamai atstovauti ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio dieną pasirašė teisinių paslaugų sutartį su nauju atstovu, tačiau teismas atmetė prašymą dėl bylos atidėjimo, suteikė tik vieną valandą pasiruošti bylos nagrinėjimui, nors bylos apimtis didelė. Susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad ieškovė būtų prašiusi teismo kviesti liudyti darbuotojus, kurie žino svarbias bylai aplinkybes, tačiau ši ieškovės teisė buvo be pagrindo suvaržyta.

11.       Atsakovė UAB „ABSTA“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

12.       Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai atsikirtimai:

12.1. Užsakovė, nutraukusi sutartį su ieškove, nereikalavo ištaisyti trūkumų, o įpareigojo tiek ieškovę, tiek subrangovus palikti statybvietę.  

12.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad žodžiu ragino atsakovę ištaisyti darbų trūkumus, nes tokie  įrodymai nepateikti. Be to, tokių aplinkybių ieškovė nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme.

12.3. Atsakovė apie darbų trūkumus sužinojo tik 2019 m. balandžio 16 d., be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuos darbus atliko ne atsakovė, o kiti subrangovai.

12.4. Ieškovė netinkamai vykdė savo procesines pareigas, teismo nustatytais terminais neteikė procesinių dokumentų, o ieškovės atstovų pasikeitimas nelaikytina pagrįsta priežastimi laiku nerealizuoti savo teisių kviečiant liudytojus ar teikiant kitus įrodymus.

13.       Atsakovė UAB „ABSTA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė tokius esminius teiginius:

14.1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio, nes netinkamai aiškino teisės normas ir teismų praktiką. Teismas privalėjo išspręsti atsakovės priešieškinį vertinant ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą, nes nustačius, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ieškovė netektų pagrindo reikalauti netesybų, kurios numatytos dėl sutarties neįvykdymo kaltai šaliai. Nutraukdamas bylą pagal priešieškinį teismas vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

14.2. Atsakovė priešieškiniu nesiekia tolesnio sutarties su ieškove vykdymo. Atsakovei yra svarbus vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu faktas, siekiant nuginčyti ieškovės teisę reikalauti netesybų, taip pat užkertant kelią ateityje reikalauti kitų sutartinių netesybų. 

14.3. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys buvo atmestas. Atsakovės išlaidos yra detalizuotos, todėl jas galima identifikuoti bei nustatyti, kurios išlaidos patirtos atsakovei ginantis nuo ieškinio (2 830 Eur suma).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio      1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos šalių apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl netesybų priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai nustatė šalių sutarties nutraukimo priežastis, padarė kitus procesinius pažeidimus, kuriais apribojo ieškovės teisę būti tinkamai atstovaujama bylos procese. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

17.       Byloje nustatyta, kad pagal tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės 2018 m. birželio 6 d. sudarytą sutartį galutinis Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbų atlikimo terminas buvo numatytas iki 2019 m. gegužės 18 d. 2018 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte „Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbai“ pagal ieškovės jai pateiktą techninį projektą. Šalys 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė papildomus susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo objekte. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų fakto, taip pat dėl darbų defektų pašalinimo, prašydama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos galutinai ir tinkamai įvykdyti sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytus įsipareigojimus. Ieškovė 2019 m. birželio 25 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė per 5 darbo dienas ištaisytų 2019 m. balandžio 16 d. pretenzijoje nurodytus atliktų darbų trūkumus, nes priešingu atveju nuo 2019 m. liepos 3 d. nutrauks tarp šalių sudarytą rangos sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalaus nuostolių atlyginimo. 2019 m. liepos 5 d. raštu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė per 3 darbo dienas sumokėtų bendrą 212 592,93 Eur nuostolių ir netesybų sumą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

18.       Ginčo šalys 2018 m. birželio 26 d. sutarties 10.3.4 punkte susitarė, kad užsakovė (ieškovė) turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą prieš terminą nutraukti sutartį, raštu įspėjusi rangovę (atsakovę) prieš 5 darbo dienas, jeigu rangovė nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės, naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus, netinkamai atlieka darbą, nepaiso užsakovės nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip, nei nustatyta sutartyje. Sutarties tinkamai nevykdžiusiai šaliai tenkančios pasekmės – netesybos  reglamentuojamos sutarties 9 dalyje. Sutarties 9.8 punkte šalys susitarė, kad jeigu sutartis nutraukiama sutarties 10.3 punkte nurodytu pagrindu, užsakovė turi teisę reikalauti iš rangovės grąžinti visus sumokėtus avansus, 20 procentų nuo darbų kainos dydžio baudą ir atlyginti nuostolius, kurių nepadengia ši bauda. Sutarties 9.9 punkte nustatyta, kad, jeigu rangovei nevykdant savo įsipareigojimų ir nešalinant nustatytų darbų trūkumų, užsakovė yra priversta juos taisyti pati ar pasitelkusi trečiuosius asmenis, rangovė privalo atlyginti defektų taisymo išlaidas ir sumokėti 5 000 Eur baudą. Šiuo atveju ieškovė privalėjo byloje įrodyti, kad atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir netinkamai atliko sutartus rangos darbus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sutartyje numatytų netesybų. 

19.       Ieškovė teisę nutraukti sutartį argumentuoja iš esmės tuo, kad atsakovė neįvykdė ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. birželio 25 d. teiktų prašymų ištaisyti nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumus. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. pretenzijoje atsakovei nurodyti darbų trūkumai buvo užfiksuoti dar 2019 m. kovo 4 d. Tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek ir ieškovė apie atliktų darbų trūkumus objekte „Kauno miesto Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo (rekonstravimo) darbai“ buvo informuota statybos darbų prižiūrėtojo UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2019 m. kovo 4 d. raštu, kurio devyniuose punktuose aprašyti darbų defektai ir trūkumai. 

20.       Atsakovė, gavusi ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. pretenziją su UAB „Laboratorinių bandymų centras“ fiksuotais darbų trūkumais, ieškovei adresuotame 2019 m. balandžio 19 d. rašte išsamiai pasisakė dėl  kiekvieno UAB „Laboratorinių bandymų centras“ nustatyto darbų trūkumo ir išdėstė nesutikimo su tais trūkumais motyvus, be kita ko, nurodydama, kad dalį darbų atliko ne atsakovė, o kiti subrangovai, dalis darbų trūkumų atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės arba dėl projektuotojų ir užsakovės technologiškai neteisingų sprendimų. Akivaizdu, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzija ir ginčijo joje pareikštas pastabas atsakovei. Tokią atsakovės poziciją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, šalių 2018 m. birželio 26 d. sutartyje ir papildomuose susitarimuose, taip pat pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktuose nenurodyta, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti ir atliko asfaltavimo ir voluojamo betono dangos darbus, neregių vedimo sistemos darbus. Tuos darbus atliko kiti subrangovai. Atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštas ir fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė dar 2018 metų vasarą reiškė ieškovei pretenzijas dėl kitų subrangovų netinkamai atliktų darbų įrengiant kelio konstrukcijos pagrindus, vykdant asfaltavimo darbus.

21.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, teisingai nurodė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Ieškovės elgesys, kai apie užfiksuotus darbų trūkumus ir defektus atsakovė buvo informuota tik po pusantro mėnesio ir tik tada imta reikalauti ištaisyti tuos trūkumus, negali būti pripažįstamas pateisinamu ir atitinkančiu sąžiningą dalykinį sutarties šalių bendradarbiavimą.

22.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).

23.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovės išreikšta pozicija dėl jos teisės vienašališkai nutraukti sutartį negrindžiama objektyviais duomenimis, o paremta subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Byloje nėra konkrečių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės išsakytus teiginius, kad atsakovės netinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai sudarė pagrindą ieškovei nutraukti sutartį. Ieškovė netvirtina, jog atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo tiek esminiai, kad būtent jie nulėmė ieškovės su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarytos 2018 m. birželio 6 d. sutarties nutraukimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su statybos darbų objekte sustabdymu žiemos sezono laikotarpiu ir jų atnaujinimu pasibaigus tam sezonui, taip pat darbų atlikimo terminų pažeidimu, iš esmės paneigia ieškovės poziciją dėl sutartinių santykių pasibaigimo tikrųjų priežasčių. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad aplinkybės dėl darbų atlikimo grafikų derinimo bei jos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sutartinių įsipareigojimų vykdymo (ne)tinkamumo neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovei taikytinos sutartinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu. Visgi šios aplinkybės svarbios svarstant ir vertinant ieškovės argumentus, sudariusius pagrindą jai vienašališkai nutraukti sutartį su atsakove dėl pastarosios kaltės.

24.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracija pranešė ieškovei, jog per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės 2018 m. birželio 6 d. sudaryta rangos sutartis yra nutraukiama, o ieškovė įpareigojama nutraukti visą darbą, perduoti įrangą, medžiagas bei dokumentaciją, pašalinti visus rangovo daiktus iš statybvietės ir palikti statybvietę. Vadinasi, ieškovė, 2019 m. birželio 25 d. pakartotinai siųsdama atsakovei pretenziją su reikalavimu ištaisyti UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2019 m. kovo 4 d. rašte nurodytus darbų trūkumus ir defektus, nebeturėjo pagrindo reikalauti statybos objekte (statybvietėje) vykdyti kokius nors darbus, nes ieškovės ir užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio        6 d. sutartis buvo nutraukta ir pagal sutarties nutraukimo pasekmes ieškovė, o tuo pačiu ir subrangovė (atsakovė), apskritai neturėjo teisės būti ir veikti statybos darbų atlikimo vietoje.

25.       Kaip jau minėta, jokių kitų objektyvių duomenų apie atsakovės netinkamai vykdytus sutartinius įsipareigojimus ieškovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, jog ieškovės reikalavimai dėl sutartyje numatytų netesybų priteisimo, paremti sutarties nutraukimo pasekmių taikymu, yra nepagrįsti. Tokios išvados nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, neatsižvelgė į atsakovės 2019 m. balandžio 16 d. siųstą ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurį (pranešimą dėl sutarties nutraukimo) atsakovė 2019 m. liepos 11 d. atšaukė. Pasak ieškovės, ši aplinkybė rodo, kad atsakovė neketino vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu bei ieškovės elgesiu netinkamai vykdant sutartį su užsakove Kauno miesto savivaldybės administracija, darytina išvada, kad paminėti apeliantės teiginiai nepagrįsti, o atsakovės 2019 m. balandžio 16 d. pranešimas neturėjo įtakos sutarties vykdymui, nes darbus pagal sutartį atsakovė iš esmės jau buvo atlikusi.  

26.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo teiginius, siejamus su pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas apribojo jos teisę būti tinkamai atstovaujamai, nes ieškovei nutraukus atstovavimo sutartį su ankstesniu advokatu, naujam atstovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, prašyti kviesti liudytojus ir t. t.

27.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 1622 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę, jog jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą. Pažymėtina, kad tokią teisę turi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pagal CPK 7 straipsnio 1dalį teismas yra įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jei tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Įstatymas įpareigoja teismą siekti tinkamos pusiausvyros tarp proceso operatyvumo ir būtinybės teisingai išspręsti kilusį ginčą.

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pasikeitusio ieškovės atstovo ? advokato, su kuriuo atstovavimo sutartis sudaryta tą pačią dieną, kai buvo paskirtas teismo posėdis ? 2020 m. spalio 28 d., prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovės nurodytos priežastys (jos atstovo pasikeitimas teismo posėdžio dieną) negali būti pripažintos tiek svarbiomis, jog pirmosios instancijos teismas privalėtų atidėti bylos nagrinėjimą. Viso bylos pirmosios instancijos teisme proceso metu ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, taigi prašyti kviesti liudytojus ieškovė turėjo teisę dar parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą netenkinti ieškovės atstovo, sudariusio atstovavimo sutartį bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl proceso teisės normų nepažeidė.

29.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų iš atsakovės priteisimo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šiuo klausimu padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės įvykdytą vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nes sutartis jau nebegali būti vykdoma. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, todėl be pagrindo nutraukė bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jei ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

32.       Teisė į teisminę gynybą sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai, nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio   28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

33.       CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti.

34.       Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo       2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

35.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti neteisėtu ieškovės įvykdytą vienašalį sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tačiau atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais rėmėsi be pagrindo, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms kitos bylos, kurioje kasacinis teismas formulavo praktinius išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsakovės reiškiamo reikalavimo pobūdį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl priešieškinio reikalavimo sukeliamų materialinio pobūdžio padarinių patenkinus tokį reikalavimą. Ieškovės ieškinys šioje byloje buvo grindžiamas teise į netesybas, kildinama iš vienašalio sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės sukeliamų padarinių. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės netesybų pagal sutarties 9.8 - 9.9, 10.3.4 punktų nuostatas, nes neįrodė, jog turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės, bet teismas nekonstatavo, kad ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai. Reikalaudama pripažinti ieškovės įvykdytą sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovė siekė konkrečių materialiųjų teisinių padarinių – paneigti ieškovės teisę reikalauti netesybų pagal sutartyje nustatytas sąlygas priteisimo. Atsakovė priešieškiniu ginasi nuo pareikštų arba ateityje galimų materialiųjų (piniginių) ieškovės reikalavimų. Atsakovės šioje byloje pareikštas priešieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama paneigti ieškovės materialiųjų teisių atsiradimą ar įgyvendinimą, negali būti pripažintas reikalavimu, pagal pobūdį negalinčiu sukelti materialiųjų teisinių padarinių. 

36.       Byloje konstatuota, kad ieškovė neturėjo teisėto pagrindo nutraukti su atsakove sudarytos sutarties dėl atsakovės kaltės, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Tai sudaro pagrindą patenkinti priešieškinio reikalavimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, atskleidžiančias priešieškinio reikalavimo materialinį pobūdį ir netinkamai taikė proceso teisės normas vertinant tokiu atsakovės reikalavimu siekiamo teisinio intereso patenkinimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir priešieškinis tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas atsakovės naudai, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pripažinus, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o atsakovės priešieškinį patenkinus, konstatuotina, jog atlygintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, patyrė 3 060 Eur išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, taip pat 180 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.  

40.       Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovei iš ieškovės priteisiamas          3 315 Eur (75 + 3060 + 180) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi šiuo metu ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės bankroto procedūrų administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

41.       Atsakovė taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. rugpjūčio 5 d., ieškovei iškelta nemokumo byla. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsakovė žyminį mokestį už apeliacinį skundą mokėjo tuo metu, kai ieškovė turėjo restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą. Esant tokiai aplinkybei, atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 75 Eur už žyminis mokestis  (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas nurodymas grąžinti atsakovei 75 Eur žyminį mokestį, tačiau nekonkretizuota, už kokį atsakovės atliktą procesinį veiksmas sumokėtas mokestis yra grąžinamas. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovei grąžinti    75 Eur žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį, motyvuodamas tokį sprendimą tuo, jog nutraukia bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio. Teisėjų kolegija palieka nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį dėl 75 Eur žyminio mokesčio grąžinimo atsakovei UAB „ABSTA“, patikslindama, kad žyminis mokestis grąžinamas ne už atsakovės priešieškinį, o už jos apeliacinį skundą (mokestis sumokėtas AB Šiaulių banke 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12091344).   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą.

  Panaikinti sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ABSTA“ priešieškinio. Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

  Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ABSTA“ (j. a. k. 160421211) priešieškinį patenkinti – pripažinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) įvykdytą uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ABSTA“ 2018 m. birželio 26 d. sudarytos Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 947S-180626/5 vienašalį nutraukimą neteisėtu.

  Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.          Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ABSTA“ (j. a. k. 160421211) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“ (j. a. k. 123228761) bankroto procedūrų administravimo išlaidoms skirtų lėšų 3 315 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                 Vilija Mikuckienė

                Gintaras Pečiulis

                Asta Radzevičienė