Civilinė byla Nr. 2-1226-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00691-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Č., daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gintaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Lodena“, R. Č., A. A. M., B. P. M., V. V. M., K. M., M. V. (Ž.), B. S., M. N., Č. N., Z. N., S. M., R. M., V. K., E. K., A. N., A. N., A. U., V. R. Š., A. Š., N. J., J. J., N. K., D. Č., E. V., R. V., E. S. dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Architektų biuras G. N. ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų gotika“, A. E., V. M., G. Š., S. N., D. N. ir kt.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2014, patenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir:

1.1.                      pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 73(T1) „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini)“;

1.2.                      pripažino negaliojančiu Neringos administracijos 2004 m. gegužės 25 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 46 poilsio namų valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini);

1.3.                      pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. statybos leidimą Nr. 14, išduotą UAB „Lodena“  poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);

1.4.                      pripažino negaliojančia 2004 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 33 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovų Neringos savivaldybės su užsakovu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija „Gintaras“;

1.5.                      leido G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. išduoto statybos leidimo Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šių veiksmų neatlikus, įpareigoti G. Č. per 6 mėnesių terminą, statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;

1.6.                      pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. 13.6-1942 „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.13.6-3683 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 15 d. Nr.13.6-1942 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ dalinio pakeitimo“;

1.7.                      pripažino negaliojančiomis 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 13.6-1942 pagrindu sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. 

2.       Atsakovas G. Č. pateikė prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2014, rezoliucinės dalies, kuria atsakovas G. Č. buvo įpareigotas per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patenkino atsakovo G. Č. prašymą, atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2014, rezoliucinės dalies, kuria atsakovas G. Č. buvo įpareigotas per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. išduoto statybos leidimo Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu, vykdymą 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.

4.       Įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas G. Č. pradėjo vykdyti teismo sprendimą dėl projektinės dokumentacijos reikiamo pertvarkymo.

5.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo procesas buvo pradėtas ir jis iki šiol nėra baigtas, Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai dar nėra suderinti ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.

6.       Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1080) pakeitimas nėra priimtas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimas vis dar nėra užbaigtas dėl nesuderintų sprendinių, sprendė, kad yra pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2014, rezoliucinės dalies, kuria atsakovas G. Č. buvo įpareigotas per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. išduoto statybos leidimo Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu, vykdymą 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti atsakovo G. Č. prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, svarbiomis aplinkybėmis laikė, tai, kad iki šiol yra nepatvirtintas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir jis yra baigiamojoje rengimo stadijoje, bet nevertino, kad šiuo metu sprendimas negali būti vykdomas dėl šalių turtinės padėties arba dėl to, kad yra labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra svarbios nei CPK 284 straipsnio atžvilgiu, nei galimumo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kol vyksta teritorijų planavimo korektūros procedūros. Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros baigiamojo etapo procesas neturėtų daryti įtakos teismo sprendimo įgyvendinimo terminams, korektūros sprendiniai negali sudaryti prielaidų neįgyvendinti teismo sprendimo, kadangi:

7.1.1.                      Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 702. Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (toliau – Konstitucinis teismas) 2019 m. lapkričio 25 d. Nr. KT52-N14/2019 pripažino, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punktas ir 9.2.3.2 punktas, reglamentuojantys žemės sklypuose Lotmiškio g. 1 ir Naglių g. 20, Nidoje, esančių statinių tvarkymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 daliai. Nors Konstitucinis teismas minimoje byloje nenagrinėjo aktualaus Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.2.12 punkto nuostatų, tačiau šio punkto tikslas buvo tapatus Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkto ir 9.2.3.2 punkto nuostatų įtvirtinimo tikslams, t. y. netiesiogiai sudaryti prielaidas nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų.

7.1.2.                      Vykdant Konstitucinio teismo nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. pasitarime buvo nuspręsta atskirai dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano kitų nuostatų atitikties Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį Teismą nebesikreipti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo įpareigota imtis veiksmų pakeičiant Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24, taip kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas būtų pakoreguotas kiek galima greičiau ir laikantis Konstitucinio Teismo nutarimo ir įstatymų nuostatų, įsiteisėjusių teismų sprendimų.

7.1.3.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrai 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/ĮV-706 pakeitė Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo tvarką, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Įsakymu patvirtino Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programą.

7.1.4.                      Buvo parengtas Vyriausybės nutarimo dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 pakeitimas, kuris yra derinimo stadijoje.

7.1.5.                      Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. vykstant Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrai (teritorijų planavimo procesui), vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais atsakovas G. Č. išliko pasyvus ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Parengtiems Kuršių Nerijos nacionalinio parko korektūros sprendiniams, jų viešinimo visuomenei metu dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), niekas jokių siūlymų nepateikė, todėl daroma išvada, kad sprendiniams pastabų atsakovas ir kiti byloje asmenys neturėjo. Visus 3 kartus derinant Kuršių Nerijos nacionalinio parko korektūros sprendinius, nė viena institucija neprieštaravo dėl tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) susijusios formuluotės, kad „Buvusios valgyklos vietoje gali būti statomas 1 aukšto su mansarda pastatas“, todėl esant tokiai situacijai, atsakovas gali vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš esmės reikalavimai atsakovo siekiamam rekonstruoti pastatui yra aiškūs ir suprantami.

7.2.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nevertino aplinkybių, kad atsakovas G. Č. nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo, kuria paskutinį kartą buvo pratęstas teismo sprendimo įvykdymo terminas, ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.

7.3.                      Nors minėto Vyriausybės nutarimo projektas dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo kol kas nėra patvirtintas, tačiau Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatos, susijusios su atsakovo pastato rekonstrukcija, patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime atsakovui nustatyti reikalavimai atsakovo siekiamai rekonstruoti valgyklai yra konkretūs ir aiškūs.

8.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo G. Č. prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismo nutartyje nurodytas pagrindas sprendimo įvykdymo terminui atidėti nėra pakankamas.

8.2.                      Nors Vyriausybės nutarimo projektas dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo kol kas nėra patvirtintas, tačiau Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas ir keičiamos Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatos, susijusios su atsakovui priklausančio pastato rekonstrukcija, patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2015 atsakovui nustatyti reikalavimai šio siekiamai rekonstruoti valgyklai yra konkretūs ir aiškūs, t. y., kad nebus leidžiama nepaisyti šio asmens atžvilgiu priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime esamų išvadų ir nustatytų įpareigojimų.

8.3.                      Teismas nepagrįstai ketvirtą kartą tenkino atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo termino atidėjimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo, kuria paskutinį kartą buvo pratęstas teismo sprendimo įvykdymo terminas, ėmėsi kokių nors veiksmų, kurie patvirtintų atsakovo pastangas įvykdyti sprendimą. Priešingai, atsakovas yra pasyvus ir jokių veiksmų nesiima prisidengdamas tuo, kad nėra patvirtintas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo projektas, nors iš esmės reikalavimai atsakovo siekiamam rekonstruoti pastatui yra aiškūs ir suprantami.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepime į trečiojo asmens Statybų inspekcijos atskirąjį skundą prašo atskiruosius skundus tenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo G. Č. prašymo.

10.       Atsakovas G. Č. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Vykdant teismo sprendimą yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau aiškumo ir apibrėžtumo nebuvimas, susijęs su žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimu, sudaro savarankišką pagrindą išvadai, jog egzistuoja nuo statytojo valios nepriklausančios aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

10.2.                      Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros derinimo procesas su atsakingomis teritorijų planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis tęsiasi jau daugiau nei penkeri metai. Šiuo metu Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai vis dar nėra suderinti ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Rengiama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra yra besąlygiškai susijusi su sprendinių nustatymu teritorijai, kurioje yra ginčo patalpos.

10.3.                      Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

10.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo procesas, darantis tiesioginę įtaką patalpų projektinės dokumentacijos parengimui, ne dėl atsakovo kaltės užsitęsė nepagrįstai ilgą laiko tarpą, ši aplinkybė pripažintina svarbia teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybe, kuri sudaro savarankišką pagrindą teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.

10.5.                      Atsakovas ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų tam, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas per nustatytus terminus, tačiau dėl susidariusių nepalankių aplinkybių, susijusių su užsitęsusiomis žemės sklypo, kuriame yra patalpos, teritorijų planavimo procedūromis, įvykdyti teismo sprendimą laiku, neturėjo objektyvios galimybės:

10.5.1.                      atsakovas 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymu dėl informacijos suteikimo, kuriuo buvo prašoma suteikti informaciją dėl esamos situacijos. Neringos savivaldybės administracija 2019 m. spalio 17 d. pateikė atsakymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad projektinės dokumentacijos rengimas įmanomas tik patvirtinus Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą ir šiuo metu projektinės dokumentacijos rengimas būtų komplikuotas ir neįmanomas.

10.5.2.                      Atsakovas ir pats kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, tačiau gavo atsakymą, kad pastato buvusios valgyklos vietoje statyba nėra galima tol, kol nebus patvirtintas kultūrinio draustinio Kultūros paveldo specialusis planas. Atsakingos institucijos atsakovui nurodė sulaukti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Atsakovas negali nukentėti dėl to, kad atskirų institucijų pozicijos išsiskiria. Tuo labiau, kad institucijos, kurios yra atsakingos už statybą leidžiančio dokumento išdavimą, nurodo, jog toks dokumentas iki atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo negali būti išduodamas.

10.6.                      Skundžiama nutartis, kurios pagrindu buvo nuspręsta atidėti sprendimo įvykdymą, nekeičia sprendimo esmės ir nepaneigtų sprendimo privalomumo principo, nes bet kokiu atveju teismo sprendimas turės būti įvykdytas, t. y. gauta reikiama dokumentacija ir pastatas perstatytas arba nugriautas (CPK 18 straipsnis). Atidėjus sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, yra sudaromos sąlygos užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, o šio teismo sprendimo turinys ir sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinti imperatyvai nebus iš esmės paneigti.

11.       Atsakovė Neringos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

11.1.                      Atsakovas G. Č. teismo sprendimu buvo įpareigotas pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas gali rengti projektinę dokumentaciją tik vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais, tarp jų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, kuris  yra koreguojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

11.2.                      Rengiama Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra yra tiesiogiai susijusi su sprendinių nustatymu ginčo teritorijai (duomenys neskelbtini). 

11.3.                      Kol Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra nėra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, tol nėra žinomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, lemsiantys Neringos savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Dėl to nėra įmanomas ir statinio projektavimas pagal nepatvirtintą specialųjį teritorijų planavimo dokumentą, nes galutinė Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros redakcija gali skirtis nuo šiandieninės korektūros redakcijos.

12.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime prašo atskiruosius skundus atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, be kita ko ir teritorijų planavimo dokumentais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta teritorijų planavimo dokumentų sąvoka – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime Nr. KT52-N14/2019 taip pat yra pažymėjęs, jog Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra pagrindinis saugomos teritorijos planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame inter alia (be kita ko) nustatytos gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos, tvarkymo kryptis bei priemonės. Jame įtvirtinami saugomos teritorijos tvarkymo planų sprendiniai.

12.2.                      Statinio projektas teisėtai ir sutinkamai su galiojančiais teisės aktais gali būti parengtas tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo dokumentas, t. y. Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, nėra įsigaliojęs bei įstatymu nustatyta tvarka patvirtintas, todėl objektyviai nėra teisinės galimybės parengti statinio projektinės dokumentacijos.

12.3.                      Dėl to ne tik nėra tikslinga rengti statinio pertvarkymo projekto pagal neįsigaliojusius teritorijų planavimo dokumentus ir juo labiau jį vykdyti, tokie veiksmai taip pat prieštarautų bei pažeistų teisinį reguliavimą.

13.       2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo G. Č. naujas rašytinis įrodymas ir trečiojo asmens AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

15.       Atsakovas G. Č. kartu su atsiliepimu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją, 2019 m. spalio 1 d. prašymo dėl informacijos suteikimo kopiją, 2019 m. spalio 17 d. Neringos savivaldybės administracijos rašto kopiją, Infostatybos momentinės ekrano nuotraukos kopiją, taip pat 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė ataskaitos „Dėl projektavimo darbų vykdymo pagal 2016-03-17 Projektavimo darbų sutartį“ kopiją.

16.       CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad dalis įrodymų yra registro duomenys, jie yra vieši, jais teismas gali naudotis be pridėjimo jų prie bylos, jais apsunkinti bylą nėra jokio reikalo, o kiti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, teismas atsisako juos priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

18.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

21.       Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat leido atsakovui G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį, pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. išduoto statybos leidimo Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šių veiksmų neatlikus, įpareigojo G. Č. per 6 mėnesių terminą statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

22.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi minėtas teismo sprendimo vykdymas ketvirtą kartą buvo atidėtas 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos, dėl to, kad iki šiol nepatvirtintas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. koreguojamas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. Č. pradėjo vykdyti teismo sprendimą dėl projektinės dokumentacijos reikiamo pertvarkymo.

24.       Apeliacinis teismas atmeta kaip neapgrįstus trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skundo argumentus, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra svarbios nei CPK 284 straipsnio atžvilgiu, nei galimumo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kol vyksta teritorijų planavimo korektūros procedūros.

25.       Kaip minėta, Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas buvo patvirtintas Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080, tačiau Konstitucinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. KT52-N14/2019 konstatavo, kad plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Konstitucinis Teismas nevertino Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.2.12 punkto konstitucingumo.

26.       Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė įsakymą Nr. V-89 „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kurio pagrindu pradėtas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo (specialiojo planavimo) procesas, pagal Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. KT52-N14/2019.

27.       Šiuo metu yra parengtas ir yra baigiamoje tvirtinimo stadijoje Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 pakeitimas, kurio 1.3 punkte siūloma pakeisti Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.2.12 punktą nustatant, kad „sklype (duomenys neskelbtini) sovietiniais metais pastatyti statiniai remontuojami ar rekonstruojami, nedidinat esamo užstatymo tankio ir pastatų aukščio“.

28.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, be kita ko ir teritorijų planavimo dokumentais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta teritorijų planavimo dokumentų sąvoka – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime Nr. KT52-N14/2019 taip pat yra pažymėjęs, jog Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra pagrindinis saugomos teritorijos planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame inter alia (be kita ko) nustatytos gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos, tvarkymo kryptis bei priemonės. Jame įtvirtinami saugomos teritorijos tvarkymo planų sprendiniai.

29.       Statinio projektas teisėtai ir sutinkamai su galiojančiais teisės aktais gali būti parengtas tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo dokumentas, t. y. Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, nėra įsigaliojęs bei įstatymu nustatyta tvarka patvirtintas, todėl objektyviai nėra teisinės galimybės parengti statinio projektinės dokumentacijos.

30.       Atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 pakeitimas nėra priimtas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimas vis dar nėra užbaigtas dėl nesuderintų sprendinių, o tai visiškai nepriklauso nuo atsakovo G. Č. veikimo ar neveikimo ir jis negali daryti įtakos teritorijų planavimo korektūros procedūrų užbaigimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė egzistuojant išimtinį atvejį, objektyviai lemiantį įsiteisėjusio sprendimo vykdymo atidėjimo poreikį.

31.       Pažymėtina, kad atsakovo G. Č. aktyvūs ar pasyvūs veiksmai nagrinėjamu atveju neturi įtakos teritorijų planavimo korektūros procedūrų užbaigimui, todėl taip pat laikytini nepagrįsti trečiųjų asmenų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Statybos inspekcijos skundo argumentai, kad atsakovas G. Č. nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl trečiųjų asmenų atskirieji skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Trečiasis asmuo AB SEB banko prašo priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Statybos inspekcijos trečiajam asmeniui AB SEB bankui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188724381) po 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                             Romualda Janovičienė